Lenkijos parlamentas

Varšuva, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Lenkijos parlamentas priėmė kontroversišką įstatymo projektą, numatantį ištirti galimą Rusijos įtaką valstybės saugumui, pranešė naujienų agentūra PAP, kuria remiasi „dpa“.
 
Teigiama, kad atitinkamą iniciatyvą, kurią pristatė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), penktadienį palaikė didžioji dauguma parlamento narių.
 
Kritikai kaltina vyriausybę mėginimu šiuo įstatymu diskredituoti opozicijos lyderį ir buvusį šalies premjerą Donaldą Tuską, iki parlamento rinkimų likus vos keliems mėnesiams. Šiam teisės aktui dar bus reikalingas prezidento Andrzejaus Dudos parašas.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
 
Remiantis įstatymo projektu, tyrimo komisija aiškinsis, ar 2007–2022 m. būta oficialių veiksmų, kenkiančių šalies saugumui. Negana to, komisija sieks nustatyti, ar atitinkama informacija buvo perduodama trečiosioms šalims ir ar buvo sudaryta susitarimų, palankių Rusijos įtakai. Komisija turės įgaliojimus skirti baudas.
 
Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas D. Tuskas 2007–2014 m. dirbo Lenkijos premjeru. PiS vadovaujama vyriausybė, be kita ko, kaltina jį sudarius su Rusija nepalankias dujų tiekimo sutartis. D. Tuskas laikomas nuožmiausiu PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio oponentu.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
 
D. Tuskas šiuo metu vadovauja didžiausiai Lenkijos opozicinei partijai „Piliečių platforma“. Jis savo ruožtu pavadino PiS priklausančius parlamentarus „bailiais“, kurie tokiu būdu mėgina eliminuoti savo didžiausią politinį oponentą.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.05.28; 07:00

Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto

Varšuva, gruodžio 4 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sukritikavo Vokietijos „dominavimą“ Europoje. Vokietija šiandien taikiais metodais nori įgyvendinti planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti karinėmis priemonėmis, pareiškė jis šeštadienį renginyje Pietvakarių Lenkijoje.
 
Anot lenkų naujienų agentūros PAP, J. Kaczynskis sakė, kad Europos stiprybė priklauso nuo suverenių valstybių stiprybės. Partijos lyderis pasmerkė „dominavimo padėtį – padėtį, kai viena Europos valstybių, šiandien didžiausia po Rusijos, taikiais metodais įgyvendina planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti kariniais metodais“.
 
Tai esą yra kelias, kuris veda į krizę ir katastrofą – ne tik Lenkiją, bet visą Europą. „Ir šią šalį, Vokietiją“, – tęsė J. Kaczynskis, kuris laikomas svarbiausiu valdančiųjų dešiniųjų populistų strategu.
 
PiS vadovas prieš 2023 metų rudenį planuojamus parlamento rinkimus šiuo metu keliauja po Lenkijos provincijas. Lenkų opozicijos teigimu, antivokiška ir euroskeptiška valdančiosios partijos politika bent jau iš dalies susijusi su rinkimų kampanija.
 
Neseniai Varšuva pradėjo diplomatinį puolimą dėl reparacijų už Antrajame pasauliniame kare patirtą žalą. Vyriausybė reparacijas įvertino 1,3 trln. eurų ir dabar siekia greitų derybų su Vokietija šiuo klausimu. Berlyno nuomone, nėra teisinio pagrindo Lenkijos reikalavimams dėl reparacijų.
 
Varšuva lapkričio pabaigoje atmetė Vokietijos pasiūlymą po raketos sprogimo perduoti Lenkijai „Patriot“ oro gynybos sistemą. Lenkijos vidaus reikalų ministerija pasiūlė šią įrangą nugabenti į Ukrainą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)

Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto

Varšuva, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Lenkijoje sukėlė pasipiktinimą valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio šeštadienio pasisakymas apie tai, kad moterys vartoja alkoholį ir dėl to šalyje gimsta mažai vaikų.
 
Opozicinis aljansas „Kairieji“ pirmadienį Varšuvoje paskelbė, kad pateiks oficialų skundą parlamento etikos komitetui.
 
Vidutinis gimstamumo rodiklis Lenkijoje 2020 metais buvo beveik 1,4 vaiko vienai moteriai. Vokietijoje šis rodiklis siekė 1,5, o Prancūzijoje – 1,8.
 
„Jei, pavyzdžiui, ir toliau tęsis situacija, kai merginos, jaunos moterys iki 25 metų amžiaus geria tiek pat, kiek ir jų bendraamžiai vyrai, tuomet vaikų nebus“, – sakė 73 metų J. Kaczynskis, pranešė naujienų agentūra PAP.
 
J. Kaczynskis taip pat teigė, kad vyrai gali piktnaudžiauti alkoholiu 20 metų, kol tampa alkoholikais, o moterys – tik dvejus metus.
Kairiųjų pažiūrų politikas Robertas Biedronas šiuos pareiškimus pavadino „gėdingais“.
 
Lenkų futbolo žvaigždės Roberto Lewandowskio, anksčiau žaidusio Miuncheno „Bayern“, o dabar – „Barcelonoje“, žmona Anna Lewandowska feisbuke atsakė: „Užteks – man pikta, kai politikai nesąžiningai kaltina moteris, užuot įžvelgę tikrąsias problemas“.
 
Viena žymiausių Lenkijos influencerių, fitneso trenerė Ewa Chodakowska kalbėjo apie pasiektą „neapykantos moterims viršūnę“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.11.08; 07:20

Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto

Varšuva, gruodžio 25 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis penktadienį pareiškė, kad Vokietija siekia paversti Europos Sąjungą į federalinį „Vokietijos ketvirtąjį reichą“, praneša AFP.
 
Politikas interviu metu Lenkijos dienraščiui GPC sakė, kad kai kurioms valstybėms „nekelia entuziazmo perspektyva, kad ES pagrindu bus sukurtas Vokietijos ketvirtasis reichas“.
 
„Jeigu mes, lenkai, sutiktume su tokiu šių dienų pasidavimu – būtume žeminami įvairiais būdais“, – sakė Lenkijos vicepremjeras J. Kaczynskis.
 
Anot jo, ES Teisingumo Teismas naudojamas kaip „federalistinių idėjų instrumentas“.
 
Nesutarimai tarp Lenkijos ir ES tęsiasi jau ilgą laiką, ypač dėl teismų reformos, kurias PiS ėmėsi įgyvendinti dar 2015 m.
 
Šią savaitę ES paskelbė pradėsianti teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl ES teisės ignoravimo ir teismų nepriklausomumo pažeidimo.
Tuo metu Lenkija apkaltino ES dėl „biurokratinio centralizmo“.
 
Kai gruodžio mėnesį naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Varšuvoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad dabartinės Vokietijos valdžios parama ES federalizmui yra „pavojinga utopija“.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2021.12.25; 20:37

Lenkijos ir ES vėliavos. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis apkaltino ES institucijas siekiant pokyčių jo šalies valdžioje.
 
Briuselis siekia „nuolankios ir paklusnios“ Lenkijos vyriausybės, trečiadienį laikraščiui „Gazeta Polska“ pareiškė J. Kaczynskis.
 
Anot jo, galutinis ES tikslas yra visiškai nedemokratiška supervalstybė, kurioje „tautos yra suskirstomos ir kai kurios jų, pavyzdžiui, Vokietija ir Vokietijos piliečiai, išsaugo savo suverenumą, tačiau Lenkija ir lenkai – ne“.
 
Antradienį per debatus Europos Parlamente (EP) Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis gynė Lenkijos Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo buvo suabejota ES teisės viršenybe.
 
Europos Komisija (EK) vertina šį nuosprendį kaip itin problematišką, nes jis gali suteikti Lenkijos vyriausybei dingstį ignoruoti jai nepatinkančius Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus.
 
EK pirmininkė Ursula von der Leyen debatų metu pagrasino Lenkijai naujomis procedūromis, kurios gali lemti mažesnį ES finansavimą ar atimtą balsavimo teisę priimant ES masto sprendimus.
 
M. Morawieckis tuomet apkaltino Komisiją šantažu.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 00:30

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis bet kokia kaina siekia Prezidento rinkimus surengti kuo greičiau, kad PiS remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos reitingai nespėtų nukristi, visuomenei supratus, jog valdžiai nepasisekė sklandžiai išspręsti šalyje kilusios koronaviruso krizės.
 
„A. Dudos reitingai šiuo metu yra aukšti ir siekia apie 50–60 proc. Per visas krizes piliečiai nenori pokyčių ir jų vengia. Vadinasi, rems tą valdžią, kokia šiuo metu yra. Ypač tuomet, jei opozicija neturi ką pasiūlyti. O opozicija Lenkijoje tikrai neturi ką pasiūlyti. Perkelti rinkimų tikrai nenori ir Jaroslawas Kaczynskis, o juk nuo jo viskas priklauso Lenkijoje. Jis padarys viską, kad rinkimai įvyktų“, – Eltai teigė R. Mienkowska-Norkienė.
 
Pasak politologės, PiS noras gegužės 10 d. balsuoti paštu pasaulyje siaučiant pandemijai keltų grėsmę žmonių gyvybėms, organizacine prasme tai būtų visiškas chaosas, rinkimuose dalyvautų tik nedidelė dalis rinkėjų, taip pat yra rizikos, kad balsuojant paštu pasitaikys nemažai saugumo ir rinkėjų konfidencialumo pažeidimų.
 
„Kaip balsavimu paštu užtikrinti konfidencialumą, kai yra pandemija ir paštininkai turi ateiti pas žmones ir surinkti balsus tą pačią dieną? Pašto apkrova milžiniška, todėl šiuo metu tai yra žaidimas su žmonių sveikata ir gyvybe. Bet tai J. Kaczynskiui neįdomu. Jis žino, kad per vasarą virusas prislops, bet taip pat žino, kad ekonomika smuks, o Vyriausybė nepasirūpino jokiomis santaupomis, kurios galėtų užtikrinti kažkokią rimtą pagalbą verslui. Tai jis paprasčiausiai bijo, kad A. Dudos po vasaros, rudenį, paprasčiausiai niekas neišrinks. Nes matysis, kaip sunkiai sekasi ekonomikoje ir kaip ši Vyriausybė blogai tvarkosi su krize. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl J. Kaczynskis nenori nukelti Prezidento rinkimų datos“ , – teigia politologė.
 
R. Mienkowska-Norkienė taip pat tvirtina, kad, pagal Konstituciją, rinkimų teisės principų pakeitimai turi būti tvirtinami likus bent šešiems mėnesiams iki rinkimų. Todėl PiS noras įvesti visuotiną balsavimą paštu prieštarauja Konstitucijai.
 
Sudarytos nevienodos sąlygos rinkimų kampanijos dalyviams
 
R. Mienkowska-Norkienė taip pat neslepia, kad PiS įtakos sferoje šiuose rinkimuose yra ir nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka. Pasak jos, šiuo metu kiti kandidatai negali palikti namų dėl karantino, todėl nacionalinėje televizijoje rodomas tik A. Duda.
 
„Juk rudenį galėtų vykti visų kandidatų normali rinkiminė kampanija. O dabar net ji prieštarauja Konstitucijai, nes visi kandidatai neturi vienodos galimybės pristatyti savo programoą ir vizijas. Nes niekas kitas, be A. Dudos, nevykdo rinkiminės kampanijos, nes jie paprasčiausiai per karantiną negali išeiti iš namų. Taip pat dabartinė televizija, kuri yra valdžios rankose, paleidžia tokią propagandą, kad, lyginant su Šiaurės Korėja, šioje šalyje ji atrodo švelni. Lenkijos televizijoje rodoma visiškai alternatyvi realybė, nes žmonės dabar Lenkijoje vis tiek būna namuose ir negali su niekuo palyginti, tai ir turi tikėti, kas ten yra sakoma bei rodoma“, – teigia politologė.
 
Neseniai nacionalinei televizijai PiS skyrė 2 milijardus zlotų, užuot skyrusi šiuos pinigus kovai su koronavirusu, teigia R. Mienkowska-Norkienė.
 
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

„Nacionalinė televizija neseniai iš valdžios gavo du milijardus zlotų. Ir tie pinigai skirti tik propagandai. Už tuos pinigus būtų galima vieną ligoninę suremontuoti, ir tiek kovai su koronavirusu užtektų. Juokiamės, kad Turkmėnistane uždrausta vartoti žodį „koronavirusas”, bet ir mes visai netoli to esame“, – sakė ji.
 
Pasak politologės, opozicijos kandidatės Małgorzatos Kidawa-Błońskos reitingai šiuo metu yra labai maži – siekia vos 14–17 proc.
 
„Opozicijos kandidatės reitingai yra labai žemi, nes jie nedaro jokios politinės kampanijos. Jos kampanija galėtų vykti nebent internete, tačiau net to nedaroma. Jos patarėjai visiškai prasti. Kiek aš mačiau iki šiol, jos kampanijos akcentai sudėlioti netinkamai“ , – sakė R. Mienkowska-Norkienė.
 
Nepaskelbė nepaprastosios padėties
 
Politologė primena, kad šalies nevyriausybinės organizacijos bei opozicija paskelbė viešą kreipimąsi į premjerą Mateuszą Morawieckį, kuriame prašoma šalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tai įpareigotų atidėti ir prezidento rinkimus.
 
 „Pagal Konstituciją įvesti nepaprastąją padėtį reikštų, kad reikia perkelti rinkimus, nes jie negali įvykti 90 dienų nuo nepaprastosios padėties atšaukimo. Vadinasi, paprasčiausiai reikia perkelti rinkimų datą. Tai yra dar vienas Konstitucijos pažeidimas, nes PiS atsisakė tai daryti. Šiuo metu įvestos valdžios priemonės prieš koronavirusą yra griežtesnės nei nepaprastoji padėtis. Bet nepaprastoji padėtis vis tiek neskelbiama.
 
Prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, nes įvestos naudojamos priemonės yra sunkesnės, o piliečiams nenumatyti jokie žalos atlyginimai, kas yra įprasta, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis. Tai realiai piliečiai apgauti dvigubai“ , – teigia politologė.
 
Balsavimas paštu apsunkins užsienio piliečių balsavimą
 
Lenkijoje nusimato parlamento rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Politologė primena, kad įstatymo projektą, kuriuo rinkimai nėra atšaukiami – priešingai, numatomi rinkimai paštu gegužės 10 d. – dar turi patvirtinti Lenkijos Senatas. Tai ši institucija turi padaryti per 30 d. Įstatymas įsigalios tada, kai jį pasirašys prezidentas. Įstatymo projekte, kuriam dar turi pritarti Senatas, numatoma, kad žemųjų parlamento rūmų pirmininkas galėtų atidėti gegužės 10 d. planuojamus rinkimus, bet tik savaitei, suteikiant institucijoms daugiau laiko pasiruošti balsavimui paštu. Pagal Lenkijos konstituciją gegužės 17 d. būtų vėliausia galima prezidento rinkimų data.
 
„Yra galimybė mūsų Seimo pirmininkei rinkimus perkelti vienai savaitei iki paskutinio galimo konstitucinio termino. Dėl to Senatas dabar turi 30 dienų užsiimti būtent šiuo įstatymu, o Senato pirmininkas yra iš opozicijos. Tad jis gali išlaikyti įstatymo projektą visas trisdešimt dienų, „įšaldyti”, kad jis nebūtų svarstomas iki gegužės 6 dienos. Tuomet įstatymas įsigaliotų automatiškai ir prezidentas tą pačią dieną jį galėtų pasirašyti. Gegužės 5 dieną iki rinkimų liktų tik penkios dienos. Per per tas dienas paštas tikrai nespėtų visiems piliečiams išnešioti balsavimo biuletenių ir t.t. Tai būtų tiesiog neįmanoma“, – teigė R. Mienkowska-Norkienė.
 
„Taip pat 14 dienų iki rinkimų turi užsiregistruoti piliečiai užsienyje. Todėl, jei Senatas laikys šį įstatymą, vadinasi, visi lenkai užsienyje neteks galimybės balsuoti. Tai yra nekonstituciška, nes nėra užtikrintas piliečių dalyvavimas rinkimuose“, – Eltai pabrėžė politologė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 08:30