Kadenciją baigiantis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris teigia negalįs suprasti delsimo atsisakyti laikrodžių sukiojimo Europoje. „Aš nepaliauju stebėtis, – sakė jis trečiadienį ARD Europos studijai. – Jei Komisija visko nesureguliuoja, šalys narės negali susitarti tarpusavyje“, – kritikavo jis.
 
J. C. Junckeris gyrė savo iniciatyvą atsisakyti laikrodžių sukiojimo. Jis sakė pateikęs atitinkamą pasiūlymą, nes iš daugelio pokalbių žino, kad laiko kaitaliojimas kas pusmetį „yra problema, ir aš norėjau ją išspręsti“. ES šalys dabar turi priimti regioninius susitarimus.  Konkrečiai jos turi nuspręsti, ar ateityje nuolat gyventi vasaros, ar įprastu laiku.
 
Europos Komisija pirmiausiai rėmėsi viešos apklausos rezultatais. Jo metu visoje ES buvo apklausta 4,6 mln. respondentų. 84 proc. jų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta laikrodžių sukiojimo.
 
Tai buvo didžiausia tokia apklausa. Vis dėlto 4,6 mln. jos dalyvių tesudaro mažiau nei 1 proc. ES gyventojų. Be to, net 3 mln. respondentų buvo iš Vokietijos.
 
Europos Parlamentas reikalauja laiko kaitaliojimo atsisakyti nuo 2021 metų. Tačiau ES šalių pokalbiai stringa. Kai kurios šalys dar nėra apsisprendusios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 10:54

Ukrainoje, Kijeve, pirmadienį vyko viršūnių susitikimas: prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Sąjungos vadovais. Aptarti šalies kovos su korupcija būdas ir besitęsiantys mūšiai su Rusijos remiamomis jėgomis Ukrainos rytuose, praneša „Euronews“.
 
Nors šis Ukrainos–ES susitikimas – jau 21-asis, Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, išrinktam kovą, tai buvo pirmasis.
 
Politikos tyrėjas Peteris Dickinsonas „Euronews“ reporteriams išvakarėse sakė, kad V. Zelenskis, labiausiai tikėtina, sieks svečių, atvažiavusių į Kijevą – Donaldo Tusko ir Jeano-Claudeo Junckerio – užtikrinimo, jog ES šalys tikrai yra Ukrainos pusėje ir gali padėti kovoje su Rusija.
 
„Šis patvirtinimas Ukrainai yra labai reikalingas“, – teigė P. Dickinsonas, primindamas praėjusios savaitės Europos Tarybos sprendimą Rusijai vėl suteikti visišką balsavimo teisę.
 
Taip pat buvo aptarti žingsniai, kuriuos Ukraina turėtų žengti, siekdama potencialios narystės Europos Sąjungoje.
 
Europos Tarybos vadovas D. Tuskas, savaitgalį kartu su V. Zelenskiu apsilankęs karo nuniokotame Luhansko regione, sakė, kad tragedija Rytų Ukrainoje tęsiasi ir tai gali lemti siaubingas humanitarines pasekmes. Pasak Tarybos vadovo, vietiniai žmonės yra įkalinti dėl Rusijos kovojamo karo.
 
Nuo konflikto, įsižiebusio 2014 metais, pradžios, Jungtinių Tautų duomenimis, žuvo maždaug 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:18

Kadenciją baigiantis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris apgailestauja dėl to, kad naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen nominacija Europos Vadovų Taryboje (EVT) vyko ne taip skaidriai, kaip 2014-aisiais, rašo „Deutsche Welle“.
 
Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.
 
„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.
 
Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).
 
Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku. Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.
„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.
 
Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.
 
„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.
 
Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 08:54

Ž. K. Junkeris. EPA-ELTA nuotr.

Euro zona turi būti stabili, antraip ji žlugs, o tokiems atvejams, kaip 2001-ųjų Graikijos patekimui į valiutos sąjungą sukčiaujant, privalo būti užkirstas kelias, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.

„Euras yra mūsų visų bendra valiuta ir to jau nepakeisi. Valiutos sąjunga turi būti stipresnė nei santuoka, antraip niekas ja netikės. Būtent todėl, prieš priimant naujas šalis į euro zoną, turime atidžiau stebėti, ką gi tos valstybės darė anksčiau“, – interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė J. C. Junckeris.
 
Pasak jo, viena didžiausių euro zonos klaidų buvo leidimas valstybėms pačioms pateikti savo ekonominius duomenis prieš stojant į euro zoną.
 
„Taip, Graikija 2001 m. tapo euro zonos nare suklastojusi statistinius duomenis. Tuo metu, būdamas (Liuksemburgo) finansų ministru, aš nenorėjau, kad nepriklausoma ES statistikos agentūra vertintų nacionalinius duomenis. Iki šiol dėl to kaltinu save. Dabar nepriklausoma ES statistikos agentūra, Eurostatas, gali įvertinti visų ES šalių finansų būklę. Europa mokosi iš savo klaidų“, – Bendrijos užkulisius atskleidė J. C. Junckeris.
 
Visgi paklaustas, ar būtų geriau, jei Graikija po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės būtų palikusi euro zoną, J. C. Junckeris kategoriškai atmetė tokią galimybę.
 
„Ne. Kai šalis atsisako euro, visai euro zonai gresia žlugimas. Kol kas parama Graikijai iš tikrųjų niekam nekainavo nei vieno euro“, – kalbėjo EK pirmininkas.
Graikijos vėliava
 
Prisimindamas Graikijos skolos krizę, J. C. Junckeris tikino, kad labiausiai derybas su graikų lyderiais apsunkino tuometiniai Vokietijos politikų ir žiniasklaidos pareiškimai, esą visi graikai yra dykaduoniai.
 
„Graikų orumas tada buvo sutryptas kai kurių Vokietijos politikų ir žiniasklaidos priemonių. Lyg graikai būtų kokie korumpuoti dykaduoniai. Tai smarkiai apsunkino pokalbius su graikų lyderiais“, – interviu sakė J. C. Junckeris.
 
Euro zonai rimtą pavojų sukėlusi Graikijos skolos krizė prasidėjo 2009 m., kai Atėnai paskelbė apie 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą. ES rekomenduoja, kad valstybės narės biudžeto deficitas nesiektų 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 10:00

Jeanas-Claude Junckeris. EPA – ELTA nuotr.
Bet koks „Brexitas“ – su sutartimi ar be jos – turės neigiamų padarinių, kuriuos Jungtinė Karalystė (JK) pajus labiau nei ES, o dėl jų visa atsakomybė krinta būtent iš Bendrijos išstojančiai šaliai, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.

Interviu Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupei J. C. Junckeris pakartojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Donaldo Tusko žodžius ir paragino JK neeikvoti laiko veltui.

„Turime būti pasiruošę tiek minkštajam, tiek kietajam „Brexitui“. Bet kuriuo atveju, (Jungtinės Karalystės) išstojimas turės neigiamų padarinių, o juos Britanija pajus labiau nei ES. Nebus bendra rinka paremto sprendimo. Mano nuomone, Britanijos pusė yra 100 proc. dėl to atsakinga“, – pareiškė J. C. Junckeris.

EK pirmininkas, kuris, kaip sakė anksčiau, nesieks perrinkimo antrajai kadencijai, taip pat prakalbo apie federalinės Europos idėją ir patikino, kad ES „neturi tapti katilu, kuriame išnyksta visi skirtumai“.

Paklaustas apie Jungtinių Europos Valstijų idėją, J. C. Junckeris sakė tokią iniciatyvą vertinantis skeptiškai: „Turėtume nebenaudoti šio termino. Nemanau, kad kada nors turėsime centralizuotą Amerikos stiliaus valstybę. Aš ir nenoriu, kad taip nutiktų.“

Interviu J. C. Junckeris užbaigė atsakymu į klausimą apie tai, ką jis pats norėtų pamatyti parašytą apie save ateities istorijos vadovėliuose: „Kad jis labai, labai stengėsi. Na, ir galbūt būtų neblogai pridėti: jam pavyko padaryti gerų dalykų.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 08:30

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Europos liaudies partija (EVP) nusprendė suspenduoti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujamą kraštutinių dešiniųjų partiją „Fidesz“. Tokį sprendimą trečiadienį Briuselyje priėmė dešiniųjų partijų valdyba. Sprendimas įsigalioja nedelsiant. Valdyboje už partijos suspendavimą balsavo 190 narių, praneša agentūra „Reuters“.

Narystės sustabdymas likus nedaug laiko iki gegužę vyksiančių Europos parlamento rinkimų reiškia, kad „Fidesz“ negalės dalyvauti EVP susitikimuose, neturės balso teisės, taip pat galimybės siūlyti į kandidatus į postus.

Suspenduodama „Fidesz“, EVP reaguoja į V. Orbano partijos antieuropietišką kursą. Partija vykdė kampaniją, per kurią Europos Komisijos pirmininką Jeaną Claude’ą Junckerį ir JAV milijardierių George’ą Sorosą kaltino sąmoningai skatinant nelegalią imigraciją į ES. 13 EVP priklausančių partijų tada mėnesio pradžioje inicijavo balsavimą dėl „Fidesz“ likimo.

Rasa Strimaitytė (ELTA)