karinė tarnyba

Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto

Maskva, lapkričio 6 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį į karinę tarnybą gali būti šaukiami piliečiai, turintys neišnykusį teistumą už žmogžudystes, plėšimus, vagystes, prekybą narkotikais ir kitus sunkius nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos baudžiamajame kodekse, praneša CNN.
 
Tai leidžia mobilizuoti šimtus tūkstančių asmenų, nuteistų lygtinai arba neseniai paleistų iš kolonijų, kuriems anksčiau buvo uždrausta tarnauti.
 
Įstatymas netaikytinas tiems, kurie yra teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, išdavystę, šnipinėjimą ar terorizmą, taip pat už pasikėsinimą nužudyti valstybės pareigūną, lėktuvo užgrobimą, ekstremistinę veiklą ir neteisėtą disponavimą branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis.
 
V. Putinas penktadienį pareiškė, kad Kremlius jau mobilizavo papildomus 18 tūkst. karių, be numatytų 300 tūkstančių, kariauti Ukrainoje.
Anksčiau šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad visi dalinės mobilizacijos veiksmai, įskaitant šaukimų įteikimą, buvo sustabdyti, kai pareigūnai pareiškė, kad projekto tikslas – surinkti 300 tūkst. karių – buvo pasiektas.
 
Tačiau V. Putino įsakas dėl dalinės mobilizacijos baigs galioti tik tada, kai prezidentas pasirašys kitą atitinkamą oficialų įsaką. Iki tol jis pasilieka teisę ateityje į karinę tarnybą šaukti daugiau žmonių.
 
Liūdnai pagarsėjusios Rusijos „Wagner“ karinės grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas kvietė kalinius iš Rusijos kalėjimų prisijungti prie grupuotės kovotojų kariauti Ukrainoje.
 
Tačiau V. Putino pasirašytos pataisos nesusijusios su J. Prigožino vykdomu verbavimu. Šis įstatymas taikomas kaliniams, kurie buvo nuteisti lygtinai arba paleisti iš kolonijų. Šie asmenys paprastai turi būti prižiūrimi valdžios institucijų 8-10 metų, kol išnyks teistumas. Jie negali išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir privalo laikytis įvairių apribojimų.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.11.07; 06:00
Aktualijos

Karių atvykimas į Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną (Kaunas). Gr. Mantauto Patašiaus nuotr.

Lietuvos kariuomenėje tarnybą spalio 4-5 dienomis pradėjo beveik 1000 nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių. Daugiau kaip 500 iš jų tarnybą atlikti pasirinko savo noru, 370 išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, 64 buvo pašaukti privalomai.
 
Devynerių mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai pradės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose. Visi kariai tarnybą pradės nuo bazinio kario kurso, vėliau prasidės specialistų rengimo etapas, galiausiai kolektyvinis rengimas, kurio metu šauktiniai bus mokomi taktines užduotis atlikti savo padalinio sudėtyje, pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Baigę devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariai galės tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos kariai, o nepareiškę noro tęsti tarnybą papildys kariuomenės rezervą.
 
Nuo šių metų pradžios iki pabaigos į tarnybą iš viso planuojama pašaukti apie 3800 karių.
 
ELTA
 
2021.10.06; 00:01
Gordijo mazgas

Žemėlapyje pažymėta, kaip nuo armėnų okupacijos nukentėjo Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.

Saulius Kizelavičius

Pirmadienį BNS išplatino pranešimą, o internetinis leidinys 15min.lt pakartojo, esą Armėnijos premjero sūnus Ašotas atliks privalomąją karo tarnybą „neramiame Kalnų Karabacho regione“. Nevengti karinės tarnybos – gražus žingsnis. Bet, sutikite, tai – joks didvyriškumas. Taip turi būti. Taip turėtų būti. Karinę tarnybą atlikti privalo visų valdžios atstovų sūnūs, jei tik leidžia sveikata.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

O štai žinia, jog Ašotas tarnaus ne kur nors užnugaryje, bet būtent priešakinėse linijose – jau turi akivaizdžią politinę potekstę. Jūsų portalas ne sykį atkreipė skaitytojų dėmesį, jog Lietuva, kaip ir visos kitos NATO bei Europos Sąjungos valstybės, nepripažįsta Armėnijos teisės į Kalnų Karabachą. Šis, kaip teigia BNS ir 15min.lt, neramus regionas priklauso Azerbaidžanui. Tokia oficiali NATO ir ES pozicija. Be kita ko, Jungtinės Tautos ne sykį ragino oficialųjų Jerevaną trauktis iš Kalnų Karabacho išvedant visas savo karines pajėgas. Bet Armėnija nepaiso Vakarų raginimų, prašymų, reikalavimų. Todėl nusipelno pasmerkimo.

Akivaizdu, kad taikios revoliucijos keliu į valdžią atėjusio Armėnijos premjero, kuris dedasi esąs demokratas, sūnaus tarnyba Kalnų Karabache – tai toks pat gėdingas užsiėmimas, kaip ir tarnyba karinėse struktūrose, kurios okupavo Moldovos, Gruzijos, Ukrainos teritorijas. Armėnai gali vadinti Kalnų Karabachą kaip tinkami. Bet Kalnų Karabachas taip ir liks pagal tarptautinę teisę Azerbaidžanui priklausančiu regionu. Ir visai nesvarbu, kad dabar ten daugumą sudaro armėnai (o kaip kitaip gali nutikti Armėnijos okupuotame krašte?). Pavyzdžiui, dabartinėje Kaliningrado srityje dauguma gyventojų – rusakalbiai. Bet ar ši tiesa paneigia tiesą, kad šios žemės – okupuotos, aneksuotos ir kolonizuotos? O jei persikelsime į Pietų Kaukazą ir atidžiau pažvelgsime į kalnus? Tą patį, ką Kremlius įgyvendino Kaliningrado srityje, Moldovoje, Gruzijoje ar Ukrainoje, oficialusis Jerevanas, padedamas to paties Kremliaus, bando įdiegti ir Kalnų Karabache.

Apie Azerbaidžaną lietuviškai be „Juodojo Sodo tragedijos” išleista dar keletas svarbių veikalų: istoriko Algimanto Liekio ir publicisto Leono Juršos darbai, kuriose gvildenamos Pietų Kaukazo tautų problemos. Slaptai.lt nuotr.
Facebook nuotraukoje: Armėnijos premjero sūnus Ašotas Pašinianas

Nuolat kartojamas posakis, jog Kalnų Karabache nūnai dauguma gyventojų – armėnų tautybės, todėl, suprask, Vakarams ir Azerbaidžanui būtina šią tikrovę priimti kaip neišvengiamą, – neteisinga. Literatūros šiuo klausimu jau turime net lietuviškai. Sakykim, Jūsų portale paskelbta Leono Juršos knygutė „Tautų likimus pakeitę politikų sprendimai“, kurioje išsamiai išdėstyta, kaip šimtmečiais Rusija kolonizavo Kaukazą, dirbtinai keisdama nacionalinę Azerbaidžano sudėtį.

Nematyti skrupulingai išguldytų publicisto L.Juršos argumentų, paremtų neišgalvotomis praeities realijomis, pavyzdžiui, Turkmančajaus sutartimi tarp Rusijos ir Irano, – kvaila. O gal neigsite, kad 1828 metais buvo pasirašyta Turkmančajaus sutartis? Tik primityvus, politiškai angažuotas žmogus neigia akivaizdžius senovės įvykius.

Todėl Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano sūnaus Ašoto karinė tarnyba „priešakinėse pozicijose“ – ne vien propagandinis žingsnis, kuriantis premjerui N.Pašinianui neva padoraus ir sąžiningumo politiko įvaizdį. Vakarams į demonstratyvų premjero sūnaus troškimą tarnauti „priešakinėse linijose“ pirmiausia derėtų žvelgti kaip į agresijos, nukreiptos prieš kaimyninę šalį, demonstravimą. Karinė tarnyba savo žemėje – šventas reikalas. Atlikti privalomąją karinę tarnybą neteisėtai okupuotame Kalnų Karabache, juolab tuo didžiuotis, – visai kas kita.

2018.07.10; 07:33

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus, kurie užtikrins pastovų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtins mišrios kariuomenės modelį.    

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karo prievolės įstatymų pataisos Prezidentės iniciatyva parengtos pritarus Valstybės gynimo tarybai (VGT). 

Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

 Prezidentės vadovaujama VGT yra nutarusi, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kiekvienais metais būtina pašaukti po 3500–4000 karių. Praėjusiais metais atnaujinus privalomąją karo tarnybą visi pirmieji 3 tūkstančiai pirmųjų šauktinių buvo savanoriai.

Tarnybą atlikę kariai jau išleidžiami į atsargą, o į jų vietą stoja nauji šauktiniai. Šiuo metu ryžtą tarnauti Tėvynei yra išreiškę daugiau kaip 3800 jaunuolių.    

Įstatymų pataisos leis greičiau užpildyti reguliarias karines pajėgas ir suformuoti reikalingą parengtąjį karių rezervą.

Privalomas šaukimas į pradinę karo tarnybą, mišrus kariuomenės modelis, kai kariuomenę sudaro profesionalai ir šauktiniai, sukuria glaudesnį visuomenės ir kariuomenės ryšį. Jis padeda geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą. 

Visuomenės apklausos rodo, kad nuolatinį privalomą šaukimą į kariuomenę palaiko 68 proc. apklaustųjų, o 75 proc. pritaria artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą.

Įstatymų pataisos įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.22; 07:40

ruskije_ne-sdajutsa
Aktualijos

Rusijos dienraštis “Nezavisimaja gazeta“ paskelbė, kad šalyje planuojama sukurti Nacionalinę gvardiją, kuri bus tiesiogiai pavaldi RF prezidentui.

Pagrindinės naujos struktūros funkcijos turėtų būti šalies ir konstitucinės santvarkos apsauga. Gvardijai greičiausiai vadovaus Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės vadas armijos generolas Nikolajus Rogožkinas. Gvardiją greičiausiai sudarys 350–400 tūkst. žmonių. Planuojama, kad į gvardiją įeis dalis Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės, Karo policijos, Oro desanto kariuomenės bei KOP ir KJP dalinių. “Nezavisimaja gazeta“ duomenimis, sukūrus Nacionalinę gvardiją RF ginkluotųjų pajėgų skaičius sumažės 800 tūkstančių.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: šalyje kuriama prezidentui pavaldi Nacionalinė gvardija” →