Vašingtonas, lapkričio 25 d. (ELTA). JAV prezidentui Joe Bidenui praėjusį penktadienį Walterio Reedo ligoninėje netoli Vašingtono pašalintas žarnyno polipas. „Tai gerybinis, lėtai augantis, tačiau tikriausiai ikivėžinis darinys“, – pranešė Baltųjų rūmų gydytojas. Jokios kitos priemonės šiuo metu esą nėra reikalingos, informuoja agentūra „Reuters“.
J. Bidenui lapkričio 20-ąją suėjo 79 metai.
Kadangi J. Bidenui operacijos metu buvo taikoma narkozė, jis laikinai įgaliojimus buvo perdavęs viceprezidentei Kamalai Harris. Tai konstitucijos numatyta procedūra. K. Harris tuo metu dirbo savo biure Baltųjų rūmų vakariniame sparne. Čia yra ir Ovalinis kabinetas, kuriame dirba JAV prezidentas.
2002 ir 2007 metais ir tuometinis prezidentas George‘as W. Bushas dėl medicininių procedūrų, kuriose reikalinga narkozė, įgaliojimus trumpam buvo perdavęs viceprezidentui, pabrėžė Baltieji rūmai.
Vašingtonas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Baltųjų rūmų gydytojas penktadienį atliko išsamią rutininę JAV prezidento Joe Bideno sveikatos patikrą ir nustatė, kad jis sveikas. Apžiūros metu prezidento galios buvo perduotos viceprezidentei Kamalai Harris, tapusiai pirmąja moterimi JAV istorijoje ėjusia šias pareigas, praneša AFP.
„Prezidentas yra sveikas, energingas 78 metų vyras, tinkamas sėkmingai vykdyti prezidento pareigas, įskaitant aukščiausiojo pareigūno, valstybės vadovo ir vyriausiojo pajėgų vado funkcijas“, – paskelbė Baltųjų rūmų gydytojas Kevinas O‘Connoras.
Išsamioje ataskaitoje nurodoma, kad J. Bideno eisena tapo „pastebimai standesnė ir mažiau gracinga“ nei prieš metus, o sakydamas kalbas viešumoje jis vis dažniau ir stipriau atsikrenkščia ir atsikosėja. Tačiau šie du simptomai nesiejami su rimtomis ligomis ir šiuo metu susirūpinimo nekelia.
Anot gydytojo, nebuvo rasta jokių problemų su širdimi ar dantimis, nėra odos vėžio ženklų, o regėjimas taip pat normalus.
Teigiama, kad prie geros prezidento būklės gali prisidėti tai, kad jis nevartoja jokių tabako produktų, negeria alkoholio ir mankštinasi bent 5 kartus per savaitę.
Šeštadienį J. Bidenui sukanka 79 metai ir jis yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje. Iš gydytojo ataskaitos paaiškėjo, kad jis vartoja tris įprastus receptinius vaistus ir du nereceptinius vaistus bei nešioja kontaktinius lęšius.
Prezidento ūgis 182 cm, svoris – 83,46 kg, o jo kūno masės indeksas – 25.
Po sveikatos apžiūros Walterio Reedo ligoninėje į Baltuosius rūmus J. Bidenas grįžo šypsodamasis ir teigė besijaučiantis puikiai bei esantis nuostabios formos.
J. Bidenui penktadienį buvo atliekama kolonoskopija su nejautra, todėl šios procedūros metu prezidento pareigos buvo laikinai perduotos JAV viceprezidentei K. Harris. Ji jas ėjo 1 val. ir 25 minutes ir tapo pirmąją moterimi JAV istorijoje, turėjusia prezidento galias. K. Harris taip pat yra pirmoji moteris viceprezidentė.
J. Bidenas jau anksčiau buvo paskiepytas nuo COVID-19, o rugsėjį gavo sustiprinančiąją skiepo dozę.
Vašingtonas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas vėl eina savo pareigas, kai kiek anksčiau penktadienį laikinai perdavė įgaliojimus viceprezidentei Kamalai Harris, kol jam taikant nejautrą buvo atliekama kolonoskopija, pranešė Baltieji rūmai.
J. Bideno sekretorė spaudai Jen Psaki socialiniame tviterio tinkle parašė, kad prezidentas apie 11 val. 35 min. vietos (18 val. 25 min. Lietuvos) laiku pasikalbėjo su K. Harris ir savo personalo vadovu ir tuo metu „vėl pradėjo eiti savo pareigas“.
J. Bidenas yra „geros nuotaikos“ ir liko Walterio Reedo ligoninėje, kur bus užbaigtas „įprastinis jo sveikatos patikrinimas“, pridūrė J. Psaki.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną slopinti didėjančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė ateinančiais mėnesiais surengti jųdviejų susitikimą trečiojoje šalyje, siekiant aptarti visus klausimus, su kuriais susiduria JAV ir Rusija.
Kaip skelbia Baltieji rūmai, JAV vadovas per pokalbį telefonu su V. Putinu „pareiškė susirūpinimą dėl staigaus Rusijos karinių pajėgų telkimo okupuotame Kryme ir prie Ukrainos sienų bei paragino Rusiją deeskaluoti įtampą“.
Pokalbio metu abu prezidentai aptarė įvairius regioninius ir pasaulinius klausimus.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie jos sienos ir Kryme. Pastarosiomis savaitėmis taip pat suintensyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose.
JAV prezidentas Joe Bidenas, lydimas kelių aukšto rango respublikonų ir demokratų politikų, penktadienį lankėsi Teksaso valstijoje, kuri praeitą savaitę išgyveno žiemos audrą, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kai krizė smogia mūsų valstijoms, kenčia ne respublikonai ar demokratai – kenčia mūsų tautiečiai amerikiečiai, – J. Bidenas sakė vizito Hiustone metu. – Po audros meldžiuosi už jus. Būsime ištikimi partneriai ir padėsime jums apmokėti už audros ir pandemijos sukeltus padarinius.“
Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Teksaso valstija nepasiruošusi kelias dienas trunkantiems šalčiams, kurie nusinešė 50 gyvybių, o milijonai liko be elektros ar geriamo vandens.
Teksaso nepriklausoma elektros tinklų sistema susidūrė su gedimais. Ji aptarnauja didžiausius valstijos miestus ir nėra prijungta prie kitų didžiųjų JAV elektros tinklų.
Hiustono meras demokratas Sylvesteris Turneris sakė, kad dėl šaltų orų trūko vamzdžiai ir gyventojų namus apgadino juos užliejęs vanduo.
Maždaug milijonas teksasiečių šią savaitę vis dar neturėjo geriamo vandens, o 57 000 jų gyvena Hiustono mieste. Kai kurie taip pat susiduria su problemomis įsigyjant maistą, nes žiemos audra sutrikdė tiekimo grandines.
Praeitą savaitę J. Bidenas pasirašė deklaraciją dėl stichinės nelaimės, nurodydamas suteikti federalinę paramą Teksasui.
Vasario mėnesį Teksaso universiteto ir „Texas Tribune“ atlikta apklausa atskleidė, kad 45 proc. registruotų rinkėjų J. Bideną vertina teigiamai, o 44 proc. – neigiamai.
Jam pritarė 89 proc. demokratų rėmėjų, o nepritarė 80 proc. respublikonų rėmėjų.
Joe Bidenas trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų Vašingtone buvo oficialiai prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
78-erių demokratas padėjo ranką ant Biblijos ir ištarė priesaiką. Bibliją jam palaikė žmona Jill, o jį prisaikdino vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
Naujasis prezidentas pasižadėjo ištikimai vykdyti JAV prezidento pareigas, laikytis, saugoti ir ginti Konstituciją.
Po priesaikos naujasis JAV prezidentas pasakė savo inauguracinę kalbą.
„Tai Amerikos diena. Demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena“, – kalbėjo naujasis JAV vadovas.
Inauguracinėje kalboje J. Bidenas kalbėjo apie šalies suvienijimo svarbą. Naujasis JAV vadovas teigė norįs suvienyti Ameriką, jos žmones ir ragino amerikiečius susitelkti, siekiant įveikti nepaprastus iššūkius, su kuriais susiduria tauta.
„Norint įveikti šiuos iššūkius, atkurti sielą ir užtikrinti Amerikos ateitį reikia daug daugiau nei žodžių, ir reikia sunkiausiai iš visų pasiekiamo dalyko, vienybės“, – kalbėjo J. Bidenas.
Dėl koronaviruso pandemijos ceremonijoje dalyvauja tik apie 1 000 svečių, tarp kurių buvę prezidentai Barackas Obama, George’as W. Bushas ir Billas Clintonas. Kadenciją baigęs prezidentas Donaldas Trumpas ceremonijoje nedalyvauja, jis išvyko iš Vašingtono.
J. Bidenas įveikė D. Trumpą per lapkričio 3 d. vykusius JAV prezidento rinkimus.
Prezidentaujant B. Obamai, J. Bidenas ėjo JAV viceprezidento pareigas, o pirmą kartą JAV prezidento posto bandė siekti dar 1987 metais.
Naujasis prezidentas ketina vos pradėjęs darbą sugrąžinti JAV į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą ir sustabdyti JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Kaip teigiama, J. Bidenas pasirašys 17 dekretų, kuriais bus atšaukiami kadenciją baigusio prezidento D.Trumpo sprendimai, susiję su imigracija, aplinkosauga, COVID-19 ir ekonomika.
Po pirmojo mėginimo tapti prezidentu praėjus 34 metams, Joe Bidenas trečiadienį bus prisaikdintas kaip 46-asis JAV prezidentas. Taip jis užbaigs audringiausią prezidentavimo kadenciją moderniojoje JAV istorijoje ir imsis naujos pandemijos valdymo bei tautos vienijimo krypties.
Prieš ketverius metus Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus įžengė kaip drąsus, politikos elitui nepriklausantis milijardierius, dabar jį pakeis kitokia administracija, kurios atsidavimas tarnybai, geras Vašingtono išmanymas ir asmeniniai randai neabejotinai duos naują toną.
78-erių buvęs JAV viceprezidentas ir ilgametis senatorius J. Bidenas bus prisaikdintas vidurdienį (19 val. Lietuvos laiku) prie JAV Kapitolijaus, toje pačioje vietoje, kur prieš dvi savaites D. Trumpo rėmėjai per šturmą susirėmė su policija.
Nors valdžia bus perduota tokiu pačiu principu kaip ir pastaruosius du šimtmečius, ceremonija vis dėlto smarkiai skirsis nuo ankstesnių.
Dabartinis Vašingtono vaizdas panašėja į karo stovyklą – tam, kad nebūtų organizuojama panašių išpuolių, kaip prieš dvi savaites, miesto centre dislokuota maždaug 25 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių.
Dėl koronaviruso pandemijos šalyje ceremonijoje nedalyvaus plačioji visuomenė, paprastai sausakimša Nacionalinė alėja inauguracijos dieną – beveik tuščia. Joje susmaigstyta maždaug 200 tūkst. vėliavėlių, kurios simbolizuoja inauguracijoje nedalyvausiančią minią.
Viešumoje visą savaitę nesirodęs D. Trumpas antradienį paskelbė iš anksto įrašytą atsisveikinimo vaizdo įrašą. Pirmą kartą jis paragino Amerikos gyventojus melstis dėl išrinktojo prezidento sėkmės.
J. Bidenas taip pat pažadėjo darbo imtis iš karto po inauguracijos. „Siekdami tvarkytis su mus, kaip tautą, ištikusia krize, negalime švaistyti nė sekundės, – antradienio vakarą tviterio paskyroje rašė J. Bidenas. – Todėl rytoj po prisaikdinimo iš karto imsiuos darbo.“
Išrinktojo prezidento inauguracinė kalba truks 20–30 min., skelbia su pasirengimu susijęs šaltinis. J. Bidenas „kreipsis į visus Amerikos gyventojus ir kvies visus piliečius įveikti visiems iškilusius iššūkius“.
J. Bidenas du aukšto rango senatorius – demokratą Chucką Schumerį ir respublikoną Mitchą McConnellą – bei kitus Kongreso lyderius pakvietė trečiadienį kartu su juo dalyvauti mišiose prieš inauguraciją.
JAV pirmoji ponia Melania Trump pirmadienį, po Kapitolijaus šturmo praėjus beveik dviem savaitėms, paskelbė atsisveikinimo vaizdo įrašą, kuriame ji teigė, kad „smurtas niekada nėra atsakymas“.
Formalus atsisveikinimo vaizdo įrašas yra šešių minučių trukmės. Komentarų, susijusių su Donaldu Trumpu, jos kalboje buvo nedaug, jį minėjo tik kalbėdama apie karių šeimas, pandemijos įkarštyje dirbančius sveikatos apsaugos darbuotojus ir tuos, kurie padeda priklausomybę nuo opioidų turintiems žmonėms.
„Pastarieji ketveri metai buvo nepamirštami, – teigė pirmoji ponia. – Kai su Donaldu apibendriname mūsų laiką Baltuosiuose rūmuose, galvoju apie visus tuos žmones, kuriuos parsivežu namo, savo širdyje, ir jų nepaprastas meilės, patriotizmo ir pasiryžimo istorijas.“
„Turėkite aistros viskam, kuo užsiimate. Tačiau atminkite – smurtas nėra atsakymas, jis nėra pateisinamas“, – sakė ji.
„Kai atvykau į Baltuosius rūmus, mąsčiau apie atsakomybę, kurią, būdama motina, visada jaučiu, atsakomybę drąsinti, suteikti stiprybės, mokyti gerumo“, – teigė M. Trump.
D. Trumpas ilgą laiką nenorėjo prpažinti rinkimų rezultatų ir nesutiko pasveikinti išrinktojo prezidento Joe Bideno. Kadenciją baigiantis prezidentas ir jo žmona taip pat nepakvietė J. Bideno ir jo žmonos Jill tradicinio arbatos vizito, jie nedalyvaus trečiadienį vyksiančioje J. Bideno inauguracijos ceremonijoje.
„Šios šalies pažadas priklauso mums visiems, kurie nepamiršta vientisumo ir vertybių, naudojasi kiekviena proga parodyti rūpestį dėl kito žmogaus ir kasdienybėje puoselėja gerus įpročius“, – teigė pirmoji ponia.
Demokratų partijos atstovas JAV Kongrese Tedas Lieu atskleidė, kad pirmadienį gali būti pristatyta JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos rezoliucija, praneša naujienų agentūra dpa.
Nors D. Trumpo kadencija baigsis mažiau nei po dviejų savaičių, kai kurie JAV politikai siekia pašalinti jį iš posto dėl „sukilimo Kapitolijuje kurstymo“.
„Visi, įskaitant JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, norėtume, kad Donaldas Trumpas pasielgtų teisingai ir tiesiog atsistatydintų. Arba, kad vicepresidentas Mike‘as Pence‘as „pademonstruotų stuburą“ bent jau dėl savęs ir savo šeimos, ir pritaikytų 25-ąjį Konstitucijos straipsnį“, – T. Lieu sakė CNN.
„Jei to neįvyks, tada pirmadienį mes pristatysime apkaltos projektą dėl sukilimo kurstymo ir tikimės, kad ateinančią savaitę įvyks balsavimas“, – pareiškė politikas.
T. Lieu, apkaltos projekto bendraautorius, sako, kad rezoliuciją remia 180 demokratų atstovų. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad už apkaltą balsuotų ir dalis respublikonų, tačiau neįvardijo tikslaus skaičiaus.
Trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius neva rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
D. Trumpo kadencija baigiasi sausio 20 d., kai prisieks išrinktasis prezidentas Joe Bidenas. Tačiau JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi mano, kad kiekviena diena, kai prezidento pareigas eina D. Trumpas, kelia pavojų.
Apkaltos rezoliucija būtų parengta Atstovų rūmuose, žemuosiuose Kongreso rūmuose, bet procesas vyktų Senate, aukštuosiuose Kongreso rūmuose. Tačiau beveik neįmanoma, kad apkaltos procedūra baigtųsi dar prieš J. Bideno inauguraciją.
Nepaisant to, demokratų tikslas Kongrese veikiausiai yra visai kitas – jei Senatas pripažintų D. Trumpą nusižengus jam jau nustojus eiti prezidento pareigas, jam būtų užkirsta galimybė užimti postą federalinėse institucijose, t. y. jis negalėtų kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose.
D. Trumpas turi teisinę neliečiamybę, kuri nebegalios jam nustojus eiti prezidento pareigas.
N. Pelosi mano, kad dėl neramumų Kapitolijuje D. Trumpas turėtų susilaukti teisinių pasekmių.
Duodama interviu, kurio anonsą rodė CBS, ji vadino D. Trumpą pamišusiu ir pavojingu JAV prezidentu. Ji taip pat pareiškė, kad D. Trumpo veiksmai buvo labai pavojingi ir jam turėtų būti pritaikytas baudžiamasis persekiojimas.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas savo pergalės kalboje žadėjo suvienyti šalį. Kalbėdamas Vilmingtone Delavero valstijoje, jis savo pergalę pavadino „aiškia“ ir „įtikinama“. Jis žadėjo būti prezidentas, kuris „vienija, o ne skaldo“.
D. Bidenas paragino Donldo Trumpo šalininkus suteikti jam šansą. Jis pasiūlė kartu dirbti dėl geresnės šalies. Jis išrinktas kaip demokratas, tačiau jis „sunkiai dirbs ir dėl visų, kurie manęs nerinko“, žadėjo J. Bidenas. Jis teigė suprantąs D. Trumpo šalininkų nusivylimą. Jam esą ir pačiam ne kartą yra tekę pralaimėti. Tačiau dabar tikslas yra liautis šiurkščiai kalbėjus. „Sumažinkime temperatūrą“, – sakė jis.
Pasak J. Bideno, atėjo metas „pagydyti“ šalį, „juodinimo era“ turi baigtis. Jam esą nėra demokratiškų ir respublikoniškų valstijų. Yra tik Jungtinės valstijos, pabrėžė jis.
Po kelias dienas trukusio balsų skaičiavimo JAV žiniasklaida paskelbė, kad J. Bidenas yra antradienį vykusių prezidento rinkimų nugalėtojas.
„Turime liautis į savo priešininkus žiūrėti kaip į priešus, – reikalavo J. Bidenas. – Jie nėra mūsų priešai, jie yra amerikiečiai“. Išrinktasis prezidentas pabrėžė istorinę išrinktosios viceprezidentės Kamalos Harris svarbą. Senatorė yra pirmoji moteris šiame poste. K. Harris kalbėjo prieš J. Bideną ir dėkojo visoms pradininkėms, dėl kurių jos pergalė tapo įmanoma. „Aš nebūsiu paskutinė, – sakė ji. – Kiekviena maža mergaitė, kuri žiūri šią naktį, mato, kad tai yra galimybių šalis“.
Be pasiųstos pagrindinės susitaikymo žinios J. Bidenas paskelbė, kad pirmadienį sudarys ekspertų grupę kovoje su koronaviruso pandemija. J. Bidenas sausio 20-ąją bus inauguruotas 46-uoju JAV prezidentu. Tada jis pradės įgyvendinti savo planus.
JAV prezidento Donaldo Trumpo artima aplinka, regis, pamažu supranta, kad pralaimėjo rinkimus, o kartu ir Baltuosius rūmus. Stotis CNN, remdamasi dviem šaltiniais, skelbia, kad Jaredas Kushneris – D. Trumpo žentas ir artimas patarėjas – rekomendavo prezidentui pripažinti pralaimėjimą Joe Bidenui.
Ar D. Trumpas pasiduos spaudimui, neaišku. Praėjusiomis dienomis jis keliskart pabrėžė, kad laiko save rinkimų nugalėtoju ir kad J. Bideno pergalė galima tik sukčiaujant.
Kai JAV žiniasklaida šeštadienio vakarą paskelbė J. Bideną rinkimų nugalėtoju, D. Trumpo rinkimų štabas išplatino raštišką pareiškimą, kad J. Bidenas „neteisingai“ vadinamas laimėtoju ir kad „rinkimai dar toli gražu nesibaigė“. Pirmadienį esą bus imtasi teisinių žingsnių dėl rinkimų rezultatų.
Viešas pralaimėjimo pripažinimas yra nerašyta taisyklė JAV prezidento rinkimuose. Tačiau prezidento aplinka neseniai dar teigė, kad apie tai kol kas nebuvo kalbėta. CNN duomenimis, kol kas nėra ir jokio kontakto tarp Baltųjų rūmų ir išrinktojo prezidento J. Bideno rinkimų komandos.
Kol kas neaišku, kas bus, jei D. Trumpas ir ateinančiomis savaitėmis nesutiks pripažinti savo pralaimėjimo. Remiantis tvarkaraščiu, Rinkikų kolegija gruodžio 14 dieną patvirtins J. Bideną prezidentu. Sausio 20-ąją numatyta iškilminga inauguracijos ceremonija prie Kapitolijaus Vašingtone.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai Charlesas Michelis ir Ursula von der Leyen pasveikino Joe Bideną iškovojus pergalę JAV prezidento rinkimuose ir paragino stiprinti transatlantinius ryšius.
„Atsižvelgiame į naujausius rinkimų proceso įvykius,“ – sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Ch. Michelis.
„Remdamasi tuo, ES sveikina išrinktąjį prezidentą Joe Bideną ir viceprezidentę Kamalą Harris pasiekus užtektinai Rinkikų kolegijos balsų“, – pridūrė jis.
JAV prezidento rinkimų rezultatai penktadienio vakarą Lietuvos laiku dar nėra aiškūs, kadangi kelios svyruojančios valstijos vis dar skaičiuoja balsus, tačiau prie pergalės pamažu artėja Joe Bidenas.
Demokratas užsitikrino jau bent 253 iš 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų, rodo JAV žiniasklaidos skaičiavimai. Jis šiuo metu pirmauja itin svarbioje Pensilvanijos valstijoje, pergalė kurioje nutiestų kelią į Baltuosius rūmus.
Donaldas Trumpas yra užsitikrinęs 214 rinkikų balsų. Nors respublikonų kandidatas keliose valstijose, galinčiose užtikrinti perrinkimą, tik nežymiai atsilieka nuo J. Bideno, jo galimybės iškovoti antrąją kadenciją pamažu blėsta.
J. Bidenas šiuo metu pirmauja ne tik Pensilvanijoje, o ir Džordžijoje, turinčioje 16 rinkikų balsų. Nepaisant to, dar per anksti skelbti jų nugalėtoją.
Neapibrėžtumas supa ir Arizoną, turinčią 11 rinkikų balsų.
Nors „Fox News“ ir „The Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, kitos žiniasklaidos priemonės to daryti neskubėjo.
Jei pergalę Arizonoje būtų galima užtikrintai priskirti J. Bidenui, jis jau turėtų 264 rinkikų balsus.
Balsų skaičiavimas svarbiose valstijose užtrunka todėl, nes esama daugybės paštu atiduotų balsų. Juos daugiausiai atidavė demokratai.
Pateikiame padėties apžvalgą valstijose, kurios dar nepriskyrė pergalės nė vienam kandidatui.
Pensilvanija
Pensilvanija išlieka didžiausiu prizu, kadangi ji turi net 20 rinkikų balsų. D. Trumpas joje kurį laiką pirmavo, tačiau J. Bidenas penktadienio rytą išsiveržė į priekį daugiau nei 6,8 tūkst. balsų.
Didžioji dalis nesuskaičiuotų balsų yra teritorijose, dažniau išrenkančiose demokratų kandidatus, pavyzdžiui, Filadelfijos mieste.
Jau suskaičiavus apie 95 proc. balsų, J. Bidenas surinko 49,4 proc., o D. Trumpas – 49,3 proc. balsų.
Džordžija
Džordžijoje iš pradžių taip pat pirmavo D. Trumpas, tačiau pranašumo įgijo J. Bidenas, toliau skaičiavus balsus demokratiškose teritorijose. Buvęs viceprezidentas šiuo metu nežymiai pirmauja.
J. Bideno persvara – apie 1,1 tūkst. balsų. Jau suskaičiuota apie 98 proc. visų balsų.
Džordžija nėra išrinkusi demokratų prezidento nuo 1992 metų. Valstijos 16 rinkikų balsų J. Bideną priartintų prie pergalai reikalingų 270 rinkikų balsų. Jei J. Bidenui būtų priskirta pergalė ir Arizonoje, jis rinkikų balsų būtų surinkęs daugiau, nei reikia.
Nevada
Pergalė Nevadoje jau iš anksto buvo prognozuojama J. Bidenui. Valstijos 6 rinkikų balsai jam užtikrintų 270 balsų, jei būtų užsitikrinęs pergalę Arizonoje.
Suskaičiavus daugiau nei 89 proc. balsų, J. Bidenas šioje valstijoje turi 11 tūkst. balsų persvarą.
Šiaurės Karolina
Šiaurės Karolinoje, turinčioje 15 rinkikų balsų, D. Trumpas pirmauja 77 tūkst. balsų, suskaičiuota jau 95 proc. visų balsų. Valstijoje jis iš viso surinko apie 50 proc. rinkėjų balsų, o J. Bidenas – 48,6 proc.
Šioje valstijoje pergalė prognozuojama D. Trumpui, tačiau iki rinkimų dienos paštu atsiųsti balsai dar gali būti skaičiuojami iki lapkričio 12 dienos.
Arizona
J. Bidenas šioje valstijoje pirmauja apie 47 tūkst. balsų, suskaičiavus apie 90 proc. visų atiduotų balsų. Jis surinkęs 50,1 proc., o D. Trumpas – 48,5 proc. balsų.
Jei J. Bidenas laimėtų Pensilvanijoje, pergalė Arizonoje jam nebebūtų reikalinga.
Demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno rinkimų kampanija pasmerkė „šokiruojančius“ Donaldo Trumpo grasinimus sustabdyti balsų skaičiavimą ir pareiškė, kad J. Bideno teisininkų komanda yra pasirengusi užkirsti kelią tokiam „precedento neturinčiam“ veiksmui.
„Prezidento pareiškimas dėl bandymų nutraukti teisėtai atiduotų balsų skaičiavimą yra neteisingas, šokiruojantis ir beprecedentis“, – pranešime teigė J. Bideno rinkimų kampanijos vadovė Jen O’Malley Dillon.
Šiuo metu JAV prezidento rinkimų baigtis vis dar nėra aiški, laukiama rezultatų iš kelių likusių svyruojančių valstijų. Tikimasi, kad išsamesni rezultatai bus paskelbti trečiadienio vakarą Lietuvos laiku.
„Turime teisininkų komandas, kurios yra pasirengusios priešintis… ir jos nugalės“, – sakė J. Dillon.
Kiek anksčiau D. Trumpas pagrasino kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, kad užginčytų paštu atiduotų balsų skaičiavimą.
Nors Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimų baigtis vis dar nėra aiški, Seimui siūloma priimti rezoliuciją, „sveikinančią išrinktąjį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Donaldą Trumpą“.
Jos projektą įregistravęs Seimo narys Petras Gražulis siūlo nuoširdžiai pasveikinti išrinktąjį JAV prezidentą D. Trumpą ir palinkėti jam „ visokeriopos sėkmės einant šias atsakingas pareigas bei įgyvendinant tarptautinės ir vidaus politikos įsipareigojimus“.
Rezoliucijos projekte akcentuojamas JAV ir asmeninis šios šalies prezidento vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.
Rezoliucijos projekte kalbama taip pat apie nuoširdžius, ilgalaikius, istorinius Lietuvos ir JAV tautų saitus, dėkojama JAV ir jų prezidentams už nuolatinę ir ryžtingą vykdytą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką.
Taip pat siūloma įsipareigoti stiprinti strateginį bendradarbiavimą su JAV.
ELTA jau skelbė, kad šiuo metu JAV prezidento rinkimų baigtis vis dar nėra aiški, laukiama rezultatų iš kelių likusių svyruojančių valstijų. Tikimasi, kad išsamesni rezultatai bus paskelbti trečiadienio vakarą Lietuvos laiku.
Jungtinėse Valstijose antradienį vyksta prezidento rinkimai. Juose dabartinis šalies vadovas respublikonas Donaldas Trumpas varžosi su savo konkurentu demokratu Joe Bidenu.
Apklausose šalies mastu 77-erių J. Bidenas lenkia 74 metų D. Trumpą. Tačiau ypač svarbiose ir galbūt rinkimų baigtį nulemsiančiose Floridos ir Pensilvanijos valstijose atotrūkis tarp jų yra labai nežymus.
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku. Tačiau kada paaiškės rinkimų nugalėtojas, sunku pasakyti. Dėl koronaviruso pandemijos šį kartą rekordinis skaičius rinkėjų savo balsą atidavė paštu, todėl balsų skaičiavimas gali užtrukti. Gresia dienas ar net savaites truksiantis rinkimų detektyvas, į kurį gali būti įtraukti ir teismai.
Dar prieš pat rinkimus D. Trumpas ir J. Bidenas negailėjo aštrių žodžių vienas kitam. D. Trumpas pavadino J. Bideną „korumpuotu politiku“, kuris šalies ekonomiką įstums į „gilią depresiją“. J. Bidenas savo ruožtu kaltino prezidentą visiškai nesusidorojus su pandemija. D. Trumpas skaldo šalį ir kiršina amerikiečius, kalbėjo demokratas pirmadienį, D. Trumpas esą yra „korumpuočiausias“ ir „labiausiai rasistiškas“ JAV prezidentas istorijoje.
Antradienį amerikiečiai renka ne tik prezidentą, bet ir 435 Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Be to, daugelyje valstijų vyksta ir vietiniai balsavimai.
Dar prieš rinkimų dieną beveik 100 mln. JAV piliečių savo balsą prezidento rinkimuose atidavė paštu arba asmeniškai rinkimų apylinkėse, rodo „JAV rinkimų projekto“ duomenys. Tai atitinka apie 70 proc. per rinkimus 2016 metais atiduotų balsų.
D. Trumpas rinkimuose siekia antrosios kadencijos, o buvęs viceprezidentas Joe Bidenas tikisi jį pakeisti. Viena pagrindinių temų kampanijos renginiuose pirmadienį buvo pandemija ir reakcija į ją. D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad šis, įvesdamas ribojimus, pavers šalį „valstybe-kalėjimu“. „Balsas už J. Bideną yra balsas už karantiną, atleidimus ir vargą“, – sakė D. Trumpas savo šalininkams Masačūsetse.
J. Bidenas nekalba apie naują karantiną, tačiau savo pergalės atveju kovoje su pandemija žada įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas. „Jei tapsiu prezidentu, mes suvaldysime Covid-19“, – žadėjo jis savo šalininkams Pensilvanijoje. „Atėjo metas Donaldui Trumpui krautis lagaminus ir keliauti namo“, – pridūrė demokratas.
JAV prezidentas renkamas netiesiogiai. Rinkimų nugalėtojas valstijoje čia laimi rinkikų balsus. Šie tada gruodį išrenka prezidentą. Kad laimėtų rinkimus, kandidatas turi užsitikrinti mažiausiai 270 rinkikų balsų.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia atidžiai stebintis rinkimų eigą pagrindinėje Lietuvos sąjungininkėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak buvusio šalies vadovo, dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo perrinkimas reikštų tam tikrus pavojus ir nestabilumą tarptautinėje politikoje.
„Labai artimai seku ir matau tam tikrus pavojus bendrai pasaulinei politikai, kadangi rinkimai vyksta didelėje valstybėje, kuri turi be galo didelę įtaką visam pasauliui“, – antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus.
Jo teigimu, D. Trumpas per savo kadencijos metus blaškėsi tarp pagrindinių pasaulio demokratijos vertybių.
„Prezidento Trumpo perrinkimas turi tam tikrų didelių pavojų, kadangi jo vykdoma politika ne visada atitinka laisvės principus ir pasaulio saugumo reikalus. Jis per tuos ketverius metus parodė savotišką blaškymąsi tarp pagrindinių pasaulinių principų – laisvės, laisvo žodžio ir demokratijos. Jo svyravimai arba nusileidimai yra mums nepriimtini“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuvos ir JAV sąjunginiai ryšiai išliks, tačiau, atkreipė dėmesį V. Adamkus, Lietuva turi aktyviai veikti ES tarptautinėje politikoje.
„Lietuvos ir Amerikos santykiai nepasikeis, jie tik gali būti pažeisti bendroje tarptautinėje plotmėje. Todėl aš manau, kad Lietuvos politika turi veikti aktyviai ES“, – pridūrė V. Adamkus.
JAV antradienį vyksta prezidento rinkimai. Juose dabartinis šalies vadovas respublikonas D. Trumpas varžosi su savo konkurentu demokratu Joe Bidenu.
Apklausose šalies mastu 77-erių J. Bidenas lenkia 74 metų D. Trumpą.
Tačiau ypač svarbiose ir galbūt rinkimų baigtį nulemsiančiose Floridos ir Pensilvanijos valstijose atotrūkis tarp jų yra labai nežymus.
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku.
Pirmajame per du mėnesius savo pasirodyme JAV prezidento rinkimų kampanijos renginyje pirmoji ponia Melania Trump gyrė Donaldo Trumpo aktyvumą „Twitter“ socialiniame tinkle.
„Pirmą kartą istorijoje šios šalies piliečiai kasdien per socialinę žiniasklaidą gali tiesiogiai ir betarpiškai išgirsti savo prezidentą, – sakė ji Atglene Pensilvanijos valstijoje. – Aš ne visuomet sutinku su tuo, kaip jis kalba. Tačiau jam svarbu kalbėti tiesiogiai žmonėms, kuriems jis tarnauja“.
Likus savaitei iki JAV prezidento rinkimų, M. Trump kaltino žiniasklaidą neteisingai piešiant jos sutuoktinio portretą – „portretą, kurio aš neatpažįstu“. D. Trumpas esą yra „atkaklus, sėkmingas ir sąžiningas“. Iš publikos pasigirdus: „Ir gražus“, pirmoji ponia atsakė: „Sutinku“.
Šiame renginyje M. Trump pasirodė be savo vyro, kuris balsuoti už save agitavo kitose valstijose. Ji padėkojo už paramą, kurios ji ir jos šeima sulaukė, kai užsikrėtė koronavirusu. M. Trump pareiškė užuojautą pandemijos aukų artimiesiems. Ji ragino žmones paisyti JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) rekomendacijų, kad būtų suvaldytas viruso plitimas. Pats D. Trumpas jų dažnai nesilaiko.
18 minučių trukmės kalboje M. Trump įspėjo dėl demokrato Jo Bideno pergalės kitą antradienį vyksiančiuose rinkimuose. „Joe Bideno politika ir socialistinė darbotvarkė pasitarnaus tik tam, kad būtų sunaikinta Amerika ir visa tai, kas buvo pasiekta per praėjusius ketverius metus, – kalbėjo ji. – Mes turime išlaikyti Donaldą Baltuosiuose rūmuose, kad jis galėtų užbaigti tai, ką pradėjo“.
Nepaisant viešai skelbiamų apklausų rezultatų, prognozuojančių santykinai prastą jo pasirodymą po savaitės vyksiančiuose rinkimuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau tiki savo pergale. „Tikros apklausos rodo, kad aš laimėsiu“, – rašė D. Trumpas antradienį tviteryje.
JAV prezidentas viešais skelbiamas apklausas dažnai vadina suklastotomis, jos esą yra bevertės. Rinkimų kampanijos štabai paprastai užsako ir savo apklausas, kurių rezultatai neviešinami. Viename rinkimų kampanijos renginyje Pensilvanijoje D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, remiantis „tikromis apklausomis“, jis labai „lengvai“ laimės rinkimus.
Apklausos rodo, kad respublikonas prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius rinkimus šalies mastu smarkiai atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno. Tačiau dėl sudėtingos rinkimų sistemos, kurioje svarbų vaidmenį vaidina valstijos, apklausų rezultatais aklai tikėti negalima. Vis dėlto ir apklausos vadinamosiose svyruojančiose valstijose rodo J. Bideno pranašumą.
Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas per rinkimų kampaniją išleido televizijos reklamai daugiau negu bet kuris kitas pretendentas į šį postą per visą istoriją. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Hill“, remdamasis analitikos kompanija „Advertising Analytics“.
Jos duomenimis, televizijos reklama nuo J. Bideno rinkimų kampanijos pradžios praėjusiais metais atsiėjo 582 mln. dolerių. Vien tik pastarąją savaitę jo komanda išleido 45 mln. dolerių. Be to, pagal išlaidas reklamai demokratų kandidatas lenkia savo varžovą respublikoną, dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris per dvejus pastaruosius metus tiems patiems tikslams išleido 342 mln. dolerių.
Pasak laikraščio, J. Bidenui iki lapkričio 10 d. taip pat nupirkta eterio laiko televizijoje už 57 mln. dolerių.
JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d. Tą pačią dieną bus renkami visi 435 Kongreso Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato, 13 valstijų gubernatoriai.