Kachovkos užtvankai sprogus, vandens lygis rezervuare toliau krenta. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 9 d. (dpa-ELTA). Vandens lygis Kachovkos rezervuare karo zonoje Pietų Ukrainoje toliau krenta, pranešė valstybinė hidroelektrinės operatorė „Ukrhydroenergo“.
Nuo antradienio, kai buvo sunaikinta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, vanduo nuslūgo beveik 5 metrais ir penktadienio rytą siekė 11,7 metro. Per parą vanduo nuslūgo maždaug per metrą.
Pasak bendrovės, iki galo nesunaikinta užtvankos siena toliau griūva. Dabar siekiama užtvenkti Dnipro upės vandenį rezervuaruose aukštupyje, kad būtų sukauptos atsargos vasarai.
Ukrainos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje potvynių vanduo buvo pakilęs 5,38 metro, pranešė srities karinis gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Po vandeniu buvo 32 kaimai ir daugiau nei 3600 namų, į saugias vietas išvežta daugiau nei 2000 žmonių ir šimtai gyvūnų. O. Prokudinas paragino žmones palikti užtvindytus namus. Rusijai susprogdinus Kachovkos hidroleketrinės užtvanką. EPA – ELTA foto
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas katastrofiškus užtvankos sunaikinimo padarinius palygino su „taktinių branduolinių ginklų panaudojimu“. Ukrainos radijui jis sakė, kad už tai asmeniškai atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Tokius sprendimus priima tik Kremlius ir tik V. Putinas“, – sakė O. Danilovas. Jo teigimu, padariniai Rusijai taip pat bus katastrofiški, nes ji turės atlyginti žalą.
Ukrainos teigimu, Rusijos kariuomenė užminavo hidroelektrinę, o paskui susprogdino. Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį paskelbė pokalbio įrašą, Rusijos kareivis prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Girdėti, kaip vyras sako, kad už išpuolį atsakinga Rusijos sabotažo grupė. Nepriklausomai patikrinti, ar įrašas tikras, nebuvo įmanoma.
Mianmare per protestus sekmadienį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki šešių. EPA-ELTA nuotr.
Per protestus prieš karinę chuntą Mianmare trečiadienį, JT duomenimis, žuvo 38 žmonės. Tai „kruviniausia“ diena šalyje nuo karinio pučo vasario 1 dieną, virtualioje spaudos konferencijoje sakė JT pasiuntinė Christine Schraner Burgener. Iš viso nuo protestų pradžios jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
Trečiadienį keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, pasakojo liudininkai. Tai buvo jau 30-oji pasipriešinimo diena. Saugumo pajėgos vėl panaudojo ašarines dujas, akinamąsias granatas ir gumines kulkas, rašo portalas „Eleven Myanmar“.
Nuo pučo Mianmare bent laikinai buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių.
Dėl besitęsiančio smurto JT Saugumo Taryba vėl aptars krizę. Anot diplomatų, Jungtinė Karalystė paprašė penktadienį sušaukti posėdį už uždarų durų Niujorke. Ir trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo raginimai JT padėti šaliai. Vis dažniau liudininkai vadina Mianmarą „karo zona“.
„Mes padarėme išvadą, kad Ukraina turėjo pakankamą pagrindą imtis atsargumo priemonių ir uždaryti oro erdvę savo šalies rytuose“.
Tokia „Boeing 777“ MH17 žūties 2014 m. liepos 17 d. aplinkybių tyrimo komisijos Nyderlanduose ilgo darbo išvada, greičiausiai, daug kam yra netikėta. Ją Nyderlandų karinėje oro bazėje paskelbė Nyderlandų Saugumo Tarybos pirmininkas Čibė Jaustra (Tjibbe Joustra).
Tai buvo techninis tyrimas ir jo tikslas – duoti atsakymus tik į keturis konkrečius klausimus: dėl ko nukrito lėktuvas, kaip atsitiko, kad jis skrido virš karo zonos, kodėl per avariją žuvusiųjų olandų artimieji turėjo laukti dvi dienas, kol buvo patvirtintas aukų sąrašas, ir kaip žuvo visi 298 lainerio keleiviai bei įgulos nariai.
