Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Kyjivas, vasario 1 d. (Ukrinform-ELTA). Partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos Ukrainos parlamente vadovas Davidas Arachamija trečiadienį informavo, kad pareikšti įtarimai Gynybos ministerijos pareigūnams ir atleisti visi Ukrainos muitinės vadovai.
„Informuosiu visuomenę apie paskelbtus pavasarinius sodinimus. Šiandien: kratos mokesčių tarnyboje; pranešimų apie įtarimą įteikimas Gynybos ministerijos pareigūnams; kratos pas Kolomoiskį dėl „Ukrnaftos“; visa virtinė slaptų tyrimo veiksmų; kratos pas Avakovą; kratos pas Stolarą; visos muitinės vadovybės atleidimas“, – rašo „Telegram“ kanale parlamentaras.
Jis patikino, kad karo metu šalis keisis. „Jei kas nors nepasiruošęs pokyčiams, tai valstybė pati ateis ir padės jiems pasikeisti“, – pabrėžė frakcijos vadovas.
Kaip jau buvo pranešta, leidinys „Zerkalo nedeli“ paskelbė publikacija, kad esą Ukrainos gynybos ministerijos sutartyje nurodytos maisto pirkimo ir maitinimo paslaugų teikimo kariuomenei kainos du tris kartus viršija mažmenines kainas. Nacionalinis kovos su korupcija biuras ir Specializuotoji antikorupcijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl maisto produktų kariuomenei pirkimų. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis davė nurodymą sukurti atnaujintą pirkimų kariuomenei sistemą.
Pastaruoju metu taip pat pasirodo daug pranešimų apie korupcinių schemų, su kuriomis susiję Ukrainos muitininkai, atskleidimą.
Trečiadienį žiniasklaida pranešė apie kratas pas oligarchą Ihorą Kolomoiskį, buvusį Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą, verslininką ir parlamentarą Vadymą Stolarą.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstys, ar reikėtų pradėti tyrimą, skirtą įvertinti parlamentarų ir kitų valstybės politikų gautą paramą rinkimams iš įvairių verslo atstovų.
Kaip Eltai teigė komisijos pirmininkas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis, viešojoje erdvėje pasirodant vis daugiau informacijos apie galimai neskaidrius politikų ir verslininkų santykius, Seimui, jo nuomone, derėtų išsiaiškinti tokių įtartinų ryšių aplinkybes – įvertinti, ar už gautą finansinę paramą rinkiminėms kampanijoms politikai atsidėkoja verslui, priimdami palankius politinius sprendimus.
Apie panašią iniciatyvą dar praėjusią savaitę prakalbo visos Seimo opozicinės frakcijos. Užsiminta apie tyrimą dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Seimo mažumai susirūpinimą sukėlė naujienų portalo tv3.lt paskelbta informacija apie galimus koalicijos partijų finansinius ryšius su įmonėmis, kurios sulaukia ypatingos Vyriausybės pagalbos bei protegavimo Taivano paramos bei investicijų skirstymo procese.
Paskelbtos publikacijos duomenimis, taivaniečių investicijų sulaukė ir kelios įmonės, kurių vadovai demonstruoja palankumą valdantiesiems, dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Laisvės partijas.
Anot A. Stončaičio, šią bei kitas susijusias įtartinas situacijas galėtų tirti būtent Seimo Antikorupcijos komisija.
„Bandysime svarstyti, ar palaikytų komisijos nariai (iniciatyvą – ELTA) sudaryti atskirą tyrimo grupę dėl labai įvairiausių verslo paramų politikams teikimo. Opozicija svarsto, kad galbūt reikėtų inicijuoti parlamentinę tyrimo grupę, bet lygiai taip pat galėtų Antikorupcijos komisija tą panašią grupę sudaryti – kaip buvo Kaunui sudaryta grupė. Ir reikėtų nagrinėti praktikas – kiek tai yra teisėta, kokios yra rizikos, koks yra teisinis reguliavimas ir kaip tą teisinį reguliavimą galimai reikėtų keisti“, – Eltai nurodė A. Stončaitis.
„Keistokai atrodo, kai dešimtimis tūkstančių eurų teikiamos finansinės paramos, o paskui, bent jau viešojoje erdvėje, pasirodo informacija, kad galimai yra atsidėkojama už tai“, – nurodė jis.
Visgi, politikas pabrėžė, kad Antikorupcijos komisija nesikoncentruos į vieno asmens ar Taivano investicijų situacijos vertinimą, bet žvelgs į problemą plačiau.
„Nesuveskime į premjerę ar į Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Reikėtų žiūrėti apskritai“, – patikino jis.
Valdantieji žada posėdyje nedalyvauti
Valdančiųjų atstovai Antikorupcijos komisijos posėdyje, pasak konservatoriaus Bronislovo Matelio, neketina dalyvauti. Anot B. Matelio, komisijos posėdyje keliamas klausimas klausimas dėl tyrimo grupės formavimo yra „asmeninė keršto akcija“, nes praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos parlamentarai pareiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu kaip Antikorupcijos komisijos pirmininku.
„Mes manome, kad negalime dalyvauti posėdyje, nes pirmininkui pareiškėme nepasitikėjimą ir laukiame jo ar opozicijos sprendimo. Negalime apsimesti, kad nieko neįvyko ir dalyvauti asmeninėje pirmininko keršto akcijose. Prieš tai pirmininkas turėtų paviešinti savo ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, o tik po to „mazgoti“ kitus“, – Eltai raštu perduotame komentare pažymėjo B. Matelis.
Paklaustas, ar komisija galės tęsti darbą ir svarstyti jo inicijuojamą klausimą, posėdyje nedalyvaujant valdantiesiems, A. Stončaitis patikino, jog diskusijos dėl verslo ir politikų ryšių vis tiek vyks, nors Antikorupcijos komisija, neturėdama kvorumo, negalės priimti jokių sprendimų. Politikas apgailestavo, jog, demonstruodami tokią laikyseną, valdantieji stabdo komisijos darbą.
„Reiškiasi komisijos posėdis neįvyks, tačiau tai nereiškia, kad nebus diskusijos. Diskutuosime, apsitarsime, aptarsime problematiką – nebus balsavimų. Reiškia, nebus sprendimų“, – sakė demokratų frakcijos narys.
ELTA primena, kad prieš savaitę grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių pareiškė nepasitikėjimą pirmininku A. Stončaičiu. Politikai nutarė dar kartą kreiptis į Seimo opoziciją, prašant deleguoti naują kandidatą užimti A. Stončaičio postą. Visgi, kol kas parlamento mažuma neketina to daryti.
Po komisijos sprendimo, nepasitikėjimo A. Stončaičiu klausimas persikels į plenarinių posėdžių salę. Seimo statute numatyta, kad savo poziciją Seimo nariai išreiškia slaptu balsavimu – kad pasitikėjimą paradęs politikas būtų pašalinamas iš posto, tam turi pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio mėn. prie Seimo vykusių riaušių įtariamai yra pareikšti 91 asmeniui.
Šią savaitę pranešimai apie įtarimą įteikti 6 asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis bei neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Lietuvos Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 12 asmenų, praneša Generalinė prokuratūra. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtariamųjų skaičius, prokuratūros pateiktais duomenimis, išaugo iki 62, nukentėjusiais pripažinti 26 asmenys.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina aplinkybių Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, pareiškė įtarimus trims asmenims. Įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti Žalgirio klinikos direktorei ir dar dviem Žalgirio klinikos darbuotojams, sakoma STT pranešime.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. sausio mėnesį, gavus pranešimą dėl paskiepytų asmenų, nepriklausančių nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms, primena STT. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Žalgirio klinikoje 2021 m. sausio mėnesio pradžioje COVID-19 vakcina buvo paskiepyta ne mažiau kaip 24 asmenys, kurie, kaip įtariama, neatitiko tuo metu buvusios vakcinuojamų asmenų prioritetinės grupės, nebuvo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, jų su Žalgirio klinika nesiejo jokie sutartiniai santykiai.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, galimai siekdami išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo neteisėtą elgesį, suklastojo dokumentus ir duomenis, kurie pagrįstų paskiepytų asmenų priklausymą prioritetinėms grupėms arba nuslėptų asmenų vakcinavimo faktą.
Paskiepijus grupę žmonių, kurie tuo metu nepriklausė vakcinuojamų asmenų prioritetinei grupei, valstybė galėjo patirti didelę neturtinę žalą, pažeidžiant valstybės teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus bei kitų žmonių interesus, nes pirmajame etape, siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikimą, turėjo būti vakcinuojami COVID-19 gydymą, skubią ir labai specializuotą neatidėliotiną pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai.
Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Trečiadienį įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo prie Seimo pareikšti dar 3 asmenims. Įtariamieji yra sulaikyti, dėl kardomųjų priemonių jiems taikymo bus sprendžiama.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.
GRU emblema
Jungtinėse Valstijose šešiems rusų karinės žvalgybos tarnybos (GRU) pareigūnams pareikšti įtarimai rengus kibernetines atakas, kurių metu taikytasi į Ukrainos elektros perdavimo linijas, 2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimus ir 2018 m. žiemos olimpines žaidynes, paskelbė Teisingumo departamentas.
Šeši GRU agentai taip pat apkaltinti surengę vadinamąją „NotPetya“ ataką prieš verslo įmonių kompiuterius visame pasaulyje, kuri sukėlė beveik 1 mlrd. dolerių žalą vien tik trims JAV bendrovėms.
Be to, šie pareigūnai esą taikėsi į tarptautinius tyrimus dėl buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ bei rengė kibernetines atakas prieš Sakartvelo žiniasklaidą ir parlamentą.
Generalinio prokuroro patarėjas Johnas Demersas tikino, kad kaltinami šeši agentai yra atsakingi už „labiausiai trikdančias ir destruktyviausias kompiuterines atakas, priskiriamas vienai grupei“.
J. Demerso teigimu, anksčiau to paties GRU padalinio pareigūnai buvo apkaltinti siekiant sutrikdyti 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Vis dėlto, kaltinime nieko nesakoma apie kišimąsi į šių metų rinkimus.
Pasak J. Demerso, kaltinamieji destruktyvias kibernetines atakas prieš Ukrainos elektros perdavimo linijas rengė 2015 ir 2016 m. gruodį.
„Tai buvo pirmosios užfiksuotos kibernetinės atakos prieš civilinės kritinės infrastruktūros kontrolės sistemas. Per atakas buvo atjungta šviesa ir šildymas viduryje Rytų Europos žiemos. Šimtai tūkstančių Ukrainos vyrų, moterų ir vaikų turėjo gyventi tamsoje ir šaltyje“, – sakė jis.
Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, Seimas išbraukė iš darbotvarkės apkaltos Irinai Rozovai iniciatyvą.
„I. Rozova serga ir negali dalyvauti posėdyje, būtų neetiška svarstyti, turint mintyje Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šitos procedūros“,- sakė V. Kravčionok.
Už šio klausimo išbraukimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 30, susilaikė 8 parlamentarai.
Ketvirtadienį Seimą turėjo pasiekti apkaltos iniciatyva Seimo narei I. Rozovai. Šią 44 parlamentarų iniciatyvą ketino pateikti Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad rems Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudarymą dėl apkaltos Seimo narei I.Rozovai.
„Aš pasirašiau kartu su kolegomis, kad komisija būtų sudaroma. Balsuosiu taip, kaip pasirašiau“,– ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.
Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.
Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.
AOTD emblema
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.
„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.
Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas
Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.
Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.
Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.
Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.
Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinė prokuratūra patvirtina, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus piktnaudžiavimu pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. pareiškė Seimo nariui Gintarui Steponavičiui.
Praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, su vieno verslo koncerno atstovu tarėsi dėl lėšų, skirtų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui bei kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius Gintaro Steponavičiaus rinkiminei kampanijai finansuoti.
Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs Seime dėl šiam koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar trims asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.
Ikiteisminio tyrimo metu G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą, kuriame vieno verslo koncerno atstovui buvo pareikšti įtarimai perdavus itin stambaus masto kyšį buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras šiandien pareiškė įtarimus ir apklausė buvusį Seimo narį V. Gapšį.
Vytautui Gapšiui įtarimai pareikšti dėl Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ 3 dalyje ir 226 str. „Prekyba poveikiu“ 4 dalyje numatytų sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Vytautas Gapšys, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininko pavaduotoju ir šios politinės partijos Seime frakcijos nariu, koncerno atstovui R. K. už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 000 eurų kyšį – ši suma du su puse karto viršija teisės aktuose nurodytą didelės vertės kyšio (250 MGL arba šiuo metu 9415 eurų) dydį. Pranešime apie įtarimą taip pat nurodoma, kad turimais duomenimis įtariamasis galimai yra žadėjęs veikti dėl šių naudingų koncernui sprendimų pats bei paveikti tai daryti kitus asmenis.
Po apklausos Vytautui Gapšiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl Vytautui Gapšiui būnant Seimo nariu ir turint teisinį imunitetą, jis šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pradėjo ir atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiuo metu šioje byloje įtarimai dėl sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų taip pat yra pateikti buvusiam Seimo nariui, buvusiam vienos iš parlamentinių partijų pirmininkui ir šios politinės partijos Seimo frakcijos seniūnui E. M. bei vieno Lietuvoje veikiančio koncerno atstovui R. K.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.
Greičiausiai ir vėl būsiu kaltinamas perdėtu pesimizmu. Ir vis dėlto nerandu nė vieno fakto, kuris leistų džiugiai žvelgti į Lietuvos ir Europos ateitį.
Paryžius ir Berlynas tapo akivaizdžiais rusiškojo terorizmo rėmėjais. Egzistuoja situacijų, kada politikų kaltė – akivaizdi. Be kita ko, kaltė – milžiniška. Sutepta krauju. Tegul – ir perkeltine prasme.
Omenyje pirmiausiai turiu Prancūzijos ir Vokietijos flirtą su Vladimiru Putinu.
Jei prancūzai ir vokiečiai elgtųsi bent kiek principingiau, bent jau kaip Didžioji Britanija, neįsileidusi Rusijos delegacijos į aviacijos šventę, tai šiandien kraujo, mirčių ir ašarų Ukrainoje būtų kur kas mažiau. Blogio imperija galbūt jau seniai būtų sustojusi arba užspringusi.
Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.
Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.
Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.
Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.
Kauno apygardos teismas pagaliau paskelbė nuosprendį garsiojoje Kauno “auksinio” tualeto istorijoje.
Teismas nagrinėjo devyniolikos tomų bylą, kurioje įtarimai pareikšti dvylikai asmenų: devyniems savivaldybės tarnautojams ir trims tualetą stačiusios bendrovės “TK sprendimai” darbuotojams.
Keturiems teisiamiesiems buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, vienam – lygtinė, o septyni – išteisinti. Savivaldybės valdininkams buvo inkriminuojamas jiems patikėto turto išvaistymas ir dokumentų klastojimas.
Po 2008 metų rudenį baigtos tualeto statybos kilo skandalas, nes netoli Kauno pilies turėjo iškilti prie senamiesčio architektūros derantis pastatas, tačiau vietoj jo buvo pastatytas konteinerinis tualetas.
