Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Visoje Lietuvoje šiandien veikia 10 oficialių regioninių sąvartynų. Tuo tarpu iki 2008 m. atliekas gyventojai palikdavo apie 800 legalių ir nelegalių šiukšlynų visoje šalyje. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo šią piktžaizdę užgydyti, tačiau nelegalių sąvartynų problema vis dar yra opi. Apie vieną tokių vietų redakcijai pranešė Jonavos rajono gyventojas. Pasak jo, skambučiai rajono seniūnui ir Jonavos savivaldybei vaisių nedavė, o atliekas į netoli jo namų esantį sąvartyną veža ne tik aplinkiniai gyventojai, bet ir pati seniūnija. Seniūnas kaltinimų nesigina ir pripažįsta, kad toje vietoje yra sandėliavęs žaliąsias atliekas, tačiau tame nieko blogo nemato.
Pasak Aklių kaime gyvenančio vyro, netoli jo namų, buvusioje siloso tranšėjoje aplinkinių kaimų gyventojai atveža nebenaudojamas buitines atliekas. Tarp jų yra tekstilės, elektronikos, baldų ir kitų pavojingų šiukšlių. Negana to, vyras teigia matęs, kad į apleistą konstrukciją žaliąsias atliekas yra vežę ir Žeimių miestelio seniūnijos nariai.
„Šiukšlės ten kaupiamos jau ilgiau nei 5 metus. Neveža nuolatos, ta krūva nėra labai didelė, bet dabar nuvažiavus matosi, kad neseniai papildyta. Prieš maždaug 2 metus esu skambinęs, rašęs dėl to seniūnui, bet jis man neatsiliepė ir nieko neatsakė. Dukra rašė (Jonavos – ELTA) savivaldybei turbūt prieš pusmetį – taip pat jokio atsakymo negavome. O žmonės ten viską veža, nuo televizorių iki šiferio. Seniūnijos traktorius medžių šakas ten vežė, dabar guli. Dėl to ir gyventojai ten veža. Kalbėjau su vienu kaimynu, sakė: „jei seniūnas gali vežti, tai kodėl aš negaliu?“ Jiems gal arčiau čia, nei į Jonavos surinkimo aikštelę, aš nežinau“, – pasakoja Aklių kaimo gyventojas.
Aplinkosaugininkams sąvartynas buvo nežinomas
Jonavos savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Mikalauskas patikino, kad nuo pirmųjų savo darbo savivaldybėje metų atsakingai rūpinasi užterštomis rajono vietomis. Specialistas pasakoja, kad dar šių metų pavasarį kreipėsi į vietos seniūnijas dėl užterštų teritorijų sužymėjimo. Vis dėlto Žeimių seniūnas apie šią vietą nepranešė.
„Aš labai griežtai žiūriu į visus reikalus, kurie liečia šiukšlinimą. Bet kadangi nežinojau apie šią vietą, tai negalėjau organizuoti jos tvarkymo. Kiek žinau, tokių nelegalių sąvartynų Jonavos rajone yra vienetai, bet esame skyrę lėšas ir juos tvarkome, imamės prevencinių priemonių tolimesnės taršos užkardymui. Kai išlenda tokie neplanuoti atvejai ir matome, kad bus reikalingas didesnis pinigų kiekis, tai nori nenori tenka nusimatyti tvarkymą tik kitų metų biudžete. Tam turime specialią aplinkos apsaugos rėmimo programą, kurioje yra eilutė tokių sąvartynų tvarkymui“, – aiškina E. Mikalauskas.
Žeimių seniūnas: augalinės atliekos yra trąša, svarbiausia, kad žmonės nemėtytų plastiko
Žeimių seniūnijos seniūnas Fausto Pilipavičius sako, kad užteršta vieta jam yra žinoma, tačiau gyventojų skundų dėl to nėra sulaukęs. Pašnekovas nesutinka, kad sąvartynas toje vietoje kaupiamas daugiau nei 5 metus, be to, vyro teigimu jame daugiausiai yra žaliųjų atliekų.
„Nepamenu laiško konkrečiai apie šią vietą, bet nesu tikras, reikėtų patikrinti senesnius laiškus, ypatingai, jei rašė seniau. <…> Kiek žinau, ten daugiausia buvo augalinės kilmės atliekos, kurios pačios supūna, kaip lapai, žolė. Bet būna, kad gyventojai veža ir kitokias atliekas. 5 metus gal ne, tik susikaupęs kiekis atrodo didelis. Negaliu užfiksuoti tikslaus laiko, bet ne 5 metai, trumpiau“, – situaciją komentuoja seniūnas.
Politikas pasakoja, kad seniūnijoje yra ir daugiau tokių užterštų teritorijų, dažniausiai prie senų buvusio kolūkio pastatų. Anot jo, seniūnijos nariai kartais patys surenka tokias atliekas ir veža į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
Paklaustas, ar seniūnijos atstovai prisidėjo prie atliekų kaupimo sąvartyne, seniūnas sutinka, kad yra ten vežę medžių šakas, kurias vėliau planuoja sutvarkyti su privačių įmonių pagalba. F. Pilipavičius pabrėžia, kad svarbiausia yra neišmesti bet kur atliekų, kurios pačios nesunyksta: padangos, automobilių dalys, plastmasės ir panašiai.
„Šakas ten esam vežę, taip. Jas ten kaupiame, o vėliau sutvarkome. Tokias medžio šakas laikome augalinės kilmės atliekomis, o tai – visiškai kas kita, nei buitinės atliekos. <…> Tiesiog vežame atokiau, kad po to būtų galima jas sutvarkyti. Seniūnija jeigu kažką daro, tai su tam tikru tolimesniu numatymu. O ir patys gyventojai šakas ten turbūt veža. Būna, kad gyventojai genasi sodus, paskui neturi kur dėti. Bet mūsų nuomone, čia ne kokia tai tarša, mediena tikrai nėra tarša. Juolab, kad žadam ją sumalti, o sumalus ji nueina į kurą. Šakas atiduodame privačioms įmonėms, kurios medieną sumala vietoje ir išsiveža“, – aiškina pašnekovas.
Jonavos savivaldybės aplinkosaugininkas E. Mikalauskas pabrėžia, kad augalinės kilmės atliekas yra draudžiama šalinti sąvartynuose. Jis primena, kad Jonavos raj., Jonalaukio k. veikia žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė, į kurią privaloma perduoti kompostuojamas atliekas tiek gyventojams, tiek savivaldybei. Ji nuo Aklių k. yra nutolusi kiek daugiau nei 20 km. Vis dėlto F. Pilipavičius teigia, kad transportavimo išlaidos tam būtų per didelės.
„Čia turime susitarimą, kad mums tas šakas išveža. Sumažėja mūsų išlaidos, juk gyvename iš biudžeto lėšų. Iki tos aikštelės atstumai dideli, tai dėl tokio nedidelio kiekio gaunasi labai didelės transporto išlaidos“, – komentuoja Žeimių seniūnas.
E. Mikalauskas: seniūnui pradėta administracinio nusižengimo teisena
Savivaldybės aplinkosaugininkas patikino, kad dėl iniciatyvos „Tvari Lietuva“ žurnalistės perduotos informacijos buvo kreiptasi į AAD ir pradėtas tyrimas, o šiuo metu F. Pilipavičiaus veiksmų pakomentuoti negali.
„Man nesuprantama kodėl seniūnas, kaip savivaldybės darbuotojas daro tokius dalykus. Dėl jo veiksmų turėsiu pasitikslinti, kas buvo vežta, kiek, kada, ar sutvarkyta, pagal tai bus priimami sprendimai. Šiuo metu tariamės su AAD kolegomis ir pirmadienį važiuosime į vietą apžiūrėti situacijos ir įvertinti, kokių priemonių galime imtis artimiausiu metu, kad daugiau ten nebūtų vežamos nei žaliosios, nei stambiagabaritės atliekos, – veiksmų planu dalinasi specialistas ir prideda – Žeimių, Užusalių ir Upninkų seniūnijose gyventojų patogumui yra laikinos atliekų surinkimo aikštelės, kur gyventojai gali atvežti padangas, buitinę techniką. Atliekų tvarkymo sistemos administratorius, šiuo atveju Jonavos paslaugos, perduoda jas atliekų tvarkytojams“. Nešiukšlink. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienio popietę iniciatyvos „Tvari Lietuva“ žurnalistė sulaukė žinių iš E. Mikalausko po apsilankymo užterštoje teritorijoje. Bendradarbiaujant su AAD atstovais buvo atlikta patikra, nustatytas žaliąsias atliekas vežęs asmuo, tačiau buitinėmis atliekomis atsikratęs teršėjas nerastas.
„Apklausus vietinius gyventojus buvo nustatytas asmuo prie Aklių kaimo, buvusioje siloso tranšėjoje atsikratęs žaliosiomis atliekomis – šakomis. Mano žiniomis, šiam asmeniui pradėta administracinio nusižengimo teisena. Šis asmuo – tai Žeimių seniūnas F. Pilipavičius. Taip pat, šiandien jau yra pradėti atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo darbai, užsakyti informaciniai stendai“, – pranešė aplinkosaugininkas.
Savivaldybės aplinkosaugos specialistas prideda, kad apklausiant Žeimių seniūną šis nurodė, kodėl neinformavo savivaldybės apie užterštą vietą anksčiau. Anot F. Pilipavičiaus, atliekų toje vietoje kasmet būdavo nedaug, todėl seniūnijos darbuotojai jas išveždavo patys. Vis dėlto AAD atstovo teigimu, patikros metu rastas užterštas plotas, nors ir nedidelis, buvo apaugęs žole bei krūmokšniais.
Pareigūnai primena, kad asmenys atsikratę atliekomis aplinkoje traukiami administracinėn atsakomybėn – jiems gali būti taikomas įspėjimas arba baudos nuo 30 iki keleto tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir jų pavojingumo. Taip pat gali būti taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas, kuria buvo gabenama nuo 5 kubinių metrų atliekų.
Tokių vietų Jonavos rajone – ne viena
AAD pareigūnų duomenimis, pavasarį Jonavos rajone buvo nustatyta 12 atliekomis užterštų teritorijų iš kurių 8 jau yra sutvarkytos, likusios dar yra tvarkomos.
E. Mikalauskas pasakoja, kad toje pačioje Žeimių seniūnijoje, Kuigalių kaime buvusioje kiaulių fermos teritorijoje neseniai sutvarkytas didesnis sąvartynas. Šiuo metu iš ten išvežti 6 sunkvežimiai atliekų.
„Teršėjo nustatyti nepavyko, todėl seniūniją įpareigojau vieną iš dviejų įvažiavimų į teritoriją uždėti betoniniais blokais, kad būtų nepravažiuojama. Kitoje pusėje pastatėme vaizdo stebėjimo kameras su ženklu, kad teritorija filmuojama. Ir viskas, toje teritorijoje teršimas baigėsi“, – sėkmės istorija dalinasi pašnekovas. Tokių šiukšlynų ypač gausu Vilniaus pakraščiuose. Įdomu, kas už juos sumoka? Slaptai.lt nuotr.
Vyro nuomone, didelė dalis teršėjų vadovaujasi „postsovietiniu mąstymu“ ir atsikrato atliekomis ten, kur jiems atrodo patogiausia.
„Tas mąstymas taip atrodo: ką aš dabar krausiuos tas dvi sofas, fotelį, važiuosiu iš Kuigalių ar Aklių kažkur į aikštelę? Aš neturiu tam laiko – už kilometro galiu nuvežti į buvusią fermą, sukrauti, o kažkas vis tiek sutvarkys. Kol tokio mąstymo yra – taip ir vargsim. Su bizūnu nepristovėsi prie kiekvieno bešeimininkio pastato, o jų pas mus rajone tikrai yra. Po truputį tas vietas perima savivaldybė, jos yra griaunamos. Bet jų tvarkymui lėšos yra skiriamos iš to paties aplinkosaugos rėmimo fondo, kuris mūsų savivaldybėje nėra labai didelis“, – teigia E. Mikalauskas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – ketvirtadienį, pakrantėje prie Jonavos, įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią.
Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Tiltas per Nerį itin svarbus tiesiant geležinkelio liniją Latvijos link, planuojama, kad jo statyba truks 2,5 metų, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
Netoli Jonavos surengtame renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna, kiti projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai, partneriai bei svečiai.
„Šiandien simboliškai skelbiame išskirtinio objekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno Latvijos sienos link statybų pradžią. Mūsų uždavinys – iki 2024 m. pabaigos nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Kauno iki Panevėžio, o iki 2026 m. – iki pat Latvijos sienos – pereina į konkrečių statybos darbų etapą. Šiandienos geopolitiniame kontekste Lietuvos ir visų Baltijos šalių geležinkelio tinklo integracija su Vakarų susisiekimo tinklu yra ypatingos svarbos strateginis prioritetas, kurį privalome įgyvendinti kuo skubiau“, – oficialiame tilto per Nerį statybų pradžios renginyje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius K. Sankovski pažymėjo, kad geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos – vienas didžiausių techninių ir inžinerinių iššūkių įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Net 1,51 km tiltas drieksis apie 40 metrų aukštyje virš Neries bei upės slėnio. Per beveik 14 metrų pločio tiltą bus nutiestas europinio standarto vėžės geležinkelio dvikelis.
„Visas „Rail Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos yra nemenkas iššūkis, nes tai pirmasis visiškai naujas geležinkelio ruožas, statomas Nepriklausomoje Lietuvoje. Geležinkelio tiltas per Nerį sudėtingiausia, bet strategiškai itin svarbi infrastruktūra tiesiant geležinkelį tarp Kauno ir Rygos“, – sakė K. Sankovski.
Statant tiltą – ypatingas dėmesys aplinkosaugai
Tilto statybos rangovo konkursą laimėjusi Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra. Bus rekonstruojama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias bei įrengiama nuovaža, taip pat tvarkomas landšaftas.
Tiltas bus statomas netoli miesto, todėl bus įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės bei kiti triukšmą padėsiantys valdyti sprendimai.
Kadangi tiltas pateks į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu. Projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos nebus statomos vandenyje, tad virš upės tarp atramų bus išlaikytas net 150 metrų atstumas, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
Geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ yra įgyvendinusi sudėtingus infrastruktūros projektus JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, įvairiose centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos valstybėse.
Sutarties vertė – 64 mln. eurų be PVM. Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą finansuoja jame dalyvaujančios valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, iki 85 proc. visų tinkamų išlaidų dengia Europos Sąjunga iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo. Tiltą pagal sutartį numatoma pastatyti per 2,5 metų. „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybos techninės priežiūros paslaugas teiks bendrovė „Viamatika“.
Projekto progresas – visose Baltijos šalyse
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybos pradžios ceremonijoje dalyvavęs „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas A. Driksna akcentavo, kad globalaus projekto įgyvendinimas yra atidžiai stebimas visose trijose Baltijos šalyse ir rodo matomą pažangą.
„Atsižvelgiant į paskirtį, apimtį ir tarpvalstybinį sudėtingumą, „Rail Baltica“ yra unikalus infrastruktūros projektas, turintis daug ikoniškų infrastruktūros objektų, vienas iš jų – tiltas per Nerį. Noriu pabrėžti, kad „Rail Baltica“ yra ilgalaikis partnerystės projektas, todėl ypač vertiname bendradarbiavimą su mūsų tiekėjais ir strateginiais partneriais ES, nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, kurie užtikrina nuolatinę paramą projektui. Šiandien pasikeitė geopolitinis kontekstas, atsiranda poreikis kryptingesniam ir spartesniam projekto įgyvendinimui ir taip įrengiant naują strateginį transporto ir gynybos koridorių, jungiantį Baltijos šalis su likusia Europa, todėl esame pasiryžę pradėti pirmuosius važiavimus „Rail Baltica“ geležinkelio linija prioritetinėse atkarpose iki 2027 m.“
Šiuo metu Lietuvoje taip pat pradėti „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros – vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių – tiesimo darbai Jonavos rajone, aktyviai derinami geležinkelio ruožų tarp Kauno ir Vilniaus bei Kauno (Jiesios) ir Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos patvirtintų optimalių alternatyvų specialieji planai.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos bus ilgiausias Baltijos valstybėse. „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.
Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo antrą konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos rangovas.
Tai bus ilgiausias, daugiau kaip 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltas Baltijos valstybėse.
„Geležinkelio tiltas per Nerį – techniškai sudėtingiausias inžinerinis statinys „Rail Baltica“ geležinkelio statyboje. Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas. Dar vienas inžinerinis iššūkis – nebus nei vienos atramos vandenyje, tad išrinktam tilto statybos rangovui šis darbas bus tikrai rimtas iššūkis“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Iki šiol ilgiausias tiltas Lietuvoje buvo per Dubysą nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurio ilgis yra 599 m, o ilgiausias automobiliams skirtas tiltas – per Nemuną prie Jurbarko įrengtas tiltas, kurio ilgis siekia 494 m.
Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
Konkursą laimėjęs rangovas pagal sutartį turės ne tik pastatyti tiltą, bet ir sutvarkyti aplinką, įrengti triukšmą slopinančias sienutes, rekonstruoti šalia einančius vandentiekio bei kitus inžinerinius tinklus, rekonstruoti melioracijos statinius.
Naujasis tiltas bus Lietuvoje visiškai naujo 1435 mm pločio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos dalis.
„Rail Baltica” – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Trečiadienį apie 10.55 val. dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas „Achema“ gamybinis įrengimas, o į įvykio vietą atvykę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad gamykloje įvyko nenumatytas teršalų išmetimas į aplinkos orą.
Aplinkos ministerija praneša, kad pagrindiniai išsiskyrę teršalai – azoto oksidai.
Kaip informavo AAD, teršalai, pirminiais duomenimis, išmesti per gamybinėje įrangoje įrengtus apsauginius vožtuvus, kurie suveikė, sutrikus technologiniam procesui. Paaiškėjus, kad šie taršos šaltiniai nėra įtraukti į įmonės turimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bus vertinama aplinkai padaryta žala. Taip pat bus nustatinėjamas išmestų teršalų kiekis. Dėl įvykio AAD pradės tyrimą.
Šiuo metu žinoma, kad išmestų teršalų šleifas buvo tarp Laibiškių ir Pagelažių gyvenviečių, kur nėra gausiai gyvenamų teritorijų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iki 13 val. automatinė oro kokybės matavimo stotis, esanti Jonavoje, teršalų koncentracijos viršijimo aplinkos ore nėra užfiksavusi.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę planuoja susitikti su „Achemos“ vadovais.
