Apie lietuvių kalbos viešąją raišką pasakoja kalbininkas Pranas KNIŪKŠTA. Tai – Liudviko GIEDRAIČIO interviu.
Prieš keletą dienų radijo žinios pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė „svarstys galimybę” Lietuvos Respublikos dokumentuose vardus ir pavardes rašyti ir nelietuviškais rašmenimis. Ką tai reiškia?
Pradėkime nuo pradžių. 1990 metais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, iškilo klausimas, kaip lietuviškuose pasuose rašyti pavardes ir vardus. Kalbos komisijai (tada joje dirbau ir aš) buvo pavesta pateikti pasiūlymus. Parengėm juos, ir Aukščiausioji Taryba 1991 metų sausyje priėmė nutarimą, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis. Taip turi būti rašomi ir nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės.
Continue reading „Galimų negalimybių voratinklyje 20 metų po Atgimimo”
