Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kandidatų, galinčių pakeisti kadenciją baigiantį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį, yra ne vienas ir, suderinus tai su kitomis institucijomis, apie tai bus paskelbta artimiausiu metu.
 
Kartu šalies vadovas pažymi, kad vadovai, kurių kadencijų skaičiaus neriboja įstatymai, turi galimybę eiti pareigas ir toliau.
 
„Kandidatūras svarstome, tačiau šiandien paskelbti jų dar nenorėčiau, nes renkamasi tarp daugiau kandidatų. Manau, kad tai padarysime pačioje artimiausioje ateityje ir, žinoma, derinsime su kitomis valdžios institucijomis“, – lankydamasis Kazlų Rūdoje žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
 
Paklaustas, ar D. Jauniškis gali toliau dirbti VSD vadovu, G. Nausėda atsakė, kad tokią galimybę turi visi pareigūnai, jei to neriboja įstatymai.
„Yra tokia galimybė, kaip ir bet kokiam kitam pareigūnui, jei neriboja įstatymai arba teisės aktai jo galimybės eiti dar vieną kadenciją. Lygiai tokią pačią galimybę turi ir ponas Darius Jauniškis“, – pridūrė šalies vadovas.
 
ELTA primena, kad VSD vadovo D. Jauniškio kadencija baigiasi šių metų balandį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 15:58

Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
 
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
 
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
 
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
 
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
 
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
 
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
 
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
 
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
 
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
 
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
 
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
 
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:35

Kadenciją baigiantis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris apgailestauja dėl to, kad naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen nominacija Europos Vadovų Taryboje (EVT) vyko ne taip skaidriai, kaip 2014-aisiais, rašo „Deutsche Welle“.
 
Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.
 
„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.
 
Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).
 
Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku. Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.
„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.
 
Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.
 
„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.
 
Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 08:54