Po skubiai įvykdytos nuteistųjų perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į kitas įkalinimo įstaigas procedūros sulaukęs itin daug nuteistųjų skundų, informacijos apie galimai pažeidžiamas perkeltų nuteistųjų teises, tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pateikė rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir sveikatos apsaugos ministrui.
 
Kalėjimų departamentas įpareigotas imtis priemonių, kad nuteistiesiems būtų užtikrinamos tinkamos laikymo, higienos, materialinio ir buitinio aprūpinimo sąlygos. Taip pat rekomendavo užtikrinti, kad visiems perkeltiems nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos tęsti mokymąsi bei būtų sudarytos sąlygos dirbti, garantuojant tinkamą nuteistųjų socialinę reabilitaciją.
 
Atskirą ir itin svarbią rekomendaciją ataskaitoje Seimo kontrolierius A. Normantas pateikė ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuria nurodė būtinybę užtikrinti, kad ministro patvirtinta higienos norma dėl sveikatos saugos reikalavimų laisvės atėmimo vietose būtų papildyta numatytu reikalavimu užtikrinti natūralų apšvietimą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
 
„Perkeliant nuteistuosius į kitas įkalinimo įstaigas, dauguma jų buvo įspėti likus mažiau nei vienai dienai iki perkėlimo procedūros. Pasitaikė atvejų, kai nuteistieji apskritai nebuvo informuoti apie perkėlimą ir pasiruošti tam turėjo tik vieną valandą. Todėl atitinkamai nuteistiesiems nebuvo sudaromos galimybės nei apskųsti tokių priimtų nutarimų, nei apie pasikeičiančią bausmės atlikimo vietą informuoti savo artimuosius“ , – rašoma Seimo kontrolieriaus A. Normanto žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje.
 
Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pažymima, kad skirstant perkeliamus nuteistuosius į naujas įkalinimo vietas, į jų pačių ar jų artimųjų gyvenamąją vietovę nebuvo atsižvelgta. Tyrimo metu nuteistieji Seimo kontrolieriui paaiškino, kad į lūkesčius bei prašymus bausmės atlikimą tęsti pataisos įstaigose, parinktose pagal jų artimųjų gyvenamąją vietą, Kalėjimų departamentas formaliai atsakė pateikdamas nuomonę, kad jokie teisės aktai neįpareigoja skirstant nuteistuosius atsižvelgti į artimųjų galimybę lankyti juos bei atstumą iki namų ar kitus pageidavimus. 
 
„Nuteistuosius perkėlus į toli nuo namų esančias įkalinimo įstaigas, artimiesiems, norintiems atvykti į pasimatymus, kyla itin daug nepatogumų. Padidėję atvykimo kaštai bei laiko sąnaudos lemia tai, kad nuteistuosius artimieji lanko rečiau, todėl natūraliai kyla kliūčių palaikyti ryšius su artimaisiais. Silpnos sveikatos ar specialių poreikių turintiems artimiesiems pasimatymai su nuteistaisiais tapo itin sudėtingi ar net nebeįmanomi, nes ilgesni atstumai šiems asmenims yra sunkiai įveikiami“,  pažymi Seimo kontrolierius ataskaitoje.
 
Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pastebima, kad perkeltus nuteistuosius priėmusios įkalinimo įstaigos nebuvo pasirengusios užtikrinti nuteistiesiems galimybes tęsti jau pradėtą mokymąsi arba sudaryti sąlygas dirbti, o kai kurios įkalinimo įstaigos Seimo kontrolieriui paaiškino, kad jos neturi galimybės taikyti perkeltiems nuteistiesiems užimtumo programas dėl skirtingų jų laikymo režimų.
 
Paaiškėjusios aplinkybės Seimo kontrolierių skatino priimti išvadą, kad perkelti nuteistieji praranda teisę atlikti bausmę tokiomis sąlygomis, kurios būtų orientuotos į nusikaltimą padariusio asmens perauklėjimą.
 
„Konkrečiu atveju, keturi į Alytaus pataisos namus perkelti nuteistieji prieš perkėlimą mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau tyrimo metu administracija mums nurodė, kad informacijos apie šių nuteistųjų mokslą iki jų perkėlimo į įstaigą lyg šiol neturėjo, todėl atitinkamai po perkėlimo šiems nuteistiesiems nebuvo sudarytos galimybės tęsti mokymąsi, o dvyliktoje klasėje mokęsi nuteistieji negalėjo dalyvauti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymo egzamine“ ,  pažymima ataskaitoje.
 
Ataskaitoje Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad nuteistiesiems dažnai nebuvo užtikrinamas net tinkamas minimalus aprūpinimas baldais, nes lankantis įkalinimo įstaigose pasitaikė atvejų, kai ne visiems į kamerą patalpintiems asmenims užteko sėdimų vietų.
 
Seimo kontrolierius ataskaitoje taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistieji savo asmeninius drabužius yra priversti skalbti kibiruose šaltu vandeniu ir džiovinti tose pačiose kamerose. 
 
Dėl itin blausaus apšvietimo kamerų tipo patalpose Seimo kontrolierius A. Normantas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl natūralaus apšvietimo kontrolės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pataisos įstaigų kamerose natūralios šviesos lygis nesiekia net mažiausios nustatytos analoginės natūralios apšvietos ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 00:01

Kalėjimas

Seimo kontrolieriai įvardijo esmines žmogaus teisių problemas šalyje, tarp kurių – bausmių vykdymo sistemos, psichikos sveikatos priežiūros reglamentavimo, teisės gauti informaciją ir institucinės globos problemos.

Pristatydami Seimo kontrolierių, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, 2017 m. veiklos atskaitą, Seimo kontrolieriai atkreipė dėmesį į tai, kad nesprendžiamos žmogaus teisių problemos šalyje gali tapti pagrindiniu trukdžiu Lietuvos siekiui tapti Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nare 2022-2024 m. kadencijai.

Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra viena pirmaujančiųjų pagal įkalintų asmenų skaičių. Orumą žeminančios kalinimo sąlygos tebelieka opi šalies problema. Seimo kontrolieriai bei Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ne kartą atkreipė valstybės dėmesį į prastas kalinimo sąlygas šalyje. Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų suėmimo ir kalinimo sąlygų, sudarė pagrindinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalį, rašoma Seimo kontrolierių 2017 m. veiklos ataskaitoje.

Seimo kontrolierių įstaigoje vykusiame ataskaitos pristatyme Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys pabrėžė, kad būdama nacionalinė žmogaus teisių institucija, Seimo kontrolierių įstaiga ypatingą dėmesį skiria sisteminių ir įsišaknijusių problemų stebėsenai. „Susitikę su Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) sprendėme, kokių priemonių turėtų imtis valstybė, kad būtų paspartintas EŽTT sprendimų įgyvendinimas, ypač tų, kurioms susitirpinta vykdymo priežiūra”, – veiklos ataskaitos pristatyme kalbėjo A. Normantas.

„Lietuvos Respublika privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimo įgyvendinimo dar šiais metais todėl tai, kad Lietuvoje vangiai sprendžiamos bausmių vykdymo problemos: išlieka didelis įkalintųjų skaičius, prastos įkalinimo sąlygos, paplitęs smurtas įkalinimo įstaigose – kelia didelį susirūpinimą“, – pastebėjo A. Normantas.

Neviltis kalėjimo kameroje

Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. Lietuva privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, tačiau dar daug darbų nėra atlikta: „Stringa deinstitucionalizacijos klausimai, ryškėja globos įstaigose gyvenančių asmenų socialinė atskirtis, socialinės priežiūros įstaigoje trūksta specialistų, specialių sveikatinimo, užimtumo programų gyventojams. Be to, viešų vietų prieinamumo asmenims, turintiems negalią, prasmingo dalyvavimo, socialinių paslaugų užtikrinimo šiems asmenims klausimai sprendžiami itin vangiai“. 

Šalyje yra beveik trys šimtai suaugusiųjų ir vaikų globos įstaigų, kuriose įrengta per 16 tūkstancių vietų. Šiose įstaigose apgyvendinti neįgalūs suaugę asmenys, neįgalūs vaikai yra atskirti nuo bendruomenės, neužtikrinama JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta teisė lygiai su kitais asmenimis pasirinkti tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, todėl asmenų apgyvendinimas institucijose pripažįstamas ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimu, pastebima svarbiausių žmogaus teisių problemų šalyje apžvalgoje.

Pastebėdami, kad šalyje nuo 2010-ųjų kasmet fiksuojama daugiau kaip 160 tūkstančių psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis sergančių šalies gyventojų, kurie gydomi 25 stacionariose psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Seimo kontrolieriai pažymi, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas buvo priimtas 1995 m., tačiau nuo to laiko strateginių psichikos sveikatos sistemos pokyčių nebuvo padaryta.

„Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, užregistruotos Seime, yra teigiamas poslinkis, tačiau būtina atsisakyti ydingų ir žmogaus teises pažeidžiančių nuostatų, kurios prieštarautų Neįgaliųjų teisių konvencijai ir kitiems tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje“, – pastebėjo Seimo kontrolieriai.

Seimo kontrolierių ataskaitoje pažymima, kas didžiulė ir opi problema šalyje – teisės gauti informaciją užtikrinimas: nepagrįstai atsisakoma teikti informaciją piliečiams, vis dar sudaromos kliūtis gauti informaciją žurnalistams, neužtikrinamas informacijos gavimas užsieniečiams valstybės institucijose, praleidžiami informacijos teikimo terminai, valstybės institucijos pateikia neišsamią, prašymo turinio neatitinkančią informaciją.

Diržai. Slaptai.lt nuotr.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms bei skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.06; 00:01

Masines žudynes Norvegijoje surengęs Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik), kuris neseniai oficialiai pakeitė vardą į Fjotolfo Hanseno (Fjotolf Hansen), savo kalinimo sąlygas apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), ketvirtadienį pranešė jam atstovaujantis teisininkas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. 

breivikas
Andersas Breivikas
breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Anksčiau šį mėnesį Norvegijos Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti šio 2011-ųjų liepą Norvegijoje dvigubą teroro aktą surengusio ir 77 žmones pražudžiusio ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto skundą.

Vienas jam atstovaujančių teisininkų Eisteinas Sturvikas (Oeystein Storrvik) tuomet žadėjo, kad jo klientas pateiks apeliacinį skundą Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Šio skundo pagrindas – pernelyg didelė izoliacija ir tai, kad ji tęsiasi ilgą laiką“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė E. Sturvikas.

A.Breivikas siekia, kad būtų panaikinta kovą Norvegijos apeliacinio teismo priimta nutartis, išaiškinusi, kad beveik visiška jo izoliacija kameroje, kurią sudaro trys atskiri kambariai, jo žmogaus teisių nepažeidžia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:11