Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Lenkijoje sukėlė pasipiktinimą valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio šeštadienio pasisakymas apie tai, kad moterys vartoja alkoholį ir dėl to šalyje gimsta mažai vaikų.
Opozicinis aljansas „Kairieji“ pirmadienį Varšuvoje paskelbė, kad pateiks oficialų skundą parlamento etikos komitetui.
Vidutinis gimstamumo rodiklis Lenkijoje 2020 metais buvo beveik 1,4 vaiko vienai moteriai. Vokietijoje šis rodiklis siekė 1,5, o Prancūzijoje – 1,8.
„Jei, pavyzdžiui, ir toliau tęsis situacija, kai merginos, jaunos moterys iki 25 metų amžiaus geria tiek pat, kiek ir jų bendraamžiai vyrai, tuomet vaikų nebus“, – sakė 73 metų J. Kaczynskis, pranešė naujienų agentūra PAP.
J. Kaczynskis taip pat teigė, kad vyrai gali piktnaudžiauti alkoholiu 20 metų, kol tampa alkoholikais, o moterys – tik dvejus metus.
Kairiųjų pažiūrų politikas Robertas Biedronas šiuos pareiškimus pavadino „gėdingais“.
Lenkų futbolo žvaigždės Roberto Lewandowskio, anksčiau žaidusio Miuncheno „Bayern“, o dabar – „Barcelonoje“, žmona Anna Lewandowska feisbuke atsakė: „Užteks – man pikta, kai politikai nesąžiningai kaltina moteris, užuot įžvelgę tikrąsias problemas“.
Viena žymiausių Lenkijos influencerių, fitneso trenerė Ewa Chodakowska kalbėjo apie pasiektą „neapykantos moterims viršūnę“.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis bet kokia kaina siekia Prezidento rinkimus surengti kuo greičiau, kad PiS remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos reitingai nespėtų nukristi, visuomenei supratus, jog valdžiai nepasisekė sklandžiai išspręsti šalyje kilusios koronaviruso krizės.
„A. Dudos reitingai šiuo metu yra aukšti ir siekia apie 50–60 proc. Per visas krizes piliečiai nenori pokyčių ir jų vengia. Vadinasi, rems tą valdžią, kokia šiuo metu yra. Ypač tuomet, jei opozicija neturi ką pasiūlyti. O opozicija Lenkijoje tikrai neturi ką pasiūlyti. Perkelti rinkimų tikrai nenori ir Jaroslawas Kaczynskis, o juk nuo jo viskas priklauso Lenkijoje. Jis padarys viską, kad rinkimai įvyktų“, – Eltai teigė R. Mienkowska-Norkienė.
Pasak politologės, PiS noras gegužės 10 d. balsuoti paštu pasaulyje siaučiant pandemijai keltų grėsmę žmonių gyvybėms, organizacine prasme tai būtų visiškas chaosas, rinkimuose dalyvautų tik nedidelė dalis rinkėjų, taip pat yra rizikos, kad balsuojant paštu pasitaikys nemažai saugumo ir rinkėjų konfidencialumo pažeidimų.
„Kaip balsavimu paštu užtikrinti konfidencialumą, kai yra pandemija ir paštininkai turi ateiti pas žmones ir surinkti balsus tą pačią dieną? Pašto apkrova milžiniška, todėl šiuo metu tai yra žaidimas su žmonių sveikata ir gyvybe. Bet tai J. Kaczynskiui neįdomu. Jis žino, kad per vasarą virusas prislops, bet taip pat žino, kad ekonomika smuks, o Vyriausybė nepasirūpino jokiomis santaupomis, kurios galėtų užtikrinti kažkokią rimtą pagalbą verslui. Tai jis paprasčiausiai bijo, kad A. Dudos po vasaros, rudenį, paprasčiausiai niekas neišrinks. Nes matysis, kaip sunkiai sekasi ekonomikoje ir kaip ši Vyriausybė blogai tvarkosi su krize. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl J. Kaczynskis nenori nukelti Prezidento rinkimų datos“ , – teigia politologė.
R. Mienkowska-Norkienė taip pat tvirtina, kad, pagal Konstituciją, rinkimų teisės principų pakeitimai turi būti tvirtinami likus bent šešiems mėnesiams iki rinkimų. Todėl PiS noras įvesti visuotiną balsavimą paštu prieštarauja Konstitucijai.
Sudarytos nevienodos sąlygos rinkimų kampanijos dalyviams
R. Mienkowska-Norkienė taip pat neslepia, kad PiS įtakos sferoje šiuose rinkimuose yra ir nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka. Pasak jos, šiuo metu kiti kandidatai negali palikti namų dėl karantino, todėl nacionalinėje televizijoje rodomas tik A. Duda.
„Juk rudenį galėtų vykti visų kandidatų normali rinkiminė kampanija. O dabar net ji prieštarauja Konstitucijai, nes visi kandidatai neturi vienodos galimybės pristatyti savo programoą ir vizijas. Nes niekas kitas, be A. Dudos, nevykdo rinkiminės kampanijos, nes jie paprasčiausiai per karantiną negali išeiti iš namų. Taip pat dabartinė televizija, kuri yra valdžios rankose, paleidžia tokią propagandą, kad, lyginant su Šiaurės Korėja, šioje šalyje ji atrodo švelni. Lenkijos televizijoje rodoma visiškai alternatyvi realybė, nes žmonės dabar Lenkijoje vis tiek būna namuose ir negali su niekuo palyginti, tai ir turi tikėti, kas ten yra sakoma bei rodoma“, – teigia politologė.
Neseniai nacionalinei televizijai PiS skyrė 2 milijardus zlotų, užuot skyrusi šiuos pinigus kovai su koronavirusu, teigia R. Mienkowska-Norkienė.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
„Nacionalinė televizija neseniai iš valdžios gavo du milijardus zlotų. Ir tie pinigai skirti tik propagandai. Už tuos pinigus būtų galima vieną ligoninę suremontuoti, ir tiek kovai su koronavirusu užtektų. Juokiamės, kad Turkmėnistane uždrausta vartoti žodį „koronavirusas”, bet ir mes visai netoli to esame“, – sakė ji.
Pasak politologės, opozicijos kandidatės Małgorzatos Kidawa-Błońskos reitingai šiuo metu yra labai maži – siekia vos 14–17 proc.
„Opozicijos kandidatės reitingai yra labai žemi, nes jie nedaro jokios politinės kampanijos. Jos kampanija galėtų vykti nebent internete, tačiau net to nedaroma. Jos patarėjai visiškai prasti. Kiek aš mačiau iki šiol, jos kampanijos akcentai sudėlioti netinkamai“ , – sakė R. Mienkowska-Norkienė.
Nepaskelbė nepaprastosios padėties
Politologė primena, kad šalies nevyriausybinės organizacijos bei opozicija paskelbė viešą kreipimąsi į premjerą Mateuszą Morawieckį, kuriame prašoma šalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tai įpareigotų atidėti ir prezidento rinkimus.
„Pagal Konstituciją įvesti nepaprastąją padėtį reikštų, kad reikia perkelti rinkimus, nes jie negali įvykti 90 dienų nuo nepaprastosios padėties atšaukimo. Vadinasi, paprasčiausiai reikia perkelti rinkimų datą. Tai yra dar vienas Konstitucijos pažeidimas, nes PiS atsisakė tai daryti. Šiuo metu įvestos valdžios priemonės prieš koronavirusą yra griežtesnės nei nepaprastoji padėtis. Bet nepaprastoji padėtis vis tiek neskelbiama.
Prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, nes įvestos naudojamos priemonės yra sunkesnės, o piliečiams nenumatyti jokie žalos atlyginimai, kas yra įprasta, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis. Tai realiai piliečiai apgauti dvigubai“ , – teigia politologė.
Balsavimas paštu apsunkins užsienio piliečių balsavimą
Lenkijoje nusimato parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.
Politologė primena, kad įstatymo projektą, kuriuo rinkimai nėra atšaukiami – priešingai, numatomi rinkimai paštu gegužės 10 d. – dar turi patvirtinti Lenkijos Senatas. Tai ši institucija turi padaryti per 30 d. Įstatymas įsigalios tada, kai jį pasirašys prezidentas. Įstatymo projekte, kuriam dar turi pritarti Senatas, numatoma, kad žemųjų parlamento rūmų pirmininkas galėtų atidėti gegužės 10 d. planuojamus rinkimus, bet tik savaitei, suteikiant institucijoms daugiau laiko pasiruošti balsavimui paštu. Pagal Lenkijos konstituciją gegužės 17 d. būtų vėliausia galima prezidento rinkimų data.
„Yra galimybė mūsų Seimo pirmininkei rinkimus perkelti vienai savaitei iki paskutinio galimo konstitucinio termino. Dėl to Senatas dabar turi 30 dienų užsiimti būtent šiuo įstatymu, o Senato pirmininkas yra iš opozicijos. Tad jis gali išlaikyti įstatymo projektą visas trisdešimt dienų, „įšaldyti”, kad jis nebūtų svarstomas iki gegužės 6 dienos. Tuomet įstatymas įsigaliotų automatiškai ir prezidentas tą pačią dieną jį galėtų pasirašyti. Gegužės 5 dieną iki rinkimų liktų tik penkios dienos. Per per tas dienas paštas tikrai nespėtų visiems piliečiams išnešioti balsavimo biuletenių ir t.t. Tai būtų tiesiog neįmanoma“, – teigė R. Mienkowska-Norkienė.
„Taip pat 14 dienų iki rinkimų turi užsiregistruoti piliečiai užsienyje. Todėl, jei Senatas laikys šį įstatymą, vadinasi, visi lenkai užsienyje neteks galimybės balsuoti. Tai yra nekonstituciška, nes nėra užtikrintas piliečių dalyvavimas rinkimuose“, – Eltai pabrėžė politologė.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį apgynė kontraversišką įstatymo projektą, kuriuo būtų gerokai sugriežtinta teisėjų drausminė atsakomybė.
Anot prezidento, kalbėjusio su nacionaliniu Lenkijos transliuotoju TVP, šis įstatymas yra „reikalingas“ ir „logiškas“, nes teismų sistemoje atsiras daugiau tvarkos.
Pasak A. Dudos, teisėjams Lenkijoje iki šiol negresia praktiškai jokia drausminė atsakomybė, o daugybė piliečių, kurie mano esantys „virš įstatymo“, esą norėtų, kad viskas taip ir liktų.
Prezidentas teigia, kad dėl šalyje vykstančios teismų reformos grupelė „savų“ teisininkų netenka iki šiol turėtos įtakos, tad dabar skleidžia melą apie įstatymo projektą ir bando „demonizuoti“ Lenkiją tarptautinės bendruomenės akyse.
Penktadienį Lenkijos parlamento žemųjų rūmų patvirtintą įstatymo projektą kritikuoja opozicija, teisės ekspertai ir tarptautinės institucijos.
Europos komisija ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras ragina stabdyti įstatymo priėmimo procesą.
Remiantis šiuo įstatymu, kurį pateikė Lenkijos valdančioji dešiniųjų partija „Įstatymas ir teisingumas“, prieš teisėjus už „politinę veiklą“ ar „trukdymą teismų sistemai veikti“ galima būtų taikyti drausminius veiksmus, pavyzdžiui, atleisti iš pareigų.
Lenkijos valdančiosios partijos planas panaikinti teisėjų teisinę neliečiamybę gali suteikti politikams galios keisti bylų eigą, pirmadienį perspėjo teisėjų asociacija.
Per savaitgalį valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija savo tinklapyje pateikė siūlymą atšaukti teisėjų ir prokurorų imunitetą nuo kaltinimų baudžiamosiose bylose.
Tam, kad priimtų tokį nutarimą, partija turėtų daryti Konstitucijos pataisą. Šiuo metu teisėjas negali būti suimamas arba laikomas atsakingu už nusikaltimą be teismo sutikimo.
„Imuniteto panaikinimas tokioje situacijoje, kai prokuratūra yra politiškai pavaldi, susilpnintų teismų nepriklausomumą, – dpa naujienų agentūros reporteriams sakė Bartlomiejus Przymusinskis, teisėjų asociacijos „Iustitia“ atstovas. „Politikai de facto nuspręstų, kuris teisėjas turėtų būti nušalintas nuo paskirtos bylos, ir jam būtų pateikti kaltinimai dėl vienokio ar kitokio nusikaltimo.“
B. Przymusinskis taip pat patikino, kad teisėjų bendruomenė yra atvira diskusijoms apie teisinės neliečiamybės formas, tačiau nepolitizuotas prokurorų kabinetas išlieka svarbia sąlyga bet kokiam pokalbiui vesti.
Jau nuo pat 2015 m., kai valdžią perėmė PiS, „Iustitia“ garsiai kritikavo partijos pradėtas teismų reformas.
Dėl teisėjų teisinės neliečiamybės klausimo ir kaltinimų, esą PiS siekia ją panaikinti, Lenkija įsivėlė į ginčą su Europos Komisija.
Valdančioji partija Lenkijoje taip pat nori keisti parlamentarų teisinės neliečiamybės principus: imunitetą galėtų atšaukti ne parlamentas, bet generalinis prokuroras ir Aukščiausiasis teismas – šis siūlymas taip pat sulaukė daugumos opozicijos politikų kritikos.
Pirmadienį nepasitenkinimą pareiškė ir Lenkijos žurnalistai. Jie kritikavo PiS siūlymą sukurti privalomą žurnalistų savivaldą. Kai kurie vyriausybę kritikuojantys žurnalistai baiminasi, kad dėl to žurnalistams gali tekti gauti licencijas.
Lenkijoje visuotiniai rinkimai turėtų įvykti spalio 13 dieną. Remiantis apklausų rezultatais, PiS išlieka aiškia lydere ir tikisi parlamente išsikovoti visišką daugumą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas atviru laišku kreipėsi į Jaroslavą Kačinskį (Jarosław Kaczyński) sakydamas, kad nors skatina ir palaiko bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą ir bandymą atgrasyti Kremlių nuo galimo puolimo, vis dėlto šalių bendrystės potencialą menkina Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kuri daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
„Esu tikras, kad būdama principinga politine jėga, „Įstatymo ir teisingumo“ partija turėtų peržiūrėti bendradarbiavimą su LLRA tol, kol geopolitinės šios partijos nuostatos tiesiogiai prieštaraus strateginiams Lietuvos ir Lenkijos interesams.
Lietuvoje jau yra užaugusi nauja Lietuvos lenkų karta, kuri puoselėja lenkų kalbą, kultūrą, tradicijas, bet jaučiasi Lietuvos piliečiais bei nenori būti tapatinami su skaldančia LLRA politika. Būtent tokie žmonės yra ateitis, kuri užtikrins mūsų tautų sugyvenimą ir istorinę dermę, todėl verta juos skatinti. Turėtume kartu siekti stiprinti žymaus Lietuvos lenko M. Riomerio pasiūlytą tapatybės formulę, pagal kurią lenkiškumas ir lietuviškumas dera tarpusavyje“, – teigia L. Kasčiūnas
Šią savaitę LLRA atstovas Z Jedinskis netgi pareiškė, kad užuot didinusi krašto apsaugos finansavimą, Lietuva turėtų pasirašyti nepuolimo sutartį su Rusija, o gynybos finansavimą, prieštaraujant įsipareigojimams NATO, grąžinti į 0,8 proc. nuo BVP lygį. Atsižvelgiant į istorines nepuolimo sutarčių tarp Rusijos ir Lietuvos pamokas, šis pasiūlymas kelia rimtų abejonių dėl lojalumo Lietuvos valstybei.
„Esu tikras, kad toks LLRA veikimas niekaip nesiderina su Lenkijos politine ir kultūrine tradicija. Nors LLRA deklaruoja atstovaujanti Lietuvos lenkų interesams, o ankstesniame šios partijos logotipe netgi pavaizduota Lenkijos vėliava, LLRA požiūris istorijos vertinimo, geopolitiniais klausimais atitinka ne Lenkijos, bet Kremliaus interesus. Ilgus metus LLRA dominuojamoje terpėje gyvenantys Lietuvos lenkai yra lengviau paveikiami Kremliaus vykdomos priešiškos Lietuvai propagandos. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos lenkų teigiamai arba labai teigiamai vertina Vladimirą Putiną. Didžioji jų dalis pateisina ir Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją“, – laiške rašo L. Kasčiūnas.
