Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

JAV ketvirtadienį įspėjo sąjungininkės Armėnijos ginkluotąsias pajėgas nesikišti į politiką, kai išrinktasis šalies premjeras apkaltino jas bandymu įvykdyti karinį perversmą.
Nikolas Pašinianas ragina Armėnijos kariuomenę „tarnauti šalies žmonėms“. EPA – ELTA nuotr.
 
„Raginame visas puses elgtis santūriai ir vengti bet kokių eskalacinių ar smurtinių veiksmų“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Primename visoms pusėms pagrindinį demokratijos principą, kad valstybės ginkluotosios pajėgos neturėtų kištis į vidaus politiką“, – pridūrė jis.
 
Ketvirtadienį Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir vyriausybė atsistatydintų.
 
N. Pašinianas kariuomenės pareiškimą pavadino bandymu įvykdyti karinį perversmą ir paragino savo šalininkus eiti protestuoti į gatves.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:42

Jungtinėse Valstijose šalčio ir blogo oro aukomis jau tapo 34 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose šalčio ir blogo oro aukų skaičius išaugo iki 34 žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CBS.
 
Jo žiniomis, stichija daugiausiai gyvybių pareikalavo Teksaso valstijoje, kur dėl incidentų, susijusių su atšiauriomis oro sąlygomis, mirė 20 žmonių.
 
Naujausiais duomenimis, dėl sniego audros apie 300 tūkst. Teksaso gyventojų lieka be elektros, iš jų daugiau kaip 260 tūkst. neturi vandentiekio vandens. Didelėje valstijos teritorijos dalyje laikosi anomalūs šiam regionui šalčiai. Trečiadienį dėl blogo oro buvo atšaukta apie 2,3 tūkst. vidaus ir tarptautinių skrydžių. Ypač sunki situacija susiklostė Teksaso, Misisipės ir Kentukio oro uostuose.
 
Kaip praneša Teksaso televizijos kanalai, be elektros likę valstijos gyventojai mėgina sušilti automobiliuose. Mažiausiai vienas iš jų apsinuodijo smalkėmis. Mėginimai šildytis prie židinių ir dujinių viryklių arba naudoti generatorius baigiasi gaisrais. Dalis parduotuvių nedirba todėl, kad nėra elektros, o prie kitų nusidriekia ilgos eilės. Federalinė valdžia imasi priemonių, kad padėtų Teksaso ir kitų labiausiai nuo sniego audros ir šalčių nukentėjusių valstijų gyventojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:48

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį telefonu su JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų (angl. Baltic Caucus) grupės vienu iš pirmininkų Donu Baconu aptarė situaciją Rusijoje, Baltarusijoje ir regione, aktualius dvišalius ir daugiašalius Lietuvos ir JAV santykių bei tarptautinio saugumo politikos klausimus. sakoma pranešime.
 
Ministras pasveikino D. Baconą tapus vienu iš pirmininkų Lietuvai svarbiame, Baltijos regiono problematikai skirtame JAV Atstovų rūmų draugų grupės komitete. D. Baconas pakeitė ilgametį Baltijos grupės pirmininką ir rėmėją, lietuvių kilmės kongresmeną Johną Shimkų.
 
Ministras G. Landsbergis pasidžiaugė tvirtais JAV įsipareigojimais Baltijos jūros regiono saugumui užtikrinti. „Lietuva ir JAV išsaugojo ilgamečius santykius, stovėjo petys petin mūsų kovose už nepriklausomybę, esame už tai JAV be galo dėkingi,“ – sakė ministras.
 
G. Landsbergis kvietė didinti JAV investicijas į Lietuvos gynybos pajėgumus, padėkojo už paramą Baltijos saugumo paramos iniciatyvai, taip pat informavo, kad Lietuva pasiruošusi suteikti priimančiosios šalies paslaugas JAV karių dislokavimui regione. Kalbėdamas apie transatlantinio bendradarbiavimo svarbą, ministras pabrėžė, kad NATO sąjungininkų bendradarbiavimo kritiniais klausimais poreikis regione išaugo.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė regiono valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos bei JAV, veiksmų koordinavimo svarbą, siekiant sustabdyti masines represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei suteikti paramą šių šalių pilietinei bendruomenei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 00:05

Dėl saugumo priežasčių, anot žiniasklaidos, atidėta išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos repeticija, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Ji nukelta iš sekmadienio į pirmadienį, ketvirtadienio vakarą pranešė „Politico“, remdamasi dviem šaltiniais. Dėl padidėjusių saugumo problemų J. Bideno komanda taip pat atšaukė pirmadienį planuotą kelionę traukiniu iš demokrato gimtojo Vilmingtono į Vašingtoną.
J. Bidenas sausio 20 dieną bus inauguruotas naujuoju šalies prezidentu.
 
JAV prezidento inauguracija tradiciškai į Vašingtoną pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų, tačiau šį kartą dėl pandemijos ceremonija vyks siaurame rate.
 
Saugumo šaltiniai neseniai įspėjo dėl ginkluotų protestų planų Vašingtone ir visose 50 valstijų. Perspėjimas paskelbtas po kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, per kurį praėjusią savaitę žuvo penki žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 10:50

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad pasaulio dėmesį pritraukusia situacija JAV pirmiausia siekia pasinaudoti šalys, kurioms kyla didžiulių iššūkių dėl demokratijos.
 
„Rusijos pasisakymų negirdėjau, bet įvairios šalys, susiduriančios su labai dideliais demokratijos iššūkiais, tikrai skubėjo pasinaudoti šia proga. Tai yra faktas. Visada nedraugai kluptelėjimu pasinaudos pirmieji“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.  
 
Jis pažymėjo, kad kilę neramumai keičiantis prezidentams nėra tai, kas susilpnintų Lietuvos tikėjimą JAV lyderyste ir jos skleidžiamomis demokratinėmis vertybėmis.
 
„Kai mes kalbame apie valstybę, kuri šimtmečius buvo statyta, (pasitikėjimą – ELTA) sudrebinti taip greitai… Tada mūsų tikėjimas būtų labai silpnas“, – pažymėjo jis.
 
Visgi G. Landsbergis neslėpė, kad įvykiai Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų, jį šokiravo.
„Šokiruoja, faktas. Valstybė, kuri yra demokratijos bastionas, yra dabar išbandoma“, – teigė politikas.  
 
Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas nebuvo linkęs dėl neramumų Vašingtone versti kaltės tik prezidentui D. Trumpui.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
„Manau, kad atsakomybės galima ieškoti įvairiose pusėse, yra įvairių šios atsakomybės šaltinių ir socialinių tinklų, kurie padeda konspiracijos teorijoms lengvai plisti ir suburti bendraminčius, kurie tiki kartais sunkiai paaiškinamais dalykais ir paskatina radikaliems žingsniams“, – sakė G. Landsbergis.
 
Galiausiai konservatorių lyderis vylėsi, kad artimiausiomis savaitėmis aistros JAV nurims.
 
„Ateinančios savaitės visas šias emocijas nuramins ir šį etapą prisiminsime kaip vieną reikšmingą išbandymą. Galiausiai suprasime, kad ne tik jaunos valstybės yra išbandomos, bet brandžios taip pat“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Aš labai tikiuosi, kad per tas dvi savaites pavyks nurimti ir valstybė žengs į naują gyvenimo etapą. O kas ten atsakingas, aš neabejoju, kad jie patys protingai išsiaiškins“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 12:00

JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva buvo, yra ir išliks patikima JAV partnerė pasaulyje, Europoje ir Baltijos jūros regione – tai pažymima Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės įtvirtinimo“.
 
Už šį dokumentą, kurį parlamentarų grupės vardu antradienį pristatė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, balsavo 108 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.
 
Rezoliucijoje teikiamas siūlymas steigti NATO Demokratijos atsparumo kompetencijos centrą Lietuvoje. Joje taip pat pareiškiamas pasirengimas organizuoti NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Vilniuje 2022 metais.
 
„Lietuva įsipareigoja atsakingai narystei NATO, didindama kiekvienais metais gynybai skiriamą BVP dalį, kad 2030 metais būtų pasiekta 2,5 procento šalies BVP, modernizuodama ginkluotąsias pajėgas ir prisidėdama prie tarptautinių sąjungininkų operacijų“, – sakoma dokumente.
 
Jo autoriai pareiškia tvirtą valią įgyvendinti priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus, sudaryti tinkamas karinio rengimo sąlygas Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariams, plėtoti poligonų infrastruktūrą, siekiant paskatinti sąjungininkus organizuoti bendras pratybas mūsų regione.
 
Dokumente deklaruojamas siekis išlaikyti ilgalaikę ir nuoseklią JAV paramą Baltijos valstybių pajėgumams plėtoti. Lietuvos Seimas paragino JAV Kongresą palaikyti ir stiprinti Baltijos valstybių saugumo paramos iniciatyvą, kuri leistų sėkmingai įgyvendinti Baltijos valstybių regioninius projektus naudojant tam siūlomus JAV finansinius instrumentus.
 
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rezoliucijoje remiama išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno iniciatyva dėl Demokratijų vadovų susitikimo (Democracy Summit) 2021 metais, kuris paskatintų pasaulio demokratijų vadovus susitelkti vieningam atsakui į autokratijų keliamus iššūkius, siekiant laisvų ir demokratinių rinkimų Baltarusijoje.
 
„Europos ir JAV bendradarbiavimas yra transatlantinio saugumo ir klestėjimo pagrindas, kuriuo esame abipusiai suinteresuoti, todėl Lietuva kartu su JAV yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, NATO matomumo ir karinio atgrasymo ir gynybos laikysenos priemonių stiprinimą, platesnę europinę ir transatlantinę integraciją, spartesnę NATO plėtrą į Ukrainą ir Sakartvelą ar kitas narystės NATO siekiančias šalis partneres“, – sakoma dokumente.
 
Jame akcentuojama, kad Lietuva ir toliau aktyviai prisidės prie Jungtinių Tautų iniciatyvų ginklų kontrolės, neplatinimo ir nusiginklavimo srityse, stiprinant kovą su teroristinėmis organizacijomis ir kitais nusikalstamais nevalstybiniais veikėjais.
 
„Lietuva sieks dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su JAV energetinio, kibernetinio saugumo ir kitų hibridinių grėsmių užkardymo srityse ir aktyviai palaikyti JAV ir trijų Baltijos valstybių nuolatinį dialogą transatlantinės energetikos partnerytės (P-TEC) klausimais, siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės, energetinio saugumo ir energetinės infrastruktūros vystymo tikslų“, – sakoma Seimo priimtoje rezoliucijoje.
 
Joje teigiama, kad „Lietuva tęs kovą su priešiškų valstybių vykdomomis dezinformacijos ir propagandos kampanijomis ir, bendradarbiaudama su JAV, imsis aktyvių ir nuoseklių veiksmų, siekiant identifikuoti klaidinamą ir piktavališką informacinę veiklą, užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai, nustatyti jos šaltinius ir pateikti tikrovę atitinkančius faktus“.
Žygimantas Pavilionis su JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Seimas taip pat pareiškė paramą ir solidarumą JAV pozicijai dėl to, kad 5G ryšio infrastruktūra ES ir NATO valstybėse narėse būtų plėtojama dalyvaujant tik patikimiems ir transatlantinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.
 
Parlamentarai dokumente pažymėjo, kad Lietuvos Seimas skatins glaudesnį Lietuvos ir JAV dvišalį bendradarbiavimą žmogiškųjų ryšių, politinių partijų, parlamentinėje, „smegenų centrų“, akademinėje, mokslo ir tyrimų, pažangiųjų technologijų ir inovacijų, universitetinių ir studijų mainų programų, visuomenės informavimo priemonių srityse, taip pat plės Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų atstovavimą JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.06; 10:00

Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia su Prancūzijos pirmąja pora dalyvauja šventinėje vakarienėje. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Euroatlantinė vienybė yra vienas kertinių Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų. Todėl nieko keisto, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu kilusios trintys tarp JAV ir kai kurių ES valstybių privertė nerimauti už Lietuvos užsienio politiką atsakingus asmenis.
 
Ko gero, labiausiai juos baugino įsivaizdavimas, kad gali tekti rinktis tarp JAV, kuri Lietuvai pirmiausiai reiškia geopolitinį bei karinį saugumą, ir didžiųjų ES valstybių – kertinių ekonominėje bei socialinėje srityse.
 
Lietuvai, kaip valstybei siekiančiai kuo daugiau ir kuo aktyvesnės JAV įtakos Europoje, bet koks bandymas perbraižyti euroatlantinių veikėjų prerogatyvas saugumo klausimais atrodo ne tik nereikalingas, tačiau ir mažų mažiausiai pavojingas.
 
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos užsienio politikos formuotojams bei įgyvendintojams ganėtinai „šventvagiškos“ arba, švelniau tariant, realybės kol kas dar neatliepiančios pasirodė Lietuvoje 2020 m. rugsėjį viešėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytos mintys. Jis Vilniaus universitete studentams aiškino, kad ateityje saugumo klausimais reikėtų labiau pasitikėti Europa ir mažiau kliautis vien tik „galia anapus Atlanto“.
 
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Žinoma, tai, kad šios E. Macrono reikštos viltys ir dažnai deklaruojami raginimai stiprinti ES savarankiškumą, sprendžiant geopolitinio saugumo klausimus, Lietuvoje yra vertinami dažniau su atsargumu ar net įtarumu, susiję ir su tuo, kad Prancūzijos prezidentas turi kiek kitokį įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti santykiai su Rusija. Jis yra raginęs pradėti „ilgalaikį“ strateginį dialogą su Maskva. Tuo tarpu Lietuvai, kuri įsivaizduoja ir nuosekliai komunikuoja, kad su Rusija dialogas įmanomas tik šiai iš esmės pasikeitus, girdimi raginimai, jog, nepaisant visko, kalbėtis reikia – atrodo beprasmiški ir nesuprantami.
 
Tačiau globali geopolitinė realybė keičiasi. Keičiasi ir galių balansas Europos Sąjungoje, kurioje pasitraukus Didžiajai Britanijai didesnę įtaką gali įgyti apie Europos karinę bei „strateginę“ autonomiją kalbančios jėgos.
 
Kaip, stiprėjant ES integracijos procesams, turėtų elgtis Lietuva, jei požiūris saugumo klausimais arba sprendžiant krizes ES aktualioje geopolitinėje erdvėje, abiejose Atlanto pusėse išsiskirtų? Toliau laikytis euroatlantizmo ir saugumo klausimuose nekvestionuoti JAV dominavimo ar visgi imtis ryškesnio balansavimo ir pradėti traktuoti ES jėgas kaip pagrindinį saugumo ramstį?
 
Lietuvos gyventojai šiuo klausimu nuomonės dažniausia neturi: JAV ir Prancūzijos palaikytojų po lygiai
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu 2020 m. gruodžio 14–17 dienomis atliktoje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje gyventojų buvo prašoma atsakyti, kurią pusę – Jungtines Amerikos Valstijas ar Prancūziją – Lietuva turėtų labiau palaikyti, kai šių didžiųjų valstybių požiūriai saugumo klausimais išsiskiria.
Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
 
Kaip parodė apklausa, daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Tuo tarpu manantys, kad reikėtų orientuotis į vieną ar kitą valstybę, jei Prancūzijos ir JAV požiūris dėl tarptautinių konfliktų nesutaptų, pasiskirstė kone tolygiai. 
 
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų mano, kad Lietuva tarptautinio saugumo klausimais turėtų labiau orientuotis į Prancūziją. Beveik tokia pati dalis (21 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad norėtų, jog išsiskiriant šių dviejų didžiųjų valstybių požiūriams, Lietuva labiau orientuotųsi į kitą Atlanto pusę – JAV.
 
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ susisteminti duomenys, tai, kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į Prancūziją tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka moterys, didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su vidutinėmis (801 – 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.).
 
Kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka vyrai (34 proc.), jaunimas iki 30 metų (26 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu (27 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.).
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
 
Tyrimo metu gyventojams buvo užduotas klausimas: Daugelyje pasaulio vietų vyksta tarptautiniai konfliktai (pvz., Ukrainoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje) ir tokių didžiųjų valstybių, kaip JAV ar Prancūzija, požiūris į saugumo politiką dažnai išsiskiria. Kalbant apie tarptautinio saugumo klausimus, Jūsų nuomone, Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV ar į Prancūziją, kai šių valstybių požiūriai skiriasi?
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 14:00

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

JAV sąjungininkių lyderiai antradienį telefonu kalbėjosi su naujuoju šalies prezidentu Joe Bidenu ir pažadėjo bendradarbiauti.
 
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino J. Bideną, laimėjusį prieš Donaldą Trumpą prieš savaitę vykusiuose prezidento rinkimuose.
 
„Patikinau juos, kad Amerika sugrįžo. Vėl sugrįšime į žaidimą. Tai jau nebus vien Amerika“, – J. Bidenas sakė žurnalistams Delavere.
 
Pereinamojo laikotarpio komanda teigė, kad J. Bidenas planuoja bendradarbiauti su Europos šalimis kovoje su COVID-19 protrūkiu bei klimato kaita – tai sritys, kuriose D. Trumpo požiūris smarkiai skyrėsi nuo JAV sąjungininkių požiūrio.
 
Remiantis pranešimu, išrinktasis prezidentas pagyrė A. Merkel vadovavimą ir paragino „atgaivinti transatlantinius santykius, taip pat ir pasitelkiant NATO bei ES“.
 
B. Johnsonas, kuris neblogai sutarė su D. Trumpu, su J. Bidenu kalbėjo 20 min. ir vėliau tviterio paskyroje paskelbė besitikįs bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kartu „skatinti demokratiją ir atsigauti po pandemijos“.
 
J. Bideną pasveikino ir Didžiojo septyneto lyderiai, ir tokie artimiausi D. Trumpo sąjungininkai kaip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bei Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 05:00

Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas ir jo konkurentas demokratas Joe Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
 
Preliminariais duomenimis, JAV žiniasklaida prognozuoja pergalę D. Trumpui 23-ose valstijose, įskaitant daug rinkikų balsų turinčius Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą ir Tenesį. Visose šiose valstijose D. Trumpas nugalėjo ir 2016 m.
 
Tuo tarpu J. Bidenas nugalėjo 18-oje valstijų, įskaitant savo namų valstiją Delaverą, taip pat – Kaliforniją ir Niujorką.
 
Demokratas taip pat kol kas pirmauja tose valstijose, kuriose 2016 m. nugalėjo Hillary Clinton.
JAV prezidento rinkimai. 2020-ieji metai. EPA – ELTA nuotr.
 
Taigi, šiuo metu J. Bidenas yra užsitikrinęs 223 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 214.
 
Vis dar laukiama svarbiausių svyruojančių valstijų – Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – rezultatų.
 
Magiškas skaičius JAV prezidento rinkimuose yra 270. Būtent tiek rinkikų turi užsitikrinti kandidatas, kad nugalėtų prezidento rinkimuose ir taptų naujuoju šalies vadovu.
 
Pateikiame valstijų, kuriose nugalėjo D. Trumpas ir J. Bidenas sąrašą, ir rinkikų skaičių jose:
 
Donaldas Trumpas*
 
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (5)*, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3)
* Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose.
 
Joe Bidenas
 
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Merilendas (10), Masačusetsas (11), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 09:30

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33

JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

JAV išliks strateginė Lietuvos partnerė ir vaidins kertinį vaidmenį NATO, nepriklausomai nuo to, kas nugalės lapkričio pradžioje vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – Donaldas Trumpas ar Joe Bidenas, interviu amerikiečių televizijai CNN tvirtino Gitanas Nausėda.
 
„Esu tikras, kad JAV išliks Lietuvos strateginė partnerė, labai svarbi NATO dalis, net negalime įsivaizduoti stipraus NATO be JAV indėlio. Taigi, mano nuomone, nepriklausomai nuo to, kas sėdės Ovaliajame kabinete, Lietuva išlaikys labai gerus santykius su JAV.
 
Ne tik ekonomikos, energetikos sistemose, taip pat svarbu paminėti, kad dabar turime Lietuvoje dislokuotus JAV karius. Manau, kad išrinkus naują JAV prezidentą, šie kariai liks Lietuvoje. Taigi, džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu“, – CNN sakė G. Nausėda.
 
Paklaustas, ką mano apie prieš kelias dienas vykusius D. Trumpo ir J. Bideno debatus, kuriuose netrūko apsižodžiavimų, G. Nausėda tikino galvojantis „apie gerus mūsų ir Jungtinių Valstijų santykius“ ir priminė pernai vykusius Lietuvos prezidento rinkimus.
 
„Nepamiršau savo rinkimų, jie vyko prieš metus. Pamenu tų rinkimų temperatūrą. Vis dėlto, po jų tu prieini prie oponento ir sakai „ačiū, jūs padėjote man tapti geresniu“, – CNN teigė Lietuvos vadovas.
 
G. Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad rinkimai vyktų skaidriai, o juose būtų svarstomi „rimti ekonomikos, užsienio politikos, socialiniai klausimai“.
 
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.02; 07:40

Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.

Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
 
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis  – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
 
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
 
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
 
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
 
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
 
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
 
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
 
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
 
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.29; 16:05

JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas ketvirtadienį patikino, kad lapkričio 3 dienos prezidento rinkimų rezultatai bus įgyvendinti tvarkingai, praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė garantuoti, kad pralaimėjimo atveju taikiai perduos valdžią.
 
„Lapkričio 3 dienos rinkimų nugalėtojas bus inauguruotas sausio 20 dieną, – tviteryje paskelbtame pranešime sakė M. McConnellas, tiesiogiai nepaminėdamas D. Trumpo pareiškimo. – Bus įgyvendintas tvarkingas valdžios perdavimas – toks pat, kaip kas ketverius metus nuo 1792 metų.“
 
Prezidentas trečiadienį sukėlė pasipiktinimą dėl savo pareiškimo, kad galimai nepriims rinkimų rezultatų ir teisėtais nelaikys paštu siunčiamų balsalapių.
 
„Na, turėsime pažiūrėti, kas įvyks, – Baltuosiuose rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu paklaustas, ar įsipareigotų taikiai perduoti valdžią, jei nebūtų perrinktas antrai kadencijai, sakė D. Trumpas. – Žinote, kad jau kurį laiką skundžiuosi dėl balsalapių, balsalapiai yra katastrofa.“
 
Tokie prezidento komentarai netrukus sulaukė kritikos iš abiejų šalies politinių partijų. Respublikonų senatorius Mittas Romney‘is tviteryje parašė: „Demokratijai itin svarbus principas yra taikus valdžios perdavimas, jei to nėra, turime Baltarusiją.“
 
Savo ruožtu Senate aukščiausią poziciją užimantis Demokratų partijos senatorius Chuckas Schumeris pareiškė: „Prezidente Trumpai, jūs nesate diktatorius ir Amerika jums neleis būtent tokiu tapti.“
 
Naujausiuose savo rinkimų kampanijos renginiuose išsakytose kalbose D. Trumpas keletą kartų pakartojo, kad rinkimų rezultatus galimai suklastos demokratai, pasinaudodami padidėjusiu nuotolinio balsavimo mastu dėl COVID-19 pandemijos.
 
„Balsalapiai yra nekontroliuojami, – sakė D. Trumpas. – Atsikratykite balsalapių ir turėsite labai taikų – tiesą sakant, perdavimo nebus. Bus pratęsimas.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 03:00

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir pagrindinė šalies kibernetinio saugumo agentūra perspėja, kad per lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus provokatoriai gali pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti dezinformaciją, kuria siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus.
 
„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.
 
Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.
 
Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.
 
Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.
 
Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.
 
Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:01

JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro išpuolio metinės. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį JAV paminėtos 19-osios  rugsėjo 11 d. teroro akto metinės. Per 2001 m. „al Qaeda“ grupuotės įvykdytą išpuolį žuvo apie 3 000 žmonių, praneša dpa.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo aukų atminimo ceremonijoje Pensilvanijos valstijoje, toje vietoje, kur nukrito vienas iš užgrobtų lėktuvų po to, kai keleiviai pasipriešino teroristams.
 
Renginio metu buvo perskaityti 40 žuvusių keleivių ir įgulos narių vardai ir pavardės. JAV prezidentas ragino žmones būti vieningus, ginti savo laisvę, šalį ir vertybes ir visada prisiminti žuvusiuosius.
 
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas dalyvavo ceremonijoje prie rugsėjo 11 d. memorialo Niujorke, kur du teroristų užgrobti lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pastatus, kurie užsiliepsnojo ir vėliau sugriuvo.
 
Viceprezidentas Mikeas Penceas ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo taip pat dalyvavo renginyje Niujorke, kurio dalyviai privalėjo dėvėti kaukes ir laikytis „socialinio atstumo“ reikalavimų dėl COVID-19 pandemijos.
 
J. Bidenas ir M. Penceas pasisveikino susidauždami alkūnėmis. Po to J. Bidenas keliavo į renginį Pensilvanijoje. Ši valstija svarbi varžantis 2020 m. prezidento rinkimuose.
 
Tuo metu Demokratų partijos kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris dalyvavo atminimo ceremonijoje prie Pentagono, JAV gynybos ministerijos, į kurią savižudžiai teroristai taip pat nukreipė užgrobtą lėktuvą.
 
Rugsėjo 11 d. išpuolis buvo didžiausias teroro aktas JAV istorijoje. Šįmet vykusias atminimo ceremonijas aptemdė COVID-19 pandemija – JAV ji nusinešė daugiau nei 190 000 gyvybių, o vien Niujorko mieste nuo jos mirė 23 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 12:38

JAV vadovaujama koalicija perdavė karinę bazę Irako kariuomenei. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake, šios šalies kariuomenei perdavė Tadži karinę bazę, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Šioje bazėje JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos pajėgos apmokė Irako karius.
 
Koalicija paskelbė, kad bazė perleidžiama, atsižvelgiant į Irako pajėgų sėkmę kovoje prieš „Islamo valstybės“ likučius šalyje.
 
Irako pajėgoms perduoto turto ir įrangos vertė siekia 347 mln. JAV dolerių.
 
Tadži bazė į šiaurę nuo Bagdado yra jau aštuntoji, kurią Irako kariuomenė perėmė pastaraisiais mėnesiais.
 
Penktadienį Irako premjeras Mustafa al-Kadhimi paskelbė, kad JAV savo pajėgas iš šalies išves per artimiausius trejus metus. Jis pridūrė, kad šiuo metu JAV kariai reikalingi tam, kad apmokytų šalies kariuomenę ir saugumo tarnybas.
 
Irako premjeras apie tai pareiškė kitą dieną po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

Amerikos žvalgyba

Šiek tiek daugiau nei prieš metus JAV žvalgybos agentūros parengė įslaptintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos vyriausybė 2020 m. prezidento rinkimuose palaiko prezidentą Trumpą, o išvada atitinka jų sutarimą, kad Kremlius bandė padėti Trumpui laimėti rinkimus ir 2016 metais.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus buvo paprašyta pakeisti šį vertinimą, tačiau jis nesutiko, ir netrukus Trump pareiškė, kad direktorius atsistatydina, pranešė „The New York Times”. Netrukus po to, kai naujasis direktorius pasirodė, naujasis žvalgybos pareigūnas iš dalies pakeitė dokumentą, minkštindamas teiginį, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Trump laimėtų, teigiama straipsnyje paskelbtame šeštadienį žurnale “The New York Times “.

Šis tyrimas apima informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbta, ji susijusi su pareigūnų abejonėmis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis Trump administracijoje, aprašoma, kaip jie bando informuoti prezidentą nesukeliant jo pykčio ir susirūpinimą ar dėl to nepraras savo darbo vietos“, rašė laikraštis, pridurdamas, kad tyrimo autorius, reporteris Robert Draper, kalbėjo su 40-čia dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų ir įstatymų leidėjais bei kongreso darbuotojais. (…)

Preliminarus praėjusiais metais parengto įslaptinto dokumento projektas „Nacionalinis žvalgybos vertinimas“ nagrinėjo chronišką „liguistą problemą“ tarp žvalgybos pareigūnų ir Baltųjų rūmų. Be kitų dalykų, ataskaitoje buvo nagrinėjami Rusijos bandymai daryti įtaką JAV rinkimams 2020 m. ir 2024 m., pasak kelių pareigūnų, kurie jį peržiūrėjo. „Pagrindinis sprendimas“ dokumente buvo tas, kad per 2020 m. rinkimus Rusija teikia pirmenybę esančiajam prezidentui. Norėdami išsklaidyti bet kokią prielaidą, kad Vladimiro Putino susidomėjimas Trump perrinkimu yra atšalęs, ši išvada yra pagrįsta informacija iš labai slapto užsienietiško šaltinio, ir bet kuris, perskaitęs ataskaitą, pavadintų ją“ 100 proc. patikima“, rašoma straipsnyje. Analitikai, naudodamiesi žvalgybos duomenimis, taip pat nurodė, kad Rusija dirbo remiant senatorių Sen Bernie Sanders, kuris tuo metu kandidatavo nuo demokratų partijos į prezidento postą.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Veteranas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas paaiškino savo kolegoms, pagal įrašus, kuriuos padarė vienas iš proceso dalyvių, jog tai neatspindi senatoriaus Sanders pranašumo, bet buvo bandymas „susilpninti šią partiją ir galiausiai padėti dabartiniam JAV prezidentui“, skelbiama publikacijoje. Vėliau, tuomečiam JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui Dan Coates buvo pasiūlyta pakeisti ataskaitą. Coates, kuris priminė, kad prašymas būtas nuo JAV administracijos pareigūno, todėl atsisakė. Liepos 28 d. Trump paskelbė, kad Coates paskutinė diena biure bus rugpjūčio 15 d., daugiau nei mėnesį anksčiau nei buvo planuota atsistatydinti.

Rugsėjo mėnesį buvo išplatinta nauja dokumento versija su pataisymais. Naujoje ataskaitoje tapo nebeaišku, ar Rusija simpatizavo dabartiniam prezidentui. Vietoj to, jis trumpai pasakė: „Rusijos lyderiai tikriausiai tiki, kad geresnių santykių su JAV tikimybė sumažės, jei JAV išrinks kitą prezidentą.“ Pokyčiai atspindėjo tai, ką leidinio autorius, Robert Draper, vadinamas „blaivios Trump eros įvykių plėtros šalininku“, kuris sunerimęs dėl kai kurių dabartinių ir buvusių pareigūnų, įstatymų leidėjų bei kongreso narių: „žvalgybos bendruomenės norą pakeisti tai, ką ji pasakyti kitaip tiesiog negali ir nenori nuliūdinti prezidento“, rašo, New York Times . (…)“

Vasario 13 d., Shelby Pearson, analitikė iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, liudijo per uždarą klausymą žvalgybos komitete atstovų palatoje, kad Rusija teikia pirmenybę įsitvirtinusio prezidento laimėjimui 2020 m. rinkimuose. Dauguma respublikonų prieštaravo, tada Pearsono parodymai buvo perduoti Trumpui. Kitą dieną, vasario 14 d., jis nutraukė įprastą instruktažą apie rinkimų saugumą, pasak vieno iš susitikimo dalyvių. Jis paklausė tuometinio nacionalinės žvalgybos direktoriaus, buvusio viceadmirolo Joseph Maguire: „Ei Joe, kiek aš suprantu, jūs informavote Adamą Schiffą ir pasakėte jam, kad Rusija man palanki. Kodėl jūs tai pasakete Šifui?“ Nors Maguire bandė paaiškinti, kad tai buvo kitas pareigūnas, Trump toliau uždavinėjo klausimus ir susitikimas buvo nutrauktas.

Vasario 19 d. Maguire buvo informuotas, kad jam į štabą turėtų būti įleistas tas, kas galėtų jį pakeisti. Jį pakeitė Vokietijos ambasadorius Richard Grenell ir buvęs spaudos sekretorius ambasadorius Jungtinėse Tautose, žiniasklaidos konsultantas ir „Fox News“ komentatorius. (…)

Šaltinis: New York Times

2020.08.12; 12:30

Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose. Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 –2020 m. iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Visiškai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
 
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose trečiadienį lankysis krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, LK KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. Jie apžiūrės ir aptars už JAV lėšas Aviacijos bazėje įrengtus infrastruktūros objektus. Suplanuota ir trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvaus krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas ir JAV ambasadorius Lietuvoje R. S. Gilchristas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 00:30

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį teigė, kad šių metų lapkričio mėnesį numatyti prezidento rinkimai gali būti atidėti. Jis išsakė nepasitikėjimą balsavimu paštu, esą tokiu atveju būtų daug pažeidimų.
 
Pasak D. Trumpo, leidus balsuoti paštu, „2020 m. rinkimų metu bus daugiausiai netikslumo ir pažeidimų istorijoje. Tai bus didelė gėda JAV. Atidėkime rinkimus, kol žmonės galės tinkamai ir saugiai balsuoti“, tviterio paskyroje rašė jis.
 
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpas išsakė galimybę nukelti rinkimus, nors vienašališkai spręsti dėl rinkimų datos jis negali.
 
Prezidentas siekia, kad šalyje balsavimas paštu nebūtų įgyvendintas. Svarstyta, kad balsavimas paštu galėtų palengvinti procesą, o ypatingo dėmesio ši idėja susilaukė dėl koronaviruso pandemijos situacijos.
 
Nėra jokių įrodymų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad bet koks balsavimas paštu nulems daugiau pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paskelbė, kad dislokuoja dar daugiau federalinių saugumo agentų į dar tris JAV miestus – Klivlandą, Detroitą, Milvokį, kad šie sumažintų padidėjusį nusikalstamumo lygį.
 
Pranešime, kuriame skelbiama apie šį žingsnį, generalinis prokuroras Billas Barras teigė, kad visuose trijuose demokratų valdomuose miestuose „buvo užfiksuotas stebinančiai išaugęs nusikalstamumo lygis, ypač žmogžudysčių skaičius“.
 
D. Trumpo administracija kiek anksčiau federalinių agentų dislokavo Čikagoje, Albukerkyje, visuomenės pykčiui augant dėl jų dislokavimo Portlande, kur pajėgos susirėmė su demonstrantais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:22