Tautininkų sąjunga (TS) išplatino pranešimą, jog vasario 24 d., penktadienį, 11 val., Lietuvos Respublikos Prezidentei ketinama įteikti kreipimąsi, raginantį Jos Ekscelenciją atšaukti dekretą, kuriuo Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi „už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje“ buvo apdovanota pilietė Fania Jocheles–Brancovskaja (Brantsovsky).

„Apdovanotoji yra galimai susitepusi lietuvių krauju, kuomet sovietinių partizanų būrys, kurios nare ji buvo, 1944 metų sausio 29-osios naktį išžudė visus Šalčininkų rajono Kaniūkų kaimo gyventojus, tame tarpe ir 22 vaikus“, – sakė kreipimąsi pasirašęs Kovo 11-osios Akto signataras, einantis TS pirmininko pareigas dr. Audrius Rudys.

„Tautininkų Sąjunga reiškia įsitikinimą, kad toks kontraversiškas ir tautinę nesantaiką kurstantis sprendimas gali būti naudingas nebent Lietuvos priešams. Todėl mes tikimės, kad Jos Ekscelencija ištaisys šią klaidą ir atšauks savo sprendimą dėl minėto apdovanojimo skyrimo“, – kalbėjo išrinktasis TS pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Jis prisiminė savo tėvo Stasio Gorodeckio pasakojimus apie jo senelių išgyventus tarybinių ir „Armijos krajovos“ partizanų siautėjimus prieš lietuvius Vilnijoje karo metu: „Seneliai iš tėvo pusės karo metu dirbo miškininkais ir gyveno girininkijoje prie Jašiūnų, dėdė ir tėtis mokytojavo lietuviškose mokyklose šalia. Sodybą ne kartą lankė ir sovietiniai, ir lenkų partizanai. Kartą akovcų būrys visą mūsų šeimą buvo sustatęs egzekucijai sušaudyti vien dėl to, kad kalbėjo lietuviškai. Tik mano seneliams pabendravus su jų lenkų vadu ir išsiaiškinus, kad tas vadas yra sulenkėjęs žemaičių bajoras, pastarasis susigėdo dėl savo veiksmų. Taip mano tėvai liko gyvi per stebuklą ir šiame pasaulyje galėjau atsirasti aš ir mano vaikai“, – pasakojo S. Gorodeckis.

Tautininkai kreiptis į šalies Prezidentęnusprendė po to kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie jau ankščiau prieštaringai vertintos sovietinės kovotojos „prieš buržuazinius nacionalistus“ pamaloninimą garbingu nepriklausomos Lietuvos valstybiniu apdovanojimu.

Savo dalyvavimo raudonųjų partizanų gaujoje įvykdžiusioje Kaniūkų kaimo gyventojų skerdynes F. Jocheles–Brancovskaja neslepia:

Prieš dešimtmetį Kaniūkų žudynių bylą tyrusi Lietuvos Generalinė prokuratūra nustatė, kad Kaniūkų kaimo gyventojų šeimos su vaikais buvo iššaudytos ir išsprogdintos granatomis, nes atsisakė atiduoti savo paskutinį maistą raudoniesiems žydų partizanams. Prokuratūros žiniomis, žiaurų išpuolį įvykdžiusiam būriui priklausiusi F. Brancovskaja tuo metu esą buvo „kažkur kitur“, todėl baudžiamojoje byloje figūravo tik kaip specialioji liudytoja.

XXX

Pageidaujantys gauti daugiau informacijos žiniasklaidos atstovai laukiami vasario 24 d.10.45 val. prieš įteikiant pareiškimą prie Lietuvos Respublikos kanceliarijos įėjimo iš Universiteto gatvės prie VU pagrindinių korpuso greta K. Donelaičio paminklo.

2017.02.24; 01:56

advokatas_a.marcinkevicius

Pretenduojančio į profesionaliai nešališko žurnalisto vardą pono Tomo Dapkaus ir jo įkvėpėjų aplinkos reakcija dienraščio „Lietuvos žinios“, Alfa.lt puslapiuose ir LNK „Alfa savaitė“ laidoje į neatskleistas žudynes Medininkų poste bei šios, per du dešimtmečius neištirtos, bylos procesą itin iškalbinga.

Nuo šių metų vasario vidurio tebesitęsianti ne faktais, o emocijomis ir pramanomis persunkta intensyvi agitacinė kampanija atskiroje žiniasklaidos grupėje viešai patvirtina keletą svarbių faktinių aplinkybių, turėsiančių neabejotiną reikšmę būsimiems procesams ir žmonių likimams ateityje.

Pirmiausia, šitokiu, neadekvačiai jausmingu, reagavimu atvirai pripažįstama, jog vienintelio, nepagrįstai apkaltintojo ir beatodairiškai skubiai nuteiso griežčiausia bausme buvusio eilinio Rygos OMON (Ypatingosios paskirties milicijos būrio) milicininko Konstantino Michailovo (Nikulino), atžvilgiu nėra surinkta jokių, civilizuotame teisiname procese privalomai būtinų, kaltės įrodymų.

Continue reading „Kai teisingumas tampa politinių ambicijų įkaitu“

tumaviciute_foto

„Ne vieną šimtmetį Lietuvos šviesuoliai kaip išmanydami po kruopelytę kaupė žinias apie tautos praeitį ir lyg brangiausias senolių relikvijas paliko ateities kartoms unikalų savasties lobyną“ – taip rašo Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininkas dr. Kazys Račkauskas naujo leidinio „Tautotyros metraštis“ vedamajame straipsnyje „Naujas tautotyrininkų aruodas“.

Tėvynės pažinimos draugija (TPD) 1989-2009 m. leido laikraštį „Gimtinė“, kuriame savo nuveiktus darbus tautotyros srityje, įvairias įžvalgas spausdino šios draugijos nariai. Laikraštis tarsi suvienydavo visus įvairiuose miestuose išsibarsčiusius TPD narius.

Continue reading „Tačiau lietuviai atsisakė …“