Pasak Gabrieliaus Landsbergio, Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę ir sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir okupuodama bei aneksuodama Krymo pusiasalį. Joks santykių „šiltinimas“ negalimas tol, kol Rusijos Federacija neįgyvendins Minsko susitarimų. Tai yra oficiali Lietuvos ir visos Europos Sąjungos bei NATO šalių pozicija.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis pateikė pasiūlymą Nacionalinei saugumo strategijai, nes joje, politiko požiūriu, trūksta aiškios pozicijos dėl Rusijos.

Pasak G. Landsbergio, Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę ir sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir okupuodama bei aneksuodama Krymo pusiasalį. Joks santykių „šiltinimas“ negalimas tol, kol Rusijos Federacija neįgyvendins Minsko susitarimų. Tai yra oficiali Lietuvos ir visos Europos Sąjungos bei NATO šalių pozicija.

„Bet kokie bandymai sušvelninti šią principinę nuostatą tik padidintų agresijos iš Rusijos pusės tikimybę. Todėl siūlau aiškiai įvardinti, kad gerų kaimyninių santykių palaikymas su Rusijos Federacija būtų įmanomas tik tada, kai Rusijos Federacija grįš prie pagarbos tarptautinės teisės principams, savo tarptautiniams įsipareigojimams, kaimyninių valstybių suverenumui bei teritoriniam vientisumui ir kai bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas.

Teikiamoje pataisoje konstatuojama, kad gerų kaimyninių santykių su Rusijos Federacija plėtros kliūtis yra agresyvūs šios šalies veiksmai, pirmiausiai Krymo okupacija ir aneksija bei karo veiksmai Rytų Ukrainoje, ir šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai. G. Landsbergio nuomone, strategijoje būtina pažymėti, kad pagal galimybes bus siekiama prisidėti prie Rusijos žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomos žiniasklaidos, demokratinės opozicijos, nepriklausomų pilietinių organizacijų, politinių kalinių, bei dėl politinių priežasčių nuo režimo nukentėjusiųjų padėties gerinimo.

Be to, atsakingai apsvarsčius ir visapusiškai išnagrinėjus galimas rizikas, bus sprendžiama dėl galimybės aktyviau įtraukti Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį į europinius ir regioninio bendradarbiavimo projektus.

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. IX-907 „DĖL NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO (XIIP-4806)(2)

2017 m. Sausio 12 d.

Vilnius

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas

Eil. Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

str.

str. d.

p.

1.

 

 

18.5.7. 

Argumentai:

Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę ir sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus užpuldama Ukrainą ir okupuodama bei aneksuodama Krymo pusiasalį. Joks santykių “šiltinimas” negalimas tol, kol Rusijos Federacija neįgyvendins Minsko susitarimų. Tai yra oficiali Lietuvos ir visos Europos Sąjungos bei NATO šalių pozicija. Bet kokie bandymai sušvelninti šią principinę nuostatą tik padidintų agresijos iš Rusijos pusės tikimybę. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra išvysčiusi aktyvių priemonių ir propagandos demokratinėse šalyse tinklą bei suvokiant, kad didelė dalis Rusijos Federacijos kultūros, žiniasklaidos, sporto bei kitų šakų yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos valstybės bei yra naudojamos skleisti propagandai prieš demokratines ir nepriklausomas šalis, įskaitant ir Lietuvą, būtina pakeisti 18.5.7.  punktą.

Pasiūlymas:

Siūloma papildyti ir pakeisti punktą 18.5.7.  ir jį išdėstyti taip:

“18.5.7. laikysis požiūrio, kad gerų kaimyninių santykių palaikymas ir plėtojimas su Rusijos Federacija būtų labiausiai pageidautinas dvišalių santykių raidos scenarijus, konstatuodama,  yra įmanomas tik tada, kai Rusijos Federacija grįš prie pagarbos tarptautinės teisės principams, savo tarptautiniams įsipareigojimams, kaimyninių valstybių suverenumui bei teritoriniam vientisumui ir kai bus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai. Konstatuoja, kad gerų kaimyninių santykių su Rusijos Federacija plėtros kliūtis yra agresyvūs šios šalies veiksmai, pirmiausiai Krymo okupacija ir aneksija bei karo veiksmai Rytų Ukrainoje, ir šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai. Kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir tarptautiniams įsipareigojimams, bus Pagal galimybesbus siekiama prisidėti prie Rusijos žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomos žiniasklaidos, demokratinės opozicijos, nepriklausomų pilietinių organizacijų, politinių kalinių, bei dėl politinių priežasčių nuo režimo nukentėjusiųjų padėties gerinimo. su šia šalimi palaikyti praktinį bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, kultūros, humanitarinėje ir kitose srityse, taip pat labiau Be to, atsakingai apsvarsčius ir visapusiškai išnagrinėjus galimas rizikas, bus sprendžiama dėl galimybės aktyviau įtraukti Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį į europinius ir regioninio bendradarbiavimo projektus”.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai skelbia ieškantys besislapstančio Vladimiro Sokolovo.

1966-aisiais gimęs Vladimiras Sokolovas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Jam inkriminuojama nusikalstama veika, mūsų įstatymuose traktuojama kaip šnipinėjimas veikiant ne vienam asmeniui, bet organizuotoje grupėje. Taigi Vladimiras Sokolovas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. 

Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.
Lietuvos teisėsaugos ieškomas Vladimiras Sokolovas.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – asmenis, mačiusius ar galinčius suteikti informaciją apie šio vyro buvimo vietą, paskambinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnams tel. (8 5) 271 6098, bendruoju pagalbos telefonu 112 arba parašyti el. paštu nerijus.didziunas@policija.lt.

Kaip skelbia delfi.lt, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas mano, jog V. Sokolovo paieška galėjo būti pradėta dar šių metų liepą, kai Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šnipinėjimu kaltinamas aukštas Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūnas. Kaip jau buvo rašoma mūsų žiniasklaidoje, taip pat ir Slaptai.lt, tas žvalgas su kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Žinoma, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka turėjo būti teisiamas dėl šnipinėjimo, dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.

Bylos duomenimis, minėtas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnas nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos susitikę keliose užsienio valstybėse kurstė Lietuvos piliečius, verbavo juos šnipinėti – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai dominančią informaciją. Susitikimai vykdavo ne tik su kitu Rusijos piliečiu, to paties FST skyriaus viršininku I.G., bet ir su vienu Lietuvos piliečiu, kurio incialai – V.S. sutampa su V. Sokolovo.

Vilniaus aps. VPK nuotraukoje: įtariamasis Vladimiras Sokolovas.

Informacijos šaltinis – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

2016.12.06; 09:31

Šiandien Slaptai.lt skelbia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Amerika, Amerika“.

Šis rašinys dienos šviesą pirmą kartą išvydo 1997 metais. Jis priklauso esė ciklui „Suvokimai“. Rašytojas juos kūrė 1997 – 1999 metais (pirmą kartą paskelbti „Valstiečių laikraštyje“).

„Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų. Daugumą jų numatę paskelbti.

Continue reading „Amerika, Amerika !“

Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašoma Rusijos dienraštyje „Komersant“.

Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.

„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo.

Continue reading „„Žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje““

zilinskas001

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas ragina visuomenę kritiškai vertinti Rusijos enegetikos korporacijos „Rosatom“ kampaniją siekiant populiarinti Karaliaučiaus srityje planuojamą statyti atominę elektrinę.

Šios kampanijos dalimi jis vadina ir Vilniuje šiandien rengiamą diskusiją „Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas“, į kurią kviečiami „Rosatom“ atstovai, Seimo nariai, žurnalistai.

„Rosatom“, kad ir valstybinė, yra komercinė organizacija“, – sako Komisijos pirmininkas. „Ji nėra ta institucija, su kuria galėtume diskutuoti ir tikėtis įtikimų atsakymų į Lietuvai rūpimus klausimus dėl „Baltijos“ atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiname kontekste. Tokiuose pokalbiuose Rusijai turėtų atstovauti vyriausybė, o apie ką Seimo nariai galėtų kalbėtis su įmonės atstovais? Apie elektrinės pamatų cemento kokybę?“, – retoriškai klausia R. Žilinskas.

Continue reading „Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas ragina kritiškai vertinti „Rosatom“ viešųjų ryšių kampaniją“