Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius (VDU) Algis Krupavičius teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio demonstruojama griežta gynybos pozicija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus yra visos valdančiosios daugumos vykdomos politikos bruožas.
Pasak A. Krupavičiaus, ministras pirmininkas nelinkęs susisiekimo ministro teisti ir dėl kitos priežasties – atleidus J. Narkevičių subraškėtų ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos kėdė.
„Premjeras pirmiausia suinteresuotas Vyriausybės stabilumu ir valdančiosios daugumos stabilumu iki pat būsimų Seimo rinkimų. Jeigu staiga prasidėtų šokis su kardais Vyriausybės viduje, prasidėtų klausimų kėlimas ne dėl vieno ministro atstatydinimo. Ne tik J. Narkevičiaus atveju pastaruoju metu paleista daug strėlių. Klausimai kelti ir dėl aplinkos ministro K. Mažeikos. Manau, premjeras deda visas pastangas minimizuoti galimos problemos faktą ir išlaikyti tiek J. Narkevičių Vyriausybėje, tiek Lietuvos lenkų rinkimų akciją valdančiojoje koalicijoje. Siekiai yra gana aiškūs“, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Pasak politologo, tokią ministrų gynybos taktiką premjeras naudoja ne pirmą kartą. S.Skvernelis ir R.Karbauskis. ELTA nuotr.
„Vienas geriausių pavydžių buvo su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Visas skandalas prasidėjo nuo viešų ir privačių interesų derinimo problemos. Toliau krizę sustiprino mokytojų streikas ir ministerijos „okupacija“. Bet šis maratonas dėl J. Petrauskienės tęsėsi ne vieną mėnesį. Nuo rugsėjo iki gruodžio pradžios (…). Tai galima teigti, kad premjeras savo ministrų neaukoja ir bando visomis įmanomomis priemonėmis juos išsaugoti“, – sakė A. Krupavičius.
S. Skvernelio gynybinę poziciją dėl J. Narkevičiaus lemia ir tai, kad anksčiau žurnalistiniai tyrimai dėl ministro galimo brakonieriavimo taip pat nepasitvirtino, teigia profesorius. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Premjeras turi dabar vieną argumentą savo kišenėje, tai dėl J. Narkevičiaus brakonieriavimo. Ši žiniasklaidos istorija ir faktai nepasitvirtino, ir visa istorija subliuško. Kai atsirado naujas tyrimas dėl J. Narkevičiaus, premjeras iš karto reagavo: palaukit, juk buvo brakonieriavimo istorija, kuri nepasitvirtino. Tai galbūt ir šiame tyrime yra taip pat“, – svarstė A. Krupavičius.
Kita vertus, profesorius atkreipia dėmesį, kad premjero argumentas, jog reikia palaukti teisinių išvadų, – gana svarus.
„Mes gyvename teisinėje valstybėje, tai teisėsaugos institucijos turėtų atlikti operatyviai tyrimus, kad jie nesitęstų mėnesių mėnesiais. Žinoma, kai ministras šokinėja nuo skandalo prie skandalo – kaip pelkėje – nuo kupsto prie kupsto, tai, tiesą pasakius, ministro alibi neatrodo įtikinamai. Visais atvejais teisinėje valstybėje turi būti nekaltumo prezumpcija. Kaltinimai iš tikrųjų yra gana rimti. (…) Aš laikyčiausi pozicijos, kad teisinis tyrimas visais atvejais turi būti. Bet taip pat turime atvejų, kai ir teisėsaugos institucijų pareikšti atvejai Lietuvoje nepasitvirtina“, – teigė profesorius.
VDU politologo teigimu, jei premjeras pareikštų nepasitikėjimą ministru, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga iš valdančiosios daugumos galėtų pasitraukti. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Gal ir negriūtų, bet reikėtų surasti kitą koalicijos atstovą į ministro postą, o iki kadencijos pabaigos lieka labai mažai laiko (…). Akivaizdu, kad naujo kandidato paieškos taip pat nebūtų tokios paprastos, nors Vladislavas Kondratovičius buvo minėtas kaip kandidatas į susisiekimo ministrus. Tačiau kitas dalykas yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pozicija. Manau, jų požiūris yra toks, kad atleidus ministrą jie manys, kad neturi ko prarasti, ir galėtų rizikuoti pasitraukdami iš valdančiosios koalicijos“, – sakė jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. eurų vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas parodo, kad ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikįs ministru. Premjeras taip pat sako nematąs jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė taip pat netikįs atlikto tyrimo objektyvumu ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturįs.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius į ministrus skirti Luką Savicką, konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tik gilės, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė.
„Aš manau, kad mes jau turime pakankamai gilų konfliktą ir nė viena pusė nerodo ženklų, kad tas konfliktas galėtų būti sprendžiamas. Kitaip tariant, dabar kalbėti apie kažkokį sutarimą nėra prasmės, šiuo metu vyksta tik konflikto gilinimas“, – Eltai komentuodama Prezidentūros trečiadienį deklaruotą sprendimą nepatvirtinti premjero teiktos kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus, sakė R. Urbonaitė.
Politologės nuomone, premjero užuominos, esą G. Nausėdos sprendimą galėjo lemti jau kuris laikas neužgęstantis Prezidentūros ir valdančiųjų konfliktas dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus nėra visiškai nepagrįstos.
„Akivaizdu, kad jaučiasi J. Narkevičiaus situacijos šešėlis. To neigti tikrai negalima. Tačiau klausimas kyla ir dėl to, ar mes turime situaciją, kai norima tiesiog suvesti sąskaitas, ar visgi galvojama, kad ministerija dabar realiai lieka be vadovo. Iš esmės šis konfliktas, kuris vienaip ar kitaip tęsiasi, šiuo metu yra tik gilinamas“, – teigė MRU dėstytoja.
Kartu R. Urbonaitė teigė pasigedusi konkretumo Prezidentūros išsakytoje pozicijoje dėl L. Savicko.
„Man pasirodė keista, kad Prezidentūra, argumentuodama savo sprendimą, minėjo kažkokias asmenines L. Savicko savybes, kurių taip ir neįvardino, kurios konkrečiai netinka ministro postui. Kitas dalykas – paminėta jo patirtis. Kyla klausimas, kokia konkrečiai patirtis, nes premjero teikto kandidato patirtis ir buvo nemažai susijusi būtent su sritimi, į kurią jis ir buvo teikiamas“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį nesutiko skirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
„Apsisprendimą lėmė L. Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda“, – prezidento poziciją perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Komentuodamas Prezidentūros verdiktą, premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus.
„Galėjome nujausti tą dalyką. Niekam nėra paslaptis, koks tai yra atsakas į kokius sprendimus“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo S. Skvernelis, pridurdamas, kad jei ne išsiskyrusios valdančiųjų ir Prezidentūros nuomonės dėl J. Narkevičiaus, abejonių dėl L. Savicko nekiltų.
„Iki istorijos su susisiekimo ministru šis kandidatas nekėlė niekam abejonių“, – sakė jis.
Galiausiai premjeras nerodė optimizmo dėl galimybių toliau ieškoti alternatyvų į pareigas ministerijoje teiktam L. Savickui.
Jau šiandien lenkų bendruomenės atstovų Lietuvos valdžioje elgesį vienareikšmiškai reikia vadinti separatizmu.
Lietuvos pietryčių autonomizacija yra ilgalaikis Lietuvos polonizatorių tikslas, vykdomas siekiant į Lietuvos oficialiuosius asmens dokumentus įvesti lenkišką rašybą, krašto vietoves ir miestų bei kaimų informacinius užrašus rašyti lenkų kalba bei lenkų raidynu, žlugdyti ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo lietuviškuosius židinius, riboti lietuvių apsigyvenimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kontroliuojamoje teritorijoje. Ši politika vykdyta nuolat, spaudimą Lietuvai sustiprinant tai viename, tai kitame strateginio elgesio bare.
Ukrainos Euromaidanas tebekunkuliuoja nuo 2013 metų lapkričio 21 dienos, kai Ukrainos valdžia atsisakė pasirašyti asocijuotos narystės su Europos Sąjunga sutartį Vilniuje.
Euromaidano žmonės kenčia šaltį, žvarbų vėją, gyvenimą lauko sąlygose. Ir nors aukų skaičius didėja, valdžios gąsdinimai ir jėgos demonstravimas nesiliauja, pasipriešinimas ne tik nesilpsta, bet ir plečiasi visoje Ukrainoje.
Pasirodo, kad ir Lietuvoje šiuo metu yra pasiryžusių sušaukti Vilniuje šimtatūkstantinius „maidanus“ pademonstruoti valdžiai, kad su tais pasiryžusiais reikia skaitytis.
Gruodžio 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys, Leonardas Talmontas, prieštaraujant keliems komiteto nariams, į dienos darbotvarkę savo iniciatyva įtraukė Jaroslavo Narkevičiaus teiktą 2010 m. Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648.
Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad dėl šio projekto iš anksto nebuvo pateikta jokia medžiaga susipažinimui ir kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir komiteto pirmininko primygtiniu siūlymu buvo leista atėjusiam J.Narkevič su Ritai Tamašūniene jį pristatyti.
