Donaldas Trampas atsisveikina. EPA – ELTA nuotr.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnis dėl įsiveržimo į Kapitolijų pirmadienį bus perduotas Senatui, kur vyks D. Trumpo apkaltos teismas, pranešė Senato demokratų frakcijos lyderis Chuckas Schumeris.
 
„Pasikalbėjau su (Atstovų Rūmų) pirmininke (Nancy) Pelosi, kuri mane informavo, kad straipsnis pirmadienį bus pristatytas Senatui“, – kalboje penktadienį teigėSenato daugumos lyderis Ch. Schumeris.
 
„Teismas vyks Jungtinių Valstijų Senate, bus balsuojama dėl to, ar nuteisti prezidentą“, – savo kolegoms senatoriams sakė Ch. Schumeris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 04:47

Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.

JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) ketvirtadienį iki 75 tūkst. dolerių padidino atlygį už pagalbą nustatant asmenį, per sausio 6 d. Kapitolijaus šturmą galimai padėjusį dvi vamzdines bombas.
 
Bombas prie Demokratų ir Respublikonų partijų būstinių, esančių šalia Kapitolijaus, manoma, padėjo asmuo, kuris, kaip užfiksavo stebėjimo kameros, dėvėjo laisvą pilką džemperį, juodas pirštines ir veidą dengiančią medicininę kaukę.
 
Nors bombos nebuvo detonuotos, jos laikomos galimu įrodymu, kad tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai išpuolį planavo iš anksto.
 
Kai kurie analitikai, įskaitant buvusį Kapitolijaus policijos vadą, įtaria, kad bombos galėjo būti padėtos siekiant tyčia nukreipti saugumo pajėgų dėmesį, kad užpuolikai galėtų netrukdomi patekti į Kapitolijų.
 
FTB pranešimas leidžia suprasti, kad institucija galimai neturi naujų įkalčių apie įtariamojo tapatybę.
 
Anksčiau už papildomą informaciją buvo siūlomas 50 tūkst. dolerių atlygis.
Įsiveržusieji į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Institucija buvo sutelkusį dėmesį į kiek neįprastus įtariamojo sportinius batelius, veikiausiai naujo leidimo „Nike Air Max Speed Turf“ modelio.
 
Dėl sausio 6 d. atakos baudžiamoji atsakomybė gali grėsti šimtams žmonių. Per ją D. Trumpo rėmėjai, įaudrinti buvusio prezidento teiginių apie sukčiavimą prezidento rinkimuose, įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė.
 
D. Trumpas kaltinamas pakursčius šią ataką, kuri neužkirto kelio demokrato inauguracijai 46-uoju prezidentu trečiadienį.
 
Federalinė vyriausybė iki šiol pareiškė kaltinimus 117 asmenų, dalyvavusių šioje mirtinoje atakoje.
 
Daugumą jų buvo nustatyti padėjo socialinių tinklų naudotojai, pavyzdžiui, per jų paskelbtus vaizdo įrašus iš įvykio ir gavus informacijos iš nepriklausomų tyrėjų, susitelkusių į kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Organizacijos „Program on Extremism“ duomenimis, į sąrašą žmonių, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, šiuo metu patenka 102 vyrai ir 15 moterų, visi jie atkeliavo iš 35 skirtingų valstijų ir Vašingtono.
 
Daugumai jų pareikšti kaltinimai neteisėtu įsiveržimu į Kapitolijų ir smurtiniu elgesiu, tačiau kai kuriems pareikšti kaltinimai užpuolimu.
 
Tačiau kai kuriems žmonėms pareikšti kaltinimai buvo dar rimtesni – antradienį trys žmonės buvo apkaltinti sąmokslu.
 
Trijulė, siejama su smurtine, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupe „Oath Keepers“, „planavo įtaigiai šturmuoti JAV Kapitolijų“, sakoma kaltinamajame akte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.22; 07:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas pastaruoju metu su savo bendraminčiais svarstė galimybę įkurti naują partiją. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“.
 
Pasak leidinio šaltinių, Baltųjų rūmų šeimininkas norėtų pavadinti šią politinę organizaciją Patriotų partija.
 
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, D. Trumpo nesutarimai su jo dabartiniais bendrapartiečiais prasidėjo po to, kai keli iš jų, taip pat ir respublikonų daugumos JAV Kongreso Senate lyderis Mitchas McConnellis, pareiškė, kad prezidentas išprovokavo minią sukelti riaušes Kapitolijuje sausio 6 d.
 
Tada D. Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų. Per riaušes žuvo keli žmonės.
 
J. Bideno inauguracija įvyks trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų. Jos išvakarėse Vašingtone imtasi griežtų saugumo priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:00

Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdiname iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą. Po to publikuosime J.Šveco interviu iš gordonua.com.

Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

XXX

ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021

Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com

Tai, kas pastaruosius mėnesius vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kasdien vis labiau primena tai, kas vyko Vokietijoje lygiai prieš 88 metus, 1932–1933 m. O vadinamasis „Kapitolijaus šturmas“, vykęs 2021 m. sausio 6 d., vis labiau įgyja 1933 m. vasario 27 d. Vokietijos Reichstago padegimui būdingų bruožų.

Prieš aiškinantis „Kapitolijaus šturmo“ esmę ir galimus padarinius, reikia atsakyti į kelis pastaruoju metu dažnai užduodamus klausimus.

  1. Klausimas. Kas laimėjo JAV prezidento rinkimus 2020 m. lapkričio 3 d.?

Atsakymas. Nežinoma.

Jeigu lapkričio 3 d. balsavimo rezultatai būtų skaičiuojami pagal principą „vienas žmogus – vienas balsas“, tai laimėtojas greičiausiai būtų Joe Bidenas. Kadangi JAV rinkimų rezultatai skaičiuojami pagal atskirose valstijose išrinktų Rinkikų kolegijos delegatų balsų skaičių, o kai kuriose valstijose rinkimų rezultatai sukėlė ginčų, tai kiekvieno kandidato rinkikų skaičius šiuo metu nežinomas.

  1. Klausimas. Kiek amerikiečių nepripažįsta, kad įvykę rinkimai buvo sąžiningi?

Atsakymas. Maždaug 40 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, tarp jų – 72 proc. respublikonų. Toks skaičius piliečių, manančių, kad įvykęs balsavimas buvo nesąžiningas, kai kandidatų rezultatai buvo artimi oficialiems ir visuomenėje įkaito politinės aitros, žinoma yra pakankamas, kad būtų imtasi įstatymo numatytų ir nenumatytų priemonių likviduoti bet kokį pagrindą abejoti rinkimų sistema.

Išsaugoti JAV piliečių pasitikėjimą šalies rinkimų, teisine, politine sistemomis yra nepalyginti svarbesnis klausimas, nei nustatyti, kas konkrečiai laimėjo 2020 metų prezidento rinkimus.

  1. Klausimas. Ar teisinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?

Atsakymas. Ne.

Principinę konstitucinę klaidą padarė JAV Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs iš esmės nagrinėti klausimą dėl kai kurių valstijų balsavimo taisyklių (balsavimo paštu) pakeitimo, nes pagal jų balsavimo rezultatus J. Bidenas nugalėjo Donaldą Trumpą. Jeigu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtų šį klausimą iš esmės ir tuo pasiremdamas priimtų sprendimą įteisinti pasikeitusias taisykles ir, vadinasi, įteisintų J. Bideno pergalę ginčytinose valstijose, tai rinkimų kokybės patikros teisiniai ištekliai būtų pasibaigę. Kadangi šių išteklių neprireikė, tai JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir gerokai sustiprintos. Jas dar labiau padidino daugelio demokratų pareiškimai, kad ateityje nebus balsuojama paštu.

  1. Klausimas. Ar politinė JAV sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį vertindama prezidento rinkimų kokybę?

Atsakymas. Ne.

Principinę politinę klaidą padarė JAV Kongresas, atsisakęs lygiateisiškumo pagrindais su vienodu Respublikonų ir Demokratų partijų atstovų dalyvavimu kurti komisiją, kuri patikrintų ginčytinų valstijų balsavimo kokybę. Jeigu Kongresas būtų įsteigęs tokią komisiją, kuri iš esmės išnagrinėtų šį klausimą ir tuo pasiremdama priimtų sprendimą dėl ginčytinų valstijų rezultatų pagrįstumo, tai Kongreso rinkimų kokybės patikros politiniai ištekliai būtų išsemti. Susidarė įspūdis, kad Demokratų partijai gerokai svarbiau bet kokia kaina pasiekti pergalę.

  1. Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos negali įveikti visuomenės iššūkių?

Atsakymas. Teisė pateikti peticiją, organizuoti demonstraciją, surengti protestą. Būtent šia teise pasinaudojo JAV piliečiai per 2021 m. sausio 6 d. vykusias manifestacijas, kai jose Vašingtone dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.

  1. Klausimas. Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jeigu teisinė ir politinė sistemos atsisako priimti visuomenės iššūkius?
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

Atsakymas. Taisė pakeisti tokį politinį režimą. Išsamus šios teisės aprašymas yra kanoniškame JAV nepriklausomybės deklaracijos tekste: „…visa praeities patirtis patvirtina, kad žmonės linkę kentėti nuodėmes tol, kol jas galima kentėti, nei naudoti savo teisę panaikinti vyriausybės formas, kurios tapo jiems įprastos. Tačiau kai daugybė piktnaudžiavimo ir prievartos, siekiančių to paties tikslo, rodo klastingą kėslą priversti žmones susitaikyti su neribotu despotiškumu, nuversti tokią vyriausybę ir sukurti naujas ateities saugumo garantijas yra žmonių teisė ir pareiga“.

Sausio 6 d. įvykiuose JAV piliečiai ne tik nepasinaudojo šia teise, bet net ir nebandė ja pasinaudoti. Paplitę tvirtinimai, neva sausio 6 d. JAV rengiamas valstybinis perversmas, neatitinka realybės.

  1. Klausimas. Ar prezidentas D. Trumpas kvietė – arba savo kalboje prie Baltųjų rūmų, arba kitu metu – „šturmuoti Kapitolijų“, „užimti Kongresą“ arba imtis kitų prievartos veiksmų?

Atsakymas. Ne.

Panašūs tvirtinimai, kuriuos skleidžia D. Trumpo oponentai, neatitinka realybės.

  1. Klausimas. Ar turi piliečiai teisę organizuoti demonstracijas šalia nacionalinio parlamento pastato (pavyzdžiui, Kapitolijaus, kuriame yra JAV Kongresas)?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

  1. Klausimas. Ar turi piliečiai teisę įeiti į nacionalinio parlamento pastatą (pavyzdžiui, į Kapitolijų, kuriame yra JAV Kongresas)?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

Iki 2021 m. sausio 6 d. tokio klausimo iš principo nekilo. Kaip ir Amerikos, taip ir užsienio piliečiai reguliariai lankėsi Kapitolijuje ir kitose JAV Kongreso patalpose beveik be apribojimų (pastatuose, kuriuose yra kongresmenų ir senatorių biurai, – net nepateikdami asmens tapatybės dokumento).

  1. Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė vidines Kapitolijaus taisykles dėl lankymosi patalpose, kuriose yra JAV Kongresas?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

  1. Klausimas. Ar manifestantai, sausio 6 d. įėję į Kapitolijaus pastatą, pažeidė JAV konstituciją?

Atsakymas. Be abejonės, ne.

  1. Klausimas. Ar kitose šalyse esama analogiškų parlamento rūmų užėmimo (įsibrovimo į parlamento pastatą) atvejų asmenimis, protestavusiais prieš oficialius ginčytinų rinkimų rezultatus?

Atsakymas. Taip.

Pastaruosius du dešimtmečius asmenys, prieštaravę dėl oficialių prezidento arba parlamento rinkimų rezultatų, buvo užėmę kelis parlamentų pastatus (buvo įsibrovę į tokius pastatus):

Jugoslavija, 2020 m. spalio 5 d. – Buldozerių revoliucija;

Sakartvelas (Gruzija), 2003 m. lapkričio 22 d. – Rožių revoliucija;

Kirgizija, 2005 m. kovo 24 d. – Tulpių revoliucija;

Moldova, 2009 m. balandžio 7 d. – Vynuogių revoliucija;

Kirgizija, 2010 m. balandžio 6 d. – Melionų revoliucija;

Moldova, 2016 m. sausio 20 d. – Chrizantemų revoliucija.

Daugeliu šių atvejų po tokių įsiveržimų šių šalių valdžia (rinkimų komisijos, aukščiausieji (konstituciniai) teismai, parlamentai, prezidentai) arba „tikslinosi“, kokie pirminiai rinkimų rezultatai, arba paskirdavo naujus rinkimus, arba skirdavo naują antro rinkimų turo balsavimą, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 26 d. Ukrainoje, Oranžinės revoliucijos metu. Šių atvejų atžvilgiu šiuo metu egzistuoja konsensusas, kad paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai šiais atvejais buvo sufalsifikuoti. Nė vienas iš šių parlamentų užėmimo atvejų nebuvo pripažintas ir nepripažįstamas kriminaliniu aktu arba valstybinio perversmo požymiu (aktu).

  1. Klausimas. Ar yra atvejų, kad kitų šalių veikianti valdžia atsisakytų atlikti ginčytinų balsavimo rezultatų falsifikacijos (iškraipymo) tyrimus nepaisydama masinių piliečių protestų?

Atsakymas. Taip.

Štai keli tokie atvejai:

Baltarusija – 2006, 2010, 2015 m., 2020 m. rugpjūtis – 2021 m. sausis.

Iranas – 2009 m. birželis.

Azerbaidžanas – 2011 m.

Rusija – 2011–2012 m.

Venesuela – 2018–2019 m.

Kazachstanas – 2019 m. birželis.

Visose šiose šalyse valdžia priklauso autoritarinėms diktatūroms, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti valstybinę valdžia savo rankose nepaisant faktinių piliečių balsavimo rezultatų.

Dabar prie šio sąrašo šalių, kurių vadovybės atsisako tirti ginčytinus oficialius rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį prisijungė ir JAV.

    14. klausimas. Ar sausio 6 d. Vašingtone manifestantai buvo ginkluoti, kovodami su policija (savo oponentais)?

Atsakymas. Ne.

Vašingtono policijos tarnautojų pranešimai nedviprasmiai – neužregistruota nė vieno atvejo, kad manifestantai naudotų šaunamuosius arba šaltuosius ginklus susiremdami su savo oponentais (policija).

    15. klausimas. Ar policija naudojo ginklus susiremdama su manifestantais?

Atsakymas. Taip.

Dėl šaudymo prisitaikius Kapitolijaus apsaugos darbuotojas mirtinai sužeidė Ashli Babbitt, 35 metų JAV karinių oro pajėgų veteranę. Iš viso žuvo 4 manifestantai ir vienas policininkas (nuo smūgio gesintuvu).

     16. klausimas. Ar galima lyginti sausio 6 d. Vašingtono manifestacijos prievartos mastą su 2020 m. vasarą–rudenį „Black Lives Matter“ (BLM) ir „Antifos“ narių organizuotų žudynių prievartos mastu?

Atsakymas. Be abejonės, ne.

Žmogžudysčių, puolimų sunkinančiomis aplinkybėmis ir puolimų naudojant šaunamuosius ginklus pradedant 2020 m. gegužės pabaiga (BLM ir „Antifos“ žudynių pradžia) skaičius gerokai išaugo palyginti su atitinkamais praeitų metų laikotarpiais.

Žmogžudysčių skaičius, palyginti su 2019 metų vasara ir rudeniu, padidėjo: 2020 m. vasarą – 42 proc., 2020 m. rudenį – 34 proc. 21-ame JAV mieste, pateikusiam 2020 m. vasaros ir rudens žmogžudysčių duomenis, buvo įvykdyta 610 žmogžudysčių daugiau nei tokiu pat laikotarpiu 2019 m.

     17. klausimas. Ar pasitvirtino stebėtojų, po 2016 m. prezidento rinkimų prognozavusių, kad išrinktas prezidentas D. Trumpas sunaikins svarbiausias JAV politines ir teisines institucijas, prognozės?

Atsakymas. Ne, jos subliūško.

Prezidento kadencijos metu D. Trumpas veikė arba neviršydamas savo konstitucinių įgaliojimų, arba – tais atvejais, kai jis, teisinės sistemos arba JAV Kongreso nuomone, peržengdavo jų ribas, teismai ir JAV Kongresas priimdavo sprendimus, blokuojančius tokius D. Trumpo sprendimus.

    18. klausimas. Ar pastaruoju metu buvo naikinamos svarbiausios JAV politinės ir teisinės institucijos?

Atsakymas. Be abejonės, taip.

Per pastaruosius mėnesius nustojo galioti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa žodžio laisvės srityje. Pastaruosius mėnesius sporadiškai, o nuo sausio 6 d. – nuolat socialinių tinklų tviterio, feisbuko, instagramo vadovybė cenzūruoja paskyras, pridėdama prie užblokuotų dešimčių tūkstančių įvairių asmenų paskyrų ir prezidento D. Trumpo paskyras.

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį įdiegus balsavimą paštu padaryta nepataisoma žala JAV rinkimų sistemos vientisumui ir sąžiningumui, dėl kurios anksčiau nekildavo jokių rimtų abejonių.

2021 m. sausį nustojo galioti pirmoji JAV konstitucijos pataisa dėl susirinkimų laisvės – Vašingtono merės Murielės Bowser (Demokratų partijos atstovės) sprendimu mieste 15 parų įvesta komendanto valanda, Kapitolijaus rajonas aptvertas betono blokais, vos ne kiekvienoje miesto sankryžoje patruliuoja policininkai.

Pastaruosius mėnesius įsibėgėjo beprecedentė kampanija dėl antros JAV Konstitucijos pataisos – teisės nešioti ginklą – panaikinimo.

     19. klausimas. Kas šiandien griauna svarbiausias politines ir teisines JAV institucijas?

Atsakymas. JAV demokratų vadovybė, siekianti įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą.

     20. klausimas. Kam JAV Demokratų partijai būtina įvesti šalyje savo monopolijos viešpatavimą?

Atsakymas. Kad būtų įgyvendintos ne vieną kartą J. Bideno, Kamalos Harris, BLM paskelbtos radikaliojo socializmo, juodojo rasizmo, žaliojo totalitarizmo programos.

O dabar keli žodžiai apie sausio 6 d. specialiąją operaciją „Spąstai“

Spąstų parengimas

Sausio 4 d. Vašingtono merė Murielė Bowser pareiškė, kad miestui patruliuoti dėl tikėtinų manifestacijų sausio 4–6 d. ji pasitelkia Nacionalinę gvardiją. Kartu buvo paskelbta, kad iš 340 pasitelktų darbuotojų gatvėse patruliuos tik 115 žmonių, beje nė vieno iš jų – manifestacijų vykdymo vietose Nacionalinės alėjos teritorijoje ir Kapitolijaus rajone. Palyginkite: beveik pirmomis BML žudynių dienomis 2020 m. birželio pradžioje į Vašingtoną buvo nusiųsta 1 900 JAV Nacionalinės gvardijos karių, kurių skaičius vėliau dar padidintas. Šie pareiškimai iš karto pakvipo provokacija – kilo įtarimas, kad Vašingtono merija sąmoningai kuria išskirtinio teisėsaugos pajėgų silpnumo įspūdį ir jų visiško nebuvimo ten, kur tikėtasi daugybės žmonių susibūrimo.

Gandai

Įtarimai sustiprėjo sausio 5 dieną, kai Demokratų partijos šalininkai pradėjo skleisti gandus, kad kraujo praliejimas neišvengiamas ir kad jis būtinai įvyks kitą dieną. Šių eilučių autoriui apie tai pranešė iš karto keli žmonės, kurie reguliariai kontaktuoja su demokratais. Tai atrodė ganėtinai keistai anksčiau vykusių panašių įvykių fone. Tuomet susidūrimai – jeigu jų ir būdavo, jie įvykdavo netikėtai, kai iš anksto, juolab prieš parą, niekas nežinojo ir juo labiau neįspėjo nei apie galimą, nei apie neišvengiamą kraujo praliejimą.

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

Sausio 6 dieną Vašingtono protestuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių. Manifestantai užėmė didžiąją miesto centro dalį. Beveik visur eitynės ir mitingai vyko be prievartos. Jie buvo taikūs net tuomet, kai mažos BLM grupuotės demonstratyviai ir specialiai bandė provokuoti juos daug kartų skaičiumi lenkiančius protestų dalyvius, kaip, pavyzdžiui, Pensilvanijos aveniu, ko tiesioginiu liudininku tapo ir šių eilučių autorius.

Provokavimas

Trys BLMistai provokuojamai mosikavo savo vėliava (už jos nuplėšimą nuo afrikietiškos bažnyčios prieš tai buvo areštuotas „Proud Boys“ lyderis) ir šaukdami įžeidinėjo pro juos praeinančius dešimtis tūkstančių protestuojančiųjų. Šie susivaldydami jiems atsakydavo „Prisijunkite prie mūsų!“ ir griežtai kartojo savo kolegoms: „Tik be prievartos! Nelieskite jų! Jie tik ir trokšta muštynių!“

Spąstai

Vienintelė vieta, kur buvo panaudota prievarta, – tai užpakalinė (manifestacijos su milijonu dalyvių atžvilgiu), t. y. rytinė Kapitolijaus pusė, prie kurios priartėjo keliasdešimt gerai ekipiruotų ir ryžtingai nusiteikusių asmenų. Kongreso policija jiems nepasipriešino ir greitai pasitraukė į pastatą, nors Kapitolijaus durys buvo užrakintos, už daugelio jų nebuvo jokios apsaugos. Todėl šie aktyvūs kariai turėjo galimybę išlaužti kelias spynas, sudaužyti stiklus ir be kliūčių patekti į pastatą, kuriame jų judėjimui iš pradžių niekas nepasipriešino.

Kas vyko toliau, visiems gerai žinoma.

Spąstai suveikė.

2021 m. sausio 6 d. „Kapitolijaus šturmas“ primena: pagal pritaikytą metodą – vadinamąjį 2010 m. gruodžio 19 d. „Vyriausybės rūmų šturmą“, specialiųjų tarnybų provokaciją, kurią panaudojo Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos opozicijai sutriuškinti, o pagal realų sumanymą – 1933 m. vasario 27 d. „Reichstago padegimą“, kurį panaudojo Hitleris, kad įvestų Vokietijoje nacistinę diktatūrą.

„Echo Moskvy“; ANDREI ILLARIONOV. „Reichstago padegimas“ – 2021

2021.01.18; 18:00

Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.

Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.

Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.

Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.

Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas

Jelena POSKANNAJA

V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas

Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.

Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.

J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.

Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.

– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?

– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.

Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.

– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?

– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.

Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.

Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.

Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.

Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.

Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.

Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.

Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.

D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.

Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.

D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.

Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.

Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.

Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.

– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?

– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.

Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto

Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.

Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.

„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.

FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.

Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto

Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.

Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.

Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.

Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.

– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.

– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?

– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.

Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.

Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.

Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.

Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.

– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?

– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.

Gordonua.com

2021.01.18; 19:00

JAV pirmoji ponia Melania Trump. EPA-ELTA nuotr.

JAV pirmoji ponia Melania Trump pirmadienį, po Kapitolijaus šturmo praėjus beveik dviem savaitėms, paskelbė atsisveikinimo vaizdo įrašą, kuriame ji teigė, kad „smurtas niekada nėra atsakymas“.
 
Formalus atsisveikinimo vaizdo įrašas yra šešių minučių trukmės. Komentarų, susijusių su Donaldu Trumpu, jos kalboje buvo nedaug, jį minėjo tik kalbėdama apie karių šeimas, pandemijos įkarštyje dirbančius sveikatos apsaugos darbuotojus ir tuos, kurie padeda priklausomybę nuo opioidų turintiems žmonėms.
 
„Pastarieji ketveri metai buvo nepamirštami, – teigė pirmoji ponia. – Kai su Donaldu apibendriname mūsų laiką Baltuosiuose rūmuose, galvoju apie visus tuos žmones, kuriuos parsivežu namo, savo širdyje, ir jų nepaprastas meilės, patriotizmo ir pasiryžimo istorijas.“
 
„Turėkite aistros viskam, kuo užsiimate. Tačiau atminkite – smurtas nėra atsakymas, jis nėra pateisinamas“, – sakė ji.
 
„Kai atvykau į Baltuosius rūmus, mąsčiau apie atsakomybę, kurią, būdama motina, visada jaučiu, atsakomybę drąsinti, suteikti stiprybės, mokyti gerumo“, – teigė M. Trump.
 
D. Trumpas ilgą laiką nenorėjo prpažinti rinkimų rezultatų ir nesutiko pasveikinti išrinktojo prezidento Joe Bideno. Kadenciją baigiantis prezidentas ir jo žmona taip pat nepakvietė J. Bideno ir jo žmonos Jill tradicinio arbatos vizito, jie nedalyvaus trečiadienį vyksiančioje J. Bideno inauguracijos ceremonijoje.
 
„Šios šalies pažadas priklauso mums visiems, kurie nepamiršta vientisumo ir vertybių, naudojasi kiekviena proga parodyti rūpestį dėl kito žmogaus ir kasdienybėje puoselėja gerus įpročius“, – teigė pirmoji ponia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.19; 09:39

Kapitolijaus bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Sulaikytas JAV sunkiojo metalo grupės „Iced Earth“ lyderis Jonas Schafferis, dalyvavęs sausio 6 d. riaušėse Vašingtono centre.
 
„J. Schafferis iš Kolambuso (Indiana) sulaikytas dėl sausio 6 d. incidento Kapitolijuje. Jam pateikti kaltinimai pagal šešis punktus, tarp kurių – dalyvavimas fizinio smurto akte Kapitolijaus pastate“, – sakoma FTB skyriaus Indianapolyje pranešime. Įtariama, kad J. Schafferis kartu su kitais protestuotojais purškė dujas iš balionelių į Kapitolijaus policininkus.
 
Kaip patikslina laikraštis „The Indianapolis Star“, remdamasis FTB atstove Chris Bavender, muzikantas pasidavė valdžiai sekmadienį, kai buvo paskelbta riaušių dalyvių nuotrauka, kurioje buvo matyti ir J. Schafferis.
 
Sausio 6 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 12:00

Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
 
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
 
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 05:00

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Už Kapitolijaus šturmą atsakingi asmenys turi būti nubausti. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
„O dėl Kapitolijaus šturmo, tai svarbu, kad visi atsakingi asmenys būtų nubausti. Esu įsitikinęs, kad JAV demokratiniai institutai su tuo susitvarkys“, – sakė jis.
 
Anot J. Stoltenbergo, tai, kas įvyko, nepriimtina. „Rinkimų rezultatai turi būti gerbiami. Mes turime daryti visa, kad mūsų demokratinės vertybės būtų gerbiamos“, – pridūrė Aljanso vadovas. Jis pabrėžė, kad laukia darbo su JAV išrinktuoju prezidentu Joe Bidenu, kuris „tvirtai remia NATO“.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 05:00

JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui. EPA-ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmai trečiadienį 232 balsais prieš 197 nubalsavo už apkaltą prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui dėl to, kad jis praėjusią savaitę pakurstė savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų. Per balsavimą 10 respublikonų stojo į demokratų pusę ir balsavo už apkaltą prezidentui.
 
Jis tapo vieninteliu istorijoje JAV prezidentu, kuriam per kadenciją antrą kartą pradėtas apkaltos procesas.
 
Iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo Joe Bideno inauguracijos liko vos septynios dienos.
 
Demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai kaltina D. Trumpą pakursčius savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų ir surengti jame riaušes, kurių metu žuvo keli žmonės.
 
Praėjusį trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone, D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, neva JAV prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
Dabar D. Trumpo laukia teismas Senate. Kad prezidentas būtų nuteistas, reikia dviejų trečdalių daugumos. Senatą vis dar kontroliuoja respublikonai. Tačiau teismas Senate greičiausiai įvyks tik po to, kai kitą savaitę demokratas J. Bidenas bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu.
 
Kadenciją baigiantis Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis atmetė teismo procesą prieš J. Bideno inauguraciją ir demokratų raginimus sukviesti Senatą į skubų posėdį iki sausio 19-osios.
 
„Paprasčiausiai nėra jokių šansų, kad sąžiningas ar rimtas teismo procesas galėtų įvykti iki išrinktojo prezidento J. Bideno inauguracijos kitą savaitę“, – teigė jis.
 
Nors jau bus per vėlu pašalinti D. Trumpą iš pareigų, Senatas gali balsuoti už tai, kad iš D. Trumpo būtų atimta teisė dar kartą kandidatuoti į prezidento postą, tam reikėtų paprastos balsų daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 09:20

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė, kad tokios milžinės kaip „Twitter“ ir „Facebook“ padarė „katastrofišką klaidą“, užblokuodamos jį po rėmėjų išpuolio Kongrese.
 
„Jie padarė katastrofišką klaidą. Jie skirsto į grupes ir skaldo, jie parodė tai, ką įvyksiant pranašavau jau ilgą laiką“, – prieš išvyką į Teksasą žurnalistams sakė D. Trumpas.
 
D. Trumpas antradienį taip pat teigė, kad praėjusią savaitę jo pasakyta kalba prieš tūkstančius rėmėjų, kuria jis ragino žygiuoti Kongreso link, neturi nieko bendra su netrukus po jos prasiveržusiu smurtu Kapitolijuje.
 
Sausio 6 d. D. Trumpas didelei miniai Vašingtone sakė, kad rinkimai buvo pavogti ir kad jie turėtų žygiuoti Kongreso link, parodyti „stiprybę“.
 
„Jie išanalizavo mano kalbą po žodelį, taip pat paskutinę pastraipą, paskutinį sakinį, visi iki vieno manė, kad viskas buvo tinkama“, – teigė D. Trumpas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 03:00

FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.

JAV Federalinis tyrimų biuras turi informacijos, kad netrukus visose šalies valstijose planuojama rengti ginkluotas protesto akcijas.
 
Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aaronas Katersky`is. Jis remiasi gautu FTB dokumentu.
 
Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą remiantis (konstitucijos) 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas“, – pateikia dokumento ištraukas A. Kastersky`is.
 
Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone – sausio 17-20 dienomis.
 
Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos dienos.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 00:30

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
 
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
 
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
 
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
 
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
 
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
 
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
 
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
 
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00

Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad federalinis teismas pateikė įtarimus trims žmonėms, sausio 6 d. dalyvavusiems įsiveržime į JAV Kapitolijaus pastatą, praneša naujienų agentūra dpa.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
 
Vienas iš jų – Jacobas Anthonys Chansleys, dar žinomas kaip Jake‘as Angeli. Arizonoje gyvenančio vyro nuotrauka išplito žiniasklaidoje po trečiadienį Vašingtone įvykusių riaušių.
 
J. A. Chansleys išsiskyrė iš minios būdamas pusnuogis, dėvėdamas kailinę kepurę su ragais, išsidažęs veidą raudonais, baltais ir mėlynais dažais bei nešinas JAV vėliava. Jam pateikti kaltinimai įsibrovimu ir viešosios tvarkos pažeidimu.
 
Dieną anksčiau policija suėmė Adamą Johnsoną, kuris kaltinamas ne tik įsibrovimu, bet ir vagyste. Įtariama, kad jis pavogė pranešėjo stovą iš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi biuro.
Neteisėtai patekęs į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Trečiasis įtariamasis yra Derrickas Evansas, Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų narys. Prokurorai paskelbė, kad jis feisbuke tiesiogiai transliavo, kaip veržiasi į Kapitolijų.
Įsiveržusieji į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Šeštadienį 35-erių D. Evansas atsistatydino iš Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų, prisiimdamas atsakomybę ir gailėdamasis dėl savo veiksmų.
 
Dar penktadienį buvo suimtas ir Richardas Barnettas, vyras iš Arkanzaso valstijos, kuris įsibrovė į N. Pelosi kabinetą ir buvo nufotografuotas sėdintis jos kėdėje.
 
Teisingumo departamentas rengiasi pateikti kaltinimus dar 14 žmonių pagal federalinius įstatymus. Vieno iš įtariamųjų automobilyje buvo rasta 11 padegamųjų įtaisų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 08:00

Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
 
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
 
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
 
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:32

Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ ir toliau neleis kadenciją baigiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui naudotis socialiniu tinklu. Jo feisbuko ir tviterio paskyros bus blokuojamos mažiausiai dvi savaites arba iki valdžios perdavimo įpėdiniui Joe Bidenui, ketvirtadienį pareiškė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
 
Po Kapitolijaus šturmo pradžioje D. Trumpo paskyra buvo blokuota 24 valandoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 05:47

Visi gyvi kadenciją baigę JAV prezidentai pasmerkė Donaldo Trumpo šalininkų, įsiveržusių į Kapitolijaus pastatą, sukeltas riaušes, dėl kurių kongresmenai ir senatoriai buvo priversti evakuotis. Skelbiama, kad per susirėmimus žuvo keturi žmonės.
 
D. Trumpą palaikanti minia prieštaravo Joe Bideno pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose patvirtinimui Kongrese.
 
George’as Bushas sukritikavo savo kolegas respublikonas už „sukilimo“ kurstymą ir palygino situaciją su „bananų respublika“.
 
„Esu pasibjaurėjęs neatsakingai kai kurių politinių lyderių veiksmais nuo pat rinkimų ir šiandien išreikštu pagarbos mūsų institucijoms, mūsų tradicijoms ir mūsų teisėsaugai trūkumu“, – neslėpdamas kritikos D. Trumpui teigė G. Bushas.
 
Barackas Obama taip pat kaltino respublikonus ir D. Trumpas, „kuris ir toliau nepagrįstai meluoja apie teisėtų rinkimų baigtį“.
D. Trumpo pirmtakas incidentą Kapitolijuje vadino „didžiule mūsų tautos gėda ir negarbe“.
 
„Bet mes būtume naivūs, jei tai laikytume visišku netikėtumu“, – sakė B. Obama, teigdamas, kad riaušės Kapitolijuje yra pasekmės to, jog D. Trumpas ir jo šalininkai nepripažino lapkričio 3 d. rinkimų rezultatų.
 
Savo ruožtu Billas Clintonas pasmerkė riaušes kaip „precedento neturintį“ išpuolį prieš JAV Kapitolijų ir pačią amerikiečių tautą.
„Šiandien susidūrėme su precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų Kapitolijų, mūsų Konstituciją ir mūsų šalį“, – sakė buvęs prezidentas.
 
„Kibirkštį įžiebė Donaldas Trumpas ir aršiausi jo šalininkai, įskaitant Kongreso narius, siekę apversti jo pralaimėtų rinkimų rezultatus“, – teigė B. Clintonas.
 
Vyriausias šio išskirtinio klubo narys, 96-erių demokratas Jimmy Carteris sakė esąs „sunerimęs“ dėl trečiadienio įvykių, kuriuos jis pavadino „nacionaline tragedija“.
 
„Kartu su kitais piliečiais meldžiame taikaus sprendimo, kad mūsų tauta galėtų pasveikti ir užbaigti valdžios perdavimą, kaip tai darėme daugiau nei du šimtmečius“, – pranešime teigė J. Carteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:05

Per susirėmimus su policija JAV Kapitolijuje, į kurį trečiadienį įsiveržė riaušes sukėlę Donaldo Trumpo šalininkai, mirė keturi žmonės, pranešė Vašingtono policijos vadas Robertas Contee. Jo teigimu, per neramumus iš viso buvo sulaikyti 52 žmonės.
 
Pasak R. Contee, vieną moterį policijos pareigūnai pašovė Kapitolijaus viduje, ji vėliau ligoninėje mirė. Policijos vadas tikino, kad dėl šio incidento bus atliktas vidaus tyrimas, ir išreiškė užuojautą aukos artimiesiems.
 
Dar viena moteris ir du vyrai mirė dėl skirtingų medicininių priežasčių.
 
Policijos vadas taip pat informavo, kad buvo sulaikyti 52 žmonės, iš jų keturi – už ginklų laikymą, o 47 – už komendanto valandos pažeidimą.
 
R. Contee teigimu, per susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 14 policijos pareigūnų, du iš jų – sunkiai. Vieną iš dviejų pareigūnų protestuotojai įtraukė į minią, kur jis buvo sumuštas, o antrasis patyrė veido sužalojimus dėl į jį mesto daikto.
 
Protestai prasidėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo nepagrįstais teiginiais apie rinkimų klastojimą pakurstė savo šalininkus ir paskatino juos žygiuoti į Kapitolijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:00

Kapitolijus. Wikipedia nuotr.

Lietuvos Prezidentūra, komentuodama kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad JAV šiuo metu laiko teisės viršenybės egzaminą. Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda su nerimu stebėjo trečiadienio įvykius Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų.
 
„Prezidentas tiki, kad JAV, būdama sena demokratinė valstybė, susitvarkys su šia situacija. JAV laiko teisės viršenybės egzaminą, kaip taikiu būdu perduoti valdžią. Labai tikimės, kad jie šį egzaminą gerai išlaikys“, – sakė A. Skaisgirytė, kartu pažymėdama, kad panašu, jog situaciją pavyko anoje Atlanto pusėje stabilizuoti.
 
„Gera žinia šį rytą, kad po daugiau kaip 6 valandų pertraukos abeji Kongreso rūmai tęsia rinkikų balsų skaičiavimą ir rinkimų laimėtojo sertifikavimą. Atrodo, kad tvarka atkurta, tačiau labai gaila, kad neapsieita be žmonių aukų, yra sužeistųjų“, – teigė patarėja.
 
Trečiadienį Vašingtone vykusiame mitinge dalyvaujantys D. Trumpo palaikytojai šturmavo Kapitolijaus kompleksą. Čia JAV įstatymų leidėjai rinkosi į posėdį, išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalei patvirtinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:44

J. McCaino palaikai pašarvoti Kapitolijuje Vašingtone. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriaus Johno McCaino palaikai penktadienį pašarvoti Kapitolijuje Vašingtone. Čia su juo jau atsisveikino kongresmenai ir kiti aukšti valstybės pareigūnai. Prezidento Donaldo Trumpo tarp jų nebuvo.

„Prezidentas paprašė manęs dėkingos šalies vardu būti čia, – per ceremoniją Vašingtone sakė viceprezidentas Mike’as Pence’as. – Mes visuomet prisiminsime, kad Johnas McCainas tarnavo savo šaliai – ir Johnas McCainas savo šaliai tarnavo garbingai“. M. Pence’as pavadino J. McCainą „Amerikos patriotu“.

J. McCainas buvo D. Trumpo priešininkas Respublikonų partijoje. J. McCainas penktadienį pašarvotas Kapitolijuje – tokia garbė, pasak M. Pence’o, iki šiol teko tik 30 amerikiečių.

Dabar su J. McCainu gali atsisveikinti ir piliečiai. Politikas 1982-aisiais buvo išrinktas Atstovų Rūmų nariu, o nuo 1986 metų iki savo mirties praėjusį šeštadienį buvo senatorius. 2008-aisiais J. McCainas buvo respublikonų kandidatas į prezidentus, tačiau rinkimuose pralaimėjo demokratui Barackui Obamai.

Šeštadienį Nacionalinėje katedroje Vašingtone įvyks gedulo iškilmės J. McCainui pagerbti. Čia kalbas pasakys B. Obama bei buvęs prezidentas George’as W. Bushas.

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.

Prie Kapitolijaus nuo ankstyvo ryto amerikiečiai laukė, kad galėtų atsisveikinti su J. McCainu. „Jis daugiau galvojo apie šalį nei apie partiją ir politiką“, – sakė 51-erių Kevinas Wisniewskis. 18-metė Rebecca Radillo pabrėžė: „Johnas McCainas buvo Amerikos didvyris“. 65-erių Danas Goldenas pridūrė: „Aš esu demokratas, tačiau Johnas McCainas mums parodė, kad jam buvo svarbus kiekvienas“.

Praėjusiomis dienomis galimybę atsisveikinti su J. McCainu jau turėjo jo gimtosios Arizonos valstijos piliečiai. Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kurį, nepaisant narystės skirtingoms partijoms, su J. McCainu siejo ilgametė draugystė, per gedulo pamaldas Fenikse pavadino velionį „gigantu tarp mūsų“.

J. Bidenas, kuris kalbėdamas graudinosi, teigė esąs įsitikinęs, kad J. McCaino politiniai darbai ir po jo mirties turės didelę įtaką. „J. McCaino įtaka Amerikoje tęsiasi“, – pabrėžė jis.

Senatoriui praėjusį trečiadienį būtų sukakę 82-eji. Jis mirė praėjusį šeštadienį nuo smegenų vėžio.

Sekmadienį J. McCainas bus palaidotas Jūrų laivyno akademijos Anapolyje (Merilando valstija) teritorijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.01; 05:55