karo laivai

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Mevlüt Çavuşoğlu (Мевлют Чавушоглу)

Ankara, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Karo laivai nebegalės plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Tai pirmadienį paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
 
Šis sprendimas gali skaudžiai smogti Rusijos kariniam laivynui. Sąsiauriai jungia Viduržemio jūrą su Juodąja jūra. Remiantis tarptautine Montrė sutartimi, Turkija karo metu gali riboti karo laivų plaukimą.
 
Turkija praėjusią savaitę smarkiai sukritikavo Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.03.01; 06:44
Gordijo mazgas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad šią savaitę per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė bendradarbiavimo su Rusija gynybos pramonės srityje stiprinimą.
 
Trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje R. T. Erdoganas ir V. Putinas surengė pirmąsias per 18 mėnesių tiesiogines derybas, kurių darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų buvo Sirijos konfliktas.
 
„Turėjome progą aptarti, kokių veiksmų galėtume imtis dėl lėktuvų variklių, karinių lėktuvų“, – grįžęs į Turkiją žurnalistams sakė Turkijos vadovas.
 
„Kita sritis, kurioje galime kartu žengti keletą žingsnių, yra laivų statyba. Jei Dievas panorės, imsimės bendrų žingsnių net dėl povandeninių laivų“, – transliuotojas NTV citavo jo žodžius.
 
Jo žodžiai tikrai sukels susirūpinimą Vakaruose, ypač JAV, nes Vašingtonas praėjusiais metais Turkijai pritaikė sankcijas dėl to, kad ji už daug milijardų dolerių įsigijo Rusijoje pagamintą oro gynybos sistemą S-400.
 
JAV taip pat pašalino Turkiją iš F-35 programos, pagal kurią Vakarų sąjungininkės gamina naujos kartos naikintuvo dalis ir užsitikrina išankstinio jo pirkimo teises.
 
Ankara tikėjosi gauti net 100 šių „nematomų“ naikintuvų, o jų gamyboje turėjo dalyvauti keli Turkijos tiekėjai.
 
R. T. Erdoganas dar kartą patvirtino Turkijos įsipareigojimą įsigyti S-400 ir pažadėjo, kad Ankara „nežengs nė žingsnio atgal“, tačiau paragino JAV arba atiduoti Turkijos užsakytus lėktuvus, arba grąžinti sumokėtus 1,4 mlrd. dolerių.
 
Turkijos ir JAV santykiai yra įtempti, o R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pripažino, kad jo asmeniniai ryšiai su JAV prezidentu Joe Bidenu „neprasidėjo gerai“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
 
R. T. Erdoganas taip pat sakė pasiūlęs Rusijai bendradarbiauti su Turkija statant dar dvi atomines elektrines, o Rusijos pusė sutikusi.
 
Pirmąją Turkijos atominę jėgainę šalies pietinėje pakrantėje stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosatom“ ir tikimasi, kad ji pradės veikti 2023 metais, kai bus minimas Turkijos, kaip po Osmanų imperijos iširimo susikūrusios respublikos, šimtmetis.
 
Nepaisant šiltų R. T. Erdogano žodžių, Turkijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingi, nes abi šalys stovi priešingose tokių konfliktų, kaip Libijos ir Sirijos, pusėse.
 
R. T. Erdoganas pateikė tik miglotus komentarus apie jųdviejų pokalbius dėl šiaurės vakarų Sirijos, kur pastarosiomis savaitėmis režimo pajėgos ir Maskva suintensyvino oro antskrydžius. „Daugiausia dėmesio skyrėme poreikiui kartu imtis veiksmų šiuo klausimu“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.01; 00:30
Aktualijos

Išlydėti štabo ir aprūpinimo laivo ,,Jotvingis“ įgula ir kariai. Karinių jūrų pajėgų nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Arūnas Mockus ceremonijos metu ketvirtadienį atsisveikino su karo laivo ,,Jotvingis“ (N42) įgula ir priskirtais kariais, liepos 20-ąją išplauksiančiais atstovauti Lietuvai NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje (SNMCMG1).
 
Šiai grupei nuo birželio 18 dienos vadovauja Karinių jūrų pajėgų karininkas komandoras Audrius Venckūnas, pakeitęs Norvegijos karininką komandorą Henningą Knudseną-Hauge’ą.
 
Kadangi flot. adm. A. Mockus pajėgų vadas bus iki rugpjūčio 3 d., Karinių jūrų pajėgų vadas iš anksto padėkojo kariams už drauge vykdytą tarnybą.
 
Neseniai vykusių tarptautinių jūrinių pratybų „BALTOPS 2020“ („Baltijos operacija 2020“) metu kmdr. A. Venckūnas vadovavo priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudarė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai.
 
„BALTOPS 2020“ pratybos mums buvo paskutinis akordas prieš pradedant budėjimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje. Esu įsitikinęs, kad po pratybų esame pasiruošę vykdyti šią NATO užduotį“, – sakė kmdr. A. Venckūnas.
 
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė yra NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtinė dalis. Laivai Baltijos jūroje dislokuojami siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, sakoma Karinių jūrų pajėgų pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17; 03:00
Aktualijos

Mūsų kariuomenė. Jūrininkų uniforma. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laivai – iš NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginio (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1).

Gegužės 28-30 dienomis Klaipėdoje lankysis trys NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės laivai – vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Donau” (Vokietija), priešmininiai laivai „Fulda“ (Vokietija) ir „Ramsey“ (Jungtinė Karalystė). Tai bus NATO laivų logistinio apsirūpinimo vizitas Klaipėdos uoste pasipildant reikalingomis atsargomis.
 
Laivų vizito programoje numatytas NATO priešmininių laivų grupės vadovybės ir štabo darbinis susitikimas su Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovais.
 
Birželio pabaigoje Lietuva iš Norvegijos perims vadovavimą NATO priešmininių laivų grupei.
 
Šiemet Lietuva NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis” ir dalį laivų grupės štabo personalo. Be laivo „Jotvingis“ šiemet iki metų pabaigos į šią NATO laivų grupę priešmininius laivus skirs dar šešios valstybės: Belgija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija.
 
NATO priešmininių laivų grupė dalyvaus įvairiose pratybose ir išminavimo operacijose Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose.
 
2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais laivas N42 „Jotvingis“ dalyvavo priešmininių laivų operaciniuose mokymuose Belgijoje, po kurių tarptautinė komisija nusprendė, kad laivas ir įgula atitinka visus NATO keliamus reikalavimus NATO laivų junginio štabo laivui.
 
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė yra NATO tarptautinių greito reagavimo pajėgų jūrinio komponento dalis, pavaldi NATO sąjungininkų jūrų vadavietei, kuri yra įsikūrusi Londone.
 
Junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6-12 mėnesių tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės. 2014 m. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei pirmą kartą vadovavo Lietuvos karininkas – kontradmirolas Giedrius Premeneckas iš laivo „Jotvingis“, kuriame buvo įsikūręs grupės štabas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 05:00
Trumposios naujienos

Pirmą kartą per daugiau nei tris dešimtmečius JAV karo laivai vėl vykdė operaciją Barenco jūroje.
 
Keturi JAV karinio laivyno laivai pirmadienį kartu su vienu Didžiosios Britanijos laivu praplaukė pro į šiaurę nuo Rusijos esančią Barenco jūros dalį, pranešė JAV karinis laivynas. Šia operacija norėta pademonstruoti „laivybos laisvę“. Rusija iš anksto buvo informuota apie operaciją, kad būtų išvengta konfrontacijos.
 
Anot duomenų, tai buvo pirmas kartas nuo devintojo dešimtmečio vidurio, kai JAV karo laivai judėjo šioje Arkties dalyje. Tai buvo pratybos, kurių metu mokytasi navigacijos šiuose vandenyse, teigė laivynas. Operacijoje dalyvavo trys JAV karinio laivyno eskadriniai minininkai ir vienas lydintysis laivas bei britų fregata.
 
Dėl dalies Arkties vyksta teritoriniai ginčai. Juos kursto gamtiniai ištekliai, glūdintys po dėl klimato kaitos padarinių nutirpusiu ledu. Be to, Arktis su ja besiribojančioms šalims turi svarbią karinę strateginę reikšmę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 00:30
Trumposios naujienos

Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos apkaltino viena kitą dėl to, kad Rytų Kinijos jūroje penktadienį vos nesusidūrė du abiejų šalių kariniai laivai. Abi šalys kaltina viena kitą dėl pavojingo ir neprofesionalaus elgesio, praneša „Reuters“.
 
Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės atstovų teigimu, „USS Chancellorsville“ raketinis kreiseris priartėjo per mažiau nei 50 metrų prie Rusijos eskadrinio minininko „Admiral Vinogradov“. Šis buvo priverstas imtis skubių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, skelbė Rusijos naujienų agentūros.
 
Jos citavo Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės pareiškimą, teigiantį, kad incidentas įvyko penktadienį anksti rytą rytinėje Rytų Kinijos jūros dalyje. Tai įvyko tada, kai grupė Rusijos karo laivų plaukė panašiu kursu, kaip ir JAV karinių jūrų pajėgų smogiamoji grupė.
 
„JAV raketinis kreiseris „Chancellorsville“ staiga pakeitė kursą ir pasuko skersai kelio eskadriniam minininkui „Admiral Vinogradov“, priartėdamas mažesniu nei 50 metrų atstumu“, – buvo teigiama pranešime.
 
Pranešime priduriama, kad amerikiečių laivo vadai prieš tai buvo perspėti dėl tokių nepriimtinų veiksmų.
 
Šią įvykių versiją JAV pajėgos užginčijo, teigdamos, kad Rusijos laivas veikė „nesaugiai ir neprofesionaliai“.
 
„ Kai manevravo Filipinų jūroje, Rusijos eskadrinis minininkas atliko nesaugių manevrų prieš „USS Chancellorsville“, – sakė JAV laivyno septintosios flotilės atstovas spaudai, vadovas Claytonas Dossas.
 
Šis nesaugus veiksmas privertė „Chancellorsville“ įjungti visus variklius visa galia ir manevruoti, kad išvengtų susidūrimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 09:59
Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus. 

Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„ 

Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“. 

Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras. 

P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija. 

„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai. 

„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas. 

„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.

Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-29

Politinės intrigos

Tik šiemet spalį Prancūzija galutinai nuspręs, ar parduoti Rusijai sraigtasparnnešius Mistral, rašo žurnalistai Žanas Komtas ir Natali Žilber laikraštyje Le Monde. 

„Sankcijų Rusijai rėmuose užsienio reikalų ministras Loranas Fabiusas (Laurent Fabius) gana droviai prakalbo apie galimybę pristabdyti 2011 metais Maskvos užsakytų dviejų Mistral tipo karinių laivų tiekimą. Tų laivų statyba Saint Nazaire laivų statykloje leido įsteigti Rusijoje tūkstantį darbo vietų“, – rašo straipsnio autoriai.

Continue reading „Laivų „Mistral” pardavimo Rusijai atšaukimas – teisinga priemonė?” →