JAV ambasada Maskvoje patvirtino, kad JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas atsistatydins iš šių pareigų.
 
Remiantis J. Huntsmano atsistatydinimo pareiškimu, kurį ambasadorius nusiuntė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, jis oficialiai atsistatydins spalio 3 d.
 
J. Hunstmanas JAV ambasadoriumi Rusijoje tapo 2017 metų spalį. Anksčiau – 1992-1993 metais – politikas ėjo JAV ambasadoriaus Singapūre pareigas, 2005-2009 metais J. Huntsmanas užėmė Jutos valstijos gubernatoriaus pareigas, o 2009-2011 metais buvo JAV prezidento pasiuntinys Kinijoje.
 
Apie ambasadoriaus sprendimą atsistatydinti pranešama, kai Rusijos ir JAV santykiai yra itin sudėtingi. Sudėtingi dvišaliai santykiai kliudė J. Huntsmanui pasiekti rezultatų.
 
J. Huntsmano kadenciją ambasadoriaus poste žymi sankcijos viena kitos (JAV ir Rusijos) atžvilgiu, diplomatinių atstovybių darbuotojų išsiuntimai. J. Huntsmano kadencijos metu JAV taip pat kovojo su Kremliaus agresija kibernetinėje erdvėje ir vaidmeniu sprendžiant kitus tarptautinius reikalus.
 
„Ambasadorius J. Huntsmanas pareigas Rusijoje ėjo labai sudėtingu, nuviliančiu laikotarpiu“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 05:00

Kelioms Jungtinių Valstijų ambasadoms neleista iškelti vaivorykštės spalvos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės vėliavos, pranešė JAV žiniasklaidos priemonės.
 
Pasak televizijos kanalo NBC, be kita ko, LGBT vėliavos neleista iškelti JAV ambasadoms Izraelyje, Vokietijoje ir Brazilijoje.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikino, kad Vašingtonas pradės kampaniją visame pasaulyje, kuria bus siekiama dekriminalizuoti homoseksualumą, tačiau jo administracija buvo ne kartą kritikuota aktyvistų, kurių teigimu, D. Trumpas savo paties šalyje neužtikrina LGBT bendruomenės žmonių saugumo.
 
NBC teigimu, ambasadoms leidžiama įvairiai rodyti vaivorykštės vėliavas ar jas kabinti ambasados teritorijose, tačiau leidimas iškelti vėliavą ant stiebo turi būti išduotas Valstybės departamento.
 
Įdomu tai, kad ambasadai Berlyne neleista iškelti vaivorykštės vėliavos, nors ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas yra atvirai pasiskelbęs gėjus, ne kartą pasisakęs už gėjų teises.
 
„LGBT vėliavos iškėlimas kiekvieną birželį anksčiau buvo įprastas dalykas“, – televizijai CNN sakė vienas šaltinis JAV valstybės departamente, pažymėdamas, kad šiemet prašymas iškelti vėliavą ant stiebo buvo atmestas. Paklaustas, ar R. Grenellas buvo suerzintas tokio Valstybės departamento sprendimo, šaltinis atsakė: „Tikrai taip.“
 
„Jo požiūris šiuo klausimu yra toks: gerai, draudžiate, tada mes iškelsime ją ambasados viduje, pro langus, balkone ir visur kitur“, – šaltinį Valstybės departamente citavo CNN.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 09:50

Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.

Teisėjos Neringos Venckienės tema – svarbi. Tai – byla vaiduoklė, bet kada galinti pasirodyti pačiais netikėčiausiais pavidalais. Kad ir kaip būtų sunku, ją reikia išnarplioti. Kad nebeliktų nė menkiausių abejonių. Bet ar Garliavos paslaptį, kur daug keistų mirčių bei įtartinų veikėjų, įmanoma nepriekaištingai išnagrinėti Lietuvoje?

Objektyvus šios bylos tyrimas Lietuvoje seniai nebeįmanomas. Taip sakau ne todėl, kad kategoriškai nepasitikėčiau lietuviškąja Temide ar N.Venckienę laikyčiau absoliučiai nepriekaištinga (esu ėmęs iš jos interviu, bendravau su jos aplinkos žmonėmis).

Išvardinsiu tik keletą priežasčių, kodėl Amerika neturėtų skubėt JAV teritorijoje besislapstančios N.Venckienės deportuoti į Lietuvą, o mes, lietuviai, jei norime žinoti viską, privalome nesipriešinti bylos nagrinėjimui Amerikoje.

Lietuvos teisėsauga turi Achilo kulną. Lietuvos teisėjai vis dar pluša be pagalbininkų – prisiekusiųjų ir tarėjų. Vien dėl šios aplinkybės mūsų šalyje keblu išnagrinėti sudėtingas bylas. Nes ten, kur nėra žvilgsnio iš šalies, įmanomi sąmoningi tendencingumai. Net jei teisėjas ypač sąžiningas, principingas ir puikiai išmano savo profesiją, jis nėra apsaugotas nuo klaidų, padarytų ne dėl „blogos valios“, o dėl „žmogiškojo faktoriaus“. Todėl esu įsitikinęs: jei teisėjams Lietuvoje talkintų tarėjai arba prisiekusieji, tuomet egzistuotų daugiau galimybių rezonansines baudžiamąsias bylas, ypač paženklintas mirties ženklu, gvildenti taip, kaip ir privalu jas tirti teisinėje valstybėje. Lietuvos teismais pasitikėti bus galima tik tuomet, kai teisėjus apsups kiekvieną jų krustelėjimą teismo salėje stebinčios balso ar veto teisę turinčios institucijos. O kol nėra nei prisiekusiųjų, nei tarėjų, būtų kvaila iš visuomenės reikalauti aklo pasitikėjimo lietuviškąja Temide bei įrodinėti Vakarams, kad Lietuvoje – idealu.

N.Venckienės bylos išnagrinėti Lietuvoje objektyviai neįmanoma ir dėl tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus viešo pareiškimo apie „pūlinį“. Prisiminkime: teisėja N.Venckienė dar nenuteista, jos kaltė neįrodyta, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius savo kolegę viešai palygina su pūliniu. Argi tai – ne akivaizdus spaudimas bylą nagrinėsiantiems teisėjams? Jei taip teismų išvakarėse lepteltų politikas, žurnalistas arba Prezidentė, – menka bėda. Savo nuomonę apie bylas skelbiančių politikų neapkaltinsi darant spaudimą teismams. Teisėjai visuomet turi galimybę pasiteisinti: politikai – diletantai, todėl klysta, taigi į jų nuomonę – nusispjauti. Tačiau kai savo išankstinę nuomonę viešai išguldo patį aukščiausią rangą Lietuvoje turintis teisėjas, tada pakliūname į pato situaciją. Kiek Apylinkės, Apygardos, Apeliacinio teismo teisėjų išdrįs prieštarauti AT pirmininko nuomonei? Ar įmanoma situacija: G.Kryževičius laiko N.Venckienę „pūliniu“, o jos bylą nagrinėjantis teisėjas N.Venckienę išteisina? Juk tai būtų akivaizdus spjūvis AT pirmininkui į veidą. Todėl jau senų seniausiai manau, kad pats geriausias variantas – tai N.Venckienės likimą patikėti JAV teisėsaugai. O jei amerikiečiai šios bylos nenori arba negali imtis, atiduokime ją nagrinėti Lenkijos, Čekijos, Vokietijos arba kurios nors kitos Europos Sąjungos šalies teisėsaugai. Tik ne Lietuvos teismams.

Esama ir trečiosios priežasties, kodėl N.Venckienės ekstradicija į Lietuvą – pavojinga. Vadinamoji Garliavos byla jau pasiglemžė keturias gyvybes. Todėl tvirtinimai, jog N.Venckienė bus saugi Lietuvoje, – neįtikinami. Nepamirškime – ji ilgai dirbo aukšto rango teisėja. Ji greičiausiai turi subtilios informacijos ne tik apie teisėjus, bet ir politikus, verslininkus. Įspausta į kampą ji gali prabilti. Tad ar verta atmesti versijas: „neva girta iškrenta pro viešbučio langą“, „nusišauna sandėliuke“, „paskęsta baloje“, „paspringsta žolės lapu“, iškeliauja Anapilin dėl „netikėtai sustreikavusios širdies sporto salėje“. Jūs klausiate, kokiais įrodymais remiuosi sakydamas, jog Lietuvoje jai nėra saugu? O ar teisėjas Jonas Furmanavičius turėjo įrodymų, kad jį rengiamasi nušauti?

Be to, mes visi seniai nujaučiame, kad vadinamosios „bylos – žudikės“, audrinančios visuomenę, dažniausiai lydimos nematomų palydovų – slaptųjų tarnybų. Kalbu ne apie Lietuvos, bet apie priešiškų užsienio šalių žvalgybas. Rusijai tikrai patiktų, jei Lietuvoje kiltų dar viena visuomenę skaldanti ir priešinanti tema. Rusijai reikia įtampos ypač dabar, kai nenumaldomai artėja 2019-ieji, Lietuvos prezidento rinkimų metai. Kremliui iki gyvo kaulo nusibodo griežta provakarietiška dabartinės Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, Kremlius norėtų matyti žymiai sukalbamesnių, draugiškesnių Lietuvos prezidentų.

Jei tik Rusijai bus reikalinga, ji tikrai N.Venckienės ekstradicijos klausimą išnaudos savoms užduotims įgyvendinti. Rusijai pravers ši tema, nes dėl N.Venckienės bylos tarp JAV ir Lietuvos gali prabėgti … juodoji katė. Visuomet prognozuokime blogiausią variantą: Amerikos temidė deportuoja N.Venckienę namo, nesuteikdama jai politinio prieglobsčio, o buvusi teisėja, atgabenta į Lietuvą, – netikėtai nužudoma. Pavyzdžiui – nunuodijama. Kas tada gali nutikti? Mūsų šalyje sustiprės antiamerikietiškos nuotaikos. Prie JAV ambasados Vilniuje galime sulaukti priešiškų protesto akcijų. Kaip Lietuvos policijos departamentui sektųsi numalšinti prie JAV ambasados dirbtinai sukeltas muštynes, o Lietuvos žvalgybai – nustatyti dirbtinai JAV ir Lietuvą kiršinančius provokatorius?  

Taip pat skaičiuokime: kiek Ameriką ir tuo pačiu Lietuvą burnojančių publikacijų pasirodytų lietuviškoje spaudoje, Rusijoje ir prorusiškai nusiteikusiose ES šalyse? Rusija pajuokai pasitelktų net JAV žvalgybos tvirtinimus dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais: jei amerikiečiai nesugebėjo nuspėti buvusios teisėjos N.Venckienės likimo, tai ko verti Vašingtono tvirtinimai dėl rusiškų intrigų įtakojant amerikiečių nuomonę balsuojant JAV prezidento rinkimuose! Rusija manipuliuotų ir į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų Aleksandro Litvinenkos bei Sergejaus Skripalio nuodijimo temomis. Įpykęs Kremlius pasitelktų savo liguistą vaizduotę, ir mes išgirstume pačių fantastiškiausių pasakojimų apie „blogąją Ameriką“.

Štai kodėl į N.Venckienės istoriją privalome žiūrėti ne vien kaip į kriminalinę bylą. Joje matau galimų geopolitikos bei tarptautinės politikos niuansų. Tad džiaukimės, kai JAV Atstovų rūmų narys K.Smitas (respublikonas) pateikia svarstymui įstatymo „Leisti teisėjai Venckienei apsiginti teisme“ projektą. Dėkokime ir kongresmenui R.Hultgrenui (respublikonas), parengusiam analogišką K.Smitui įstatymą. Tegul šią bylą tiria JAV teisėsauga. Patikėkite, taip bus saugiau visiems, ypač Lietuvai.

2018.08.12; 06:30

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Išsiaiškinta, kad JAV ambasadoje Maskvoje dešimtmetį dirbo įtariama Rusijos šnipė, skelbė laikraštis „The Guardian“.

Rusijos pilietę pasamdė JAV slaptoji tarnyba, tačiau įtarimų dėl moters kilo JAV valstybės departamentui atlikus įprastą saugumo patikrinimą.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad vykdavo reguliarūs neleistini Rusijos pilietės ir Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) narių susitikimai.

„Manome, kad visi jie kalbasi su FSB, bet ji suteikdavo jiems daug daugiau informacijos, nei galėjo suteikti“, – televizijai CNN sakė vienas pareigūnas.

Pranešime skelbiama, kad moteris turėjo prieigą prie JAV slaptosios tarnybos vidinio tinklo ir elektroninio pašto sistemų, suteikiant jai galimybę gauti galimai slaptus duomenis, pavyzdžiui, JAV prezidento ir viceprezidento darbotvarkes.

Tačiau, kaip pranešė CNN, agentė neturėjo galimybės gauti „labai slaptos informacijos“.

Remiantis „The Guardian“ pranešimais, JAV slaptoji tarnyba nusprendė su šiuo gėdingu incidentu susitvarkyti tyliai, atleisdama ją, kai dėl ginčo su JAV Rusija nurodė iš Amerikos ambasados atleisti 750 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.04; 09:07

EPA – ELTA nuotr. Per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo.

Ketvirtadienį per sprogimą prie JAV ambasados Pekine jos darbuotojai nenukentėjo. Tai pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, remdamasis diplomatinės misijos atstovu.

„Apie vidurdienį įvyko sprogimas prie pietrytinio JAV ambasados komplekso kampo“, – sakė diplomatas.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sprogstamąjį įtaisą prie JAV ambasados Pekine detonavo Kinijos Vidinės Mongolijos regiono 26 metų gyventojas. Vyras buvo nesunkiai sužeistas, jis nugabentas į ligoninę.

Kinijos policija incidento kol kas nekomentuoja.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 11:20

Per Izraelio kariškių ir palestiniečių susirėmimus Vakarų Krante nukentėjo apie 40 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) penktadienį sakė, kad JAV ambasada iš Tel Avivo į Jeruzalę veikiausiai bus perkelta ne anksčiau kaip po dvejų metų.

„Tai neįvyks šiemet ir tikriausiai ne kitais metais, bet prezidentas nori, kad judėtume pirmyn labai konkrečiu ir nepalaužiamu būdu, užtikrindami, kad ambasada būtų perkelta į Jeruzalę tada, kai tik bus galima tai padaryti, kiek įmanoma anksčiau“, – po Paryžiuje vykusio susitikimo su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Žanu Ivu Le Drianu (Jean-Yves Le Drian) sakė R. Tilersonas.

Vardydamas žingsnius, kuriuos teks padaryti ambasadą norint perkelti iš Tel Avivo, R. Tilersonas sakė, kad Jungtinėms Valstijoms teks įsigyti žemės sklypą, parengti planus, gauti Kongreso leidimą ir „tuomet pastatyti pačią ambasadą“.

Be kita ko, jis pakartojo, kad JAV šiuo žingsniu nesiekia padaryti neigiamos įtakos Izraelio ir palestiniečių taikos deryboms.

„Prezidentas savo pareiškime nenurodė jokio galutinio Jeruzalės statuso. Tiesą sakant, manau, kad jis labai aiškiai pasakė, jog priimti galutinį sprendimą dėl (miesto) statuso, įskaitant sienų klausimą, derybų keliu turėtų priimti (konflikto) pusės“, – pridūrė jis.

Šiuos komentarus R. Tilersonas išsakė, netylant pasipiktinimui dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimo vienašališkai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, taip atsisakant beveik septynių dešimtmečių senumo JAV užsienio politikos krypties.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:05

Andrew Higgins / The New York Times

„Kai prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad Amerikos diplomatinės misijos Rusijoje privalo sumažinti savo personalą 755-iais bendradarbiais, Valstybės departamentas pareiškė, jog reikės laiko, kad įvertintų „tokio apribojimo įtaką ir tai, kaip mes į tai atsakysime“, – rašo Amerikos laikraščio „The  New York Times“ korespondentas Endrius Higinsas.

„Dalis to atsakymo dabar paaiškėjo, – praneša žurnalistas. – Kad kompensuotų atleistų apsaugininkų praradimą, Vašingtonas pasamdė Rusijos kompaniją. Ji atsirado iš verslo saugumo srityje, kurio vienas iš įkūrėjų buvo buvęs Putino viršininkas KGB, 82-jų metų vėtytas ir mėtytas žvalgybininkas, 25 metus infiltravęs agentus į Vakarų specialiąsias tarnybas bei sekęs Vakarų agentus“.

„Pagal nekonkursinį 2,8 mln. dolerių kainuojantį kontraktą, kurį skyrė Pirkimų biuras Vašingtone, Amerikos ambasados Maskvoje ir konsulatų Sankt Peterburge, Jekaterinburge ir Vladivostoke apsaugininkai bus skiriami kompanijos Elite Security Holdings. Ši kompanija glaudžiai susijusi su aukšto rango KGB figūra – dimisijos generolu Viktoru Budanovu, kuris pakilo tarnybos laiptais iki sovietų kontržvalgybos vadovo“, – praneša Higinsas.

Valstybės departamento Vašingtone valdininkas, su sąlyga likti anonimišku, leidiniui pareiškė, kad Elite Security ir su ja susiję asmenys buvo atitinkamų nacionalinių ir vietinių žinybų „patikrinti“ ir „nepadidins pavojaus rizikos“.

JAV jūrų pėstininkai ir toliau saugo Amerikos diplomatines misijas, bet užduotys, kurias anksčiau vykdė ambasadų tiesiogiai samdomi Maskvoje vietiniai apsaugininkai, tokios, kaip lankytojų tikrinimas, pereis Elite Security kompanijai, aiškina autorius.

JAV vyriausybiniame tinklalapyje paskelbtame oficialiame pareiškime apie nekonkursinį kontraktą sakoma, kad buvo siūlyta Amerikos kompanijoms imtis darbo saugumui užtikrinti Rusijoje, bet „neatsirado nė vienos amerikiečių firmos, turinčios būtiną licenciją, ar norinčios dirbti šalyje“, informuoja leidinys. Pranešime taip pat nurodoma, kad tarp Rusijos kompanijų, kurios gali atilikti tokį darbą, tik Elite Security įsteigė filialus ir gavo licencijas dirbti keturiuose miestuose, kur Amerikos misijoms reikalingi apsaugininkai.

„Mums tai labai gerai“, – komentavo leidiniui Michailas Liubimovas, buvęs žvalgas iš KGB, kuris pažinojo Budanovą iš bendro darbo sovietų žvalgyboje. „Jeigu aš ten būčiau viršininkas, niekada to nedaryčiau dėl gana akivaizdžių priežasčių“, – pridūrė buvęs žvalgas, pabrėžęs, kad Rusijos ambasada Vašingtone nepatikėtų saugumo Amerikos kompanijai, apie kurią žinoma, kad ji susijusi su CŽV.

Informacijos šaltinis – „The New York Times“

2017.11.18; 01:30

Po pranešimų apie galimą „akustinį išpuolį“ prieš JAV ambasados darbuotojus Kuboje apie panašų atvejį pranešė ir Kanada. Mažiausiai vienas Kanados diplomatas dėl „neįprastų simptomų“ gydomas ligoninėje, informavo vyriausybė Otavoje, kuria remiasi agentūra dpa.

Minėti simptomai esą, be kita ko, yra galvos svaigulys ir klausos praradimas. Nukentėjo ir diplomato šeima.

Stotis CNN trečiadienį paskelbė, kad keli JAV ambasados Kuboje darbuotojai patyrė kažkokių akustinių prietaisų poveikį, dėl to jiems kilo rimtų sveikatos problemų.

Pasak CNN šaltinių Valstybės departamente, mažiausiai du diplomatinės misijos darbuotojai turėjo grįžti į JAV gydytis. Neatmetama, kad jie apkurs. CNN vadina šį incidentą „akustine ataka“.

JAV ir Kuba normalizavo savo santykius 2015 metų vasarą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.12; 08:29

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

« 1 2 »

Ketvirtadienio pavakarę vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į Užsienio reikalų ministerijos ir JAV ambasados Vilniuje organizuojamą renginį Vašingtono aikštėje „Kartu tarkime ačiū JAV!“

Susirinkusius pažymėti istorinės Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos, kuria JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos, sveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Istorinės S. Veleso deklaracijos minėjimas Vašingtono aikštėje jau tapo gražia tradicija – kiekvienas metais organizuojame laisvės šventę, kuria pagerbiame istorinę atmintį ir dėkojame mūsų sąjungininkams už dešimtmečius puoselėtą ir palaikytą nepriklausomos Lietuvos viltį. Šiandien mes didžiuojamės savo laisve ir džiaugsmingai tariame „ačiū“ tiems, kurie mus visada palaikė“, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Šventės pradžioje, kaip ir kasmet, grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, buvo pakeltos Baltijos šalių ir JAV vėliavos, atlikti Lietuvos ir JAV himnai. Vėliau amerikietišku maistu prekiavo restoranų maisto vagonėliai, surengtas džiazo kolektyvo „Žaibas“ koncertas. Renginiui vadovavo iš Čikagos grįžęs buvęs Lietuvos generalinis konsulas Marijus Gudynas.

S. Veleso deklaracija buvo paskelbta tuometinio, laikinai ėjusio pareigas, JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso 1940 metų liepos 23 dieną. Šia deklaracija JAV oficialiai visam pasauliui pranešė, kad nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tai tapo JAV Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos, kuria JAV smerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją ir palaikė Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, pradžia.

Skveras, esantis tarp sostinės Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės, buvo pavadintas Vašingtono aikšte 1996 metais, tuometinės JAV valstybės sekretorės Madlenos Olbrait (Madeleine Albright) vizito Lietuvoje proga.

Beveik dešimtmetį gyvybės stokojęs skveras Seimo nario Emanuelio Zingerio ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva atgijo 2015 metų liepą minint 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso paskelbtos deklaracijos, oficialiai nepripažinusios Baltijos šalių okupacijos, 75-metį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.20; 20:46

JAV nepriklausomybės dienos minėjimas Amerikos ambasadoje Vilniuje

Trečiadienio popietę JAV ambasadorės rezidencijoje Vilniuje buvo iškilmingai paminėta 241-oji Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena.

Ši diena simbolizuojanti Amerikos žmonių kovą už laisvą ir nepriklausomą valstybę. JAV ambasadoje Vilniuje surengtas iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo daug Lietuvos politikų.

ELTA (Martyno Ambrazo) nuotr.

2017.06.29; 08:46

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kartu su bendražygiais, prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados organizavo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir NATO palaikymo akciją. Šiuo renginiu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad transatlantiniai santykiai ir partnerystė su JAV yra gyvybiškai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ideologiniai nesutarimai neturi užgožti vieningos strateginės vizijos.

„Tikime, kad konservatyvi Amerika puikiai supranta Baltijos šalių egzistencinius saugumo iššūkius, stiprios NATO svarbą pačios JAV interesų užtikrinimui ir Vladimiro Putino Rusijos keliamas grėsmes tiek mums, tiek JAV lyderystei pasaulyje“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Kartu su naujuoju prezidentu D. Trampu Amerika žengia į naują vidaus ir užsienio politikos erą. Nevaldomai kintančiame pasaulyje Lietuvai ir visai Europai ypatingai svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė su prezidentu D. Trampu priešakyje.

„Mums visiems reikia susitaikyti su tuo, kad D. Trampas yra demokratiškai išrinktas JAV Prezidentas ir agresijos iš Rytų akivaizdoje mes skambintume jam ar jo komandai, o ne Madonai ar kitiems protestuotojams Amerikos gatvėse. Nereikėtų to pamiršti. Kairiųjų jėgų nevaldomi protestai kartu su antiamerikietiška isterija gali atitolinti Ameriką nuo Europos“, – teigė L. Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2017.01.25; 06:48

Lietuvos kariuomenė 1999 m. iš JAV yra gavusi M-14 ginklų. 2001 m. Krašto apsaugos ministerija (KAM), gavusi Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymą, perdavė jam 10 vnt. šių ginklų.

Norime atkreipti dėmesį, kad toks ginklų perdavimas nepažeidė Lietuvos įsipareigojimų dėl ginklų apyvartos, kurie buvo nustatyti 2002 m. Lietuvos Respublikos ir JAV susitarime dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims.

Pernai KAM, gavusi informaciją apie galimą susitarimo su JAV pažeidimą ir ginklų patekimą į civilinę apyvartą, kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama priimti reikiamus sprendimus dėl ginklų sugrąžinimo Lietuvos kariuomenei.

Šiais metais pakartotinai domėtasi ginklų sugrąžinimo proceso eiga ir 5 ginklai buvo sugrąžinti. Ginklų fondas informavo, kad dėl likusių 3 vnt. ginklų bus kreipiamasi į teismą dėl jų išreikalavimo priverstine tvarka. Pažymėtina, kad informacija apie priimtus sprendimus buvo teikiama ir JAV ambasados Lietuvoje atstovams.

Viešoje erdvėje minima Tarpžinybinė ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija yra techninio pobūdžio ir vertina ne galimybes ginklus realizuoti, o jų techninę būklę ir vertę. Krašto apsaugos sistemą joje atstovavo ginklų technikas iš Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento.

Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad asmenys, įsigiję M-14 ginklus, kurių civilinė apyvarta yra draudžiama, geranoriškai sutiks juos grąžinti. Krašto apsaugos ministerija gerbia ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų mūsų sąjungininkams dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims.

Lietuvos kariuomenėje automatinius šautuvus M-14 reprezentaciniais tikslais karinių ceremonijų metu naudoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopa, taip pat kitų Lietuvos kariuomenės dalinių kariai. Krašto apsaugos savanorių pajėgose šis ginklas dar naudojamas ir koviniam rengimui, tačiau šiose pajėgose pradedamas perėjimo prie modernių taikliojo šaulio ginklų FN SCAR-H procesas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.17; 04:28

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis susitiko su JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovu Ryan Campbell.

Šio susitikimo metu buvo aptarti šių metų birželio 30 d. paskelbti  JAV Valstybės departamento rengiamos Prekybos žmonėmis ataskaitos rezultatai. Tokią ataskaitą  šis departamentas rengia  jau šešioliktus metus iš eilės.

Gerai
Iš anglų kalbos išvertus – gerai, puiku arba šaunu.

Atvykęs į Generalinę prokuratūrą Ryan Campbell informavo, kad Lietuva šių metų ataskaitoje pateko į geriausiai vertinamų šalių grupę.

Šių metų Prekybos žmonėmis ataskaitoje pažymima, jog per metus Lietuva padarė ženklią pažangą net keliose labai svarbiose srityse: patraukiant prekeivius žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn, apsaugant aukas, taip pat vykdant prevencinę veiklą.

R. Campbell teigimu, neabejotina, kad Lietuvos prokuratūros indėlis pasiekiant šį rezultatą yra labai reikšmingas ir sveikintinas.  

Tiek aptariant praėjusių metų rezultatus, tiek rekomendacijas Lietuvai dėl tolesnio prekybos žmonėmis stabdymo, buvo akcentuota, kad itin naudingas yra šioje srityje dirbančių specialistų, tyrėjų, teisėjų, prokurorų bendradarbiavimas, kurio metu įvairių šalių profesionalai dalijasi sukaupta patirtimi, gerąja praktika, sužino apie veiksmingus teisinio reglamentavimo aspektus kitose valstybėse.

Susitikime dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška vieną po kito minėjo konkrečius pavyzdžius, kai tokio pobūdžio tarptautiniuose mokymuose įgytos žinios buvo sėkmingai pritaikytos renkant įrodymus Lietuvoje vykstančiuose ikiteisminiuose tyrimuose ar perkeltos į atitinkamas rekomendacijas mūsų šalies tyrėjams ir prokurorams.  

Susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad 21 amžiuje vykstanti prekyba žmonėmis perima moderniausias šio amžiaus technologijas, įgyja vis naujas išraiškas bei formas, tačiau į šią šiuolaikinę vergiją patenkančių žmonių, tarp kurių labai didelė vaikų dalis, tiek fizinės, tiek psichologinės kančios išlieka tokios pat nesuvokiamai baisios, kaip ir prieš kelis šimtmečius, todėl visų valstybių pastangos stabdyti šį nusikalstamą reiškinį turi tik didėti, siekiant veikti greitai, koordinuotai ir vieningai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra.

2016.07.16; 18:39

Josh Rogin / The Washington Post

„Pasak keturių JAV oficialių asmenų, kuriems pranešta apie incidentą, nutikusį ankstyvą birželio 6-osios rytą. Paskutinėmis žiniomis, prie JAV ambasados Maskvoje budėjęs uniformuotas apsaugininkas iš FSB užpuolė Amerikos diplomatą, ketinantį įeiti į ambasados teritoriją, ir jį sumušė“.

Taip tvirtina „The Washington Post“ žurnalistas Džošas Roginas.

„Po to, kai apsaugininkas iš FSB pakišo koją, diplomatas buvo traumuotas, įskaitant peties lūžį. Pagaliau diplomatui pavyko įeiti į ambasadą, o paskui jis buvo išskraidintas iš Rusijos lėktuvu, kad būtų suteikta skubi medicinos pagalba, kaip patvirtino man JAV administracijos valdininkai. Diplomatas lieka už Rusijos ribų“, – sakoma straipsnyje. 

FSB emblema
FSB emblema.

Pasak autoriaus, neaišku, kokie užpuolimo motyvai. „Vienas amerikiečių valdininkas man sakė, kad diplomatas bandė pasislėpti ambasados komplekse, kad jo nesulaikytų Rusijos žvalgybos tarnybos. Kitas amerikiečių valdininkas spėjo, kad gal diplomatas veikė Rusijoje kaip šnipas „po diplomato priedanga“ – apsimetė esąs Valstybės departamento bendradarbis“, – rašo žurnalistas.

„Bet jeigu birželio 6-osios rytą užpultas Amerikos diplomatas nebuvo šnipas, Amerikos valdininkai neranda kitokio paaiškinimo, kodėl apsaugininkas iš FSB bandė sutrukdyti jam įeiti į ambasadą. Pasak administracijos valdininkų, apsaugininkai iš FSB reguliariai budi šalia JAV ambasados“, – sakoma straipsnyje.

Jeigu pranešimas apie incidentą „teisingas, tai dar vienas pavyzdys, kad Rusijos specialiosios tarnybos demonstruoja pasirengusios pažeisti galiojančias taisykles jokiu būdu neliesti diplomatų“, pareiškė Evelin Farkas, buvusi JAV gynybos ministro pavaduotojo padėjėja.

Šaltinis: The Washington Post

2016.07.02; 14:33

KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – vienas iš labiausiai žinomų Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų karininkų. Jo pavardė kadaise mirgėjo pirmuosiuose žinomiausių JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos laikraščių puslapiuose.

Tačiau V.Jurčenkos išgarsėjimas, be abejo, dviprasmiškas. Juolab iki šiol apgaubtas neįmintų paslapčių.

Juk į pagrindinį klausimą, kada šis KGB pulkininkas buvo nuoširdus – pabėgdamas į Vakarus ar sugrįždamas į SSRS, taip ir liko neatsakyta.

Pasaulio žiniasklaida šiuo aukšto rango KGB darbuotoju susidomėjo du sykius. Pirmą kartą – kai V.Jurčenka (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Vitalijus Jurčenko) pabėgo į Vakarus ir ten paparašė politinio prieglobsčio.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Vitalijus Jurčenka – “keistasis keliauninkas”“