Nuo trečiadienio karantino režimas įsigalioja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Karantinas šiose savivaldybėse tęsis iki lapkričio 11 dienos 24 val.
Taip pat nuo trečiadienio vyresni nei 6 metų asmenys savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas, visose viešosiose vietose yra įpareigoti dėvėti kaukes.
„Tose savivaldybėse kaukių dėvėjimas bus privalomas iš esmės visose viešose vietose, išskyrus sportuojančius asmenis, dalyvaujančius aukšto meistriškumo varžybose, instruktorius, teisėjus, neįgalius asmenis. (…) Kaukių nereikės dėvėti už gyvenamosios teritorijos – miestų, miestelių – kur žmonės nesutinka kitų asmenų“, – kiek anksčiau aiškino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, ir tarp personalo, paslaugų gavėjų ar kitų lankytojų užtikrinamas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Šis reikalavimas netaikomas aukšto meistriškumo sporto pratyboms.
Nuo pirmadienio karantino režimas galioja Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse, taip pat pratęstas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.
Italijoje per protesto akcijas prieš apribojimus dėl pandemijos kilo susirėmimų su policija. EPA-ELTA nuotr.
Vienas policininkas nukentėjo Milane pirmadienio vakarą per susirėmimus tarp pareigūnų ir manifestantų, protestavusių prieš ribojamąsias priemones, kurių imtasi dėl koronaviruso plitimo.
Kaip pranešė antradienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
Pasak leidinio, policija panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas. Sulaikyti du žmonės.
Riaušės, vandalizmo aktai ir parduotuvių plėšimas lydėjo analogišką protesto akciją Turine. Ten nukentėjo du policininkai, sulaikyta 10 žmonių. Panašios manifestacijos, per kurias buvo griebtasi smurto, vyko ir kituose miestuose šalies šiaurėje ir pietuose.
Dingstį protestams davė Italijos vyriausybės sprendimas uždrausti visiems restoranams ir barams dirbti po 18 val. Valdžia neatmeta, kad apribojimai bus dar labiau griežtinami.
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje kelis kartus padidėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius, per parą fiksuojama vidutiniškai 20 tūkst. atvejų. Vis daugiau žmonių guldoma į ligonines, taip pat ir į intensyviosios terapijos skyrius. Vyriausybė kritikuojama už ribojamąsias priemones, kurios taip pat taikomos teatrams, kino teatrams ir kitoms kultūros įstaigoms.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal patį pesimistiškiausią iš šiuo metu galimų keturių Covid-19 pandemijos Lietuvoje vystymosi scenarijų, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms. Tokias išvadas suponavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Jų nuomone, kai šalyje pradeda vyrauti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
Pagal LSMU pranešimą, atlikę galimų atvejų modeliavimus, tyrėjai pažymi: jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik tokiu būdu pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad Covid-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau kaip šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
Pagal pesimistinį scenarijų, šis lovų skaičius būtų visiškai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
Jei būtų hospitalizuota 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną.
Būtina pabrėžti: nors Lietuvoje vis daugėja prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų, lygį. Tokiu atveju koronaviruso infekcijos Lietuvoje paveiktiems pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti viršytas anksčiau nei planuojama.
LSMU bei LEI mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų šalies miestų ligoninėse Covid-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui, – saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka Covid-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.
Lietuvoje išlikus spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijoms (kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc)., o hospitalizuoti tektų 8 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau, – apie gruodžio vidurį. O jeigu gydymas ligoninėje taptų būtinas tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 31 dieną.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės koronaviruso pandemijos eigos kol kas neįmanoma, nes iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų ją patikimai prognozuoti po savaitės ar vėliau. Šiuo metu Lietuvoje atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo. Svarbu suprasti, kad daug kas šalyje priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų, taip pat – nuo gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos.
Šveicarijos vėliava
Sparčiai plintant koronavirusui, Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad bus imtasi tolesnių žingsnių pandemijai suvaldyti, praneša agentūra „Reuters“.
Vidaus reikalų ministras Alainas Barsetas pirmadienį sakė, kad gyventojų laukia ilgai truksiantys ribojimai. „To, ką mes dabar ruošiame, greičiausiai reikės laikytis labai ilgai, – sakė jis. – Trečiadienį bus priimti sprendimai ateinančioms savaitėms ir mėnesiams“.
Šveicarija šiuo metu yra viena labiausiai viruso paveiktų šalių, sakė ministras ir įspėjo laikytis distancijos taisyklių ir dėvėti kaukes. „Žmonės privalo laikytis taisyklių“, – pabrėžė jis.
Nuo penktadienio Šveicarijoje patvirtinta 17 440 koronaviruso atvejų – vidutiniškai po 5 813 per pastarąsias tris dienas. Penktadienį pasiektas ligšiolinis rekordas – 6 634 susirgimai.
Nuo pandemijos pradžios virusas šalyje patvirtintas 121 093 gyventojams, 1 914 jų mirė.
Dėl spartaus viruso plitimo Alpių respublikoje priemonės sugriežtintos jau praėjusią savaitę.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad koronaviruso atvejų skaičiai artimiausiomis dienomis tik augs. Pasak jo, jei žmonės nesusitelks ir toliau nesilaikys saugumo priemonių, gerėjančios statistikos Lietuvoje nereikėtų tikėtis.
„Skaičiai, žinoma, ir toliau augs, jei neprisėsime uodegos ir toliau norėsime šventes švęsti, kaip matyti per televizijų reportažus. Jie negali neaugti, jei mes visur lakstome (…) Jei žmonės nesilaikys priemonių, skaičiai augs. Jeigu matysime tokius vaizdus, kurie yra Lenkijoje, kai žmonės protestuoja bei vyksta susirėmimai su policija, skaičiai augs. Jeigu susitelksime kaip pavasarį ir pradėsime atsakingai elgtis, tai jie sustos ir pradės mažėti“, – sakė A. Veryga.
Pasak jo, visuotinio karantino Lietuvoje nereikia.
„Nebūtinai reikia visuotinio karantino, nes yra savivaldybių, kur labai maži skaičiai. Tai kam tą karantiną ten skelbti, kur žmonės atsakingai elgiasi ir gyvena gyvenimą šiek tiek ramesnį. O situacija, kur yra iš tiesų sudėtinga, taip, karantino tikrai reikia“, – sakė jis.
Pirmadienį Vyriausybė svarstys dėl karantino įvedimo Vilniaus bei Kauno miestuose.
Melburne per protestą dėl karantino priemonių suimta 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Melburne per penktadienį vykusį protestą prieš karantino priemones kilus demonstrantų susirėmimams su policija suimta 16 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.
Policija kelių šimtų demonstrantų minią, kurioje tik nedaugelis dėvėjo apsaugines kaukes, vaikė ašarinėmis dujomis, skelbia Australijos transliuotojas ABC.
Protestuotojai reikalavo atšaukti griežtą Viktorijos valstijos sostinėje galiojantį karantiną, laikomą vienu griežčiausių karantinų visame pasaulyje.
Kai kurie protestuotojai buvo nešini plakatais su užrašais „Covid-19 yra klastotė“. Viktorijos valstija nuo birželio mėnesio kovoja su antrąja koronaviruso banga, dėl kurios valdžios institucijos liepos pradžioje įvedė griežtų ribojimo priemonių. Melburne žmonės protestuoja dėl griežtojo karantino. EPA – ELTA nuotr.
Kaip skelbė ABC, kai kurie apribojimai šią savaitę buvo sušvelninti, tačiau gyventojai vis vien negali keliauti toliau, nei 25 km atstumu nuo savo namų ir taip pat negali į namus įsileisti lankytojų, išskyrus atvejus, kai esama pateisinamų priežasčių.
Be kita ko, teritorijoje taip pat draudžiami daugiau nei 10 žmonių iš daugiau nei dviejų namų ūkių susibūrimai.
Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė, kad pandemijos įkarštyje išvyko atostogauti. EPA-ELTA nuotr.
Kilus didžiuliam gyventojų pasipiktinimui dėl atostogų Graikijoje, Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė tautos.
Karalius Wilemas Alexanderis kartu su žmona Maxima pareiškė apgailestaujantys dėl pažeisto piliečių pasitikėjimo ir sprendimo vykti atostogauti tuo metu, kai savoje šalyje auga koronaviruso infekcijų skaičiai. „Mes nesame neklystantys“, – sakė karalius vaizdo įraše.
Karališkoji šeima šeštadienį po 24 valandų nutraukė atostogas Graikijoje, kai olandai ėmė piktintis kelione nepaisant dalinio karantino gimtinėje. Kelios dienos prieš tai vyriausybė primygtinai ragino visus piliečius, jei tik įmanoma, likti namuose ir nekeliauti.
Trečiadienį kritika karaliui įsiplieskė iš naujo. Nes paaiškėjo, kad atostogas, kaip tai atrodė pradžioje, nutraukė ne visa karališkoji šeima. Tik praėjus trims dienoms po tėvų grįžimo, antradienio vakarą iš Graikijos grįžo kronprincesė Amalia ir jos sesuo Alexia.
Piliečiai ir politikai kritikavo nepakankamą karališkosios šeimos atvirumą.
Labai neįprasta, kad karalius su asmenine žinia tiesiogiai kreipiasi į tautą.
Nyderlandus itin smarkiai veikia antroji viruso banga. Šalyje spalio 13 dieną įvestas dalinis karantinas, tarp ribojimo priemonių – visų restoranų uždarymas.
Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Čekijos vyriausybė imsis kuo griežčiausių priemonių, susijusių su nacionalinės ekonomikos stabdymu, jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
„Čekijoje vis sparčiau plinta koronavirusas, – sakė premjeras. – Šalies gyventojai turi nenukrypstamai laikytis higienos taisyklių ir sanitarijos normų, nepažeisti įvestų apribojimų. Kitaip mes turėsime imtis griežtų priemonių, susijusių su ekonomikos stabdymu“.
Anot A. Babišo, septyni procentai šalies gyventojų nepaiso reikalavimo dėvėti medicinines kaukes viešose vietose ir taip prisideda prie Covid-19 plitimo.
Jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės, Čekijos valdžia gali atnaujinti nacionalinį karantiną, galiojusį pavasarį per pirmąją pandemijos bangą. Piliečiams bus leidžiama išeiti iš namų tik prireikus nusipirkti maisto produktų, nuvykti į darbą ir pas gydytoją. Kol kas, pasak premjero, šio klausimo dar nėra darbotvarkėje, bet jis gali joje atsirasti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Čekijoje didžiausias nuo pandemijos pradžios užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius buvo nustatytas praėjusią parą – 5 394. Rekordinis infekcijos atvejų paros prieaugis fiksuojamas šalyje trečią dieną paeiliui. Pagal Covid-19 plitimo tempus Čekija atsidūrė pirmoje vietoje Europos Sąjungoje.
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis paros prieaugio rodiklis viršys 8 tūkst.
Nuo pandemijos pradžios maždaug 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje infekuotųjų skaičius pasiekė 100 757.
Per praėjusius septynis mėnesius nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų Čekijoje mirė 869 žmonės. Ketvirtadienio rytą šalies Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 829 infekcijos aukas.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo penktadienio Raseiniuose įvedus karantiną, bus stiprinami rajone patruliuojančių pareigūnų pajėgumai.
Kaip Eltą informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė, policijos pareigūnai taip pati tikrins ir saviizoliacijoje turinčius būti asmenis.
„Raseinių pareigūnams talkins policijos ekipažai iš kitų Šiaulių apskrities policijos komisariatų. Dalis Raseinių policijos komisariato pareigūnų dirbs, kaip ir dirbo, pamainomis, kiti, kurie gali savo funkcijas vykdyti nuotoliu, pvz., tyrėjai, – nuotoliniu (būdu – ELTA)“, – Eltai perduotame komentare sako G. Smagriūnienė.
Ji pažymėjo, kad pats policijos komisariatas Raseiniuose yra užrakintas, gyventojai jame nesilanko, o esant problemai, pareigūnai, pasak G. Smagriūnienės, vyksta į įvykio vietą arba susisiekia telefonu.
Penktadienį Raseinių rajone bus įvedamas karantino režimas, primena ELTA. Numatyta, kad jis truks dvi savaites – iki spalio 23 dienos įskaitytinai.
Karantino metu bus draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims bus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Visų švietimo ir ugdymo įstaigų veikla bus organizuojama tik nuotoliniu būdu, lankymasis stacionariuose socialinių paslaugų įstaigose draudžiamas. Bus draudžiama ir veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose.
Religinėms bendruomenėms rekomenduota nevykdyti religinių apeigų. Žmonės įpareigoti viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, taip pat laikytis asmens higienos reikalavimų. Rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių.
Taip pat karantino metu bus ribojamas rajone keliaujančiųjų tarpmiestinio, priemiestinio ir miesto keleivinio transporto maršrutais intensyvumas.
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį grįžta prie 1991 m. Sausio 13-osios ir kitų įvykių bylos nagrinėjimo, kurį šių metų pavasarį nutraukė dėl paskelbto karantino. Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 14 metų. Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai.
Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo. Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus. Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekiant užtikrinti sklandų teisėjų kolegijos darbą, šią bylą nagrinėti atsargine teisėja paskirta Egidija Tamošiūnienė.
Teismas, įvertinęs Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo ir atsižvelgęs į sveikatos specialistų rekomendacijas, didelės apimties bylą, kurioje labai daug proceso dalyvių, nagrinės Mykolo Romerio universitete, kurio didžiojoje auditorijoje telpa iki 400 asmenų.
Kino teatras Forum Cinemas Vingis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Forum Cinemas OU“ Užimtumo tarnybai pateikė informaciją apie 32 ketinamus atleisti darbuotojus, Eltai patvirtino kino teatrus valdančios įmonės vadovas Gintaras Plytnikas. Pasak jo, lankytojų srautai šiuo metu neviršija 40 proc. pernai buvusio lygio.
„Lankytojų srautai po truputėlį rugsėjo link su didesniu naujų filmų atėjimu šiek tiek pasitaisė. Tiesą sakant, nuo pat atsidarymo birželio pradžioje gyvenome, išgyvenimu net nepavadinsi, nes su 2 metrų distancijos ribojimu ir realiai filmų nebuvimu, jų išsikilnojimu tolyn ir tas mūsų trečias ketvirtis buvo tragiškas.
Kiek galėjome, tempėme ir su valstybės pagalba nė vieno darbuotojo nei per karantiną, nei visą vasarą neatleidinėjome, bandėme žiūrėti, kaip bus rudenį. Bet matome, kad ne kažin ką geriau. Geriausiu atveju yra 40 proc. apkrova, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. O vasarą buvo 15-20 proc. apkrova“, – Eltai sakė G. Plytnikas.
Dėl šių priežasčių, pasak įmonės vadovo, nuspręsta mažinti darbuotojų skaičių.
„Matydami, kokia yra reali situacija ir kad iki naujų metų velnias žino, kas čia laukia, kalbu apie ribojimus, ir matydami, koks yra tiekimo srautas, nusprendėme kalbėtis su darbuotojais, rasti supratimą. Nėra taip, kad mes sumąstėme ir atleidome. Tai buvo darbas žmogiškas, su kiekvienu individualiai kalbamasi. Tai buvo sunkus sprendimas, bet jis buvo priimtas, mes jiems negalime suteikti tiek darbo, kiek galėjome suteikti prieš metus“, – teigė G. Plytnikas.
Jis teigė, kad kitais metais kino rinkoje tikimasi pagyvėjimo.
„Baimės iš žmonių, žiūrovų nejaučiame, bet jei vietoje 100 galime sodinti 15-20 kurį laiką, tai matematika nekokia. Nesakyčiau, kad nuotaikos labai blogos, netgi dėkingas esu tiems kino tiekėjams, kurie išlaikė kino filmus tinklelyje ir rugsėjį turime tokių, kurie žiūrovus traukia. Į naujus metus žvelgiame pozityviai“, – sakė jis, pridurdamas, kad apie 60 proc. filmų premjerų persikėlė į kitus metus.
„Galbūt mūsų didžioji privilegija, kad per pastarąjį dešimtmetį lietuviškas kinas sustiprėjo, eina žiūrovai į jį, ir mes turime alternatyvą. Tai nesame tokioje beviltiškoje situacijoje, kaip amerikiečiai, nes jų kinas tragiškoje situacijoje atsidūrė“, – pridūrė G. Plytnikas.
Liepos mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Forum Cinemas OU“ Lietuvos filialas turėjo 142 apdraustus darbuotojus.
Kiek anksčiau ELTA skelbė, kad kino centras „Multikino“ dėl kritusių lankytojų srautų atleidžia septynis darbuotojus.
„Atleidžiame šiuo metu septynis darbuotojus, kadangi mūsų pardavimai, kino teatrai neatsigavo, 70 proc. kritimas, o kai kuriomis savaitėmis buvo ir 80 proc. Tiesiog mes negalime laikyti tiek darbuotojų. Matome, kad lankomumas neatsigaus ir žiemą gal bus dar sunkiau, tai buvo nuspręsta mažinti darbuotojų skaičių tuo pagrindu“, – sakė Kino centro direktorė Donata Glėbė.
Kino centro atstovė vylėsi, kad ateityje daugiau darbuotojų neteks atleisti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl „labai ilgos“ koronaviruso pandemijos. PSO nepaprastosios padėties komitetas prognozuoja, kad pandemija truks „tikrai labai ilgai“, šeštadienį Ženevoje pranešė organizacija.
Covid-19 pavojus išlieka „labai aukštas“. Todėl komitetas pabrėžia, kad būtinas „nacionalinis, regioninis ir globalus atsakas“ į pandemiją.
PSO vadovas Adhanomas Ghebreyesusas Nepaprastosios padėties komitetui pareiškė, kad pandemija yra šimtmečio krizė, kurios padariniai dar bus juntami dešimtmečius. Ekspertai sutaria, kad viruso plitimas ir toliau yra „tarptautinio masto ekstremali padėtis“.
Kartu komitetas įspėjo, kad dėl „socialinio ekonominio spaudimo“ gali prasidėti nuovargis vykdant kovos su virusu priemones. Jis taip pat paragino PSO spartinti tyrimus dėl viruso, be kita ko, aiškintis įvairias jo perdavimo galimybes, potencialias mutacijas ir imuniteto klausimą.
Komiteto posėdis truko šešias valandas. Jam priklauso 18 narių ir 12 patarėjų. Komitetas vėl rinksis po trijų mėnesių.
Agentūros AFP skaičiavimu, pasaulyje naujasis koronavirusas patvirtintas 17,5 mln. žmonių. Daugiau kaip 680 000 pacientų mirė.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Po pirmadienį įvykusio COVID-19 valdymo komiteto posėdžio sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad nuspręsta siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo viešosiose uždarose vietose.
„Siekdami apsaugoti Lietuvos žmones nuo pavojingo viruso, siekdami nesuardyti ekonomikos, siekdami, kad mūsų žmonės neprarastų darbo vietų, trečiadienio (Vyriausybės – ELTA) posėdyje siūlysime pataisyti nutarimą ir įvesti keletą nedidelių reikalavimų viešosiose uždarose vietose dėvėti kaukes ir laikytis kitų saugos reikalavimų – laikytis atstumo“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė COVID-19 valdymo komiteto posėdžiui pirmininkavęs E. Jankevičius.
Šios priemonės, pasak ministro, sudarys sąlygas susirgimų skaičiui nebedidėti.
Kaukių dėvėjimas bus privalomas
Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantis E. Jankevičius pabrėžė, kad sprendimas grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą nebus rekomendacija. Pasak jo, Vyriausybei nusprendus, tai bus privaloma.
„Tai nebus rekomendacija, tai bus privalomumas. Delsti nėra ko, matome, kad susirgimų skaičius didėja, ir mums reikia imtis ryžtingų priemonių. Jei elgsimės kitaip, susirgimų skaičius išaugs ir mums teks uždarinėti verslus. Mes to tikrai nedarysime, ekonomika turi gyvuoti. Mums reikia išmokti gyventi su apsaugos priemonėmis“, – aiškino ministras.
Praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta 11 naujų koronaviruso atvejų. Nepaisant to, kad susirgimų skaičius Lietuvoje jau kelintą kartą pastaruoju metu perkopia dešimt atvejų, šalies sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 3,7. Kaip anksčiau tvirtino premjeras Saulius Skvernelis, kaukės galėtų būti sugrąžintos, jei atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siektų 5.
Kaukės būtų privalomos viešajame transporte, parduotuvėse, spręs dėl kavinių
E. Jankevičiaus teigimu, trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje bus nuspręsta, kada reikalavimai dėl papildomų apsaugos priemonių galėtų įsigalioti ir kokiose viešosiose vietose tai būtų privaloma.
„Kol kas mes kalbėsime ir siūlysime dėvėti kaukes tik uždarose patalpose. Tai, ko gero, būtų viešasis transportas, galbūt prekybos centrai, parduotuvės, kur yra didesnis žmonių kiekis. Taip pat svarstysime ir apie kitas alternatyvas. Galutinį sprendimą priimsime trečiadienio posėdyje, tačiau faktas, kad tikrai siūlysime dėvėti kaukes uždarose vietose“, – detalizavo E. Jankevičius.
Ministras neatmetė galimybės, kad trečiadienio posėdyje gali būti siūloma kaukių dėvėjimą padaryti privalomą ir kavinių lankytojams.
„Trečiadienio posėdyje mes išklausysime visas institucijas, visus pasiūlymus ir priimsime sprendimus“, – akcentavo jis.
E. Jankevičiaus teigimu, Vyriausybei pritarus grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šis reikalavimas galėtų įsigalioti tuoj pat arba jau kitą dieną.
„Aš manau, kad visos įstaigos – tiek privačios, tiek valstybinės – yra pasiruošusios ir gali tas priemones nusipirkti. Ir žmonės (apsaugos priemonių – ELTA) jų turi“, – teigė ministras.
Epidemiologė įspėjo keliaujančius
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad sprendžiant iš apibendrintų duomenų, Lietuvoje susirgimų skaičius 100 gyventojui priartėjo prie 4,9 atvejo.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad, šios dienos duomenimis, jau bent aštuonias dienas turėjome tą keturiolikos dienų sergamumo rodiklį, kuris yra didesnis nei 3 atvejai, ir, šios dienos duomenimis, jis jau siekia 4,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų per keturiolika dienų“, – teigė ji. Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Pasak epidemiologės, tai, kad sergamumo rodiklis pasiekų 5 atvejus 100 tūkst. gyventojų, vidutiniškai turėtų būti užfiksuoti po 7 atvejus 14 dienų iš eilės.
L. Ašoklienė priminė, kad šiuo metu planuojant bet kokias keliones reikia atkreipti dėmesį ne tik į šalį, į kurią vykstame, bet ir į tai, per kokias šalis yra keliaujama.
„Lietuvoje turime pavyzdžių, kai išvykus situacija yra ramesnė, bet grįžus izoliacija jau tampa reikalinga“, – pridūrė ji.
Graikija pratęsė migrantų stovyklose įvestą karantiną. EPA-ELTA nuotr.
Graikija šeštadienį paskelbė dar kartą pratęsianti dėl koronaviruso įvestą karantiną perpildytose migrantų stovyklose.
Kovo 21 d. stovyklose įvestas karantinas buvo pratęstas iki rugpjūčio 2 d. „dėl koronaviruso plitimo prevencijos“, teigia Migracijos ministerija.
Graikijoje nuo COVID-19 mirė 194 žmonės, taigi, ši šalis nėra taip smarkiai paveikta pandemijos kaip kitos Europos šalys.
Vis dėlto, penkiose Egėjo jūros salose esančiose stovyklose glaudžiasi 32 tūkst. migrantų, nors stovyklos pritaikytos tik 5 400 gyventojų, o tai sukelia įtampą tarp migrantų ir vietos gyventojų.
Prie koronaviruso atvejų skaičiaus šoktelėjimo pastarosiomis savaitėmis prisidėjo ir Graikijos atsivėrimas turistams bei karantino priemonių švelninimas.
Graikijos institucijos jau tvarkosi su pirmaisiais COVID-19 atvejais turistų gausiai lankomose vietovėse, nors regioniniai oro uostai tarptautinius skrydžius atnaujino tik liepos 1 d.
Vėlyvą penktadienio vakarą Graikijos Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio visuose prekybos centruose bus būtina dėvėti veido kaukes, o festivaliai lauke bus uždrausti iki liepos pabaigos.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo žmones neignoruoti koronaviruso keliamo pavojaus, pridurdama, kad pandemija dar nesibaigė ir padėtis šalyje išlieka rimta, informuoja „Deutsche Welle“.
„Koronaviruso keliamas pavojus išlieka didelis“, – šeštadienį paskelbtoje vaizdo žinutėje sakė A. Merkel.
„Lengva pamiršti, nes krizės metu Vokietija iki šiol tvarkėsi gana gerai, tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nebėra. Žiūrėkite į tai rimtai, nes padėtis rimta“, – teigė kanclerė.
A. Merkel teigimu, politikai neįstengs vieni sustabdyti viruso plitimo, tam reikia, kad visi elgtųsi atsakingai. Politikė priminė gyventojams, kad koronaviruso plitimo sustabdymas yra kiekvieno atsakomybė.
„Visi mes turime žiūrėti į tai kaip į bendrą pareigą ir suprasti, kad laikydamiesi taisyklių dėl minimalaus fizinio atstumo, veido prisidengimo ir rankų higienos, kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendro mūsų likimo“, – teigė kanclerė.
Kanclerė, be kita ko, pabrėžė, kad kova su COVID-19 ir jos socialiniais, ekonominiais padariniais bus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai pagrindas. Vokietija nuo liepos 1 d. perima pirmininkavimą ES Tarybai.
Roberto Kocho instituto duomenimis, Vokietijoje iki šios dienos iš viso patvirtinti 193 243 koronaviruso infekcijos atvejai, 8 954 užsikrėtę žmonės mirė.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ekspertams kritikavus per daug pasyvią prezidento Gitano Nausėdos veiklą karantino metu, regis, panašios nuomonės laikosi ir likusi visuomenės dalis.
Kaip rodo šeštadienį paskelbti „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos rezultatai, šalies vadovo palankaus visuomenės vertinimo rodiklis, palyginti su kovo mėnesiu, smuko per 14 proc. Birželio 5–13 dienomis surengta apklausa rodo, kad prezidentą karantino pabaigoje palankiai įvertino 60,1 proc. respondentų, o nepalankiai – 13 proc. Tuo tarpu dar kovo mėnesio pradžioje, prieš karantiną, G. Nausėdą palankiai vertino 74,8 proc. suaugusių šalies gyventojų, o nepalankiai – 7,8 proc.
„Vilmorus“ apklausa taip pat parodė, kad sumažėjo pasitikinčiųjų Prezidentūra kaip institucija. 46,2 proc. apklaustųjų nurodo, kad pasitiki Prezidentūra, o ankstesnės apklausos duomenimis, tokių buvo 57,4 proc. Nepasitikinčiųjų Prezidentūra padaugėjo nuo 11,8 iki 14,4 proc.
„Vilmorus“ apklausa buvo surengta birželio 5–13 dienomis „Lietuvos ryto“ užsakymu.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalyje nuo pirmadienio atšaukiama daugybė dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų, informuoja transliuotojas BBC.
Nuo pirmadienio visoje Prancūzijoje gali atsidaryti kavinės ir restoranai, taip pat bus leidžiamos kelionės į kitas Europos šalis.
Nors anksčiau šį mėnesį daugelyje Prancūzijos vietų atsidarė restoranai, viešbučiai ir kavinės, Paryžiuje ir kitose aplinkinėse teritorijose, kur užregistruota itin daug užsikrėtimo COVID–19 atvejų, lankytojai galėjo prisėsti tik kavinių ir restoranų lauko terasose. Nuo pirmadienio restoranai ir kavinės Paryžiaus regione galės visiškai atsidaryti.
Žmonės, be kita ko, vėl galės lankyti šeimos narius, gyvenančius senelių namuose, kuriems COVID–19 sudavė itin skaudų smūgį. Mokyklos šalyje atsidarys nuo birželio 22-osios, išskyrus aukštąsias mokyklas.
Per televiziją sekmadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad Prancūzija „iškovojo pirmąją pergalę kovoje su koronavirusu“, bet įspėjo, kad virusas gali sugrįžti.
„Tai nereiškia, kad virusas dingo ir mes galime visiškai prarasti budrumą. 2020-ųjų vasara bus kitokia vasara nei visos ir mes turėsime stebėti epidemijos vystymosi eigą, kad būtume pasiruošę, jei ji sugrįžtų su nauja jėga“, – teigė E. Macronas ir paragino gyventojus toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių bei išmokti gyventi su naujuoju koronavirusu.
Prezidentas dar patvirtino, kad antrasis dėl koronaviruso pandemijos atidėtas savivaldos rinkimų turas įvyks birželio 28-ąją, tačiau pabrėžė, kad masiniai susibūrimai vis dar bus griežtai kontroliuojami, nes juose didžiausia viruso plitimo grėsmė.
Prancūzijoje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau kaip 29 400 žmonių. Šalyje patvirtinti 157 tūkst. užsikrėtimo atvejai.
Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
Maskva. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos sostinės Maskvos meras pirmadienį paskelbė, kad mieste nuo antradienio atšaukiamas griežtas dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas, galiojęs mieste daugiau kaip du mėnesius.
Pasak sostinės mero Sergejaus Sobianino, Maskva grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
Nuo antradienio visi Maskvos gyventojai, įskaitant ir vyresnius kaip 65 metų amžiaus žmones bei sergančius lėtinėmis ligomis, galės laisvai keliauti aplink miestą ir lankytis viešose vietose. Antradienį, be kita ko, mieste atsidarys kirpyklos ir grožio salonai.
Nuo birželio 16 d. leista atsidaryti kavinių ir restoranų lauko terasoms.
Maskva tapo labiausiai koronaviruso paveiktu miestu Rusijoje. Visoje Rusijoje patvirtinta per 476 tūkst. koronaviruso infekcijos atvejų, beveik 6 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė. Maskvoje užregistruota 2 970 mirties nuo infekcijos atvejų.
Maskvoje įvedus griežtą karantiną, gyventojai galėjo tik nueiti į arčiausiai esančią parduotuvę ir vaistinę bei pavedžioti šunis. Karantinas Maskvoje, turinčioje daugiau kaip 12 mln. gyventojų, įvestas kovo 30 d.
Maskviečiams kaukes gali tekti dėvėti iki kitų metų. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos sostinėje Maskvoje žmonės turės nuolat dėvėti kaukes. Ši prievolė galios tol, kol bus sukurta vakcina, agentūrai TASS sakė miesto meras Sergejus Sobianinas. „Remiantis įvairiomis prognozėmis, tai gali atsitikti spalio-vasario mėnesiais“, – pridūrė jis.
Didžiausiame Europos mieste kaukes dėvėti būtina ir gatvėje. Priešingu atveju gali grėsti didelės baudos.
Maskvoje kasdien panaudojama milijonai kaukių – vaikščiojant, keliaujant metro ir taksi, taip pat parduotuvėse.
Rusijoje patvirtinta 441 100 infekcijos atvejų – daugiausiai Europoje. Beveik pusė jų tenka Maskvai, kur kelias savaites galiojo griežti ribojimai.
Ir ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 8 800 naujų infekcijos atvejų visoje šalyje. Daugiau kaip 204 600 asmenų laikomi pasveikusiais. 5 384 pacientai mirė. Palyginti su kitomis šalimis, mirštamumo procentas Rusijoje yra labai mažas. Žinybos pastaruoju metu keliskart kategoriškai neigė, kad ši statistika neteisinga.
Sankt Peterburge, oficialiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį nuo Covid-19 mirė tik 264 žmonės. Tačiau žinybos pranešė, kad vien tik gegužę bendras mirčių skaičius – 6 400 – buvo 32 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Balandį suskaičiuota 5 300 mirties atvejų. Šie duomenys rodo, kad per pandemiją mirė daug daugiau žmonių nei rodo oficiali statistika.
