Seime surengtos parados apie Lietuvos partizanų kovas su sovietais akimirka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekiant parengti Laisvės kovų įamžinimo programą Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija inicijuoja darbo grupę, kuri artimiausius porą mėnesių dirbs prie laisvės kovų atminimo įamžinimo temos, sieks sukurti įamžinimo ir atminimo ilgalaikę programą. Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Pasak komisijos pirmininkės parlamentarės Paulės Kuzmickienės, Laisvės kovų įamžinimo programos tikslas – ruošti dabarties susivokusią vertybišką visuomenę ateičiai. Vienas iš galimų šios vizijos įgyvendinimo raktų – atrasti balansą tarp valstybinių organizacijų, muziejų, kitų biudžetinių įstaigų ir visuomenės, kurioje kyla laisvės kovas įprasminančios iniciatyvos.
„Tačiau tam reikalinga pilnesnė ne tik visos Lietuvos istorijos matymo idėja, bet ir viso partizaninių, arba laisvės kovų, kraštovaizdžio suvokimas, naujas ir šiuolaikinei visuomenei patrauklus bei aktualus istorinis pasakojimas“,- sako P. Kuzmickienė.
Darbo grupėje bus pakviesti dirbti Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Vyriausybės, krašto apsaugos, kultūros, švietimo mokslo ir sporto ministerijų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, jaunimo organizacijų atstovai, politikai. Lietuvos partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Buvę KGB rūmai. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
„Šiuo metu turime įvairių iniciatyvų, jos kyla iš visuomenės, daug svarbių atminties įamžinimo projektų įgyvendina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Vilniaus universitetas ir kitos institucijos, tačiau pasigendama bendro laisvės kovų įamžinimo matymo, atliepiančio šiuolaikiškumą ir gyvą istorijos pasakojimą. 2029 m. turėsime ypatingą jubiliejų, sukanka 80 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. paskelbtos deklaracijos, todėl iš anksto ruošdamiesi jubiliejui galime parengti Laisvės kovų įamžinimo programą, kurioje visuomenė, akademinė bendruomenė, institucijos, politikai susitartų dėl laisvės kovų atminties ir įamžinimo darbų prioritetų“, – pranešime spaudai teigia komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
Spalio 12 d. komisijos posėdyje dalyvavę istorikai, įvairių institucijų atstovai ir politikai sutarė, kad laisvės kovų įamžinimo ir atminimo srityje pastebimas nenuoseklumas, dauguma iniciatyvų prapuola bendrame Lietuvos politikos istorijos kontekste. Pasisakymuose buvo pabrėžta, kad pasigendama sistemiškumo, komunikacijos, tarptautinės sklaidos, jaunimo įtraukimo, visuomenę įtraukiančių leidinių ir skaitmenizavimo. Taip pat buvo išsakytas pastebėjimas, kad šiandien esame atsidūrę savotiškoje atskirties situacijoje tarp vadinamojo „fizinio“ įamžinimo klodo, pasireiškiančio paminklais, atminimo ženklais ir lentelėmis, bei jaunosios kartos, kuri turi visiškai kitokį santykį su istorija ir istorine atmintimi.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos teikimu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje buvo patvirtinta Istorinės atminties komisija ir priimtas sprendimas dėl aiškios atminimo ženklų įrengimo ir nuėmimo tvarkos.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kurie leis kurti istorinę ir atminties politiką, kalbėtis apie sudėtingus istorijos momentus ir po diskusijų priimti bendrus, ne vienasmeniškus sprendimus. Tikiuosi, kad komisijos darbas padės telkti ir vienyti visuomenę, kurti visuomenės solidarumą bei atsparumą propagandai”, – teigia TS-LKD frakcijos Vilniaus taryboje narė Kamilė Šeraitė.
Sostinėje pirmą kartą imtasi nuosekliai peržiūrėti atminimo ženklus ir kurti sistemą. Tokios komisijos ir nuostatų poreikis atsirado po to, kai liepą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukelta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
Šis įvykis sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas. Lenta buvo nuimta slapčia – 4 valandą nakties vienasmenišku mero sprendimu, pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis.
Istorinės atminties komisijos sukūrimas padės išvengti tokių vienašališkų sprendimų, nes visi pokyčiai atminimo ženklų srityje bus įgyvendinami strategiškai ir nuosekliai.
