Iki atskiro sprendimo į orą nepakils nė vienas JAV vidaus reikalų departamento dronas. Tai yra per 800 skraidyklių, pranešė „Wall Street Journal“. Departamentas patvirtino atitinkamą sprendimą.
 
To priežastis yra susirūpinimas dėl Kinijos šnipinėjimo ir kibernetinių atakų. Visi Vidaus reikalų departamento flotilės dronai yra arba pagaminti Kinijoje, arba turi Kinijoje pagamintų dalių, rašo „Wall Street Journal“.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sprendimą neleisti bepiločiams kilti į orą priėmė vidaus reikalų sekretorius Davidas Bernhardtas.
 
Dronai esą nebus naudojami, kol bus baigtas saugumo rizikų vertinimas. Išimtis daroma tik skraidyklėms, kurios šiuo metu pasitelkiamos esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, per gamtos stichijas ar gelbėjimo akcijas, sakoma departamento pranešime JAV technikos portalui „The Verge“.
 
Jungtinėse Valstijose dronai, be kita ko, naudojami kovai su miškų gaisrais, užtvankų stebėjimui ir žalos aplinkai įvertinimui.
 
Anot „Wall Street Journal“, pagrindinė sprendimo stabdyti dronų skrydžius priežastis yra susirūpinimas, kad skraidyklės gali būti panaudotos duomenų perdavimui, be kita ko, fiksuojant jautrią JAV infrastruktūrą.
 
Tai esą vėliau gali pasitarnauti kaip pagrindas kibernetinėms atakoms.
JAV jau daug metų kaltina Kiniją ekonominiu šnipinėjimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.01; 06:00

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV žaidžiant „pavojingus žaidimus“ Sirijos šiaurės rytuose.
 
Pasak S. Lavrovo, JAV žaidžia labai pavojingus žaidimus su Sirijos kurdais, kurių kovotojai buvo pagrindiniai JAV sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. JAV prieš kelias dienas nusprendė neberemti kurdų kovotojų Sirijoje.
 
Turkija jau seniai grasino pradėti karinę operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, kuriuos laiko teroristais. Puolimo tikimybė gerokai išaugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga paskelbė, kad netrukdys turkų operacijai ir atitrauks nuo šiaurinės Sirijos sienos JAV karius.
 
Šis JAV sprendimas sulaukė kritikos, neva JAV apleido Sirijos kurdus – ilgalaikius savo sąjungininkus kovoje su IS.
 
JAV kariai pradėjo atsitraukimą iš pozicijų Sirijos šiaurinėje dalyje ir taip sudarė sąlygas Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus pasienio teritorijoje.
 
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, Turkijos operacijos tikslas – išvyti kurdų kovotojus iš Sirijos pasienio teritorijos ir įkurti joje „saugiąją zoną“, į kurią galėtų sugrąžinti 2 mln. Turkijoje gyvenančių sirų pabėgėlių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 03:00

JAV agresija ir nusiginklavimo troškimas reiškia, kad kito Vašingtono ir Pchenjano aukščiausio lygio susitikimo galimybė tampa abejotina, penktadienį skelbė Šiaurės Korėja, nors ir gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą kaip „drąsų“ ir „išmintingą“.
 
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Kim Kye Gwanas taip pat sukritikavo bendras Vašingtono ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Šiaurės Korėja laiko pasiruošimu invazijai, bei griežtesnes sankcijas ir spaudimą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
 
Kim Kye Gwanas, be kita ko, tvirtino, kad kol Pchenjanas „nuoširdžiai stengėsi sukurti pasitikėjimą“, JAV politikai liko „apsėsti“ idėjos taikyti sankcijas, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų.
Patarėjas teigia abejojąs, kad kito aukščiausio lygio susitikimo metu galėtų būti pasiekta kokia nors pažanga dėl vyraujančios nuomonės Vašingtone, kad Šiaurės Korėja pirmiausiai privalo nusiginkluoti.
 
Vis dėlto Šiaurės Korėjos politikas pagyrė dabartinį JAV vadovą D. Trumpą. Pasak Kim Kye Gwano, D. Trumpas „skiriasi nuo savo pirmtakų“.
Kim Kye Gwano pranešimas paskelbtas, praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad „greitu metu gali įvykti“ dar vienas susitikimas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
 
JAV ir Šiaurės Korėja pernai pradėjo derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo, mainais į JAV saugumo garantijas ir jam taikomų sankcijų sušvelninimą.
 
Derybos atsidūrė aklavietėje po antrojo nesėkmingo D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo vasarį. Nors birželį abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje neplanuotai įvykusio susitikimo metu D. Trumpas ir Kim Jong-unas sutarė atnaujinti darbinio lygmens derybas, abi šalys iki šiol nesusitarė nei dėl susitikimo datos, nei vietos.
 
2019.09.27; 09:33

Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į JAV, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA). 74-osios sesijos atidaryme prezidentas sakys pirmąją savo kadencijoje kalbą tarptautinei auditorijai. G. Nausėda kalboje atkreips dėmesį į pasaulio valstybių saugumą, darnų vystymąsi bei kvies Rusiją elgtis pagal tarptautines teisės taisykles.
 
G. Nausėda vizito metu susitiks ne tik su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu, bet taip pat antradienį šalies vadovas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo šventiniame priėmime valstybių ir vyriausybių vadovams. Numatomas pirmasis D. Trumpo ir G. Nausėdos rankų paspaudimas.
 
Niujorke taip pat įvyks dvišalis G. Nausėdos ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono susitikimas, jame bus aptarti „Brexito“ klausimai. Šiuo metu „Brexito“ be susitarimo tikimybė yra išaugusi, o, pasak G. Nausėdos, Lietuva yra pasiruošusi „kietojo“ išstojimo atvejui. Kita vertus, G. Nausėda neatmeta galimybės, jei B. Johnsonas pareikštų norą pratęsti „Brexito“ terminą iki sausio pabaigos, jis tam pritartų.
 
„Jeigu tai užtruks daugiau laiko, bet vis dėlto prives prie „Brexito“ su susitarimu, tai yra viena iš palankesnių alternatyvų“, – anksčiau yra teigęs G. Nausėda.
 
Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas dalyvaus ir kituose JTGA renginiuose. Ypatingas dėmesys skiriamas JT Kovos su klimato kaita viršūnių susitikimui. Susitikime bus aptarta ne tik strategija klimato krizės išsprendimui, bet taip pat G. Nausėda pasidalins Lietuvos gerąja praktika ir kvies valstybes pereiti nuo iškastinio kuro prie alternatyvių šildymo būdų. Prezidentas taip pat vyks į kasmetį globalios socialinės politikos lyderių forumą „Concordia Annual Summit“ ir pasakys kalbą „Gerovės valstybė skaitmeniniame amžiuje“.
 
Viešėdamas Niujorke prezidentas taip pat teiks išskirtinį dėmesį verslo bendruomenei. Darbotvarkėje Niujorke numatytas apsilankymas vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ būstinėje, kur šalies vadovas susitiks su vadove Adena Friedman, taip pat dalyvaus viename didžiausių renginių pasaulyje, skirtame globalios ekonomikos klausimams, – „Bloomberg Business Forum“. Jame prezidentas matysis su tarptautinių bendrovių vadovais ir aptars plėtros Lietuvoje galimybes.
 
Niujorke prezidentas susitiks ne tik su lietuvių bendruomene, bet taip pat kartu su žmona aplankys ponią Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmoną.
 
Tuo metu pirmajai poniai suplanuota atskira kultūrinė programa. D. Nausėdienė lankysis dvikalbėje ir dvikultūrėje mokykloje („The Bilingual and Bicultural School“), kur aptars visuomenės atskirties ir socialinės integracijos iššūkius. Taip pat ji apsilankys lietuvių kilmės juvelyro Aleksandro Šepkaus studijoje ir šeimos fondo būstinėje susitiks su visuomenės veikėja Jūrate Kazickas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.22; 08:13

Praėjus 18 metų po Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, prezidentas Donaldas Trumpas potencialiems būsimiems užpuolikams pagrasino pražūtingu kerštu.
 
„Mes nesiekiame konfliktų, – pareiškė D. Trumpas atminimo renginyje Pentagone Vašingtone. – Tačiau jei kas nors išdrįs užpulti mūsų šalį, mes į tai atsakysime su visa amerikietiška jėga ir amerikietiškos dvasios geležine valia“.
 
D. Trumpas atkreipė dėmesį į tai, kad jis po mirtino išpuolio Kabule atšaukė praėjusį sekmadienį Kemp Devide planuotas derybas su Talibano atstovais. Tarp žuvusiųjų Kabule buvo ir amerikiečių karys. Talibai po 2001 merų rugsėjo 11-osios išpuolių nesutiko išduoti atakų organizatoriaus „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno. JAV vadovaujamai koalicijai po to įžygiavus į Afganistaną, Talibano režimas 2001-ųjų pabaigoje buvo nuverstas.
 
JAV daug mėnesių derėjosi su talibais dėl sutarties, kuri atvertų kelią JAV dalinių išvedimui ir taikai Afganistane. D. Trumpas derybas po sekmadienį atšauktų pokalbių pavadino „mirusiomis“.
 
Dabar D. Trumpas sakė: „Per praėjusias keturias dienas mes savo priešą atakavome smarkiau, nei jis kada nors buvo atakuotas. Ir tai tęsis. Ir jei jie dėl kokios nors priežasties grįš į mūsų šalį, mes eisime ten, kur jie yra, ir panaudosime jėgas, kaip jų Jungtinės Valstijos niekad iki tol nebuvo panaudojusios“.
 
Teroro atakos Niujorke ir Vašingtone 2001 metų rugsėjo 11-ąją pražudė beveik 3 000 žmonių. Islamistai tada tris lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke bei Pentagoną Vašingtone.
Ketvirtas orlaivis sudužo Pensilvanijoje, kai lėktuve buvę žmonės susigrūmė su pagrobėjais.

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43

Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg per savo kelionę į JAV nenori eikvoti laiko susitikimui su prezidentu Donaldu Trumpu. „Jei jis nesiruošia klausytis mokslo ir ekspertų, tai kaip aš jį galiu įtikinti? Kaip tai gali pavykti kam nors iš mūsų judėjimo?“ – klausė 16-metė švedė interviu Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RTS.
 
„Todėl aš nešvaistysiu savo laiko susitikimui su Donaldu Trumpu“, – pareiškė G. Thunberg atsakydama į klausimą, ką ji pasakytų JAV prezidentui per susitikimą. Vietoj to ji esą per savo kelionę mėgins įtikinti gyventojus daryti didesnį spaudimą D. Trumpui.
 
16-metė aktyvistė ketina jachta kirsti Atlantą ir tada vykti į JAV bei Čilę. Niujorke ji dalyvaus JT klimato viršūnių konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 03:00

JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė įstatymo projektui, pagal kurį būtų įvedamos sankcijos Rusijos tiesiamiems dujotiekiams „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“.
 
„Vienbalsiu sprendimu iniciatyvos su pateiktomis pataisomis buvo perduotos Atstovų rūmams“, – po posėdžio sakė komiteto pirmininkas Elliotas Engelas.
 
Sankcijų rusiškiems dujotiekių projektams įstatymą birželio 11 d. pateikė Atstovų rūmų narys Adamas Kinzingeris.
 
Pagal sankcijų projektą, JAV įves sankcijas keliems laivams, susijusiems su rusiškų energetikos vamzdynų tiesimu, įskaitant „Nord Stream 2“.
 
„Mano įstatymo projektas įveda tikslines sankcijas vamzdžių klojimo laivams, siekiant sustabdyti dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ tiesimą“, – tikino A. Kinzingeris. Pasak jo, šiam sankcijų paketui pritaria tiek respublikonai, tiek demokratai.
 
Toks pat įstatymo projektas gegužę buvo pateiktas JAV Senatui. Jei jam pritars ir Atstovų rūmai, ir Senatas, o prezidentas Donaldas Trumpas įstatymo nevetuos, sankcijos rusiškiems dujotiekiams bus įvestos.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.28; 07:34
 

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį sakė, kad naujos JAV sankcijos aukšto rango Irano pareigūnų atžvilgiu rodo, kad Vašingtonas „meluoja“, jog siekia vesti derybas su Iranu.
 
„Tuo pačiu metu, kai ragini vesti derybas, sieki pritaikyti sankcijas užsienio reikalų ministrui? Akivaizdu, kad meluoji“, – sakė H. Rouhanis.
 
Tokie Irano prezidento komentarai pasirodė po JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono pareiškimo, kad Vašingtonas „laikė duris atviras tikroms deryboms“, bet Iranas neparodė noro vesti derybas.
 
Pasak J. Boltono, Irano tyla į pasiūlymą vesti derybas su Vašingtonu „buvo kurtinanti“.
 
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti sankcijas Iranui. Naujos priemonės pirmiausia bus taikomos Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei’ui. Į sankcijų sąrašą taip pat ketinama įtraukti Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.
 
Su Iranu susijusi situacija susikomplikavo po to, kai birželio 13 d. Omano įlankoje po spėjamo užpuolimo dviejuose tanklaiviuose nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai. JAV pareiškė, kad atsakomybė už incidentą tenka Iranui.
 
Birželio 20 d. Irano ginkluotosios pajėgos numušė JAV bepilotį orlaivį RQ-4. Po to JAV, pasak D. Trumpo, jau ketino smogti objektams Irano teritorijoje, bet, likus 10 minučių iki operacijos pradžios, ji buvo atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:17
 
 
 

Buvęs Danijos premjeras ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas palaiko Jungtinių Valstijų sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui, net jei į sankcijų akiratį patektų ir Danijos įmonės, rašo danų laikraštis „Politiken“.
 
Tiesa, A. F. Rasmussenas pripažino, kad sankcijos sąjungininkams turėtų būti paskutinis JAV žingsnis bandant sustabdyti „Nord Stream 2“ tiesimą.
 
„Aš suprantu amerikiečių kritiką dėl to, kad jie moka didžiulius pinigus Europos gynybai, o mes tuo metu tampame vis labiau priklausomi nuo Rusijos“, – „Politiken“ sakė buvęs Danijos premjeras.
 
Pasak A. F. Rasmusseno, JAV sankcijos gali būti pritaikytos ir Danijos įmonėms.
 
„Nord Stream 2“ finansavime ar tiesime dalyvaujančios Danijos bendrovės taip pat yra JAV akiratyje“, – tikino A. F. Rasmussenas.
 
Dujotiekio projekto oponentai, tarp jų – JAV, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys, „Nord Stream 2“ projekte įžvelgia Rusijos bandymą padaryti Europą dar labiau priklausomą nuo rusiškų dujų, tuo pačiu panaikinant Ukrainos gaunamas pajamas iš dujų tranzito.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:36

JAV specialusis prokuroras R. Muelleris neliudys Kongrese. EPA-ELTA nuotr.
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris neliudys Kongrese. Jis nemanąs, kad tai „reikalinga“, jo tyrimo ataskaita kalba „pati už save“, pareiškė R. Muelleris trečiadienį Vašingtone žurnalistams.
 
Per beveik dvejus metus vykdytą tyrimą dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai ir vėliau, kai ataskaita buvo pateikta, R. Muelleris su žiniasklaidos atstovais niekada nebendravo.
 
Po trečiadienį įvykusio susitikimo su žurnalistais jis į klausimus neatsakinėjo.
 
R. Muelleris sakė, kad neatskleis nieko, ko nebūtų jo ataskaitoje. Jo tyrimas, parengus ataskaitą, esą baigtas. „Aš grįžtu į privatų gyvenimą“, – pabrėžė R. Muelleris.
 
Jo dvejus metus trukęs tyrimas parodė, kad Rusijos žvalgybos karininkai taikė įvairius metodus ir taip atakavo amerikiečių sistemą. Jie per rinkimų kampaniją 2016-aisiais per tokias platformas, kaip „Wikileaks“, skelbė privačią informaciją ir taip norėjo daryti įtaką bei pakenkti vienam kandidatų.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.
 
Komentuodamas, ar JAV prezidentas D. Trumpas ir jo komanda mėgino trukdyti teisėsaugai tirti Rusijos aferą, R. Muelleris pakartojo, kad šiuo klausimu neturi galutinio atsakymo.
 
Remiantis JAV teise, pareigas einančiam prezidentui negali būti pareikšti kaltinimai, todėl jis ir netyręs, ar D. Trumpas pažeidė įstatymus. Esą būtų neteisinga kaltinti jį padarius nusikaltimą, dėl kurio jam negali būti pareikšti kaltinimai.
 
Savo ataskaitoje R. Muelleris rašo, kad būta „daugybės“ kontaktų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. Tačiau įrodymų, kad būta nusikaltimo, nėra. Be to, R. Muelleris išvardijo įvairius D. Trumpo mėginimus daryti įtaką tyrimui. Tačiau tyrėjai nepasakė, ar taip jis trukdė teisingumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.30; 10:48

Amerikos vėliavos Vašingtono skvere Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministerija ir Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos departamentas Vašingtone pasirašė penkerių metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą. Idėja parengti tokius bendradarbiavimo planus gimė 2018 m. lapkritį Vilniuje vykusio JAV ir Baltijos šalių strateginio dialogo metu. Anot JAV gynybos sekretoriaus padėjėjos tarptautiniams reikalams Katherin Wheelbarger, Lietuva yra pirmoji šalis, su kuria JAV pasirašė tokį dokumentą.

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dokumente atspindėti bendradarbiavimo tikslai ir projektai, kuriems artimiausiais metais bus skiriamas pagrindinis dėmesys: bendroms pratyboms ir mokymams, atgrasymo priemonių Baltijos regione stiprinimui, dalyvavimui tarptautinėse operacijoje, regioninių kibernetinių pajėgumų vystymui, kt. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir tinkamą ilgalaikių projektų finansavimą. Plano turinys bus kasmet peržiūrimas ir pagal poreikį atnaujinamas. 

„JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, su kuria karinis bendradarbiavimas per pastaruosius metus gerokai išaugęs – matome daugiau bendrų pratybų, didėja JAV investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą, pradėjome įgyvendinti keletą ambicingų projektų. Šis dokumentas rodo, kad JAV nusiteikusios ir toliau aktyviai dirbti Baltijos regione,” – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Šiuo metu JAV Kongrese yra pradedamas rengti ateinančių metų gynybos biudžetas, kuriame turėtų būti numatyta tolesnė parama Baltijos regionui. Galima tikėtis, kad biudžete bus atspindėtas ir šiame plane numatytų projektų finansavimas. Praėjusią savaitę šiuos klausimus su JAV Kongreso nariais aptarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Nuo 2014 metų JAV į Lietuvos saugumą ir gynybą investavo beveik 80 JAV mln. dolerių. Lietuvos įsigijimai iš JAV taip pat nuolatos auga ir jų suma artimiausiu metu pasieks 200 mln. JAV dolerių. 

Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija derina 200 šarvuotųjų visureigių Lietuvos kariuomenei iš JAV kompanijos „OshKosh“ įsigijimą. Lietuva iš JAV taip pat perka priešlėktuvines raketas, prieštankines sistemas „Javelin“, ryšių sistemas ir amuniciją. Savo ruožtu, JAV, įgyvendindamos paramos saugumui programas Lietuvoje, daug investavo į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, finansuoja Lietuvos karių ir specialistų mokymą JAV karo mokyklose.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
2018 m. balandžio 3 d. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas susitikime su Baltijos valstybių vadovais Baltuosiuose Rūmuose pasirašė bendrąją deklaraciją, kurioje buvo pabrėžtas JAV įsipareigojimas padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai stiprinti gynybinius pajėgumus. Šis ilgalaikis planas – svarbus žingsnis įgyvendinant Prezidentų deklaracijoje įvardintus JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tikslus.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.04.03; 10:07

Turkijos teismas penktadienį patvirtino kaltinimus šnipinėjimu ir bandymu nuversti vyriausybę Jungtinių Valstijų konsulato Stambule darbuotojui, praneša valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Metinas Topuzas, dirbantis su JAV narkotikų kontrolės agentūra, yra kaltinamas palaikant ryšius su JAV gyvenančiu Fethullah Gulenu. Ankara kaltina F. Guleną organizavus nepavykusį 2016 m. valstybės perversmą, tačiau jis kaltinimus neigia.

Stambulo teismas, patvirtinęs prokurorų gruodį iškeltus kaltinimus, nurodė M. Topuzą ir toliau laikyti kalėjime, skelbia Anatolijos agentūra. M. Topuzas yra sulaikytas jau nuo 2017 m. rugsėjo.

Kaltinamo M. Topuzo teismo procesas prasidės kovo 26 d., o pirmasis posėdis truks 3 dienas. Jei M. Topuzas bus pripažintas kaltu, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Konsulato darbuotojas yra įtariamas palaikius ryšį su buvusiais policijos pareigūnais ir iš Turkijos pabėgusiu prokuroru, siejamais su F. Guleno judėjimu.

Agentūra pridūrė, kad pateiktuose kaltinimuose teigiama, jog M. Topuzas palaikė ryšius su policijos pareigūnais, minimais 2013 m. valdžios pareigūnų korupcijos tyrime. Savo ruožtu, Ankara tvirtina, kad 2013 m. korupcijos tyrimas yra F. Guleno judėjimo organizuoto perversmo dalis.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-02-02

Prieš savo vizitą Jungtinėse Valstijose Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pabrėžė transatlantinių santykių svarbą. „Mes negalime apsieiti be JAV, – pareiškė jis trečiadienį Berlyne prieš išskrisdamas į Vašingtoną. – Todėl mes norime stiprinti savo partnerystę ir, kur reikia, imtis pokyčių (…). Mes nenorime naujo priešiškumo, mes norime naujo bendradarbiavimo“.

Kaip tik tarptautinių krizių laikmečiu reikalingas „Vašingtono gebėjimas veikti“, pabrėžė H. Maasas. Jis paminėjo kovą su vadinamąja „Islamo valstybe“ (IS), konfliktus Sirijoje, Afganistane ir Ukrainoje bei nusiginklavimo temą. Todėl esą gerai, kad jis gali vykti pokalbių į JAV, nepaisant čia besitęsiančio dalinio vyriausybės uždarymo. Neišsprendus ginčo dėl biudžeto, JAV šiuo metu 800 000 valstybės tarnautojų negauna algų.

H. Maasas dar kartą pareiškė viltį, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) tarp JAV ir Rusijos dar galima išgelbėti.

H. Maasas Vašingtone, be kitų, susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo. Niujorke jis ketina dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyje. Vokietija nuo sausio vėl dvejiems metams yra svarbiausios JT institucijos narė. „Mes norime nuo pat pradžių aktyviai įsitraukti į darbą“, – sakė ministras apie Vokietijos ambicijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 06:15

Vašingtonas. JAV įstatymų leidėjams nepavykus išeiti iš aklavietės dėl biudžeto, po vidurnakčio vietos laiku prasidėjo dalinis JAV federalinės vyriausybės ir jos įstaigų uždarymas, informuoja BBC.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad būtų patvirtintos lėšos (mažiausiai 5 mlrd. dolerių) didesniam sienų saugumui ir Jungtinių Amerikos Valstijų sienai su Meksika. 

Biudžeto įstatymas turėjo būti priimtas iki penktadienio vidurnakčio, tačiau, nepavykus to padaryti, dalies vyriausybės darbas bus paralyžiuotas: negalės dirbti ketvirtadalis federalinių institucijų, įskaitant Krašto saugumo ir Teisingumo departamentus. Federalinis vyriausybės paslaugų finansavimas oficialiai nutrūko penktadienį vidurnaktį.

Pentagono, Švietimo, Sveikatos ir Darbo departamentų darbas nesutriks, nes šių departamentų biudžetas buvo patvirtintas jau rugsėjį.

Tai jau trečiasis dalinis vyriausybės uždarymas 2018 metais ir jis turės įtakos šimtams tūkstančių vyriausybės darbuotojų. Šimtai tūkstančių federalinės vyriausybės darbuotojų turės dirbti be atlygio arba laikinai visai nedirbs.

Ši savaitė itin chaotiška JAV – prezidentas D. Trumpas paskelbė apie JAV pajėgų išvedimą iš Sirijos ir JAV pajėgų sumažinimą Afganistane. Be kita ko, apie atsistatydinimą pranešė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.22; 17:20

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.

„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.

„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 09:20

Europa turi pažaboti imigraciją, kad užkirstų kelią dešiniųjų populizmo kilimui, sakė buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į JAV prezidentus 2016 metais vykusiuose prezidento rinkimuose Hillary Clinton.

Nepaisant to, kad nuo 2015-2016 metų krizės, kai į Europą atvyko daugiau kaip milijonas migrantų, gerokai sumažėjo atvykstančiųjų skaičius, migracijos politika išlieka prioritetu ES, kai tokiose šalyse, kaip Italija ir Austrija, įsitvirtino prieš imigraciją nusistačiusios dešiniųjų vyriausybės.

H. Clinton gerai įvertino tokius Europos lyderius, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, už jų geranoriškumą migrantų atžvilgiu, bet pridūrė, kad jiems reikia pasiųsti griežtesnę žinią, kad jie ne visada galės „suteikti prieglobstį ir paramą“. Europa, anot H. Clinton, „atliko savo užduotį“.

„Manau, kad Europa turi valdyti migraciją, nes būtent tai įžiebia liepsną“, – interviu dienraščiui „The Guardian“ sakė H. Clinton.

Politikės teigimu, norint užkirsti kelią didėjančiai dešiniųjų pažiūrų populistų grėsmei, Europai reikia laikytis griežtesnio požiūrio į imigraciją. 

Interviu metu H. Clinton taip pat užsiminė, kad susirūpinimas dėl imigracijos, iš dalies, prisidėjo prie Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-23

JAV prezidentas Donaldas Trumpas raštu atsakė į Rusijos skandalą tiriančio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio klausimus. „Prezidentas šiandien atsakė į specialiojo tyrėjo biuro raštu pateiktus klausimus, – pareiškė D. Trumpo advokatas Jay’us Sekulowas, kurį cituoja amerikiečių žiniasklaida. – Prezidentas atsakė raštu“. Kitas prezidento advokatas Rudy’is Giulianis pareikalavo nutraukti tyrimus. D. Trumpas, anot jo, pademonstravo „beprecedentį“ pasirengimą bendradarbiauti.

„Washington Post“, remdamasis vienu D. Trumpo advokatų, paskelbė, kad JAV prezidento atsakymai didelių netikėtumų nepateikė. Esą juose nėra nieko, kas nėra viešai žinoma.

R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją ir galimus susitarimus tarp D. Trumpo rinkimų komandos ir Maskvos. Iki šiol specialusis tyrėjas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas yra pareiškęs kaltinimus keturiems buvusiems D. Trumpo darbuotojams ir 26 Rusijos piliečiams.

D. Trumpas nuo Kongreso ir gubernatorių rinkimų lapkričio 6-ąją tęsė verbalinį R. Muellerio puolimą. Tyrimus jis ne kartą yra pavadinęs „raganų medžiokle“.

Netrukus po Kongreso rinkimų D. Trumpas privertė atsistatydinti generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą ir laikinu jo įpėdiniu paskyrė ligšiolinį štabo vadovą Matthew’ą Whitakerį. Kadangi šis praeityje aštriai kritikavo R. Muellerio tyrimą, D. Trumpo manevras sukėlė nerimą, kad jis, padedamas laikinojo prokuroro, gali užgniaužti arba apriboti tyrimus dėl Rusijos.

Informacijos šaltinis ELTA

20018-11-21

Po vidurio kadencijos rinkimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidurs su sunkumais Atstovų Rūmuose. Kur demokratai gali būti jam pavojingi? Spiegel.de pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.

Demokratai dabar Atstovų rūmuose galės blokuoti D. Trumpo įstatymų projektus. Jų palaiminimo reikės tokioms iniciatyvoms, kaip naujas biudžeto įstatymas, imigracijos ribojimai, tolesnė sienos su Meksika statyba. Demokratai taip pat galės inicijuoti savo įstatymus.

Dar prieš rinkimus partija, be to, paskelbė, jog ketina pradėti per šimtą tyrimų ir viešų klausymų. Jie gali išsireikalauti ir vidinių dokumentų. Kaltinimų prezidentui ir jo patikėtiniams pakanka. Tai Rusijos afera, piktnaudžiavimas valdžia, korupcija, nusižengimas etikai, sukčiavimas renkant aukas, mokesčių slėpimas, seksualinis priekabiavimas.

Ką tiksliai tai reiškia?

Demokratai mėgins priversti D. Trumpą pateikti savo mokesčių deklaracijas – jis yra vienintelis prezidentas, iki šiol to neparadęs. Iš jų D. Trumpo kritikai tikisi duomenų apie galimus jo finansinius ryšius su Rusija ir įvairiais prieštaringais veikėjais. Spėjama, kad D. Trumpas duomenų atskleidimui priešinsis. Tada sprendimą turėtų priimti Aukščiausiasis teismas. Tiesa, šis, patvirtinus teisėją Brettą Kavanaugh’ą, yra aiškiai vyraujamas respublikonų. 

Žvalgybos komitetas gali atnaujinti Rusijos tyrimus Kongrese, kuriuos respublikonai baigė anksčiau laiko. Tai visų pirma taptų aktualų tuomet, jei D. Trumpas atleistų specialųjį tyrėją Robertą Muellerį ar kitaip gudrautų. Demokratai daug klausimų Rusijos tema turi ir Teisėsaugos komitete.

Ar demokratai sieks kiek įmanoma apsunkinti D. Trumpo gyvenimą?

Bet kokiu atveju, atrodo, kad prezidentas to tikrai bijo. Prieš rinkimus jis įspėjo, kad demokratai pergalės atveju neturėtų eikvoti savo laiko tyrimams prieš jo asmenį. „Jie turėtų susitelkti į tai, kam žmonės juos išrinko“, – teigė D. Trumpas.

Ypač įstatymų leidybos srityse federaliniu lygiu D. Trumpo laukia sunkumai. Kad naujas įstatymas įsigaliotų, jam turės pritarti ir nuo dabar demokratų vyraujami Atstovų Rūmai, ir respublikonų dominuojamas Senatas. Jei demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, to rezultatas bus visiška blokada.

Vis dėlto Nancy Pelosi, įtakingiausia demokratė Atstovų Rūmuose, po rinkimų kalbėjo taikingai. „Čia kalba ne tik apie demokratus ir respublikonus. Demokratai nori Kongreso, kuris dirba žmonėms. Apie tai kalba“, – pabrėžė demokratų frakcijos lyderė.

Ar demokratai gali išmesti D. Trumpą iš posto?

Jie gali tai pamėginti. Turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi galimybę pradėti apkaltos procesą. Remiantis JAV konstitucija, prezidentu gali būti pateikti kaltinimai dėl „išdavystės, kyšininkavimo ar kitų didelių nusikaltimų ir nusižengimų“. To tikisi daugelis D. Trumpo priešininkų.

Vis dėl to tai nėra taip paprasta: nes tokiam procesui turėtų pritarti ir Senatas – dviejų trečdalių dauguma. Senatas ir toliau lieka vyraujamas respublikonų. Vadinasi, daugelis jų turėtų balsuoti prieš D. Trumpą. Tačiau kartelė yra tokia aukšta, kad aukšti demokratai pataria apskritai neinicijuoti apkaltos prezidentui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-07

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV pasienyje su Meksika dislokuoti kariai gali šaudyti į migrantus iš Centrinės Amerikos, jei, bandydami nelegaliai kirsti sieną, jie svaidys į karius akmenis.

D. Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV kryptimi per Meksiką žygiuojantys migrantai „piktavališkai ir smarkiai“ svaidė akmenis į Meksikos policininkus.

„Nesitaikstysime su tuo. Jie nori svaidyti akmenis į mūsų karius, mūsų kariuomenė priešinasi. Sakiau jiems (kariams) laikyti akmenį šautuvu“, – sakė prezidentas.

D. Trumpas tikisi, kad to nebus, bet į karius svaidomi akmenys bus laikomi šaunamaisiais ginklais, nes „nėra didelio skirtumo tarp šaunamojo ginklo ir akmenų“. 

Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnas transliuotojui CNN sakė, kad pasienyje dislokuoti kariai veiks vadovaudamiesi standartinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jėgos naudojimą, ir tokią jėgą panaudos tik gindamiesi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-02