Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentuoja, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos organizuojamos bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos kol kas tiesioginės grėsmės šaliai nekelia. Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
 
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, jog Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
 
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
 
V. Rupšys pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos pratybos jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kaimyninėms šalims nekelia. Lietuvos kariuomenės vado teigimu, tai yra gynybinio pobūdžio pratybos.
 
„Tikrai jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kitiems kaimynams mūsų pratybos arba sąjungininkų buvimas Lietuvoje nekelia, tai yra tikrai anksčiau suplanuotos pratybos. Tiek mūsų veiksmai, tiek bendrai NATO kaip Aljanso veiksmai yra grynai gynybiniai ir tai, ką mes čia treniruojamės kartu, tai daugiau nukreipta į bendrą sąveiką ir tai yra grynai gynybinio pobūdžio visos pratybos“, – patikino jis.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pripažįsta, kad su įvykiais Baltarusijoje siejamos propagandos kiekis yra padažnėjęs.
 
„Propaganda buvo suintensyvėjusi, ir dabar ji yra tęsiama, ir vakarykščiai pareiškimai prezidento ir bendrai numatomi jų veiksmai yra gerai koordinuota propaganda su kažkokiais priimtais sprendimais. Todėl ši propaganda tikrai yra matoma ir mes ją analizuojame“, – sakė jis.
 
V. Rupšio teigimu, susitikimo su prezidentu tikslas buvo informuoti G. Nausėdą apie dabartinę situaciją ir pateikti galimas prognozes, kaip situacija galėtų keistis.
 
R. Karoblis: laikomės savo – provokacijoms nepasiduosime
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antrino kariuomenės vadui.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Laikomės tos pačios pozicijos – nepasiduoti provokacijoms. Tas naratyvas tęsiasi. Kalbant apie neplanines Baltarusijos pratybas, tai jos išsikvepia. (…) Tęsiama šiuo metu įprastinė veikla. Kita vertus, kai kurie pajėgumai, kurių paprastai nebūna toje teritorijoje, yra“, – LRT televizijai sakė R. Karoblis.  
 
Kalbėdamas apie naujausias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas, ministras pažymėjo, kad jos yra seniai planuotos. Vis dėlto, kalbėjo R. Karoblis, iššūkis lauktų, jeigu Baltarusijos teritorijoje atsirastų nuolatinės Rusijos pajėgos.
 
„Jos buvo planuotos, yra prognozuojamos. Didesnių rizikų iš jų nejaučiame. Yra ilgalaikis klausimas, kad prezidentas Putinas, remdamas dabartinį režimą Baltarusijoje, ką gauna mainais, kokia yra kaina iš Baltarusijos dabartinių lyderių. Didžiausias galvos skausmas yra tai, ar neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje“, – teigė krašto apsaugos ministras.
 
Jo teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos nekelia grėsmės nei Rusijai, nei Baltarusijai.
 
„Tie NATO daliniai, kurie yra Baltijos šalyse, yra daugiausiai atgrasymui. Tik gynybinio ir jokiu būdu ne puolamojo pobūdžio. Tuo tarpu Rusijos laikysena – pajėgų augimas (…) bei pajėgų stiprinimas Kaliningrade – tai yra apie tikrąjį puolamąjį pobūdį, bet jokiu būdu ne iš NATO pusės ir ne iš Baltijos šalių pusės“, – patikino R. Karoblis.
 
Pasak ministro, A. Lukašenkos retorika, jog NATO yra priešas, daugiausia yra skirta nukreipti vietinę visuomenę nuo dabartinės politinės situacijos Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 08:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų vaizdo konferencijoje akcentavo transatlantinių įsipareigojimų dėl gynybos išlaidų išlaikymo svarbą bei paragino NATO ir ES institucijas koordinuotai ir aiškiai perduoti raginimą šalims užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą.
 
„Sveikatos srities krizė Europoje nesumažino tradicinių grėsmių rizikos ir parodė, jog kariuomenė yra svarbus ramstis valdant pandemiją, tad privalome ir toliau užtikrinti tinkamą gynybos srities finansavimą“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat pažymėjo, kad per šią krizę išryškėjo karinio mobilumo reikšmė, kuomet chaotiškai užsidarius valstybių sienoms, kariniai logistiniai pajėgumai buvo efektyviai panaudoti gabenant COVID krizės suvaldymui būtinas priemones.
 
„Sklandžiam karinių pajėgų judėjimui yra būtinos suderintos karinio tranzito procedūros ir pritaikyta infrastruktūra, todėl privalome užtikrinti tinkamą ES finansavimą infrastruktūros projektams, kurie prisidės prie karinio mobilumo gerinimo Europoje“, – sakė ministras.
 
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai didžiausią dėmesį skyrė galimam ilgalaikiam pandemijos poveikiui valstybių įsipareigojimams ir bendradarbiavimui gynybos srityje ekonominių sunkumų ir besikeičiančios geopolitinės aplinkos sąlygomis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Dauguma ES gynybos ministrų įvardino panašius gynybos politikos prioritetus, kurie pandemijos ir galimos ekonominės stagnacijos sąlygomis taps dar svarbesniais.
 
Vaizdo konferencijos metu gynybos ministrai sutarė, kad būtina gerinti strateginę komunikaciją, stiprinti ES institucijų pasirengimą kovojant su dezinformacija ir bandymais menkinti ES valstybių atsaką ir bendradarbiavimą krizės akivaizdoje.
 
ES gynybos ministrų susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijoms Jeanas Pierre’as Lacroix.
 
Tai jau antrasis nuotolinis ES gynybos ministrų susitikimas, skirtas COVID–19 krizei. Pirmasis vyko balandžio pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 05:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis birželio 19-20 dienomis dalyvaus Baltijos šalių gynybos ministrų komiteto susitikime Estijoje.
 
Tartu mieste R. Karoblis su savo kolegomis – Estijos gynybos ministru Juriu Luiku ir Latvijos gynybos ministru Artisu Pabriksu – aptars Europos Sąjungos iniciatyvas gynybos srityje, derins bendras Baltijos šalių pozicijas euroatlantinėje darbotvarkėje.
 
Susitikime daug dėmesio planuojama skirti diskusijoms apie bendrus trišalius Baltijos šalių projektus, ministrai taip pat aptars oro gynybos klausimus.
 
Trys Baltijos šalių gynybos ministrai po susitikimo pasirašys bendradarbiavimo komunikatą.
 
Vizito pabaigoje, ketvirtadienį, krašto apsaugos ministras R. Karoblis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Estijos ir Latvijos prezidentais bei gynybos ministrais dalyvaus iškilmingame Baltijos gynybos koledžo 20-mečio minėjime ir jungtinėje kursų baigimo ceremonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 09:00
 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu bei kariuomenės vadu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Pasak R. Karoblio, artimiausias būsimo prezidento uždavinys bus išsirinkti naują kariuomenės vadą.
 
J. V. Žukas kadenciją baigia liepos 24 dieną, todėl, pasak R. Karoblio, po inauguracijos prezidentas turės greitai išsirinkti iš generolų kandidatūrų, nes naujo kariuomenės vado pateikimui dar turės pritarti ir Seimas.
 
„Prie pačių ankstyviausių darbų – naujojo kariuomenės vado skyrimas. Jono Vytauto Žuko kadencija baigiasi liepos 24 dieną. Taip susiklostė, kad paskyrimas turi būti greitas. Nes nesinorėtų situacijos, kad laikinai būtų einamos pareigos. Padarėme įvadą, kokie yra Lietuvos kariuomenėje generolai (…) šiuo metu veikiantys yra septyni generolai“, – sakė R. Karoblis.
 
Paklaustas, ar sausumos pajėgų vadas Valdemaras Rupšys turi daugiausiai šansų tapti naujuoju kariuomenės vadu, R. Karoblis tik patvirtino, kad jis yra tarp kandidatūrų.
 
„Yra vienas iš kandidatų, jis sausumos pajėgų vadas (…), bet visi kandidatai yra svarstomi“, – teigė R. Karoblis.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Tuo metu kariuomenės vadas apie savo ateities planus su G. Nausėda dar nekalbėjo. Pasak jo, naujo pasiūlymo jungtis į jo komandą taip pat dar negavo.
 
„Kuomet pasiūlys, tuomet ir kalbėsim (…) Jis tik tris kartus minėjo, ir čia buvo visiškai ne toks susitikimo formatas. Tai buvo krašto apsaugos ministro susitikimas, aš tik padėjau ministrui išdėstyti informaciją apie krašto apsaugos sistemos reikalus. Jokių (…) pokalbių su prezidentu dar neturėjau“, – teigė jis.
 
Pagal įstatymus J. V. Žukas antros kadencijos kariuomenės vado pareigų eiti nebegali.
 
Tuo metu R. Karoblis patikino, kad dėl jo tolimesnio darbo Vyriausybėje su G. Nausėda taip pat nekalbėjo.
 
„Mes net nešnekėjome, ir tai yra koalicijos formavimo klausimas“, – teigė jis.
ELTA primena, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad yra tariamasi, jog politologas Linas Kojala ir dabartinis kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas būtų prezidento komandoje.
 
Kol kas G. Nausėda yra paskelbęs, kad jo komandoje dirbs buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 07:00

Prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto oficialiai ketina prisijungti Suomija. Ketinimų protokolą pasirašys į Vilnių trečiadienį oficialaus vizito atvykstantis Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto.

Tokį ketinimų protokolą jau yra pasirašiusios septynios ES šalys narės – Lietuva, Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija. Iš viso šiame ES projekte dalyvauja 13 šalių narių: Lietuva, Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija ir Suomija yra šio projekto dalyvės, o Belgija, Graikija, Prancūzija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos. Dar bent kelios šalys narės yra išreiškusios norą jungtis prie tarptautinių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ateityje.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Suomijos gynybos ministras J. Niinisto trečiadienį dvišalių pokalbių metu aptarė Lietuvos ir Suomijos bei regioninį bendradarbiavimą, artėjantį Suomijos pirmininkavimą ES Tarybai, bendradarbiavimą ES ir NATO formatuose.

Lietuvos ir Suomijos gynybos ministrai taip pat planuoja apsilankyti tarptautinės konferencijos „Baltijos karinė konferencija 2019“ atidarymo renginyje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centre prie Krašto apsaugos ministerijos.

Jūratė Valančiūtė (ELTA)
 
2019.03.21; 08:25