Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologai Tomas Janeliūnas ir Mažvydas Jastramskis teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašas daugiamandatėje apygardoje remiasi ne tik vidiniu partijos narių reitingavimu, bet ir asmeninėmis lyderio Ramūno Karbauskio simpatijomis.
 
Abu politologai stebisi, kad „valstiečių“ ilgametė narė Rima Baškienė šiemet nepateko net į pirmąjį dešimtuką ir tenkinasi 12 sąrašo vieta.
 
„Rima Baškienė, kuri ilgą laiką buvo tarp pirmų pozicijų partijos sąraše (2016 m. rinkimuose užėmė 3 sąrašo vietą – ELTA), dabar yra 12 vietoje. Ji turi stiprią savo apygardą Šiaulių rajone, kurioje laimi. Dabar jos nėra netgi partijos sąrašo pirmajame dešimtuke. Tai rodo, kad tą nulėmė mažesnis Karbauskio pasitikėjimas Seimo pirmininko pavaduotoja“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
 
M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad stipriai šoktelėjo parlamentaro Tomo Tomilino pozicija.
 
„Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į Tomo Tomilino šuolį sąraše. Jeigu neklystu, pirmuose susirinkimuose jis buvo nugrūstas į 47 vietą, o dabar jis yra 5 vietoje. Kitas dalykas, kad šis dešimtukas atspindi asmeninius lojalumus R. Karbauskiui. Pavyzdžiui, R. Baškienė, kuri yra bene rimčiausiai į politiką žvelgianti ir pastaruosius 10 metų yra Seimo narė ir vienmandatėje išrinkta ne kartą, bet kažkaip nustumta į 12 vietą. Matyt, būtent dėl to, ką ji ir pati sakė, kad nebuvo labai paklusni partijos lyderiui. Be žinomumo, partijos valdybos sprendimo, dar ir lyderio asmeninės simpatijos labai nemažai prisideda formuojant šį sąrašo dešimtuką“, – Eltai sakė M. Jastramskis.
 
T. Janeliūnas teigia, kad nuo 2016 m. LVŽS sąrašas daugiamandatėje apygardoje yra pakitęs. Anot jo, profesionalai arba šiuo metu esantys Vyriausybės ministrai šiuo metu yra matomi antrajame dešimtuke. O sąrašo pirmajame dešimtuke, anot jo, matomi frakcijos seniūno pavaduotojai ir Seimo komitetų pirmininkai.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Partijos viduje galbūt sąrašas ir yra atrodantis pakankamai logiškai ir įspūdingai. Nes gal tai partijai ir partijos vadovui labiausiai ištikimi, nusipelnę žmonės (…) Mes matome, kad ministrai yra nustumti jau į antrąjį dešimtuką, tiek K. Mažeika, L. Kukuraitis, buvęs ministras Giedrius Surplys. Tai jie vėlgi nepatenka į pirmąjį dešimtuką, ir tai rodo, kad partijai svarbiau partijos viduje veikiantys žmonės, negu tie žmonės, kurie turi sukaupę vyriausybinio darbo patirtį ir galėtų būti laikomi profesionalais. Tai manau, kad yra gerokai nutolta nuo 2016 m. sąrašo formavimo principų“, – sakė jis.
 
M. Jastramskis teigia, kad LVŽS sąraše pirmieji dešimtukai paremti per pastaruosius ketverius metus įsitvirtinusiais bei išbandytais politikais.
 
„Ko ir galima tikėtis, kai partija būna ketverius metus valdžioje. Ji nesiims kažkokių didelių naujovių, bet ims išbandytus žmones. Dalis profesionalų, kurie buvo 2016 m. sąraše, dabar atsiradus nesutarimams, jų sąraše ir nėra. Žinoma, yra Lukas Savickas, kuris kaip S. Skvernelio žmogus, yra atvestas į sąrašą. Todėl negalime sakyti, kad visiškai jų nėra, bet LVŽS sąrašas pagal, vadinkime, legionierių/profesionalų skaičių nėra kad labai skirtųsi nuo kitų politinių partijų“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
 
LVŽS sąraše trečią vietą užima sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak T. Janeliūno, tai akivaizdi pandemijos pasekmė. Tuo metu M. Jastramskis teigia, kad ir be pandemijos metu gauto matomumo A. Veryga būtų buvęs aukštai sąraše.
 
„A. Veryga ir be karantino, pandemijos yra labai aiškus R. Karbauskio bendražygis, kurie sutaria ir vertybiniais klausimais. Manau, kad jis ir taip būtų buvęs aukštai, bet pandemija jam padėjo sucementuoti poziciją partijos viduje“, – sakė M. Jastramskis.
 
Sąrašo 4 vietoje – parlamentarė LVŽS frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Norkienė, o 7 – Agnė Širinskienė. VU TSPMI politologai teigia, kad A. Širinskienei užimti 4 vietą sąraše sutrukdė kontraversiškas vertinimas visuomenėje bei partijoje.
 
„Reikia pripažinti, kad A. Širinskienės reputacija yra labai kontraversiška. Aišku, jos buvimas viršūnėje šalia A. Verygos bei R. Karbauskio būtų tokia iš tiesų įdomi kombinacija, nes kai žmonės turi ganėtinai daug neigiamų vertinimų visuomenėje, tai koncentracija prie partijos lyderių nebūtų labai racionali. Gal tai nulėmė, kad buvo pamažinta A. Širinskienės pozicija“, – sakė profesorius T. Janeliūnas.
 
„Dėl A. Širinskienės tai reikia pripažinti, kad prieš tai rinkimuose 2016-aisiais ji buvo žemiau nei 20 vieoje ir dabar yra aiškiai pakilusi iki 7 vietos. Bet, tikėtina, kad pačios partijos viduje yra mažiau mėgstama“, – teigė M. Jastramskis.
Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Pirmadienį R. Karbauskis, pristatydamas LVŽS sąrašą daugiamandatėje apygardoje, teigė, kad partija, reitinguodama Seimo rinkimų sąrašą, labiausiai atsižvelgė į asmenis, kurie šios kadencijos metu dirbo Seime arba Vyriausybėje. Taip pat „valstiečių“ lyderis tikina, kad reitinguojant sąrašą buvo įvestas kriterijus, kad kiekviename sąrašo dešimtuke patektų bet po tris moterų pavardes. VU TSPMI profesoriui T. Janeliūnui 3 moterų principas kiekviename sąrašo dešimtuke atrodo keistai ir nepagrindžiantis partijos nuostatų.
 
„Jeigu tai būtų LVŽS nuosekli pozicija ir politika, kalbant apie moterų teisių stiprinimą, gerinimą, skatinimą dalyvauti politikoje, tai galbūt tai būtų galima suprasti. Tačiau turbūt dabar nei šios partijos rinkėjai labai vertina moterų lygybės klausimą, nei jis buvo aktualus partijos programose ar bendroje veikloje. Tai tas principas prieš rinkimus laikyti proporcijas pagal kažkokį lyčių pagrindą, kuris net nėra per pusę, o būtent po 3 moteris dešimtuke – keista. Čia, manau, toks keistas ir sunkiai suprantamas argumentas“, – sakė politologas.
 
Partijų sąrašus veda nepartiniai žmonės: rodo partijų pirmininkų silpnumą
 
LVŽS, kaip ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąrašą, ves partijai nepriklausantis asmuo. Pasak politologų, tai yra Lietuvos didžiųjų partijų problema, kai partijų pirmininkai turi neigiamą vertinimą visuomenėje, todėl vesti sąrašą žvalgomasi žmogaus iš šalies.
 
„Tai, kad S. Skvernelis veda sąrašą, viskas yra suprantama, nes R. Karbauskis yra vienas nemėgstamiausių politikų Lietuvoje. Apskritai tai yra mūsų didžiųjų partijų esminė problema, nes partijoms vadovauja lyderiai, kurie visuomenėje vertinami labai neigiamai. Tai yra būdinga ir konservatorių partijai, ir LVŽS. Kai partijų vadovai tikrai nėra charizmatiškos asmenybės arba tos asmenybės, kurios labiausiai imponuoja bei traukia rinkėjų paramą, jiems tenka pripažinti tokią realybę bei į sąrašo viršūnę praleisti didesnį populiarumą turinčius narius arba atstovus“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Profesoriaus teigimu, šalies rinkėjai nemėgsta partijų bei partinių žmonių. Atitinkamai, pasak jo, nepartiniai žmonės turi privalumą.
 
„Tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis supranta, kad užsidėję partijos narystės kepurę, jie labai ryškiai sumažins savo patrauklumą rinkėjui. Nors natūralu, kad jie yra vieni iš aktyviausių partijos narių, bet toks žaidimas formaliomis ar neformaliomis narystėmis kyla iš bendro nepasitenkinimo politinėmis partijomis. Taip, tai yra partinės demokratijos didelė bėda, kad partijos niekaip nesugeba savo narystės propaguoti, nesugeba paskatinti didžiuotis savo naryste, o populiariems žmonėms narystė vienoje ar kitoje partijoje tampa savotišku šešėliu“, – teigia T. Janeliūnas.
 
Tuo metu M. Jastramskis teigia, kad Lietuvoje būti partijos pirmininku bei išlikti populiariam politikui yra faktiškai neįmanoma.
„Tai rodo prastą partijų įsišaknijimą Lietuvos visuomenėje. Todėl reikia žmonių iš šalies, kurie tas partijas patemptų į viršų. Bet čia nieko naujo, nes 2016 m. jau tai buvo pas „valstiečius“. Tik dabar šią madą perėmė ir TS–LKD (…) Jeigu jūs klausiate, ar rinkėjui svarbu, kad sąrašą veda partinis ar ne, tai nėra, kad jie stipriai tai diferencijuotų. Svarbu, kokios politiko asmeninės savybės yra patrauklios ir jie nežiūri, ar jis labai atitinka (partijos vertybes – ELTA), ar ne“, – teigė M. Jastramskis bei patvirtino, kad kitose Rytų Europos valstybėse tokių dalykų taip pat pasitaiko.
 
R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

T. Janeliūnas tuo metu teigia, kad jei partijos vadovas užleidžia vietą nepartiniam žmogui, tai liudija, kad partijos viduje yra problemų.
 
„Aišku, kad senose demokratinėse Vakarų Europos šalyse tai yra sunkia suvokiama. Partijų lyderiai būna sąrašo viršūnėse. Jie įkūnija visą partijos energiją, kuri turi vesti į pergalę. O tai, kad partijos vadovas užleidžia vietą nepartiniam žmogui, tai liudija, kad yra kažkas negerai su partija. Arba partija nesugeba išsirinkti viduje tokio lyderio, kuris būtų pakankamai charizmatiškas ir galintis padėti laimėti pergalę arba patys partijos lyderiai yra kiek uzurpavę vidines partijos struktūras. Ir jie neleidžia pasireikšti ganėtinai laisvoms rinkimų galimybėms partijoje, nors patys savo veikla ir kelia problemų. Jeigu partijos vadovo reitingas yra prastesnis nei pačios partijos, tai akivaizdu, kad jis yra partijos problema, o ne partijos garvežys. Tai šioje vietoje partija anksčiau ar vėliau patiria problemų“, – apibendrino T. Janeliūnas.
 
ELTA primena, kad LVŽS valdyba, įvertinusi penktadienį partijos taryboje vykusį reitingavimą, patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą. Po reitingavimo sąjungos tarybos nariai į pirmąjį dešimtuką delegavo: ministrą pirmininką S.Skvernelį, LVŽS vadovą R.Karbauskį, tris LVŽS pirmininko pavaduotojus – sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, dabar Seimo nariais esančius A. Norkienę ir T. Tomiliną, prof. Eugenijų Jovaišą, A.Širinskienę, Valių Ąžuolą, Guodą Burokienę, Joną Jarutį.
 
Antrąjį dešimtuką pradeda Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Toliau LVŽS delegavo Seimo pirmininko pirmąją pavaduotoją R.Baškienę, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, G. Surplį, Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos patarėją Laimą Mogenienę, Vyriausybės kanclerio pirmąjį pavaduotoją Luką Savicką, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Seimo nares Vidą Ačienę ir Aušrą Papirtienę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 02:00

Kaukės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tiksliau pasakius, jie  atriedėję ir atidundėję jau senokai, dar 2016-aisiais.

Gal tuomet, pradžioje, naivus Lietuvos rinkėjas dar ir tikėjo, kad štai: Karbauskis pažadėjo ir ištesėjo (su Verygos pagalba), kad uždės apynasrį besaikiam alkoholio vartojimui; Karbauskis pažadėjo, kad pasiūs tautinius kostiumus vaikams Lietuvos šimtmečio proga (su Juozuko Statkevičiaus pagalba), ir keletą pasiuvo, regis.

Bet netrukus prasidėjo Gretos istorija, kuri tęsėsi ilgokai, paskui aprimo, ir beveik niekas jos šiandien nebeprisimena.

Galiu garantuoti, kad neilgai trukus pasimirš ir Irinos Rozovos, Seimo narės, besižvalgančios po Rusijos platybes, istorija, kuri nepalyginamai rimtesnė ir grėsmingesnė Lietuvai, nei Gretos istorija, nes nebeliko Vytauto Bako, buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko.

Bet negi kas nors iš Lietuvos žmonių, dar mąstančių, tiki, kad Seime, ir aplink Seimą, ir šiek tiek toliau, neknibžda daugiau tokių rozovų, tik stambesnio kalibro?

Kremlius savo propagandiniuose kanaluose neretai tiesiog pasišaipo iš Lietuvos: kam tokia nykštukinė valstybė rūpi, sako jie.

Dabar žurnalistai, politologai savaitę „mėgaujasi“ lenkais Narkievičiumi, Jedinskiu, Tamašūnine, etc.

Bet ar jie lenkai? Man regis, tikresni lenkai yra tie aktoriai, kurie vaidina lenkus „Dviračio žiniose“. Lenkės bobutės Vilniaus Halės turguje kone kasdien, kai rodomos „ Žinios“, mielai juos aptarinėja ir neslepia džiaugsmo… Štai kur lenkai, tikri, sako jos!…

Bet, tiesą pasakius, tai jau  nebejuokinga. Vardan daugumos Karbauskio į koaliciją priimti „lenkai“ rodo savo tikrąjį veidą. O jis  – ne koks.  Anksčiau, tiesa, jį rodydavo tik Tomaševskis, kuomet ypatingomis Rusijai progomis segėdavo Georgijaus juostelę, dabar – ir jo chalujai.

Ir ne tik lenkai. Dar ir bebrai, tokie kaip Kirkilas ir Butkevičius, išdavę a. a. Brazausko socialdemokratines vertybes, ir pasidarę socialdarbiečiais; translyčiu tapti sunkiau nei pasikeisti savo ilgai slėptą veidą, pasirodo.

Štai kaip paaiškino bebras Kirkilas, gindamas „lenkus“, kurių valdomose apylinkėse asfaltuojami keliai, o į tuos kelius pakliuvo ir premjero Skvernelio, kaip bebūtų gaila premjero, įklimpusio „valstiečių“ mėšlan, kelias: mes turime skatinti tautines mažumas, padėti joms integruotis… Maždaug taip, ne pažodžiui sakau.

Ak, kokios aistros užvirė viešojoje erdvėje. Su lenkais norima susidoroti, juos nori mušti. Taip rėkia Narkievičius, sakydamas, kad jie mušami dėl to, kad Lenkų rinkiminė akcija yra vienintelė politinė jėga Lietuvoje, kuri nėra susaistyta korupciniais ryšiais su stambiuoju verslu. Vienintelė!

O tuo tarpu vadų dukros ir sūnūs gyvena Seimo viešbutyje, sūnūs dar ir su meilužėmis, o tėvas Jedinskis sako, kad sūnus tik retkarčiais pernakvoja, bet nesako, kad vienas, o ne su meiluže.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Ir dar sako, kad valdžios negalima kritikuoti, nes ji nuo Dievo.

Tomas Janeliūnas praėjusį savaitgalį parašė viešą laišką valdantiesiems: jūs parazitai! Taip ir rėžė, iš peties. Parazitai. Nevardysiu jo nepaneigiamų argumentų, kodėl parazitai.

Nereikia, ir taip aišku, plika akimi matoma.

Ir štai – reziumė. Ilgokai svarstęs Prezidentas Nausėda praėjusios savaitės pabaigoje pagaliau ryžosi inteligentiškai pareikšti, kad Narkievičius turi pasitraukti iš ministro posto. Ne būti išmėžtas ant šakių, kaip per mėšlavežį sovietmečiu Lietuvos TSR kaime, o pasitraukti.

Sako, reikią palaukti, kol po gydymosi pirmadienį sugrįš į darbą premjeras, ką jis pasakys.

Šiandien jau pirmadienis. Prasidėjo Kristaus gimimo laukimas.

2019.12.02; 04:00

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad premjero noras sėsti prie derybų stalo su Baltarusija, aptariant elektros prekybos klausimus, nors ir išlaikant griežtas pozicijas Astravo klausimu, yra pavojingas. Pasak profesoriaus, premjero deklaruoti pasiūlymai Minskui dėl Astravo atominės elektrinės kelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus ar derybas. Dėl to, tvirtino politologas, Baltarusija gali pradėti siūlyti savo sąlygas ,,Nord Pool“ biržoje, kai elektrinė Astrave jau bus pastatyta.

Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paviešintas Baltarusijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, politologo teigimu, yra savotiška Minsko reakcija į tai, kad premjeras Saulius Skvernelis bando pasiūlyti alternatyvas dėl Astravo atominės elektrinės. 

,,Baltarusija, greičiausiai matydama Lietuvos premjero suinteresuotumą kalbėti apie Astravą su baltarusiais, nori pasinaudoti tuo kaip pretekstu, kalbant jiems svarbiais klausimais. Tai yra elektros tinklų pralaidumais į Lietuvą ir Baltarusijos galimybėmis toliau dalyvauti ,,Nord Pool“ prekyboje jau turint Astravo elektrinę. Jiems tai labai svarbus interesas (…). Šia prasme premjero norai ieškoti kažkokių susitarimų su Baltarusija yra pavojingi. Nes jie iš karto sukelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus, derybas. Dėl to jie ir siūlo savo sąlygas“, – Eltai sakė profesorius T. Janeliūnas. 

Profesorius primena, kad po Astravo AE paleidimo Baltarusijos elektros energija į Lietuvą nebus įleidžiama. Pasak T. Janeliūno, Lietuvos pozicijos pakeitimas Astravo klausimu yra neįmanomas. 

S. Skvernelio vadovaujamą Ministrų Kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje siūloma susitikti ir didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

Baltarusijos laiškas Lietuvos Ministrų Kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai Vyriausybės vadovas pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose.

Pats premjeras, komentuodamas paviešintą Baltarusijos laišką Lietuvai, teigia, kad su Minsku bus kalbamasi, tačiau tik išlaikant griežtą poziciją Astravo atominės elektrinės atžvilgiu.

„Atsakymas yra labai paprastas – yra mūsų įstatymai priimti, kalbant apie perspektyvą, jeigu pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, mes negalėtume apskritai kalbėti apie pirkimą tokios elektros energijos ir tokios pozicijos griežtai laikomės“, – sakė „Žinių radijui“ premjeras. S. Skvernelis neatmetė, kad ilgainiui įvyks Baltarusijos inicijuojamas kaimyninių šalių atstovų susitikimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 03:00

Ministro Pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Dar neprasidėjus naujai savaitei buvo aišku, kad Vyriausybė ir Premjeras Saulius Skvernelis atsidurs dėmesio centre.

Pirmadienį pristatytos būsimos mokesčių reformos gairės, laukta ilgai žadėto kandidato į teisingumo ministrus pavardės. Taip pat nekantrauta ir dėl to, kaip į skandalą įsivėlusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską įvertins ir ką dėl jo likimo nuspręs Vyriausybės vadovas.

Tačiau pirmadienio rytą kiek netikėtai nustebino ir viešas diskusijas sukėlė Premjero patarėjo Skirmanto Malinausko komentaras DELFI portale, kuriame jis, užbėgdamas savo viršininkui už akių, pažėrė kaltinimų Prezidentūrai dėl, jo nuomone, Prezidentės Dalios Grybauskaitės taikomų dvigubų standartų bei kartu įvertino B. Markausko, apie kurį pats Premjeras dar aiškiai nepasisakė, elgesį.

Galiausiai S. Malinauskas reiškė būgštavimus, kad Prezidentė teikiamą kandidatūrą tiesiog atmes vien tam, kad parodytų, jog Premjeras negali pateikti tinkamo žmogaus, ar kad jis kandidatams taiko žemesnius standartus nei pati D. Grybauskaitė.

Premjero patarėjas akcentavo, kad pati Premjero teikiama „MG Baltic“ advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūra užimti teisingumo ministro postą yra politiškai nepatogi, todėl sukels diskusijas.

Kliuvo ir konservatoriams. S. Malinauskas tvirtino, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dalykinius klausimus sprendė korupcija kaltinamo Raimondo Kurlianskio namuose, kad partijos nariai iš „MG Baltic“ gavo ne tik dovanas, bet ir paramą konservatoriams priklausančioms organizacijoms.

Šie pareikšimai įsiutino konservatorius. Atsakydami į partijai išsakytus priekaištus jie ėmė kalbėti, kad S. Malinauskas privalo trauktis iš užimamų pareigų.

Taigi dėl būsimų diskusijų, kurios kils po išplatinto komentaro, S. Malinauskas neklydo. Ir į jį karštai sureagavo ne tik konservatoriai. Žurnalistas Andrius Tapinas netruko Premjero patarėjo komentarą įvertinti neigiamai, o teikiamą kandidatūrą užimti teisingumo ministrus – kaip antivalstybinį žingsnį.

Visgi politologams užkliuvo ne tik kilusios diskusijos dėl Prezidentei teikiamo teisingumo ministro istorijos ar to, kad užsiminta apie intensyvesnius nei dabar žinoma konservatorių ir „MG Baltic“ ryšius.

Politologams į akis krito ir tai, kad Premjero patarėjas jau ne pirmą kartą kalba, iš šalies žiūrint, nuomonės nederindamas su tiesioginiu savo vadovu – S. Skverneliu. Tai, žvelgiant į aukščiausių vadovų ir jų patarėjų santykius, nėra įprasta.

Dar vasario 28 d. Premjerui pačiam atostogaujant S. Malinauskas suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje pareiškė nepasitikėjimą teisingumo viceministru ir ministre. Ažiotažą sukėlusioje ir teisingumo ministrę bei viceministrą iš postų išvertusioje istorijoje S. Malinauskas ragino Premjerą rinktis jį arba su kalėjimo sistemos pertvarka nesusitvarkančią tuometinę teisingumo ministrę Mildą Vainiutę.

Tąkart politologai svarstė, ar Premjeras susitvarko su savo politinio pasitikėjimo komanda.

Tačiau pastarąjį Premjero patarėjo pasisakymą, kada S. Malinauskas nepabijojo išsakyti ganėtinai aštrios kritikos Prezidentūros atžvilgiu ir savarankiškai įvertinti politiškai jautrią B. Markausko istoriją, politologai vertino atsargiau.

Politologai neatmeta galimybės, kad tai yra tikslingai pasirinkta S. Skvernelio strategija, kuomet jo patarėjas tiesiog pasako tai, ką pačiam Premjerui ištarti yra nepatogu ar nenaudinga. Anot politikos ekspertų, jei S. Skvernelis nepritartų spontaniškai veikiančio patarėjo veiklai, S. Malinausko paslaugų būtų tiesiog atsisakoma.

Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius, komentuodamas S. Malinausko komentarą, aiškino, kad S. Skvernelio patarėjas tiesiog negali elgtis spontaniškai. Todėl, politologo nuomone, S. Malinausko pasisakymai yra tiesiog sąmoningos strategijos dalis.

„Vieno iš valstybės vadovų patarėjas spontaniškai tiesiog negali veikti, nebent jis spontaniškai atspėja, ko jo vadovas nori. Antraip tokie improvizacijų ir džiazo mėgėjai yra atleidžiami labai greitai“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

„Jeigu nėra Premjero pareiškimų apie patarėjo žodžius ar informacijos, kad S. Malinauskas už improvizacijas bus baudžiamas, vadinasi, – akcentavo V. Valentinavičius, – Premjeras pritaria. Saulius Skvernelis nei teisingumo ministrės atveju, nei dabar nebuvo užsiminęs, kad atleidžia S. Malinauską, vadinasi, kontroliuoja reikalą ir viskas yra daroma su Premjero žinia“, – apibendrino MRU docentas.

V. Valentinavičius samprotavo, kad šiame kontekste S. Malinauskas gali tiesiog atlikti tam tikrą funkciją arba juo gali būti paprasčiausiai naudojamasi.

„Nuolatinis kareivis daro visada pavojingiausią darbą, generolai yra užnugaryje, o eiliniam kareiviui duota užduotis griūti ant durklo krūtine. S. Malinauskas tą ir daro. Akivaizdu, kad Prezidentūra nesivels į ginčus su eiliniu kareiviu, nes Prezidentės lygis yra generolų lygis. Ji gali aiškintis su S. Skverneliu arba Ramūnu Karbauskiu. Ji nesivaikys S. Malinausko su pistoletu po laukus“, – akcentavo politologas.

Apibendrindamas situaciją V. Valentinavičius teigė, kad S. Malinausko pareiškimai, kuriuose reiškiama aštri kritika Prezidentūrai, jo nestebina. Pasak MRU docento, tai atitinka bendrą foną, kuriame „žalieji valstiečiai“, pirmiausia su jų lyderiu R. Karbauskiu, spinduliuoja perdėtu pasitikėjimu savimi. Pasak jo, „valdantieji tikslingai, tačiau pervertindami savo jėgas, kimba į atlapus Prezidentei.

„Mano manymu, S. Malinausko rašiniai atitinka tą bendrą „žaliųjų valstiečių“ nuostatą veltis į šiokias tokias propagandines grumtynes su Prezidente. Pastaruoju metu Premjeras yra toje pačioje „valstiečių“ rikiuotėje, nors dar prieš metus S. Skvernelio ir R. Karbauskio pozicijos dažnai išsiskirdavo. Dabar jų pozicijos vis artimesnės ir vis labiau suderintos“, – samprotavo MRU docentas.

Anot V. Valentinavičiaus, tai leidžia kalbėti apie planingai režisuojamą strategiją, skirtą savivaldybės bei prezidento rinkimams.

„Aš manau, nors skamba paradoksaliai ir absurdiškai, bet kibti Prezidentei į atlapus yra gerai apgalvota ir planingai vykdoma strategija. Matyt, daroma prielaida, kad konfrontacija su Prezidente įkvėps tam tikrą visuomenės dalį balsuoti už S. Skvernelį“, – akcentavo V. Valentinavičius.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas iškėlė kelias S. Malinausko nestandartiško elgesio galimybes. Kartu, pažymėjo profesorius, nebūtinai blogai yra tai, kad Premjero patarėjai gali savarankiškai pareikšti savo nuomonę.

Komentuodamas iš pažiūros nesuderintą su Premjeru S. Malinausko pasisakymą, T. Janeliūnas iškėlė dvi tokio elgesio galimybes.

„Vienas variantas, kad tai yra improvizacija. Galbūt pasisakymas nėra labai aiškiai suderintas su Premjeru. Patarėjas tiesiog laikosi savo principinių nuostatų, kurias, matyt, ir atsinešė į darbą Vyriausybėje. Antra galimybė, – akcentavo T. Janeliūnas, – tai yra su S. Skverneliu suderinta pozicija, ir Skirmantas Malinauskas bent jau perspėjo Premjerą apie tai, ką ketina daryti. Tokiu atveju Premjeras, jei ir nepalaikė, tai bent jau neprieštaravo jo nuomonei“, – galimybes vertino T. Janeliūnas.

Pastarosios galimybės atveju, anot TSPMI profesoriaus, būtų žaidžiamas tam tikras žaidimas, kad tam tikra pozicija yra išsakoma ne Premjero lūpomis.

„Tai tarsi leidžia Premjerui neiti į tiesioginį konfliktą, tarkime, su kitais „valstiečių ir žaliųjų“ partijos atstovais, ypač su Ramūnu Karbauskiu, kuris esamame konflikte labiau palaiko žemės ūkio ministrą. Kitaip tariant, vertinimas yra išsakomas, bet netiesiogiai Premjero lūpomis. Tai leidžia nesukurti tiesioginio konflikto“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Pasak TSPMI profesoriaus, nesuderinti ar nevisiškai derinti S. Malinausko pasisakymai nedaro didelės žalos Premjerui. Anot jo, jei patarėjo bei Premjero pozicijos iš esmės nesiskiria ir nuomonė išsakoma savo, o ne S. Skvernelio vardu, tai didelio prieštaravimo nėra.

„Premjeras neturi pareigos absoliučiai kontroliuoti kiekvieną žodį ar veiksmą, kurį atlieką jų patarėjai. Jeigu tai būtų daroma Premjero vardu, tai, be abejo, tokie veiksmai neišvengiamai turi būti suderinti. Šiuo atveju Skirmantas Malinauskas tarsi kalba savo vardu ir savo poziciją išdėsto. Ir autonomiškumas yra išlaikomas. Kiek tai gali būti toleruojama – čia jau kitas klausimas. Jeigu tokie asmeniniai pareikšimai prasilenktų nuolat su Premjero pozicija, tai, natūralu, kad dėl esamų pozicijų išsiskyrimo tiesiog būtų atsisveikinta su tokiu patarėju“, – aiškino T. Janeliūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.04.17; 05:25