Irano karinis laivynas penktadienį pradėjo pirmas bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Rusija ir Kinija. Keturių dienų trukmės pratybos vykdomos Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje ir Omano įlankoje.
Pratybos rengiamos tvyrant didelei įtampai po JAV pasitraukimo iš 2015 metais pasiekto daugiašalio Irano branduolinio susitarimo pernai gegužę. Po JAV pasitraukimo Iranas susiduria su dideliu diplomatiniu ir finansiniu Vašingtono spaudimu.
Po pasitraukimo iš susitarimo JAV atnaujino Iranui griežtas sankcijas, o praėjus metams po JAV pasitraukimo Iranas taip pat pradėjo palaipsniui mažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.
„Šių pratybų žinia – taika, draugystė ir ilgalaikis saugumas bendradarbiaujant ir būnant vieningiems, ir siekis parodyti, kad Iranas negali būti izoliuotas“, – teigė kontradmirolas Gholamreza Tahanis.
Kontradmirolas pridūrė, kad pratybų metu praktikuojamasi gelbėti degančius ir piratų užgrobtus laivus, o jose dalyvauja tiek Irano karinis jūrų laivynas, tiek Revoliucinė gvardija.
Rusija pirmadienį pradėjo didžiules karines pratybas, kuriose dalyvaus 128 000 kariškių ir kelių kitų sąjungininkių, tarp jų ir Indijos bei Kinijos, pajėgos.
„Centro-2019“ pratybos truks iki šeštadienio ir vyks Uralo kalnuose, Sibire ir Kaspijos jūroje. Taip pat bus daugiau nei 20 000 karinės įrangos vienetų ir 15 laivų, informavo Rusijos gynybos ministerijos atstovai.
Rusija masines treniruotes rengia reguliariai, skirtinguose pasaulio regionuose. Praėjusiais metais „Rytų-2018“ pratybose dalyvavo daugiau nei 300 000 karių, ir tai buvo didžiausios Rusijos karinės pratybos po Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Pastarųjų metų pratybų tikslas – dirbti su ginkluotųjų pajėgų grupių valdymu, sprendžiant tarptautinio terorizmo problemas, ir užtikrinti karinį saugumą strategine Centrinės Azijos kryptimi“, – teigė ministerijos atstovai.
Pirmosios iš dviejų pratybų dalių metu bus koncentruojamasi į kovos su terorizmu problemas ir būdus atmušti oro atakas. Antrojo etapo metu pajėgos surengs puolimą prieš tariamą priešą.
Pratybose taip pat dalyvauja kariškiai iš Kazachstano, Kirgizijos, Kinijos, Pakistano, Tadžikistano, Uzbekistano. „Pratybos išplės karinį bendradarbiavimą ir stiprins kooperaciją tarp mūsų valstybių“, – atidarymo ceremonijos metu sakė gynybos ministro pavaduotojas Junusbekas Jevkurovas.
Generolo Silvestro Žukausko poligone parodomąja operacija penktadienį baigtos dvi savaites trukusios pratybos „Geležinis Vilkas 2019″. Sėkmingai įgyvendinę iškeltas užduotis, į savo nuolatinės dislokacijos vietas grįžta beveik 4000 karių iš 10-ies NATO šalių.
„Visi pagrindiniai pratybų tikslai pasiekti. Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos”, – teigė mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Šie mokymai buvo skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio Vilko” brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas” priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
Generolo Silvestro Žukausko poligone, taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas”, kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja” vieni prieš kitus.
Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų. Kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais. Koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų buvo sustiprintas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas.
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose dalyvavo ir Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos kariai.
Šeštadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2019-1“. Apie 4 tūkst. karių iš 10 šalių treniruosis ne tik Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose bei jų apylinkėse.
Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
„Pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvaus Lietuvos kariai ir mūsų sąjungininkai su skirtinga kovine technika, karių operacijas rems sąjungininkų aviacija. Pratybų tikslas yra visas šias priemones integruoti į bendrą mūšio sistemą, efektingai planuojant, vykstant į mūšio lauką ir kovojant jame. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais“, – sako pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Mokymų metu didžiausias dėmesys, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveika vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai.
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie 1000 vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“ yra tarptautinės pratybos skirtos įvertinti kiekvienos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei dviejų iš brigadai pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Pratybų organizatoriai, siekdami užtikrinti skaidrumą ir demonstruodami atvirumą, pakvietė karinius stebėtojus iš Baltarusijos, Rusijos, taip pat Suomijos ir Švedijos. Apie ketinimą siųsti stebėtojus informavo Baltarusija ir Švedija, kurių kariniams atstovams birželio 19 d. bus organizuota pratybų „Geležinis Vilkas“ stebėjimo programa.
Bendros Rusijos ir Venesuelos ginkluotųjų pajėgų pratybos Venesueloje sukėlė griežtą regiono šalių kritiką. Nerimą pirmiausiai pakurstė dviejų Tu-160 ilgojo nuotolio bombonešių, galinčių nešti branduolinį užtaisą, permetimas į Venesuelą.
„Šis svetimas karinis buvimas pažeidžia Venesuelos konstituciją, nes tam nepritarė parlamentas“, – sakoma Amerikos valstybių organizacijos (OAS) pareiškime. Jei bombonešiai tikrai ginkluoti branduoliniais užtaisais, tai būtų nusižengimas Tlatelolco sutarčiai, kuri Lotynų Ameriką ir Karibus skelbia zona be branduolinio ginklo.
Prieš tai jau JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sukritikavo karines pratybas. „Rusijos vyriausybė per pusę pasaulio nusiuntė bombonešius į Venesuelą. Rusai ir venesueliečiai turi suprasti, kaip viskas yra: dvi korumpuotos vyriausybės, švaistančios valstybės lėšas ir kojomis trypiančios laisvę, kai jų gyventojai kenčia“, – rašė jis tviteryje. Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque’as televizijos stočiai RCN sakė: „Tai ne tik nedraugiškas aktas Kolumbijos atžvilgiu, bet ir viso regiono atžvilgiu“.
Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge’as Arreaza tuo tarpu kritiką atmetė: „Neįtikėtina, kad JAV vyriausybei kyla abejonių dėl mūsų teisės bendradarbiauti karinėje ir saugumo srityje su kitomis šalimis po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino karine intervencija, – rašė jis tviteryje. – Jei norite su mumis bendradarbiauti, atšaukite sankcijas“.
Sekmadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Pratybos apims ne tik karines vietoves, Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonus, bet ir civilines teritorijas bei jų apylinkes. Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse.
„Pratybas „Geležinis vilkas“ organizuojame siekdami treniruoti ir vertinti padalinių gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į bet kurią Lietuvos vietą ir ten vykdyti gynybos veiksmus. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais. Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis ir naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus vykdomi kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus ir operacijų vietoves“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Pratybų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas treniruoti ir vertinti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveiką atliekant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais. Pirmąją pratybų savaitę, pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, padaliniai treniruosis veikti su papildomai pratyboms priskirtais padaliniais, antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Iš viso pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvaus apie 3,5 tūkst. karių iš keturiolikos šalių. Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Liuksemburgo karių, pratybose taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, JAV, Kanados, Slovėnijos ir Ukrainos kariai.
Lietuvos keliais pratybų laikotarpiu judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo ir administracinės paskirties transportas. Tad gyventojai turėtų būti dėmesingi ir kantrūs.
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra tarptautinės pratybos, skirtos įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos ir vieno iš Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Rusija pradeda didžiausias savo karines pratybas nuo 1981-ųjų. EPA-ELTA nuotr.
Rusija antradienį pradėjo didžiausias savo karines pratybas nuo 1981 metų. Manevruose „Vostok 2018“ dalyvauja 300 000 karių, 36 000 šarvuočių, 1 000 lėktuvų, sraigtasparnių ir dronų, taip pat 80 karinio laivyno laivų.
Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį, praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.
Priešingai nei 2017-aisiais, Rusijos karinė vadovybė šį kartą siekia išsklaidyti kitų šalių būgštavimus. Tada Rusija rengė pratybas prie savo vakarinės sienos, o tai kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina traktavo kaip grėsmę. NATO kaltino Maskvą pratyboms sutelkus daugiau karių nei skelbta.
Šį kartą dalyvauti manevruose pakviesta Rusijos didžioji rytinė kaimynė Kinija. Ši manevruose dalyvaus su 3 000 karių ir 30 lėktuvų. Taip pat dalyvaus Mongolija.
Pratybose nebus repetuojama ir kova prieš fiktyvią užsienio jėgą.
NATO šį rudenį taip pat surengs ko gero didžiausius savo manevrus nuo Šaltojo karo. Nuo spalio 25 dienos iki lapkričio 7-osios Norvegijoje kartu treniruosis per 40 000 karių iš maždaug 30 NATO šalių ir jų partnerių.
Rugsėjo 11-15 dienomis vyksiančios didelės Rusijos karinės pratybos „Vostok“ („Rytai), pasak karinės vadovybės, nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį. Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose atitinka „mūsų karinę doktriną, kuri orientuota į gynybą“, – ketvirtadienį Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.
Manevruose dalyvaus beveik 300 000 karių, tarp jų – iš kaimyninių šalių Kinijos bei Mongolijos. V. Gerasimovas paskelbė, kad bus mokomasi oro smūgių ir raketų atakų.
Praėjusiais metais Rusija dideles pratybas surengė prie savo vakarinės sienos – kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina jas įvardijo kaip grėsmę.
Naujos pratybos bus didžiausios šalies pajėgų pratybos nuo 1981 metų.
Baigėsi pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Penktadienį baigėsi didžiausios Lietuvos istorijoje karinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites Lietuvos miestuose ir poligonuose vykusiuose mokymuose dalyvavo per 9 tūkst. karių.
Pastarąsias dvi savaites didžioji dauguma Lietuvos kariuomenės vienetų, talkinant Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Viešojo saugumo tarnybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui ir kitoms organizacijoms bei NATO sąjungininkams, drauge treniravosi ginklu ginti Lietuvos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Tai buvo puiki proga po ilgos pertraukos praktiškai pasitikrinti, ką su turimais pajėgumais visi kartu galime nuveikti nacionaliniu lygiu, kaip esame pasiruošę sklandžiam į pagalbą atvykstančių sąjungininkų priėmimui ir kaip gebėtume sąveikauti su sąjungininkais vykdant kolektyvinę gynybą. Manau, visi įsitikinome, kad Lietuvos kariuomenė geba veikti ir savarankiškai, ir kartu su sąjungininkais,“ – iškilmingoje pratybų uždarymo ceremonijoje Rukloje sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Pratybų scenarijus leido kariams ir vadams pasitreniruoti vykdyti įvairias taikos ir karo meto užduotis. Be Lietuvos karių ir pareigūnų pratybose dalyvavo ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat Jungtinės Karalystės kariai iš Jungtinių ekspedicinių pajėgų bei Portugalijos rotacinių pajėgų kariai.
Mokymai vyko ne tik sausumoje – Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos treniravosi užtikrinti Klaipėdos uosto akvatorijos, Lietuvos teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir Karo laivų flotilės saugumą. Karinės oro pajėgos, pasitelkdamos pajėgų štabą, Aviacijos bazę, Oro gynybos batalioną, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybą bei Ginkluotės ir technikos remonto depą treniravosi saugoti ir ginti Aviacijos bazę Šiauliuose.
Penktadienį taip pat baigėsi Baltijos šalyse bei Lenkijoje vykusios JAV sausumos pajėgų Europoje organizuotos kasmetinės tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“, kuriose Baltijos regione ir Lenkijoje treniravosi 18 tūkstančių karių iš 19 šalių. Vien Lietuvoje šiose pratybose dalyvavo iki 6 tūkstančių karių iš Lietuvos ir JAV.
Nors kariuomenės pratybos ir baigėsi, tačiau dar kurį laiką vyks intensyvus karinės technikos judėjimas Lietuvos keliuose. Šį savaitgalį pratybose dalyvavusių JAV karių technikos kolonos iš Kazlų Rūdos poligono judės į Lietuvos-Lenkijos pasienį ir per Kalvarijų bei Lazdijų pasienio užkardas išvyks iš Lietuvos.
Trečiadienį Estijoje prasideda didžiausios šalies istorijoje karinės pratybos „Siil 2018“, kurios truks iki gegužės 14 d., praneša portalas ERR. Jose dalyvaus daugiau kaip 15 tūkstančių kariškių ir jėgos tarnybų pareigūnų.
Pagal pratybų scenarijų, priešininkė yra išgalvota valstybė Murinus, kuris mėgina destabilizuoti padėtį Estijoje ir suskaldyti NATO šalis.
Pratybose dalyvaus sąjungininkai iš Didžiosios Britanijos, JAV, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Belgijos, Kanados, Suomijos, Švedijos, Gruzijos, Ukrainos ir Airijos.
Spalio 18-31 dienomis Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Jonavos rajone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas II“.
Jų metu bus treniruojami ir vertinami Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų mechanizuotojo pėstininkų bataliono gebėjimai planuoti ir vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, gerinama sąveika su NATO sąjungininkais.
Mokymuose dalyvaus per 2,3 tūkst. karių iš dvylikos NATO šalių, taip pat iš NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės štabo.
Rukloje nuo metų pradžios dislokuotai ir birželį visą operacinį pajėgumą pasiekusiai daugianacionalinei kovinei grupei vadovauja Vokietija. Savo karių jai yra skyrusios Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Be NATO kovinę grupę Lietuvoje sudarančių valstybių, pratybose „Geležinis vilkas II“ drauge treniruosis ir Čekijos, Danijos, Estijos, JAV, Lenkijos ir Slovėnijos kariai.
„Geležinis vilkas II“ – tai kasmetės Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratybos. Šių metų birželį vyko pirmoji pratybų „Geležinis vilkas“ dalis.
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje penktadienį prasideda tarptautinės prieštankinių padalinių kovinio šaudymo pratybos „Hunter 2017“ („Medžiotojas 2017“).
Jose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių kariai kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono pėstininkais iš Vokietijos ir Norvegijos vykdys kovinius šaudymus iš prieštankinių ginklų, atnaujins ir papildys prieštankinių padalinių valdymo ir taktikos žinias, studijuos galimo priešo mechanizuotųjų ir tankų padalinių taktiką, dalinsis turima patirtimi.
Pratybos „Hunter 2017“ rengiamos kasmet nuo 2010 m., primena Krašto apsaugos ministerija. Šiais metais mokymuose pirmą kartą bus naudojamas treniravimosi metodas „pajėgos prieš pajėgas“, kai granatsvaidžiais ir prieštankinėmis raketomis ginkluoti paramos vienetai rems manevrinius pėstininkų vienetus, besitreniruojančius kovoti prieš tankais ir kovos mašinomis ginkluotus padalinius. Pagal pratybų sumanymą, priešo imitavimui bus pasitelkti Vokietijos tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ir Norvegijos pėstininkų kovos mašinos „CV-90“.
Pratybas stebėti ir savo patirtimi pasidalinti su NATO kariais atvyks ir du karininkai iš Ukrainos, kurie pratybų dalyviams pristatys, kokią taktiką kovoje su separatistų šarvuota technika naudoja Ukrainos prieštankiniai padaliniai. Karininkai dalinsis konflikto Rytų Ukrainoje metu įgyta patirtimi, taip pat stebės pratybų procesą.
Iš viso pratybose „Hunter 2017“ spalio 6-15 d. dalyvauja daugiau nei 600 karių.
Karinėse pratybose Hunter 2016. KAM nuotr.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje (Jonavos r.) yra dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Planuojama, jog kitais metais prie grupės prisijungs Čekijos, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje ir dalyvauja bendruose mokymuose.
Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje. Todėl šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos pilnai pasirengusios ir aprūpintos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose apie 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios daugianacionalinės kovinės grupės yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos prie rytinių Aljanso sienų atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas Aljansas. Atsižvelgdamas į pakitusią saugumo situaciją Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, kurių priešakyje – ypač greito reagavimo pajėgos. Kartu veikia ir aštuoni nedideli Aljanso štabai – NATO pajėgų integravimo vienetai.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
KAM nuotraukose: akimirkos iš „Hunter 2016“ pratybų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke susitiko su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonijumi Guterešu (Antonio Guterres) ir jį tiesiogiai informavo apie Rusijos veiksmus Lietuvos pasienyje, saugumo padėtį regione ir Rusijos rengiamų pratybų „Zapad 2017“ keliamą grėsmę pasauliui. Taip praneša Prezidentės spaudos tarnyba.
Pasak Lietuvos vadovės, realaus konflikto su NATO valstybėmis modeliavimas, slepiamas pratybų mastas ir scenarijai, karių ir taktinės ginkluotės dislokavimas, nekonvenciniai veiksmai liudija agresyvų ir puolamąjį „Zapad“ pobūdį. Kaliningrade sutelkti branduolinių ginklų, artilerijos ir raketų pajėgumai galintys pasiekti net Lisaboną.
D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad pasaulis turi išmokti Krymo, Padniestrės, Pietų Osetijos ir Abchazijos pamokas ir į agresyvius veiksmus nežiūrėti pro pirštus. Nuolaidžiaujant smurtautojai tik paskatinami eiti toliau. JT vaidmuo užtikrinant taiką ir saugumą esąs ypač svarbus.
Prezidentė išreiškė palaikymą naujojo JT vadovo siekiams reformuoti šią tarptautinę organizaciją, kad ji turėtų realius svertus saugoti pasaulį nuo karų. Pasak Prezidentės, pastaraisiais metais organizacijos reakcija į tarptautinės teisės pažeidimus nepakankama ir ji iki galo nebeatlieka savo misijos.
Prezidentės spaudos tarnybos teigimu, šiemet JT vadovu tapęs buvęs Portugalijos premjeras A. Guterešas gerai supranta Europai kylančias grėsmes ir vertina Lietuvos pastangas atkreipiant pasaulio dėmesį į saugumo iššūkius mūsų regione. D. Grybauskaitė taip pat informavo apie Lietuvos pasirengimą grėsmių atgrasymui, NATO sąjungininkų pajėgas regione ir aptarė galimą tarptautinės bendruomenės indėlį užtikrinant taiką mūsų žemyne.
Prezidentė su JT vadovu taip pat aptarė bendradarbiavimą ginant moterų teises, sprendžiant lyčių lygybės klausimus ir globalią smurto prieš moteris problemą. Trečius metus Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujanti D. Grybauskaitė prisijungė prie JT generalinio sekretoriaus A. Guterešo buriamos pasaulio lyderių grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vietos gyventojus JT taikos palaikymo misijose.
Lietuvos Prezidentė taip pat pakvietė JT generalinį sekretorių kitąmet atvykti į Valstybės atkūrimo šimtmečio renginius Lietuvoje.
Nepaisydama prezidento veto ir taip dar labiau pagilindama ginčą su juo, Moldovos vyriausybė ketvirtadienį pranešė į šią savaitę Ukrainoje prasidėsiančias pratybas išsiuntusi 57 šalies karius, informuoja „Reuters“.
Užsienio politikos klausimais šalies prezidentas Igoris Dodonas (Igor Dodon) dažnai nesutaria su vyriausybe, siekiančia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Moldovos karių dalyvavimas už šalies ribų vyksiančiose karinėse pratybose yra nepriimtinas“, – feisbuke rašė I. Dodonas ir tvirtino, neva Moldova yra įpareigota Konstitucijos išlikti neutrali.
Vakarų Ukrainoje rugsėjo 8-23 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus daugiausia NATO šalys, Jungtinės Valstijos ir Turkija.
„Oficialiai patvirtinu, kad, nepaisant visų kliūčių, kaip ir buvo planuota anksčiau, 57 Moldovos kariai prieš valandą autobusu išvyko dalyvauti NATO karinėse pratybose, penktadienį prasidedančiose Ukrainoje“, – teigė Moldovos gynybos ministerijos atstovė.
Moldovą valdo provakarietiška vyriausybė ir prorusiškas prezidentas, todėl sprendžiant užsienio politikos klausimus dažnai pasitaiko jų tarpusavio nesutarimai, ypač kai yra kalbama apie santykius su Rusija ir ES.
Rusija antradienį patikino, kad karinės pratybos „Zapad 2017“, kurias rengs kartu su Baltarusija, bus grynai gynybinio pobūdžio. Be to, šalis atmetė, kaip teigia, neteisingus įtarimus, kad gali prisidengti šiomis pratybomis norėdama įsiveržti į Lenkiją, Lietuvą ar Ukrainą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Ateinantį mėnesį vyksiančiose karinėse pratybose dalyvaus bemaž 13 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių, jose bus naudojama beveik 700 karinės technikos vienetų, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas. Pasak A. Fomino, tokie skaičiai atitinka tarptautinius karinėms pratyboms keliamus reikalavimus.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigė, kad Aljansas pratybas atidžiai stebės, ir paragino jas vykdyti atvirai ir teisėtai.
Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojas Olegas Belokonevas antradienį savo ruožtu patikino, kad visos pratyboms į Baltarusiją atgabentos pajėgos ir technika joms pasibaigus bus atitrauktos.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.
Premjero parlamentarai klausia, kaip šio tilto atsiradimas vertintinas šalies karinio saugumo užtikrinimo požiūriu? Ar pratybų „Zapad 2017“ metu šiam tiltui bus skiriamas padidintas budrumas, siekiant užkirsti kelią galimoms provokacijoms.
Seimo nariams papildomų klausimų kyla dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų panaudojimo tikslingumo, todėl prašoma įvertinti, ar šio projekto įgyvendinimas atitinka viešąjį interesą.
Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Lėšos tilto statybai – maždaug ketvirtis milijono eurų – skirtos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių programos. Tilto ilgis – 78 metrai, plotis – 3,5 metro, keliamoji galia – 40 tonų.
„Nenorime nuvertinti šio naujojo tilto reikšmės vietos gyventojams, bet pažymėtina, kad jo statyba baigta prieš prasidedant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“. Tai gali būti tiesiog sutapimas, tačiau dera atkreipti dėmesį į „Zapad 2017“ pratybų grėsmę Lietuvos ir viso regiono saugumui, ypač turint omenyje bendrą geopolitinę įtampą, – sako vienas iš kreipimosi autorių TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas M. Adomėnas. – Pirmiausia tai yra puolamojo pobūdžio, prieš Vakarus nukreiptos didžiulio masto pratybos. Oficialiai skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, tačiau į Baltarusiją atvykstantys Rusijos kariai su sunkiąja karine technika rodo, kad jų skaičius gali būti gerokai didesnis – daugiau nei įprastai reikalingas treniravimosi tikslais (į tai, beje, dėmesį atkreipė ir Valstybės saugumo departamentas). Tai kelia klausimą, ar pasibaigus pratyboms, visi Rusijos kariai iš ten išvyks“.
Pasak parlamentarų, tai labiau panašu į siekį užtikrinti Rusijos strateginį karinį buvimą Baltarusijos teritorijoje. Tokiu atveju, nepaisant grėsmės, kuri kyla pačios Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei, ši šalis, konservatorių teigimu, taptų Rusijos karinės konfrontacijos su Vakarais, ypač Baltijos valstybėmis, forpostu.
„Neabejotina, kad pratybų metu bus imituojamas karinis konfliktas su NATO, netrūks įvairių provokacijų. Be to, tokios pratybos suteikia ne tik priešo neutralizavimo patirties, bet ir žinių, kaip slapta infiltruoti savo karines pajėgas į kitų šalių teritorijas, ir su kokiomis problemomis jos gali susidurti. Pavyzdžiui, pratybų „Zapad 2013“ metu įgyta patirtis galėjo būti pritaikyta Krymo okupacijos metu, kada Rusijos specialios pajėgos infiltravosi į šį Ukrainos pusiasalį ir per trumpą laiką perėmė jo kontrolę. Tokia pat patirtis 2015 m. buvo panaudota ir karinei intervencijai Sirijoje. Kitas pavyzdys – 2008 m. vykusios Rusijos karinės pratybos „Kavkaz 2008“ netoli sienos su Gruzija nesibaigė karių grįžimu į savo bazes – jie patraukė toliau link Gruzijos, ir nuo to prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas, vedęs prie Abchazijos bei Pietų Osetijos faktinės okupacijos“, – pažymėjo dr. L. Kasčiūnas.
Seimo narių teigimu, neįmanoma užtikrinti, kad pratybų „Zapad 2017“ metu nebus mėginama įgyvendinti vienokią ar kitokią hibridinę operaciją, siekiant provokuoti NATO pajėgas ar patikrinti jų budrumą. „Ypač jautria vieta išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius. Netoli jo ir minėtas naujasis tiltas per Baltosios Ančios upę, kurio parametrai leistų juo lengvai judėti, pavyzdžiui, kariniam šarvuočiui“, – sako kreipimosi autoriai.
Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.
„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.
„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.
Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.
Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.
Lietuvos valstybė buvo atkurta 1990 m., kuriama iki dabar, bet lygiagrečiai vyko ir kitas, iš pradžių net sveikintinas procesas, tačiau tapęs tuo, ką šiandien visi įvardiname kaip pagrindinę šalies problemą. Nuo 1990 m. iki 2017-ųjų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,690 mln. iki 2,849 mln.
Statistika emocijų neturi, tačiau neklysta, per 27 metus šalyje gyventojų sumažėjo 23 proc., – tai reiškia, kad 2108 m. Lietuvoje gyventojų bus – 0. Sausas skaičių grafikas iš pirmo žvilgsnio pateikia absurdišką valstybės kūrimo rezultato prognozę, tačiau jis statistikos teisingumo nepaneigia.
Premjeras Saulius Skvernelis
Iš tiesų per tuos 27 praėjusius metus gyventojų Lietuvoje mažėjo netolygiai, buvo įvairių periodų. Ekonominės krizės, įvairių vyriausybių veiksniai emigravimą iš Lietuvos tai paspartindavo, tai sulėtindavo. Tarkim, šiais metais emigracija padidėjo, todėl atsiranda greitėjimo tendencija. Kreivės susitiktų anksčiau ir tai reiškia, kad į XXII a. Lietuva įžengtų jau su neigiamu gyventojų skaičiumi. Kad šalyje gyventų mažiau nei 0 gyventojų, taip iš tiesų gali būti remiantis tik skaičių teorija, bet ne žmonių visuomenės realybėje. Žinoma, eksploatuoti laukus, vystyti aukštąsias technologijas galėtų ir ne Lietuvos gyventojai, nebūtina tapti ar būti šalies piliečiu, kad galėtum dirbti – tai tik funkcija, užtikrinanti pajamas – vieniems žmonėms išgyvenimo, o kitiems gyvenimo kokybę.
Apie ateitį ciniškai ar teisingai?
Vis dėlto, labiau tikėtina, kad Lietuvoje ir po šimto metų kažkokių gyventojų bus. Kokių ir kiek, dabar Vyriausybė ir sprendžia, gal ne tik apie save pagalvodama, nes vargu ar visi mūsų ministrai, net sportininkai ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, sulauks 100 metų. Tačiau apie savo vaikus jie, kaip ir visi normalūs žmonės, pagalvoja, o vyresnieji pagalvoja ir apie anūkus, kurie galimai to laiko, kai statiškai Lietuvoje nebetūrėtų būti vietinių gyventojų, sulauks.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Dabartinės vyriausybės ir jos vadovo Sauliaus Skvernelio elgsena ir požiūris į emigraciją neatrodo toks jau nenuoseklus. Nėra abejonių, kad statistiką premjeras išsinagrinėja ir tendencijas analizuoja, o tai reiškia, kad ir pamąsto, kaip jis šioje šalyje gyvens toliau ir kas bus tie, kurie su juo ir po jo gyvens. Cinizmas, kuriuo pastaruoju metu kaltinamas S. Skvernelis, būtų kaltinimas, jei pats žmogus cinizmą priskirtų neigiamoms gyvenimo kategorijoms, tačiau jei cinizmas žmogui yra neutrali, normali jo būsena, kaltinimas cinizmu reiškia ta patį, kaip kaltinti žmogų, kad jis žmogus.
Emigracija – normalus reiškinys
Premjero požiūris į emigraciją labai taikliai atskleidžia ir jo požiūrį į valstybę bei jos gyventojus. Koks tas požiūris, S. Skvernelis neslėpė nuo pat pradžių, kai buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų partijos koalicijos paskirtas premjeru. 2017 m. sausio mėn. Žinių radijo laidoje jis konstatavo, kad nuo metų pradžios padidintos „Sodros“ įmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms artimiausioje ateityje gali paskatinti emigraciją ir problemos dėl to nematė.
Taip ir įvyko – emigracija padidėjo. „Esminis dalykas, jeigu mes žiūrime šį momentą, taip – rizikos yra (emigracijos didėjimui), tačiau jeigu žiūrime į perspektyvą, tie žmonės, kuriems didėja atskaitymai į socialinio draudimo fondą, kurie draudžiami įvairiomis socialinio draudimo rūšimis, kai anksčiau jie nebuvo jomis apdrausti, tai jiems suteikiamos papildomos socialinės garantijos tiek dabar gauti išmokas įvairiomis situacijomis, tiek ir ateityje gauti tokią pensiją, kad nereikėtų iš valstybės prašyti papildomos išmaldos. Reikia žiūrėti trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvą“, – laidoje postringavo premjeras.
Visa tai, kas yra „po kablelio“, apie didesnėmis sumomis apmokestintų dirbančiųjų gerovę ateityje, galima priskirti elementariai demagogijai, kurią šis politikas taip pat laiko savaime suprantama savo pareigų ir komunikacijos su visuomene dalimi. Tarkim, toje pačioje laidoje jis postringavo: „Vyriausybė yra pasakiusi, kad per pusę metų peržiūrės visą mokestinę aplinką. Manome, kad turėsime pasiūlymų žmonėms, kurie pradeda savo verslą <…> , Vyriausybė svarsto, kad iš esmės mokesčiai Lietuvoje neturėtų didėti“.
Tačiau tuo pat metu didinami mokesčiai už šildymą, urėdijų, šveitimo bei kitos reformos ne tik kelia, premjero žodžiais „riziką“, bet skatina emigraciją, pasiūlymų verslą pradedantys žmonės laukia iki šiol, o tai ką Vyriausybė pamatė peržiūrėjusi visą mokestinę politiką, ir atsispindi artimiausius mokesčių pakeitimus numatančiuose įstatymų projektuose: laikinas pajamų padidinimas skurdžiausiai uždirbantiems; pajamų sumažinimas daugumai aktyviausių dirbančiųjų (PVM mokesčio padidinimas), ir pajamų padidinimas daugiausiai uždirbantiems („Sodros“ įmokų lubų jiems įvedimas).
Pasisekė – reikalingi, nepasisekė – emigruokite
Kokią ateities viziją premjeras įsivaizduoja ir kam bus sudarytos galimybės Lietuvoje gyventi ateityje, galima sužinoti ne tik iš S. Skvernelio svaičiojimų, bet ir pasiklausius tų socialinių partnerių, su kuriais premjeras sutinka kalbėti, girdi, ką jie siūlo ir jų pasiūlymus bei pageidavimus įgyvendina. Tarkim, po kovo mėn. įvykusio S. Skvernelio susitikimo su investuotojais, kur buvo tariamasi dėl Darbo kodekso pakeitimų ir investuotojai turėjo savų pageidavimų, asociacijos „Investors‘ Forum“ (IF) valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas informavo žiniasklaidą, kad IF vyriausybei pristatė savo 13 pasiūlymų, kaip pagerinti šalies investicinį patrauklumą, įskaitant prašymą premjerui išspręsti „Sodros“ lubų įvedimo klausimą.
Pats premjeras po šio susitikimo apie investicijų pritraukimą aiškino, kad „<… > reikia užsienio ir vietos investuotojams leisti kurti konkurencingas darbo vietas, kurios leistų gauti žmonėms tokias pajamas, kad jie galėtų oriai gyventi ir pragyventi šalyje. Tam reikia, kad verslas nekonkuruotų darbo užmokesčiu, o varžytųsi darbo našumu. Tai turime skatinti ir tikrai skatinsime verslą investuoti į modernias technologijas fiskalinėmis ir mokestinėmis paskatomis“, – tuomet premjero žodžius citavo „Verslo žinios“.
Žygiuoja protestuojantys pensininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visa tai reiškia, kad „Sodros“ lubos nėra premjero pro langą žiūrint išmąstytas Lietuvos gelbėjimo planas. Yra plano autoriai, kurie ne tik kalbas parašo, bet ir nukreipia Vyriausybės vadovo žvilgsnį reikiama kryptimi. Priklausote tai grupei – išgyvensite, Lietuvos ateitis jums skirta, nepriklausote – emigruokite, vyriausybė neturi ko jums pasiūlyti. Ciniška, bet toks yra premjero pateikiamas pasirinkimas Lietuvos piliečiams.
Ateitis – elitui
Nuvilnijus pirmajai vyriausybės pristatytų numatomų mokestinių įstatymų pakeitimų komentarų bangai, premjeras žiniasklaidai išplatino tekstą, kuriame teigiama: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau. Jei paprasčiau – tiems, kurie uždirba 6000 eurų ir daugiau „į rankas“. Kodėl? Filosofija labai paprasta. Tokias algas gauna patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“.
Sunku būtų patikėti, kad tokia mokesčių naštos lengvinimo turtingiesiems argumentacija paties S. Skvernelio parašyta, o ne jam talkinančių komunikacijos specialistų, nes situacija itin subtili, tyčiojamasi iš Lietuvos gyventojų daugumos, tačiau šio teksto tikslas juk yra įtikinti daugumą gyventojų, kad jais rūpinamasi ir juoda yra balta. Paprastai S. Skvernelis nesismulkina, rėžia iš peties, kad bus taip, ir daro kaip „užrėžęs“, o šiuo atveju bandoma argumentuoti, įtikinti.
Vis dėlto tas pačias mintis premjeras išdėstė ir žodžiu, susitikimuose su žiniasklaida pristatydamas numatomus mokesčių pakeitimus, tad tenka konstatuoti, kad tokia verslininkų formuluojama jų švenčiausia nauda valstybei, premjeras įtikėjo, arba jų ir premjero požiūriai sutapo.
Valstybė – didelė įmonė
Bene taikliausiai premjero elgseną ginant verslininkų, investuotojų forumo išsakytus pageidavimus apibūdino politologas dr. Kęstutis Girnius. Anot jo, S. Skvernelis kalba ne kaip premjeras, bet kaip viršininkui siekiantis įtikti Lietuvos turčių asociacijos spaudos atstovas.
Protesto mitingas prie Lietuvos Vyriausybės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kai stambųjį verslą atstovaujantys savininkai ir valdytojai bei investuotojai tvirtina, kad jie atneša didžiausią naudą visuomenei, kuria ir išlaiko darbo vietas, sumoka valstybei daugiausia mokesčių į biudžetą – tai suprantama, jie atstovauja savo socialinei grupei ir ją gina. Tačiau, kai taip pradeda tvirtinti vyriausybės vadovas, reiškia kad valdžia jau atvirai pradėjo tarnauti tiems, kurie valstybę įsivaizduoja su verslininkų sukurtomis darbo vietomis, sumokėtais mokesčiais ir jų grupės teikiama neįkainuojama nauda visuomenei.
Tai, kad verslininkų tikslas pelnas ir nieko kito, darbo vietos jiems reikalingos tol, kol jos neša pelną ir kol nerandama geresnio būdo pelnui gauti, tarkim, rankų darbą pakeičiant robotais ir pan., nutylima. Nutylima ir tai, kad verslas neužsiima socialine pagalba ir Lietuvoje kratosi visų įmanomų įsipareigojimų kitoms visuomenės grupėms, tarkim, priimant į darbą nesibodi pasidomėti, ar moteris neturi mažų vaikų, o vyresnio amžiaus piliečiams pareikšti, kad ieškomi jauni, gabiausi, išsilavinę ir perspektyvūs (t.y. ilgai galėsiantys nešti pelną) darbuotojai.
Kai savanaudiškas žmonių pelno siekimas premjero galvoje tampa „rūpinimusi žmonių ir visuomenės gerove“ – reiškia, kad demokratinę valstybės sistemą ištiko krizė. Nes valstybė tampa tik bankeliu, kuris perdalina pinigus, stengdamasis jų kuo daugiau surinkti iš visur, kur tik įmanoma, o daugiausia įmanoma iš tų, kurių yra šalyje daugiausia – tai vartotojai, jiems ir tenka pagrindinė mokesčių našta. Dalį surinktų lėšų „bankelis“ nenoriai turi atiduoti (ar pamaitinti per įvarius „maisto bankus“, nes taip pigiau) tiems, kurie ateis prašyti išmaldos – pensininkams, bedarbiams, neįgaliesiems ir kt. skurdžiams. O tų, kurie išmaldos neprašys (emigrantų), jų „bankelio“ suvestinėse ir nesimatys. Su entuziazmu „bankelis“ investuoja, leidžia pinigus ten, kur jie duos didžiausią grąžą, t.y. uždirbs tą patį pelną. Neįtikėtina, bet tai yra ne tik normalus lietuviškos verslo įmonės, bet ir demokratinės šalies vyriausybės veiklos modelis.
Emigravimo skatinimo planas veiksmingas
Negalima teigti, kad dėl situacijos, kuri ištiko Lietuvą, kalta būtent ši Valstiečių ir žaliųjų partijos valdžia ir jų paskirtas premjeras. Šimtais tūkstančių Lietuvos piliečių šalį paliko per 27 metus, į valdžią atėjus dabartiniams politikams, procesas tik paspartėjo ir nebūtų dramatizuotinas, jei ne vienas esminis dabartinės valdžios bruožas. Jeigu iki tol socialinė, demografinė, ekonominė aklavietė, į kurią šalis palengva ritosi, buvo patyrusių politikos vilkų dangstoma aptakia retorika, įvairiais beprasmiškais „Grįžkime į Lietuvą“ projektais ir politinių jėgų susitarimais: „Ką reikėtų keisti, kad išeiviai prisimintų savo šalį ir sugrįžtų“ – tai dabar matome „nuogą karalių“.
Mokytojai protestuoja. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dabartinei valdžiai emigracija nebėra problema, o ko gero, priešingai. Jei žmonės išvažiuos, ypač iš kaimų, bus galima pigiau supirkti dirvonuojančias žemės. Dideliems žemės plotams apdirbti reikės palyginti nedaug dirbančiųjų, be to, valdyti, kad ir sudėtingą žemės ūkio techniką, gali bet kas, ne tik Lietuvos gyventojai. Premjeras tokias vizijas ir įgyvendina, tarkim, atsižvelgiant į darbdavių interesus palengvindamas jiems darbuotojų atsivežimo iš trečiųjų šalių ir jų įdarbinimo sąlygas.
Kodėl ir kam emigracija naudinga?
Savaime suprantama, kad nereikės daug darbuotojų ir investuotojams, dirbantiems keliuose verslo centruose šalyje, informacinių technologijų (IT) plėtros centru Lietuva netapo, be to, IT ir nėra darbo vietoms imli sritis, nereikės daug Lietuvos piliečių ir ten. Todėl tie, kurių nereikės, yra „pertekliniai“ ir geriausia būtų jais atsikratyti. Su kokiomis problemomis Lietuva susidurtų, jeigu šie išvykę iš Lietuvos 850 tūst. gyventojų būtų Lietuvoje? Juk tie emigravusieji nėra 850 tūkst. darbdavių. Jų išvykimas taip pat gali reikšti ir tai, kad 23 proc. Lietuvoje mažesnė bedarbystė, nei ji galėtų būti, jei šie žmonės būtų šalyje pasilikę. Lietuvos biudžetas vis dar susidoroja su socialinių išmokų dydžiais, kuriuos reikia atiduoti išmaldų iš valstybės gavėjams.
Protesto akcija prie Vyriausybės rūmų. Slaptai.lt nuotr.
Būtent tai ir pagrindžia vyriausybės vadovo vadinamąjį ciniškumą. Jis tikras ir natūralus, nes vizija – dvi Lietuvos. Kuo daugiau išvažiuos pirmosios, skaitlingiausios grupės, kaimų, inteligentijos, miestų ofisiukų darbuotojų, tuo geriau gyvensis antrosios Lietuvos, darbdavių, investuotojų, aukštųjų technologiją kūrėjų grupei, anot premjero tiems, kurie „patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“. Tokia Lietuva ir kuriama, toks ir yra šios vyriausybės tikslas. O kiti piliečiai, neapdovanoti gabumais, neįgiję aukštos kvalifikacijos ir paklausios specialybės, ne vadovai, o tarnautojai“, paprasčiausiai valstybėje ir nereikalingi, tad ir labai gerai, kad jie emigravo, emigruoja ir emigruos, ir ši vyriausybė dėl to jokios rizikos valstybės ateičiai nemato.
Reikalingi ir nereikalingi socialiniai partneriai
Iš esmės, identiška S. Skvernelio nuostata atsispindi ir jo bendravime su socialiniais partneriais. Pas premjerą durys atviros investuotojų forumo nariams, bet uždaros miškininkams, švietimo darbuotojams, darbininkų profsąjungoms. Jiems durys atviros prie kasų bilietams į vieną pusę iš Lietuvos.
Kad ši vyriausybė ypatingai skirtųsi nuo visų kitų, kurių Lietuvoje jau buvo 17, negalima teigti, tačiau S. Skvernelio vyriausybė „atidengė kortas“, ne tik parodė, kur ėjome ir kur atėjome, bet ir tai, kad kito kelio ir nebuvo nuo pat pradžių, ši vyriausybė jo neturi ir net nebandys ieškoti.
Jei šalies piliečiai būtų avinų banda, šioje vietoje būtų galima padėti tašką – 2108 m. atkurtoji Lietuvos valstybė savo egzistenciją baigs. Mes to keisto laiko nesulauksime, yra šiokių tokių vilčių, kad šios vyriausybės skatinamas emigracijos procesas bus pristabdytas, premjero elgsenos būdas, dėstomi išminties perlai ir realūs veiksmai daugumai piliečių nepatiko, S. Skernelio reitingai su trenksmu ritasi žemyn ir neigiami skaičiai jau pradeda dominuoti. Šiuo atveju skaičių teorija tikrai teisinga. Tačiau klausimas, kaip ištiks ir koks bus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sukurtos situacijos ir jų ciniškojo premjero epilogas – nevienareikšmis.
Šiapus ir anapus sienos: kokie scenarijai galimi?
Profsąjungos, reorganizuojamų švietimo įstaigų darbuotojai gąsdina, kad rudenį prasidės streikai. Jei šildymo sezonas prasidės anksčiau, gali prisiminti, kad nėra avinų banda ir pagrindinė Lietuvos gyventojų grupė, įvairiose srityse, įmonėse ir įstaigose dirbantys miestų gyventojai, ypač Valstiečių ir žaliųjų valdžios bei jų premjero nemėgstami vilniečiai, vartojai ir pagrindiniai mokesčių valstybėje mokėtojai.
Šalia to, valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, rugsėjo pabaigoje spręs – pabėgti ar pasilikti skęstančioje galeroje. Visa tai būtų normali, galbūt net iš tiesų atsinaujinimą paskatinanti visuomenėje, valstybėje, valdžios įstaigose įvykių eiga, jeigu ne vienas „bet“. Už sienos prasidės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, kuriose bus repetuojami imperinės valstybės armijos veiksmai ne tik šalyse, kur pratybos vyks, bet ir veiksmai į vakarus nuo Baltarusijos. O tai reiškia, kad tikėtini tokie ateities scenarijai. Vienas jų – vyriausybė remdamasi tikra ar tariama grėsme Lietuvai bandys visuomenės nepasitenkinimą nukreipti kitomis kryptimis, visus nenorėjusius emigruoti apkaltins šnipinėjimu nedraugiškos Lietuvai šalies naudai.
Rusiška agresija
O antras scenarijus – „Zapad“ grėsmė yra arba taps ne tariama, o išties reali, jei visuomenės nepasitenkinimas bus reiškiamas ypač audringai. Taip pat klausimas, ar yra tik atsitiktinumas, kad įvykiai šiapus sienos ir reikšmingi įvykiai anapus sienos, jau panašu, kad sutaps, nors niekas šiuo metu negalėtų prognozuoti nepasitenkinimo vyriausybės sprendimais Lietuvoje intensyvumo bei būdų, kaip tai bus išreikšta, kaip ir „Zapad“ pratybų tikrųjų tikslų Baltarusijoje.
Nereikia pamiršti, kad Rusija ne tik planuoja ir įgyvendina savo imperines strategijas, bet ypač mėgsta pasinaudoti palankiomis situacijomis bei tokias situacijas kurti. Kokia rolė šioje Lietuvai nepalankioje strategijoje tenka S. Skverneliui? Daugelis jo sprendimų beprasmiški, tai pripažįsta įvairių sričių ekspertai, ekonomistai, švietimo ir mokslo specialistai, politologai, socialiniai valdžios partneriai, kuriems durys į vyriausybės kabinetus, atėjus S. Skverneliui, užsidarė.
Be to ir pats, tegu ir beprasmiškų sprendimų pristatymo visuomenei būdas, būdingas šiam buvusiam policininkui, provokuoja. Cinizmas yra prognozuojama žmogaus savybė, ji neįgyjama per vieną dieną. Tad kyla dar vienas kontraversiškas klausimas, ar tokių krizinių situacijų visuomenėje kūrimas yra tik paties žmogaus charakterio, žinių ir akiračio ribų sąlygotas, ar toks žmogus tėra įrankis, kitų gudresnių, suinteresuotų valstybių, socialinių grupių ar turtingų žmonių rankose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš vizitą į Estiją, kur vyks Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento susitikimas, LRT Radijui pabrėžė, kad tai, jog JAV įstatymų leidėjai patvirtino sankcijas, susijusias su Kremliaus energetiniais projektais ir kišimusi į kitų valstybių vidaus politika, yra rimtas signalas.
„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai“, – laidai „Ryto garsai“ tvirtino D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė džiaugėsi, kad ar kartą bus galima išsakyti savo nuomonę dėl įvairių klausimų – tiek saugumo, tiek dvišalio bendradarbiavimo. „Naudojamės proga, kad būsime visi trys prezidentai – tiek Latvijos, tiek Estijos, tiek aš. Žinoma, pirmiausia kalbėsime apie saugumo reikalus, nes JAV yra viena svarbiausių NATO šalių – ir kaip NATO narė, ir kaip dvišaliu pagrindu labai aktyviai dalyvaujanti užtikrinant mūsų saugumą.
Bus daugiau kariuomenės, padvigubinta oro policija, „Zapad“ pratybų metu – daugiau JAV karių, technikos, laivų. Tai rodo ypatingą dėmesį mūsų regionui. Girdėjome pažadą tiek iš JAV prezidento, tiek iš viceprezidento. Matome, kad pažadas aktyviai įgyvendinamas įvairiais būdais“. – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės nuomone, vien tai, kad JAV įstatymų leidėjai, abeji rūmai, patvirtino sankcijas ir jos būtent susijusios su Kremliaus energetiniais projektais ir Kremliaus kišimusi į kitų valstybių vidaus politiką (būtent į JAV politiką, taip pat ir į JAV rinkimų procesą) jau yra rimtas signalas. „Šis sprendimas“ Labai gerai vertinamas, nes labai aiškiai parodoma, kad Kremliaus manipuliacijos nebus toleruojamos bent jau JAV.
„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai. Mūsų atveju dar nebuvo kišimosi į rinkimus, bet, matome, visko gali būti.
Išties matome labai daug požymių nekonvencinio, agresyvaus kišimosi į kitų šalių reikalus. Taip pat – manipuliacijų elementus, propagandos, melagingų žinių kūrimo atskirose šalyse elementus. Labai gerai, kad JAV įstatymų leidėjai išdrįso tai vertinti labai aiškiai, labai griežtai“, LRT Radijui sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.
Lietuvos socialinių tyrimų centro pernykštis tyrimas „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ atskleidė, jog vos 17 proc. lietuvių mano, kad Lietuvos gyventojai pasirengę arba visiškai pasirengę atremti priešo agresiją.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo klausimu nusiteikusių skeptiškai yra 53 proc. Lietuvos kariuomenės galimybės vertinamos geriau – 31 proc. apklaustųjų pareiškė maną, kad ji pasirengusi apginti šalį, 42 proc. tuo abejojo. Na, ir į tiesų klausimą – jei kiltų karas, ar eitumėte ginti savo valstybės? – 2014 metais 57 proc. respondentų atsakė taip, 14 proc. – ne, 29 proc. pareiškė nežiną, 2016-aisiais atsakymai pasiskirstė taip: 49 proc. – taip, 34 proc. – ne, 17 proc. – nežinojo.
Ir pasaulyje sudaromas reitingas pagal atsakymą į klausimą „Would You fight for your country?“ (Ar kautumėtės už savo šalį?). Europoje už tėvynę labiausiai pasirengę kovoti suomiai (74 proc.) ir ukrainiečiai (62), vangiausi gynybos požiūriu vakarų europiečiai, pavyzdžiui, teigiamai į šį klausimą atsako vos 19 proc. belgų, 18 proc. vokiečių, 15 proc. Nyderlandų piliečių.
Kai kalbama apie militaristines tendencijas ir Baltijos regione, ir pasaulyje, jas žyminčiu indikatoriumi gali būti jau paminėta Suomija, turinti drastiškos konfrontacijos su Rusija patirties praėjusiame amžiuje. Taigi keletas faktų. Liepos 15-ąją šioje šalyje įsigaliojo Teritorinio stebėjimo įstatymo bei Baudžiamojo kodekso pataisos, išplečiančios valdžios galias dėl vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ (kariškių be skiriamųjų ženklų) keliamos grėsmės. Be abejo, turimi galvoje 2014-ųjų vasarį Kryme pasirodę rusų specialiųjų tarnybų kariškiai, po ko pusiasalis galų gale buvo Rusijos aneksuotas.
Pagal pataisas įvažiavimas į Suomiją ir buvimas joje kariškiams be skiriamųjų ženklų visiškai uždraustas, įstatymo pažeidėjams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2014 metų rugpjūtį Suomijos gynybos ministras Carlas Haglundas informavo, jog jo šalis kartu su Švedija atveria teritorijas NATO greito reagavimo pajėgų dislokavimui katastrofų, ypatingų situacijų bei grėsmių saugumui atvejais. 2016-ųjų sausį Suomijos užsieinio reikalų ministerija paskelbė nagrinėjanti šios šalies įstojimo į NATO pasekmes, o spalį pasirašė su JAV bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje, kuri numato ir bendrus suomių ir Amerikos kariškių mokymus.
Liepos 14-osios „The Wall Street Journal“ numeryje pasakojama apie po Helsinkiu esantį požeminį miestą kaip vieną svarbiausių Suomijos sostinės gynybos forpostų, kurio užduotis būtų suteikti prieglobstį visiems (virš 600 tūkstančių) Helsinkio gyventojams bei užtikrinti Suomijos vyriausybės funkcionavimą išorės invazijos atveju. Iš kurios pusės toji potenciali invazija – per daug spėlioti nereikia. Požeminis objektas egzistuoja seniai, tačiau aktualizuotas būtent dabar, artėjant rugsėjį vyksiantiems Maskvos inicijuotiems kariniams mokymams „Vakarai-2017“.
Kovą Suomija irgi tikriausiai dėl visa ko surengė mokymus potencialaus jos vyriausybinių objektų užgrobimo atveju, ir pagaliau – 10 NATO ir ES valstybių Helsinkyje šių metų rugsėjį baigs steigti hibridinio karo veiksmų tyrimo centrą.
Suomija paminėta kaip geografiškai artimiausias pavyzdys, tačiau apskritai pasaulis ginkluojasi, karinio aktyvumo apraiškų kiek nori tiek toliau nuo mūsų, tiek čia pat. Liepos 21-28 dienomis Baltijos jūroje vyksta pirmas etapas Rusijos bei Kinijos karinių jūrų pajėgų mokymų (pirmą kartą surengti 2012-aisiais), kuriuose dalyvaus apie 10 įvairių klasių laivų bei virš 10 lėktuvų ir sraigtasparnių. Mokymų tikslai argumentuojami standartiškai – jie skirti įnešti Rusijos-Kinijos indėlį į pasaulinio vandenyno saugumą. Tačiau kažkodėl pusiau uždaroje Baltijos jūroje.
O juk visai neseniai, Šaltajam karui pasibaigus, visi atsipūtė – šiųmetinė Nyderlandų užsienio politikos tarybos paskebta ataskaita konstatuoja šalies armijos kovinį nepasirengimą, kurį iki bazinio lygio pavyks atstatyti geriausiu atveju iki 2021-ųjų su sąlyga, jei bus padidintos mažiau nei procentą nuo BVP siekiančios gynybos išlaidos (Europos vidurkis – 1,4 proc.).
Panašu, atsipalaidavimo laikai bent taktinėje perspektyvoje baigiasi –analitinės kompanijos „IHS Markit“ ekspertai, išanalizavę 105 valstybes, kurioms tenka 99 proc. pasaulinių karinių išlaidų, nustatė, jog šios tam reikalui pernai išleido 1,57 trilijono dolerių, 200 milijonais daugiau nei 2015 metais, ir tos išlaidos turi tendenciją augti – „IHS Markit“ prognozuoja, jog 2020-aisiais pasaulis gynybai išleis 1,63 trilijono dolerių.
Stokholmo pasaulio problemų tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, pirmos pagal karines išlaidas tradiciškai yra Jungtinės Valstijos, pernai tam reikalui skyrusios 611 milijardų dolerių (1,7 proc. daugiau nei 2015 metais), antra Kinjja su215 milijardais (5,4 proc. daugiau negu 2015-aisiais), trečioje pozicijoje Rusija, padidinusi karines ilšaidas iki 69,2 milijardo dolerių ir išstūmusi iš šios vietos Saudo Arabiją (pastaroji vis tiek išleido labai solidžią 63,7 milijardo sumą, bet tai 30 proc. mažiau nei užpernai).
Penketuką užbaigia Indija su 55,9 milijardais dolerių. SIPRI duomenimis, pasaulinės gynybos išlaidos augo pirmą kartą po 2011-ųjų, ginklavimosi paūmėjimo priežastys – Rusijos intervencija Ukrainos rytuose, terorizmas, migrantų krizė ir išaugusi įtampa Pietų Kinijos jūroje. Savaip simboliška, kad šių metų balandį JAV pirmą kartą istorijoje nutarė mokomiesiems skrydžiams Europos Sąjungos rytuose, Estijoje, lakinai dislokuoti savo moderniausius naikintuvus bombonešius F-35.
Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gal ir pasirengęs pragmatiškiems sandoriams su Maskva, bet agresyvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika galimybių tam nesuteikia, ir JAV karinis bei politinis elitas jau vertina Rusiją kaip priešininkę, panašią į Sovietų Sąjungą „Šaltojo karo“ laikais.
NATO gynybinės išlaidos auga, Amerikos karinis kontingentas dislokuotas rytų Europoje, JAV lėktuvnešiai plaukioja už kelių kilometrų nuo Rusijos sienos, Vašingtone vis garsiau kalbama apie galimybę tiekti Ukrainai kovinę ginkluotę. Maskva įtariama pažeidžianti 1987 metų susitarimą dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų draudimo, jau kurį laiką atliekanti virš 500 kilometrų galinčių skristi sparnuotųjų raketų bandymus ir šių metų pradžioje kariniam budėjimui dislokavusi du jų batalionus. Reaguodamas į tai Pentagono jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas generolas Paulas J. Selva liepos 18-ąją pareiškė, jog Amerika irgi pasirengusi dislokuoti vidutinio nuotolio raketas.
Savaitraštyje „The WallStreet Journal“ praėjusių metų rugsėjo 21-ąją paskelbtoje publikacijoje buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas prisiminė savo vizitą Maskvoje 2009-ųjų gruodį, kai akivaizdžiai gavo pajusti, jog Rusijos prezidentas linkęs mesti iššūkį po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusiai pasaulio tvarkai, prie kurios kūrimo Amerika svariai prisidėjo, ir paragino JAV nevengti pasaulio žandaro vaidmens.
Pasak politiko, turėjęs galimybę dirbti įvairiuose postuose, jis puikiai supranta, kokia svarbi yra Jungtinių Valstijų lyderystė – tarptautinei bendruomenei gyvybiškai reikia Amerikos prezidento, kuris būtų pasirengęs vadovauti laisvajam pasauliui prieš V.Putino tipo autokratus. Deja, prie prezidento Baracko Obamos Amerikai ir Europai „prisnūdus“ V.Putinas įsivėlė į Basharo al Assado palaikymo operaciją Sirijoje ir pamėgino pristatyti Rusiją kaip pasaulinę galybę, ginčijančią JAV įtaką. Ir Europoje Rusijos prezidentas siekia atsiriekti kuo didesnę įtakos zoną (aišku, kitas klausimas, kaip sekasi) bei įtvirtinti savo šalį kaip regioninę galią, be abejo, irgi Jungtinių Valstijų įtakos sąskaita. Tai vos pora revanšizmo pavyzdžių, kai autokratai ginčija pasaulio tvarką, kuri po Antrojo pasaulinio karo užtikrino planetai ramybės (net jei kai kada sąlyginės) ir progreso periodą.
Amerikos globalus policinio stabilumo „skėtis“ – tai maždaug 580 karinių bazių visame pasaulyje, kurios užtikrino, jog 72 metus planetoje nekilo globalių konfliktų (nors lokalių karų netrūko ir netrūksta). Pastovus JAV karininio laivyno buvimas tarptautiniuose vandenyse užtikrina laisvą jūrinį tranzitą, kuriuo vyksta 90 proc. pasaulinės prekybos. Ši galia taikos vardan bent iki šiol veikė todėl, kad absoliuti dauguma pasaulio valstybių pasitikėjo amerikietišku žanadaru su jo ištikimybe demokratijai bei įstatymo viršenybei. Pasak „Gallup International“ balandį atliktos apklausos, 41 proc. respondentų 68 šalyse nori JAV kaip potencialios karinės sąjungininkės, Rusiją rinkosi 15 proc, Kiniją 10 proc. apklaustųjų.
Be abejo, dominuojantis Vašingtono užsienio politikos motyvas yra JAV nacionalinių interesų įtvirtinimas, o ir per daugiau kaip 70 po Antrojo pasaulio karo prabėgusių metų Amerika kaip pasaulinis žandaras daug kur „perlenkė“ – Vietname, Irane (kur inicijavo valstybės perversmą 1953-aisiais ir dabar pati „ragauja“ tos iniciatyvos vaisius), kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse, įsiverždama į Iraką 2003-aisiais jau pasibaigus Šaltajam karui.
Deja, be „perlenkimų“ mūsų pasaulyje, panašu, neapsieinama, tačiau klaidų buvimas nereiškia, jog reikia vaikyti visą policiją. Juo labiau, kad Amerika gali didžiuotis prisidėjusi prie Pietų Korėjos, Vokietijos, Japonijos sėkmės istorijų, o ir rytų bei Vidurio Europos šalys po Šaltojo karo juda pagal vakarietiško vystymosi modelį. Nors ne be slysčiojimų, tai Amerika pirmauja kovoje su „Islamo valstybės“ bei „al Qaedos“ teroristais Sirijoje, Irake, Afgansitane, Pakistane, Somalyje, Jemene, Libijoje ir „dukterinėmis“ jų grupuotėmis Afrikoje (tokiomis kaip „Boko Haram“).
Pasaulis mėgsta kritikuoti Ameriką kaip „pasaulio žandarą“, ypač rusų propaganda kusrsto antiamerikietiškumą pasaulyje, užtat pažiūrėkime, kiek geopoltinių „malkų” paskaldė Maskva per tik prasidėjusį 21 amžių. Didelė atsakomybė lemia ir galingą kritiką, vis dėlto dominuojantis leitmotyvas daugelio planetos politikų pasisakymuose toks: vienintelis už Amerikos lyderystę blogesnis dalykas yra JAV mėginimas tos lyderystės kratytis.
Deja, nacionalistas ir į protekcionizmą linkęs prazidentas D.Trumpas bent retorikos lygmenyje ir bent prezidentavimo pradžioje mėgino tęsti Amerikos izoliacionizmo politiką, todėl gal kiek paikai nuskambėjo nemažos pasaulio žiniasklaidos džiūgavimas, esą „pasaulio žandaras“ grįžo, kai balandžio pradžioje JAV netikėtai 59 raketomis „Tomahawk“ smogė karinei oro bazei Sirijoje, iš kur, kaip paskelbė prezidentas D.Trumpas, buvo įvykdyta ataka panaudojant cheminį ginklą.
Tiesa, šiuolaikinis pasaulis ypač permainingas, taigi nepaisant JAV prezidento sunkiai prognozuojamo būdo esama ir šiokio tokio pagrindo vadinti jį Vakarų pasaulio gynybos terapeutu, kai prezidentas D.Trumpas kategoriškai reikalauja iš NATO sąjungininkų didinti karines išlaidas. Pradinis susitarimas kuriant Aljansą buvo toks, kad 50 proc. NATO gynybos išlaidų dengia JAV ir Kanada, likusią dalį visi kiti, prie dabartinio santykio 70 proc. išlaidų tenka Amerikai ir Kanadai.
Ne vien ponas D.Trumpas, visi sutinka, kad tai netinkama. Savotiškas faktas – galų gale įkalbėta Vokietija lėtai kels karinį biudžetą iki 2 proc. (dabar skiria 1,2 proc.) vos ne iki kito dešimtmečio pabaigos, bet kai pakels, jos karinis biudžetas bus didesnis negu Rusijos. Apskritai skaičiai nurodo tendenciją planetai judėti naujo globalaus šaltojo karo link, todėl Amerikos kaip kad ir šiaip ne taip stabilizuojančio faktoriaus vaidmuo vėl auga.
