Sankt Peterburge palaidoti povandeniniame laive žuvę rusų jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.
Sankt Peterburge šeštadienį buvo palaidoti visi 14 tragiškai povandeniniame laive žuvę rusų jūreiviai. Tikslių incidento aplinkybių Kremlius kol kas neatskleidė.
 
Jūreiviai žuvo pirmadienį Barenco jūroje, tačiau incidentas paviešintas tik praėjus dienai po įvykio.
 
Pasak Kremliaus, jūreiviai tyrinėjo jūros dugną, o tragedijos detalės esą yra „valstybės paslaptis“. Tuo tarpu rusų žiniasklaidoje išplatinti pranešimai apie tai, kad aparatas, kuriame įvyko nelaimė, buvo itin slaptas atominis povandeninis laivas.
 
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad povandeninis laivas iš tiesų buvo varomas branduolinio reaktoriaus, tačiau aparato paskirties neatskleidė.
 
Šeštadienį Sankt Peterburgo Šv. Serafimo kapinėse vyko uždaros jūreivių laidotuvės, kurias kruopščiai saugojo karo policija.
 
„Turite suprasti, kad daugelio kapinėse susirinkusių žmonių tapatybės yra neviešintinos, o jų veidai negali būti parodyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovai.
 
Vienas iš laidotuvėse dalyvavusių žmonių, Dmitrijus Razmyslovas, pagerbė vieną iš žuvusių jūreivių – savo studijų draugą Dmitrijų Solovjovą.
 
„Nežinau jų darbo detalių. Tai buvo slapta“, – AFP sakė D. Razmyslovas.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, D. Solovjovas didvyriškai iš povandeninio laivo evakavo civilį ir uždarė laivo liuką, kad liepsnos neišplistų.
 
„Nors jo žmona laukiasi, jis buvo labai atsakingas ir pasielgė taip, kaip pasielgė“, – apie studijų draugą kalbėjo D. Razmyslovas.
 
Rusijoje tai nėra pirmoji povandeninio laivo tragedija. 2000-aisiais, taip pat Barenco jūroje, nuskendo atominis povandeninis „Kursk“, nusinešdamas 118 jūreivių gyvybes ir sukrėsdamas pirmuosius V. Putino valdymo metus.
 
 
Rusų žiniasklaidos duomenimis, pirmadienį žuvę jūreiviai palaidoti prie „Kursk“ tragedijos aukų kapų.
 
Penktadienį Gynybos ministerija kiek praskleidė paslapties šydą ir atskleidė, kad ugnis įsiplieskė povandeninio laivo akumuliatoriaus skyriuje, o branduolinis reaktorius liko nepažeistas.
 
Beveik visi žuvę jūreiviai buvo aukšto rango karininkai, o septyni iš jų – kapitonai.
 
Tarptautinių ekspertų teigimu, toks didelis aukšto rango karininkų skaičius rodo, kad povandeninis laivas atliko tam tikrą neįprastą užduotį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.07; 09:43

Lietuvos karo policija radėjo tyrimą dėl galimo mėginimo realizuoti neteisėtai įgytą karinę ekipuotę.

Ketvirtadienį vienoje iš automagistralėje Klaipėda- Kaunas-Vilnius esančių degalinių Lietuvos kariuomenės karo policija sulaikė civilį asmenį. Jis galimai neteisėtai disponavo Lietuvos kariuomenei priklausančia samanų spalvos šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine ekipuote: šarvinėmis liemenėmis, taktinėmis liemenėmis, taktiniais daiktamaišiais ir kitu kariniu inventoriumi.

Asmuo po apklausos paleistas, Lietuvos kariuomenės Karo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

Kario figūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

2018.12.07; 13:01

Bepilotė skraidyklė teroristo rankose gali tapti pavojingu ginklu. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įsigaliojus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimams, liepos 3-iąją Krašto apsaugos ministerija patvirtino naują leidimų vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų, taip pat karinių teritorijų filmavimo, fotografavimo ar kitokio vizualizavimo tvarkos aprašą. Naująja bepiločių orlaivių naudojimo virš karinių teritorijų bei karinių teritorijų fotografavimo, filmavimo ar kitokio vizualizavimo tvarka siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės veiklos apsaugą.

Apraše numatoma, kad sprendimas dėl leidimo skrydžiams virš karinės teritorijos bus pateikiamas greičiau – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (vietoj buvusių 20), tačiau įprastai leidimas turėtų būti suteikiamas per vieną darbo dieną.

Taip pat atnaujintas karinių teritorijų ir atstumų iki jų, virš kurių skrydžiai ribojami, sąrašas. Siekiant supaprastinti leidimų išdavimą yra pateikiami atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys kiekvienai teritorijai, kuriais asmuo, ketinantis vykdyti bepiločio orlaivio skrydžius, galės kreiptis išduoti leidimą.

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat pagal Seimo patvirtintas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, asmenys, norėdami filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, taip pat privalės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimas dėl šio leidimo suteikimo turėtų būti suteikiamas dar greičiau – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

2017 m. rugsėjį pasirašytu krašto apsaugos ministro įsakymu visi bepiločiai orlaiviai, kurie, neturėdami leidimo atlieka skrydžius virš karinių teritorijų arba virš už karinės teritorijos ribų vežamo svarbaus karinio turto, yra traktuotini kaip galimai naudojami ginklai, kuriais siekiama padaryti žalą kariniam turtui ar asmenims, ir prieš juos gali būti panaudojama karinė jėga. Kitaip tariant, orlaivis galės būti priverstinai nutupdomas arba neutralizuojamas, šiuo tikslu planuojama ir kovos prieš bepiločius orlaivius pajėgumų plėtra.

Skraidanti stebėjimo kamera. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat atnaujintos skrydžių bepiločiais orlaiviais virš karinių teritorijų taisyklės. Asmenys, norintys naudoti bepiločius orlaivius virš karinių teritorijų, turės sudaryti sąlygas dalinio saugumo specialistui apžiūrėti orlaivį prieš skrydį, pateikti skrydžio metu gautą medžiagą bei vykdyti kitus dalinio saugumo specialisto nurodymus skrydžio metu.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, taip pat gali būti konfiskuotas bepilotis orlaivis. Jei tas pats pažeidimas padarytas pakartotinai – bauda nuo 400 iki 600 eurų ir visais atvejais konfiskuojamas bepilotis orlaivis. Jei asmuo neturėdamas leidimo arba pažeisdamas jame nustatytus reikalavimus filmuoja, fotografuoja ar kitaip vizualizuoja karines teritorijas, jam gali būti skiriama nuo 20 iki 50 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 eurų bauda. Taip pat, gali būti konfiskuojama ne tik surinkta vaizdinė informacija, tačiau ir informacijai rinkti naudota įranga. Šiuos pažeidimus tirti yra įgaliota Karo policija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 07:00

Vokietijoje, JAV mokymų vadavietei Europoje priklausančioje Hohenfels karinėje bazėje, tarp dviejų tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“ dalyvavusių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių praėjusio sekmadienio rytą kilo konfliktas. Po jo vienas karių pateko į Regensburgo universitetinę ligoninę.

Nukentėjusio grandinio T. B. būklė yra stabili, artimieji apie įvykį informuoti.

Įvykio JAV karinėje bazėje Hohenfelse tyrimą nedelsiant pradėjo JAV Karo policija. Pirmadienį ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuvos kariuomenės Karo policija. Todėl bus inicijuotos teisinės procedūros dėl jurisdikcijos tirti šį įvykį ir jau surinktos medžiagos perdavimo Lietuvos įgaliotoms institucijoms.

Siekiant išsamiai ištirti ne tik kario sužalojimo aplinkybes, bet ir nustatyti, ar tinkamai buvo organizuota karių tarnyba tarptautinėse pratybose, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadui pavesta vykti į įvykio vietą ir atlikti tarnybinį patikrinimą.

Kol vyks tyrimai, tiek įvykio dalyvius, tiek padalinio vadą planuojama atšaukti iš pratybų ir sugrąžinti į Lietuvą. Taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl jų nušalinimo nuo pareigų. Nukentėjusysis, kai leis jo sveikatos būklė, Lietuvos kariuomenės pajėgumais bus transportuotas tolesniam gydymui į Lietuvą.

Dalyvauti Vokietijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose per 30 KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių būrys išvyko sausio 14 dieną. Šiose JAV mokymų vadavietės Europoje organizuotose pratybose sausio 15-vasario 5 dienomis drauge treniruojasi apie 4100 karių iš dešimties šalių: Albanijos, Čekijos, Danijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.23; 00:05

Lietuvos kariuomenės Karo policijai vadovavusį pulkininką Gytį Kazoką pakeitė pulkininkas leitenantas Laimas Baliūnas, prieš tai ėjęs štabo viršininko pareigas.

Ceremonijos metu penktadienį prieš karo policininkų rikiuotę Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, skambant orkestro būgnams, priėmė Karo policijos kovinę vėliavą iš pulkininko G. Kazoko ir iškilmingai perdavė ją naujam paskirtam vadui pulkininkui leitenantui L. Baliūnui.

Atsisveikinant su buvusiu vadu nuo Karo policijos kolektyvo įteikta atminimo dovana – kardas, kaip ženklas, nuo senų laikų reiškiantis kovos jėgą, ir vado, kuris gali apginti savo kraštą, simbolis.

L. Baliūnas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1993 metais, baigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, mokėsi Baltijos gynybos koledže. Dalyvavo tarptautinėse misijose, apdovanotas Lietuvos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“, Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, kitais apdovanojimais. L. Baliūnas Karo policijoje tarnauja nuo 2011 metų pabaigos.

G. Kazokas Karo policijai vadovavo penkerius metus, nuo rugpjūčio 1 d. jis paskirtas Lietuvos gynybos atašė Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos Respublikoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.22; 07:17

Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.

Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.

Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.

Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.

Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.

Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.21; 10:05

Birželio 16 d. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje Klaipėdoje į Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje ,,Sophia“ bus išlydėti 12 Lietuvos kariuomenės antrosios Laivų apžiūros grupės karių.

Į ES operaciją „Sophia“ 3 mėnesių rotacijai išvykstantys kariai pakeis pirmąją Laivų apžiūros grupę, kuri nuo šių metų kovo 6 d. buvo dislokuota Vokietijos karinio laivyno aprūpinimo laive FGS „Rhein“. 

Laivo apžiūros grupės pratybos. Ievos Budzeikaitės (Lietuvos kariuomenė) nuotr.

Kaip ir pirmoji Laivų apžiūros grupė, antroji grupė suformuota iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos, Specialių operacijų pajėgų karių. Grupei vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas.

Pagrindinė Lietuvos karių užduotis operacijoje – sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ir migrantų gabenimo laivų stabdymas, apžiūra ir sulaikymas.

Pirmosios Laivų apžiūros grupės kariai, vykdydami ES operacijos „Sophia“ užduotis, parodė ypač gerus rezultatus – apieškojusi su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą „El Mukthar“, rado ir pirmą kartą šios operacijos istorijoje konfiskavo kontrabandinių ginklų krovinį.

Lietuva ES operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be Lietuvos kariuomenės Laivų apžiūros grupės karių, šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno laive „San Giusto“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).

Apie operaciją „Sophia“

Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją „Sophia“ (angl. EUNAVFOR MED operation „Sophia“), kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį, mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

Šioje Europos Sąjungos operacijoje dalyvauja 25 Europos Sąjungos šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja penki laivai ir šeši orlaiviai.

Informacija žiniasklaidai

Iškilminga išlydėtuvių ceremonija vyks birželio 16 d., 10 val. Žiniasklaidos atstovai, norintys užfiksuoti karių išlydėjimą į tarptautinę operaciją, 9.50 val. laukiami Karo laivų flotilės teritorijoje (Skirvytės g. 1, Klaipėda). Žurnalistams būtina su savimi turėti galiojančius žiniasklaidos priemonės pažymėjimus ir asmens dokumentus.

Lietuvos kariuomenės nuotrauka (aut. Ieva Budzeikaitė)

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.15; 02:02

Jungtiniam štabui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“, kurių metu per incidentą galimai psichologiškai nukentėjo nepilnametis asmuo, organizavimo.

Pratybose priešiškų pajėgų vaidmenį atlikę Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų (Švenčionių) kuopos kariai sulaikė pratybose dalyvavusius asociacijos „Žaibo kumštis“ narius ir juos apklausinėjo. Pirminiais duomenimis, imituojamos apklausos metu kariai, taikydami psichologinio poveikio priemones, nesilaikė nustatytų apklausos procedūrų, teigiama pranešime spaudai.

Gavęs informaciją apie incidentą ir nepilnamečių asmenų įtraukimą į taktines karines pratybas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas pavedė kariuomenės Jungtiniam štabui atlikti tarnybinį patikrinimą ir detaliai išsiaiškinti pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo aplinkybes.

„Tai yra išskirtinis įvykis (kai karinėse pratybose dalyvavo nepilnamečiai – ELTA) ir būtent dėl to taip rimtai į tai sureaguota. Jų dalyvavimą karinėse pratybose riboja ir draudžia pirmiausia Vaikų teisių apsaugos konvencija, kuri riboja asmenų iki 18 metų rengimą kariniams veiksmams, todėl sužinojęs tokią informaciją Kariuomenės vadas ir sureagavo taip“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas.

Pasak jo, tarnybinio patikrinimo metu bus siekiama nustatyti detales, kaip nepilnamečiai pateko į pratybas, kokias užduotis turėjo, ką jie ten veikė.

Be to, visa informacija apie minėtą incidentą buvo perduota Karo policijai, kuri, ją įvertinusi, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ketvirtadienį Karo policija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kur bus priimtas sprendimas dėl institucijos, kuriai bus pavesta tęsti šį tyrimą.

Incidente tiesiogiai dalyvavęs KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas ir keturi kuopos kariai savanoriai laikinai nušalinti nuo tarnybos pareigų vykdymo, o pačią kuopą nuspręsta pertvarkyti. Kuopos kariai galės tęsti tarnybą toliau, tačiau bus priskirti prie kitų rinktinės kuopų. Ištyrus visas incidento aplinkybes, dėl karo tarnybos 808-oje lengvojoje pėstininkų kuopoje organizavimo bus sprendžiama atskirai, teigiama pranešime.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko, įstatymų pažeidimai Lietuvos kariuomenėje netoleruojami, o neprofesionalus karių elgesys yra nesuderinamas su kariuomenei ir kariams keliamais reikalavimais ruoštis ginkluotai šalies gynybai bei Konstitucijos garantuojamomis demokratinėmis vertybėmis. Todėl kariuomenės vadas imsis visų priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų: incidento aplinkybės bus nuodugniai ištirtos, dalyviai ir pratybų organizatoriai bus atitinkamai įvertinti, o šis atvejis bus aptartas visose kariuomenės pajėgose.

Kol bus atliekami su incidentu susiję tyrimai ir ypatingai atsižvelgiant į tai, kad galimai nukentėjo nepilnametis, Lietuvos kariuomenė papildomos informacijos neteiks. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, informacija apie jo rezultatus visuomenei bus pateikta atskirai.

„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose treniruojasi Lietuvos ir kitų NATO šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariai, remiantys Lietuvos kariuomenės ir už šalies vidaus saugumą atsakingų struktūrų padaliniai. Skatinant kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą bei stiprinant pilietinio pasipriešinimo pajėgumus, į pratybas įtraukti ir kai kurių miestų bei rajonų savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovai. Pratybos vyksta beveik visą gegužę įvairiose Lietuvos vietovėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.19; 03:15

Pastarosiomis dienomis ne kartą viešai buvo teigiama, jog kariuomenės „auksinių šaukštų“ pirkimo istorijoje prokurorai neatliko savo pareigų, neva netyrė, neva nesidomėjo ir tik po skandalo neva atnaujino…

Tuose teiginiuose daug netiesios, bet ji noriai kartojama. Vakar taip pat buvo išplatintas vienas infografikas, kuriame aptikome labai daug, mūsų vertinimu, rimtų netikslumų. 

Kariuomenės veiksmų grafikas
Kariuomenės veiksmų grafikas.

Tikime, kad jie atsirado ne iš piktos valios, bet nenorėdami, kad žmonės būtų klaidinami, pateikiame ir savo variantą ir dar kartą primename chronologinę įvykių seką.

2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.

Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.

Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.

2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. 

2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme. 

2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.

2016-08-30 generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui įvertinimui ir proceso sprendimui priimti.

2016-08-30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.09.02; 05:07

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente šiandien priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 228 str. „Piktnaudžiavimas tarnyba“ 1 d. 

Tyrimo metu  bus siekiama  išsiaiškinti su virtuvės reikmenų kariuomenei įsigijimu susijusias aplinkybes.

Atlikti ikiteisminį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, vadovauja tyrimui Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas. Brangūs virtuvės įrankiai. 

Kilus visuomenės susirūpinimui dėl galimai neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo, kurio metu Lietuvos kariuomenė įsigijo virtuvės reikmenų ir kitų prekių, pateikiame viešojoje erdvėje minimo,  vykusio 2015-2016 metais ir šiuo metu jau baigto, ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl galimo prekių tiekėjo sukčiavimo, bei kitų prokuratūros priimtų sprendimų bei veiksmų chronologinę seką:

2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes.

Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.  

Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.

2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.

2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.

Generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. Januškevičiaus Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota įvertinti ir proceso sprendimui priimti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.31; 05:15