Geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos bus ilgiausias Baltijos valstybėse. „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo antrą konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos rangovas.
 
Tai bus ilgiausias, daugiau kaip 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltas Baltijos valstybėse.
 
„Geležinkelio tiltas per Nerį – techniškai sudėtingiausias inžinerinis statinys „Rail Baltica“ geležinkelio statyboje. Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas. Dar vienas inžinerinis iššūkis – nebus nei vienos atramos vandenyje, tad išrinktam tilto statybos rangovui šis darbas bus tikrai rimtas iššūkis“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
 
Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Iki šiol ilgiausias tiltas Lietuvoje buvo per Dubysą nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurio ilgis yra 599 m, o ilgiausias automobiliams skirtas tiltas – per Nemuną prie Jurbarko įrengtas tiltas, kurio ilgis siekia 494 m.
 
Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
 
Konkursą laimėjęs rangovas pagal sutartį turės ne tik pastatyti tiltą, bet ir sutvarkyti aplinką, įrengti triukšmą slopinančias sienutes, rekonstruoti šalia einančius vandentiekio bei kitus inžinerinius tinklus, rekonstruoti melioracijos statinius.
 
Naujasis tiltas bus Lietuvoje visiškai naujo 1435 mm pločio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos dalis.
 
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
 
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
 
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Trečiadienį apie 10.55 val. dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas „Achema“ gamybinis įrengimas, o į įvykio vietą atvykę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad gamykloje įvyko nenumatytas teršalų išmetimas į aplinkos orą.
 
Aplinkos ministerija praneša, kad pagrindiniai išsiskyrę teršalai – azoto oksidai.
 
Kaip informavo AAD, teršalai, pirminiais duomenimis, išmesti per gamybinėje įrangoje įrengtus apsauginius vožtuvus, kurie suveikė, sutrikus technologiniam procesui. Paaiškėjus, kad šie taršos šaltiniai nėra įtraukti į įmonės turimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bus vertinama aplinkai padaryta žala. Taip pat bus nustatinėjamas išmestų teršalų kiekis. Dėl įvykio AAD pradės tyrimą.
 
Šiuo metu žinoma, kad išmestų teršalų šleifas buvo tarp Laibiškių ir Pagelažių gyvenviečių, kur nėra gausiai gyvenamų teritorijų.
 
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iki 13 val. automatinė oro kokybės matavimo stotis, esanti Jonavoje, teršalų koncentracijos viršijimo aplinkos ore nėra užfiksavusi.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę planuoja susitikti su „Achemos“ vadovais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.12; 00:01