Keičiasi NATO energetinio saugumo kompetencijos centro vadovas – antradienį šiame centre Vilniuje rengiama oficiali centro direktoriaus pasikeitimo ceremonija. Nuo 2014 metų rugpjūčio centrui vadovavusį pulkininką Gintautą Bagdoną pakeis jau centrui nuo įkūrimo pradžios 2012 m. liepą vadovavęs pulkininkas Romualdas Petkevičius.

Ceremonijos metu pasikeis ir centro direktoriaus pavaduotojas – Prancūzijos kariuomenės karininkas pulkininkas leitenantas Pascalis Fernandezas keičia Prancūzijos kariuomenės atstovą pulkininką Jeaną Marką Bouilletą.

Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, NATO energetinio saugumo kompetencijos centre tarnaujančių šalių atstovai, NATO šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kiti svečiai.

Vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigęs pulkininkas G. Bagdonas išvyksta į tarnybą Gruzijoje, kur eis sąveikos karininko pareigas NATO ryšių biuro grupėje Tbilisyje.

Pulkininkas R. Petkevičius iki paskyrimo į NATO energetinio saugumo kompetencijų centro direktoriaus pareigas ėjo nacionalinio sąveikos atstovo transformacijai pareigas NATO vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų vadavietėje Norfolke, JAV.

Per savo karjerą krašto apsaugos sistemoje be vadovavimo NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui 2012-2014 m., R. Petkevičius taip pat yra vadovavęs Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamentui, tarnavo Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje, yra ėjęs Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas.

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis pradėjo nuo Karinių oro pajėgų. R. Petkevičius yra įvertintas Karininko kryžiumi ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, JAV ordinu „Už nuopelnus“, krašto apsaugos sistemos medaliu „Už nuopelnus“, įstojimo į NATO medaliu.

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Čekijos ir Suomijos. Artimiausiu metu planuoja prisijungti Ukraina.

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo bei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas.

Šiuo metu centras organizuoja konferenciją-parodą „Inovatyvūs energetiniai sprendimai taikomi karyboje“, kuri lapkričio 14-16 dienomis vyks „Litexpo“ rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.14; 05:57

Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d. (Dubrovnikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.

Dvišaliame susitikime aptartas šalių bendradarbiavimas energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginiai ekonominiai projektai, bendradarbiavimas ES ir NATO, geopolitinė situacija, padėtis Europoje po „Brexit“.

„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pabrėžė Prezidentė.

Lietuva ir Lenkija yra svarbios ekonominės partnerės – šalis sieja glaudūs prekybiniai ryšiai ir bendri infrastruktūriniai projektai, investicijos. Lenkija yra antra Lietuvos prekybos partnerė, penkta pagal tiesiogines užsienio investicijas.

Šalys vienodai vertina Rusijos vykdomą politiką ir vienija jėgas užsitikrindamos karinį saugumą.

Pasak Prezidentės, po Varšuvos NATO viršūnių susitikimo Lietuvą ir Lenkiją sieja bendra atsakomybė užtikrinant, kad sąjungininkų pagalba regione būtų išnaudota kaip galima efektyviau.

Dvišaliame susitikime Prezidentai aptarė galimybes JAV pajėgas dislokuoti rytinėje Lenkijos dalyje, kad, esant būtinybei, bet kurią šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas. Tai padidintų Suvalkų koridoriaus saugumą ir užtikrintų, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys nebus izoliuotos nuo NATO paramos.

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai akcentavo, kad abiejų šalių saugumui gyvybiškai svarbu ir toliau užtikrinti kuo didesnį Aljanso partnerių įsitraukimą ir dalyvavimą regione, didinti tarptautinių pratybų skaičių, plėsti infrastruktūrą, vykdyti kariuomenių modernizaciją, užsitikrinti sklandų raketinės gynybos sistemos sukūrimą ir naudojimą visų Aljanso šalių saugumui.

Prezidentai susitikime taip pat aptarė dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL tiesimas, elektros tinklų sinchronizacija, Astravo AE saugumas – bendras Lietuvos ir Lenkijos interesas.

Prezidentė pabrėžė, kad dujotiekis yra strateginės reikšmės projektas ne tik regiono, bet ir visos ES energetiniam saugumui, todėl labai svarbu, kad šis projektas būtų užbaigtas kuo greičiau. Taip pat būtina toliau vykdyti bendrus projektus dėl elektros tinklų sinchronizacijos, kuri svarbi susijungimui su kontinentine Europa.

Lietuvą ir Lenkiją vienija ir Astravo AE keliamos grėsmės. Prezidentės teigimu, ši Lietuvos pašonėje kylanti jėgainė, statoma pamynus tarptautinius susitarimus ir branduolinius saugumo standartus, yra bendras Lietuvos ir Lenkijos bei visos ES rūpestis. Būtina vieninga kaimyninių šalių ir visos tarptautinės bendruomenės laikysena reikalaujant branduolinės saugos.

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai kalbėjo ir apie Europos ateitį po „Brexit“ referendumo, aptarė, kaip užtikrinti savo piliečių saugumą ir teises JK, kad jie būtų apsaugoti nuo smurto, diskriminacijos ir neapykantos kurstymo. Prezidentų susitikime pabrėžta, kad Lietuvos ir Lenkijos interesas, kad derybose su JK dėl pasitraukimo iš ES būtų išsaugoti visi 4 kertiniai – laisvo prekių, žmonių, kapitalo ir paslaugų judėjimo principai.

Po susitikimo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dubrovnike dalyvaus Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų bendradarbiavimo iniciatyvai skirtame forume.

Tai jau ketvirtas šiemet Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susitikimas tarptautiniuose formatuose: metų pradžioje Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai kartu dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, pavasarį susitiko Branduolinio saugumo konferencijoje Vašingtone, neseniai Prezidentai bendravo Varšuvos NATO viršūnių susitikime.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos prezidentas Andžėjus Dūda.

2016.08.25; 16:15