Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

JAV sąjungininkių lyderiai antradienį telefonu kalbėjosi su naujuoju šalies prezidentu Joe Bidenu ir pažadėjo bendradarbiauti.
 
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino J. Bideną, laimėjusį prieš Donaldą Trumpą prieš savaitę vykusiuose prezidento rinkimuose.
 
„Patikinau juos, kad Amerika sugrįžo. Vėl sugrįšime į žaidimą. Tai jau nebus vien Amerika“, – J. Bidenas sakė žurnalistams Delavere.
 
Pereinamojo laikotarpio komanda teigė, kad J. Bidenas planuoja bendradarbiauti su Europos šalimis kovoje su COVID-19 protrūkiu bei klimato kaita – tai sritys, kuriose D. Trumpo požiūris smarkiai skyrėsi nuo JAV sąjungininkių požiūrio.
 
Remiantis pranešimu, išrinktasis prezidentas pagyrė A. Merkel vadovavimą ir paragino „atgaivinti transatlantinius santykius, taip pat ir pasitelkiant NATO bei ES“.
 
B. Johnsonas, kuris neblogai sutarė su D. Trumpu, su J. Bidenu kalbėjo 20 min. ir vėliau tviterio paskyroje paskelbė besitikįs bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kartu „skatinti demokratiją ir atsigauti po pandemijos“.
 
J. Bideną pasveikino ir Didžiojo septyneto lyderiai, ir tokie artimiausi D. Trumpo sąjungininkai kaip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bei Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 05:00

Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas ir jo konkurentas demokratas Joe Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
 
Preliminariais duomenimis, JAV žiniasklaida prognozuoja pergalę D. Trumpui 23-ose valstijose, įskaitant daug rinkikų balsų turinčius Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą ir Tenesį. Visose šiose valstijose D. Trumpas nugalėjo ir 2016 m.
 
Tuo tarpu J. Bidenas nugalėjo 18-oje valstijų, įskaitant savo namų valstiją Delaverą, taip pat – Kaliforniją ir Niujorką.
 
Demokratas taip pat kol kas pirmauja tose valstijose, kuriose 2016 m. nugalėjo Hillary Clinton.
JAV prezidento rinkimai. 2020-ieji metai. EPA – ELTA nuotr.
 
Taigi, šiuo metu J. Bidenas yra užsitikrinęs 223 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 214.
 
Vis dar laukiama svarbiausių svyruojančių valstijų – Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – rezultatų.
 
Magiškas skaičius JAV prezidento rinkimuose yra 270. Būtent tiek rinkikų turi užsitikrinti kandidatas, kad nugalėtų prezidento rinkimuose ir taptų naujuoju šalies vadovu.
 
Pateikiame valstijų, kuriose nugalėjo D. Trumpas ir J. Bidenas sąrašą, ir rinkikų skaičių jose:
 
Donaldas Trumpas*
 
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (5)*, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3)
* Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose.
 
Joe Bidenas
 
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Merilendas (10), Masačusetsas (11), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 09:30

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33

JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

JAV išliks strateginė Lietuvos partnerė ir vaidins kertinį vaidmenį NATO, nepriklausomai nuo to, kas nugalės lapkričio pradžioje vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – Donaldas Trumpas ar Joe Bidenas, interviu amerikiečių televizijai CNN tvirtino Gitanas Nausėda.
 
„Esu tikras, kad JAV išliks Lietuvos strateginė partnerė, labai svarbi NATO dalis, net negalime įsivaizduoti stipraus NATO be JAV indėlio. Taigi, mano nuomone, nepriklausomai nuo to, kas sėdės Ovaliajame kabinete, Lietuva išlaikys labai gerus santykius su JAV.
 
Ne tik ekonomikos, energetikos sistemose, taip pat svarbu paminėti, kad dabar turime Lietuvoje dislokuotus JAV karius. Manau, kad išrinkus naują JAV prezidentą, šie kariai liks Lietuvoje. Taigi, džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu“, – CNN sakė G. Nausėda.
 
Paklaustas, ką mano apie prieš kelias dienas vykusius D. Trumpo ir J. Bideno debatus, kuriuose netrūko apsižodžiavimų, G. Nausėda tikino galvojantis „apie gerus mūsų ir Jungtinių Valstijų santykius“ ir priminė pernai vykusius Lietuvos prezidento rinkimus.
 
„Nepamiršau savo rinkimų, jie vyko prieš metus. Pamenu tų rinkimų temperatūrą. Vis dėlto, po jų tu prieini prie oponento ir sakai „ačiū, jūs padėjote man tapti geresniu“, – CNN teigė Lietuvos vadovas.
 
G. Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad rinkimai vyktų skaidriai, o juose būtų svarstomi „rimti ekonomikos, užsienio politikos, socialiniai klausimai“.
 
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.02; 07:40

Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.

Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
 
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis  – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
 
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
 
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
 
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
 
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
 
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
 
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
 
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
 
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.29; 16:05

JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senato lyderis Mitchas McConnellas ketvirtadienį patikino, kad lapkričio 3 dienos prezidento rinkimų rezultatai bus įgyvendinti tvarkingai, praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė garantuoti, kad pralaimėjimo atveju taikiai perduos valdžią.
 
„Lapkričio 3 dienos rinkimų nugalėtojas bus inauguruotas sausio 20 dieną, – tviteryje paskelbtame pranešime sakė M. McConnellas, tiesiogiai nepaminėdamas D. Trumpo pareiškimo. – Bus įgyvendintas tvarkingas valdžios perdavimas – toks pat, kaip kas ketverius metus nuo 1792 metų.“
 
Prezidentas trečiadienį sukėlė pasipiktinimą dėl savo pareiškimo, kad galimai nepriims rinkimų rezultatų ir teisėtais nelaikys paštu siunčiamų balsalapių.
 
„Na, turėsime pažiūrėti, kas įvyks, – Baltuosiuose rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu paklaustas, ar įsipareigotų taikiai perduoti valdžią, jei nebūtų perrinktas antrai kadencijai, sakė D. Trumpas. – Žinote, kad jau kurį laiką skundžiuosi dėl balsalapių, balsalapiai yra katastrofa.“
 
Tokie prezidento komentarai netrukus sulaukė kritikos iš abiejų šalies politinių partijų. Respublikonų senatorius Mittas Romney‘is tviteryje parašė: „Demokratijai itin svarbus principas yra taikus valdžios perdavimas, jei to nėra, turime Baltarusiją.“
 
Savo ruožtu Senate aukščiausią poziciją užimantis Demokratų partijos senatorius Chuckas Schumeris pareiškė: „Prezidente Trumpai, jūs nesate diktatorius ir Amerika jums neleis būtent tokiu tapti.“
 
Naujausiuose savo rinkimų kampanijos renginiuose išsakytose kalbose D. Trumpas keletą kartų pakartojo, kad rinkimų rezultatus galimai suklastos demokratai, pasinaudodami padidėjusiu nuotolinio balsavimo mastu dėl COVID-19 pandemijos.
 
„Balsalapiai yra nekontroliuojami, – sakė D. Trumpas. – Atsikratykite balsalapių ir turėsite labai taikų – tiesą sakant, perdavimo nebus. Bus pratęsimas.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 03:00

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir pagrindinė šalies kibernetinio saugumo agentūra perspėja, kad per lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus provokatoriai gali pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti dezinformaciją, kuria siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus.
 
„Užsienio šalių veikėjai ir kibernetiniai nusikaltėliai gali sukurti naujus tinklalapius, pakeisti jau esamus tinklalapius, kurti ir dalytis atitinkamu turiniu socialiniuose tinkluose, kad skleistų melagingą informaciją“, – sakoma bendrame FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pranešime.
 
Tokiais veiksmais būtų siekiama diskredituoti rinkimų procesą ir sumažinti pasitikėjimą JAV demokratinėmis institucijomis, teigia agentūros.
 
Pasak jų, dėl planuojamo aktyvesnio balsavimo paštu pandemijos metu, rinkimų apylinkėms gali prireikti kelių dienų, kad suskaičiuotų balsalapius ir paskelbtų rezultatus.
 
Pakenkti norintys veikėjai taip pat esą galėtų pasinaudoti lėtu balsų skaičiavimu ir skleisti melą apie rinkėjų priespaudą, sukčiavimą ar prastą rinkimų infrastruktūrą. Taip „siekiama įtikinti visuomenę, kad rinkimai nėra legitimūs“, teigia FTB ir kibernetinio saugumo agentūra.
 
Pareigūnai paragino gyventojus patikrinti gaunamos informacijos šaltinius ir įsitikinti, kad jie yra patikimi. Taip pat visuomenė raginama pranešti FTB apie pastebėtą dezinformaciją.
 
Mokslininkai ir socialinių tinklų bendrovės jau dabar skelbia užfiksavusios padidėjusį bandymų diskredituoti rinkimus skaičių, kurių šaltiniai – tiek JAV vidaus gyventojai ir organizacijos, tiek ir užsienio valstybių veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 08:01

JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro išpuolio metinės. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį JAV paminėtos 19-osios  rugsėjo 11 d. teroro akto metinės. Per 2001 m. „al Qaeda“ grupuotės įvykdytą išpuolį žuvo apie 3 000 žmonių, praneša dpa.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo aukų atminimo ceremonijoje Pensilvanijos valstijoje, toje vietoje, kur nukrito vienas iš užgrobtų lėktuvų po to, kai keleiviai pasipriešino teroristams.
 
Renginio metu buvo perskaityti 40 žuvusių keleivių ir įgulos narių vardai ir pavardės. JAV prezidentas ragino žmones būti vieningus, ginti savo laisvę, šalį ir vertybes ir visada prisiminti žuvusiuosius.
 
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas dalyvavo ceremonijoje prie rugsėjo 11 d. memorialo Niujorke, kur du teroristų užgrobti lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pastatus, kurie užsiliepsnojo ir vėliau sugriuvo.
 
Viceprezidentas Mikeas Penceas ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo taip pat dalyvavo renginyje Niujorke, kurio dalyviai privalėjo dėvėti kaukes ir laikytis „socialinio atstumo“ reikalavimų dėl COVID-19 pandemijos.
 
J. Bidenas ir M. Penceas pasisveikino susidauždami alkūnėmis. Po to J. Bidenas keliavo į renginį Pensilvanijoje. Ši valstija svarbi varžantis 2020 m. prezidento rinkimuose.
 
Tuo metu Demokratų partijos kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris dalyvavo atminimo ceremonijoje prie Pentagono, JAV gynybos ministerijos, į kurią savižudžiai teroristai taip pat nukreipė užgrobtą lėktuvą.
 
Rugsėjo 11 d. išpuolis buvo didžiausias teroro aktas JAV istorijoje. Šįmet vykusias atminimo ceremonijas aptemdė COVID-19 pandemija – JAV ji nusinešė daugiau nei 190 000 gyvybių, o vien Niujorko mieste nuo jos mirė 23 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 12:38

JAV vadovaujama koalicija perdavė karinę bazę Irako kariuomenei. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake, šios šalies kariuomenei perdavė Tadži karinę bazę, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Šioje bazėje JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos pajėgos apmokė Irako karius.
 
Koalicija paskelbė, kad bazė perleidžiama, atsižvelgiant į Irako pajėgų sėkmę kovoje prieš „Islamo valstybės“ likučius šalyje.
 
Irako pajėgoms perduoto turto ir įrangos vertė siekia 347 mln. JAV dolerių.
 
Tadži bazė į šiaurę nuo Bagdado yra jau aštuntoji, kurią Irako kariuomenė perėmė pastaraisiais mėnesiais.
 
Penktadienį Irako premjeras Mustafa al-Kadhimi paskelbė, kad JAV savo pajėgas iš šalies išves per artimiausius trejus metus. Jis pridūrė, kad šiuo metu JAV kariai reikalingi tam, kad apmokytų šalies kariuomenę ir saugumo tarnybas.
 
Irako premjeras apie tai pareiškė kitą dieną po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

Amerikos žvalgyba

Šiek tiek daugiau nei prieš metus JAV žvalgybos agentūros parengė įslaptintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos vyriausybė 2020 m. prezidento rinkimuose palaiko prezidentą Trumpą, o išvada atitinka jų sutarimą, kad Kremlius bandė padėti Trumpui laimėti rinkimus ir 2016 metais.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus buvo paprašyta pakeisti šį vertinimą, tačiau jis nesutiko, ir netrukus Trump pareiškė, kad direktorius atsistatydina, pranešė „The New York Times”. Netrukus po to, kai naujasis direktorius pasirodė, naujasis žvalgybos pareigūnas iš dalies pakeitė dokumentą, minkštindamas teiginį, esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Trump laimėtų, teigiama straipsnyje paskelbtame šeštadienį žurnale “The New York Times “.

Šis tyrimas apima informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbta, ji susijusi su pareigūnų abejonėmis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis Trump administracijoje, aprašoma, kaip jie bando informuoti prezidentą nesukeliant jo pykčio ir susirūpinimą ar dėl to nepraras savo darbo vietos“, rašė laikraštis, pridurdamas, kad tyrimo autorius, reporteris Robert Draper, kalbėjo su 40-čia dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų ir įstatymų leidėjais bei kongreso darbuotojais. (…)

Preliminarus praėjusiais metais parengto įslaptinto dokumento projektas „Nacionalinis žvalgybos vertinimas“ nagrinėjo chronišką „liguistą problemą“ tarp žvalgybos pareigūnų ir Baltųjų rūmų. Be kitų dalykų, ataskaitoje buvo nagrinėjami Rusijos bandymai daryti įtaką JAV rinkimams 2020 m. ir 2024 m., pasak kelių pareigūnų, kurie jį peržiūrėjo. „Pagrindinis sprendimas“ dokumente buvo tas, kad per 2020 m. rinkimus Rusija teikia pirmenybę esančiajam prezidentui. Norėdami išsklaidyti bet kokią prielaidą, kad Vladimiro Putino susidomėjimas Trump perrinkimu yra atšalęs, ši išvada yra pagrįsta informacija iš labai slapto užsienietiško šaltinio, ir bet kuris, perskaitęs ataskaitą, pavadintų ją“ 100 proc. patikima“, rašoma straipsnyje. Analitikai, naudodamiesi žvalgybos duomenimis, taip pat nurodė, kad Rusija dirbo remiant senatorių Sen Bernie Sanders, kuris tuo metu kandidatavo nuo demokratų partijos į prezidento postą.

Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus

Veteranas, nacionalinės žvalgybos pareigūnas paaiškino savo kolegoms, pagal įrašus, kuriuos padarė vienas iš proceso dalyvių, jog tai neatspindi senatoriaus Sanders pranašumo, bet buvo bandymas „susilpninti šią partiją ir galiausiai padėti dabartiniam JAV prezidentui“, skelbiama publikacijoje. Vėliau, tuomečiam JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui Dan Coates buvo pasiūlyta pakeisti ataskaitą. Coates, kuris priminė, kad prašymas būtas nuo JAV administracijos pareigūno, todėl atsisakė. Liepos 28 d. Trump paskelbė, kad Coates paskutinė diena biure bus rugpjūčio 15 d., daugiau nei mėnesį anksčiau nei buvo planuota atsistatydinti.

Rugsėjo mėnesį buvo išplatinta nauja dokumento versija su pataisymais. Naujoje ataskaitoje tapo nebeaišku, ar Rusija simpatizavo dabartiniam prezidentui. Vietoj to, jis trumpai pasakė: „Rusijos lyderiai tikriausiai tiki, kad geresnių santykių su JAV tikimybė sumažės, jei JAV išrinks kitą prezidentą.“ Pokyčiai atspindėjo tai, ką leidinio autorius, Robert Draper, vadinamas „blaivios Trump eros įvykių plėtros šalininku“, kuris sunerimęs dėl kai kurių dabartinių ir buvusių pareigūnų, įstatymų leidėjų bei kongreso narių: „žvalgybos bendruomenės norą pakeisti tai, ką ji pasakyti kitaip tiesiog negali ir nenori nuliūdinti prezidento“, rašo, New York Times . (…)“

Vasario 13 d., Shelby Pearson, analitikė iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, liudijo per uždarą klausymą žvalgybos komitete atstovų palatoje, kad Rusija teikia pirmenybę įsitvirtinusio prezidento laimėjimui 2020 m. rinkimuose. Dauguma respublikonų prieštaravo, tada Pearsono parodymai buvo perduoti Trumpui. Kitą dieną, vasario 14 d., jis nutraukė įprastą instruktažą apie rinkimų saugumą, pasak vieno iš susitikimo dalyvių. Jis paklausė tuometinio nacionalinės žvalgybos direktoriaus, buvusio viceadmirolo Joseph Maguire: „Ei Joe, kiek aš suprantu, jūs informavote Adamą Schiffą ir pasakėte jam, kad Rusija man palanki. Kodėl jūs tai pasakete Šifui?“ Nors Maguire bandė paaiškinti, kad tai buvo kitas pareigūnas, Trump toliau uždavinėjo klausimus ir susitikimas buvo nutrauktas.

Vasario 19 d. Maguire buvo informuotas, kad jam į štabą turėtų būti įleistas tas, kas galėtų jį pakeisti. Jį pakeitė Vokietijos ambasadorius Richard Grenell ir buvęs spaudos sekretorius ambasadorius Jungtinėse Tautose, žiniasklaidos konsultantas ir „Fox News“ komentatorius. (…)

Šaltinis: New York Times

2020.08.12; 12:30

Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose. Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 –2020 m. iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Visiškai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
 
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose trečiadienį lankysis krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, LK KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. Jie apžiūrės ir aptars už JAV lėšas Aviacijos bazėje įrengtus infrastruktūros objektus. Suplanuota ir trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvaus krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas ir JAV ambasadorius Lietuvoje R. S. Gilchristas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 00:30

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį teigė, kad šių metų lapkričio mėnesį numatyti prezidento rinkimai gali būti atidėti. Jis išsakė nepasitikėjimą balsavimu paštu, esą tokiu atveju būtų daug pažeidimų.
 
Pasak D. Trumpo, leidus balsuoti paštu, „2020 m. rinkimų metu bus daugiausiai netikslumo ir pažeidimų istorijoje. Tai bus didelė gėda JAV. Atidėkime rinkimus, kol žmonės galės tinkamai ir saugiai balsuoti“, tviterio paskyroje rašė jis.
 
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpas išsakė galimybę nukelti rinkimus, nors vienašališkai spręsti dėl rinkimų datos jis negali.
 
Prezidentas siekia, kad šalyje balsavimas paštu nebūtų įgyvendintas. Svarstyta, kad balsavimas paštu galėtų palengvinti procesą, o ypatingo dėmesio ši idėja susilaukė dėl koronaviruso pandemijos situacijos.
 
Nėra jokių įrodymų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad bet koks balsavimas paštu nulems daugiau pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paskelbė, kad dislokuoja dar daugiau federalinių saugumo agentų į dar tris JAV miestus – Klivlandą, Detroitą, Milvokį, kad šie sumažintų padidėjusį nusikalstamumo lygį.
 
Pranešime, kuriame skelbiama apie šį žingsnį, generalinis prokuroras Billas Barras teigė, kad visuose trijuose demokratų valdomuose miestuose „buvo užfiksuotas stebinančiai išaugęs nusikalstamumo lygis, ypač žmogžudysčių skaičius“.
 
D. Trumpo administracija kiek anksčiau federalinių agentų dislokavo Čikagoje, Albukerkyje, visuomenės pykčiui augant dėl jų dislokavimo Portlande, kur pajėgos susirėmė su demonstrantais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 07:22

Daugelis amerikiečių jau žino, už ką jie balsuos per prezidento rinkimus, įvyksiančius lapkričio mėnesį, bet maždaug 13 proc. rinkėjų dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tai rodo šeštadienį paskelbti televizijos kanalo NBC ir laikraščio „The Wall Street Journal“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
 
Kaip nustatė sociologai, 13 proc. dar neapsisprendusių tyrimo dalyvių laikosi daugiausia nuosaikių politinių pažiūrų. Daugelis jų pritaria dabartinės Amerikos administracijos sprendimams ekonomikos srityje, bet kritikuoja jos darbą kitose sferose.
 
Šie rinkėjai neatmeta, kad gali paremti dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą arba labiausiai tikėtiną demokratų kandidatą Joe Bideną. Leidinys konstatuoja, kad rinkimų baigtis labai priklausys nuo to, kaip galiausiai balsuos ši palyginti nedidelė rinkėjų dalis.
 
Iš jau apsisprendusių rinkėjų 51 proc. ketina balsuoti už J. Bideną, 40 proc. – už D. Trumpą. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d.
Apklausa buvo surengta liepos 9-12 dienomis, joje dalyvavo 900 JAV piliečių, turinčių teisę balsuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 05:00

Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ečio renginys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Deklaracijos dvasia ilgus dešimtmečius tarsi angelas sargas lydėjo Lietuvą ilgame kelyje į valstybingumo ir nepriklausomybės atstatymą, stiprino mūsų ryžtą tęsti laisvės kovas, įprasmino paaukotų gyvybių skausmą ir Tiesos atminimą“, – aikštėje prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos minint Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ąsias metines sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
 
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

1940 metų liepos 23 dieną laikinai ėjusio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai nepripažino Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
 
Oficiali okupacijos nepripažinimo politika leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei Vašingtone ir konsulatams Niujorke bei Čikagoje, taip pat suteikė galimybę Lietuvos vardui būti girdimam pasaulyje.
 
Lietuvos vadovas minėjime pabrėžė, kad šiomis dienomis taisyklėmis ir principais grįsta tarptautinė tvarka ir vėl yra grubiai laužoma.
 
Pasak prezidento, sunku patikėti, kad XXI amžiuje Europoje vis dar drįstama naudoti karinę agresiją ir kėsintis į nepriklausomų kaimynių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Skaudžiai už savo pasirinktą kelią tenka mokėti Ukrainai ir Sakartvelui, nuožmios kovos vyksta ir istorinio teisingumo lauke.
 
Lietuvos vadovo teigimu, šiandieninės Europos vienybė ir saugumas tiesiogiai priklauso nuo transatlantinio ryšio tvirtumo.
 
„Be aktyvaus Jungtinių Valstijų įsitraukimo Europa negali išlikti nei vieninga, nei saugi. Be stipraus transatlantinio ryšio Lietuva negali būti visiškai tikra dėl savo saugumo, o galbūt – ir egzistencijos. Todėl santykiai su Jungtinėmis Valstijomis mums visada bus aukščiausias strateginės reikšmės prioritetas“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Lietuva, sykį patekusi į „2 procentų klubą“, turi išlaikyti tempą ir toliau pati rūpintis savo saugumu.
 
Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ečio renginys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

G. Nausėda palinkėjo, kad Sumnerio Welleso deklaracijos atminimas niekada neišblėstų, o Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas visuomet sietų ypatingas ryšys.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Šiuo renginiu norėta padėkoti NATO sąjungininkėms JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.
 
Po Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonijos svečius taip pat pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.
 
Vėliau prie M. Mažvydo bibliotekos surengta Šaulių sąjungos, JAV ambasados ir karių, NATO pajėgumų integravimo vieneto ginkluotės ir informacinė ekspozicija, koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras ir Arina su grupe „Veto Bank“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 07:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
 
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
 
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
 
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
 
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
 
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
 
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
 
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:20

Prezidentas G. Nausėda susitiko su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi E. McCarthy. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų sekretoriumi Ryanu D. McCarthy ir aptarė svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus bei Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą stiprinant mūsų regiono apginamumą.
 
Pasak šalies vadovo, Lietuvos prioritetu išlieka tinkamas atsakas į konvencines grėsmes – Rusijos grėsmė nemažėja, vykdomos agresyvios atakos kibernetinėje erdvėje, pratybos, skleidžiama dezinformacija ir istorinio revizionizmo naratyvai.
 
Prezidentas pabrėžė, kad JAV karinių pajėgų buvimas mūsų regione, investicijos į šalies infrastruktūrą yra strategiškai svarbus ir reikšmingas veiksnys Europos saugumui užtikrinti. JAV buvimas Europoje išlieka esmine taikos žemyne užtikrinimo prielaida.
 
Pasak G. Nausėdos, transatlantinis požiūris visada leido priimti geriausius sprendimus ir daug dešimtmečių buvo taikos garantas, todėl būtina šį ryšį kuo labiau stiprinti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs narystę „2 proc. klube“ ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 12:12

Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esą „nusivylusios“ Turkijos sprendimu paversti Bizantijos laikų monumentą Sofijos soborą mečete ir paragino visiems lankytojams suteikti vienodą prieigą.
 
„Esame nusivylę Turkijos vyriausybės sprendimu pakeisti Sofijos soboro statusą“, – sakė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
„Mūsų žiniomis, Turkijos vyriausybė išlieka įsipareigojusi prie Sofijos soboro suteikti prieigą visiems lankytojams, tad mes nekantraujame išgirsti Sofijos soboro priežiūros planus, siekiant užtikrinti, kad jis visiems išliktų prieinamas be trukdžių“, – pridūrė ji.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad liepos 24 dieną į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktame statinyje vyks musulmonų pamaldos.
 
Daugybę turistų pritraukiantis Sofijos soboras Bizantijos imperijos gyvavimo laikais buvo pastatytas kaip bazilika, tačiau po to, kai 1453 metais Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį, jis buvo paverstas mečete.
 
Turkijos prezidentas ėmėsi veiksmų nepaisydamas to, kad apie religijos laisvę neretai kalbantis JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo NATO sąjungininkei paskelbė atvirą kreipimąsi.
 
Praėjusią savaitę paskelbtame pranešime M. Pompeo soboro muziejaus statusą pavadino „pavyzdiniu“ Turkijos „įsipareigojimu gerbti religijų tradicijas ir įvairialypę šalies istoriją“, ir teigė, kad pokyčiai rizikuoja „sumenkinti šio nuostabaus statinio palikimą.“
 
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas penktadienį taip pat pareiškė, kad labai apgailestauja dėl Turkijos sprendimo.
 
J. Bidenas paragino R. T. Erdoganą sprendimą atšaukti „ir vietoje to palikti šios vertingos vietos muziejaus statusą, visiems užtikrinant vienodą prieigą.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 11:00

JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
 
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
 
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu“, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
 
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
 
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
 
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:57