Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia atidžiai stebintis rinkimų eigą pagrindinėje Lietuvos sąjungininkėje – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak buvusio šalies vadovo, dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo perrinkimas reikštų tam tikrus pavojus ir nestabilumą tarptautinėje politikoje.
„Labai artimai seku ir matau tam tikrus pavojus bendrai pasaulinei politikai, kadangi rinkimai vyksta didelėje valstybėje, kuri turi be galo didelę įtaką visam pasauliui“, – antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Adamkus.
Jo teigimu, D. Trumpas per savo kadencijos metus blaškėsi tarp pagrindinių pasaulio demokratijos vertybių.
„Prezidento Trumpo perrinkimas turi tam tikrų didelių pavojų, kadangi jo vykdoma politika ne visada atitinka laisvės principus ir pasaulio saugumo reikalus. Jis per tuos ketverius metus parodė savotišką blaškymąsi tarp pagrindinių pasaulinių principų – laisvės, laisvo žodžio ir demokratijos. Jo svyravimai arba nusileidimai yra mums nepriimtini“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuvos ir JAV sąjunginiai ryšiai išliks, tačiau, atkreipė dėmesį V. Adamkus, Lietuva turi aktyviai veikti ES tarptautinėje politikoje.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
„Lietuvos ir Amerikos santykiai nepasikeis, jie tik gali būti pažeisti bendroje tarptautinėje plotmėje. Todėl aš manau, kad Lietuvos politika turi veikti aktyviai ES“, – pridūrė V. Adamkus. D. Trumpas pavadino J. Bideną blogiausiu istorijoje demokratų kandidatu. EPA-ELTA nuotr.
JAV antradienį vyksta prezidento rinkimai. Juose dabartinis šalies vadovas respublikonas D. Trumpas varžosi su savo konkurentu demokratu Joe Bidenu.
Apklausose šalies mastu 77-erių J. Bidenas lenkia 74 metų D. Trumpą.
Tačiau ypač svarbiose ir galbūt rinkimų baigtį nulemsiančiose Floridos ir Pensilvanijos valstijose atotrūkis tarp jų yra labai nežymus.
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku.
B. Obama prezidento rinkimų kovoje oficialiai parėmė J. Bideną. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį buvęs JAV prezidentas Barackas Obama dalyvavo demokratų kandidato į prezidentus Joe Bideno susitikimuose su rinkėjais Flinto ir Detroito miestuose Mičigano valstijoje, rašo „Deutsche Welle“.
B. Obama, kreipdamasis į J. Bideną, pavadino jį savo broliu ir pažėrė kritikos perrinkimo siekiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Buvęs prezidentas mano, kad jo įpėdinis nepakankamai rimtai žiūri į COVID-19 pandemiją ir vadovavimą valstybei apskritai. D. Trumpas pavadino J. Bideną blogiausiu istorijoje demokratų kandidatu. EPA-ELTAnuotr.
Demokratų partija tikisi, kad B. Obamos, pirmojo juodaodžio JAV prezidento, pasirodymas mobilizuos rinkėjus svarbioje Mičigano valstijoje likus vos porai dienų iki rinkimų dienos.
Kai 44-uoju JAV prezidentu buvo B. Obama, J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, o dabar jis siekia tapti 46-uoju JAV vadovu. Susitikimai su rėmėjais Flinte ir Detroite, kuriuose gyventojų daugumą sudaro juodaodžiai, surengti suvokiant rinkėjų aktyvumo svarbą J. Bidenui siekiant pergalės Mičigano valstijoje. Rinkėjai Mičigane daug metų pirmenybę teikdavo demokratų kandidatams, bet D. Trumpas čia nugalėjo 2016 metais.
„Liko trys dienos iki svarbiausių rinkimų mūsų gyvenime, įskaitant ir mano rinkimus, kurie buvo ganėtinai svarbūs“, – pareiškė B. Obama ragindamas demokratų rėmėjus balsuoti.
D. Trumpui nuolat giriantis apie tai, kokias gausias minias pritraukia jo rinkimų kampanijos renginiai, apie tai prašneko ir B. Obama. „Negi niekas neateidavo į jo gimtadienio vakarėlius kai jis buvo vaikas? Gal tai jį traumavo?, – sakė buvęs prezidentas. – Šalyje dabar pandemija – ne minių gausa dabar reikia rūpintis.“
J. Bideno rinkimų kampanija. EPA-ELTA nuotr.
J. Bidenas taip pat nevengė „įgelti“ D. Trumpui. Kreipdamasis į žmones jis sakė: „Prezidentas mėgsta vaizduoti esantis kietas vyrukas. Kartu lankydami mokyklą, negi nebūtumėte norėję jam užvožti?“
D. Trumpas taip pat neatsiliko savo pareiškimais. Jis aiškino, kad J. Bidenas dėvi akinius nuo saulės, kad nuslėptų „akių operaciją“ ir tikino, kad galėtų su juo lengvai „susitvarkyti“.
„Jis nėra didelis vaikinas, – D. Trumpas sakė apie J. Bideną, – tik vienas lengvas pliaukštelėjimas, net nereikėtų suspausti kumščio.“
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Pirmajame per du mėnesius savo pasirodyme JAV prezidento rinkimų kampanijos renginyje pirmoji ponia Melania Trump gyrė Donaldo Trumpo aktyvumą „Twitter“ socialiniame tinkle.
„Pirmą kartą istorijoje šios šalies piliečiai kasdien per socialinę žiniasklaidą gali tiesiogiai ir betarpiškai išgirsti savo prezidentą, – sakė ji Atglene Pensilvanijos valstijoje. – Aš ne visuomet sutinku su tuo, kaip jis kalba. Tačiau jam svarbu kalbėti tiesiogiai žmonėms, kuriems jis tarnauja“.
Likus savaitei iki JAV prezidento rinkimų, M. Trump kaltino žiniasklaidą neteisingai piešiant jos sutuoktinio portretą – „portretą, kurio aš neatpažįstu“. D. Trumpas esą yra „atkaklus, sėkmingas ir sąžiningas“. Iš publikos pasigirdus: „Ir gražus“, pirmoji ponia atsakė: „Sutinku“.
Šiame renginyje M. Trump pasirodė be savo vyro, kuris balsuoti už save agitavo kitose valstijose. Ji padėkojo už paramą, kurios ji ir jos šeima sulaukė, kai užsikrėtė koronavirusu. M. Trump pareiškė užuojautą pandemijos aukų artimiesiems. Ji ragino žmones paisyti JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) rekomendacijų, kad būtų suvaldytas viruso plitimas. Pats D. Trumpas jų dažnai nesilaiko.
18 minučių trukmės kalboje M. Trump įspėjo dėl demokrato Jo Bideno pergalės kitą antradienį vyksiančiuose rinkimuose. „Joe Bideno politika ir socialistinė darbotvarkė pasitarnaus tik tam, kad būtų sunaikinta Amerika ir visa tai, kas buvo pasiekta per praėjusius ketverius metus, – kalbėjo ji. – Mes turime išlaikyti Donaldą Baltuosiuose rūmuose, kad jis galėtų užbaigti tai, ką pradėjo“.
Buvęs sovietų žvalgybos pareigūnas, Vladimiro Putino kolega KGB (КГБ) institute Jurijus Švecas (Юрий Швец), šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV, vėl davė išsamų videointerviu ukrainiečių portalui Gordonua.com.
Šį sykį daug dėmesio skirta Baltarusijai.
Slaptai.lt skaitytojams pateikiame keletą labiausiai įsiminusių J.Šveco pastabų.
Pastabos dėl Baltarusijos
J.Švecas mano Aliaksandrą Lukašenką esant psichopatu, kuris be valdžios gyventi nepajėgus kaip girtuoklis neišsiverčia be degtinės. Valdžia šiam buvusiam kolchozo pirmininkui – viskas. A.Lukašenkai vargu ar užteks proto pačiam pasitraukti iš prezidento posto. Jei jis šiandien atsisakytų valdžios, pakliūtų istorijon ne kaip itin blogas diktatorius bei sadistas. Bet jam neužteks išminties tokiam žingsniui. Net jei Vakarai sudarys su juo sandėrį, suprask, tegul gyvena kur nors aukštą tvora aptvertoje viloje Rusijoje niekur nekišdamas nosies, – tokia padėtis jam būtų tikra kankynė. Jam reikia vadovauti, kritikuoti, dalyvauti susitikimuose, jam reikia, kad jo bijotų.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
A.Lukašenka ilgai negyvens be valdžios. Jei jo neištiks Čeušesku likimas, jis susigrauž iš vidaus. Gyvenimas be valdžios jam taps pats didžiausias išbandymas.
Tačiau tikroji bėda – visai kitur. Visi A.Lukašenkos konkurentai šiuose rinkimuose buvo … Rusijos statytiniai. Ir tie, kurie sugrūsti į kalėjimus, ir tie, kuriems leista dalyvauti rinkimuose. Vieni – Kremliaus, kiti – Gazprom, treti – Rosneft ar dar kokio nors Vladimiro Putino aplinkai pavaldaus darinio atstovai. Šito negalima ignoruoti: A.Lukašenka šiuose rinkimuose rungėsi su Kremliaus klapčiukais. Net toji moteris, to į Baltarusijos prezidento rinkimus ėjusio, bet už grotų atsidūrusiojo žmona, – ne tas asmuo, kuris nusimanytų politikoje.
Šiuo metu vienintelis A.Lukašenka trukto V.Putinui įvesti Baltarusijon rusiškąją tvarką absoliučiai visur. Kad Balatrusija dar nėra nuo galvos iki kojų Rusijos provincija, – A.Lukašenkos nuopelnas. A.Lukašenka šiuo požiūriu neparankus V.Putinui. Kremliui reikia kur kas lojalesnio. Kremlius kiša savuosius.
Jurijus Švecas
Akivaizdu, kad Rusija mėgina Baltarusijoje įvesti savąją tvarką. Kremlius dabar nepasiųs tankų į Minską. Bet anksčiau ar vėliau jam pavyks palaužti baltarusius. Pasiseks pargriauti ant menčių Baltarusiją todėl, kad Vakarai ne itin domisi šios šalies vidaus reikalais. Senutei Europai neįdomi Baltarusija. Tik Baltijos valstybės ir Lenkija aktyviau susirūpino šios šalies likimu.
Protestai Chabarovske
Kaip J.Švecas vertina protestus Tolimuosiuose Rytuose Rusijoje, pavyzdžiui, Chabarovsko mieste? Jei žmonės žinotų, kas buvo tas gubernatorius, kurie jį gina, – pasibaisėtų. Bet žmonės nesuvokia, kad tai – tik Kremliaus rokiruotės. Vieną savo žmogų keitė kitu, nė trupučio negeresniu. Taigi Chabarovskas gina niekšą, nes V.Putinas jau taip nusibodo, taip nusibodo, kad nebeįmanoma gyventi … gyvenant V.Putinui. Priešinamasi visiems V.Putino sprendimams. Ir A.Lukašenka taip įgryso baltarusiams, kad šie jau nebesutinka dar penkerius metus žiūrėti į A.Lukašenkos fizionomiją.
Bet pasikeitimai Rusijoje vis tik prasidės ne Chabarovske, o Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Kas pakeis V.Putiną?
J.Švecas mano, kad V.Putinas, tas vidutinybė, „nuorūka“ pravardžiuojamas žmogeliukas, taip ilgai išsilaikė valdžioje tik todėl, kad jam labai sekėsi. Metų metais jis į Vakarus sėkmingai parduodavo naftą, dujas, ir turėjo sočiai pinigų. Vartant tiek daug milijardų net ir Ivanas Kvailelis sugebėtų valdyti valstybę.
Bet Rusjoje dabar ypač bloga padėtis, kad net panašu į 1941-uosius metus, kai vokiečiai beldėsi į Maskvos vartus. Federalinė Saugumo tarnyba (FSB) ruošiasi pakeisti V.Putiną kitu žmogumi. Šiam valdžios pasikeitimui vadovauja Nikolajus Patruševas, tas pats, kuris atsakingas už gyvenamųjų namų sprogdimus Maskvoje ir Volgodonske, kad į valdžią būtų buvę galima pasodinti niekam nežinomą V.Putiną. Ne veltui N.Patruševas gavo 2000-asiais metais (o sprogimai suregti 1999-aisiais) ordiną „Geroj Rosiji“, beje, apdovanojimas įteiktas slapta. Suprantama, V.Putinas šitaip atsidėkojo N.Patruševui, kad šis padėjo užkopti į valdžios olimpą.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Dabar – daug kas pasikeitė. V.Putinas nusibodo, išsisėmė. Rusiją valdančiam klanui reikalinga nauja figūra. J.Švecui nūnai atrodo, kad V.Putinas net dabar jau nebevadovauja Rusijai. V.Putinas – mirštanti gulbė. Jo vietą knieti užimti N.Patruševui.
Kitas galimas kandidatas į Rusijos prezidento postą – Dmitrijus Medvedevas. Jis savo darbais įrodė logalumą Bosui, pademonstravo, kad į jį galima nusišluostyti purvinas kojas, mat jis nesipiktins, nekeršys. Tačiau tapti Rusijos prezidentu itin trokšta ir N.Patruševas, turįs patirties rengiant intrigas aukščiausiuose valdžios koridoriuose. Tad konkurencija – didelė.
Kiek per metus įmanoma pagauti šnipų?
J.Švecas siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną Rusijos slaptosioms tarnyboms garbės nedarantį akcentą. Praėjusiais metais FSB džiūgavo sugavusi, demaskavusi, areštavusi, berods, 405 užsienio šnipus. Nesąmonė. J.Šveco teigimu, Šaltojo karo metais, kai tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos išties įsiplieskė rimti šnipų karai, KGB per metus tesučiupdavo vos tris JAV ar Europos valstybių agentus. Daugų daugiausia per metus buvo pagauti 4 agentai (vienas iš jų – pusiau rimtas, pusiau – popierinis). Tad šiais laikais FSB užsiima tiesiog verslu.
Džo Baidenas būtų griežtesnis Rusijai
Kaip J.Švecas vertina Donaldo Trampo (Donald Trump) šansus laimėti antrąją kadenciją? Šių dienų rezultatai leidžia manyti, kad D.Trampas – pralaimi, o Džo Baidenas (Joe Bidenas) – sėkmingas kandidatas. Jei niekas kardinaliai nepasikeis per paskutiniąsias savaites, Trampas triuškinamai pralaimės. Jis neturįs jokių šansų. Kodėl D.Trampas palankus Rusijai? Jis šiek tiek stabdydavo V.Putinui nemalonius Vašingtono sprendimus. Pristabdydavo.
Jei į valdžią Amerikoje ateis Baidenas, Putinas bus žiaurai nubaustas. Ir Džo Baideno aplinka nebus V.Putinui palanki. Nė trupučio.
Koronavirusu pasaulį užkrėtė Novosibirskas
J.Švecas taip pat mano, kad Covid-19 virusu pasaulį užkrėtė ne kiniečiai, o Rusija. Koronovirusas pasklido po pasaulį iš Novosibirsko, kur nuo seno Rusija turėjo cheminius ginklus gaminančių itin slaptų laboratorijų. Ten praėjusiais metais nugriaudėjo avarija. O po mėnesio rusų kariškiai iš Novosibirsko buvo komandiruoti į Uhano miestą – į karines varžybas. J.Švecas mano, kad tada rusų kariškiai ir užkrėtė kiniečius.
Iš V.Zelenskio nieko gero nebelaukia
Dėl Ukrainos reikalų. J.Švecą stebina kraupus Ukrainos elito nekompetetingumas. Jis stebisi, kaip protiga, darbšti, intelektuali ukrainiečių tauta išsirenka tokius kvailus lyderius, tokias menkystas. Ukrainoje – akivaizdžiausias valdžios nemokėjimas ir negebėjimas valdyti. J.Švecas turėjo vilčių, kad į valdžią atėjęs Volodymiras Zelenskis nušluos nekompetetingą ukainietišką elitą ir atves į valdžią jaunų, ambicingų, padorių, darbšių, provakarietiškų politikų. Bet jis to nepadarė. Dabar J.Švecas iš V.Zelenskio nieko gero nebelaukia – norėtų, kad šis tik kuo mažau kvailysčių prikrėstų.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
J.Švecas mano, kad valstybėms reikia ne tik kompetetingų, drąsių, bet ir ambicingų politikų. Pasakyk, kokie tavo tikslai, ir aš pasakysiu, ko iš tavęs galima laukti, ką tu galėtum nuveikti.
Senatorė Kamala Harris. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų viceprezidente pirmą kartą gali tapti juodaodė moteris – Kamala Harris.
Demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas antradienį paskelbė, kad senatorę iš Kalifornijos renkasi savo kandidate į viceprezidento postą lapkritį vyksiančiuose rinkimuose.
Bendras jųdviejų pasirodymas numatytas jau trečiadienį Vilmingtone (Delavero valstija).
55-erių K. Harris tviteryje „garbe“ pavadinio galimybę dalyvauti rinkimuose su J. Bidenu.
Politikė teigė darysianti viską, kad jis taptų vyriausiuoju vadu. „Joe Bidenas gali suvienyti amerikiečius, nes jo gyvenimas buvo kovoti už mus. Ir būdamas prezidentas, jis sukurs Ameriką, kuri pateisins mūsų idealus“, – rašė K. Harris tviteryje.
Prieš tai J. Bidenas paskelbė, kad pasirinko K. Harris į viceprezidento postą. „Man didelė garbė paskelbti, kad Kamalą Harris – bebaimę kovotoją už paprastus žmones ir vieną geriausių šalies valstybės tarnautojų – pasirinkau savo viceprezidente“. Abu jie turėtų būti nomimuoti oficialiame Demokratų partijos suvažiavime, kuris bus surengtas rugpjūčio 17-20 dienomis. Dėl koronaviruso suvažiavimas daugiausiai vyks virtualiai.
J. Bidenas savo kandidate į viceprezidento postą pasirinko juodaodę senatorę K. Harris. EPA-ELTA nuotr.
77-erių J. Bidenas jau kovo viduryje paskelbė, kad pergalės atveju savo pavaduotoja pasirinks moterį. Po afroamerikiečio George‘o Floydo mirties per brutalią policijos operaciją gegužės pabaigoje ir tada kilusių antirasistinių protestų išaugo spaudimas J. Bidenui pasirinkti afroamerikietę.
55-erių K. Harris yra antroji afroamerikietė istorijoje, kuri buvo išrinkta į JAV Senatą. Ji yra viena žinomiausių juodaodžių šalies politikių. K. Harris pradžioje pati norėjo rinkimuose mesti iššūkį Donaldui Trumpui ir žadėjo vėl suvienyti šalį. Tačiau jos kampanija nebuvo sėkminga.
Juodaodžiai tradiciškai yra svarbi demokratų rinkėjų grupė. Kaip buvęs pirmojo juodaodžio JAV prezidento Baracko Obamos pavaduotojas, J. Bidenas yra populiarus tarp afroamerikiečių. Apklausose šioje rinkėjų grupėje jis smarkiai lenkia D. Trumpą.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Demokratas Joe Bidenas paskelbė užsitikrinęs reikiamą balsų skaičių, kad būtų oficialiai nominuotas savo partijos kandidatu į prezidentus. Todėl neliko abejonių, kad jis lapkričio 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose atstovaus demokratams kovoje su perrinkimo sieksiančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
J. Bidenas naktį į šeštadienį pareiškė, kad pergalės pastaruosiuose pirminiuose rinkimuose leido jam užsitikrinti reikalingą 1 991 delegato balsą, kad būtų nominuotas partijos kandidatu.
J. BIdenas žadėjo, kad būdamas prezidentu sieks suvienyti D. Trumpo valdymo metais suskaldytą šalį. Jis sustiprins ekonomiką ir kovos už šansų lygybę, kalbėjo 77-erių politikas. Prezidentaujant Barackui Obamai, J. Bidenas buvo viceprezidentas.
Iš kovos pasitraukus kitiems kandidatams, J. Bidenas jau ir taip buvo laikomas demokratų kandidatu. Dabar jis surinko ir nominacijai reikalingus balsus. Būsimuose pirminiuose rinkimuose jis jų skaičių veikiausiai dar padidins.
Antradienį pirminiai rinkimai vyko Indianos, Marilando, Montanos, Naujosios Meksikos, Pensilvanijos, Rod Ailendo ir Pietų Dakotos valstijose bei sostinėje Vašingtone. Kaip ir tikėtasi, juos laimėjo J. Bidenas. Kiti pirminiai rinkimai birželio 9-ąją numatyti Džordžijoje ir Vakarų Virdžinijoje.
Po prasto savo pasirodymo pirminiuose rinkimuose „superantradienį“ milijardierius Michaelis Bloombergas traukiasi iš kovos dėl demokratų kandidato į JAV prezidento postą. Buvęs Niujorko meras trečiadienį paskelbė, kad nuo dabar rems buvusį viceprezidentą Joe Bideną.
Svarbiausia yra lapkritį vyksiančiuose rinkimuose įveikti dabartinį šalies vadovą Donaldą Trumpą, sakė M. Bloombergas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
J. Bidenas, preliminariais duomenimis, antradienį vykusiuose demokratų pirminiuose rinkimuose laimėjo mažiausiai 9 valstijose iš 14. Jo konkurentas Bernie‘is Sandersas pergalę šventė mažiausiai trijose valstijose.
M. Bloombergui pavyko laimėti tik nedidelėje Amerikos Samoa salų grupėje, kuri administruojama JAV ir kurioje antradienį taip pat buvo balsuojama. Jo pavardė pirmą kartą buvo įrašyta į balsavimo biuletenius. Pirmuosiuose ketveriuose pirminiuose rinkimuose M. Bloombergas nedalyvavo ir visas viltis dėjo į „superantradienį“. Rinkimų kovai jis skyrė 500 mln. dolerių.
Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas sieks tapti demokratų partijos kandidatu 2020 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Tai 76-erių politikas ketvirtadienį paskelbė tviteryje.
Su juo demokratų pretendentų į prezidentus jau yra 20. Vadinamieji pirminiai partijos kandidato rinkimai prasidės tik kitais metais.
J. Bidenas yra vienas žinomiausių savo partijos kandidatų: 2009-2017 metais jis buvo tuometinio prezidento Baracko Obamos pavaduotojas.
