Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjamimas Netanyahu, anot žiniasklaidos, yra parengęs mažiausiai keturis galimos teritorijų Vakarų Krante aneksijos scenarijus. Žinių portalas „Axios“ rašo, kad premjeras juos trečiadienio vakarą pristatė gynybos ir užsienio reikalų ministrams Benny‘iui Gantzui ir Gabi Aschkenasiui.
Variantų spektras siekia nuo 30 proc. Vakarų Kranto aneksijos iki veikiau simbolinės nedidelių teritorijų aneksijos, rašo portalas, remdamasis su situacija susipažinusiu šaltiniu. B. Netanyahu biuras ketvirtadienį šios informacijos komentuoti nenorėjo.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo planu, nori aneksuoti iki 30 proc. Vakarų Kranto. Pirmieji žingsniai gali būti žengti liepos 1-ąją. JAV teigia pritarsiančios Izraelio veiksmams, jei dėl jų sutars aukšti šalies politikai. Lapkritį JAV vyks prezidento rinkimai, D. Trumpo konkurentas juose Joe Bidenas yra prieš aneksiją.
B. Gantzas ir G. Aschkenasis – abu jie priklauso aljansui „Mėlyna ir balta“, kuris yra B. Netanyahu „Likud“ koalicijos partneris, anot pranešimo, premjerui pareiškė esantys prieš teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, aneksiją. Be to, jie nori matyti aneksijos diplomatinį kontekstą, taip pat reikalauja atlygio palestiniečiams. Atitinkami pokalbiai baigėsi be rezultatų ar reikšmingos pažangos. B. Netanyahu yra už ryžtingesnius veiksmus įgyvendinant aneksijos planus nei B. Gantzas.
Izraelis per Šešių dienų karą 1967 metais, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai nori šių teritorijų savo valstybei.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Izraelio planas aneksuoti beveik trečdalį Vakarų Kranto gali nulemti „XXI amžiaus apartheidą“, antradienį teigė Jungtinių Tautų (JT) nepriklausomų ekspertų grupė.
Ekspertai tvirtino, kad aneksija pažeistų JT Chartiją ir Ženevos konvencijas, taip pat pablogintų žmogaus teisių pažeidimų situaciją Vakarų Krante.
Ekspertai paskelbė, kad 53 metus trunkanti Izraelio Vakarų Kranto okupacija nulėmė „didelius žmogaus teisių pažeidimus“ prieš palestiniečius.
„Po aneksijos žmogaus teisių pažeidimų būtų tik daugiau, – teigė ekspertai. – Iš Vakarų Kranto liktų tik palestiniečių Bantustanas, atskirtos salelės, iš visų pusių apsuptos Izraelio, nesusisiekiančios su išoriniu pasauliu.“ Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Izraelis neseniai paskelbė, kad imsis saugumo kontrolės tarp Viduržemio jūros ir Jordano upės, – teigia ekspertai. – Taigi, kitą rytą po aneksijos jau bus įtvirtinta šiaip jau neteisinga realybė: dvi žmonių grupės, gyvenančios toje pačioje teritorijoje, valdomos tos pačios valstybės, bet iš principo neturinčios vienodų teisių. Tai XXI amžiaus apartheidas.“
Kartu su įvairiomis JT darbo grupėmis pranešimą pasirašiusi nepriklausomų ekspertų grupė, kurią sudaro 40 atstovų, neatstovauja JT, tačiau organizacijai pristato tyrimų ataskaitas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patvirtino savo planus aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes turime istorinę galimybę, kokios nebuvo nuo 1948 metų, žengti diplomatinį žingsnį ir apdairiai paskelbti suverenitetą Judėjoje ir Samarijoje“, – sakė jis pirmadienį, paminėdamas Izraelio valstybės sukūrimo metus ir biblinius Vakarų Kranto vardus. B. Netanyahu pabrėžė, kad laiko tai vienu svarbiausių naujosios savo vyriausybės uždavinių. „Tai didelis šansas, kuriuo negalime nepasinaudoti“, – kalbėjo jis.
Palestiniečiai tuo tarpu tokį žingsnį traktuoja kaip nelegalią okupuotų teritorijų aneksiją. Jie šias teritorijas mato būsimos Palestinos valstybės dalimi. Protestuodami prieš B. Netanyahu ketinimus, palestiniečiai praėjusią savaitę paskelbė nutraukiantys bendradarbiavimą saugumo klausimais su Izraeliu ir JAV. Izraelis užėmė Vakarų Krantą 1967-aisiais per Šešių dienų karą.
N. Netanyahu siekia žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante suvereniteto. Vyriausybės konsultacijos šiuo klausimu turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Teisme pasirodęs korupcija kaltinamas Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad prieš jį nukreiptu teismo procesu siekiama nuversti „stiprų dešiniųjų pažiūrų lyderį“.
„Tikslas yra nuversti stiprų dešiniųjų pažiūrų premjerą“, – teigė B. Netanyahu ir pareikalavo, kad jo teismo procesas būtų transliuotas ištisai ir tiesiogiai, kad visuomenė galėtų matyti, jog jis yra nekaltas.
Prie teismo susirinko daugybė B. Netanyahu šalininkų, kurie skandavo šūkius prieš Izraelio teismų sistemą, laikė Izraelio vėliavą ir plakatus su užrašais „Bibi, mes tave mylime“, „Bibi, tu nesi vienas“. Bibi yra premjero pravardė dar nuo vaikystės.
Sekmadienį vykstantis posėdis yra pirmasis B. Netanyahu korupcijos byloje. Pirmojo posėdžio metu teisėjai klausia kaltinamojo, ar jis perskaitė ir supranta jam reiškiamus kaltinimus.
70 metų amžiaus B. Netanyahu sausį buvo oficialiai apkaltintas kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu. Teisminis procesas turėjo prasidėti dar kovo viduryje, bet dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas.
Premjeras ne kartą neigė jam pateiktus kaltinimus ir tvirtina tapęs raganų medžioklės taikiniu.
Jei būtų pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, B. Netanyahu galėtų grėsti iki 10 metų kalėjimo. Už sukčiavimą ir piktnaudžiavimą pasitikėjimu premjerui gali grėsti iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
B. Netanyahu turėtų atsistatydinti tik tuo atveju, jei galiausiai būtų pripažintas kaltu, o šis procesas gali trukti kelerius metus.
B. Netanyahu yra pirmasis pareigas einantis Izraelio premjeras, kuris stojo prieš teismą.
Būtų primityvu iš politikos reikalauti absoliutaus padorumo, sąžiningumo, tikslumo. Mūsų būtis – lyg susipainioję žvejo tinklai. Surask, kur pradžia, kur – pabaiga. Susigaudyk, kada matome priežastį, o kada – pasekmę.
Kada bus įkurta Palestinos valstybė?
Tačiau norėtųsi, kad mes prisilaikytume bent minimalių lygybės principų: jei aniems taikau griežtus reikalavimus, tai ir su šiais ponais privalau žaisti pagal panašias žaidimo taisykles. Kuo mažiau dvigubų, trigubų, keturgubų standartų! Dabar retsykiais (laimė – ne visada) turime mišrainę, kuri ant šeimininkės stalo atrodo kaip puikiausias kulinarijos stebuklas, bet jei paragautume – nedelsdami išspjautume.
Kai kritikuojame Krymą okupavusią Rusiją, kodėl nepriekaištaujame Vakarų kranto gyvenvietes aneksuojančiam Izraeliui? Suprantama, Lietuva negali drąskyti akių Izraeliui, nes jis yra labai svarbus mūsų strateginės partnerės JAV sąjungininkas ir bičiulis. Kibti į atlapus Izraeliui – tai plėšyti JAV vadovų švarkus.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau gal Lietuva pajėgtų bent truputėlį santūriau pataikauti Tel Avivui, gal mums privalu domėtis ne vien žydų naujakurių, bet ir palestiniečių vargais? Retsykiais susimąstykime, kodėl Izraelio valstybė senų seniausiai įkurta, pripažinta, o palestiniečiai iki šiol negali pasigirti turį valstybingumą? Sakote, palestiniečiai – blogieji, o žydai – šventieji? Esate įsitikinę, kad jei radikalus islamo judėjimas „Hamas“ sudėtų ginklus, Izraelis nebeblokuotų Palestinos valstybės įteisinimo procesų, liautųsi plėtęs savo įtaką palestiniečių žemių sąskaita? Surastų naujų priežasčių…
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Štai Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu grasina aneksuosiąs likusias Vakarų Kranto teritorijas, reikalauja, kad didžiosios Pasaulio valstybės pripažintų Golano aukštumas esant Izraelio teritorija. Palyginkime šiuos Izraelio Ministro Pirmininko ketinimus su tuo, kaip elgiasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ką regime – panašumus ar skirtumus? Nors Jungtinės Tautos – organizacija, kur daug kalbama ir dažniausiai nieko rimto nenuveikiama, bet vis tik pravartu prisiminti, kaip jos vertina Izraelio agresyvumą: „rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“.
Kas aprašys dušanskių ir raslanų nusikaltimus?
Dabar – kita sudėtinga tema. Vos tik Seimo narys istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė mūsų parlamentui priimti oficialią rezoliuciją, jog lietuvių tauta dėl Holokausto niekuo dėta, tuoj atsirado prieštarautojų, kam gi to reikia? Esą ”joks Izraelio premjeras ar prezidentas, joks aukštas valstybės atstovas nėra kaltinęs Lietuvos valstybės ar lietuvių tautos, kaip kolektyvo, vykdžius Holokaustą. To niekada nėra dariusi ir Lietuvos žydų bendruomenė“. Omenyje turiu kad ir istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Zigmo Vitkaus straipsnį „Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo…“ Kas tuo abejoja? (LRT.lt).
Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojasPetras Raslanas, NKVD tardytojas, Rainių žudynių organizatorius
Taip, Izraelio prezidentai ir premjerai viešai niekur niekad mums neprikergė hitlerinės Vokietijos nuodėmių. Vienas Izraelio ambasadorius savo vizitu net pagerbė iškilaus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukrą. Bet ar to užtenka? Leiskite pastebėti, kad Izraelio valdžia niekad niekur niekada viešai, oficialiai nepasmerkė akiplėšiškai lietuvius terorizuojančių zurofų, vyzentalių. Ši aplinkybė – neverta dėmesio? Manote, kad čia neįmanoma klastinga intriga: jūs – lokite, o mes apsimesime, kad nieko nežinome, nieko negirdime…
Nejaugi aplinkybė, jog Lietuvos žydų bendruomenė iki šiol neišleido knygų, kuriose būtų skrupulingai analizuojami dušanskių ir raslanų nusikaltimai Lietuvos valstybei, – nežeidžia mūsų savigabos? Mes, lietuviai, net suplukę fiksuojame kiekvieną žydams padarytą skriaudą. Visuomet atsiprašome, visuomet atgaulaujame. Ir tai – teisinga, sąžininga, gražu, padoru. Bet galų gale kada Lietuvos knygynų lentynose pasirodys dušanskių ir raslanų žiaurumus atskleidžiantys veikalai lietuvių, rusų, anglų kalbomis? Kas tai, jei ne dvigubi standartai: jie negali pamiršti skriaudų, mes – mes privalome pamiršti viską?
Lenkiška Konstitucija
Štai Seimui siūloma 2021 metus paskelbti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
Gal ir gražu. Juk 2021-aisiais sukaks Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės. Be to, kaip skelbia ELTA, „Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje“.
Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
Tikiu, jog toji Konstitucija – labai puikus dokumentas vertinant ją teisiniu požiūriu ar ieškant pažangių demokratinių nuostatų. Tačiau negaliu pamiršti kadaise daryto interviu su šviesios atminties politiku, filosofu Romualdu Ozolu. Jis jau senų seniausiai piktinosi Lietuvos Seimu, besiruošiančiu liaupsinti Konstituciją, iš kurios buvo ištrintas … Lietuvos valstybės vardas! Tuomet R.Ozolas nuoširdžiai stebėjosi, kodėl Lietuva pratinama dievinti Konstituciją, kurią prisimindami mes privalėtume raudonuoti iš gėdos? Juk Lietuva tapo Lenkijos provincija, lietuvius apgavo, paniekino, nugalėjo. Mes tapome jaunesniaisiais Lenkijos broliais…
Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl viešai teiraujuosi šią idėją parlamente stumiančio Seimo nario Eugenijaus Jovaišos – ar tai ta pati Konstitucija, kurią kritikavo R.Ozolas? Gal kažin ką painioju? Bet jei 2021-aisiais bus liaupsinama būtent R.Ozolo išpeikta Konstitucija, tada aš nieko nebesuprantu. Lietuva džiaugsis dokumentu, kuriame nebeliko jos vardo? Lenkai tąsyk pasirodė esą atkaklesni, gudresni, stipresni. Mus nustūmė į šalį. Tad dabar tegul vieni mėgaujasi pergalės šampano purslais. O jei Varšuvai vis tik negalime pasakyti itin griežto „ne“ (strateginis partneris, Suvalkų koridorius, bendros karinės pratybos ir t.t.), tai bent jau tą gėdingą dokumentų minėkime kiek įmanoma santūriau, kukliau.
Taivanietiškas galvosūkis
Filosofas Vytautas Radžvilas ragina Lietuvos valdžią, kad ši pripažintų Taivano nepriklausomybę. Suprask, šitaip pasielgdamas Vilnius būtų labai panašus į 1990-aisiais Lietuvą nepriklausoma valstybe pripažinusią Islandiją. Puikiai suprantu, kad demokratiškas Taivanas gražiau tvarkosi nei žemyninė komunistinė Kinija. Demokratija, žmogaus, spaudos, žodžio laisvė – visa tai pažangiau nei komunizmas, griežta piliečių priežiūra, karinė jėga.
Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet juk Taivane įsikūrę tie patys kinai, kaip ir anie, gyvenantys žemyninėje Kinijoje. Skirtumas tik toks: vienur – demokratija, kitur – komunizmas. Ar ši aplinkybė suteikia teisę Taivanui atsiskirti nuo Kinijos? Ar šiuo konkrečiu atveju jau nebegalioja šalių teritorinio vientisumo taisyklės? Perskaitykite V.Radžvilo tekstą „Apie padlaižystę, drakono erzinimą ir moralinę skolą“, kuriame aiškiai išdėliotos priežastys, kodėl galima pripažinti Kinijos Respublikos Taivaną esant nuo Pekino visiškai nepriklausoma šalimi. V.Radžvilas prirašė daug svarbių argumentų, tik apie valstybės teisę į teritorinį vientisumą, – nė menkiausios užuominos.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Jei Krymas tvarkysis kur kas demokratiškiau nei Ukraina, jei šis pusiasalis sugebės pažaboti korupciją, kyšininkavimą, taps demokratiškas, labai gerbiantis žmogaus, spaudos, žodžio laisves, o oficialusis Kijevas – ne, remiantis V.Radžvilo logika, Krymo valdžia taip pat turės teisę atsiskirti nuo Ukrainos? Jei Klaipėdos meras ir Klaipėdos savivaldybė tvarkysis pažangiau nei likusi Lietuva, uostamiesčiui leisime atsiskirti nuo Lietuvos?
Žinoma, jei Kinija pultų Taivaną, tada Lietuva neturėtų moralinės teisės tylėti. Bet ar dabar mes turime teisę itin drastiškai kištis į Kinijos vidaus reikalus? Ar tikrai tarp iš Sovietų Sąjungos išsiveržusios Lietuvos ir į griežtą Kinijos politinį glėbį sugrįžti nenorinčio Taivano – lygybės ženklas? Ko iš tiesų siekia Kiniją erzinti sumanęs filosofas? Prieš artėjančius Seimo rinkimus prireikė populiarumo, žinomumo?
Lietuvos viešojoje erdvėje pastebiu daug keistų nenuoseklumų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas antradienį paskelbė nutraukiantis visus susitarimus su Izraeliu ir JAV. Palestiniečių vadovybės susitikime Ramaloje jis sakė, kad tai apima ir susitarimus saugumo klausimais, pranešė naujienų agentūra „Wafa“. Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
Taip M. Abbasas reagavo į Izraelio aneksijos planus okupuotame Vakarų Krante. Jis jau praeityje yra išsakęs panašių grasinimų, tačiau jų neįgyvendino.
„Palestiniečių išsivadavimo organizacija ir Palestinos valstybė nuo šiandien atsisako visų sutarčių ir susitarimų su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, taip pat visų su tuo susijusių įsipareigojimų, įskaitant numatytus saugumo susitarimuose“, – kalbėjo M. Abbasas.
Izraelis esą dabar turi pats prisiimti atsakomybę dėl okupuotų teritorijų. JAV, kaip okupacinės valdžios partnerė, bus „visiškai atsakinga už palestiniečių tautos priespaudą“. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Naujoji Izraelio vyriausybė, sutinkamai su JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti gyvenvietes ir Jordano slėnį Vakarų Krante. Šiuos planus užsienis vertina kaip labai ginčytinus.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pradėjo savo penktąją kadenciją. Remiantis koalicine sutartimi su aljansu „Mėlyna ir balta“, jis šiuos planus jau liepą gali pateikti vyriausybei ir parlamentui. Tačiau kol kas nėra aišku, ar Izraelis iš tikrųjų taip skubės.
Savo namuose rastas negyvas Kinijos ambasadorius Izraelyje Du Wei. EPA – ELTA nuotr.
Savo namuose rastas negyvas Kinijos ambasadorius Izraelyje Du Wei, pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija (URM).
Du Wei į Izraelį atvyko šiemet vasarį. 2016–2019 m. jis ėjo Kinijos ambasadoriaus Ukrainoje pareigas.
Izraelio URM teigimu, ambasadorius buvo 58-erių, jo žmona ir sūnus negyveno kartu su juo Izraelyje.
Okupuotoje Vakarų kranto teritorijoje ketvirtadienį palestinietis automobiliu rėžėsi į Izraelio kariškius ir buvo nušautas, pranešė Izraelio karinės pajėgos.
„Užpuolikas dideliu greičiu važiavo tiesiai į Izraelio kariškius, stovėjusius greta karinio posto netoli Negohoto gyvenvietės, esančios į pietvakarius nuo Hebrono (pietinėje Vakarų kranto dalyje)“, – teigiama Izraelio karinių pajėgų pranešime.
Vienas Izraelio kariškis buvo sužeistas, o kitas šovė į automobilio vairuotoją, sakoma pranešime. Kariuomenės atstovas patvirtino, kad vairuotojas buvo nušautas.
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas ketvirtadienį parlamentui pavedė suformuoti šalies vyriausybę po to, kai parlamento pirmininkui Benny Gantzui nepavyko susitarti su premjeru Benjaminu Netanyahu.
Po kovo 2 d. įvykusių rinkimų B. Gantzui buvo pavesta per keturias savaites suformuoti stabilią valdančiąją koaliciją. Praėjusį mėnesį tapęs parlamento pirmininku, jis pažadėjo suformuoti laikinąją vyriausybę su šalies premjeru. B. Gantzas sutiko, kad Izraelio vyriausybei vadovautų B. Netanyahu, bent jau iš pradžių, kol pasibaigs šalyje kilusi COVID-19 krizė.
B. Gantzui ir B. Netanyahu paskelbus, kad iki visiško susitarimo jiems trūksta labai nedaug, prezidentas R. Rivlinas terminą pratęsė iki trečiadienio vakaro. Tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.
Prezidentas pabrėžė, kad nei B. Gantzas, nei B. Netanyahu šiuo metu neturi daugumos Izraelio parlamente, kurį sudaro 120 narių, palaikymo. Tačiau šaliai kovojant prieš koronavirusą, R. Rivlinas nurodė parlamentarams išspręsti šią situaciją. Jie turės suformuoti vyriausybę, kad būtų išvengta ketvirtųjų rinkimų.
Izraelio sveikatos apsaugos ministras Yaakovas Litzmanas užsikrėtė naujuoju koronavirusu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybinė radijo stotis „Kan“, remdamasi ministro kanceliarijos pareiškimu.
Jos duomenimis, koronavirusas nustatytas ir Y. Litzmano žmonai. Ministras tęs darbą iš namų, laikydamasis gydytojų rekomendacijų.
Iki trečiadienio vakaro Izraelyje nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius išaugo iki 6 092, per parą jis padidėjo 710, mirusiųjų skaičius pasiekė 25.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 850 tūkstančių žmonių, daugiau kaip 42 tūkstančiai infekuotųjų mirė.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras trečiadienį paskelbė ilgai lauktą ataskaitą apie bendroves, susijusias su žydų gyvenvietėmis Izraelio okupuotame Vakarų Krante, skelbia BBC.
Ataskaitoje įvardijama 112 verslo subjektų, kurie dalyvavo veikloje, susijusioje su tomis gyvenvietėmis. Tarp minimų įmonių yra „Airbnb“, „Booking.com“, „Expedia Group“ ir „Motorola Solutions“.
Pasak palestiniečių, ši ataskaita yra „tarptautinės teisės pergalė“. Izraelis pavadino ataskaitą „gėdinga“.
Maždaug 600 tūkst. žydų gyvena 140 gyvenviečių, pastatytų po 1967 m. Izraelio okupacijos Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Gyvenvietės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, nors Izraelis tai neigia.
Tai pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją, kuri draudžia okupuojančiai jėgai perkelti savo gyventojus į okupuotą teritoriją. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečiai jau seniai ragina pašalinti gyvenvietes, ir teigia, kad gyvenviečių kūrimas žemėje, skirtoje būsimai palestiniečių valstybei, praktiškai užkerta kelią tokios valstybės įkūrimui.
2016 metais JT Žmogaus teisių taryba įgaliojo vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą surinkti duomenis apie bendroves, dalyvavusias konkrečioje veikloje, susijusioje su tomis gyvenvietėmis. Tos veiklos apima įrangos ir medžiagų, palengvinančių gyvenviečių statybą ir plėtrą, tiekimą, įrangos, skirtos namų ir kitos nuosavybės griovimui, tiekimą ir pan.
Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas antradienį kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą ir tarptautinę bendruomenę paragino atmesti „skylėtą kaip sūrį“ JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą, kuriuo, pasak jo, būtų ribojamas Palestinos suverenumas.
„Atmetame Izraelio–JAV planą, kuriuo kvestionuojamos pagrįstos palestiniečių teisės“, – teigė M. Abbasas, mojuodamas JAV plane įtvirtintos Palestinos žemėlapiu.
„Prezidentui D. Trumpui noriu pasakyti, kad jo planas negali užtikrinti taikos ir saugumo, nes juo panaikinamas tarptautinis teisėtumas“, – JT Saugumo Tarybai sakė M. Abbasas.
„Juo atšaukiamos visos palestiniečių teisės. Tai prasilenkia su siekiu įgyvendinti dviejų valstybių principą, sakė jis. – Jei primesite taiką, ji ilgai nesitęs. Kas jums suteikia teisę prisijungti tas teritorijas?“
M. Abbasas taip pat patikino, kad taika su Izraeliu ir toliau išlieka „pasiekiamas uždavinys“, jis pareiškė siekiantis „teisėtos partnerystės“.
Palestiniečiai tikisi sulaukti tarptautinės paramos dėl plano, kurį D. Trumpas sausio pabaigoje pristatė kartu su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.
Afrikos lyderiai sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Artimųjų Rytų taikos planą, pavadindami jį „neteisėtu“.
Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas, sekmadienį kreipdamasis į Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvius, sakė, kad sausio pabaigoje pristatytas Artimųjų Rytų taikos planas „pažeidžia daugybę Jungtinių Tautų (JT) ir Afrikos Sąjungos rezoliucijų“.
Pasak pirmininko, planas buvo paruoštas nesurengus jokių tarptautinių konsultacijų ir „juo buvo sutryptos Palestinos žmonių teisės“.
Savo ruožtu Afrikos Sąjungos pirmininkas, Egipto prezidentas Abdelis Fattah al-Sisis teigė, kad „Palestinos problema visada gyvuos Afrikos žmonių širdyse ir mintyse“.
Palestiniečiai D. Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą atmetė netrukus po jo paskelbimo. Pasiūlytame plane, tarp kitų dalykų, Izraeliui suteikiama žalia šviesa įteisinti žydų nausėdijas Izraelio okupuotame Vakarų krante, sutrypiant paleistiniečių teisę į tas žemes, o Jeruzalė skelbiama nedaloma Izraelio sostine, nors šis miestas taip pat labai svarbus paleistiniečiams ir jie taip pat turi teisę Jeruzalę vadinti savo sostine.
2019 metais Didžiojoje Britanijoje užregistruota rekordiškai daug antisemitinių incidentų, rodo organizacijos „Community Security Trust“ (CST) surinkti duomenys.
Apsaugą ir paramą žydams Didžiojoje Britanijoje teikianti organizacija CST pernai užfiksavo 1 805 antisemitinius incidentus. Tai 7 proc. daugiau nei 2018 metais.
Didžioji dalis incidentų – 80 proc. – buvo susiję su nederamu elgesiu, kaip pavyzdžiui, žodinis įžeidinėjimas, arba priekabiavimas socialinėje žiniasklaidoje.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Sąjunga atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktą Artimųjų Rytų planą dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto išsprendimo. Jis prieštarauja tarptautiniams susitarimams, antradienį pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
ES, anot jo, yra už dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą 1967 metų sienų ribose ir lygiaverčius žemių mainus. Izraelio valstybė ir nepriklausoma, demokratiška Palestinos valstybė turi gyventi greta viena kitos taikoje ir pripažindamos viena kitą, kalbėjo J. Borrellis.
„JAV iniciatyva, kuri buvo pristatyta sausio 28 dieną, nukrypsta nuo šių tarptautiniu mastu sutartų parametrų“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas. Ilgalaikiai taikai pasiekti esą būtinos tiesioginės derybos tarp abiejų pusių.
Ypač ES sunerimusi dėl Izraelio teiginių apie galimą dalies Vakarų Kranto ir Jordano slėnio aneksiją. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpas praėjusią savaitę pristatė planą, kuris turi išspręsti konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis vertinamas prieštaringai, nes verčia palestiniečius daryti didelių nuostolių Izraeliui.
Kartu planas leistų Izraeliui aneksuoti Jordano slėnį ir gyvenvietes. Palestinos valstybės sukūrimas būtų susieta su griežtomis sąlygomis, o palestiniečių svajonė dėl sostinės istorinėje Rytų Jeruzalėje palaidota.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas šeštadienį paskelbė, kad nutraukiami visi santykiai su Izraeliu ir JAV, taip pat ir saugumo srityje. Jis tai pareiškė Kaire skubiai sušauktame Arabų valstybių lygos (AVL) užsienio reikalų ministrų posėdyje.
„Aš nenoriu patekti į istoriją kaip lyderis, kuris pardavė Jeruzalę“, – sakė jis.
M. Abbasas turėjo omenyje JAV parengtą ir Izraelio palaikomą padėties Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo planą. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas per bendrą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu spaudos konferenciją paskelbė esminius vadinamojo amžiaus sandorio – palestiniečių ir izraeliečių konflikto taikaus sureguliavimo plano – principus. Šis planas grindžiamas abipusiu dviejų valstybių pripažinimu.
JAV siūlo sujungti Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, kurie sudaro Palestinos teritoriją, greitojo susisiekimo koridoriumi, o arabų valstybės sostine pripažinti Rytų Jeruzalę. Tuo pat metu D. Trumpas pavadino „nedalijama Izraelio sostine“ visą Jeruzalę ir pareiškė, kad JAV ketina pripažinti žydų gyvenvietes Izraelio teritorija.
Lietuvos žiniasklada jau ne sykį pranešė, kokį planą Donaldas Trampas (Trumpas) antradienį pristatė Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu (Benjaminas Netanyahu).
Pirmasis įspūdis – slogus. Tai – visiškas Palestinos lūkesčių ignoravimas. Beje, teisėtų lūkesčių.
Pavyzdžiui, remiantis naujuoju planu, Jeruzalė lieka „nedaloma Izraelio sostine“, nors Jeruzalė – taip pat ir palestiniečiams šventas miestas.
Tiesa, susitarimas taip pat ragina, kad žydai mažiausiai ketverius metus įšaldytų Izraelio gyvenviečių statybas (naujų nebestatytų), tačiau tuo pačiu plano nuostatos leidžia Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Kitaip tariant, žydamas nereikės pasitraukti iš daugelio šiuo metu neteisėtai apgyvendintų (užimtų) teritorijų.
Žodžiu, plano sudarytojai kategoriškai reikalauja, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas žydiškas nausėdijas Vakarų krante pripažintų neginčijama Izraelio teritorija.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Taigi nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas verčia palestiniečius peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – jie prievartaujami anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante pripažinti esant Izraelio teritorija.
Dėl tų nausėdijų dera prisiminti 1967-uosius metus. 1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis, neteisėtai apgyvendinamomis (tik iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis pasitraukė).
Ką dar žinome apie šį Izraeliui palankų D.Trampo žingsnį? JAV vadovas planą vadina „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Palestiniečių vadovybė griežtai atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, kategoriškai pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas. D.Trumpo planą jis viešai pavadino „mėšlu“, o ne šimtmečio susitarimu“.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ planą be užuolankų pavadino nesąmone. Šis judėjimas, kaip ir palestiniečių prezidentas, mano, jog Vašingtonas trukdo palestiniečiams Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Koks turėtų būti Lietuvos požiūris į šį D.Trampo žingsnį? „Lietuvos ryto“ televizijoje neseniai stebėjau beveik 20-ies minučių trukmės interviu su Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala ir Vilniaus Universiteto lektoriumi Šarūnu Rinkevičiumi. Negaliu sakyti, jog lrytas.lt laida buvo neįdomi, paviršutiniška. Abu pašnekovai užtektinai išsamiai, argumentuotai išdėstė savo nuomonę, kaip į Vašingtono dovaną Izraeliui žiūri kitos šio neramaus regiono valstybės, ar regione gali kilti nauji rimti karai, ar palestiniečiai turi užtektinai jėgų priešintis…
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Visa tai, žinoma, ir įdomu, ir svarbu. Bet nei lrytas.lt žurnalistas, nei jo pašnekovai, mano supratimu, nesvarstė svarbiausios dilemos – kaip šis D.Trumpo sprendimas, t.y. leidimas žydamas įsitvirtinti neteisėtai okupuotose palestiniečių teritorijose, įtakos Ukrainos, Sakartvelo (Gruzija), Moldovos, Azerbaidžano pastangas susigrąžinti dėl Rusijos ir Rusijos – Armėnijos agresijos prarastas savas žemes?
Ar tik D.Trumpas neskatina Vladimiro Putino elgtis dar agresyviau? Jei Izraeliui leidžiama ne tik okupuoti svetimas žemes, bet ir po kelių dešimtmečių jas neteisėtai apgyvendinti saviškiais, kodėl tada Rusijai neleidžiama okupuoti Padniestrės, Krymo, Abchazijos, o Armėnijai – užimti Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho?
Man regis, V.Putinas dabar turi moralinę teisę priekaištauti Amerikai, taikančiai ekonomines sankcijas dėl, sakykim, neteisėtai okupuoto Krymo, nes kitu atveju JAV remia Izraelio pastangas visiems laikams įsitvirtinti iš palestiniečių jėga ir klasta atimtose teritorise. Jei ekonominės sankcijos taikomos Rusijai, tai ir Izraelis nusipelno ne pagyrimų, ne paramos, bet ekonominių trukdžių – ar ne taip? Kitaip turime dvigubus standartus.
Todėl ir klausiu: ar tik nenutiko būtent taip, kad Kremliaus agresoriams ir į juos panašiems grobikams dabar atrišamos rankos gvieštis naujų teritorijų…
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims, sako Lietuvos vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines.
„Žinant visą didžiulį kontekstą, kuriame ir vyksta šis susitikimas, Rusijos prezidento kalbėjimas ir kalbėjimas pirmam iš svečių suponuoja mintį, kad jis turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims“, – LRT radijui sakė G. Nausėdos patarėja.
Jos teigimu, tai, kad pastaruoju metu istorijos tiesas iškraipantis V. Putinas turės galimybę minėjime sakyti kalbą, o kiti šalių lyderiai – ne, gali sukurti nemalonią situaciją.
„Atsakyti norėtųsi, o jei atsakyti nėra galimybės – tai vargu ar lyderiai jaustųsi komfortabiliai tokiu atveju“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Rusija jau kuris laikas kvestionuoja esmines Antrojo pasaulinio karo priežastis.
„Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią būtų galima pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo, – tai yra ideologinis karas. Su daug dedamųjų. Šio karo kontekste, deja, prezidentas Putinas kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip Ribentropo Molotovo paktas“, – LRT radijui sakė patarėja.
„Viską, ką mes žinome nuo mokyklos suolo, (Rusijos. – ELTA) propagandoje išverčiama kitaip: sakant, kad Ribentropo – Molotovo paktas nebuvo neteisėtas, kad Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta istorijos pešinėjimas, kuris labai neigiamai atsiliepia mūsų santykiams su Rusija“, – pabrėžė ji.
Tikisi, kad sprendimas nepablogins santykių su Izraeliu
Prezidentūra tikisi, kad tai, jog G. Nausėda paskutinėmis akimirkomis nusprendė nevykti į Jeruzalėje vykstantį Holokausto forumą, o aukas pagerbti ateinančią savaitę kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice, nepablogins santykių su Izraeliu.
„Labai tikimės, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvai atstovaujama aukštu lygiu“, – sakė ji, pridurdama, kad G. Nausėdos planuose yra svarstoma apie galimybes apsilankyti Izraelyje artimiausiu metu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
G. Nausėdos prašymu, Lietuvai Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-osiose metinėse atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines, rodo, kad šalies vadovui santykiai su Lenkija yra prioritetiniai. Politologas pažymi, kad ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino lankymasis Izraelyje gali būti viena iš priežasčių, lėmusių Lietuvos vadovo sprendimą į Izraelyje minimas metines siųsti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.
„Tai yra taktinio lygmens svarstymai, kur geriausia prisiminti šią tragediją. Taigi reikia atsižvelgti ir į esamus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos bei pastarųjų metų Rusijos bandymus perinterpretuoti aktualius įvykius, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Dėl to turbūt ir buvo nutarta, kad Lenkijoje vyksiantis renginys yra labiau atitinkantis Lietuvos interesus“, – Eltai sakė L. Kojala.
Sudėtingi santykiai su Rusija, politologo teigimu, taip pat galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių prezidento apsisprendimą.
„Nereikėtų manyti, kad yra tik viena priežastis, jog būtent Rusijos dalyvavimas lėmė sprendimą nevykti (…). Žinoma, tai, kad santykiai su Rusija išlieka sudėtingi yra vienas iš veiksnių. Rusijos požiūris į Antrąjį pasaulinį karą nesutampa su visų Vidurio Europos valstybių požiūriu, lygiai taip pat nesutampa ir su Vakarų valstybių deklaruojamomis vertybėmis, nuostatomis, kurios buvo rodomos ir Antrojo pasaulinio karo metais, nepripažįstant Baltijos valstybių okupacijos. Todėl šiuo metu vykstantys bandymai peržiūrėti (istoriją – ELTA) ir, žinoma, Putino aktyvumas gali prie to prisidėti“, – teigė L. Kojala.
L. Kojala primena, kad G. Nausėda santykius su Lenkija laiko prioritetiniais. Anot politologo, tai parodė ir pirmasis prezidentinis vizitas į Varšuvą.
„Aš manau, tai parodė pirmasis prezidento vizitas į Lenkiją. Jis ne kartą pats kalbėjo, kad Lenkija yra strateginė partnerė, su kuria įgyvendinama daugybė įvairių projektų. Su kuria Lietuvą jungia bendras saugumo situacijos supratimas ir požiūris daugelį istorinių įvykių. Taigi šiuo atžvilgiu ir Lenkijos aspektas vaidino vaidmenį“, – sakė L. Kojala.
ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda nusprendė nevyks į Izraelyje rengiamų Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimą. Prezidento prašymu Lietuvai renginyje atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Prezidentas vietoj anksčiau planuoto 2 dienų vizito Davose, Pasaulio ekonomikos forume, lankysis 3 dienas. Per papildomą dieną ketvirtadienį suplanuoti prezidento susitikimai su kitų šalių bei tarptautinių verslo įmonių lyderiais. Iš Davoso prezidentas grįš ketvirtadienio vakarą. Todėl į Jeruzalę prezidento prašymu vyks Seimo pirmininkas. Prezidentas pirmadienį dalyvaus Aušvico koncentracijos stovyklos 75-ųjų išlaisvinimo metinių minėjime“, – Eltai teigė G. Nausėdos komunikacijos atstovas Antanas Bubnelis.
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
