JAV specialusis prokuroras R. Muelleris neliudys Kongrese. EPA-ELTA nuotr.
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris neliudys Kongrese. Jis nemanąs, kad tai „reikalinga“, jo tyrimo ataskaita kalba „pati už save“, pareiškė R. Muelleris trečiadienį Vašingtone žurnalistams.
Per beveik dvejus metus vykdytą tyrimą dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai ir vėliau, kai ataskaita buvo pateikta, R. Muelleris su žiniasklaidos atstovais niekada nebendravo.
Po trečiadienį įvykusio susitikimo su žurnalistais jis į klausimus neatsakinėjo.
R. Muelleris sakė, kad neatskleis nieko, ko nebūtų jo ataskaitoje. Jo tyrimas, parengus ataskaitą, esą baigtas. „Aš grįžtu į privatų gyvenimą“, – pabrėžė R. Muelleris.
Jo dvejus metus trukęs tyrimas parodė, kad Rusijos žvalgybos karininkai taikė įvairius metodus ir taip atakavo amerikiečių sistemą. Jie per rinkimų kampaniją 2016-aisiais per tokias platformas, kaip „Wikileaks“, skelbė privačią informaciją ir taip norėjo daryti įtaką bei pakenkti vienam kandidatų.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.
Komentuodamas, ar JAV prezidentas D. Trumpas ir jo komanda mėgino trukdyti teisėsaugai tirti Rusijos aferą, R. Muelleris pakartojo, kad šiuo klausimu neturi galutinio atsakymo.
Remiantis JAV teise, pareigas einančiam prezidentui negali būti pareikšti kaltinimai, todėl jis ir netyręs, ar D. Trumpas pažeidė įstatymus. Esą būtų neteisinga kaltinti jį padarius nusikaltimą, dėl kurio jam negali būti pareikšti kaltinimai.
Savo ataskaitoje R. Muelleris rašo, kad būta „daugybės“ kontaktų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. Tačiau įrodymų, kad būta nusikaltimo, nėra. Be to, R. Muelleris išvardijo įvairius D. Trumpo mėginimus daryti įtaką tyrimui. Tačiau tyrėjai nepasakė, ar taip jis trukdė teisingumui.
Amerikos vėliavos Vašingtono skvere Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministerija ir Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos departamentas Vašingtone pasirašė penkerių metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą. Idėja parengti tokius bendradarbiavimo planus gimė 2018 m. lapkritį Vilniuje vykusio JAV ir Baltijos šalių strateginio dialogo metu. Anot JAV gynybos sekretoriaus padėjėjos tarptautiniams reikalams Katherin Wheelbarger, Lietuva yra pirmoji šalis, su kuria JAV pasirašė tokį dokumentą.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dokumente atspindėti bendradarbiavimo tikslai ir projektai, kuriems artimiausiais metais bus skiriamas pagrindinis dėmesys: bendroms pratyboms ir mokymams, atgrasymo priemonių Baltijos regione stiprinimui, dalyvavimui tarptautinėse operacijoje, regioninių kibernetinių pajėgumų vystymui, kt. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir tinkamą ilgalaikių projektų finansavimą. Plano turinys bus kasmet peržiūrimas ir pagal poreikį atnaujinamas.
„JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, su kuria karinis bendradarbiavimas per pastaruosius metus gerokai išaugęs – matome daugiau bendrų pratybų, didėja JAV investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą, pradėjome įgyvendinti keletą ambicingų projektų. Šis dokumentas rodo, kad JAV nusiteikusios ir toliau aktyviai dirbti Baltijos regione,” – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Šiuo metu JAV Kongrese yra pradedamas rengti ateinančių metų gynybos biudžetas, kuriame turėtų būti numatyta tolesnė parama Baltijos regionui. Galima tikėtis, kad biudžete bus atspindėtas ir šiame plane numatytų projektų finansavimas. Praėjusią savaitę šiuos klausimus su JAV Kongreso nariais aptarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Nuo 2014 metų JAV į Lietuvos saugumą ir gynybą investavo beveik 80 JAV mln. dolerių. Lietuvos įsigijimai iš JAV taip pat nuolatos auga ir jų suma artimiausiu metu pasieks 200 mln. JAV dolerių.
Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija derina 200 šarvuotųjų visureigių Lietuvos kariuomenei iš JAV kompanijos „OshKosh“ įsigijimą. Lietuva iš JAV taip pat perka priešlėktuvines raketas, prieštankines sistemas „Javelin“, ryšių sistemas ir amuniciją. Savo ruožtu, JAV, įgyvendindamos paramos saugumui programas Lietuvoje, daug investavo į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, finansuoja Lietuvos karių ir specialistų mokymą JAV karo mokyklose.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2018 m. balandžio 3 d. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas susitikime su Baltijos valstybių vadovais Baltuosiuose Rūmuose pasirašė bendrąją deklaraciją, kurioje buvo pabrėžtas JAV įsipareigojimas padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai stiprinti gynybinius pajėgumus. Šis ilgalaikis planas – svarbus žingsnis įgyvendinant Prezidentų deklaracijoje įvardintus JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tikslus.
Turkijos teismas penktadienį patvirtino kaltinimus šnipinėjimu ir bandymu nuversti vyriausybę Jungtinių Valstijų konsulato Stambule darbuotojui, praneša valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Metinas Topuzas, dirbantis su JAV narkotikų kontrolės agentūra, yra kaltinamas palaikant ryšius su JAV gyvenančiu Fethullah Gulenu. Ankara kaltina F. Guleną organizavus nepavykusį 2016 m. valstybės perversmą, tačiau jis kaltinimus neigia.
Stambulo teismas, patvirtinęs prokurorų gruodį iškeltus kaltinimus, nurodė M. Topuzą ir toliau laikyti kalėjime, skelbia Anatolijos agentūra. M. Topuzas yra sulaikytas jau nuo 2017 m. rugsėjo.
Kaltinamo M. Topuzo teismo procesas prasidės kovo 26 d., o pirmasis posėdis truks 3 dienas. Jei M. Topuzas bus pripažintas kaltu, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Konsulato darbuotojas yra įtariamas palaikius ryšį su buvusiais policijos pareigūnais ir iš Turkijos pabėgusiu prokuroru, siejamais su F. Guleno judėjimu.
Agentūra pridūrė, kad pateiktuose kaltinimuose teigiama, jog M. Topuzas palaikė ryšius su policijos pareigūnais, minimais 2013 m. valdžios pareigūnų korupcijos tyrime. Savo ruožtu, Ankara tvirtina, kad 2013 m. korupcijos tyrimas yra F. Guleno judėjimo organizuoto perversmo dalis.
Prieš savo vizitą Jungtinėse Valstijose Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pabrėžė transatlantinių santykių svarbą. „Mes negalime apsieiti be JAV, – pareiškė jis trečiadienį Berlyne prieš išskrisdamas į Vašingtoną. – Todėl mes norime stiprinti savo partnerystę ir, kur reikia, imtis pokyčių (…). Mes nenorime naujo priešiškumo, mes norime naujo bendradarbiavimo“.
Kaip tik tarptautinių krizių laikmečiu reikalingas „Vašingtono gebėjimas veikti“, pabrėžė H. Maasas. Jis paminėjo kovą su vadinamąja „Islamo valstybe“ (IS), konfliktus Sirijoje, Afganistane ir Ukrainoje bei nusiginklavimo temą. Todėl esą gerai, kad jis gali vykti pokalbių į JAV, nepaisant čia besitęsiančio dalinio vyriausybės uždarymo. Neišsprendus ginčo dėl biudžeto, JAV šiuo metu 800 000 valstybės tarnautojų negauna algų.
H. Maasas dar kartą pareiškė viltį, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) tarp JAV ir Rusijos dar galima išgelbėti.
H. Maasas Vašingtone, be kitų, susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo. Niujorke jis ketina dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyje. Vokietija nuo sausio vėl dvejiems metams yra svarbiausios JT institucijos narė. „Mes norime nuo pat pradžių aktyviai įsitraukti į darbą“, – sakė ministras apie Vokietijos ambicijas.
Vašingtonas. JAV įstatymų leidėjams nepavykus išeiti iš aklavietės dėl biudžeto, po vidurnakčio vietos laiku prasidėjo dalinis JAV federalinės vyriausybės ir jos įstaigų uždarymas, informuoja BBC.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad būtų patvirtintos lėšos (mažiausiai 5 mlrd. dolerių) didesniam sienų saugumui ir Jungtinių Amerikos Valstijų sienai su Meksika.
Biudžeto įstatymas turėjo būti priimtas iki penktadienio vidurnakčio, tačiau, nepavykus to padaryti, dalies vyriausybės darbas bus paralyžiuotas: negalės dirbti ketvirtadalis federalinių institucijų, įskaitant Krašto saugumo ir Teisingumo departamentus. Federalinis vyriausybės paslaugų finansavimas oficialiai nutrūko penktadienį vidurnaktį.
Pentagono, Švietimo, Sveikatos ir Darbo departamentų darbas nesutriks, nes šių departamentų biudžetas buvo patvirtintas jau rugsėjį.
Tai jau trečiasis dalinis vyriausybės uždarymas 2018 metais ir jis turės įtakos šimtams tūkstančių vyriausybės darbuotojų. Šimtai tūkstančių federalinės vyriausybės darbuotojų turės dirbti be atlygio arba laikinai visai nedirbs.
Ši savaitė itin chaotiška JAV – prezidentas D. Trumpas paskelbė apie JAV pajėgų išvedimą iš Sirijos ir JAV pajėgų sumažinimą Afganistane. Be kita ko, apie atsistatydinimą pranešė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.
„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.
„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.
Europa turi pažaboti imigraciją, kad užkirstų kelią dešiniųjų populizmo kilimui, sakė buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į JAV prezidentus 2016 metais vykusiuose prezidento rinkimuose Hillary Clinton.
Nepaisant to, kad nuo 2015-2016 metų krizės, kai į Europą atvyko daugiau kaip milijonas migrantų, gerokai sumažėjo atvykstančiųjų skaičius, migracijos politika išlieka prioritetu ES, kai tokiose šalyse, kaip Italija ir Austrija, įsitvirtino prieš imigraciją nusistačiusios dešiniųjų vyriausybės.
H. Clinton gerai įvertino tokius Europos lyderius, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, už jų geranoriškumą migrantų atžvilgiu, bet pridūrė, kad jiems reikia pasiųsti griežtesnę žinią, kad jie ne visada galės „suteikti prieglobstį ir paramą“. Europa, anot H. Clinton, „atliko savo užduotį“.
„Manau, kad Europa turi valdyti migraciją, nes būtent tai įžiebia liepsną“, – interviu dienraščiui „The Guardian“ sakė H. Clinton.
Politikės teigimu, norint užkirsti kelią didėjančiai dešiniųjų pažiūrų populistų grėsmei, Europai reikia laikytis griežtesnio požiūrio į imigraciją.
Interviu metu H. Clinton taip pat užsiminė, kad susirūpinimas dėl imigracijos, iš dalies, prisidėjo prie Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas raštu atsakė į Rusijos skandalą tiriančio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio klausimus. „Prezidentas šiandien atsakė į specialiojo tyrėjo biuro raštu pateiktus klausimus, – pareiškė D. Trumpo advokatas Jay’us Sekulowas, kurį cituoja amerikiečių žiniasklaida. – Prezidentas atsakė raštu“. Kitas prezidento advokatas Rudy’is Giulianis pareikalavo nutraukti tyrimus. D. Trumpas, anot jo, pademonstravo „beprecedentį“ pasirengimą bendradarbiauti.
„Washington Post“, remdamasis vienu D. Trumpo advokatų, paskelbė, kad JAV prezidento atsakymai didelių netikėtumų nepateikė. Esą juose nėra nieko, kas nėra viešai žinoma.
R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją ir galimus susitarimus tarp D. Trumpo rinkimų komandos ir Maskvos. Iki šiol specialusis tyrėjas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas yra pareiškęs kaltinimus keturiems buvusiems D. Trumpo darbuotojams ir 26 Rusijos piliečiams.
D. Trumpas nuo Kongreso ir gubernatorių rinkimų lapkričio 6-ąją tęsė verbalinį R. Muellerio puolimą. Tyrimus jis ne kartą yra pavadinęs „raganų medžiokle“.
Netrukus po Kongreso rinkimų D. Trumpas privertė atsistatydinti generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą ir laikinu jo įpėdiniu paskyrė ligšiolinį štabo vadovą Matthew’ą Whitakerį. Kadangi šis praeityje aštriai kritikavo R. Muellerio tyrimą, D. Trumpo manevras sukėlė nerimą, kad jis, padedamas laikinojo prokuroro, gali užgniaužti arba apriboti tyrimus dėl Rusijos.
Po vidurio kadencijos rinkimų JAV prezidentas Donaldas Trumpas susidurs su sunkumais Atstovų Rūmuose. Kur demokratai gali būti jam pavojingi? Spiegel.de pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.
Demokratai dabar Atstovų rūmuose galės blokuoti D. Trumpo įstatymų projektus. Jų palaiminimo reikės tokioms iniciatyvoms, kaip naujas biudžeto įstatymas, imigracijos ribojimai, tolesnė sienos su Meksika statyba. Demokratai taip pat galės inicijuoti savo įstatymus.
Dar prieš rinkimus partija, be to, paskelbė, jog ketina pradėti per šimtą tyrimų ir viešų klausymų. Jie gali išsireikalauti ir vidinių dokumentų. Kaltinimų prezidentui ir jo patikėtiniams pakanka. Tai Rusijos afera, piktnaudžiavimas valdžia, korupcija, nusižengimas etikai, sukčiavimas renkant aukas, mokesčių slėpimas, seksualinis priekabiavimas.
Ką tiksliai tai reiškia?
Demokratai mėgins priversti D. Trumpą pateikti savo mokesčių deklaracijas – jis yra vienintelis prezidentas, iki šiol to neparadęs. Iš jų D. Trumpo kritikai tikisi duomenų apie galimus jo finansinius ryšius su Rusija ir įvairiais prieštaringais veikėjais. Spėjama, kad D. Trumpas duomenų atskleidimui priešinsis. Tada sprendimą turėtų priimti Aukščiausiasis teismas. Tiesa, šis, patvirtinus teisėją Brettą Kavanaugh’ą, yra aiškiai vyraujamas respublikonų.
Žvalgybos komitetas gali atnaujinti Rusijos tyrimus Kongrese, kuriuos respublikonai baigė anksčiau laiko. Tai visų pirma taptų aktualų tuomet, jei D. Trumpas atleistų specialųjį tyrėją Robertą Muellerį ar kitaip gudrautų. Demokratai daug klausimų Rusijos tema turi ir Teisėsaugos komitete.
Ar demokratai sieks kiek įmanoma apsunkinti D. Trumpo gyvenimą?
Bet kokiu atveju, atrodo, kad prezidentas to tikrai bijo. Prieš rinkimus jis įspėjo, kad demokratai pergalės atveju neturėtų eikvoti savo laiko tyrimams prieš jo asmenį. „Jie turėtų susitelkti į tai, kam žmonės juos išrinko“, – teigė D. Trumpas.
Ypač įstatymų leidybos srityse federaliniu lygiu D. Trumpo laukia sunkumai. Kad naujas įstatymas įsigaliotų, jam turės pritarti ir nuo dabar demokratų vyraujami Atstovų Rūmai, ir respublikonų dominuojamas Senatas. Jei demokratams ir respublikonams nepavyks susitarti, to rezultatas bus visiška blokada.
Vis dėlto Nancy Pelosi, įtakingiausia demokratė Atstovų Rūmuose, po rinkimų kalbėjo taikingai. „Čia kalba ne tik apie demokratus ir respublikonus. Demokratai nori Kongreso, kuris dirba žmonėms. Apie tai kalba“, – pabrėžė demokratų frakcijos lyderė.
Ar demokratai gali išmesti D. Trumpą iš posto?
Jie gali tai pamėginti. Turėdami daugumą Atstovų Rūmuose, demokratai turi galimybę pradėti apkaltos procesą. Remiantis JAV konstitucija, prezidentu gali būti pateikti kaltinimai dėl „išdavystės, kyšininkavimo ar kitų didelių nusikaltimų ir nusižengimų“. To tikisi daugelis D. Trumpo priešininkų.
Vis dėl to tai nėra taip paprasta: nes tokiam procesui turėtų pritarti ir Senatas – dviejų trečdalių dauguma. Senatas ir toliau lieka vyraujamas respublikonų. Vadinasi, daugelis jų turėtų balsuoti prieš D. Trumpą. Tačiau kartelė yra tokia aukšta, kad aukšti demokratai pataria apskritai neinicijuoti apkaltos prezidentui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV pasienyje su Meksika dislokuoti kariai gali šaudyti į migrantus iš Centrinės Amerikos, jei, bandydami nelegaliai kirsti sieną, jie svaidys į karius akmenis.
D. Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV kryptimi per Meksiką žygiuojantys migrantai „piktavališkai ir smarkiai“ svaidė akmenis į Meksikos policininkus.
„Nesitaikstysime su tuo. Jie nori svaidyti akmenis į mūsų karius, mūsų kariuomenė priešinasi. Sakiau jiems (kariams) laikyti akmenį šautuvu“, – sakė prezidentas.
D. Trumpas tikisi, kad to nebus, bet į karius svaidomi akmenys bus laikomi šaunamaisiais ginklais, nes „nėra didelio skirtumo tarp šaunamojo ginklo ir akmenų“.
Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnas transliuotojui CNN sakė, kad pasienyje dislokuoti kariai veiks vadovaudamiesi standartinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jėgos naudojimą, ir tokią jėgą panaudos tik gindamiesi.
Kinija ir Jungtinės Valstijos gali peržengti savo skirtumus ir dirbti kartu, besivadovaudamos abipuse pagarba, Kinijoje besilankančių JAV politikų grupei ketvirtadienį sakė šalies premjeras Li Keqiangas, kurį cituoja „Reuters“.
Kinija ir Jungtinės Valstijos yra įsitraukusios į aštrų prekybos karą ir įvedusios tarifus daliai viena kitos importo.
Susitikdamas su Respublikonų senatorių grupe ir viena Kongreso nare Pekine Li Keqiangas sakė, kad per pastaruosius keturis diplomatinių ryšių dešimtmečius Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai turėjo „pakilimų ir nuosmukių“.
„Tvarūs ir stabilūs Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai tarnauja bendriems šalių ir jų gyventojų interesams“, – pažymėjo premjeras.
„Mes tikimės, kad Kinijos ir JAV bendradarbiavimas remsis abipuse pagarba ir lygybe“, – pridūrė jis.
Tenesio senatorius Lamaras Alexanderis Li Keqiangui sakė, kad jo delegacija čia atvyko „parodyti pagarbą puikiai šaliai ir puikiems žmonėms“.
„Jūsų šalis ir mūsų šalis yra konkurentės, bet ne priešės. Ir mes tikime, kad gerbdamos viena kitą mes galime klestėti kartu“, – pažymėjo jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgai grasino įvesti tarifus visų 500 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos prekių importui, jeigu Pekinas nepakeis intelektinės nuosavybės, technologijų perdavimo, pramonės subsidijų ir patekimo į vietinę rinką politikos.
D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketina dalyvauti G20 susitikime Argentinoje šio mėnesio pabaigoje ir tarpusavyje aptarti prekybos klausimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasmerkė šaudynes Pitsburgo miesto sinagogoje, teigdamas, kad „Amerikoje neturi būti jokios tolerancijos antisemitizmui“ ir „bet kokiai religinės ar rasinės neapykantos ar išankstinio nusistatymo formai“, informuoja „Euronews“.
„Privalome stoti į vieną gretą su mūsų broliais ir seserimis žydais ir įveikti neapykantos jėgas“, – sakė D. Trumpas.
Savo ruožtu, JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas sakė, kad Teisingumo departamentas pateiks užpuolikui kaltinimus dėl nusikaltimų iš neapykantos ir kitus baudžiamuosius kaltinimus, įskaitant tokius, už kuriuos gali grėsti mirties bausmė.
„Neapykanta ir smurtas dėl religijos negali būti mūsų visuomenės dalis“, – sakė J. Sessionsas.
11 žmonių nužudymu Pitsburgo sinagogoje kaltinamas 46 metų amžiaus Robertas Bowersas.
Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, užpuolikas išpuolio metu šaukė „visi žydai turi mirti“. Be kita ko, jo paskyrose socialiniuose tinkluose taip pat daugybė antisemitinių pareiškimų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo griežtą savo poziciją dėl vadinamojo migrantų karavano. „Dėl šios nacionalinės ekstremalios padėties aš pasitelkiu karius. Jie bus sustabdyti“, – rašė jis ketvirtadienį tvitreyje.
„Esantiems karavane: apsisukite. Mes neįsileisime nelegaliai žmonių į Jungtines Valstijas, – rašė D. Trumpas. – Grįžkite į savo šalį ir jei norite: prašykite pilietybės, kaip milijonai kitų“. Migrantai iš Hondūro, Salvadoro ir Gvatemalos dažniausiai bėga nuo smurtinio nusikalstamumo ar prastos ekonominės padėties gimtosiose šalyse.
Anot žiniasklaidos, Pentagonas jau ruošiasi prie pietinės sienos su Meksika nusiųsti dar 800-1 000 karių. Manoma, kad gynybos sekretorius Jamesas Mattisas artimiausiu metu pasirašys atitinkamą nurodymą, ketvirtadienį pranešė stotis CNN ir „Washington Post“, remdamiesi vyriausybės šaltiniais.
Anot pranešimų, papildomi kariai neperims saugumo tarnybų uždavinių, pavyzdžiui, negalės sulaikyti migrantų. Anot CNN, tai bus logistinė parama pasieniečiams. Jie, pavyzdžiui, svarbiuose taškuose palei sieną įrengs tvoras.
Šiuo metu pasienyje jau yra 2 100 nacionalinės gvardijos narių, kurie čia nusiųsti pagal kitą nurodymą, duotą balandį. Jie taip pat teikia logistinę paramą.
Tūkstančių žmonių grupė iš Centrinės Amerikos tuo tarpu tęsia savo žygį per Meksiką JAV kryptimi.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino šalies žiniasklaidą naudojantis bombas siuntinėjusio piktadario istorija išpuoliams prieš jį ir Respublikonų partiją. Jis tai pareiškė penktadienį per mitingą Šiaurės Karolinos valstijoje.
„Pastaruoju metu matome, jog žiniasklaida mėgina pasinaudoti piktavališkais vieno žmogaus veiksmais, kad gautų politinių dividendų ir panaudotų tai prieš mane ir Respublikonų partiją“, – sakė D. Trumpas. „Visiems bus geriau, jeigu bus nutraukta asmeninių išpuolių politika“, – pridūrė jis.
Anksčiau amerikiečių žurnalistai, bendraudami su prezidentu pietinėje Baltųjų rūmų pievelėje, uždavė D. Trumpui klausimą, ar jis nekaltina savęs dėl piktadario, išsiuntusio bombas dabartinės administracijos politiniams priešininkams, veiksmų. Žiniasklaidos atstovai savo klausimą paaiškino tuo, kad įtariamasis yra D. Trumpo ir respublikonų šalininkas. Prezidentas pareiškė nejaučiąs jokios atsakomybės ir priminė kitus analogiškus incidentus, per kuriuos išpuolių taikinys buvo jau respublikonai.
Penktadienį bombų siuntimo paštu byloje buvo sulaikytas 56 metų Cesaris Sayocas, kuris gyveno Aventūros mieste Majamio apylinkėse ir yra Respublikonų partijos šalininkas. CNN duomenimis, per pirmąją apklausą įtariamasis pareiškė, kad bombos niekam nepadarys žalos.
Iki šiol Jungtinėse Valstijose buvo aptikta mažiausiai 13 savadarbių sprogstamųjų įtaisų, išsiųstų įvairiems adresatams. Jie buvo skirti finansininkui George`ui Sorosui, buvusiai JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai, buvusiam CŽV direktoriui Johnui Brennanui, buvusiam teisingumo ministrui Ericui Holdenui, Kongreso Atstovų Rūmų narei demokratei Maxine Waters, buvusiam viceprezidentui Josephui Bidenui, garsiam Holivudo aktoriui Robertui de Nirui. Jie visi žinomi liberaliomis pažiūromis ir kritika JAV prezidento Donaldo Trumpo adresu. Nuo siuntų niekas nenukentėjo.
Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas įspėja dėl karo tarp JAV ir Kinijos, praneša agentūra AP.
„Jis nėra neišvengiamas, tačiau labai tikėtina, kad mes po 15 metų kariausime su Kinija“, – sakė B. Hodgesas saugumo forume Varšuvoje, kuriame dalyvauja kariuomenės, politikos ir verslo atstovai.
To priežastys yra „nuolatinė technologijų vagystė“ ir didėjanti kontrolė Afrikos ir Europos atžvilgiu, kurią Kinija užsitikrina projektų finansavimu, kalbėjo buvęs generolas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 10 proc. visų uostų Europoje priklauso Kinijai. Neseniai vos neįvykęs JAV ir Kinijos karo laivų susidūrimas Pietų Kinijos jūroje yra tik vienas iš daugelio įtemptų santykių ženklų.
Europa dėl sustiprėjusios Rusijos turi labiau rūpintis savo saugumu, mano B. Hodgesas. JAV esą neturi pajėgumų daryti viską, ką turėtų daryti Europoje ir Ramiajame vandenyne. Tačiau nors geopolitiniai prioritetai persistumdys, JAV įsipareigojimai NATO liks „nesupurtomi“, – pabrėžė generolas.
Grįžęs iš Europos B. Hodgesas tapo Europos politikos analizės centro Vašingtone strateginis patarėjas.
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė pritarianti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą skatino Vokietiją pirkti JAV, o ne Rusijos gamtines dujas.
„Privatūs investuotojai šiuo metu tiria galimas SGD terminalo statybos vietas, o vyriausybė ieško tokio terminalo finansavimo būdų“, – kalbėjo kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
S. Seiberto pareiškimas pasirodė po to, kai „Wall Street Journal“ pasirodžiusiame straipsnyje buvo teigiama, kad D. Trumpo spaudžiama Vokietija nusprendė statyti vieną arba du SGD terminalus šalies šiaurėje.
Terminalai reikalingi iškrauti ir laikyti Amerikos laivų atplukdytas suskystintas dujas.
Pasak „Wall Street Journal“, A. Merkel siekia padėti finansuoti 500 mln. eurų vertės projektą subsidijomis, paskolomis, kredito arba investuotojų nuostolių apsaugos garantijomis.
„Mes tikrai pastatysime vieną arba du terminalus, neaišku tik, kada ir kaip“, – AFP teigė A. Merkel partijos narys Oliveris Grundmannas.
D. Trumpas labai aktyviai skatino Europos šalis, ypač Vokietiją, sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri yra pagrindinė gamtinių dujų Vokietijai tiekėja. JAV prezidentas grasino net sankcijomis Vokietijos ir Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.
A. Merkel atstovas pridūrė, kad bet koks sprendimas dėl SGD terminalo statybos bus priimtas nepaisant JAV spaudimo, o atsižvelgiant į Vokietijos ir Europos siekį turėti saugią, konkurencingą ir prieinamą energetinių išteklių importo infrastruktūrą.
Jungtinės Amerikos Valstijos visiškai laikosi praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje su Rusija pasiektos branduolinių ginklų sutarties, bet Rusijos sprendimas plėtoti nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą SSC-8 reiškia, kad sutartis nebėra veiksminga, paklaustas apie JAV sprendimą nutraukti sutartį, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, informuoja „Reuters“.
„Visos sąjungininkės sutinka, kad JAV visiškai laikosi sutarties, problema – Rusijos elgesys“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Problema ta, kad sutartis negali būti veiksminga, jei jos laikosi tik viena pusė“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
Prezidentas kaltino Rusiją pažeidžiant 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ir paties susitarimo“.
JAV milijardieriaus George’o Soroso pašto dėžutėje pirmadienį rastas sprogmuo, informuoja agentūra „Reuters“.
Policijos teigimu, įtartiną paketą rado vienas darbuotojas ir nunešė jį į netoliese esanti mišką. „New York Times“ duomenimis, čia sprogmenį detonavo sprogmenų ekspertai. G. Soroso incidento metu namuose nebuvo.
Legendinis investuotojas G. Sorosas yra priešiškos žiniasklaidos kampanijos savo gimtojoje Vengrijoje taikinys. Be to, jis kliūva dešiniesiems ekstremistams Rytų Europoje ir JAV.
88-erių G. Sorosas JAV rinkimų kovoje 2016 metais rėmė demokratų kandidatę Hilary Clinton.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo, kad JAV stiprins branduolinį savo arsenalą, siekdamos daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai, skelbia BBC.
Prezidento teigimu, JAV didins savo arsenalą, „kol žmonės sugrįš prie sveiko proto“, ir pridūrė, kad tai turėjo būti padaryta prieš daug metų.
Prezidentas taip pat pakartojo savo įsitikinimą, kad Rusija pažeidė 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).
Vašingtonas beveik dvejus metus skundžiasi, kad Rusijos raketų sistema 9M729 pažeidžia sutartį, kuri draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.
Praėjusį savaitgalį D. Trumpui pareiškus ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, kilo tarptautinis susirūpinimas. Rusija įspėjo, kad sutarties nutraukimas gali sukelti pavojų pasaulio saugumui.
Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ar paties susitarimo“.
Nors Kinija nėra pasirašiusi INF, D. Trumpas siekia daryti spaudimą ir jai. Prezidentas leido suprasti, kad Kinija, kuri taip pat kuria ta sutartimi draudžiamus ginklus, turėtų būti bet kokios naujos branduolinių ginklų kontrolės sutarties dalimi.
Žmogus, pirmadienį įsiveržęs į televizijos kanalo „Fox 5“ patalpas Vašingtono priemiestyje, anksčiau buvo padavęs į teismą JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją, Vašingtono merą ir Nacionalinę šaulių asociaciją. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniais policijoje.
38 metų amžiaus afroamerikietis George`as Odemnsas išdaužė dvejas stiklines duris televizijos kanalo pastate ir įsibrovė į vestibiulį, kur apsaugos darbuotojas sustabdė jį šūviu į krūtinę. Pasak policijos atstovo Melvino Greshamo, G. Odemnsas neturėjo ginklo ir buvo labai įsiaudrinęs. Anksčiau jis mėgino pareikšti ieškinius D. Trumpo administracijai, Vašingtono merui, Nacionalinei šaulių asociacijai, Murdochų šeimos nariams, kuriems priklauso „Fox“, taip pat ne kartą siuntė laiškus televizijos kanalo adresu.
Tai jau antras „Fox“ patalpų užpuolimas per pastaruosius pusantro mėnesio. Rugsėjo pradžioje vyras tyčia įsirėžė automobiliu į televizijos kanalo „Fox 4“ studijos Dalaso centre (Teksaso valstija) stiklinę sieną.
