jazovas

Teisėjų taryba kreipimesi į Užsienio reikalų ministeriją prašo diplomatiniais kanalais informuoti tarptautinę politinę bendruomenę – Europos Tarybą bei kitas žmogaus teises ir teisės viršenybę ginančias organizacijas – apie pamatines teisines vertybes pažeidžiančius Rusijos institucijų veiksmus. 

Kreipimesi į atsakingas institucijas nurodoma, kad Teisėjų taryba smerkia tokius Rusijos Federacijos institucijų veiksmus, akcentuodama, kad situacijos, kai sudaromos prielaidos nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimui dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo, negali būti toleruojamos ir pateisinamos.

Pasak Teisėjų tarybos, visuotinai pripažintos teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kokiu būdu kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti menkiausią poveikį teismo sprendimo priėmimui, o tuo pačiu ir persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo. 

Teisėjų taryba akcentuoja, kad baudžiamasis procesas Sausio 13-osios byloje dar nėra pasibaigęs, nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą visai Lietuvos Tautai ypač svarbioje byloje.

Teisėjų taryba kreipėsi ir į užsienio partnerius – Europos teismų tarybų tinklą (ENCJ) – prašydama paramos ir įgaliodama Teisėjų tarybos atstovą Teisėjų tarybos pareiškimą pristatyti artimiausiame ENCJ posėdyje.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą už akių ir skyrusių jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. Nuosprendžiai paskelbti daugiau nei 60 asmenų. Nors Lietuvos prokuratūra buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui D. Jazovui prašė laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas pripažino jį kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Prokuratūra laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos prašė skirti ir KGB karininkui Michailui Golovatovui. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.