Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą yra susijusi Rusija. Kaip praneša BBC, tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Todėl Vašingtonas ruošiasi imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.
„Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad Rusijos vyriausybė naudojo cheminį arba biologinį ginklą pažeisdama tarptautinę teisę“, – pabrėžė H. Nauert.
Pasak jos, JAV dėl šio incidento ketina taikyti Rusijai sankcijas.
Valstybės departamentas imsis šių priemonių pagal 1991 metų įstatymą dėl cheminio ir biologinio ginklo likvidavimo. Jame ir išvardytos sankcijos, taikomos pažeidėjams.
Kaip sakė BBC korespondentui Vašingtone aukštas pareigūnas iš Valstybės departamento, Kremlius jau informuotas apie naujas sankcijas.
Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose „Facebook“ paskyroje pavadino šias priemones drakoniškomis, o kaltinimui Maskvai – prasimanytais.
Kaip pranešė H. Nauert, pirmoji, švelnesnė sankcijų banga įsigalios apie rugpjūčio 22-ąją. Bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Išimtys bus daromos kai kuriems dviejų šalių projektams kosmonautikos srityje.
Antroji naujų sankcijų banga įsigalios po trijų mėnesių, jeigu Maskva nepateiks įtikinamų įrodymų, kad ateityje nebenaudos cheminio ginklo. Jas realizuodamos JAV turės pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, beveik visiškai nutraukti su ja prekybą, uždrausti oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams skraidyti į Jungtines Valstijas.
Nepaisant to, kad JAV pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų dėl kibernetinių atakų per prezidento rinkimų kampaniją, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas įvyks. Tai penktadienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. Susitikimas pirmadienį Helsinkyje, kaip ir planuota, įvyks, sakė ji.
Prieš tai kai kurie kongresmenai, tarp jų – demokratas Chuckas Schumeris, pareikalavo atšaukti viršūnių susitikimą. JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Rusijos karinės žvalgybos GRU darbuotojams dėl kibernetinių atakų per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Jie, be kita ko, kaltinami iš Demokratų partijos ir jos kandidatės Hillaty Clinton kompiuterių pavogę elektroninius laiškus ir dokumentus.
Rusų agentai organizavo ir vidiniam naudojimui skirtos medžiagos paskelbimo laiką. Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma didesnį „poveikį rinkimams“, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas. Dėl kibernetinių atakų dienos šviesą pasiekė politiškai keblus vidinis susirašinėjimas, kuris H. Clinton per rinkimų kovą buvo itin nemalonus.
Dabar pareikšti kaltinimai pateikti po specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo. Šis nuo 2017 metų gegužės tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į rinkimų kovą ir galimas dabartinio prezidento D. Trumpo darbuotojų sąsajas su šiuo kišimusi.
Tačiau dabar dvylikai rusų žvalgybininkų pateiktuose kaltinimuose nėra jokių duomenų, kad jie palaikė ryšį su D.Trumpo patikėtiniais.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.
Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.
Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras siūlo nepritarti parlamentarui Artūrui Skardžiui palankioms apkaltos komisijos išvadoms, paviešinti tyrimo medžiagą ir pratęsti tyrimą.
„Seimo Apkaltos komisija, teigdama, kad Seimo nario A. Skardžiaus padaryti pažeidimai yra nevertinti kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir taip užkirsdama kelią Konstituciniam Teismui vertinti tokių pažeidimų santykį su Konstitucija, iš esmės padarė faktais ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą politinį sprendimą, kuriuo buvo siekiama tiesiog nepagrįstai išteisinti Seimo narį A. Skardžių“, – sakoma trijų konservatorių Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame pasiūlyme.
A. Kubilius, A. Anušauskas ir S. Šedbaras mano, kad tokiomis aplinkybėmis Seimas turėtų nepritarti apkaltos komisijos išvadai; priimti sprendimą paviešinti tyrimo metu gautus liudininkų parodymus, komisijos posėdžių stenogramas bei kitą jos sukauptą medžiagą; taip pat spręsti klausimą dėl tyrimo pratęsimo, sudarant naują objektyvią komisiją.
„Apkaltos komisijos išvada, kad nėra pagrindo apkaltai, nėra objektyvi, nes išvadoje nėra objektyviai atspindėtos esminės tyrimo metu tirtos versijos, nėra atspindėti esminiai liudijimai, kurie pagrindžia kai kurias versijas, taip pat yra padaryta nepagrįsta išvada, kad Seimo nario veiksmai, kuriais buvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – sako A. Anušauskas, A. Kubilius ir S. Šedbaras.
Jie taip pat siūlo pripažinti, kad specialioji tyrimo komisija „nepajėgė pateikti objektyvios išvados, todėl tyrimas turi būti pratęstas, sudarant naują specialiąją tyrimo komisiją“.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nemato pagrindo Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltai. „Komisija (….) daro išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pradėti Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos procesą Seime“, – sakoma komisijos išvadoje, kurią apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Konservatoriai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras. ELTA nuotr.
Už ją balsavo 8 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.
Komisija nemano, kad A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
„Teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo, nes, komisijos įsitikinimu, Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai etikos pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nes kitoks traktavimas pažeistų proporcingumo principą“, – sakoma komisijos išvadose.
Planuojama, kad jos bus pateiktos Seimui dar šią savaitę.
