Šiandien, 2022-04-07, per LRT radiją transliuotame pokalbyje apie rengiamą vadinamąjį desovietizacijos įstatymą Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pareiškė, kad jokiu būdu negalima liesti sovietų karių kapinių.
Taip, jei kapinės yra deramoje vietoje, su šia mintimi būtų galima sutikti (žinoma, pašalinus iš jų visus sovietų okupaciją šlovinančius paminklus).
Tačiau pažiūrėkime, kokiose teritorijose tos kapinės plyti: daugiausia miestų ir miestelių centrinėse aikštėse, neretai greta bažnyčių. Ar tai deramos vietos masinėms sovietų karių kapinėms? Taip okupantų elgtasi, aišku, tyčia, siekiant kuo labiau sugniuždyti, pažeminti pamintos šalies gyventojus.
Savaime peršasi išvada: netinkamose vietose įrengtas sovietų karių kapines reikia iškeldinti už miestų ir miestelių ribų, suprantama, civilizuotai, išsaugant palaidotųjų aatminimo ženklus – lenteles su vardais, pavardėmis ir t. t. (išskyrus propagandinę sovietinę atributiką).
Kodėl apie tai nedrįso užsiminti nė vienas iš šio pokalbio dalyvių? Ar tai nėra aiškus požymis, kad net, sakytum, pažangių, gerai žinomų intelektualų, visuomenininkų, – tokių, kaip Andrius Tapinas, Paulė Kuzmickienė, Vytautas Juozapaitis, – mąstysenoje vis dar slūgso okupacijos metais įbrukto sovietinio supratimo apie kultūros paveldo vertybes įšalas?
Vytautas Leščinskas, žurnalistas ir rašytojas
2022.04.07; 13:41
