M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja Kristina Čiuželienė ir fondo vadovas Marius Čiuželis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį, pažymima M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo pranešime.
„Per balandį sulaukėme net 442 naujų pašnekovų – tai daugiau nei per visus 2019 metus, ir šiuo metu „Sidabrinėje linijoje“ užsiregistravusių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems dovanojame draugystės pokalbius ar suteikiame emocinę pagalbą, skaičius artėja prie 3 000. Absoliučiai didžioji dalis – 85 proc. – šių naujai užsiregistravusių pašnekovų skambučių buvo susiję su emocinės pagalbos poreikiais: mums skambinantys žmonės nesijaučia ramiai, išgyvena dėl esamos situacijos, ieško paguodos ir galimybės išsikalbėti“, – sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.
Pasak M. Čiuželio, paskambinę vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai guodžiasi sunkia sveikatos būkle ar tiesiog sunkiu gyvenimu, dalinasi išgyvenimais netekę artimųjų, ypač jei santykiai su jais buvo labai artimi, dabar jaučiasi tarsi netekę savo vaidmens gyvenime, niekam nebereikalingi, patiriantys didžiulę dvasinę tuštumą, savo gyvenimo beprasmiškumą. Nemaža dalis skambučių balandžio mėnesį buvo ir dėl kaimynų keliamo triukšmo, netvarkos, net jų uždarumo, bendruomeniškumo stokos, kas dar labiau didina vyresnio amžiaus žmonių atskirtį ir izoliaciją.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
„Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pasakojo, kad iš viso, įskaitant ir esamus pašnekovus, balandžio mėnesį linija sulaukė daugiau nei 1 470 vienokios ar kitokios pagalbos ieškančių vyresnio amžiaus žmonių skambučių. Tai sudaro 19 proc. daugiau nei kovą ir net 116 proc. daugiau nei praėjusiųjų metų balandžio mėnesį. Apie 40 proc. visų gautų skambučių buvo susiję konkrečiai su COVID-19 pandemija, sakoma M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo pranešime. Skambinusiesiems rūpėjo sveikatos klausimai (ką daryti, jeigu pradėjau kosėti?, kaip susisiekti su savo gydytoju?, kaip įsigyti vaistų? ir pan.), klausimai dėl karantino (kada baigsis?, ar tikrai reikia dėvėti kaukes?, ar galiu eiti į lauką? ir pan.), fizinės pagalbos poreikiai (maisto pristatymai ir pan.), finansiniai klausimai (kaip sumokėti komunalinius mokesčius?, ar laiku gausiu pensiją?, kas ją atneš? ir pan.).
Reguliarūs draugystės pokalbiai su bendraminčiu („Sidabrinės linijos“ savanoriu ar kitu vyresnio amžiaus pašnekovu) balandį taip pat pasiekė iki tol neregėtą mastą: per mėnesį įvyko net 1 945 tokie pokalbiai (24 proc. daugiau nei kovą, 105 proc. daugiau nei 2019 m. balandžio mėn.), kurie truko daugiau nei 65 500 minučių (atitinkamai, +33 proc. ir +148 proc.). Iš viso balandžio mėnesį bendravo net 661 pašnekovų poros (atitinkamai, +18 proc. ir +68 proc.).
„Gyvenant karantino sąlygomis dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo, silpstančių fizinių jėgų, baimės dėl savo sveikatos ir pasitikėjimo savimi stokos vyresnio amžiaus žmonės tampa psichologiškai dar labiau pažeidžiami, todėl jiems itin reikalingas ypatingas dėmesys, jų priimamų sprendimų ar elgsenos patvirtinimas. Mūsų pašnekovai dar turi vilties ir jėgų kabintis į gyvenimą, nors šiuo metu jiems yra labai sunku. Neretas pripažįsta ir net pasidžiaugia, kad po pokalbio „Sidabrinėje linijoje“ jaučia palengvėjimą, jėgų antplūdį, jiems išauga savivertė ir saugumo jausmas. O tai ir yra pagrindinė mūsų kasdienio darbo misija“, – sakė K. Čiuželienė.
„Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė Justina Belevičienė pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti nuolatinį bendravimą saugiais būdais, nuotoliniu būdu, telefonu. „Užklupus nerimui ar išgyvenimams yra lengviau pasikalbėti su nepažįstamais ar mažiau pažįstamais žmonėmis, bendraamžiu, dvasiniu konsultantu, specialistu. Bendravimas padeda sumažinti nerimo jausmą, išlikti pozityviai nusiteikusiam, išbūti visą karantiną“, – teigė „Sidabrinės linijos“ psichologė. Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkurta „Sidabrinė linija“ – tai draugystės pokalbiai ir emocinė pagalba telefonu 8 800 800 20 vyresnio amžiaus žmonėms. „Sidabrinė linija“ siūlo galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis dominančiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti. „Sidabrinėje linijoje“ vyresniojo amžiaus žmonės gali ne tik nemokamai bendrauti tarpusavyje ar su savanoriais, bet jiems suteikiama ir emocinė pagalba bei dvasinis konsultavimas.
Iš viso nuo veiklos pradžios 2016 metais, fondo pateiktais duomenimis, jau įvyko 48 000 pokalbių, kurių trukmė artėja prie milijono minučių, kone 3 000 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų iš visos Lietuvos kasdien kalbina beveik 500 savanorių.
Estija švelnina priemones, paskelbtas kovoje su koronavirusu, ir gegužės 11-ąją vėl atveria prekybos centrus bei kultūros įstaigas. Klientus vėl galės aptarnauti kavinės bei restoranai. Nuo gegužės 15 dienos atnaujinamos pamokos mokyklose.
Prekybos centruose ne tik veiks parduotuvės, bet ir bus teikiamos paslaugos, žmonės galės prisėsti vietos kavinėse. Tačiau kino teatrai, boulingo takai ar žaidimų zonos liks uždarytos.
Prekybos centrų lankytojams nurodyta dėvėti kaukes ar prisidengti nosį bei burną. Ir toliau galios vadinamoji 2+2 taisyklė – kartu būti galės ne daugiau kaip du asmenys, jie turės laikytis dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų.
Prekybos centrai Estijoje buvo uždaryti kovo pabaigoje. „Ribojimų švelninimas padės užtikrinti pajamas prekybos centrų darbuotojams ir su tuo susijusioms sritimis – didmeninei prekybai, paslaugų bei transporto įmonėms“, – sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas.
Nuo gegužės 15 dienos, laikantis griežtų reikalavimų, į mokyklas sugrįš pirmieji moksleiviai ir studentai. Ši nuostata taikoma bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms, universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms. „Mokslininkai leido palaipsniui atnaujinti kontaktines pamokas“, – sakė švietimo ministras Mailis Repsas. Pamokos galės vykti mokyklų patalpose mažose iki 10 žmonių grupėse. Išimtis taikoma egzaminams, kurie gali būti laikomi didesnėse erdvėse.
Nu gegužės 11 dienos lankytojams duris atvers muziejai ir parodos. Bus leidžiamos iki 10 žmonių grupės. Nuo gegužės 10-osios bus galima lankytis ir pamaldose. Tačiau visas atvejais ir čia galios 2+2 taisyklė.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje iki šiol patvirtinta 1 711 koronainfekcijos atvejai, 55 žmonės mirė.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių metų ekspedicija „Misija Sibiras‘20“ yra atšaukiama, pranešė šio projekto organizatoriai, įvertinę dabartinę pasaulyje esančią situaciją, susidariusią dėl COVID-19 viruso bei daugelyje šalių paskelbto karantino.
Projekto organizatoriai teigia, kad toks sprendimas buvo priimtas, siekiant apsaugoti aplinkinius, nekurti terpės plisti ar atsinaujinti virusui. Organizatoriai pabrėžia, kad, net ir atšaukus ekspediciją, projekto misija bus tęsiama kitais būdais Lietuvoje, laikantis visų saugumo reikalavimų.
Projekto vadovė Aistė Eidukaitytė sako, kad žmonės domisi, kaip bus įmanoma prisidėti prie projekto, tad nuramina, kad veiklų tikrai netrūks. „Per 15 projekto metų įrodėme, kad sugebame susitvarkyti su iššūkiais ir toliau tęsti savo misiją. Šie metai – tai dar vienas iššūkis, kuomet ekspediciją turime atšaukti saugodami save ir kitus, tačiau tai tikrai nereiškia, jog projektas sustoja.
Toliau vykdysime veiklas, dar stipriau veiksime virtualioje erdvėje ir darysime viską, kad užtikrintume istorijos išsaugojimo misiją. O visai netrukus startuosime su tradicinėmis ir naujomis, veiklomis, skirtomis Gedulo ir vilties dienai“, – sako projekto vadovė ir kviečia su projektu susijusias naujienas sekti jų socialiniuose tinkluose.
Sugrįžo ekspedicijos „Misija Sibiras’19” dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kasmet pavasarį projektas „Misija Sibiras“ skelbia atranką į ekspediciją, kurioje dalyvauja visi norintys vykti į lietuvių tremties ir kalinimo vietas tvarkyti tautiečių kapų, statyti atminimo simbolius bei susitikti su šiose vietose tebegyvenančiais lietuviais. Visgi šiemet dėl pasaulinės pandemijos projekto organizatoriai balandžio pradžioje savo socialiniuose tinkluose pasidalijo žinia, kad atranka į „Misija Sibiras‘20“ yra atidedama neribotam laikui, o vėliau buvo priimtas sprendimas 2020-ųjų metų ekspediciją atšaukti, sakoma pranešime.
Projektas gyvuoja 15 metų, per visą šį laikotarpį į lietuvių tremties ir kalinimo vietas išvyko 18 ekspedicijų, kurios sutvarkė daugiau nei 170 kapinių Sibire ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Per šiuos metus projektas sukūrė dokumentinius filmus apie vykusias ekspedicijas, su nuotraukų parodomis apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir užsienio šalių lietuvių bendruomenes – tarp jų ir JAV, organizavo tūkstančius susitikimų su Lietuvos moksleiviais ir įvairiomis organizacijomis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad kol kas planų visiškai atšaukti karantiną nėra. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras tvirtino, kad karantino metu įvestos priemonės yra svarbios sudarant galimybes valdžiai nepaleisti pandemijos valdymo kontrolės šalyje.
„Kol kas planų atšaukti karantiną nėra, manau, kad Vyriausybė trečiadienį svarstys tolesnius terminus (…). Paties žodžio „karantinas“ nereikėtų bijoti. Mes ir dabar gyvename karantino sąlygomis, tačiau vis daugiau viešo gyvenimo ir laisvalaikio vietų tampa prieinamomis žmonėms. Karantinas yra būtinas tam, kad mes galėtume valdyti infekciją, kurią iki šiol sekėsi valdyti gerai. Jei atšauksime, mes tų įrankių nebeturėsime. Tad, manau, pats karantinas bus tęsiamas“, – teigė ministras, neatmesdamas galimybės, jog jei infekcijos atvejų valstybėje daugėtų, būtų atsitraukta nuo kuris laikas priimamų sprendimų švelninti karantino suvaržymus.
„Viskas priklausys nuo to, kokia bus epidemiologinė situacija. Jei virusas pradės plisti, karantino sąlygos gali būti griežtinamos“, – kalbėjo A. Veryga.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ilgasis savaitgalis šalyje praėjo gana ramiai, žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi, informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Visgi, jo teigimu, karantino pažeidimų nebuvo išvengta – per savaitgalį išrašyta daugiau nei šimtas protokolų.
„Policijos pareigūnų (savaitgalį – ELTA) dirbo maždaug trečdaliu daugiau nei įprastą dieną, pajėgos buvo sutelktos daugiausiai į parkus, skverus, kurortinius miestus, pajūrį, kitas žmonių masines susibūrimo vietas“, – LRT radijui kalbėjo R. Matonis.
„Išties pranešimų apie pažeidimus pareigūnai tikrai gavo, tačiau bendrąja prasme vertiname pakankamai neblogai, nes nors žmonių masės nemažos buvo, bet žmonės elgėsi pakankamai tvarkingai, dėvėjo apsaugos kaukes, laikėsi atstumo“, – pridūrė jis.
Vis dėlto Policijos departamento atstovas informuoja, kad karantino draudimus pažeidusieji asmenys buvo nubausti.
„Daugiau negu šimtas protokolų yra surašyta. Vakar dienos (sekmadienio – ELTA) dar neturime tikslių skaičių, šiek tiek vėliau turėsime, bet iš esmės tokios tendencijos, kad penktadienį, šeštadienį po 50 protokolų yra surašyta, turbūt panašios tendencijos bus ir sekmadienį“, – sakė jis.
Policijos atstovo teigimu, dažniausi užfiksuoti pažeidimai buvo susiję su būriavimusi didelėmis grupėmis, atstumų nesilaikymu ir apsaugos kaukių nedėvėjimu. Pasak R. Matonio, Nacionalinio sveikatos cento specialistai per savaitgalį nustatė kai kurių pažeidimų tam tikrose įstaigose: grožio salonuose bei kirpyklose, kuriose nebuvo vykdomi saugos reikalavimai.
R. Matonis taip pat akcentavo, kad džiugina statistika, jog per ilgąjį savaitgalį buvo užfiksuota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei buvo tikėtasi.
„Nebuvo nužudytas nei vienas žmogus, nebuvo nei kažkokių sveikatos sutrikdymų, nebuvo sužalojimų peiliais, aštriais daiktais, kirviais, kas būdavo būdinga ilgesniems savaitgaliams“, – kalbėjo R. Matonis.
„Dėl eismo įvykių pakankamai ramu buvo, nors daug automobilių važiavo, didelis eismas buvo. Vienas tik skaudus eismo įvykis gegužės 2 dieną, kai neblaivus vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir žuvo su juo važiavę du asmenys, o bendrai vertinant turėjome ramų ir gražų savaitgalį“, – teigė jis.
Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių, šeštadienį pradėta švelninti griežtas karantino sąlygas.
Komunikacijos specialistė Laura Matukevičiūtė, šiuo metu esanti Ispanijoje, Ibisos saloje, kur laikosi itin griežto karantino jau 56 dieną.
Pasak jos, per 7 savaites iš namų ji išėjo tik 6 kartus į maisto prekių parduotuvę. Šeštadienis – pirmoji diena, kai žmonės gali palikti savo namus ir išeiti į lauką. Deja, pasak jos, tai daryti galima tik tam tikromis valandomis.
„Yra sudėlioti laikai. Kam daugiau nei 14 metų, gali išeiti nuo 6 – 10 val. ryte bei 20 – 23 val. vakare. Išeiti galima tik vieną kartą per dieną, tai turi pasirinkti – ryte ar vakare. Galime išeiti ne toliau nei vienas kilometras nuo namų, kad žmonės nevažinėtų po populiarius paplūdimius ir nesibūriuotų. Vėliau į lauką nuo 10 val. ryto dviem valandoms gali išeiti vyresni nei 70 metų žmonės bei žmonės su slaugytojais. Jie taip pat turi valandą vakare nuo 19 – 20 val. Šeimos su vaikais, tiksliau vienas suaugęs bei daugiausia trys vaikai, lauke gali būti nuo 12 iki 19 val.”, – apie pirmuosius karantino švelninimus Eltai pasakojo L. Matukevičiūtė.
Pirmomis griežto karantino dienomis, pasakojo L. Matukevičiūtė, žmones kaustė baimė ir nežinomybė. Anot jos, salos senamiesčio gatvės ištuštėjo, jose pradėjo patruliuoti pareigūnai.
„Jautiesi kaip kokiame filme. Gatvėse važinėja policija ir per garsiakalbius sako, kad negali eiti į gatves. Pats momentas, kai gatvės tuščios ir lėtai važiuoja policijos mašina, iš kurios sklinda tekstas: „situacija labai bloga, visi serga, likite namie, draudžiama tai ir tai“, – tai šiurpu. Jei dar lyja, tai atrodydavo kaip apokalipsė“, – sakė L. Matukevičiūtė.
Už išėjimą į gatvę be priežasties – 600 eurų bauda
Pasak L. Matukevičiūtės, griežtas karantinas prasidėjo kovo 15 dieną. Buvo sustabdytos visos prekybininkų veiklos, dirbo tik vaistinės ir maisto prekių parduotuvės. Taip pat, kaip pažymi L. Matukevičiūtė, žmonės privalėjo likti namuose, o išeiti galėjo į tik į artimiausią parduotuvę ar vaistinę vieną kartą per savaitę. Žmonės automobiliuose galėjo važinėti tik po vieną. Todėl, pasak L. Matukevičiūtės, jaunoms šeimoms bei vienišiems tėvams tai buvo didelis iššūkis, nes, važiuojant į parduotuvę, nebuvo kur palikti mažamečių vaikų.
„Dar viena problema, kad didelių maisto prekių parduotuvių nėra daug, o į parduotuvę galima eiti, kuri nėra daugiau nutolusi nuo gyvenamosios vietos nei vieną kilometrą. Tai daugelis žmonių pradėjo piktintis, kad prie jų gyvenamosios vietos yra tik mažos maisto prekių parduotuvės, kuriose maisto prekių kainos yra didesnės nei prekybos centruose“, – teigė L. Matukevičiūtė.
Pasak jos, žmonės iš pradžių nesuvokė situacijos rimtumo, todėl policija už karantino nesilaikymą pradėjo rašyti baudas. Už išėjimą į gatvę be priežasties bauda siekia 600 eurų.
„Tai jei ir norėtum išeiti, tu negali, nes baudos labai didelės“, – sakė ji.
Laiku neuždaryti oro uostai lėmė ligos atvejų plitimą
L. Matukevičiūtė pažymi, kad oro uostus sala uždarė gana vėlai – kovo 23 dieną.
„Iš pat pradžių kilo nepasitenkinimas, kodėl apskritai neuždarė oro uostų. Iš pradžių ligos atvejų buvo labai mažai, bet kiekvieną dieną vyko daugiau kaip dešimt skrydžių iš Ispanijos židinių, tai piktino žmones. Valdžia tikrai pavėlavo su skrydžių reguliavimais kokiomis trimis savaitėmis. Dėl to ir prasidėjo šios ligos“, – sakė L. Matukevičiūtė.
„Iš pradžių nebuvo jokios kontrolės: nei manęs oro uoste tikrino, nei temperatūros matavo. Tik kovo 23 dieną padarė, kad tik Ibisos gyventojai gali parvykti į salą“, – sakė ji.
L. Matukevičiūtė pati į Ibisą atvyko iš Barselonos, todėl jai buvo privaloma izoliuotis 14 dienų.
„Aš į Ibisą atvykau iš Barselonos. Man iš karto reikėjo karantinuotis, nes į salą atvykau iš židinio – Barselonos. Tad dvi savaites aš niekur negalėjau išeiti. Ibisoje yra tokios taisyklės, kad nesvarbu, iš kur tu atvyksti, kad ir iš tos pačios Ispanijos regionų, net ne iš užsienio, bet tu privalai karantinuotis dvi savaites. Tai aš išbuvau 14 dienų neiškėlusi kojos iš namų. Bet policija, skirtingai nei Lietuvoje, neatvyksta tikrinti ar laikomasi karantino sąlygų. Manau, tai galėjo lemti taip pat ligos atvejų didėjimą saloje“, – Eltai teigė L. Matukevičiūtė.
ELTA primena, kad Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo mažiausiai 25 100 žmonių. Per parą mirčių skaičius padidėjo 276. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. – tada epidemijos aukomis tapo 950 pacientų.
Nustatytų užsikrėtimo atvejų skaičius Ispanijoje per parą padidėjo 1 147 – iki 216 582. Jau pasveiko 117 248 pacientai, šis rodiklis per 24 valandas išaugo 2 572. Jau kelios savaitės, kai susirgimo plitimo lygis šalyje mažėja.
Ispanija yra viena iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių. Nuo kovo vidurio čia galioja aukštesnio lygio parengties režimas. Gyventojų judėjimas šalyje ribojamas. Nedirba kavinės, barai, mokyklos, sporto klubai, pramogų centrai.
Ispanijos vyriausybė paskelbė planą, kaip iki birželio pabaigos etapais bus švelninamos ribojamosios priemonės. Šio proceso sparta šalies regionuose priklausys nuo padėties juose.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 3,2 milijono, mirė daugiau kaip 230 tūkstančių infekuotųjų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad ketvirtadienį, nuo 17 val., ilgajam savaitgaliui bus sustiprintas policijos pareigūnų patruliavimas viešose vietose.
Pasak jos, Lietuvoje iš viso patruliuos daugiau nei 800 ekipažų. Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Patruliuojama nuolat, bet po darbo valandų – nuo 17 val. patruliai jau bus prie kurortinių savivaldybių. (…) Pareigūnai taip pat vykdo transporto priemonių patikrinimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė R. Tamašunienė.
Ji paaiškino, kad pareigūnai stebės, ar žmonės nesibūriuoja, ar dėvi kaukes, kai šalia yra kitų žmonių.
„Jeigu oras geras, žmonių srautai yra pakankamai dideli. Patruliavimas parkuose, pagal galimybę lankytinuose vietose bus keliami dronai ir stebima, kaip žmonės elgiasi viešose vietose. Svarbu, kad jie nesibūriuotų, būtų laikomasi saugaus atstumo. Savivaldybės lokaliai gali taikyti savo papildomas priemones“, – teigė R. Tamašunienė, pridūrusi, kad savivaldybėms galima pačioms spręsti, ar leisti apgyvendinimo paslaugas, taip pat – ar neuždaryti kai kurių kelių.
Dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Noriu pabrėžti, kad kyla emocinės įtampos – ilgai žmonės yra namuose. Dažnai abu šeimos nariai – ir vyras, ir žmona dirba nuotoliniu būdu. Tokiu būdu visa šeima nuolat yra namuose, kyla įtampos, todėl viena iš prioritetinių policijos pareigūnų užduočių yra reagavimas į smurtą artimoje aplinkoje. Tikimės, kad tais palengvinimais, kuriuos priėmė vakar Vyriausybė, mes pasinaudosime protingai, sąmoningai, žinodami, kad virusas yra prie pat mūsų“, – akcentavo R. Tamašunienė.
Ministrei antrino ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Atkreipsime didžiulį dėmesį į riziką tapti smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų saugumo užtikrinimą. Karantino laikotarpiu tokių įvykių yra padaugėję ir tai mums kelia nerimą. Identifikuojame konkrečias vietas, kurios išsiskiria didžiausiu pranešimų skaičiumi, stiprinsime jų kontrolę“, – teigė R. Požėla.
Policijos vadovas informavo, kokių priemonių imsis pareigūnai ilgąjį savaitgalį.
„Viešųjų erdvių stebėsena, parkų, skverų, paplūdimių ir kitų tikėtinų žmonių susibūrimo vietų stebėsena, kapinių ir jų prieigų kontrolė, eismo saugumo stiprinimas ir įvažiavimo į kurortinius miestus kontrolė. Mes pasiliekame teisę pasirinktinai tikrinti transporto priemones ir juose esančius asmenis – ar jie atitinka visus karantino reikalavimus. Taip pat – prekybos, pramogų, paslaugų ir maitinimo įstaigų kontrolė“, – informavo R. Požėla, pridūręs, kad informacija gyventojams bus dalinamasi ir socialiniuose tinkluose.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičius ketvirtadienį peržengė 100 tūkstančių. Per pastarąją parą šalyje patvirtinti 7 099 nauji infekcijos atvejai.
Rusijoje bendras patvirtintų infekcijos atvejų skaičius dabar siekia 106 498, nuo šios ligos iki šios dienos mirė 1 073 ligoniai. 11 619 pacientų pasveiko.
Sostinė ir didžiausias Rusijos miestas Maskva išlieka didžiausiu koronaviruso židiniu šalyje. Mieste per pastarąsias 24 valandas patvirtinta daugiau kaip 3 tūkstančiai naujų infekcijos atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius mieste siekia 53 739.
2 829 nauji patvirtinti atvejai yra besimptomiai.
Kaip skelbia agentūra AFP, Rusija pagal patvirtintų koronaviruso atvejų skaičių neseniai pralenkė Iraną bei Kiniją ir šiuo metu yra aštunta pasaulyje.
Rusijoje kasdien patvirtinama tūkstančiai naujų atvejų ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įspėjo, kad padėtis išlieka labai sudėtinga. Prezidento teigimu, Rusijai pavyko sulėtinti viruso plitimą, bet „tai neturėtų mūsų nuraminti“.
Karantinas Rusijoje pratęstas iki gegužės 11 dienos. Šis laikotarpis Rusijoje vadinamas „nedarbo dienų laikotarpiu“, nes rusai būna namuose, bet vis tiek gauna atlyginimus.
Medikai Rusijoje skundžiasi apsaugos priemonių ir tyrimų trūkumu, gydymo įstaigų darbuotojams nerimą kelią mirtys medicinos bendruomenėje.
Pandemija, be kita ko, sutrukdė šiemet surengti kelis svarbius politinius renginius Rusijoje. Prezidentas V. Putinas atšaukė karinį gegužės 9-osios paradą, Kremlius taip pat atidėjo balandžio 22 d. turėjusį vykti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.
JAV lėktuvnešis „Theodore Roosevelt“. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus maždaug mėnesiui po koronainfekcijos proveržio JAV lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“, laivas netrukus vėl išplauks į jūrą.
Pasibaigus prevencinei izoliacijai Ramiojo vandenyno Guamo saloje, šimtai karių pradėjo grįžti į laivą, trečiadienį pranešė JAV karinis laivynas. Tai yra daugiau kaip 4 000 įgulos narių, kurių koronaviruso testas du kartus buvo neigiamas. Kol sugrįš visi kariai, užtruks keletą dienų.
Covid-19 buvo nustatytas beveik 1 000 lėktuvnešio įgulos narių. Laivas dėl infekcijos proveržio kovo 27-ąją išmetė inkarą Guame ir buvo evakuotas. 700 karių, kurie liko laive saugumo sumetimais ir svarbių sistemų aptarnavimui, dabar bus izoliuoti Guame.
Koronaviruso proveržis laive supurtė JAV karinį laivyną. Kapitonas Brettas Crozieris kovo gale dramatiškame laiške paprašė karinės vadovybės pagalbos ir greitos laivo evakuacijos. Kapitonas buvo atleistas, kai apie laišką buvo paskelbta visuomenei. Laivas buvo evakuotas.
Šiek tiek vėliau atsistatydino aukštas laivyno pareigūnas Thomas Modly‘is, kai sulaukė kritikos dėl neigiamų savo žodžių apie B. Crozierį.
Gynybos departamentas pradėjo tyrimą. Anot žiniasklaidos, svarstoma grąžinti B. Crozierį į lėktuvnešio kapitono pareigas.
Latvija kitą savaitę spręs dėl laipsniško karantino apribojimų švelninimo, paskelbė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
Pasak jo, tai, ar švelninti dėl koronaviruso protrūkio įvestus apribojimus, spręs Ministrų Kabinetas, gavęs atitinkamus krizės valdymo pareigūnų pateiktus švelninimo scenarijus.
Tarp galimų siūlymų – reikalavimas, kad gyventojai viešose vietose dėvėtų veido kaukes.
„Tikimės tolesnių žingsnių plano. Kitą savaitę bus priimti konkretūs sprendimai, kad visi žinotų, kas bus po gegužės 12 d.“, – kalbėjo K. Karinis.
Jo teigimu, karantinas bus švelninamas etapais, nes koronavirusas vis dar nėra įveiktas ir nėra išrasti vaistai ar vakcina nuo COVID-19.
Latvijoje iki šiol patvirtinta 818 COVID-19 atvejų ir 13 mirčių nuo šios ligos.
„Palyginti su kitomis šalimis, mes atrodome labai gerai. Taip yra dėka visų mūsų bendradarbiavimo. Mūsų pastangos duoda vaisių“, – teigė Latvijos premjeras.
Latvijoje paskelbta valstybinė nepaprastoji padėtis, dėl koronaviruso protrūkio sustabdyta didelė dalis ekonominės ir socialinės veiklos.
Prancūzijos premjeras E. Philippe. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos premjeras Edouard’as Philippe antradienį pristatys nacionalinę dėl koronaviruso protrūkio įvesto karantino užbaigimo strategiją, naujienų agentūrai AFP patvirtino premjero biuras.
Po premjero pranešimo Nacionalinėje Asamblėjoje vyks diskusija ir balsavimas. Antradienį taip pat bus pristatyta Prancūzijos patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų sekimo programėlė.
Strategijoje numatomi 17 prioritetų, kurie po gegužės 11 d. leis palaipsniui užbaigti karantiną.
Tarp prioritetų yra mokyklų atidarymas, darbuotojų sugrįžimas į darbo vietas, įprasto viešojo transporto darbo atnaujinimas, veido kaukių ir dezinfekantų tiekimas, tyrimų dėl koronaviruso politika ir parama senyvo amžiaus gyventojams.
Pirmadienį šias priemones posėdyje kartu su regionų atstovais aptars Prancūzijos ministrai.
Prancūzijoje karantinas buvo įvestas kovo 17 d., o vyriausybei šiuo metu tenka nelengva užduotis atgaivinti sustingusią ekonomiką ir neleisti atsigauti epidemijai.
„Ifop“ apklausos duomenimis, tik 39 proc. prancūzų pasitiki vyriausybės sugebėjimu veiksmingai susitvarkyti su koronaviruso krize.
Naujausiais oficialiais duomenimis, nuo kovo pradžios Prancūzijoje koronaviruso infekcija (COVID-19) nusinešė 22 614 žmonių gyvybes, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia daugiau nei 161 tūkst.
Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybė šią savaitę paskelbė jau antrąjį karantino švelninimo etapą, bet Lietuvos kariuomenėje karantinas nėra švelninamas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje koronavirusu (COVID-19) serga iki dešimties Lietuvos karių ir darbuotojų.
„Lietuvos kariuomenėje kol kas karantino sąlygos nėra švelninamos – galioja visi anksčiau įvesti ribojimai. Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai liks kareivinių režime, išskyrus tuos, kuriems tarnybos laikas jau pasibaigė, – kaip pavyzdį galima paminėti šiandien tarnybą užbaigiančius kunigaikščio Kęstučio batalione Tauragėje 9 mėnesius tarnavusius karius, kuriems šiandien padėkosime už jų tarnybą ir jie išvyks namo. Grįžtantys iš tarptautinių operacijų yra testuojami ir 14 dienų praleidžia izoliuoti specialiai tam skirtuose kariniuose daliniuose, kad į savo šeimas sugrįžtų saugiai. Atvykstantys sąjungininkų kariai taip pat testuojami, jiems sudaromos specialios sąlygos vykti į tarnybos vietas bei maksimaliai saugiai vykdyti savo tarnybos užduotis“, – Eltai sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda. Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Anot A. Dildos, sergantieji yra izoliuoti ir jaučiasi gerai, todėl dar nė vienas nebuvo perduotas gydyti civilinėms gydymo įstaigoms.
„Susirgusių karių ir darbuotojų skaičius Lietuvos kariuomenėje išlieka panašus, tiesa, šią savaitę jau turime ir keletą pasveikusių karių ir darbuotojų, kurie artimiausiu metu sugrįš į tarnybą ir darbą“, – sakė jis.
Kaip pranešė KAM, visų identifikuotų asmenų darbo vietos buvo dezinfekuotos, su jais galimai kontaktavę asmenys informuoti ir yra saviizoliacijoje. Taip pat, paskelbus karantiną visuose kariniuose vienetuose, yra numatyta atskirta izoliuota patalpa, į kurią turi būti pristatytas karys ar darbuotojas, kuriam būtų įtariamas susirgimas. Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Taip pat, kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šiuo metu patekimo į karinius dalinius vietose budintys kariai ir institucijų budėtojai dėvi asmens apsaugos priemones, tikrina kiekvieno į dalinį patenkančio asmens kūno temperatūrą. Karantino laikotarpiu apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant būtiną susisiekimą. O užsienyje buvę kariai privalo vykdyti 14 dienų saviizoliaciją ir į dalinius nevykti, laikytis sugriežtintų higienos reikalavimų.
Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi. Taip pat užsienio šalių kariai yra atskirti nuo NPPKT karių – kariai net ir valgo skirtingose vietose. Šiuo metu laikomasi dar griežtesnių karių srautų valdymo bei higienos taisyklių. Mūsų kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat, KAM praneša, kad visos nacionalinės ir tarptautinės pratybos karantino laikotarpiu yra atšauktos. JAV vadovaujamos tarptautinės pratybos „Europos gynėjas 2020″ (angl. „Defender Europe 2020″) buvo koreguotos, sumažinant jų apimtį ir mastą.
Paskelbus karantiną, kituose kariniuose padaliniuose kariai vis dėlto atlieka būtinas užduotis, taip pat tęsia karinį rengimą, kuris yra būtinas, siekiant išlaikyti tinkamą Lietuvos kariuomenės parengtį. Kariai laikosi rekomendacijų dėl užsikrėtimo prevencijos, tačiau KAM atkreipia dėmesį, kad karantinas nekeičia pagrindinės kariuomenės užduoties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai, tad, pasitelkusi papildomas saugumo priemones, kariuomenė turi užtikrinti, kad kariai atliks savo pareigą tiek šalies gynyboje, tiek padedant kitoms su viruso plitimu kovojančioms institucijoms.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Pavasaris įsibėgėja. Lyg koks stabdis – koronavirusas – gadina nuotaiką, kelia įtampą ir ragina mus neatsipalaiduoti. Bet tokia jau žmogaus prigimtis: veržtis į šviesą, dirbti įprastus darbus, kurti ir užkrėsti kitus savo optimizmu. Štai kodėl nuvažiavęs į kaimą neatsistebi: ten žmonės šviesesni, giedresniais veidais, tarsi tas juodas viruso debesys tvyrotų kažkur toli toli…
Ar metas atsipalaiduoti?
Tai, kad Vyriausybė jau atleido karantino varžtus, galima vertinti dvejopai. Psichologiškai tai mus nuteikia pozityviai: neva pandemija jau traukiasi, infekuotųjų kreivė „plokštėja“, o ir mirusių procentas ne toks didelis. Vadinasi, galima bėgti į gatvę, parką, parduotuvę, aplankyti senelius…
Kita vertus, specialistai perspėja: priešingai negu tvirtina valdžios žmonės, pandemijos pikas dar nepasiektas, pavojus užsikrėsti nepraėjo, atsiranda vis naujų užkrato židinių, kaip atsitiko Nemenčinėje. Tiesą spaudos konferencijoje sakė premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys, kad sušvelninus karantino priemones „žmonės pajuto laisvę ir pamiršo, kad Lietuvoje vis dar yra karantinas.“
„Kačiukai” – pavasario ženklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Betgi pati Vyriausybė išprovokavo tą laisvę. Ji pasidavė stambiojo verslo spaudimui ir leido veikti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Esą žmonės neišgyvena, miršta badu, kavinės ir parduotuvės prie bankroto ribos. Šitaip jie viliojami į gatves, į kavines, parduotuves, bendrauti su draugais, pasigražinti salonuose ir pan. Tiesa, visiems taikomos griežtos karantino sąlygos. Bet kas sukontroliuos jų lankytojus: ar jis kavutę lauke geria su kauke, ar pyragėlius perka reikiamu atstumu ir atsiskaito ne grynaisiais, ar į parduotuvę užeina vienas, kiek jis ten išbūna… Savaitgalį tokie kontroliniai reidai buvo atliekami, bet tenka abejoti, ar ištroškęs klientų įmonės savininkas laikysis visų karantino reikalavimų, ar kiekvienam prekeiviui užteks atsakomybės…
Pavasaris. Gražuolis varnėnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Štai čia karantino varžtų atlaisvinimas gali virsti skaudžia pamoka: antai, jau vien penktadienį išaiškinti 94 užsikrėtimo atvejai… Kita vertus, galima spėti, kodėl stambiojo verslo rykliai nenumaldomai verčia Vyriausybę, nesulaukus tinkamo meto, ignoruoti pandemijos mastus. Politikų net įtakoti nereikia: jie puikiai žino, kad vyks Seimo rinkimai, kad rinkimų kampanija jau prasidėjo, kad didžiausią paramą jiems skirs tas pats verslas…
Specialistų perspėjimus užgožia skuboti politikų sprendimai. O kai į šį chorą įsijungia įvairūs ekspertai, komentuojantys visai ne savo srities reiškinius, tampa tikrai linksma. Antai, žinomas finansų orakulas Nerijus Mačiulis leptelėjo, jog karantino sąlygas reikia švelninti, nes jo metu vyksta daugiau savižudybių. Atvirą nusišnekėjimą paneigia psichologai, kurie teigia, kad krizių metu savižudybių skaičius kaip tik mažėja, nes į jas linkę asmenys savo negalavimus perkelia į aplinką, taip tarsi rasdami kitas savo bėdų priežastis…
Šis tas linksmesnio
Bet pradėsiu štai nuo ko. Ir toliau Seimas smaginasi. Jam nė motais, kad Prezidentas jį vėl supeikė, jog parlamentas toliau yra neveiksnus, karantino sąlygomis nedirba visu pajėgumu. Šalies vadovo netekina, kaip Seimas sprendžia Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų klausimą. Vaizduodami, kad dirba labai intensyviai, parlamentarai toliau iš balanos vežimą malkų priskaldo. Štai opozicija verčia iš posto NSGK pirmininką Dainių Gaižauską, kad šis nuslėpęs, jog karantino metu spaudimo keliu išsityrė dėl koronaviruso. Seimo nariai įžvelgia sovietmečiu dvelkiančių privilegijų valdžiai kūrimą epidemijos metu.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiuo metu, kai reikia skubiai priimti kalną teisės aktų (pavyzdžiui, dėl efektyvios finansinės paramos verslui), Seimo nariai sau kraunasi politinį kapitalą, ruošdamiesi artėjantiems rinkimams.
Dar linksmiau skaityti mėnesio ataskaitą apie tai, kiek žiniasklaidoje buvo rašoma apie seksualinę orientaciją, tautines bendrijas ir musulmonus. Tokį žiniasklaidos monitoringą už kovą paskelbė Nacionalinis socialinės integracijos institutas. Iš šio tyrimo sužinosite, kad per kovo mėnesį seksualinės orientacijos tematika buvo paskelbtos 158 publikacijos, apie lenkų bendriją rašyta 207 kartus, o apie musulmonus – net 297 kartus.
Kokia mums nauda iš tokio tyrimo? Nulinė. Nebent įdomu žinoti, kad tyrėjai atkreipė dėmesį ir į šių eilučių autoriaus straipsnį rajono laikraštyje „Ko vertos pranašystės?“, esą jis „sieja nelaukiamiausias pasaulio negandas su musulmonų bendruomene“…
Mečetė. Gazachas. Azerbaidžanas. Slaptai.lt foto
1,6 mlrd. pasaulio musulmonų neįprastomis sąlygomis pradeda pasninko mėnesį ramadaną. Dėl koronaviruso pandemijos daugelyje šalių uždarytos mečetės, uždrausti susibūrimai. Mečetė Gazache. Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.
„Skaudu pradėti šį mėnesį tokiomis aplinkybėmis, kai mums negalima kartu melstis mečetėse“, – sakė Saudo Arabijos karalius Salmanas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra SPA. Šioje karalystėje yra abi švenčiausios islamo vietos – Meka ir Medina.
Ketvirtadienio vakarą pasirodžius jaunam Mėnuliui, daugelis arabų šalių ramadaną pradeda penktadienį. Šiais metais pasninkas vyks pandemijos sąlygomis.
Paprastai musulmonai ramadano mėnesį, nusileidus saulei, drauge valgo. Tikintieji leidžia laiką mečetėse, kur kartu meldžiasi ir skaito Koraną. Per ramadaną musulmonai nuo saulės patekėjimo iki laidos negali valgyti, gerti, rūkyti ir mylėtis.
Ramadanas yra vienas penkių islamo stulpų. Jo pradžia varijuoja ir priklauso nuo naujo Mėnulio patekėjimo.
Saviizoliacijos režimas, įvestas Kaliningrado srityje siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos plitimui, nuo balandžio 29 d. bus švelninamas. Tai penktadienį žurnalistams pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.
„Šiandien operatyviniame štabe mes nusprendėme nuo trečiadienio, balandžio 29 d., įvesti naują režimą. Mes planuojame balandžio 29 d. atidaryti visas ne maisto parduotuves, suteikti joms galimybę dirbti. Nuo gegužės 4 d. planuojame atidaryti kirpyklas, grožio salonus“, – sakė A. Alichanovas.
Jis pridūrė, jog regiono potvarkis gali būti pakoreguotas, jeigu bus priimta sprendimų federaliniu lygiu. Kol kas, pasak gubernatoriaus, galės dirbti visos įstaigos, neįtrauktos į sąrašą tų, kurioms dirbti draudžiama.
Balandžio 24 d. duomenimis, iki šiol Kaliningrado srityje dėl Covid-19 patikrinti beveik 14 tūkstančių žmonių, nustatyti 189 užsikrėtimo atvejai, vienas vyras mirė.
Nuo kovo 31 d. Kaliningrado srities gyventojams duotas nurodymas likti namuose. Palikti namus galima tik prireikus skubios medicinos pagalbos arba iškilus kitam pavojui gyvybei ir sveikatai, vykstant į darbą, jeigu jis nenutrauktas, einant į artimiausią maisto parduotuvę ar vaistinę, vedžiojant naminius gyvūnus ne didesniu kaip 100 metrų nuotoliu nuo gyvenamosios vietos, išnešant šiukšles. Bet važiavimas visuomeniniu ar asmeniniu transportu kol kas nebuvo ribojamas.
Anksčiau regione buvo uždaryti kino teatrai ir teatrai, kultūros ir poilsio parkai, zoologijos sodai, naktiniai klubai, pramogų centrai, bibliotekos, sporto kompleksai, uždrausti visi masiniai renginiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė trečiadienį iki gegužės 11 dienos vidurnakčio pratęsė karantiną ir sušvelnino jo apribojimus viešojo maitinimo, grožio, kultūros ir sporto sritims.
Kaip feisbuke pranešė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, nuo ketvirtadienio leidžiama dirbti parduotuvėms, taip pat kioskams, kurių patalpose ir teritorijose ribojamas pirkėjų bei kitų lankytojų srautas, užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Nuo ketvirtadienio taip pat leidžiama augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekyba lauko sąlygomis, specialiai tokiai prekybai skirtose prekybos vietose, turgavietėse, taip pat naudojant laikinuosius prekybos įrenginius kitose viešosiose prekybos vietose.
Viešojo maitinimo, grožio, kultūros ir sporto sritims reikalavimai švelninami nuo balandžio 27 dienos.
Leidžiama veikti lauko restoranams, kavinėms, barams ir kitiems subjektams, vykdantiems viešąjį maitinimą. Nebus reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose.
Taip pat atsisakoma nuostatos, kad veikti galės tik tos parduotuves, į kurias patekti įrengtas atskiras įėjimas. Tai reiškia, kad galės veikti prekybos centruose esančios parduotuvės.
Taip pat leista teikti plaukų ir nagų priežiūros paslaugas, užtikrinant paslaugų gavėjų ir lankytojų srauto ribojimą – ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam lankytojui, arba vienu metu paslaugą teikiant ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui. Šios paslaugos galės būti teikiamos tik darbuotojams ir lankytojams laikantis būtinų apsirūpinimo apsaugos priemonėmis sąlygų.
Nutarimo projektu užtikrinant ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam lankytojui ir lankantis ne didesnėmis kaip 2 asmenų grupėmis bei išlaikant atstumą tarp asmenų leidžiama lankytis golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, vandenlenčių parkuose, pažintiniuose ir mokomuosiuose takuose (išskyrus apžvalgos bokštus), parkuose, zoologijos, botanikos soduose ir muziejų ekspozicijose, esančiose atvirose lauko erdvėse, bibliotekose ir muziejuose, treniruotėms vykdomose atvirose sporto bazėse.
Taip pat leidžiama atrankos į olimpines ir paralimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusiems sportininkams ir olimpinių rinktinių kandidatams, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiantiems sportininkams treniruotis uždarose sporto bazėse.
Laikantis visų saugumo reikalavimų leidžiama organizuoti transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo egzaminus ir aviacijos mokymus.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Atkūrę Nepriklausomybę, mes kaip duotybę, net nepasitarę su savo piliečiais, priėmėme Vakaruose dominuojančią neoliberalią ekonominę doktriną. Jos kertiniai postulatai – valstybės vaidmens suniveliavima sūkio-ekonomikos vyksme, niekuo neįtakojama konkurencija, laisvos rinkos suabsoliutinimas, privačios nuosavybės šventumas ir daug kitų, kartais net sveiku protu nesuvokiamų ideologinių klišių. Mat dauguma atkurtos valstybės piliečių tais 1991-ais ar 1992-aisiais net nelabai susigaudė, kaip išvis reikės gyventi kapitalizme.
Tačiau tais laikais dauguma išsivysčiusių Vakarų valstybių jau buvo susikūrusios algoritmus ir tam tikrus ekonomikos funkcionavimo mechanizmus, kurie tenkino ne tik turtingosios visuomenės dalies interesus, bet ir sudarė galimybę susikurti stipriai viduriniajai klasei bei užtikrintino rmalų skurdžiausių visuomenės sluoksnių gyvenimą. Tie mechanizmai dalinai švelnino prigimtinę gruobuonišką kapitalizmo esmę – naudos siekimą bet kokia kaina. Deja, Lietuvoje gan voliuntaristiškai, net be didelių diskusijų buvo pereita prie šoko „terapijos“, kuri nuskurdino ir šiaip ne itin turtingus bendratautiečius ir leido iniciatyvą perimti kriminalinėms grupuotėms, kurios banditiškais metodais išgrobstė visai tautai priklausiusį sovietiniais laikais sukurtą turtą.
Šių sprendimų pasekmėje maža dalis (apie 10%) šalies gyventojų tapo pasakiškai turtinga, o didesnė pusė – nuskurdo. Todėl ir po 30-ties atkurtos Nepriklausomybės metų mes, deja, turime abejotinų galių valstybines valdžios institucijas bei bet kokių rimtesnių kataklizmų lengvai pažeidžiamą visuomenę, nes joje beveik 2/3 žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir, užuot ką nors susitaupę „juodai valandai“, turi užsiauginę skolų kuprą.
Deja, nelabai kas keičiasi ir šiuo metu, išgyvenant neregėto masto pandemiją, kuri ne tik iš pasalų kerta per žmonių sveikatą, bet ir totaliai naikina valstybėse konomiką. Jau dabar matosi, kad pasekmės, ypač skurdžiausiai gyvenantiems šalies piliečiams, taps katastrofiškos.
Gąsdina ir tai, kad, kaip teisingai pasakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, valstybė neturi ne tik plano, kaip kovoti su šios krizės padariniais, bet net ir elementarios analizės – o kokia gi yra reali situacija šalies ekonomikoje po skambiai pagarsintų 3,5 milijardo eurų paketo skyrimo krizei įveikti. Praėjus beveik mėnesiui, nei iš finansų, nei iš ekonimikos ir inovacijų ministerijų nieko konretaus nesigirdi, išskyrus kaip mantrą kartojamus tuos pačius pažadus, kad bus kažkas daroma.
Garsus mokslininkas markizas Pjeras Simonas Laplasas yra paskęs, kad dabartinė Visatos būsena lemia tai, kas nutiks toliau. Tik, norint įvertinti dabartinę Visatos būseną, reikia turėti tokį kompiuterį, kuris prilygtų pagal dydį pačiai Visatai. Mums gi tenka nepalyginamai kuklesnis uždavinys – išsiaiškinti, kas vyksta mūsų valstybės ir visuomenės gyvenime ir kas gali nutikti artimiausioje ateityje. Ir mes privalome turėti žinių ne tik apie verslą, bet ir visą valstybės ekonomikos gyvybingumą. Tai – mūsų visų išgyvenimo dilema. Ar žmonės turės iš ko pragyventi? Ar galės nusipirkti maisto ir kitų pačių reikalingiausių prekių? Kas bus, jei galutinai išseks jų turimi finansiniai ištekliai, o naujų neatsiras?.. Štai tie klausimai, kurie mums turi rūpėti pirmoje eilėje. Šiandien, turint dabartinius duomenų surinkimo ir apdorojimo metodus, nusakyti tiksliai, kokioje būklėje yra atsidūrusi Lietuvos ekonomika, nesudaro jokio sunkumo. Reikia tik dirbti. Kodėl nesinaudojama technologijų teikiamomis galimybėmis, taip ir lieka klaustukas. O gal tai buvo tik pasigyrimas, kad Lietuva daro didžiulę pažangą inovacijose? Nes, kai realiai prireikė, susidaro toks įspūdis, kad pasinaudoti tomis technologijomis nebėra kam.
Lietuvos statistika. Slaptai.lt nuotr.
Norisi paklausti finansų ministro Viliaus Šapokos: kodėl viešai neskelbiama, kiek gi realiai valstybė jau pasiskolino ekonomikai stabilizuoti? Kas šioje bei kitose ministerijose ir statistikos departamente renka konkrečią informaciją apie realią situaciją? Juk, norint priimti išmintingus ir efektyvius sprendimus, būtina žinoti:
1.Kiek reikia subsidijų smulkiam ir vidutiniam verslui, siekiant jame išsaugoti nors 80% darbo vietų; o tam, savo ruožtu, būtina žinoti, kiek gi prarandama šiuose valstybės uždarytuose versluose kiekvieną dieną;
2.Kokia reali nedirbančių nuomininkų ir jiems nuomojamų patalpų savininkų padėtis;
3.Kiek valstybės garantijų bankams prireiks stambiajam verslui, siekiant išsaugoti įmonių likvidumą ir jų apyvartinių lėšų užtikrinimą;
4.Kiek lėšų prireiks apmokėti laikinojo nedarbingumo išmokoms (pagal biuletenius) ir kompensacijoms už prastovas darbuotojams bei kitoms socialinėms išmokoms;
5.Kiek lėšų dėl ekonomikos susitraukomo praras valsybės biudžetas ir pan.
Jau pats laikas ponams ministrams suprasti, kad taip biurokratiškai „išvairuoti“ iš šios krizės, kaip tai buvo padaryta 2009 m., nebepavyks. Žmonės gerai prisimena konservatorių naktines „reformas“ ir joms nebeleis pasikartoti. Štai ponas Gabrielius Lansbergis vis tiek žada išėjimo iš krizės planą. Turbūt jame bus pasiūlyta nurėžti šios valdžios pakeltas pensijas, LSDDP frakcijos „prastumtus“ vaiko pinigus, didesnes socialines garantijas neįgaliesiems ir t.t. Taip pat tikriausiai bus siūloma ir vėl skolintis ne už 1,5% palūkanas, o mokėti 9,5% – kad valstybei būtų ir vėl padaryta ne vieno milijardo žala. Be to, atstovaujant turtinguosius, visas rėmimas tikriausiai eis tik per komercinius bankus, nes jų kandidatė į premjerus yra viešai pasakiusi, kad valstybinio banko neįsivaizduoja.
Beje, jie dar net ne valdžioje, o dabartinis finansų ministras, kuris diriguoja visam paradui, jau elgiasi taip, lyg būtų jų ministru – visą pagalbą verslui nukreipia tik per bankus. O bankai nepripažįsta skrupulų, matydami galimybę paselnyti, taip ir elgiasi. Ir taip darys, kol jų kas nors nesustabdys. Labai teisingas LR Prezidento Gitano Nausėdos paraginimas steigti valstybinį komercinį banką. Nors ir pavėluotai (dabar per jį galėtų eiti visa parama), bet, kaip liaudyje sakoma, geriau vėliau, nei niekada. Manau, tai protingiausia būtų padaryti „Lietuvos pašto“ bazėje, kaip viena iš segmentų palikus ir pašto paslaugas.
Dabar svarbiausia, kad atsirastų tas lyderis, kuris imtųsi suvienyti valstybės institucijų, verslo, mokslo ir visos pažangios šalies bendruomenės pastangas kiek galima sušvelninti prasidedančios valstybės ekonomikos griūties padarinius. Tam būtina suburti pačias geriausias intelektines pajėgas ir suprasti, kad senoviškais biurokratinias metodais čia nieko nebepakeisi. Būtinas kardinaliai naujoviškas požiūris ir modernūs veikimo metodai. Manau, būtų tikslinga prie LR Prezidento institucijos operatyviai sudaryti Aukščiausiąją valstybės ekonominės raidos tarybą, kuri visa tai koordinuotų.
Turbūt daliai mūsų tautiečių bus sunku susitaikyti su ta elementaria tiesa, kad atėjo vartotojiškos visuomenės eros pabaiga. Ir įsisąmoninti realiją, kad kuo greičiau pereisime prie naujų ne antagonistinių ir ne gobšumu, o solidarumu grindžiamų santykių ir jais grindžiamo valstybės ūkio, tuo greičiau įveiksime šios krizės padarinius. Atsisakant besaikio vartojimo, realiai pereinant prie saikingumo, žiedinės ir mainų ekonomikos, BVP nieko nereikš. Tam reikės naujų mūsų ekonominę būseną apsprendžiančių rodiklių. Ir jų turi būti ne vien jau paminėtas, o žymiai daugiau. Tam į pagalbą jau skuba „didžiųjų duomenų” technologijos. Bet su šiomis technologijomis reikia mokėti dirbti ir reikia mokėti jomis naudotis. Tam reikia ruošti jaunimą – kaip ir perkvalifikuoti visus pedagogus, kad jie galėtų bent dalį mokymo proceso vesti nuotoliniu būdu ir nesant krizei (pvz., mokiniui ar studentui susirgus).
O svarbiausia – mokinti, kaip susirasti informaciją, kaip sužinoti, kas yra pažangiausio vienoje ar kitoje gyvenimo srityje ir kaip tuo pasinaudoti. Ir lai nekarksi juodieji apokalipsės pranašai, kad nuotolinis mokymasis ar darbas kenkia sveikatai. Jeigu kompiuterio ekranas tikrai silpnina regėjimą, privalome sukurti tokius ekranus, kad taip nebūtų. Tik pereidami prie pažangesnių ir lankstesnių veiklos formų sugebėsime pakilti į žymiai aukštesnį savo ir bendruomenės lygmenį.
Žaizda. Slaptai.lt nuotr.
Šiame kontekste bene svarbiausias, o kai kam ir skaudžiausias bus godumo instinkto reguliavimas. Turime pradėti drąsiai kalbėti apie tai, kad aukštosios technologijos ir mokslo pažangos suteikiamas gėris yra ne vien turtingiausiųjų privilegija. Tai – visos žmonijos nuoplenas ir veiklos vaisius, kuriuo reikia sąžiningai ir solidariai pasidalinti. Pandemija mums priminė, kad nelaimė nesirenka, turtingas jis ar vargšas, ir kapinėse visus sulygina.
Todėl, atsisakydami besaikio vartojimo, neišvengiamai privalome kalbėti ir apie teisingesnį naujai sukuriamos vertės pasidalinimą. Kuo toliau, tuo didesniu mastu nauja vertė tampa ne individų, o kolektyvinio darbo vaisiumi. Be to, nei iš etikos, nei iš logikos pozicijų neįmanoma paaiškinti, kam kai kuriems asmenims reikia dešimčių namų, gausybės automobilių, jachtų ir šiaip daugybės kitų bereikalingų daiktų, kai nemaža dalis žmonių nebesugeba sudurti galo su galu ir net kokybiškai maitintis. Bet čia kalba ne apie asocialų elementą.
Noriu būti teisingai suprastas: aš nesiūlau lygiavos. Aš siūlau XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje atsisakyti feodalinės santvarkos liekanų ir užbaigti žmones skirstyti į luomus, nes neoficialiai tai toliau vyksta. Vien ką reiškia žiniasklaidos pamėgtas „elito” ir „paprastų” žmonių sąvokų vartojimas! Šiandien kaip niekad akivaizdu, kad, tik iš esmės sumažinus socialinę atskirtį, įmanoma konsoliduoti bendruomenę.
Todėl ateina laikas daug ką persvarstyti ir pagaliau atsisakyti XIX amžiaus atgyvenos – ideologizuotos politikos ir visuomenėje jau palaidotos partinės sistemos. Čia vėl gi noriu aiškiai pabrėžti, kad tai, apie ką kalbu, neįvyks per vieną dieną – kalbu apie tai kaip apie siekiamybę, strateginį tikslą. Norime to ar ne, tačiau gyvenime bet kokia ideologija anksčiau ar vėliau virsta dogma. O dogmos gimdo fanatizmą, nemąstančius fanatikus. Jeigu norime turėti aktyvią, kūrybiškai veikiančiąvalstybės bendruomenę, privalome pereiti prie naujų valstybės valdymo formų. Svarbiausia iš jų būtų kuo didesnis bendruomenės narių įtraukimas į sprendimų ruošimą ir jų priėmimą. Vėlgi čia į pagalbą ateina šiuolaikinės technologijos. Jų dėka galima ne spekuliatyviai, o dalykiškai bendrauti, diskutuoti ir surasti geriausius sprendimus. S
uprantama, tam reikia kantraus ir ilgo aiškinamojo darbo bei suvokimo, kad gyvenimas kelia mums visiems reikalavimą keistis.
Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybosnarys, LPK Garbės Prezidenetas, Politikos ir verslo ekspertas
Lietuvos kariuomenėje šiuo metu koronavirusu (COVID-19) serga iki dešimties Lietuvos karių ir darbuotojų, o saviizoliacijoje šiuo metu yra apie 200 asmenų. Sergantieji yra izoliuoti ir jaučiasi gerai, todėl dar nė vienas nebuvo perduotas gydyti civilinėms gydymo įstaigoms.
„Per pastarąją savaitę Lietuvos kariuomenėje buvo užfiksuoti keli nauji viruso atvejai, tačiau bendras sergančių karių skaičius ir toliau neviršija dešimties, tai tebėra pavieniai atvejai. Sergantys kariai ir toliau gydosi namie arba kariuomenės karo medicinos tarnybos tam pritaikytose įstaigose. Taip pat jau patvirtinta, kad keletas anksčiau sirgusių Lietuvos kariuomenės karių ir darbuotojų yra pasveikę.
Saviizoliacijoje šiuo metu yra iki 200 karių ir darbuotojų, dalis jų izoliuojasi namie, kiti tam skirtose kariuomenės įstaigose“, – Eltai patvirtino Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda.
A. Dilda džiaugiasi, kad Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimai dėl COVID-19 viruso plitimo stabdymo ir visos priimtos priemonės veikia.
Kaip pranešė KAM, visų identifikuotų asmenų darbo vietos buvo dezinfekuotos, su jais galimai kontaktavę asmenys informuoti ir yra saviizoliacijoje. Taip pat, paskelbus karantiną visuose kariniuose vienetuose, yra numatyta atskirta izoliuota patalpa, į kurią turi būti pristatytas karys ar darbuotojas, kuriam būtų įtariamas susirgimas.
Taip pat, kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šiuo metu patekimo į karinius dalinius vietose budintys kariai ir institucijų budėtojai dėvi asmens apsaugos priemones, tikrina kiekvieno į dalinį patenkančio asmens kūno temperatūrą. Karantino laikotarpiu apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant būtiną susisiekimą. O užsienyje buvę kariai privalo vykdyti 14 dienų saviizoliaciją ir į dalinius nevykti, laikytis sugriežtintų higienos reikalavimų.
Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi. Taip pat užsienio šalių kariai yra atskirti nuo NPPKT karių – kariai net ir valgo skirtingose vietose. Šiuo metu laikomasi dar griežtesnių karių srautų valdymo bei higienos taisyklių.
Taip pat, KAM praneša, kad visos nacionalinės ir tarptautinės pratybos karantino laikotarpiu yra atšauktos. JAV vadovaujamos tarptautinės pratybos „Europos gynėjas 2020″ (angl. „Defender Europe 2020″) buvo koreguotos, sumažinant jų apimtį ir mastą.
Paskelbus karantiną, kituose kariniuose padaliniuose kariai vis dėlto atlieka būtinas užduotis, taip pat tęsia karinį rengimą, kuris yra būtinas, siekiant išlaikyti tinkamą Lietuvos kariuomenės parengtį. Kariai laikosi rekomendacijų dėl užsikrėtimo prevencijos, tačiau KAM atkreipia dėmesį, jog karantinas nekeičia pagrindinės kariuomenės užduoties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai, tad, pasitelkusi papildomas saugumo priemones, kariuomenė turi užtikrinti, kad kariai atliks savo pareigą tiek šalies gynyboje, tiek padedant kitoms su viruso plitimu kovojančioms institucijoms.
Apsauginės kaukės. Ar apsaugos. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos (NVPL) antradienio 7.00 val. duomenimis, Lietuvoje pirmadienį patvirtinti 22 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, ištirti 4 137 ėminiai.
Iš viso šalyje dabar yra 1 348 užsikrėtusieji koronaviruso infekcija. Iki šiol iš viso ištirti 70 489 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
Iš viso Lietuvoje nuo šios COVID-19 infekcijos mirė 37 žmonės. Pasveiko 298 žmonės, iš jų – 55 medikai.
Karantinas šalyje pratęstas iki balandžio 27 d. imtinai.
Naujoji Zelandija kitą savaitę švelnins visuotinio karantino apribojimus, nes „nekontroliuojamas koronaviruso sprogimas“ jau sustabdytas, pareiškė premjerė Jacinda Ardern.
„Padarėme tai, ką sugebėjo padaryti nedaugelis šalių. Sustabdėme naikinančią bangą“, – sakė J. Ardern.
Pasak jos, Naujoji Zelandija balandžio 27 d., pirmadienį, pereis nuo maksimalaus ketvirto lygmens karantino prie trečio lygmens. Karantinas bus sušvelnintas dviem savaitėms, o tada situacija vėl bus vertinama.
Tai reiškia, kad Naujojoje Zelandijoje po savaitės galės būti atidarytos kai kurios verslo įmonės, taip pat dalis mokyklų, o kelionių ir susibūrimų apribojimai bus sušvelninti, leidžiant iki 10 žmonių susibūrimus tokiems renginiams, kaip vestuvės ar laidotuvės.
Tiesa, nors apribojimai švelninami, socialinio atstumo šalies gyventojai vis dar privalės laikytis.
„Labai didžiuojuosi tuo, ką mums pavyko padaryti, bet taip pat jaučiu didžiulę atsakomybę užtikrinti, kad neprarastume tos pažangos, kurią jau padarėme“, – teigė J. Ardern.
Kovo pabaigoje Naujojoje Zelandijoje įvestas mėnesio trukmės karantinas, buvo uždarytos šalies sienos, gyventojams nurodyta likti namuose, o daugelis įmonių ir įstaigų buvo uždaryta.
Dėl griežtų priemonių Naujoji Zelandija yra viena sėkmingiausiai koronaviruso protrūkį suvaldžiusių šalių, kurioje iki šiol užregistruota apie 1 100 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, iš jų – 12 mirusių ir 974 pasveikę žmonės.
Pirmadienį šalyje koronavirusas patvirtintas septyniems žmonėms.
