Michailas Kasjanovas
Vladimiro Putino pasiūlytomis Rusijos konstitucinėmis reformomis siekiama vienintelio tikslo – suteikti ilgamečiam lyderiui dar daugiau galių, pareiškė Rusijos opozicionierius ir buvęs šalies ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas.
„Yra 22 pataisos. Dvi iš jų yra vadinamosios socialinės. Kitos 20 yra susijusios tik su vienu dalyku – prezidento galių stiprinimu“, – radijui „Echo Moskvy“ sakė M. Kasjanovas, Rusijos premjero pareigas ėjęs 2000–2004 m.
V. Putinas kaip prezidentas ar premjeras Rusijai vadovauja jau daugiau nei du dešimtmečius. Praeitą mėnesį jį pasiūlė virtinę Konstitucijos pataisų, nes, pasak jo, būtina reformuoti šalies vadovybės struktūrą.
Kai kuriomis iš pataisų siekiama padidinti premjero ir patariamosios Valstybės Tarybos įgaliojimus. Tai paskatino gandus, kad V. Putinas svarsto perimti premjero arba Valstybės Tarybos pirmininko pareigas, kai 2024 m. baigsis jo prezidento kadencija.
Opozicinei Liaudies laisvės partijai vadovaujantis M. Kasjanovas interviu tvirtino, kad V. Putino pasiūlymai stiprinti kitų politinių pozicijų galias „yra tik kalbos“, o tikrasis šių reformų tikslas yra suteikti daugiau galių pačiam V. Putinui.
Rusijos ir Baltarusijos “susijungimas“ ir Rusijos prezidento ateitis
Po vakar įvykusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino tradicinės priešnaujametinės spaudos konferencijos, kuri truko net keturias su puse valandos, prašnekta apie tai, kiek ilgai V. Putinas bus Prezidentu. Mat Konstitucijoje numatyta, kad vienas ir tas pats asmuo gali būti Prezidentu tik du kartus iš eilės (jam liko 4,5 metų).
Per rusakalbę radiją “Svoboda” gruodžio 20 d. nuskambėjo įvairūs variantai, bet visi jie susiję su Konstitucijos keitimu.
Vienas iš variantų – jau seniai svarstomas Rusijos ir Baltarusijos susijungimas ir Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės (SRBV) atsiradimas su nauja Konstitucija. Vadovauti SRBV, būti jos Prezidentu V. Putinui jau nebūtų kliūčių.
Tačiau abu jie tvirtino, kad viskas priklausys nuo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valios. Tiesa, abu sakė, kad nors priversti jį – ne V. Putino valioje, bet nupirkti jo valią – įmanoma.
Michailas Kasjanovas:
Manau, kad negalite jo priversti, bet tikriausiai galite nusipirkti. Putinas ir jo aplinka tai supranta, todėl jau pradėtas nuolaidų reikalavimas, kurį Lukašenka pateikia Rusijos valdžios institucijoms, kurios tegul skiria daugiau pinigų arba kompensuoja tai, kas praleista per pastaruosius dvejus metus. Rusijos vyriausybė jau pasirinko šį kelią. Putinui ir jo aplinkai Baltarusijos scenarijus, būtent Baltarusijos perėmimas, naujos valstybės sukūrimas – Rusija plius arba vadink ją bet kuo, tai yra jau nauja Konstitucija, iš tikrųjų viskas prasideda nuo nulio, turiu omenyje prezidentinę kadenciją, taigi jam tai – gražiausias pasirinkimas.
Michailas Kasjanovas
Esu tikras, kad Kremliaus politologai tiki, kad jie gali įtikinti gyventojus, kad caras Vladimiras Putinas yra toks geras, jis yra Rusijos žemių kolekcionierius. Krymas vėl grįžo, Baltarusija vėl grįžo ir panašiai, žada grąžinti dar ką nors. Tokiu būdu galima sutvirtinti Putino rinkėjų branduolį. Manau, kad Kremliaus politologai ir pats Putinas norėtų, kad tai būtų laikoma aukščiausiu prioritetu. Ar šis scenarijus yra įmanomas? Manau, kad ne.
Baltarusijos prezidentas Lukašenka, šį kartą jis bus perrinktas dar kartą, parlamentas neleido nei vienam net kvazi- opozicionieriui gauti vietą Parlamente, monolitiniame Parlamente, o tai reiškia, kad jis taip pat bus perrinktas kitai kadencijai, kaip Baltarusijos prezidentas, ir jis tęs tą patį žaidimą. Jis reikalaus vis daugiau pinigų iš Rusijos, nes jo ekonomika negali egzistuoti tokiame režime, koks yra šiandien, be Rusijos subsidijų. O Rusijos vyriausybė ir toliau bandys kažkokiu būdu absorbuoti Baltarusiją.
Panašiai kalbėjo ir Karnegio fondo analitikas Andrejus Kolesnikovas, labiau akcentuodamas autoritarinį A. Lukašenkos charakterį, neva, nepakęsiantį, kad virš jo dar būtų koks nors viršininkas.
Kol kas Rusijos ir Baltarusijos susijungimui, neva, dar yra kliūčių
Kol kas pranešama, kad tik ką St. Peterburge pasibaigusiame V. Putino ir A. Lukašenkos susitikime tolimesnės abiejų valstybių integracijos tema Rusija ir Baltarusija vis dar neišsprendė nesutarimų aktualiausiomis ekonominėmis temomis – dėl naftos, dujų ir mokesčių. Tai pareiškė Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas.
„Pagal šias tris klausimų grupes – dėl naftos ir dujų sektorių, mokesčių srities – liko rasti kompromisus tam, kad būtų užbaigtas visos glaudesnės integracijos gairių rengimas. Priminsiu, kad gairių iš viso yra 31-a. Liko trys klausimų blokai, kurie neleidžia mums pasiekti paketinio susitarimo“, – paaiškino Rusijos ministras.
Aš labai abejoju, kad labai norėdamas Kremlius neturėtų priemonių priversti A. Lukašenką pasirašyti bet ką. Neseniai vokiečių DW (Deutsche Welle) paskelbė liudininko parodymus, kad jis dalyvavo nužudant kai kuriuos A. Lukašenkos politinius oponentus. Nejaugi to nežinojo V. Putino specialiosios tarnybos?
Neabejoju, kad Baltarusijos diktatoriaus biografijoje pilna ir kitokių nusikaltimų, finansinių, pavyzdžiui, kuriuos užfiksavo minėtos tarnybos ir kuriomis jį galima šantažuoti.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Pagaliau, Kremliui nutraukus subsidijas Baltarusijai, visai įmanomas scenarijus, kai alkana liaudis pati „nuvers“ diktatorių ir „išsirinks“ sukalbamesnį.
Viena tik aišku, jei šiandien SRBV dėl kažkokių priežasčių dar neegzistuoja de jure, tai pasaulis vis labiau prie tos minties pratinamas.
Baltarusijos „susijungimas“ su Rusija – Baltarusijos aneksija
Argi ką daugiau, negu Baltarusijos aneksiją, valstybės išnykimą iš pasaulio valstybių žemėlapių, reikštų SRBV atsiradimas, net jei abiejų diktatorių valstybėse būtų surengti referendumai dėl susijungimo? Tokių „referendumų“ vertė visoms civilizuotoms valstybėms daugiau negu akivaizdi.
Štai, kad ir paskutinis įvykis, bylojantis, kaip baltarusiai laukia nesulaukia patekimo į SRBV. Planuotas Baltarusijos ir Rusijos integracijos šalininkų mitingas Minske gruodžio 20 d. neįvyko, nes niekas į jį neatvyko, penktadienį pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Prorusiški organizatoriai planavo surengti akciją Baltarusijos sostinės centre esančioje Spalio aikštėje 12–13 valandomis, tačiau aikštėje tuo metu lankėsi tik žiniasklaidos atstovai ir atsitiktiniai praeiviai.
Tačiau mažai abejoju, kad, diktatoriui įsakius balsuoti referendume, referendumas dėl „savanoriško“ susijungimo su Rusija įvyktų ir Baltarusijos, kaip valstybės, neliktų.
Seku žiniasklaidą pagal galimybes, bet…
Kaip žinome, su Baltarusija ribojasi trys ES ir NATO valstybės – Latvija, Lietuva ir Lenkija. Nemanau kad jos būtų sužavėtos turėdamos tokią ilgą sieną su naujuoju kaimynu.
Pasvarstykime, ar turėtų jos imtis prevencinių priemonių pavojingai situacijai išvengti.
Gal mano mintis pasirodys diletantiška, bet ar nevertėtų mūsų trejetui imtis iniciatyvos euroatlantinėje erdvėje bendriems veiksmams ES parlamente, ES vadovų Taryboje ir atskiriems (tokios JAV, pavyzdžiui) įspėjamiesiems viešiems pareiškimams, kokią kainą sumokėtų Kremlius, jei aneksuotų Baltarusiją.
Aleksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Galbūt, Lietuvos aukštieji asmenys, atsakingi už Lietuvos užsienio politiką, diplomatiniuose kuluaruose ir veikia ta kryptimi. Nežinau.
Tik štai, įsivaizduokime, kad net be formalaus referendumo V. Putinas ir A. Lukašenka netikėtai paskelbs apie „susijungimą“, pastebėdami, kad Vakarai, tai numatydami, viešai tylėjo, o tylėjimas be prievartos vienareikšmiškai reiškia sutikimą.
Aš jau nekalbu apie tai, kad vieši mūsų, Vakarų, įspėjimai dėl Rusijos ir Baltarusijos „susijungimo“ padarinių padrąsintų viso pasaulio Baltarusijos patriotus suvokti, kad jų kova už Baltarusijos Nepriklausomybę nėra beviltiška, kad yra prasmė sekti broliškos Ukrainos pavyzdžiu, dargi vienytis su ja bendroje kovoje, ko, beje, pasigendu Ukrainos opozicinėje žiniasklaidoje.
Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai. Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ošurkovas, Dmitrijus Gudkovas diskutavo apie Rusijos ekonomikos, pilietinės visuomenės ir politikos perspektyvas. Kalbėta apie opozicijos perspektyvas keisti nedemokratinį ir su vakarietiškomis vertybėmis prasilenkiantį režimą.
EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą
Nors nuomonės dėl to, kaip turėtų elgtis Rusijos valdžios opozicija, išsiskyrė, forume dalyvavę Kremliaus režimo kritikai sutarė, kad Vladimiro Putino sukurta politinė sistema yra kriminalinė, veikianti panašiai kaip savo laiku veikė fašistinis ar nacistinis režimai.
V. Putino kritikai taip pat pripažino, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai nėra svarbiausia priemonė, kuria pasinaudojus pavyks sustabdyti kriminaline logika veikiantį nedemokratinį režimą.
Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jų, reikia imtis Kremliaus režimo statusą griaunančių veiksmų. Opozicionieriai skeptiškai įvertino Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitus Rusijoje. Pasaulio lyderių dėmesys, pažymėjo forume dalyvavę opozicionieriai, tik stiprina įvaizdį, kad režimas sugeba kontroliuoti situaciją.
Forume dalyvavęs G. Kasparovas pabrėžė, kad simbolinę reikšmę turės ir birželį Rusijoje vyksiantis Pasaulio futbolo čempionatas. Anot G. Kasparovo, visi diktatoriai siekia matomumo ir dalykų, kurie rodytų sistemos didingumą. Todėl, kaip ir naciams buvo svarbios Olimpinės žaidynės, taip ir V. Putinui panašią funkciją atliks Pasaulio futbolo čempionatas.
Visgi jis vylėsi, kad Vakarų lyderiai ignoruos Rusijoje vyksiantį čempionatą ir neleis Kremliaus režimui taip stiprinti savo statusą.
G. Kasparovas penktadienį forume V. Putino režimą lygino su fašistine Italija. Anot jo, dabartinėje Rusijos užsienio ir vidaus politikoje galima matyti fašizmo užuominų.
„Kalbėdami apie dabartinę Rusiją turime reikalą su mafija. Tai diktatūra“, – kalbėjo G. Kasparovas.
Garis Kasparovas. Slaptai.lt nuotr.
G. Kasparovas pažymėjo, kad labiausiai Rusijos režimas bijo ne opozicijos dalyvavimo valdžioje, bet masinių protestų. Todėl, pabrėžė G.Kasparovas, labai svarbu sukurti sąlygas, kad žmonės, jausdami, kad gali kažką pakeisti, išeitų masiškai į gatves.
Po diskusijų surengtoje spaudos konferencijoje G. Kasparovas akcentavo, kad Putinui liekant valdžioje Rusijoje niekas nesikeis ir Maskva toliau sieks destabilizuoti Europoje situaciją. Todėl, aiškino V. Putino kritikas, jis puikiai suprantąs Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nerimą. Pasak jo, Baltijos valstybėse V. Putinas ir toliau liks taikiniu, keliant sumaištį visuomenėse.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas renginį, sakė neabejojąs, kad Vilniaus Rusijos forumo tradicija išliks.
Michailas Kasjanovas
Ministras spaudos konferencijoje pakartojo savaitės pradžioje, komentuojant Kremliaus reiškiamą nepasitenkinimą šiuo renginiu, išsakytą mintį, kad Vilniuje organizuojamas Rusijos forumas nėra antirusiška akcija. Pasak L. Linkevičiaus – tai prorusiškas renginys.
Ministras pritarė diskusijoje išsakytiems teiginiams, kad tarptautinė bendruomenė, palaikydama glaudžius kontaktus su V. Putinu, prisideda prie nedemokratinio režimo tolesnio egzistavimo. Ministras neslėpė, kad įžvelgia Europos šalių veiksmuose išbandymų Vakarų vienybei.
„Įžvelgiu daugiau Europos vienybės išbandymų teisės viršenybės srityje, matome kai kuriose šalyse po rinkimų ateina nauja vyriausybė su priešrinkimine kampanija ir tam tikrais postulatais, kurie gali būti mūsų vienybės išbandymu. Tai Italija, tai nėra paslaptis“, – Eltai sakė L. Linkevičius.
Taip pat ministras atkreipė dėmesį į vieną forume dalyvavusių Kremliaus opozicionierių reiškiamą repliką, kad Vakaruose Rusijos valdžia nėra atskiriama nuo visos Rusijos.
„Rusija visgi yra didelė ir jie (rusai. – ELTA) jautriai reaguoja, kai tarptautinėje retorikoje viskas, kas yra bloga, yra siejama su visa Rusija ir visais rusais“, – kalbėjo L. Linkevičius ir pabrėžė, kad savo laiku rusų visuomenė labai rėmė Lietuvos nepriklausomybę.
Tai spaudos konferencijoje priminė ir kitas žymus opozicionierius Vladimiras Kara-Murza. Jis pagyrė Lietuvą, kad ši gerai suvokia skirtumą tarp Rusijos ir Kremliaus Rusijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
Ministras taip pat akcentavo, kad Kremliui rodomas tarptautinės bendruomenės dėmesys yra žalingas.
„Rusijos vienas iš tikslų yra būti dėmesio centre. Rusija siekia parodyti, kad be jos niekas nevyksta. Tie lyderių atvažiavimai ar į Sočį, ar į Peterburgą rodo, kad be mūsų niekas nevyksta. Čia ir kyla diskusijos, ar reikėtų taip daryti“, – apibendrino L. Linkevičius ir klaida pavadino sprendimą Pasaulio futbolo čempionatą organizuoti Rusijoje.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Vilniaus Rusijos forumą šiais metais organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
Aptarti Vakarų atžvilgiu agresyvėjančią Kremliaus politiką bei iššūkius, kurie kyla Rusijos pilietinei visuomenei, valdžiai griežtinant žiniasklaidos kontrolę, garsūs Vladimiro Putino režimo kritikai rinksis į jau penktąjį Vilniaus Rusijos forumą.
Nepaisant Kremliaus reiškiamų priekaištų dėl, jų teigimu, antirusiškų forumo tikslų, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iniciatyvą traktuoja priešingai – kaip prorusišką akciją ir įrodymą, kad su Rusija yra kalbamasi.
Tarp organizuojamo forumo dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Dmitrijus Gudkovas.
2017 metais Rusijos užsienio reikalų ministerija Vilniaus Rusijos forumą įvardino kaip antirusišką akciją, kurioje, Rusijos URM teigimu, „prieglaudą“ randa tik politiniai marginalai.
L. Linkevičius atmetė Kremliaus kaltinimus, kad renginys yra antirusiškas.
„Tai yra prorusiška akcija“, – Vilniaus Rusijos forumo tikslus komentuodamas pirmadienį Eltai sakė L. Linkevičius.
„Forume mes bendraujame su Rusijos pilietine visuomene ir tai vyksta jau penktą kartą. Mes kalbėsime rusų kalba apie Rusijos ateitį Europoje, mūsų bendrą ateitį. Kviečiame intelektualus, rašytojus, žurnalistus, politikus praktiškai iš viso pasaulio“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Tai yra pozityvus renginys“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad, nepaisant to, ką skelbia Kremliaus propaganda, garsiems Rusijos valdžią kritikuojantiems politikams, žurnalistams ir intelektualams patinka atvykti į Lietuvą.
„Tie, kurie įsivaizduoja, kad monopolizuoja Rusijos atstovavimą, tai jie gali teigti ką nori. Bet renginys yra nukreiptas ne prieš Rusiją“, – pabrėžė L. Linkevičius, pridurdamas, kad dialogo su Rusija nereikėtų supaprastinti iki dialogo tik su Kremliumi.
„Rusija yra didelė, joje yra įvairių žmonių ir nuomonių“, – apibendrino L. Linkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Vilniaus Rusijos forumas yra labai svarbus visai Europai. L. Linkevičius priminė, kad su Rusijos pilietine visuomene Europos Sąjunga yra įsipareigojusi bendrauti. Pasak jo, tradiciškai organizuojamas forumas yra vienas iš nedaugelio Vakarų ir Rusijos pilietinės visuomenės bendravimo pavyzdžių.
Forumas tradiciškai suburia per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad pagrindinis dėmesys organizuojamame forume bus skiriamas padėčiai Rusijoje po šįmet įvykusių Rusijos prezidento rinkimų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos veiklos būdams griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, stiprėjančiai Rusijos priešiškai veiklai Vakarų atžvilgiu, išpuoliams prieš liberalios demokratijos vertybes.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Gegužės 24-25 dienomis vyksiantį Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
