JAV Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį nuo Kapitolijaus kalvos bus nuimtos statulos JAV pilietinio karo metu Konfederacijos pusėje veikusiems žmonėms.
Nors projektas buvo priimtas 305 parlamentarams balsavus už ir 113 – prieš, šiam sprendimui dar turės pritarti respublikonų kontroliuojamas Senatas.
Projektui galutinai patvirtinti dar reikės Donaldo Trumpo, kuris griežtai prieštarauja istorinių paminklų nuėmimui, parašo.
Projekte nurodome nuo JAV Kapitolijaus kalvos, kur stovi Kongresas, nuimti statulas asmenų, kurie savanoriškai veikė Konfederacijos pusėje.
1861–1865 m. pilietinio karo metu kelios pietinės JAV valstijos pasitraukė ir pabandė sukurti nepriklausomą respubliką, kurioje būtų įteisinta vergija.
Pagal įstatymo projektą, būtų nuimtos trijų vyrų statulos, kurie rėmė vergiją arba baltųjų viršenybės idėjas.
Aktyvistai ir daugelis juodaodžių amerikiečių Konfederacijos vėliavas ir paminklus konfederatams laiko rasizmo simboliais, tačiau kiti, daugiausia baltaodžiai pietiečiai, juos laiko istoriniu paveldu.
Birželio viduryje nuo JAV Kongreso sienų buvo nuimti keturių aukštų XIX a. parlamentarų, kurie veikė Konfederacijos pusėje, portretai. Šių buvusių Atstovų Rūmų pirmininkų portretai nuimti pagal dabartinės Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi įsaką.
JAV visuomenė vis labiau priešinasi šalies rasistinei ir vergijos praeičiai po to, kai gegužės 25 d. baltaodis Mineapolio policijos pareigūnas nužudė juodaodį amerikietį George’ą Floydą. Po nužudymo visoje šalyje kilo masiniai protestai.
„Mano protėviai pastatė Kapitolijų, tačiau čia vis dar yra paminklų žmonėms, kurie paėmė į vergiją man protėvius“, – sakė juodaodė Atstovų Rūmų narė iš Kalifornijos valstijos Karen Bass.
Šios statulos rodo „baltųjų viršenybės ir rasizmo toleranciją“, teigė ji.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.07.23; 10:00
