JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro išpuolio metinės. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį JAV paminėtos 19-osios  rugsėjo 11 d. teroro akto metinės. Per 2001 m. „al Qaeda“ grupuotės įvykdytą išpuolį žuvo apie 3 000 žmonių, praneša dpa.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo aukų atminimo ceremonijoje Pensilvanijos valstijoje, toje vietoje, kur nukrito vienas iš užgrobtų lėktuvų po to, kai keleiviai pasipriešino teroristams.
 
Renginio metu buvo perskaityti 40 žuvusių keleivių ir įgulos narių vardai ir pavardės. JAV prezidentas ragino žmones būti vieningus, ginti savo laisvę, šalį ir vertybes ir visada prisiminti žuvusiuosius.
 
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas dalyvavo ceremonijoje prie rugsėjo 11 d. memorialo Niujorke, kur du teroristų užgrobti lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pastatus, kurie užsiliepsnojo ir vėliau sugriuvo.
 
Viceprezidentas Mikeas Penceas ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo taip pat dalyvavo renginyje Niujorke, kurio dalyviai privalėjo dėvėti kaukes ir laikytis „socialinio atstumo“ reikalavimų dėl COVID-19 pandemijos.
 
J. Bidenas ir M. Penceas pasisveikino susidauždami alkūnėmis. Po to J. Bidenas keliavo į renginį Pensilvanijoje. Ši valstija svarbi varžantis 2020 m. prezidento rinkimuose.
 
Tuo metu Demokratų partijos kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris dalyvavo atminimo ceremonijoje prie Pentagono, JAV gynybos ministerijos, į kurią savižudžiai teroristai taip pat nukreipė užgrobtą lėktuvą.
 
Rugsėjo 11 d. išpuolis buvo didžiausias teroro aktas JAV istorijoje. Šįmet vykusias atminimo ceremonijas aptemdė COVID-19 pandemija – JAV ji nusinešė daugiau nei 190 000 gyvybių, o vien Niujorko mieste nuo jos mirė 23 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 12:38

JAV vadovaujama koalicija perdavė karinę bazę Irako kariuomenei. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake, šios šalies kariuomenei perdavė Tadži karinę bazę, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Šioje bazėje JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos pajėgos apmokė Irako karius.
 
Koalicija paskelbė, kad bazė perleidžiama, atsižvelgiant į Irako pajėgų sėkmę kovoje prieš „Islamo valstybės“ likučius šalyje.
 
Irako pajėgoms perduoto turto ir įrangos vertė siekia 347 mln. JAV dolerių.
 
Tadži bazė į šiaurę nuo Bagdado yra jau aštuntoji, kurią Irako kariuomenė perėmė pastaraisiais mėnesiais.
 
Penktadienį Irako premjeras Mustafa al-Kadhimi paskelbė, kad JAV savo pajėgas iš šalies išves per artimiausius trejus metus. Jis pridūrė, kad šiuo metu JAV kariai reikalingi tam, kad apmokytų šalies kariuomenę ir saugumo tarnybas.
 
Irako premjeras apie tai pareiškė kitą dieną po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

Amerikos žvalgyba

Šiek tiek daugiau nei prieš metus JAV žvalgybos agentūros parengė įslaptintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos vyriausybė 2020 m. prezidento rinkimuose palaiko prezidentą Trumpą, o išvada atitinka jų sutarimą, kad Kremlius bandė padėti Trumpui laimėti rinkimus ir 2016 metais.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus buvo paprašyta pakeisti šį vertinimą, tačiau jis nesutiko, ir netrukus Trump pareiškė, kad direktorius atsistatydina, pranešė „The New York Times”. Netrukus po to, kai naujasis direktorius pasirodė, naujasis žvalgybos pareigūnas iš dalies pakeitė dokumentą, minkštindamas teiginį, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Trump laimėtų, teigiama straipsnyje paskelbtame šeštadienį žurnale “The New York Times “.

Šis tyrimas apima informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbta, ji susijusi su pareigūnų abejonėmis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis Trump administracijoje, aprašoma, kaip jie bando informuoti prezidentą nesukeliant jo pykčio ir susirūpinimą ar dėl to nepraras savo darbo vietos“, rašė laikraštis, pridurdamas, kad tyrimo autorius, reporteris Robert Draper, kalbėjo su 40-čia dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų ir įstatymų leidėjais bei kongreso darbuotojais. (…)

Preliminarus praėjusiais metais parengto įslaptinto dokumento projektas „Nacionalinis žvalgybos vertinimas“ nagrinėjo chronišką „liguistą problemą“ tarp žvalgybos pareigūnų ir Baltųjų rūmų. Be kitų dalykų, ataskaitoje buvo nagrinėjami Rusijos bandymai daryti įtaką JAV rinkimams 2020 m. ir 2024 m., pasak kelių pareigūnų, kurie jį peržiūrėjo. „Pagrindinis sprendimas“ dokumente buvo tas, kad per 2020 m. rinkimus Rusija teikia pirmenybę esančiajam prezidentui. Norėdami išsklaidyti bet kokią prielaidą, kad Vladimiro Putino susidomėjimas Trump perrinkimu yra atšalęs, ši išvada yra pagrįsta informacija iš labai slapto užsienietiško šaltinio, ir bet kuris, perskaitęs ataskaitą, pavadintų ją“ 100 proc. patikima“, rašoma straipsnyje. Analitikai, naudodamiesi žvalgybos duomenimis, taip pat nurodė, kad Rusija dirbo remiant senatorių Sen Bernie Sanders, kuris tuo metu kandidatavo nuo demokratų partijos į prezidento postą.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Veteranas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas paaiškino savo kolegoms, pagal įrašus, kuriuos padarė vienas iš proceso dalyvių, jog tai neatspindi senatoriaus Sanders pranašumo, bet buvo bandymas „susilpninti šią partiją ir galiausiai padėti dabartiniam JAV prezidentui“, skelbiama publikacijoje. Vėliau, tuomečiam JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui Dan Coates buvo pasiūlyta pakeisti ataskaitą. Coates, kuris priminė, kad prašymas būtas nuo JAV administracijos pareigūno, todėl atsisakė. Liepos 28 d. Trump paskelbė, kad Coates paskutinė diena biure bus rugpjūčio 15 d., daugiau nei mėnesį anksčiau nei buvo planuota atsistatydinti.

Rugsėjo mėnesį buvo išplatinta nauja dokumento versija su pataisymais. Naujoje ataskaitoje tapo nebeaišku, ar Rusija simpatizavo dabartiniam prezidentui. Vietoj to, jis trumpai pasakė: „Rusijos lyderiai tikriausiai tiki, kad geresnių santykių su JAV tikimybė sumažės, jei JAV išrinks kitą prezidentą.“ Pokyčiai atspindėjo tai, ką leidinio autorius, Robert Draper, vadinamas „blaivios Trump eros įvykių plėtros šalininku“, kuris sunerimęs dėl kai kurių dabartinių ir buvusių pareigūnų, įstatymų leidėjų bei kongreso narių: „žvalgybos bendruomenės norą pakeisti tai, ką ji pasakyti kitaip tiesiog negali ir nenori nuliūdinti prezidento“, rašo, New York Times . (…)“

Vasario 13 d., Shelby Pearson, analitikė iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, liudijo per uždarą klausymą žvalgybos komitete atstovų palatoje, kad Rusija teikia pirmenybę įsitvirtinusio prezidento laimėjimui 2020 m. rinkimuose. Dauguma respublikonų prieštaravo, tada Pearsono parodymai buvo perduoti Trumpui. Kitą dieną, vasario 14 d., jis nutraukė įprastą instruktažą apie rinkimų saugumą, pasak vieno iš susitikimo dalyvių. Jis paklausė tuometinio nacionalinės žvalgybos direktoriaus, buvusio viceadmirolo Joseph Maguire: „Ei Joe, kiek aš suprantu, jūs informavote Adamą Schiffą ir pasakėte jam, kad Rusija man palanki. Kodėl jūs tai pasakete Šifui?“ Nors Maguire bandė paaiškinti, kad tai buvo kitas pareigūnas, Trump toliau uždavinėjo klausimus ir susitikimas buvo nutrauktas.

Vasario 19 d. Maguire buvo informuotas, kad jam į štabą turėtų būti įleistas tas, kas galėtų jį pakeisti. Jį pakeitė Vokietijos ambasadorius Richard Grenell ir buvęs spaudos sekretorius ambasadorius Jungtinėse Tautose, žiniasklaidos konsultantas ir „Fox News“ komentatorius. (…)

Šaltinis: New York Times

2020.08.12; 12:30

Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose. Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 –2020 m. iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Visiškai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
 
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose trečiadienį lankysis krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, LK KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. Jie apžiūrės ir aptars už JAV lėšas Aviacijos bazėje įrengtus infrastruktūros objektus. Suplanuota ir trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvaus krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas ir JAV ambasadorius Lietuvoje R. S. Gilchristas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 00:30

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį teigė, kad šių metų lapkričio mėnesį numatyti prezidento rinkimai gali būti atidėti. Jis išsakė nepasitikėjimą balsavimu paštu, esą tokiu atveju būtų daug pažeidimų.
 
Pasak D. Trumpo, leidus balsuoti paštu, „2020 m. rinkimų metu bus daugiausiai netikslumo ir pažeidimų istorijoje. Tai bus didelė gėda JAV. Atidėkime rinkimus, kol žmonės galės tinkamai ir saugiai balsuoti“, tviterio paskyroje rašė jis.
 
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpas išsakė galimybę nukelti rinkimus, nors vienašališkai spręsti dėl rinkimų datos jis negali.
 
Prezidentas siekia, kad šalyje balsavimas paštu nebūtų įgyvendintas. Svarstyta, kad balsavimas paštu galėtų palengvinti procesą, o ypatingo dėmesio ši idėja susilaukė dėl koronaviruso pandemijos situacijos.
 
Nėra jokių įrodymų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad bet koks balsavimas paštu nulems daugiau pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paskelbė, kad dislokuoja dar daugiau federalinių saugumo agentų į dar tris JAV miestus – Klivlandą, Detroitą, Milvokį, kad šie sumažintų padidėjusį nusikalstamumo lygį.
 
Pranešime, kuriame skelbiama apie šį žingsnį, generalinis prokuroras Billas Barras teigė, kad visuose trijuose demokratų valdomuose miestuose „buvo užfiksuotas stebinančiai išaugęs nusikalstamumo lygis, ypač žmogžudysčių skaičius“.
 
D. Trumpo administracija kiek anksčiau federalinių agentų dislokavo Čikagoje, Albukerkyje, visuomenės pykčiui augant dėl jų dislokavimo Portlande, kur pajėgos susirėmė su demonstrantais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:22

Daugelis amerikiečių jau žino, už ką jie balsuos per prezidento rinkimus, įvyksiančius lapkričio mėnesį, bet maždaug 13 proc. rinkėjų dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tai rodo šeštadienį paskelbti televizijos kanalo NBC ir laikraščio „The Wall Street Journal“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
 
Kaip nustatė sociologai, 13 proc. dar neapsisprendusių tyrimo dalyvių laikosi daugiausia nuosaikių politinių pažiūrų. Daugelis jų pritaria dabartinės Amerikos administracijos sprendimams ekonomikos srityje, bet kritikuoja jos darbą kitose sferose.
 
Šie rinkėjai neatmeta, kad gali paremti dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą arba labiausiai tikėtiną demokratų kandidatą Joe Bideną. Leidinys konstatuoja, kad rinkimų baigtis labai priklausys nuo to, kaip galiausiai balsuos ši palyginti nedidelė rinkėjų dalis.
 
Iš jau apsisprendusių rinkėjų 51 proc. ketina balsuoti už J. Bideną, 40 proc. – už D. Trumpą. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d.
Apklausa buvo surengta liepos 9-12 dienomis, joje dalyvavo 900 JAV piliečių, turinčių teisę balsuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 05:00

Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ečio renginys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Deklaracijos dvasia ilgus dešimtmečius tarsi angelas sargas lydėjo Lietuvą ilgame kelyje į valstybingumo ir nepriklausomybės atstatymą, stiprino mūsų ryžtą tęsti laisvės kovas, įprasmino paaukotų gyvybių skausmą ir Tiesos atminimą“, – aikštėje prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos minint Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ąsias metines sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
 
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

1940 metų liepos 23 dieną laikinai ėjusio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai nepripažino Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
 
Oficiali okupacijos nepripažinimo politika leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei Vašingtone ir konsulatams Niujorke bei Čikagoje, taip pat suteikė galimybę Lietuvos vardui būti girdimam pasaulyje.
 
Lietuvos vadovas minėjime pabrėžė, kad šiomis dienomis taisyklėmis ir principais grįsta tarptautinė tvarka ir vėl yra grubiai laužoma.
 
Pasak prezidento, sunku patikėti, kad XXI amžiuje Europoje vis dar drįstama naudoti karinę agresiją ir kėsintis į nepriklausomų kaimynių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Skaudžiai už savo pasirinktą kelią tenka mokėti Ukrainai ir Sakartvelui, nuožmios kovos vyksta ir istorinio teisingumo lauke.
 
Lietuvos vadovo teigimu, šiandieninės Europos vienybė ir saugumas tiesiogiai priklauso nuo transatlantinio ryšio tvirtumo.
 
„Be aktyvaus Jungtinių Valstijų įsitraukimo Europa negali išlikti nei vieninga, nei saugi. Be stipraus transatlantinio ryšio Lietuva negali būti visiškai tikra dėl savo saugumo, o galbūt – ir egzistencijos. Todėl santykiai su Jungtinėmis Valstijomis mums visada bus aukščiausias strateginės reikšmės prioritetas“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Lietuva, sykį patekusi į „2 procentų klubą“, turi išlaikyti tempą ir toliau pati rūpintis savo saugumu.
 
Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ečio renginys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

G. Nausėda palinkėjo, kad Sumnerio Welleso deklaracijos atminimas niekada neišblėstų, o Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas visuomet sietų ypatingas ryšys.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Šiuo renginiu norėta padėkoti NATO sąjungininkėms JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.
 
Po Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonijos svečius taip pat pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.
 
Vėliau prie M. Mažvydo bibliotekos surengta Šaulių sąjungos, JAV ambasados ir karių, NATO pajėgumų integravimo vieneto ginkluotės ir informacinė ekspozicija, koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras ir Arina su grupe „Veto Bank“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 07:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
 
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
 
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
 
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
 
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
 
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
 
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
 
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:20

Prezidentas G. Nausėda susitiko su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi E. McCarthy. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų sekretoriumi Ryanu D. McCarthy ir aptarė svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus bei Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą stiprinant mūsų regiono apginamumą.
 
Pasak šalies vadovo, Lietuvos prioritetu išlieka tinkamas atsakas į konvencines grėsmes – Rusijos grėsmė nemažėja, vykdomos agresyvios atakos kibernetinėje erdvėje, pratybos, skleidžiama dezinformacija ir istorinio revizionizmo naratyvai.
 
Prezidentas pabrėžė, kad JAV karinių pajėgų buvimas mūsų regione, investicijos į šalies infrastruktūrą yra strategiškai svarbus ir reikšmingas veiksnys Europos saugumui užtikrinti. JAV buvimas Europoje išlieka esmine taikos žemyne užtikrinimo prielaida.
 
Pasak G. Nausėdos, transatlantinis požiūris visada leido priimti geriausius sprendimus ir daug dešimtmečių buvo taikos garantas, todėl būtina šį ryšį kuo labiau stiprinti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs narystę „2 proc. klube“ ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 12:12

Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esą „nusivylusios“ Turkijos sprendimu paversti Bizantijos laikų monumentą Sofijos soborą mečete ir paragino visiems lankytojams suteikti vienodą prieigą.
 
„Esame nusivylę Turkijos vyriausybės sprendimu pakeisti Sofijos soboro statusą“, – sakė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
„Mūsų žiniomis, Turkijos vyriausybė išlieka įsipareigojusi prie Sofijos soboro suteikti prieigą visiems lankytojams, tad mes nekantraujame išgirsti Sofijos soboro priežiūros planus, siekiant užtikrinti, kad jis visiems išliktų prieinamas be trukdžių“, – pridūrė ji.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad liepos 24 dieną į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktame statinyje vyks musulmonų pamaldos.
 
Daugybę turistų pritraukiantis Sofijos soboras Bizantijos imperijos gyvavimo laikais buvo pastatytas kaip bazilika, tačiau po to, kai 1453 metais Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį, jis buvo paverstas mečete.
 
Turkijos prezidentas ėmėsi veiksmų nepaisydamas to, kad apie religijos laisvę neretai kalbantis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo NATO sąjungininkei paskelbė atvirą kreipimąsi.
 
Praėjusią savaitę paskelbtame pranešime M. Pompeo soboro muziejaus statusą pavadino „pavyzdiniu“ Turkijos „įsipareigojimu gerbti religijų tradicijas ir įvairialypę šalies istoriją“, ir teigė, kad pokyčiai rizikuoja „sumenkinti šio nuostabaus statinio palikimą.“
 
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas penktadienį taip pat pareiškė, kad labai apgailestauja dėl Turkijos sprendimo.
 
J. Bidenas paragino R. T. Erdoganą sprendimą atšaukti „ir vietoje to palikti šios vertingos vietos muziejaus statusą, visiems užtikrinant vienodą prieigą.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 11:00

JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
 
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
 
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu“, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
 
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
 
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
 
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:57

JAV nepriklausomybės dienai skirtas paradas Vilniuje. Sauliaus Žiūros nuotr.

Šeštadienį, liepos 4-ąją, JAV Nepriklausomybės dieną, įvyko vienas įspūdingiausių savaitgalio renginių Vilniuje – Gedimino prospektu nuo Seimo rūmų vyko paradas, kuriame plevėsavo 244 JAV vėliavos, tai yra tiek, kiek nepriklausomybės metų skaičiuoja JAV.
 
Parade dalyvavo amerikiečių ir lietuvių kariai, savanoriai ir JAV įmonių bei organizacijų atstovai. Į šventę pakvietė „American Chamber of Commerce“ asociacija, o ypatingą atmosferą sukūrė Lietuvos kariuomenės orkestras.
 
Penktadienį su havajietišku vakarėliu Vilniuje startavusios „Amerikietiškos atostogos“ tęsis iki sekmadienio vakaro. Kol kelionių į tolimesnius kraštus tenka palūkėti, amerikietiškų įspūdžių kviečia pasisemti Vilnius, parengęs programą, kurioje – ne tik amerikietiška muzika, maistas, bet ir smagi JAV Nepriklausomybės dienos šventė.
 
JAV nepriklausomybės dienai skirtas paradas Lietuvos sostinėje Vilniuje. Sauliaus Žiūros nuotr.

Paskutinę „Amerikietiškų atostogų“ dieną, sekmadienį, bus galima pradėti nuo 10.00 val. startuosiančių beisbolo pamokų Gedimino prospekte, po jų čia pat Lukiškių aikštėje užkąsti amerikietiško gatvės maisto ir kartu su mažaisiais pasižiūrėti amerikietiškų animacinių filmų.
 
Nuo 12.00 val. vaikai Lukiškių aikštėje bus kviečiami dalyvauti tapytojo Sauliaus Dastiko kūrybinėse dirbtuvėse. Vaikai tapys paveikslus ant didžiulės drobės – pieš JAV vėliavos spalvomis.
 
Visą dieną vyks orientacinis žaidimas „Amerikietiška svajonė Vilniuje“, teminės ekskursijos su gidais. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.04; 13:40

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Nepriklausomybės dienai skirtą ceremoniją prie Rašmoro Kalno nacionalinio paminklo pabrėžė savo šalies pranašumą. JAV yra „teisingiausia ir ypatingiausia šalis, kada nors egzistavusi Žemėje“, pareiškė jis penktadienio vakarą – jo kalbos klausėsi tūkstančiai žmonių.
 
Uoloje Pietų Dakotos valstijoje iškalti keturių iškiliausių buvusių JAV prezidentų – George‘o Washingtono, Thomo Jeffersono, Theodore‘o Roosevelto ir Abrahamp Lincolno – profiliai. Pasiklausyti D. Trumpo kalbos ir išvysti fejerverko susirinko daugybė žmonių – tik nedaugelis jų buvo su kaukėmis.
 
JAV Nepriklausomybės dieną mini liepos 4-ąją. Per renginį prie monumento Nepriklausomybės dienos išvakarėse neapsieita be rinkimų kampanijos elementų. „Dar ketverius metus“, – šaukė D. Trumpo šalininkai, turėdami omenyje galimą jo perrinkimą lapkričio 3 dieną vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, apklausose jo šansai prasti – be kita ko, dėl koronaviruso krizės.
 
Pandemija JAV vis labiau plinta. Prieš D. Trumpui su žmona Melania atvykstant prie Rašmoro Kalno paminklo, Johhnso Hopkinso universitetas paskelbė apie naują viruso paros rekordą – 57 683 naujus atvejus. Iš viso virusas jau patvirtintas 2,79 mln. amerikiečių. Mirčių padaugėjo 728 iki 129 405.
 
Kontroversijas JAV šiuo metu kelia ir rasizmo bei vergovės palikimo klausimas. Turėdamas omenyje asmenybių, kurios dėl savo paramos vergovei vertinamos prieštaringai, statulų griovimą, D. Trumpas prie Rašmoro Kalno paminklo kritikavo „kampaniją, kurios tikslas yra ištrinti mūsų istoriją, apjuodinti mūsų didvyrius, sunaikinti mūsų vertybes ir daryti įtaką mūsų vaikams“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.04; 10:51

Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.

JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
 
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 02:00

JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinėje konferencijoje.
 
Šalies vadovas apžvelgė Lietuvos užsienio politikos prioritetus bei iššūkius ir apibrėžė diplomatinėms atstovybėms veiklos gaires, ginant strateginius šalies interesus vis sudėtingėjančioje saugumo aplinkoje.
 
„Besikeičianti geopolitinė, ekonominė ir technologinė aplinka, o ypač koronaviruso pandemija, įnešė neplanuotų korekcijų į visas mūsų darbotvarkes, planus ir prioritetus. Diplomatinė tarnyba – ne išimtis. Nors sveikatos krizė neperaugo į „kietojo“ saugumo krizę, ženklų, kad saugumo situacija, tiek lokaliai, tiek globaliai, gerėtų, – nėra. Veikiau – priešingai. Įsisiautėjusi pandemija nepašalino konvencinių grėsmių, esančių mūsų pašonėje. Netgi sudarė galimybių joms stiprėti. Išaugę dezinformacijos srautai, įžūliausių melagienų sklaida, kibernetinės atakos seniai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Nesiliauja ir istorijos klastojimas, kišimasis į valstybių vidaus procesus. Nemąžta karinis aktyvumas mūsų kaimynystėje, tebesitęsia agresyvūs veiksmai Ukrainoje, naudojamas ir energetinis šantažas“, – teigė prezidentas.
 
Todėl, anot šalies vadovo, saugumas ir toliau kainuos – tą turime suprasti ir įsisąmoninti visi. Investicijos į gynybą Lietuvai ir toliau išlieka ne užgaida, o egzistencine būtinybe. Sykį patekusi į „2 proc. klubą“, Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
 
Kalbėdamas apie transatlantinių ryšių svarbą, prezidentas teigė, kad nepalankių vėjų įsivyravimas tarp Amerikos ir Europos yra nerimą keliantis reiškinys. Čia, pasak valstybės vadovo, Lietuvos diplomatijos pastangos bus ypač reikalingos: privalome likti uoliais ir nepavargstančiais stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo advokatais, nes tai yra NATO pamatas ir Lietuvos saugumo garantas.
Anot šalies vadovo, europinės saugumo iniciatyvos gali būti tik papildančios NATO, bet ne dubliuojančios ar pakeičiančios Aljanso darbą.
 
JAV karinis buvimas Europoje išlieka esmine taikos ir saugumo užtikrinimo prielaida ir stipriausiu atgrasymo veiksniu. Prezidentas pabrėžė, kad turime užtikrinti, jog JAV dėmesys mūsų regiono ir Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs – santykiai su JAV buvo ir lieka strateginės svarbos prioritetu Lietuvai, įskaitant ir siekį, kad šios šalies karinės pajėgos ir toliau būtų dislokuojamos Lietuvoje.
 
Kreipdamasis į diplomatų bendruomenę, šalies vadovas taip pat aptarė Europos politiką, derybas dėl ES daugiamečio biudžeto. Pasak valstybės vadovo, Lietuvai labai svarbu efektyviai veikti Europos Sąjungoje – ir sėkmingai derinti europinę bei nacionalinę darbotvarkes.
 
Daug dėmesio skirta santykių su Rusija, Rytų partnerystės ir regioninės politikos klausimams. Taip pat ryšiams su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Ukraina ir Baltarusija, nesaugiai plėtojamos elektrinės Astrave problemoms, ekonominei diplomatijai.
 
Šalies vadovas patikino, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba yra gerbiama ir vertinama, sukūrusi Lietuvos kaip patikimos ir nuoseklios šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje, ir palinkėjo diplomatams susitelkimo ir darnaus komandinio darbo ginant strateginius Lietuvos interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 05:20

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo šeštadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos rasizmą pasmerkianti rezoliucija yra „veidmainiška“.
 
M. Pompeo teigė, kad taryba turėtų susitelkti į tai, ką jis pavadino sisteminiais rasės skirtumais tokiose šalyse narėse kaip Kuba ir Kinija.
„Tarybos sprendimas vakar balsuoti dėl rezoliucijos, susitelkiančios į teisėtvarką ir rasę JAV, pažymi pasiektas naujas žemumas“, – pranešime teigė M. Pompeo.
 
Taryba penktadienį balsavo po diskusijų, kurias sukėlė JAV protestai, šalyje įsižiebę dėl afroamerikiečio George’o Floydo mirties. Iš rezoliucijos panaikintas konkretus rasizmo ir policijos brutalumo JAV paminėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 05:00

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis diskusijoje apie koronaviruso poveikį Lietuvai atkreipė dėmesį, kad jau nuo Pirmojo pasaulinio karo bei Ispaniškojo gripo supergalia stabiliai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Pasak politiko, ši valstybė visada tapdavo krizių stabilizatore. Visgi politikas kelia klausimą, ar ji išliks supergalia ir po koronaviruso krizės.
 
„Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ta valstybė, kuri išvesdavo pasaulį iš bemaž kiekvienos krizės. Neabejoju, kad atsiras sakančių, jog ji į nemažą kiekį krizių taip pat ir atvedė, bet dideli kūnai dažnai taip elgiasi, jie sukuria gravitaciją aplink save, ir klausimas, ar jie po to sutvarko aplink save pasaulį kažkokiu būdu ir viską stabilizuoja“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Man yra labai įdomus klausimas, ar taip bus ir šį kartą. Ir tai yra pagrįstas klausimas, kurio metu mes galime šiek tiek imti ir abejoti, ar tikrai JAV šiandien atrodo kaip supergalia, kuri pasauliui pasiūlys sprendimą“, – pridūrė jis.
 
G. Landsbergis sakė norintis tikėti, kad JAV pavyks laiku suvaldyti krizę ir pasiūlyti pasauliui sprendimą. Visgi konservatorių lyderis akcentuoja, kad kai imama abejoti supervalstybės galia, atsiranda nauji politiniai lyderiai.
 
„Kas atsitinka, kai pradedame abejoti supergalios galimybe sukurti tą gravitacinį lauką, kuris visus judančius kūnus aplink tą gravitacinį lauką, pagal gravitacines ribas kažkaip sustabilizuotų? Atsiranda nauji kūnai, kurie pradeda sukti aplink save. Ar Europos Sąjunga šiandien yra tas kūnas, kuris stabilizuoja padėtį?“ – kėlė klausimą G. Landsbergis, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos pastangos suvaldyti krizę pradžioje neatrodė ypač sėkmingos.
 
„Noriu tikėti, kad JAV išeis iš šitos kebeknės laimėtoja, nes kitu atveju mes atsiverčiame puslapį, kuris, ko gero, tik dabar prasidėtų. Jeigu JAV nestabilizuoja, neparodo, kad tebėra (galios – ELTA) centras, tuomet, ko gero, galima įvardinti, kad yra peržiūrima tvarka, susikūrusi po Antrojo pasaulinio karo, kuri peržiūrės pasaulį, atsiras nauji aljansai, naujos dalybos, ir klausimas, kaip tada Lietuvai čia laikytis“, – savo nuomonę išsakė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 03:00

JAV senatorius Rickas Scottas. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Kinijos kivirčas dėl koronaviruso protrūkio vėl įsiplieskė, skelbia BBC. JAV senatorius Rickas Scottas apkaltino Pekiną bandymais sutrukdyti Vakarams sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso.
 
Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.
 
Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.
 
Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.
 
„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (…) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.
 
Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.
 
Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 00:30