Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitose pasaulio dalyse neleidžia jai tapti visaverte Didžiojo septyneto (G7) partnere. Tai pirmadienį Prancūzijos mieste Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą G7 viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
 
„G7 – tai šalių bendraminčių, darančių teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, draugija. Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitur aiškiai leidžia suprasti, kad ji negali būti šios šalių bendraminčių grupės partnerė“, – pabrėžė jis.
 
Kanados premjeras taip pat pareiškė, jog jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pakviestas į G7 viršūnių susitikimą Jungtinėse Valstijose 2020 metais, tai jis nevengs bendrauti su juo. „Per pasaulio viršūnių susitikimus aš niekada neaplenkdavau stalų, prie kurių sėdėdavo V. Putinas, – sakė J. Trudeau. – Mes turėjome su juo asmeninių pokalbių, per kuriuos aš pagrįsdavau Kanados būgštavimus dėl viso Rusijos veiksmų spektro ir klausydavausi, ką jis man sako“.
 
G7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.27; 05:40
 

Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Kanados kariuomenės vadas generolas Jonathan’as H. Vance’as ir jį lydinti delegacija. 

Ketvirtadienį aukšto rango Kanados pareigūnas buvo iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos, susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, kitais kariuomenės atstovais. 

„Kanada – reikšminga mūsų regiono saugumo rėmėja. Nors geografiškai esame tolimos šalys, tačiau vertybine ir grėsmių saugumui suvokimo prasmėmis esame labai artimi. Esu dėkingas Kanadai už svarų indėlį į regione įgyvendinamas NATO saugumo stiprinimo priemones ir už kitas dvišalio ir daugiašalio karinio bendradarbiavimo iniciatyvas“, – susitikime su Kanados kariuomenės vadu sakė J. V. Žukas.

Lietuvos kariuomenės atstovai svečią supažindino su šalies kariuomenės pajėgumais, jų vystymo prioritetais ir planais, šalyje planuojamomis tarptautinėmis karinėmis pratybomis ir informacinės erdvės analize. 

Lietuvos ir Kanados kariuomenių vadai lankėsi Antakalnio kapinėse, kur generolas J. H. Vance’as pagerbė žuvusių už Tėvynę Lietuvos karių atminimą padėdamas gėlių prie jiems skirto memorialo. 

Vizitą Lietuvoje J. H. Vance’as baigė apsilankymu Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete, kur susitiko su jo vadu pulkininku Jakobu Sogardu Larsenu, ten tarnaujančiais Kanados karininkais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 18:00

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Kanada turėtų uždrausti Kinijos „Huawei“ tiekti 5G mobiliojo ryšio diegimo įrangą, nes grėsmė saugumui yra pernelyg didelė, straipsnyje rašo buvęs Kanados žvalgybos tarnybos vadas Richardas Foddenas.

Kaip praneša „Reuters“, Kinija praėjusią savaitę grasino padariniais, jei Otava blokuotų „Huawei“ priėjimą prie šalies 5G tinklų, tačiau šį Pekino įspėjimą Kanados vyriausybė atmetė. Šalių santykiai pablogėjo po „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou sulaikymo Kanadoje gruodį.

R. Foddenas vadovavo Kanados žvalgybos tarnybai nuo 2009 iki 2013 m. Jo teigimu, yra daugybė ženklų, kad „Huawei“ prieigą prie naujos kartos Kanados mobiliojo ryšio tinklų reikia blokuoti.

„Kanados vyriausybė turėtų nepaisyti įspėjimų ir uždrausti „Huawei“ prieiti prie Kanados 5G tinklų, taip užtikrinant kanadiečių saugumą“, – straipsnyje Kanados laikraštyje „Globe and Mail“ rašė R. Foddenas.

Kinija gruodį, po Meng Wanzhou arešto, sulaikė du kanadiečius ir pareikalavo jos paleidimo. Vėliau sausį Kinijos teismas pakartotinai nuteisė jau kalintį už narkotikų kontrabandą kanadietį ir skyrė jam mirties bausmę.

„Jei Kinija pasmerkia kanadietį myriop dėl nacionalinio verslo lyderio interesų, tik pagalvokite, ką Kinijos komunistų partija darytų, jei turėtų laisvą prieigą prie Kanados mobiliojo ryšio tinklų“, – rašė R. Foddenas.

Kanados ambasadorius Kinijoje Johnas McCallumas penktadienį teigė, kad pagrindiniai jo darbai šiuo metu yra užtikrinti dviejų sulaikytų kanadiečių išlaisvinimą ir mirties bausmės Kanados piliečiui atšaukimą.

„Tačiau negalime pamiršti, kad Kanada jau investavo itin daug lėšų Kinijoje. Kinija bus svarbi Kanadai ateityje, todėl, manau, geriausia judėti pirmyn, kad ir lėtai“, – žurnalistams sakė J. McCallumas.

Tačiau, paklaustas, kada Kanados premjeras Justinas Trudeau dėl kanadiečių Kinijoje skambins Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, ambasadorius tikino, kad toks veiksmas „yra paskutinė priemonė“, todėl Kanada turėtų pirma imtis kitų veiksmų.

J. Trudeau praėjusią savaitę suskubo paraginti kitų pasaulio šalių lyderius paremti Otavą kanadiečių sulaikymo Kinijoje klausimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.22; 06:00

Sakydama, kad šalis netaupys saugumo sąskaita, Kanados vyriausybė atmeta Kinijos įspėjimus dėl pasekmių, jei Otava uždraustų „Huawei“ tiekti įrangą Kanados 5G mobiliojo ryšio tinklams, praneša „Reuters“.

Kinijos ambasadorius Kanadoje įspėjo Otavos vyriausybę ketvirtadienį, santykiams tarp šalių vis prastėjant po to, kai gruodį su Jungtinių Valstijų arešto orderiu buvo sulaikyta „Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou.

Šiuo metu Kanados pareigūnai tiria 5G mobiliojo ryšio tinklų saugumo situaciją, tačiau jų ataskaita bus parengta dar negreitai, tikino „Reuters“ šaltinis. Kai kurios Kanados sąjungininkės, kaip Australija ir Japonija, dėl saugumo sumetimų jau įvedė apribojimus „Huawei“ įrangai.

Kanados viešojo saugumo ministras Ralphas Goodale’as, paklaustas apie Kinijos ambasadoriaus įspėjimus, tikino, kad Otava aiškiai pasakė netaupysianti nacionalinio saugumo sąskaita.

„Suprantame, kad tokie komentarai pasigirs, tačiau mes sprendimus priimame remdamiesi Kanados interesais ir niekam nepavyks pakeisti mūsų požiūrio“, – žurnalistams sakė R. Goodale’as.

„Esame pasiryžę daryti tai, kas yra naudinga Kanadai šiame sudėtingame ir neramiame pasaulyje“, – teigė ministras.

Pasak R. Goodale’o, Kinija panašiai kalbėjo ir po to, kai Australija uždraudė „Huawei“ tiekti įrangą šalies 5G mobiliojo ryšio tinklų diegimui.

Vakarų žvalgybos tarnybos jau keletą metų skambino pavojaus varpais dėl „Huawei“ ryšių su Kinijos vyriausybe, kuri gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:13

Kanados vėliava

Vinipego (Manitobos provincija) policija sulaikė tris asmenis, kurie, kaip įtariama, internetu išsiuntė grasinamus pranešimus šio Kanados miesto mokykloms. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CBS.

Policija aptiko grasinimus socialiniuose tinkluose sekmadienį vėlai vakare. Pareigūnams pavyko operatyviai sulaikyti tris žmones, įtariamus šių pranešimų platinimu. Tai – 18-mečiai vaikinas ir mergina bei 16-metis paauglys. Jų tapatybė neatskleidžiama. Kaip pažymėjo teisėsaugos institucijų atstovai, kitų įtariamųjų nėra.

Policija taip pat neatskleidė grasinimų pobūdžio. Nors šiuo metu mokymo įstaigoms pavojus negresia, vienos iš Vinipego apygardų mokyklų taryba nusprendė atšaukti pamokas 15-oje mokyklų.

2018.12.05; 03:00

Kanados Toronto mieste ketvirtadienį per šaudynes vienoje iš vaikų žaidimų aikštelių buvo sužeisti du vaikai. Tai pranešė televizijos kanalas CTV.

Policijos duomenimis, nukentėjo dvi 5 ir 9 metų amžiaus seserys. Jaunesnioji buvo nugabenta į ligoninę sunkios būklės, bet dabar mergaitės gyvybei pavojus nebegresia.

Pasak mačiusiųjų, prie šalia parko esančios vaikų žaidimų aikštelės, kur tuo metu buvo 11 vaikų, sustojo automobilis. Jame buvęs žmogus ėmė šaudyti iš pistoleto į kitą vyrą, tuo metu buvusį parke.

Policija ieško automobilio vairuotojo ir žmogaus, į kurį jis šaudė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 02:00

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai šeštadienį dviejų dienų susitikimo Kanadoje pabaigoje bendrame pranešime pasižadėjo užtikrinti, kad Irano branduolinė programa išliktų taiki ir išsakė kitų pasižadėjimų.

Griežtai atmetę JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą leisti sugrįžti Rusijai į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, G7 lyderiai taip pat parėmė Didžiosios Britanijos kaltinimus, kad Rusija yra atsakinga už buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą ir pareikalavo, kad Rusija stabdytų savo pastangas kenkti demokratinėms sistemoms.

„Smerkiame išpuolį Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą. Sutinkame su Didžiosios Britanijos vertinimu, jog labai tikėtina, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už išpuolį (…)“, – skelbiama bendrame pranešime.

Be kita ko, G7 susitikimo metu išsakyti pažadai skirti 3 mlrd. dolerių pažeidžiamų moterų ir mergaičių, įskaitant pabėgėles, išsilavinimui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-11

Didžiojo septyneto (G7) lyderiams šeštadienį nepavyko išspręsti nesutarimų dėl JAV nustatytų tarifų ir tai priartino juos prie prekybos karo slenksčio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau už kitus lyderius išvyko iš G7 susitikimo, apkaltindamas Kanadą nesąžiningumu ir atsisakydamas paremti susitikimo pabaigoje paskelbtą bendrą oficialų visų susitikimo dalyvių pranešimą, kuriame žadama kovoti su protekcionizmu.

D.Trumpas tvirtino, kad Amerika buvo priversta nustatyti tarifus, nes pagal esamus susitarimus yra išnaudojama kaip pasaulio „taupyklė“.

JAV prezidentas neseniai sukėlė prekybos ginčą, nustatydamas tarifus Šiaurės Amerikos ir Europos partnerių plieno bei aliuminio eksportui ir šeštadienį pakartojo grasinimą nustatyti tarifus automobilių importui.

G7 viršūnių susitikimo pabaigoje Kanados premjeras Justinas Trudeau teigė, kad atsakomosios priemonės JAV įsigalios liepos 1-ąją.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-10

Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.

Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.

Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.

Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.

Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.

G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 05:00

Po pranešimų apie galimą „akustinį išpuolį“ prieš JAV ambasados darbuotojus Kuboje apie panašų atvejį pranešė ir Kanada. Mažiausiai vienas Kanados diplomatas dėl „neįprastų simptomų“ gydomas ligoninėje, informavo vyriausybė Otavoje, kuria remiasi agentūra dpa.

Minėti simptomai esą, be kita ko, yra galvos svaigulys ir klausos praradimas. Nukentėjo ir diplomato šeima.

Stotis CNN trečiadienį paskelbė, kad keli JAV ambasados Kuboje darbuotojai patyrė kažkokių akustinių prietaisų poveikį, dėl to jiems kilo rimtų sveikatos problemų.

Pasak CNN šaltinių Valstybės departamente, mažiausiai du diplomatinės misijos darbuotojai turėjo grįžti į JAV gydytis. Neatmetama, kad jie apkurs. CNN vadina šį incidentą „akustine ataka“.

JAV ir Kuba normalizavo savo santykius 2015 metų vasarą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.12; 08:29

Steven Chase / Globe and Mail

Apsilankęs Otavoje Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius „sakė, kad Kanadai reikia tikėtis Rusijos vadovaujamų bandymų teršti ar diskredituoti būsimą Kanados kareivių dislokavimą jo šalyje“, perduoda Stivenas Čeizas laikraštyje The Globe and Mail.

„Kanada artimiausiu metu dislokuos Latvijoje 450 kareivių pagal NATO programą Rusijos ekspansionizmui tramdyti, – sakoma straipsnyje. – (…) Pasak Rinkevičiaus, jo nuomone, Rusija ar Rusijos vyriausybės agentai bandys sutrukdyti kanadiečiams būti Latvijoje, skleisdami propagandą ar vykdydami dezinformacijos kampaniją – tiek sėdami nepasitikėjimą tarp latvių, tiek ir siekdami, kad jų misija nebebūtų palaikoma tėvynėje“. 

 „Manau, mes negalime atmesti tokių incidentų, ypač pradžioje“, – sakė Rinkevičius interviu.

„Kanados kariuomenė pradės savo manevrą šį pavasarį ir turi nukeliauti į vietą iki birželio. Kanada vadovauja NATO operacijai Latvijoje, tačiau tokios šalys, kaip Ispanija, Italija, Lenkija, Albanija ir Slovėnija, irgi atsiųs kareivių, – sakoma straipsnyje. – Pasak Rinkevičiaus, galimas dalykas, kad juos diskredituoti bus bandoma dislokavimo pradžioje. Jis sakė, kad „informacinį karą kariaujantys elementai“ gali mėginti iškraipyti ir neteisingai interpretuoti užsienio kareivių elgesį, ypač jeigu „kareivis truputį išgers“, ir dėl jo elgesio kils incidentas“.

„Jis sakė, jog tikisi, kad Kanados kareiviai rengs paprastiems latviams švietimo renginius, kad užmegztų santykius su šalimi-šeimininke ir kovotų su dezinformacija“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: Globe and Mail.

2017.03.28; 06:14

Penktadienis, spalio 21 d. (Briuselis). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia darbo vizitą Europos Vadovų Taryboje, kur kartu su kitų Europos šalių lyderiais aptaria ES ekonomikos ir prekybos su globaliais partneriais klausimus.  

Prezidentė Dalia Grybauskaitė - Europos Vadovų Taryboje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Europos Vadovų Taryboje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Vienas esminių diskusijos klausimų – rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą dėl ES laisvosios prekybos sutarties su Kanada, kuriai šiuo metu prieštarauja regioninis Valonijos parlamentas. Šiuo metu Valonijos sostinėje Namiure vyksta intensyvios derybos tarp šio Belgijos regiono parlamento, Kanados Vyriausybės ir Europos Komisijos.

Šalies vadovės teigimu, susitarimas su viena iš G-7 valstybių, kurios ekonomikos apimtys yra didesnio masto nei Rusijos, turėtų akivaizdžią naudą visai Europos Sąjungai. Todėl būtina ieškoti būdų, kad visos kliūtys, kurios trukdo pasirašyti šią sutartį, būtų pašalintos

Pasak Prezidentės, susitarimas yra labai aktualus ir Lietuvos eksportuotojams, kurie įsigaliojus sutarčiai sutaupytų daugiau nei milijoną eurų muitų mokesčių per metus. Susitarimas taip pat padėtų pritraukti naujų investicijų verslui, padidintų prekybos apimtis.

Šiuo metu dėl laisvosios prekybos sutarčių ES taip pat derasi ir su kitomis pasaulio valstybėmis, tarp jų ir JAV bei Japonija.

EVT aptariami ir ES vidaus rinkos stiprinimo klausimai. Europos lyderiai patvirtino išvadas, kuriose raginama iki 2018 m. užbaigti energijos sąjungos, skaitmeninės rinkos ir kapitalo rinkų sąjungos formavimą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.22; 07:26

Gideonas – tai slapyvardis, kurį Kanados slaptosios tarnybos suteikė sovietų žvalgui – nelegalui, 1952-aisiais gyvenusiam Otavoje.

Tačiau Kanada nebuvo paskutinysis agento Gideono kelionės tikslas. Ponas Gideonas turėjo užduotį įsitvirtinti Otavoje, o paskui, niekam nesukeliant rimtų įtarimų, nusigauti į JAV teritoriją. Žodžiu, Gideonas iš tikrųjų privalėjo dirbti Jungtinėse Valstijose. Bent jau taip buvo sumaniusi SSRS slaptoji tarnyba KGB.

Tačiau į JAV nelegalas Gideonas taip ir nepateko. O nepateko tik todėl, kad, kaip rašoma Normano Polmaro ir Tomo B.Aleno knygoje “Šnipinėjimo enciklopedija”, pamilo iki kaulų smegenų Sovietų Sąjungos nekenčiančią kanadietę.

Nenorėdamas palikti Kanados ir mylimosios, Gideonas pranešė savo kuratoriams, kad į Ameriką patekti, nesukėlus įtarimų, jam beveik neįmanoma.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: KGB agentas Gideonas“

Kanados ministras pirmininkas Styvenas Harperis paprašė vyriausybinių valdininkų perrašyti šalies paraišką į Arktikos teritorijas taip, kad į ją būtų įtrauktas Šiaurės ašigalis, rašo Globe and Mail.

Tokiu būdu Kanados paraiška ima konkuruoti su Rusijos pretenzijomis į tas pačias teritorijas, ir ta situacija reikalauja Otavos ir Maskvos derybų. Kanados vyriausybė laukia, kad paraiška į Šiaurės ašigalį turėtų ateiti ir iš Danijos.

Continue reading „Otavos pretenzijos į Arktiką gali išprovokuoti teritorinius kivirčus su Rusija“

Įsivaizduokite nelabai tolimą ateitį. Po ilgų bandymų infiltruotis į Kanados bankų sektorių ir gavybos pramonę Kinijos kompanijos įvedė kontrolę Kanados naftos ir dujų atsargoms ir dabar negailestingai jas eksploatuoja. Tuo tarpu Rusijos remiamos gavybos kompanijos visiškai išstūmė Kanadą iš Arktikos. Neturėdama armijos pasipriešinti tokiai agresijai, Otava tampa Pekino ir Maskvos vasalu.

Tas niūrus scenarijus – ne siužetas iš serijos „Prieblandos zona“ ar alternatyvios istorijos žanro romanas, rašo žurnalistė Dž. Dana Staster leidinyje Foreign Policy. Tai reali grėsmė, aprašyta dalykinės žurnalistikos veteranės Dianos Frensis knygoje „Amžiaus susijungimas: kodėl Kanada ir Amerika turi tapti viena šalimi“(Merger of the Century: Why Canada and America Should Become One Country).

Continue reading „Už Kanameriką“

Igoris Guzenka (1919 – 1982) – SSSR ambasados Otavoje (Kanada) šifruotojas, pabėgęs į Vakarus ir suteikęs Vakarų slaptosioms tarnyboms daug informacijos apie sovietų to meto užsienio žvalgybos veiklą. Tada rusai labiausiai stengėsi gauti informacijos apie atominės bombos kūrimą.

I.Guzenka mokėsi Maskvos Inžinerijos akademijoje ir Maskvos Architektūros institute. 1941 metais jis buvo pasiųstas mokytis į Karinės žvalgybos mokyklą, kurią baigęs gavo paskyrimą į GRU (Raudonosios armijos vyriausioji žvalgybos valdyba).

Dalyvaudamas antrajame pasauliniame kare, išsitarnavo iki karininko laipsnio. 1943 metų vasarą buvo pasiųstas į Otavą dirbti šifruotoju Sovietų ambasadoje. I.Guzenka išskrido lėktuvu, o jo nėščia žmona (kuriai taip pat buvo leista išvykti į Kanadą) keliavo jūra.

I.Guzenka greitai apsiprato naujoje vietoje ir sėkmingai tvarkėsi savo naujose pareigose. Jam ir jo žmonai labai patiko gyvenimas Vakaruose. Bet 1944 metų rugsėjį jis netikėtai gavo iškvietimą į Maskvą. Paskui pradiniai išvykimo terminai buvo nukelti, bet I.Guzenkos nutarė visai nebegrįžti į tėvynę.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Kanadoje pasilikęs Igoris Guzenka“

dilailas_kanada

Kanados spauda šiandien plačiai komentuoja Kanados karinės jūrų žvalgybos karininko Džefrio Dilailo (Jeffrey Delisle) bylą. Jis šiomis dienos prisipažino esąs kaltas, kad šnipinėjo Rusijos naudai.

„Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“, – piktinasi antraštėje tabloidas “Toronto Sun”. „Džefris Dilailas pardavinėjo tėvynę rusams už apgailėtinus 3 tūkst. dolerių per mėnesį“, – rašo apžvalgininkas Maikas Strobelas.

Continue reading „Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“

canada_1

Kanados karališkoji raitoji policija – tai Kanados organizacija, kontržvalgybą vykdžiusi iki 1984 metų, kai buvo įsteigta Kanados žvalgybos ir saugumo tarnyba. 

Šalia grynai policinių funkcijų, KKP (skaisčiai raudoni mundurai ir plačiabrylės skrybėlės) tradiciškai tyrė prieš Kanadą nukreiptą veiklą.

Tačiau šie policininkai visada vilkėdavo civilius drabužius, o patį tokių tyrimų faktą valdžia laikydavo paslaptyje. 1896 metais, nuo “aukso karštligės” pradžios Jukono kasyklose, Kanados valdžios žmonės su siaubu stebėjo, kaip į šalį plūsta ne tik aukso ieškotojai, bet ir kitokie žmonės.

Continue reading „Kanados slaptųjų tarnybų pergalės ir pralaimėjimai“