Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.
Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
Trečiadienį Katalonijoje rengiamo streiko metu, kurį sušaukė už nepriklausomybę pasisakanti profesinė sąjunga, protestuotojai blokavo kelius, greitkelius ir traukinių bėgius.
Remiantis pranešimais, žmonės kelius blokavo daugiau kaip 50 regiono vietų, įskaitant didžiules autostradas, tarp jų AP-7, kuri jungia Prancūziją su Katalonija ir likusia Ispanijos dalimi, ir nuo Barselonos iki Madrido besitęsiančioje autostradoje A-2.
Ispanijos įstatymai draudžia streikuoti dėl politinių priežasčių, todėl už nepriklausomybę pasisakanti profesinė sąjunga CSC paragino streikuoti dėl darbo vietų nepastovumo ir dėl su kompanijų būstinių perkėlimu susijusio centrinės vyriausybės dekreto.
Tačiau tvyrant įtampai Katalonijos regione, kuriame regiono parlamentui paskelbus nepriklausomybę Madridas įvedė tiesioginį valdymą, streikas įgavo politinį atspalvį.
Protestuotojai ėjo nešini separatistų vėliavomis ir plakatais, raginančiais paleisti nušalintus Katalonijos vyriausybės narius ir pilietinius lyderius, kurie buvo įkalinti atliekant tyrimą dėl jų vaidmens regiono nepriklausomybės siekyje.
Įvykiai Ispanijoje dėl Katalonijos siekio atsiskirti taip greitai rutuliojasi, kad sunku viską aprėpti. Slaptai.lt skelbia keletą paskutiniųjų pranešimų, kas šiuo metu vyksta tiek Ispanijos sostinėje Madride, tiek Katalonijos sostinėje Barselonoje.
Ispanijos teismas nurodė nedelsiant suimti aukštus Katalonijos separatistus
Ispanijos teismas, anot žiniasklaidos, nurodė nedelsiant suimti nušalintą Katalonijos viceprezidentą Oriolą Žunkerasą (Oriol Junqueras) ir dar septynis buvusius regiono vyriausybės narius. Jie kaltinami maištu prieš Ispanijos valstybę, savo portale pranešė „Al Pais“.
Dar vienas politikas Santis Vila (Santi Vila) už 50 000 eurų užstatą po suėmimo galės būti paleistas. S. Vila pasitraukė iš vyriausybės prieš tai, kai Katalonija praėjusį penktadienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Nuo tada jis pasisakė už derybinį sprendimą ginče dėl atsiskyrimo.
Separatistai kaltinami maištu, priešinimusi valstybinei valdžiai bei valstybės lėšų švaistymu. Jiems gresia 30 metų kalėjimo.
Teisėja Karmen Lamela (Carmen Lamela) priėmė sprendimą nedelsiant suimti visus devynis politikus, kurie ketvirtadienį pasirodė teisme. Tarp jų nebuvo buvusio Katalonijos prezidento Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont), nes jis su keliais bendražygiais išvyko į Belgiją. Prokuratūra paprašė išduoti Europos arešto orderį K. Pučdemonui suimti. Kol kas neaišku, kada teisėja dėl to apsispręs.
Pablas Iglesijas (Pablo Iglesias), kairės protesto partijos „Podemos“ lyderis, tviteryje rašė: „Man gėda, kad mano šalyje opozicionieriai sodinami į kalėjimą. Mes nesame už Katalonijos nepriklausomybę, tačiau šiandien sakome: laisvę politiniams kaliniams“.
XXX
Ispanijos prokurorai prašo Europos arešto orderio K. Pučdemonui
Ispanijos valstybės prokuroras prašo išduoti Europos arešto orderį nušalintam Katalonijos lyderiui Karlesui Pučdemonui (Carles Puigdemont) ir dar keturiems jo vyriausybės nariams dėl jų vaidmens ginčytiname referendume dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, informuoja BBC.
Visi penki politikai ketvirtadienį nepasirodė Madrido teisme, kuriame turėjo būti apklausti dėl kaltinimų maištu, sukilimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Trečiadienį K. Pučdemono advokatas teigė, kad jo klientas nepasirodys teisme, nes yra didelė tikimybė, kad būtų sulaikytas.
Kiti aštuoni atleisti Katalonijos regiono vyriausybės nariai atvyko į apklausas teisme. Madrido prokurorai pareikalavo kardomojo kalinimo maištu kaltinamiems šiems politikams.
Nuo spalio 1 dieną įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, kurį centrinė Ispanijos valdžia laiko neteisėtu ir nepripažįsta jo rezultatų, Ispanijai nepavyksta išeiti iš šalį apėmusios krizės.
Penktadienį Katalonijai paskelbus nepriklausomybę, šalies ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) įvedė Katalonijoje tiesioginį valdymą ir paleido regiono parlamentą, gruodžio 21 dieną sušaukdamas pirmalaikius regiono parlamento rinkimus. Tuo tarpu Katalonijos vadovas K. Pučdemonas išvyko į Briuselį.
Referendume už nepriklausomybę pasisakė 90 proc. rinkėjų, tačiau rinkėjų aktyvumas siekė tik 43 proc.
XXX
Ispanijos prokuratūra prašo kardomojo kalinimo nušalintiems Katalonijos vyriausybės nariams
Ispanijos prokuratūra pareikalavo kardomojo kalinimo maištu kaltinamiems nušalintos Katalonijos separatistinės vyriausybės nariams. Šios priemonės pradžioje prašoma visiems devyniems politikams, kurie ketvirtadienį pasirodė teisme, pranešė žiniasklaida, remdamasi teisėsaugos atstovais.
Buvusiam regiono viceprezidentui Oriolui Žunkerasui (Oriol Junqueras) ir dar septyniems politikams reikalaujama skirti kardomąjį kalinimą be teisės būti paleistiems už užstatą. Buvusiam santykių su įmonėmis ministrui Santi Vilai (Santi Vila), kuris praėjusią savaitę prieš Katalonijos parlamentui paskelbiant nepriklausomybę atsistatydino iš pareigų, anot prokuratūros prašymo, galės būti skirtas paleidimas už užstatą.
Buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir likę keturi buvę ministrai į teismą neatvyko. Anot žiniasklaidos, jie yra Briuselyje. Tikimasi, kad Ispanijos teisėsauga paskelbs šių politikų Europos arešto orderį.
XXX
Atstatydintieji Katalonijos ministrai atvyko į teismą, kur bus apklausiami
Keli nušalintosios Katalonijos vyriausybės ministrai ketvirtadienį atvyko į Nacionalinį teismą Madride, kur turėjo būti apklausiami dėl galimų kaltinimų maištu, antivyriausybine veikla ir lėšų grobstymu.
Pirmasis į apklausą atvyko buvęs regiono viceprezidentas Oriolas Žunkerasas (Oriol Junqueras). Netrukus pasirodė ir kiti atleisti jo kolegos, tarp kurių – regiono vyriausybės atstovas Žordis Turulis (Jordi Turull), išorės reikalų ministras Raulis Romeva (Raul Romeva) ir vidaus reikalų ministras Žoakimas Fornas (Joaquim Forn).
Pirmadienį į Briuselį išskridęs buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) teisme nepasirodė. Jo teisininkas trečiadienį informavo, kad politikas į Ispaniją negrįš.
Ministrams, kuriuos centrinė Ispanijos valdžia nušalino po to, kai Katalonijos parlamentas paskelbė regiono nepriklausomybę, gresia iki 30 metų kalėjimo. Be to, tikėtina, kad po apklausos teisėjas gali nurodyti jiems taikyti ikiteisminį kardomąjį kalinimą.
Maišto organizavimu apkaltintas ir Ispanijos centrinės vyriausybės nuo pareigų nušalintas Katalonijos lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont), anot žiniasklaidos, pabėgo į Belgiją.
Ispanijos premjero Mariano Rachojaus (Mariano Rajoy) Liaudies partijos (PP) vyriausiasis koordinatorius Fernandas Martinesas Mailas (Fernando Martinez Maillo), komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, sakė: „Taip, tai, regis, tiesa“. Pabėgimas, anot jo, rodo „desperaciją“. Su K. Pučdemonu esą išvyko ir keli ministrai.
Ispanijos prokuratūra pirmadienį pateikė kaltinimus K. Pučdemonui ir kitiems nušalintos Katalonijos vyriausybės nariams. Jie, be kita ko, kaltinami maištu, pasipriešinimu šalies valdžiai ir valstybės lėšų išeikvojimu, pirmadienį Madride sakė generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza).
Savaitgalį Belgijos pareigūnas Teo Frankenas (Theo Francken), atsakingas už prieglobsčio suteikimą ir migraciją, sukėlė pasipiktinimą, kai pareiškė, kad jo šalis gali priglausti nušalintus politikus. Katalonai, kurie jaučiasi politiškai persekiojami, gali pasiprašyti Belgijoje prieglobsčio, sakė jis flamandų stočiai „VTM News“. Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) tada pareiškė prašąs pareigūno „nepilti alyvos į ugnį“.
K. Pučdemonas ginče dėl nepriklausomybės ne kartą prašė Europos Sąjungos (ES) tarpininkavimo. Tačiau Bendrija akivaizdžiai stojo Ispanijos vyriausybės pusėn ir pareiškė, kad pokalbių partnere laiko tik vyriausybę Madride.
Ispanijos centrinė vyriausybė Katalonijos konflikte gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) šalių partnerių paramos. Prieš prasidedant ES viršūnių susitikimui Briuselyje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir kitų Bendrijos šalių vadovai aiškiai parėmė vyriausybės Madride poziciją.
Konfliktas dėl nepriklausomybės siekiančios Katalonijos nėra įtrauktas į oficialią dviejų dienų susitikimo darbotvarkę. Tačiau A. Merkel prieš prasidedant pokalbiams pabrėžė: „Mes įdėmiai stebime (situaciją) ir remiame Ispanijos vyriausybės poziciją“. E. Makronas sakė, kad šalių lyderiai pasiųs „vienybės žinią“ Ispanijos tema.
Vis dėlto kai kurie lyderiai reiškė ir savo susirūpinimą dėl konflikto eskalacijos. „Smurtas nėra atsakymas, – kalbėjo Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles MIchel). – Europiečiui dera kviesti politinio dialogo, jei kyla politinė krizė“. Kanclerė A. Merkel akcentavo, kad reikalingas sprendimas, „remiantis Ispanijos konstitucija“.
Madridas buvo davęs Katalonijos vyriausybei laiko iki ketvirtadienio ryto, kad ji formaliai pareikštų atsisakanti nepriklausomybės. Tačiau Barselona šio ultimatumo neįvykdė.
Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius, informuoja BBC.
Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (Jordi Sanchez) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas (Jordi Cuixart) suimti dėl įtarimų antivyriausybine veikla. Kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas, jie neturi galimybės būti paleisti už užstatą.
Šie du vyrai laikomi vienais pagrindinių spalio 1-osios referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės organizatorių. Ispanijos teismai plebiscito rengimą buvo atidėję, o centrinė šalies valdžia jį laikė neteisėtu.
Po referendumo Katalonijos regiono lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet atidėjo jos įgyvendinimą, kad galėtų vykti derybos su centrine Ispanijos valdžia.
Jis norėtų, kad derybos vyktų ateinančius du mėnesius.
Tačiau Ispanijos valdžia įspėjo, kad Katalonija privalo atšaukti deklaraciją, o jei to nepadarys, didelę autonomiją turinčiame regione bus įvestas tiesioginis valdymas.
K. Pučdemonas taip pat supykdė Madridą atsisakydamas patikslinti, ar praėjusią savaitę vis dėlto paskelbė regiono nepriklausomybę.
Katalonijos lyderis, kurį Ispanijos valdžia įpareigojo paaiškinti savo poziciją iki ketvirtadienio, sužinojęs apie Ž. Sančeso ir Ž. Kušarto sulaikymą tviteryje kritikavo šalies vyriausybę.
„Ispanija įkalino Katalonijos pilietinės visuomenės lyderius, nes šie organizavo taikias demonstracijas. Liūdna, bet vėl turime politinių kalinių“, – rašė K. Pučdemonas.
EPA – ELTA nuotr. Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius. Suimtieji – Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (dešinėje) ir organizacijos „Omnium Cultural” vadovas Žordis Kušartas.
Ispanijos valdžia mano, kad įstatymo ribose galima svarstyti Katalonijos finansavimą arba autonomijos savivaldos gerinimą. Tai trečiadienį Deputatų Kongrese (parlamento žemuosiuose rūmuose) pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy).
Pasak premjero, „galima kalbėti apie viską, ką leidžia konstitucija, taip pat ir apie jos reformą“. Jis sukonkretino, kad yra galimybė „pradėti dialogą dėl valstybinių paslaugų kokybės, finansavimo, savivaldos tobulinimo“.
Tačiau M. Rachojus vėl atmetė idėją dėl tarpininkavimo sureguliuojant Katalonijos krizę. „Tai, ką mes patiriame, neturi nieko bendro su politiniais skirtumais, kurie kasdien sureguliuojami demokratinėse šalyse ir civilizuotose bendruomenėse“, – sakė premjeras. „Sprendimas Katalonijos vyriausybės vadovo Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) rankose: atkurti tvarką arba pratęsti įtampos laikotarpį“, – teigė M. Rachojus.
Anot jo, šalis susidūrė „su negarbingu ir labai pavojingu Ispanijos konstitucijos ir vienybės puolimu“. „Netvarka ir kompanijų bėgimas iš Katalonijos yra įstatymo pažeidimo padarinys“, – pridūrė Ispanijos vyriausybės vadovas.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Antradienį Katalonijos vyriausybės vadovas K. Pučdemonas regiono parlamente susumavo referendumo rezultatus. Iki pat vakaro nebuvo aišku, ar politikas paskelbs, kad Katalonija traukiasi iš Ispanijos sudėties, ar ne. Galiausiai Katalonijos vyriausybės vadovas ir kiti regiono vadovybės nariai pasirašė dokumentą dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, bet kol kas pristabdė jo galiojimą.
Katalonijos valdžia turi per penkias dienas paaiškinti, ką reiškia nepriklausomybės deklaracija, kurią antradienio vakarą pasirašė regiono vadovybė. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Jos duomenimis, autonomijos vadovybė turi iki spalio 16 d. atsakyti į centrinės vyriausybės paklausimą, „ar buvo paskelbta nepriklausomybė“. Jeigu atsakymas bus teigiamas, Katalonijai bus duota laiko iki spalio 19 d. padėčiai ištaisyti.
Anksčiau Ispanijos vyriausybės pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) pareikalavo, kad regiono vadovybė paaiškintų situaciją, susijusią su nepriklausomybės deklaracija. Kaip sakė premjeras, šis paklausimas būtinas taikant Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį, kuris leidžia pristabdyti Katalonijos savivaldą.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Antradienį Katalonijos vyriausybės vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) regiono parlamente susumavo referendumo rezultatus. Iki pat vakaro nebuvo aišku, ar politikas paskelbs, kad Katalonija traukiasi iš Ispanijos sudėties, ar ne. Galiausiai Katalonijos vyriausybės vadovas ir kiti regiono vadovybės nariai pasirašė dokumentą dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, bet kol kas pristabdė jo galiojimą.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas naujausių pranešimų iš Barselonos
Madrido centrinės valdžios pastangos
Sekmadienio rytą Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad gyventojai galės balsuoti referendume dėl nepriklausomybės, kaip planuota, nepaisant Madrido centrinės valdžios suvaržymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam balsavimui.
„Šiandien vyriausybė gali pavirtinti, kad apsisprendimo referendumas įvyks – ne taip, kaip norėjome, bet (demokratija) bus užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sekmadienio rytą sakė Katalonijos vyriausybės atstovas Chordis Turujis (Jordi Turull).
Remiantis Ispanijos dienraščio „El Pais“ duomenimis, Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad plebiscitas bus visuotinis, o tai reiškia, jog norintys balsuoti galės tai padaryti bet kuriame balsavimo punkte. Taip pat leidžiama balsuoti be voko.
Dėžės su balsavimo biuleteniais rytą buvo atgabenamos privačiais automobiliais.
Balsavimo punktai Katalonijoje turėjo būti atidaryti 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Ispanijos civilinė gvardija ir nacionalinė policija sekmadienį nesikišo į numatomo referendumo procesą.
XXX
Referendume jau balsavo Katalonijos lyderis K. Pudžemonas
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) atidavė balsą centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl nepriklausomybės.
Katalonų lyderis balsavo Kornėja del Tori miestelyje, maždaug už 110 km į šiaurės rytus nuo Barselonos. K. Pudžemonui nepavyko atiduoti savo balso jam priskirtame balsavimo punkte gretimame San Chulija De Ramis miestelyje, nes rinkėjų prie balsadėžių ten neprileido policijos pareigūnai.
Nepriklausomybės šalininkai Barselonoje susirėmė su riaušių policija. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo). Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtyse balsavimo vietų buvo atgabenti balsalapiai ir balsadėžės, nors prieš tai Madridas teigė sėkmingai užkardęs nelegalų referendumą.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
Rinkėjų aktyvumas yra kritiškai svarbus atsiskyrimo rėmėjams: daug prie balsadėžių atėjusių žmonių sustiprintų separatistų nepriklausomybės siekį, o mažas balsavusiųjų skaičius, – priešingai, neleistų į atsiskyrimo idėją žiūrėti rimtai.
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.
XXX
Barselonoje pralietas kraujas
Remiantis naujausiais duomenimis, per policijos pareigūnų ir separatistų šalininkų susirėmimus Barselonoje pralietas kraujas – sužeisti mažiausiai du žmonės, skelbia AFP.
Ispanijos centrinės valdžios atstovas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo) sekmadienį sukritikavo Katalonijos policijos pareigūnus, kad šie nepakluso nurodymui ir neuždarė balsavimo punktų.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkas. EPA – ELTA nuotr.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo liepta blokuoti nelegalų referendumą ir neleisti atsidaryti rinkimų punktams. Deja, daugumoje vietų šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Politikavimas įveikė profesionalumą“, – sakė E. Miljo.
Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministerija paragino visus piliečius bendradarbiauti operacijose Katalonijoje ir paklusti tiesioginiam teismo nurodymui konfiskuoti visą referendumo medžiagą.
Barselonos merė Ada Kolau (Ada Colau) savo tviterio paskyroje apgailestavo, kad „bailys ministras pirmininkas mūsų miestą užtvindė policijos pareigūnais. Barselona, taikos miestas, nebijo“.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje E. Miljo. Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
XXX
Policija šaudo guminėmis kulkomis
Beveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis (Jordi Turull).
Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties.
Dar viena neramumų akimirka. EPA – ELTA nuotr.
Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas.
Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais.
„Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, – žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas – nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių.
Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo.
XXX
Katalonijoje per susirėmimus su policija sužeisti 38 žmonės
Katalonijos greitosios pagalbos tarnybos tviterio tinkle praneša, kad vykstant Katalonijos nepriklausomybės referendumui sužeistųjų per susirėmimus su policija padaugėjo iki 38.
Anot medikų, 35 žmonės sužeisti nesunkiai arba patyrė nerimo priepuolius, o likusiųjų trijų traumos yra rimtesnės. Devyni nukentėjusieji pristatyti į ligonines.
Katalojinos nepriklausomybininkų ir Ispanijos policijos akistata. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų.
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“.
Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „K. Pudžemonas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Katalonijoje policija uždarė 1300 mokyklų, kurios galėjo tapti balsavimo apylinkėmis per referendumą dėl nepriklausomybės, numatytą spalio 1 d. Tai šeštadienį žurnalistams pareiškė oficialus Ispanijos vyriausybės atstovas Katalonijoje, praneša „RIA Novosti“.
Anksčiau Katalonijos vyriausybės atstovai sakė, kad sekmadienį bus atidaryta 2315 balsavimo apylinkių, jos dirbs nuo 9 iki 20 valandos. Iš viso į rinkėjų sąrašus įtraukti 5 milijonai 343 tūkstančiai 358 žmonės.
„Iš 2315 mokyklų policija uždarė 1300. Iš jų 163-ose mokyklose yra žmonių. Jie buvo įspėti, kad iki sekmadienio 6 valandos turi palikti pastatus“, – pažymėjo Ispanijos vyriausybės atstovas.
Jis patikslino, jog žodis „uždarė“ reiškia, kad policija užantspaudavo pastatus ženklais, draudžiančiais į juos įeiti.
Penktadienio vakarą tėvai su vaikais užėmė apie 160 Katalonijos mokyklų, kad Ispanijos pareigūnai negalėtų jų uždaryti spalio 1 d.
Anksčiau Katalonijos parlamentas priėmė du įstatymus dėl referendumo. Pirmasis, separatistų nuomone, sudaro teisinį pagrindą plebiscitui, o antrasis reguliuos pasitraukimą iš Ispanijos sudėties, jeigu per referendumą pergalę iškovos nepriklausomybės šalininkai.
Madridas ir abu įstatymus, ir patį referendumą laiko neteisėtais. Ispanijos valdžia tvirtina, kad referendumo nebus, bet Katalonijos vyriausybė įsitikinusi, kad plebiscitas įvyks.
