Lietuvos ir Kanados bei Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečių paminėjimui skirtą parodą. URM

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atidarė Lietuvos ir Kanados bei Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečių paminėjimui skirtą renginį, kurio metu buvo pristatyta JAV ir Kanadoje kūrusių lietuvių menininkų grafikos ir tapybos darbų paroda.
 
Pasak ministro, Lietuvos santykiai su mūsų transatlantinėmis partnerėmis Kanada ir JAV yra nepakeičiami, išskirtiniai, grįsti bendrais demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės idealais. Turime toliau stiprinti transatlantinius ryšius, kad kartu atremtume šiandienos grėsmes ir iššūkius bei skleistume demokratinio pasaulio vertybes.
 
Renginio svečius taip pat pasveikino JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas, Kanados ambasadorius Baltijos šalims Kevinas Rexas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės pirmininkė Morgana Danielė ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV Kongresu grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.
 
Parodoje eksponuojami Elenos Urbaitytės, Kęstučio Zapkaus, Telesforo Valiaus ir Snaigės Šileikos tapybos bei grafikos darbai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondų.
 
1991 metų rugpjūčio 26 dieną Kanada pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti tų pačių metų rugsėjo 2 dieną.
 
1991 metų rugsėjo 2 dieną nepriklausomybės atkūrimą pripažino JAV, o tų pačių metų rugsėjo 6 dieną buvo atkurti Lietuvos ir JAV diplomatiniai santykiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.31; 00:30

Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Saulius Kizelavičius

Ukrainos leidinys „Gordonua.com“ praneša, esą JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas, numatytas rupjūčio 30-ąją Vašingtone, nukeliamas į rugsėjo 1 dieną. Suprask, JAV vadovas labai užsiėmęs dėl paskutiniųjų tragiškų įvykių Afganistane.

Taip, Baltųjų rūmų vadovas turi rūpesčių dėl padėties Afganistane. Tačiau esama ir kitokio paaiškinimo – Dž.Baidenas asmeniškai nemėgsta Ukrainos; Ženevoje susitikęs su Rusijos prezidentu Dž.Baidenas akivaizdžiai stojo Kremliaus, o ne Kijevo pusėn. Greičiausiai tai ir yra tikroji priežastis, kodėl Ukrainai gyvybiškai svarbus pokalbis vėl nukeliamas, tegul tik kelioms dienoms (sykį jis jau buvo atidėtas). Belieka tikėtis, kad bent rugsėjo 1-ąją nieko Amerikai labai svarbaus nenutiks, ir V.Zelenskiui vis tik pavyks nuoširdžiai pasišnekėti su Dž.Baidenu.

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau Amerikos ir Ukrainos lyderių pokalbis gali būti labai sunkus. Mat vos tik įžengęs į Baltuosius rūmus 2021-ųjų pradžioje Dž.Baidenas kardinaliai pakeitė nuomonę dėl Ukrainos – neduoda nei lėšų, nei ginklų, nei vilties, jog artimiausiu metu suteks vilties tapti strategine JAV partnere. Atšaukė net sankcijas Ukrainą žlugdantį dujotiekį Nord Stream -2 tiesusioms Vokietijos firmoms. Viešėdamas Ženevoje jis net užsiminė, jog Ukraina privalanti laikytis jai pražūtingų Minsko susitarimų (taip mano ir Vladimiras Putinas). Pasak žinomo, įtakingo politikos ir ekonomikos apžvalgininko Andrėjaus Ilarionovo, tokiu elgesiu Dž.Baidenas padidino tikimybę, jog agresyvusis Kremlius šį rudenį atnaujins karinius išpuolius prieš Ukrainą. Vaizdžiai tariant, Dž.Baidenas atriško V.Putinui rankas elgtis kaip šis panorės, manys esant reikalinga.

Tad V.Zelenskis dabar turįs tik du kelius – arba įtikins Dž.Baideną pakeisti poziciją, arba galės atvirai visam pasauliui pasakoti liūdną istoriją, kaip Vašingtonas išdavė Kijevą.

Rugsėjo 1-oji – čia pat. Pagyvensime – pamatysime.

2021.08.30; 07:00  

Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as tviterio paskyroje pareiškė palaikymą Lietuvai dėl santykių su Taivanu.
 
„Esame išvien su mūsų sąjungininke Lietuva ir smerkiame Kinijos Liaudies Respublikos pastaruosius atsakomuosius veiksmus – ambasadoriaus Vilniuje atšaukimą ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių Pekine. JAV remia Europos partneres, mezgančias ryšius su Taivanu“, – teigė N. Price‘as.
 
ELTA primena, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine, teigta URM pranešime.
 
Lietuvos URM apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.12; 00:30

Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Saulius Kizelavičius

Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.

Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).

Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha“.

Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?

O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis“? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos. 

Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?

2021.08.06; 11:30

Vašingtono aikštėje šventiškai bus minimos Sumnerio Welleso deklaracijos 81-osios metinės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vašingtono aikštėje Vilniuje ketvirtadienį bus minimos Sumnerio Welleso deklaracijos 81-erių metų sukakties metinės. Ši šventė skirta padėkoti artimai Lietuvos sąjungininkei ir partnerei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.
 
1940 metų liepos 23 dieną laikinai einančio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai paskelbė nepripažįstančios Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
 
„Sumner Welles deklaracija yra puikiausias Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų vienybės simbolis, kuriuo buvo pasmerkta 1940 metų sovietų agresija ir nepripažintas prievartinis ir neteisėtas Lietuvos, Estijos ir Latvijos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą, vykdant Molotovo-Ribentropo suokalbį“, – kviesdamas atvykti į minėjimą Vašingtono aikštėje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
Renginys prasidės ketvirtadienį 14.00 valandą Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonija, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Svečius pasveikins ministras G. Landsbergis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris. Šventėje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, pasirodys džiazo grupė „The Schwings Band“.
 
Šventę organizuoja Užsienio reikalų ministerija, JAV ambasada Vilniuje, Krašto apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.22; 08:00

Garry Tabax

Gintaras Visockas

Jurijaus Šveco, buvusio KGB karininko, pasitraukusio į JAV, interviu viešojoje erdvėje seku maždaug nuo 2016-ųjų metų vidurio. Ne tik seku, bet ir savo portale ne vieną J.Šveco prognozę esu aprašęs, komentavęs.

Panaši nuostata – ir dėl buvusio Vladimiro Putino ekonomikos patarėjo Andrėjaus Ilarionovo, taip pat senokai išvykusio į Ameriką, įžvalgų, pranešimų, straipsnių. Jo politinius komentarus skaitau nuo 2014-ųjų; kai kuriuos iš jų išsamiai aptariau slaptai.lt portalo erdvėje.

Turiu prisipažinti – šie abu vyrai ilgokai patiko. Nelaikydamas visų jų pareiškimų šventa tiesa vis tik maniau, kad lietuviui pravartu žinoti, ką jie pranašauja apie JAV ir Rusijos, NATO ir Rusijos, Rusijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykius. Ne vienerius metus maniau, kad jie, nepaisant didesnių ar mažesnių skirtumų, – pažangūs bendraminčiai. Mat abu juos vienija kritiškas žvilgsnis į Vladimirą Putiną, Rusijos slaptąsias tarnybas, agresyvią Kremliaus laikyseną. Žinoma, stebėjausi, kodėl Lietuvos politikos analitikai nepastebi jų komentarų: specialiai ignoruoja ar tiesiog visko neaprėpia, nespėja aprėpti?

Tuo pačiu stengiausi būti atsargus. Ar tas, kuris pabėgo į JAV, kuris aršiai keikia V.Putiną, nepagarbiai vadinandamas jį, pavyzdžiui, „cigaretės nuorūka“, – negali būti „dvigubas agentas“? Tokių klaidinančių operacijų žvalgybos istorija žinanti apsčiai.

JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) nuvykus į Ženevą ir ten susitikus su Rusijos prezidentu V.Putinu, J.Šveco ir A.Ilarionovo nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Jas apibendinus būtų galima brėžti tokią išvadą: A. Ilarionovas mano, kad JAV administracija išdavė Ukrainą, nuolaidžiauja Kremliui, o J. Švecas įsitikinęs, jog Ženevoje Dž.Baidenas savo misiją atlikęs nepriekaištingai.

Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24

Kokie A.Ilarionovo argumentai? Šis pastebėjo, kad Dž. Baidenas net neužsiminė, esą Ukraina artimiausiu metu bus paskelbta strategine JAV partnere, nepažadėjo jai narystės NATO aljanse, nedavė Ukrainai rimtos ginkluotės, net kelis kartus sumažino Ukrainai dar Donaldo Trampo (Donald Trump) laikais numatytą finansinę paramą (nuo 450 iki 150 milijonų JAV dolerių), atšaukė sankcijas Nord Stream 2 dujotiekį tiesiančioms Vakarų kompanijoms. Bet baisiausa, kad Dž.Baidenas, remiantis A.Ilarionovu, prasitarė, jog Ukraina privalanti laikytis Minsko susitarimų (tai būtų pati tikroji Ukrainos kapituliacija, nes Kijevą prievartautų žaisti pagal separatistų diktuojamas taisykles). Kad Dž.Baidenas išdavė Ukrainą, netiesiogiai byloja ir suaktyvėję Rusijos kariuomenės išpuoliai Rytų Ukrainoje: kol JAV prezidentu buvo D.Trampas, pasienyje per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas Ukrainos karys; vos tik Dž.Baidenas buvo inauguruotas – Donbaso ir Luhansko rajonuose ukrainiečių karių kiekvieną mėnesį žūsta po keliolika. Žodžiu, V.Putinas suprato, jog nei Amerika, nei, tuo labiau, Vokietija su Prancūzija, negins Ukrainos, tad Ukrainą galima terioti kiek geidžia širdis. Maždaug toks būtų apibendrinimas.

J.Švecas piešė priešingą paveikslą: Dž.Baideno sumanymas susitikti su V.Putinu teisingas, V.Putinas nepergudravo Dž.Baideno, ne V.Putinas, o Dž.Baidenas pademonstravęs tvirtybę, Ukrainos interesai neišmainyti į Rusijos pažadą palaikyti Vašingtoną rungiantis su Pekinu. J.Švecas net skelbė užuominas, jog Dž.Baideno vizito į Ženevą kritikai (omenyje turėjo ir A.Ilarionovą) siekia specialiai kaktomis sumušti Vašingtoną su Kijevu ir taip pasitarnauti agresyvioms Kremliaus jėgoms. Girdi, išmestas iš Katono instituto ekonomistas A.Ilarionovas siekia įsidarbinti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio patarėjumi, todėl jo pastabos – tendencingos, jomis negalima tikėti. Tokias išvadas galėtume brėžti peržiūrėję keliolika pastarųjų mėnesių J.Šveco videointerviu.

Alesia Bacman ir Jurijus Švecas. Gordonua.com

Kuris iš jų teisus? Mano nuomone, įtikinamesnis – A.Ilarionovas. Dž.Baidenas pažėrė daug viltingai skambančių pareiškimų, bet jo žodžiai kardinaliai skiriasi nuo konkrečių darbų. Ypač jei prisimename 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo pažadą atsisakyti atominio ginklo. Neprabėgo nė dvidešimt metų, ir matome, ko vertas 1994-aisiais duotas viešas Amerikos įsipareigojimas: 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą, o Amerikos kariai Rusijos pusėn neiššovė į orą nė vieno perspėjančio šūvio.

Ar leistina 2014-uosius traktuoti kaip gėdingą Amerikos istorijos puslapį? Man regis, ne tik galima, bet ir būtina. Juolab kad Vašingtonas, vadovaujantis A.Ilarionovo įžvalgomis, nė neketina šiandien taisyti savųjų išdavysčių.

Tik nemanykite, jog esu naivus ir nesuprantu politikos užkulisių – visais laikais politikoje būta ir išdavysčių, ir garbingos, sąžiningos veiklos. 2014-ieji ar 2021-ieji – jokia išimtis. Tačiau man neramu: jei Baltieji Rūmai apgavo Ukrainą, kodėl negalėtų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, išduoti ir Baltijos valstybių? Jei tik turėčiau galimybę, paklausčiau pono Dž.Baideno: tavo pirmtakai mainais į teritorinio vientisumo garantijas iš Ukrainos išviliojo atominį ginklą, o tu dabar Ukrainai nenori duoti net granatsvaidžių!

Jei kaltinsite mane keičiant savo pažiūras nuo karšto Amerikos rėmėjo link aršaus skeptiko, – būsite neteisūs. Tiesiog aš bijau, jog jei V.Putinas sumanys pulti Lietuvą ar Estiją, NATO nė piršto nepajudins – apsiribos popieriniais pareiškimais ir atsargiais pagrūmojimais įvesti keletą simbolinių sankcijų keletai Rusijos kariškių. Rusija, mano supratimu, jau turi sumaniusi gudrų, klastingą Lietuvos okupacijos planą. Štai jis: chaoso apimtoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje surengiamas tikras ar tariamas sprogimas, paskelbiama, jog mirtį nešanti radiacija sparčiai slenka Vilniaus pusėn. Ką ištikus tokiai bėdai darytų Lietuvoje dislokuoti mūsų sąjungininkų kariškiai? Nenoriu būti juodu metraštininku, tačiau manau, kad jie visi spruktų iš Lietuvos. Kaip tik tuo metu į Lietuvą įžengtų „žalieji žmogeliukai“. Neva tik tam, kad saugotų Lietuvą nuo marodierių. Ir Lietuvoje, žinoma, ilgam pasiliktų. O bėdą dėl sprogimo Astravo AE suverstų neva išprotėjusiam Aliaksandrui Lukašenkai…

Nuomonę, jog Vašingtonas vis tik išduoda Ukrainą (nesilaiko savo 1994-aisiais pasirašytų įsipareigojimų), sustiprino ir youtube.com erdvėje peržiūrėti keli videointerviu su JAV buvusiu karininku Gariu Tabahu (Garry Tabax). Šis buvęs Amerikos karininkas gina A.Ilarionovo poziciją: Dž.Baidenas pataikauja V.Putinui, Ukaina palikta vienui viena. Ukraina iš Amerikos nebegauna beveik nieko.

Gario Tabaho laida

Beje, šis į atsagrą išėjęs karininkas mano, jog Donaldas Trampas (Donald Trump), nepaisant įvairių niuansų, pastebėjo, jog Amerika, nuolat auklėdama kitus, kaip svarbu pažaboti korupcija, pati yra baisiai korumpuota, valdoma įvairiausių klanų – Bušų, Klintonų, Obamų. G.Tabahas kviečia išsiaiškinti, o kokie Dž.Baideno sūnelio interesai Ukrainoje – ten jo verslas absoliučiai sąžiningas, švarus?

J. Bideno ir V. Putino susitikimas Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.

D.Trampas taip pat aršiai kritikavo brangiai kaštuojančias, tačiau jokios naudos neduodančias tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir ESBO. Barė Vokietiją ir Prancūziją, nesilaikančias įsipareigojimo karinėms reikmėms skirti bent 2 proc. nuo BVP. Argi visos šios D.Trampo pastabos – ne karti tiesa? Vietoj palaikymo, jog būtina tobulinti amerikietiškąją sistemą, D.Trampas buvo apkaltintas esąs vienas iš V.Putino agentų, nors, žvelgiant į šią dieną, toks epitetas labiau tiktų Dž.Baidenui.

G.Tabahas įsitikinęs, kad ekonomistas A.Ilarionovas – ne tik puikus mokslininkas, besiremiantis ne emocijomis, ne simpatijomis, o faktais, bet dar ir labai sąžiningas, drąsus, niekad nemeluojąs vardan šiltos kėdės, nebijąs vardan teisybės prarasti solidžiai apmokamų pareigų.

G.Tabahas apgailestauja, kad šiuo metu prieš A.Ilarionovą prasidėjusi tikra raganų medžioklė. Visokie jurijai švecai jį mėgina apjuodinti, nors A.Ilarionovas sako tik tiesą ir daugiau nieko išskyrus tiesą.

Deja, daugeliui iš mūsų tiesa – labai neparanki.

JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2021.07.13; 06:00

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino JAV prezidentą Josephą R. Bideną bei šalies žmones minint 245-ąsias Nepriklausomybės dienos metines.
 
Lietuvos vadovas, prisimindamas šiltą susitikimą NATO viršūnių paraštėse, padėkojo JAV lyderiui J. Bidenui už išskirtinį dėmesį Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui. Prezidentas pabrėžė, kad JAV karių buvimas Lietuvoje yra stipriausias grėsmių atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie visos euroatlantinės erdvės saugumo užtikrinimo.
 
„Lietuvai nepaprastai svarbus JAV vaidmuo, užtikrinant saugumą Baltijos regione. Esu tikras, kad bendras mūsų nedalomam saugumui kylančių grėsmių vertinimas atves prie abiem šalims naudingų sprendimų, padėsiančių sustiprinti JAV karinį buvimą Lietuvoje ir Baltijos regione“, – sveikinime rašo prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, JAV lyderystė yra nepakeičiama, stiprinant Vakarų demokratijas ir užtikrinant jų saugumą. Turime užtikrinti, kad nepakeičiamas transatlantinis ryšys ir strateginė partnerystė su JAV augtų ir stiprėtų.
 
Šalies vadovas išreiškė lūkestį visapusiškai stiprinti JAV ir Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą, plėtoti ekonominius ryšius, verslo, švietimo, kultūros, mokslo ir inovacijų iniciatyvas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.04; 10:43

Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinėse Valstijose mirties bausmė federaliniu lygiu kol kas nebus vykdoma. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį paskelbė atitinkamą potvarkį.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas atmeta mirties bausmę. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas tuo tarpu po maždaug 20 metų pertraukos vėl leido egzekucijas federaliniu lygiu. Respublikono vyriausybė dėl to kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Tada nuo 2020 metų liepos mirtina nuodų injekcija suleista keliems pagal federalinius įstatymus nuteistiems nusikaltėliams.
 
JAV mirties bausmė vykdoma daugelyje valstijų. Federaliniu lygiu mirties bausmė 2003-2020 metais buvos skiriama, tačiau nevykdoma.
 
Generalinis prokuroras M. Garlandas dabar nurodė peržiūrėti D. Trumpo vyriausybės pasiektus direktyvų dėl mirties bausmės vykdymo pakeitimus. Be kita ko, bus aiškinamasi, ar nuodų injekcijai naudojama medžiaga pentobarbitalis nesukelia skausmų ir kančių.
 
Taip pat iš naujo bus peržiūrimos nuostatos, kurios turėjo paspartinti mirties bausmės vykdymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.02; 08:21

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekiui atšaukimas būtų pergalingas Rusijai.
 
„Tai bus didžiulė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį paskelbus, kad atsisako sankcijų dujotiekio operatorei „Nord Stream 2 AG“.
 
Šalis tokiu žingsniu siekė sumažinti įtampą su Berlynu dėl 10 mlrd. eurų vertės projekto, kurį Vokietija ir kai kurios Europos šalys laiko itin svarbiu užsitikrinant ilgalaikį energijos tiekimą.
 
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas teigė, kad J. Bideno administracija „toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, argumentuodama, kad jis susilpnins Europos energetinį saugumą.
 
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.
 
Ketvirtadienį kalbėdamasis su reporteriais V. Zelenskis teigė esąs sunerimęs, kad Vašingtonas gali visiškai atšaukti dujotiekiui taikomas sankcijas.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
„Manau, kad yra didelė rizika, jog jie (Rusija) gali daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms… atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“, – teigė V. Zelenskis.
 
„Tai būtų pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir Joe Bidenui asmeniškai“, – pridūrė prezidentas.
 
Apie JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą paskelbta Maskvai ir Vašingtonui mėginant sušvelninti didžiausią dvišalių santykių krizę per daugybę metų.
 
Joe Biden. EPA – ELTA foto

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir A. Blinkenas susitiko Reikjavike vykusio Arkties tarybos susitikimo kuluaruose. Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo J. Bideno kadencijos pradžios.
 
Jie, be kita ko, aptarė Vašingtono siūlymą birželį suorganizuoti J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
 
„Tai yra teigiamas signalas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, omenyje turėdamas JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 18:30

Tango. Wikipedia nuotr.

Visą žvalgybos bendruomenę atstovaujantis JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (Office of the Director of National Intelligence – ODNI) paskelbė kas ketverius metus atnaujinamą ateinančio dvidešimtmečio pasaulinių tendencijų apžvalgą „Global Trends 2040“.
 
Apžvalgą rengia JAV Nacionalinė žvalgybos taryba (National Intelligence Council – NIC), jungianti žvalgybos bendruomenę su akademiniu ir verslo pasauliu ir vystanti JAV žvalgybos tarnybų dialogą su politikos formuotojais. Pagal susiklosčiusią tradiciją NIC pateikia savo pasaulinių tendencijų vertinimą naujos JAV prezidento kadencijos pradžioje.

„Global Trends 2040”, kai kurių JAV ekspertų apibūdinta kaip „niūriausia prognozė, kokią tik prisimena“, piešia pasaulį, kurio gyventojai dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių linkę poliarizuotis ir užsidaryti viena kitai prieštaraujančiose stovyklose. Dėl to ne tik auga įtampa atskirų valstybių viduje ir tarp valstybių, bet ir vis labiau destabilizuojama tarptautinė tvarka, paralyžiuojamas tarptautinių normų ir organizacijų veikimas. Atidesni skaitytojai pastebės, kad apžvalgoje išryškėjantis Rusijos vaidmuo ateities pasaulyje yra reikšmingas tik dėl savo destruktyvumo. Tuo tarpu Kinijai netiesiogiai siūloma, nors ir nesutariant su JAV, suvokti ir sąmoningai prisiimti bendrą atsakomybę už globalią ateitį.

Savo išvadas NIC ekspertai formuoja atskleisdami tris tarpusavyje sąveikaujančius žiūros kampus. Dokumentas pradedamas globalių struktūrinių pokyčių vertinimu, iš kurių išplaukia aiškėjanti globali visuomenių, valstybių ir tarptautinės bendruomenės dinamika, kuri, savo ruožtu, leidžia numatyti galimus konkrečius pasaulio raidos scenarijus.

Globalūs struktūriniai pokyčiai

Globaliais struktūriniais pokyčiais NIC ekspertai vadina tokius veiksnius, kurie visiškai ar iš dalies nepriklauso nuo atskirų žmonių, organizacijų ar net valstybių sprendimų, bet daro poveikį pasaulio visuomenėms, valstybėms ir tarptautinei tvarkai. Dokumente konkrečiai įvardijami šie globalūs struktūriniai pokyčiai: demografija ir žmonių gerovė, aplinka ir klimatas, ekonomika bei technologijos.

NIC vertinimu, gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje stoja, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja ir visuomenė sensta net augančios ekonomikos valstybėse, tokiose, kaip Kinija. Tuo pat metu gyventojų skaičius labiausiai auga santykinai skurdžiose valstybėse, kurios dėl intensyvios urbanizacijos nepajėgia užtikrinti reikiamos infrastruktūros ir švietimo, kad galėtų išnaudoti šį pozityvios demografijos potencialą.

Klimato pokyčiai (auganti vidutinė oro temperatūra, kylantis jūros lygis ir dažnesni ekstremalūs gamtos reiškiniai) per artimiausius dešimtmečius bus juntami visose pasaulio valstybėse. Tai skatins diskusijas dėl poveikio aplinkai mažinimo, bet daugumai valstybių bus sunku užtikrinti pakankamai žemą taršos lygį. Todėl kai kurios iš jų gali imtis pavojingų geoinžinerinių eksperimentų siekdamos atvėsinti klimatą.

JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (Office of the Director of National Intelligence – ODNI)
JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (Office of the Director of National Intelligence – ODNI). Herbas. Wikipedia nuotr.

Globali ekonomika taip pat išgyvens sudėtingą laikotarpį dėl augančių valstybių skolų, pasaulinės prekybos problemų ir nedarbo. Nestabili ekonominė aplinka kurs palankias sąlygas iškilti ir stiprėti galingoms korporacijoms, galinčioms varžytis dėl įtakos pasaulyje net su kai kuriomis valstybėmis. Tuo tarpu technologijų plėtra ir poveikis tik augs, tuo pačiu intensyvėjant kovai dėl technologinio dominavimo pasaulyje ir globaliems žaidėjams konkuruojant dėl technologijų žinių, talentų ir rinkų.

Svarbus ne tik atskirų globalių struktūrinių pokyčių daromas poveikis, bet ir šių veiksnių tarpusavio sąveika. Pavyzdžiui, stebimos demografinės tendencijos skatina migraciją – tiek darbo jėgos, tiek talentų nutekėjimą iš santykinai skurdžių valstybių. Tai dar labiau apsunkins šių valstybių ekonominę padėtį ir mažins jų galimybes prisidėti prie tarptautinės bendruomenės iniciatyvų stabdant neigiamą klimato kaitos poveikį. Tuo tarpu santykinai turtingose valstybėse imigracija didins socialinės apsaugos naštą, kurią gali būti sunku finansuoti lėčiau augant ekonomikai. Be to, intensyvėjantis žmonių judėjimas, kaip rodo Covid-19 pandemijos patirtis, didina užkrečiamų ligų plitimo riziką, o šią tendenciją dar stiprina augantis mikroorganizmų atsparumas gydymui antibiotikais.

Globali dinamika

Tarpusavyje sąveikaujantys globalūs struktūriniai veiksniai, pasak NIC ekspertų, sukuria globalią dinamiką: visuomenės ir valstybės pokyčius, pasireiškiančius visose ar daugelyje pasaulio šalių, bei iš jų plaukiančius tarptautinės tvarkos peržiūros reikalavimus. Kitaip nei globalūs struktūriniai veiksniai, globali dinamika tiesiogiai priklauso nuo atskirų žmonių, jų bendruomenių ir valstybių pasirinkimų, todėl jos kryptis gali keistis greičiau ir lengviau.

Šiuo metu, NIC vertinimu, pasaulio visuomenės gyvena aštrėjančio pasidalijimo ir konflikto nuotaikomis. Sulėtėjęs ekonomikos augimas ir demografiniai lūžiai kursto žmonių nesaugumo jausmą ir skatina nepasitikėti vyriausybėmis ir institucijomis, kurių veikla vertinama kaip neefektyvi, nes globalių struktūrinių pokyčių poveikis konkrečių žmonių gyvenimui išlieka neigiamas. Šios patirtys skatina žmones burtis į bendraminčių grupes, o šiuolaikinės technologijos stiprina tokių grupių informacinį uždarumą, tuo pat metu sudarydamos galimybę joms veikti tarptautiniu mastu. Tokiu būdu vis labiau poliarizuotos visuomenės įgyja vis daugiau priemonių vykdyti plataus masto agitaciją ir kurti spaudimą vyriausybėms.

Dėl šių visuomenės tendencijų pasaulio vyriausybės vis dažniau susiduria su augančia praraja tarp visuomenės lūkesčių ir valdžios galimybių. Politikai yra priversti reaguoti į globalius struktūrinius pokyčius, bet kartu patiria vis didesnį spaudimą iš įvairių visuomenės grupių, kurių reikalavimai dažnu atveju vienas kitam prieštarauja. Tai ne tik kelia grėsmę demokratijai, bet atskirais atvejais gali nulemti ir politinės galios perėjimą iš valstybės institucijų kitoms struktūroms (pvz., įmonėms ar nevyriausybinėms organizacijoms), kurios pasirodo pajėgios išspręsti konkrečias problemas. Toks konfliktiškas visuomenės ir valdžios santykis gali įtakoti radikalias konstitucijos bei valstybės valdymo pertvarkas šalyse, susiduriančiose su ypač giliomis krizėmis, pagimdančiomis charizmatiškus lyderius.

NIC požiūriu, visuomenių ir valstybių nestabilumas paveiks ir tarptautinę tvarką. Dėl nesutampančių interesų ir ideologijų, o ypač – dėl JAV ir Kinijos konkurencijos gali kisti valstybių aljansai, tarptautinių organizacijų veiklos galimybės ir pobūdis, taip pat gali būti peržiūrimos ir keičiamos valstybių tarpusavio santykius reguliuojančios normos. Tokioje konkurencingoje aplinkoje išauga ir tarpvalstybinių konfliktų grėsmė, kurią papildomai didina ir įprastus karinius pajėgumus papildančios naujos technologijos, atveriančios naujas poveikio priešininkams galimybes per kibernetines atakas ir kitus agresyvius veiksmus.

Pasaulio raidos scenarijai

Įvertinę globalius struktūrinius pokyčius ir globalią dinamiką NIC ekspertai numatė penkis galimus pasaulio raidos scenarijus: „Demokratijų renensansas“, „Dreifuojantis pasaulis“, „Konkurencinga koegzistencija“, „Siloso bokštai“ bei „Tragedija ir mobilizacija“. Nesunku pastebėti, kad dauguma scenarijų yra pagrįsti konkrečių valstybių strategijų sėkme ar nesėkme.

„Demokratijų renesansas“ numato, kad JAV visiškai susigrąžina dominuojantį vaidmenį pasaulyje ir veda klestinčių demokratijų aljansą. Sėkmingas verslo ir vyriausybės bendradarbiavimas užtikrina demokratijų technologinę pažangą, kuri padeda atgaivinti ekonomikas ir pakelti pajamų lygį demokratinėse valstybėse. Dėl to šių valstybių patrauklumas auga, o Rusijoje ir Kinijoje perdėta visuomenės kontrolė stabdo pažangą ir atstumia talentus, kuriuos pritraukia JAV ir jų partneriai. Tai vienintelis visiškai optimistinis scenarijus.

Antrąjį scenarijų „Dreifuojantis pasaulis“ galima perskaityti kaip tam tikrą JAV žvalgybos bendruomenės perspėjimą Kinijai. Pagal šį scenarijų Kinija iš esmės įgyvendina savo strategiją, aplenkia JAV ir tampa didžiausia pasaulio ekonomika. Tačiau net ir tai įgyvendinusiai Kinijai nepakanka galios visapusiškai dominuoti pasaulyje. Todėl tarptautinė bendruomenė tampa vis labiau susiskaldžiusi ir praradusi kryptį, o tai trukdo jai bendradarbiauti sprendžiant globalių struktūrinių pokyčių diktuojamas problemas, tokias, kaip klimato kaita.

Trečiasis scenarijus „Konkurencinga koegzistencija“ vaizduoja tam tikrą JAV ir Kinijos įtakos balansą. Abi galios išlieka fundamentaliai priešiškos ir telkia aplink save ideologiškai artimus sąjungininkus. Tačiau tuo pat metu joms pavyksta sutarti dėl esminių prekybos principų ir užtikrinti abipusiai naudingus ekonominius santykius. Dėl didžiųjų pasaulinių galių tarpusavio priklausomybės plataus masto karo tikimybė šiame scenarijuje yra menka.

JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (Office of the Director of National Intelligence – ODNI)

„Siloso bokštai“ – tai pasaulis, susiskaldęs į keletą regioninių blokų. Juos formuoja JAV, Kinija, Rusija, Europos Sąjunga (ES) ir dar keletas regionų lyderių. Blokai beveik nebendradarbiauja tarpusavyje, yra orientuoti į ekonominį savarankiškumą, atsparumą ir gynybą. Dėl to jie perorientuoja savo tiekimo grandines, siekia visiškos ar dalinės informacinės izoliacijos ir fragmentuoja tarptautinę prekybą. Tokiame pasaulyje beveik neįmanoma spręsti globalių problemų. Tarp scenarijaus eilučių galima perskaityti, kad tai – Rusijos aktyviai propaguojamas ir siekiamas „daugiapolis pasaulis“, kuris nėra naudingas nei JAV, nei Kinijai.

Paskutinis scenarijus „Tragedija ir mobilizacija“ skirtas netikėtumui – pasaulinio masto klimato ar aplinkos katastrofai, kurios pasekme tampa globaliai jaučiamas maisto trūkumas. Tokiu atveju nauja mobilizacija prasideda ES valstybėse, kur rinkimus laimi žaliųjų partijos. ES inicijuoja plataus masto tarptautinį atsaką, telkdama valstybių koaliciją, siekiančią realių globalių sprendimų neutralizuojant neigiamus klimato kaitos padarinius ir įveikiant skurdą. Prie koalicijos prisijungia Kinija, o vėliau – ir kitos Vakarų valstybės, įskaitant JAV. Tačiau pokyčiams priešinasi Rusija ir kitos valstybės, priklausomos nuo pajamų iš gamtos išteklių.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.05.06; 07:12

Irano sostinėje Teherane, anot žiniasklaidos, iškritusi pro daugiaaukščio langą žuvo aukšta Šveicarijos ambasados darbuotoja. 51-erių diplomatė pagal rangą buvo antras asmuo ambasadoje, pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Irano žiniasklaidos pranešimais.
 
Anot duomenų, diplomatė gyveno 18-ajame pastato aukšte. Kitos mirties aplinkybės kol kas nežinomos.
 
Šveicarija Irane atstovauja JAV interesams. Jungtinės Valstijos ir Iranas netrukus po islamo revoliucijos 1979-aisiais nutraukė santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 05:00

Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius nuotoliniame susitikime su JAV Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoja Kibernetinės gynybos politikos klausimais M. Eoyang. KAM nuotr.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius nuotoliniame susitikime su JAV Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoja Kibernetinės gynybos politikos klausimais Mieke Eoyang aptarė bendradarbiavimą, kaip stiprinti pajėgumus atremti Rusijos ir Kinijos veikimą kibernetinėje erdvėje, sakoma pranešime.
 
„Lietuva su JAV kitą savaitę pradeda pirmąjį bandomąjį projektą Regioninės kibernetinės gynybos centre Kaune – Kibernetinių grėsmių analizės celės. Ši bendra veikla reikšmingai prisidės prie kibernetinių grėsmių analizės regione“, – susitikime sakė viceministras M. Abukevičius.
 
Pokalbio metu buvo numatyti konkretūs veiksmai, kurių bus imtasi, siekiant kelti Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų gebėjimus ir kvalifikaciją, treniruotis, siekiant apginti valstybei svarbią infrastruktūrą, kelti atsparumą kibernetinėms atakoms bei kartu plėtoti pritaikomuosius tyrimus kibernetinio saugumo srityje. Abi pusės sutarė, kad kritinė infrastruktūra, ypač energetikos sektorius, yra kaip niekad aktualus.
 
„JAV yra pasiruošusi skirti ypatingą dėmesį plėtojant kibernetinį bendradarbiavimą su Lietuva”, – sakė M. Eoyang, pabrėždama, kad dabartinė JAV administracija yra pasiryžusi stiprinti kolektyvinę gynybą ir žinių apie kibernetinį saugumą lygį. JAV pareigūnė pabrėžė, kad bus siekiama užpildyti kibernetinio saugumo specialistų (personalo) kvalifikacijos spragas kartu treniruojantis kibernetinėse pratybose ir mokymuose.
 
Tai buvo pirmasis susitikimas su neseniai į pareigas paskirta JAV atstove, sutarta dialogą tęsti artimiausioje ateityje, kai bus pristatyti pirmieji bandomojo projekto rezultatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šių metų balandžio pradžioje oficialus Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) puslapis paskelbė danų žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, jog teroro aktų pavojus Danijos valstybėje 2021-aisiais metais išlieka aukštas. Prie Danijos saugumo ir žvalgybos veikiančio Teroro analizės centro viešai išplatintame dokumente rašoma, kad didžiausią grėsmę Danijos Karalystei vis dar kelia „radikalūs islamistai, turintys noro ir gebėjimų rengti išpuolius“. Esą teroro aktus jie planuoja atlikti tiek šaunamaisiasis ginklais, tiek sprogstamaisiais užtaisais.

XXX

Tarp tų, kurie kelia pavojų, žinoma, minimi ne vien radikalūs islamistai, bet ir kraštutinės dešinės ekstremistai, tikintys painiomis teorijomis apie „sionistų sąmokslą“ arba pergyvenantys dėl „skriaudas patiriančios baltosios rasės likimo“. Tačiau daniškame dokumente didžiausias dėmesys teikiamas vis tik islamo fanatikams, kuriuos, pavyzdžiui, erzina prancūzų satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“, publikavęs pranašo Mahometo karikatūras, bei danų kraštutinės politinės partijos „Stram Kurs“ inicijuojami Korano deginimai.

Danijos Karalystės vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Kodėl įsiminiau šį Danijos dokumentą? Jame nėra gilios, rimtos analizės, kas kaltas, jog atsiranda „radikalių islamistų“. Tie keli trumpučiai argumentai, jog, sakykim, viena pusė pranašo Mahometo karikatūras laiko asmeniniu įžeidimu, o kiti tokius piešinius traktuoja kaip „žodžio laisvę“, – per daug tiesmukiški, per daug primityvūs. Šitaip žvelgdami (mes – viską suprantantys geručiai, jie – nieko nesuprantantys blogiukai) tikrųjų trinties priežasčių neperprasime. Į „radikalių islamistų“ temą derėtų žvelgti giliau. Ne vien danams – mums visiems. Visai Europos Sąjungai. Tos karikatūros – tik vienas ryškus atvejis iš daugybės pavyzdžių, kaip netinkamai elgiamės, bendraudami su musulmoniškomis valstybėmis, o paskui stebimės, kodėl musulmonai pyksta, nusivylę, įsižeidę (keldamas šį klausimą nepateisinu žudymo; atimti gyvybę – vienas iš baisiausių nusikaltimų).

XXX

Štai kaip apie 2015-ųjų metų tragediją Paryžiuje anuomet buvo rašoma mano redaguojamame portale slaptai.lt:

(…). Tai, kas atsitiko Prancūzijoje, yra siaubingas netolerancijos pavyzdys. Deja, netolerancijos iš abiejų pusių. Kai kurios karikatūros, paskelbtos visame pasaulyje tragiškai išgarsėjusiame žurnale, yra tiesiog šlykščios, įžedžiančios, religinę nesantaiką kurstančios… Ko siekė jų autoriai? Dvigubi standartai – akivaizdūs. Vienus įžeidinėti – galima, kitų – nevalia? Krikščionims leidžiama apraudoti genocidą, musulmonų aukos – per mažos, kad prilygtų genocidui?

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Billas Donohue, vadovaujantis Katalikų lygai – Jungtinių Valstijų organizacijai, „ginančiai katalikų teises“ – išplatino pranešimą spaudai pavadinimu „Musulmonai turi pagrindo pykti“. Jame Donohue kritikuoja leidinio polinkį įžeidinėti pasaulio tikinčiuosius, įskaitant ir ne musulmonus. „Nužudytas „Charlie Hebdo“ redaktorius Stephane‘as Charbonnier „nesuprato vaidmens, kuriuo jis pats prisidėjo prie savo tragiškos mirties“, rašoma pranešime. 

Taigi Europos Sąjungos žvalgybos, mano supratimu, savo ataskaitose privalėtų šnekėti ne vien apie „radikalaus islamo“ pasekmes. Tokiose ataskaitose turėtų atsirasti vietos ir šio reiškinio priežastims. Analizuokime ne vien musulmoniškas klaidas, imkime rimtai narplioti savas nuodėmes. Būtent – kokios mūsų, europiečių, klaidos? Šitaip sakydamas nekviečiu tapti nuolankiais, nusižeminusiais. Neleiskime, kad mums užsiliptų ant galvų. Neleiskime mūsų bažnyčių paversti mečetėmis. Bet jei norime, kad musulmonai gerbtų mus, mes privalome gerbti jų tradicijas, religiją, simbolius. Jei matome, kaip juos erzina šlykščiosios karikatūros, tai gal verta jų atsisakyti, net jei žodžio laisvė suteikia teisę jas paišyti?

Dabar gi – chaosas. Mes reikalaujame, kad jie mus gerbtų, bet mums gerbti jų – neprivalu?

XXX

Beje, esama kur kas daugiau atvejų, kada mes netinkamai elgiamės. Šlykščiosios „Charlie Hebdo“ karikatūros ar viešas Korano pleškinimas – tai tik aisbergo viršūnė. Dvigubus standartus mes demonstruojame kur kas kas dažniau ir subtilesnėmis priemonėmis. Dėl to kalta ne vien Danija ir Prancūzija. Žvelkime plačiau, giliau. Omenyje turiu kad ir sėkmingą Azerbaidžano pergalę (2020-ųjų pabaigoje per 44 dienas šiai musulmoniškai valstybei pavyko susigrąžinti daugumą 1992 – 1994 metais prarastų Kalnų Karabacho teritorijų). Ar pasveikinome Azerbaidžaną su įspūdinga pergale (kol kas – tai vienintelė buvusios Sovietų Sąjungos respublika, kuriai pavyko atkurti savo teritorinį vientisumą; gruzinai, moldavai ir ukrainiečiai – vis dar vargsta).

Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių

Ogi nepasveikinome. Mums tarsi neapsiverčia liežuvis pasidžiaugti Azerbaidžano pasiekimais, nes azerbaidžaniečių priešininkai – armėnų, t.y. krikščionių, separatistai. Nepasveikinę Azerbaidžano mes taip pat nepasmerkėme Armėnijos, kai ši apšaudė civilius Azerbaidžano miestus, niekaip nesusijusius su Kalnų Karabachu. Nejaugi jau pamiršome, kaip 2020-ųjų antroje pusėje armėnų ginkluotosios pajėgos iš galingų pabūklų apšaudė senąją Azerbaidžano sostinę Giandžą ir du kiek mažesnius azerbaidžanietiškus miestus – Bardą ir Terterą?! Šių išpuolių metu žuvo ir moterų, ir vaikų. Sugriauta daug gyvenamųjų namų. Ar didžiosios Europos sostinės pareiškė Azerbaidžanui užuojautą dėl armėnų ginkluotųjų pajėgų surengtų šių išpuolių? Ne, nepareiškė. O kodėl – todėl, kad armėnai – krikščionys?

XXX

O kodėl nepagyrėme Turkijos, padėjusios Azerbaidžanui susigrąžinti savas Kalnų Karabacho teritorijas? Juk tai – ir Ankaros nuopelnas, kad Baku pavyko atkurti teritorinį vientisumą. Nepasveikinome, nepagyrėme. Žinoma, tokie subtilūs nutylėjimai bei ignoravimai ne tokie bjaurūs, kaip karikatūros, bet vis tik – skaudūs. Europietiškas netaktas – akivaizdžiausias. Akis bado. Musulmoniškas pasaulis tai mato, jaučia, analizuoja.

Turkijos kariuomenė

Akivaizdūs europietiški tendencingumai ir dėl Turkijos. Turkijos mes nepagyrėme nei tuomet, kai ji talkino Azerbaidžanui jėga išstumiant armėnų pajėgas, nei tuomet, kai Ankara griežtai gina Ukrainos teisę į Krymą, Donbasą ir Luhanską bei tiekia ukrainiečių kariams ginklų. Užuot pagyrę Turkijos vadovybę už principingumą gerbiant šalių teritorinį vientisumą mes Ankarą koneveikiame dėl būtų ir išsigalvotų nuodėmių – tai su Graikija jūros nepasidalina, tai aukštą ES pareigūnę oficialaus priėmimo metu pasodino ne centriniame fotelyje, tai demokratijos lygis neatitinka Briuselio ir Strasbūro nubrėžtų standartų. Musulmonų pasaulis mato, kaip tendencingai Europos Sąjunga palaiko su Turkija konfliktuojančią Graikiją ir Armėniją.

XXX

Štai dar vienas garbės mums nedarantis pavyzdys.

Kas yra UNESCO – žinome visi. UNESCO yra Jungtinių Tautų (United Nations) specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.

Šuša. Kalnų Karabachas. Chano rūmų griuvėsiai

Tačiau ar visada ši organizacija elgiasi tinkamai? Žvilgtelėkime į Pietų Kaukazo regioną. 2020-ųjų metų pabaigoje, kai Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, kariniu būdu iš armėnų separatistų atsiėmė jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą ir gretimus keletą rajonų, UNESCO atstovai puolė priekaištauti azerbaidžaniečiams, kad šie nedrįstų naikinti armėniškų kultūros, istorijos, architektūros paminklų. Žvelgiant iš šalies, toks įtakingos tarptautinės organizacijos perspėjimas suprantamas. Atsarga gėdos nedaro.

Ir vis tik tokius įtarimus Azerbaidžanui svaidyti nepadoru, nes tie, kurie bent kiek susipažinę su šios musulmoniškos šalies istorija, puikiai žino: azerbaidžaniečiai visuomet buvo tolerantiški kitoms tautoms, kitoms religijoms. Įtarti, jog susigrąžinę Juoduoju Sodu vadinamą Kalnų Karabachą jie būtinai puls kerštauti, t.y. naikinti armėniškos kultūros objektus, – primityvu. Beje, oficialusis Baku pats, niekieno neraginamas, vos tik pradėjęs 2020-ųjų išlaisvinimo operaciją, pareiškė saugosiąs visus armėniškus, visus krikščioniškus architektūros, istorijos, kultūros ženklus. Azerbaidžaniečiai niekad nebuvo vandalai.

Oficialusis Baku taip pat pareiškė neprieštarausiąs UNESCO vadovybės sumanymui į Kalnų Karabachą pasiųsti specialią ekspertų delegaciją, kuri pati įsitikintų, kaip šiame regione saugomi kultūrinę, istorinę vertę turintys krikščioniški objektai.

Tačiau toks energingas UNESCO susirūpinimas, ar azerbaidžaniečiai negriaus, vaizdžiant tariant, armėniškų bažnyčių, – dviprasmiškas. Bylojantis apie pašlijusią šios organizacijos moralę, neprincipingumą, apie taikomus bjaurius dvigubus stadartus. Kuo remiantis taip manau? Padori tarptautinė organizacija, prieš pradėdama ieškoti vadinamojo „azerbaidžanietiško barbarizmo atvejų“ 2020-ųjų pabaigoje – 2021-ųjų pirmojoje pusėje (nepraėjo nė vieneri metai), pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kaip šiame regione ištisus tris dešimtmečius (nuo 1994-ųjų iki 2020 rudens) elgėsi armėnų pajėgos. Ji pirmiausia turėjo iškelti klausimą – kiek musulmoniškojo, azerbaidžanietiškojo paveldo objektų sunaikino Armėnijos remiami separatistai.

Štai ką paliko armėnų separatistai Kalnų Karabache ir gretimuose septyniuose rajonuose

Bet armėnų elgesys Kalnų Karabache 1994-2020 –aisiais metais UNESCO organizacijos niekad nedomino. Kol Azerbaidžanui priklausantis Kalnų Karabachas buvo armėnų separatistų rankose, Azerbaidžano valdžia ne sykį kreipėsi į UNESCO. Prašyte prašė pasiųsti delegacijų, kurios išsiaiškintų, kaip ten globojami, prižiūrmi azerbaidžaniečiams brangūs kultūros ir istorijos objektai. UNESCO visus azerbaidžaniečių prašymus ignoravo.  Arba diplomatiškai išsisukdavo nuo atsakymo, arba teisindavosi, jog negalinti kištis į tarptautinės politikos reikalus.

Tačiau 2020—aisiais, vos tik Jerevanas pradėjo triukšmauti dėl neva dideliame pavojuje atsidūrusių krikščionybės šedevrų, UNESCO čia pat pareiškė norą išsiaiškinti „realią padėtį“. Dvigubi standartai, nepriderantys solidžiai tarptautinei organizacijai, – akivaizdūs. Jei jau pastangos domėtis azerbaidžanietiškojo paveldo objektais Kalnų Karabache – politika, tad ir susirūpinimas armėniškais kultūros objektais Kalnų Karabache turėtų būti politika? Bet UNESCO rūpi, regis, pamatyti ne „visą peizažą“, o tik surasti bent vieną Azerbaidžano netinkamo elgesio pavyzdį.

Ir vis tik Azerbaidžanas džiaugiasi, kad UNESCO galų gale susidomėjo Kalnų Karabachu ir, tikėkimės, gretimais septyniais rajonais (juos armėnų separatistai taip pat buvo okupavę). Mat armėniškojo vandalizmo atvejų, kai ten buvo griaunamos mečetės, plėšiami muziejai, Kaukazo Albanijos architektūriniai paminklai perdaromi į armėniškus, iki pamatų sugriauti Agdamas Ir Fizuli miestai, – apstu.

Nepaisant tarptautinės bendruomenės abejingumo trejetą dešimtmečių Kalnų Karabache nuo žemės paviršiaus trintam musulmoniškąjam paveldui, Azerbaidžanas visąlaik kruopščiai fiksavo kiekvieną armėniškojo vandalizmo atvejį. Visi barbarizmai užregistruoti dviejuose kataloguose: „Nuostoliai, padaryti istorijos ir kultūros paminklams okupuotose Azerbaidžano teritorijose“ bei „Azerbaidžanietiškų kultūros mpaminklų Kalnų Karabache katalogas“. Šios enciklopedijos išerstos į anglų, azerbaidžaniečių, rusų ir prancūzų kalbas.

Tad ponams iš UNESCO, atvykusiems į Kalnų Karabachą, nebus sunku ieškoti tikrųjų vandalų. Bet ar jie norės nuoširdžiai išsaiškinti, kiek per tris dešimtmečius architektūros, istorijos ir kultūrtos paminklų sunaikino armėnų separatistai?

Manote, musulmoniškas pasaulis nemato šių akibrokštų? Manote, tokia europietiška dviveidystė musulmonų neliūdina, neerzina?

XXX

Danijos žvalgybos ataskaitoje kažkodėl nėra nė žodžio ir apie galimus armėnų teroristinių organizacijų išpuolius 2021-aisiais. Juk Armėnijoje šiandien sudėtinga padėtis. Ten esama jėgų, kurios tautiečius ragina imti į rankas ginklą ir keršyti, keršyti, keršyti. Armėnų sukarintų teroristinių grupuočių taikiklyje – Azerbaidžanas ir Turkija. Klausiate, kuo čia dėta Danija? Prisiminkime 1981-uosius metus, kai Kopenhagoje prie turkų transporto kompanijos „THY“ nugriaudėjo galingas sprogimas ir du danai buvo sunkiai sužeisti. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė viena iš armėnų teroristinių organizacijų. Tokiu būdu ji neva keršijo turkams už tragiškus 1915-uosius metus. Atkreipkite dėmesį – keršijo ne Turkijos, o Danijos teritorijoje, nė kiek nepergyvendama, jog galį nukentėti ne vien turkai, bet ir niekuo dėti danai.

Nuo teroristų rankų žuvusių Turkijos diplomatų sąrašas

Tas 1981-ųjų išpuolis Kopenhagoje – tik vienas iš 1973-2002 metais armėnų teroristų Vakaruose surengtų teroro aktų, kurių metu žuvo 70 žmonių, 524 buvo sužeisti, 105-eri tapo įkaitais ir 12 iš jų buvo nužudyta. Tarp žuvusiųjų, suluošintų – ne vien turkų diplomatai. Taigi ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak ir joms giminingos organizacijos keršijo turkams Danijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje… Ar tokios beveik tris dešimtmečius Europą kadaise purčiusios ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak teroristų akcijos šiandien vėl neįmanomos?

XXX

Vienas iš paskutiniųjų bjaurių akibrokštų – 46-ojo JAV prezidento Džo Baideno šių metų balandžio 24-ąją ištarti žodžiai, esą 1915-ųjų karai tuometinės Osmanų imperijos teritorijoje buvo „armėnų genocidas“. Gal ir taip. Tačiau mes juk nežinome. Negalime žinoti. Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol neįsileidžia į savo archyvus tyrinėtojų. Todėl stebiuosi: kaip apsiverčia liežuvis tvirtinti buvus ar nebuvus „armėnų genocidui“ nuodugniai neištyrinėjus armėniškųjų archyvų? Štai buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas teisės klausimais ponas Briusas Feinas pripažįsta, jog anuomet, kai prezidentavo R.Reiganas, oficialusis Vašingtonas ėmė gilintis į 1915-ųjų įvykius tuometinėje Osmanų teritorijoje. Tiesa, tyrinėjimai nebuvo užbaigti. Ir vis tik iš to, ką pavyko surinkti, Br. Feinas daro išvadą: „jeigu archyvai bus atidaryti, armėnams teks atsiprašyti, jog suklaidino pasaulį“ (apie tai rašoma leidiniuose Turkiye ir Caucasus Online).

Taigi mano mylima ir gerbiama Amerika padarė didžiausią klaidą brėždama griežtus priekaištus turkams – derėjo palaukti, kol Jerevanas atidarys savo rankraštynus. Grubią klaidą padarė ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, balandžio 24-osios išvakarėse nuskridęs į Jerevaną pagerbti „armėnų genocido“ aukų. Juk M. Adomėnas negali nežinoti: armėniški archyvai vis dar akylai slepiami nuo užsienio tyrinėtojų. Netinkamai pasielgė ir Seimo narys Raimundas Lopata, balandžio 24-ąją raginęs valstybes, iki šiol nepripažinusias 1915-ųjų tragedijos „armėnų genocidu“, kuo greičiau pasitaisyti – pripažinti. Juk prof. R. Lopata, kadaise užėmęs itin svarbias pozicijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, privalo žinoti: rimtai į istoriją žvelgiantys istorikai, mokslininkai, politikai pirmiausiai analizuoja konfliktuojančių pusių archyvus ir tik po to skelbia rezoliucijas, nutarimus, priima įstatymus.

Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Ponui M. Adomėnui ir R. Lopatai derėtų įsiklausyti bent jau į tai, ką savo asmeninėje paskyroje socialiniuose tinkluose dėl „armėniškojo genocido“ yra parašęs Latvijos viceministras ir krašto apsaugos ministras Artis Pabriks: „JAV prezidento pozicija Armėnijos genocido klausimu tik apsunkins dviejų NATO šalių bendradarbiavimą, kai to labiausiai reikėtų. Panašiai galiu patarti tiems Latvijos parlamentarams, kurie aukodami nacionalinius interesus nori nusipirkti sau indulgencijas.“

Tai – tik keletas pavyzdžių, kada mes elgiamės netaktiškai, bendraudami su musulmoniškomis valstybėmis.

2021.04.26; 08:00

JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas demokratas Robertas Menendezas sveikina Amerikos prezidento Joe Bideno ketinimą oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame jo pareiškime.
 
Anksčiau apie J. Bideno planus pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi šaltiniais JAV administracijoje.
 
„Sveikinu prezidento sprendimą padaryti galą daugiau kaip šimtmetį trunkančiam vieno niūriausių žmonijos istorijos įvykių nutylėjimui. Mes pagerbiame tuos, kurie tapo genocido aukomis, prisimename, kaip jie žuvo, ir džiaugiamės pakeitę tai, kas istorijoje bus žinoma apie jų žūtį“, – pabrėžia savo pareiškime R. Menendezas.
 
„The Wall Street Journal“ duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
 
J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.
 
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
 
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 03:00

Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas ruošiasi pripažinti Pirmojo pasaulio karo metu Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes genocidu, paskelbė JAV žiniasklaida.
 
1915 metų balandžio 24-oji laikoma armėnų genocido pradžia. Istorikai laiko šias žudynes pirmuoju XX amžiaus genocidu, buvo nužudyta apytikriai 1,5 mln. armėnų. Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija įnirtingai neigia, kad šios žudynės prilygsta genocidui.
 
Tikėtina, kad šis JAV žingsnis dar labiau padidins įtampą su NATO sąjungininke Turkija, kuri griežtai atmeta genocido pavadinimą, nors dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, vartoja šį terminą armėnų žudynėms.
 
Kaip teigia „The New York Times“ ir „Wall Street Journal“, J. Bidenas genocidą turi pripažinti šeštadienį, minint 106-ąsias šių masinių žudynių metines. Žudynės prasidėjo 1915 metais, kai Osmanų imperija kovojo su carine Rusija per Pirmąjį pasaulinį karą dabartinės Armėnijos teritorijoje.
 
J. Bidenas taptų pirmuoju JAV prezidentu, atvirai pavadinusiu žudynes genocidu. Nors tai neturėtų jokių teisinių pasekmių, jis supykdytų Ankarą, kuri tvirtina, kad genocido nebuvo ir abi pusės karo metu vykdė žiaurumus.
 
Kiek anksčiau daugiau kaip 100 JAV Kongreso narių parašė prezidentui laišką, ragindami jį laikytis rinkimų kampanijos pažadų ir pripažinti genocidą. JAV Kongresas dar 2019-ųjų gruodį pripažino žudynes genocidu.
 
„Dešimtmečius, kol pasaulio lyderiai pripažįsta pirmąjį XX amžiaus genocidą, JAV prezidentas tyli“, – laiške rašė Kongreso nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 00:30

Incidentas prie Kapitolijaus. EPA-ELTA nuotr.

Incidento prie JAV Kongreso pastatų komplekso kaltininkas socialiniuose tinkluose reguliariai rašė, kad prieš jį vykdoma Amerikos specialiųjų tarnybų operacija, ir galėjo būti sutrikusios psichikos. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.
 
Pasak kanalo šaltinių, 25 metų Indianos valstijos gyventojas Noah Greenas skelbė atitinkamus įrašus instagrame, taip pat ir kelias pastarąsias dienas. Jis teigė, kad „jį persekioja JAV valdžia“. N. Greenas taip pat tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų vyriausybė yra tamsiaodžių priešas Nr.1“.
 
Pagal amerikiečio versiją, specialiųjų tarnybų pareigūnai mėgino jį nunuodyti, taip pat paveikti jo psichiką. Kaip pažymi CNN, N. Greeno įrašai rodo, kad jo psichika galėjo būti sutrikusi.
 
Pasak televizijos kanalo MSNBC šaltinių teisėsaugos institucijose, jis taip pat feisbuke reiškė paramą judėjimui „Islamo nacija“ (Nation of Islam), kuris bazuojasi Čikagoje (Ilinojaus valstija). Šis judėjimas buvo įkurtas 1930 metais Mičigano valstijoje. Jo nariai teigia siekią skleisti islamą, gerinti afroamerikiečių padėtį. Kai kurios autoritetingos JAV žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina judėjimą priešiškumu baltiesiems, rasizmu, antisemitizmu, islamo principų iškraipymu.
 
Anksčiau penktadienį N. Greenas prie Kapitolijaus automobiliu partrenkė du policininkus, o paskui įsirėžė į atitvarą. Po to jis išlipo iš automobilio su peiliu rankoje, ėmė artintis prie pareigūnų, ignoruodamas jų komandas mesti ginklą, ir buvo nušautas. Per incidentą du policininkai buvo sužeisti, vienas iš jų vėliau mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.04; 05:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas ketvirtadienį įspėjo visus prie prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto dirbančius subjektus „nedelsiant“ nutraukti darbą, antraip grės JAV sankcijos.
 
A. Blinkenas pranešime teigė, kad prezidento Joe Bideno administracija „įsipareigojusi laikytis“ 2019 m. JAV Kongrese priimto ir 2020 m. išplėsto įstatymo, leidžiančio pritaikyti sankcijas.
 
„Nord Stream 2“ yra blogas sandoris Vokietijai, Ukrainai ir mūsų sąjungininkėms ir partnerėms Vidurio ir Rytų Europoje“, – teigė A. Blinkenas, pakartodamas jau kurį laiką reiškiamą Vašingtono priešinimąsi 11 mlrd. dolerių (9,2 mln. eurų) vertės dujotiekiui, tiesiamam Baltijos jūros dugnu.
 
Jis pasmerkė dujotiekį kaip „Rusijos geopolitinį projektą, sukurtą siekiant suskaldyti Europą ir susilpninti Europos energetinį saugumą“.
Valstybės departamentas „stebi pastangas užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekį ir vertina informaciją, susijusią su prie projekto dirbančiais subjektais“, pridūrė A. Blinkenas.
 
A. Blinkenas, kuris sulaukia daugybės išrinktų pareigūnų, ypač respublikonų, kritikos dėl negebėjimo imtis įstatymu numatytų baudžiamųjų priemonių, pakartojo JAV „įspėjimą, kad kiekvienas prie „Nord Stream 2“ dirbantis subjektas rizikuoja JAV sankcijomis ir turėtų nedelsiant nutraukti darbą prie dujotiekio“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.19; 08:14

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

JAV ketvirtadienį įspėjo sąjungininkės Armėnijos ginkluotąsias pajėgas nesikišti į politiką, kai išrinktasis šalies premjeras apkaltino jas bandymu įvykdyti karinį perversmą.
Nikolas Pašinianas ragina Armėnijos kariuomenę „tarnauti šalies žmonėms“. EPA – ELTA nuotr.
 
„Raginame visas puses elgtis santūriai ir vengti bet kokių eskalacinių ar smurtinių veiksmų“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Primename visoms pusėms pagrindinį demokratijos principą, kad valstybės ginkluotosios pajėgos neturėtų kištis į vidaus politiką“, – pridūrė jis.
 
Ketvirtadienį Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir vyriausybė atsistatydintų.
 
N. Pašinianas kariuomenės pareiškimą pavadino bandymu įvykdyti karinį perversmą ir paragino savo šalininkus eiti protestuoti į gatves.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:42

Jungtinėse Valstijose šalčio ir blogo oro aukomis jau tapo 34 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose šalčio ir blogo oro aukų skaičius išaugo iki 34 žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CBS.
 
Jo žiniomis, stichija daugiausiai gyvybių pareikalavo Teksaso valstijoje, kur dėl incidentų, susijusių su atšiauriomis oro sąlygomis, mirė 20 žmonių.
 
Naujausiais duomenimis, dėl sniego audros apie 300 tūkst. Teksaso gyventojų lieka be elektros, iš jų daugiau kaip 260 tūkst. neturi vandentiekio vandens. Didelėje valstijos teritorijos dalyje laikosi anomalūs šiam regionui šalčiai. Trečiadienį dėl blogo oro buvo atšaukta apie 2,3 tūkst. vidaus ir tarptautinių skrydžių. Ypač sunki situacija susiklostė Teksaso, Misisipės ir Kentukio oro uostuose.
 
Kaip praneša Teksaso televizijos kanalai, be elektros likę valstijos gyventojai mėgina sušilti automobiliuose. Mažiausiai vienas iš jų apsinuodijo smalkėmis. Mėginimai šildytis prie židinių ir dujinių viryklių arba naudoti generatorius baigiasi gaisrais. Dalis parduotuvių nedirba todėl, kad nėra elektros, o prie kitų nusidriekia ilgos eilės. Federalinė valdžia imasi priemonių, kad padėtų Teksaso ir kitų labiausiai nuo sniego audros ir šalčių nukentėjusių valstijų gyventojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:48

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį telefonu su JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų (angl. Baltic Caucus) grupės vienu iš pirmininkų Donu Baconu aptarė situaciją Rusijoje, Baltarusijoje ir regione, aktualius dvišalius ir daugiašalius Lietuvos ir JAV santykių bei tarptautinio saugumo politikos klausimus. sakoma pranešime.
 
Ministras pasveikino D. Baconą tapus vienu iš pirmininkų Lietuvai svarbiame, Baltijos regiono problematikai skirtame JAV Atstovų rūmų draugų grupės komitete. D. Baconas pakeitė ilgametį Baltijos grupės pirmininką ir rėmėją, lietuvių kilmės kongresmeną Johną Shimkų.
 
Ministras G. Landsbergis pasidžiaugė tvirtais JAV įsipareigojimais Baltijos jūros regiono saugumui užtikrinti. „Lietuva ir JAV išsaugojo ilgamečius santykius, stovėjo petys petin mūsų kovose už nepriklausomybę, esame už tai JAV be galo dėkingi,“ – sakė ministras.
 
G. Landsbergis kvietė didinti JAV investicijas į Lietuvos gynybos pajėgumus, padėkojo už paramą Baltijos saugumo paramos iniciatyvai, taip pat informavo, kad Lietuva pasiruošusi suteikti priimančiosios šalies paslaugas JAV karių dislokavimui regione. Kalbėdamas apie transatlantinio bendradarbiavimo svarbą, ministras pabrėžė, kad NATO sąjungininkų bendradarbiavimo kritiniais klausimais poreikis regione išaugo.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė regiono valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos bei JAV, veiksmų koordinavimo svarbą, siekiant sustabdyti masines represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei suteikti paramą šių šalių pilietinei bendruomenei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 00:05