Princo Williamo šeima. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, vasario 26 d. (AFP-ELTA). Princas Williamas ir jo žmona Kate šeštadienį nusiuntė asmeninę paramos žinutę „visiems Ukrainos žmonėms“ – tai buvo reta aukšto rango Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos narių reakcija į geopolitinius įvykius.
Pora „Twitter“ tinkle išreiškė paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pasirašydama savo inicialais.
„2020 metų spalį turėjome garbės susitikti su prezidentu Zelenskiu ir pirmąja ponia, kad sužinotume apie jų viltį ir optimizmą dėl Ukrainos ateities, – rašė jie. – Šiandien esame kartu su prezidentu ir visais Ukrainos žmonėmis, kurie drąsiai kovoja už šią ateitį, W & C“.
Ultrakonservatyvūs Irano parlamentarai nori uždrausti naminius gyvūnus. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). „Ne, mano katė nekelia niekam grėsmės“, – naujienų agentūrai AFP sakė iranietis Mostafa, pasipiktinęs šalies ultrakonservatyviųjų parlamentarų siūlymu uždrausti laikyti naminius gyvūnus. Šis 25-erių metų amžiaus vaikinas, turintis gyvūnų reikmenų parduotuvę Teherano centre, liko priblokštas tokio politikų sumanyno.
„Krokodilus galima laikyti pavojingais, bet kokią grėsmę kelia triušiai, šunys ar katės?“ – apie prieš mėnesį pristatytą įstatymo projektą kalbėjo jaunas iranietis.
Ultrakonservatyvūs musulmonai augintinių laikymą vadina dekadentiška praktika bei primena, kad, remiantis islamo teise, šunys, kaip ir kiaulės, laikomi nešvariais gyviais.
Irane 75 parlamento nariai, arba ketvirtadalis visų įstatymų leidėjų, pasmerkė tai, kad žmonės gyvena po vienu stogu su naminiais gyvūnais, nes esą taip kuriama „destruktyvi socialinė problema“.
Jų aiškinimu, tokia veikla gali „palaipsniui pakeisti iranietišką ir islamišką gyvenimo būdą“, „pakeičiant žmonių ir šeimos santykius emociniais santykiais su gyvūnais“.
Siūlomu įstatymu būtų uždrausta „importuoti, auginti, padėti auginti, veisti, pirkti ar parduoti, transportuoti, varyti ar vedžioti, laikyti namuose laukinius, egzotinius, kenksmingus ir pavojingus gyvūnus“.
Būtų uždrausti šie gyvūnai: krokodilai, vėžliai, gyvatės, driežai, katės, pelės, triušiai, šunys ir kiti „nešvarūs“ gyvūnai, taip pat beždžionės.
Pakistanas iškilmingai pasitiko su penkių dienų vizitu į šalį atvykusius Didžiosios Britanijos princą Williamą ir jo žmoną hercogienę Kate.
Ministras pirmininkas Imranas Khanas antradienį priėmė karališkąją pora savo rezidencijoje Islamabade. Vėliau antradienį numatyti ir pokalbiai su prezidentu Arifu Alviu bei jo žmona prezidento rūmuose.
Williamas ir Kate jau apsilankė vienoje mokykloje, kur kartu su vaikais pozavo nuotraukoms ir kalbėjosi su mokytojais. Kate vilkėjo tradicinį pakistaniečių apdarą kurtą. Pakistano užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vakare karališkoji pora dalyvaus jaunimo labdaros renginyje.
Manoma, kad Williamas ir Kate čia pasakys kalbą.
Pakistaną ir Didžiąją Britaniją jungia ilga bendra praeitis. 1947 metais įkurta šalis, kurioje dabar gyvena 200 mln. žmonių, kilo iš Britų Indijos kolonijos. Antroje XX amžiaus pusėje daug pakistaniečių emigravo į Didžiąją Britaniją. Čia jie dabar sudaro antrą didžiausią etninę mažumą po imigrantų iš Indijos.
Visa karališkosios poros kelionė vyksta laikantis griežtų saugumo priemonių.
Trečiadienį Williamas ir Kate vyks į Lahorę šalies rytuose. Čia numatytas apsilankymas XVII amžiaus mečetėje ir vienoje tvirtovėje. Ketvirtadienio vizito programoje – šiaurinis kalnų miestas Čitralis.
Iš viso karališkoji šeima Pakistane įveiks daugiau kaip 1 000 km. Čia ji nori „susitikti su kiek įmanoma daugiau pakistaniečių“, – sakoma rūmų pareiškime.
Britų princas Harry‘is su žmona hercogiene Meghan nori labiau atskirti savo socialinę veiklą nuo princo Williamo ir hercogienės Kate. Bakingemo rūmai Londone pranešė, kad Harry‘is ir Meghan tam tikslui kurs savo fondą.
Jiedu pasitrauks iš Karališkojo fondo. Ši Williamas, kuriam penktadienį sueis 37-eri, įkūrė drauge su Harry‘iu.
Pernai į fondą buvo priimta ir Meghan. Abi poros tada demonstravo vienybę. Viešumoje jie neretai buvo vadinami „nuostabiuoju ketvertu“.
Tačiau dabar, atrodo, poros dirbs atskirai. Šį žingsnį bulvarinė spauda interpretavo kaip dar vieną įrodymą, kad abi karališkųjų rūmų poros vis labiau svetimėja. Jau kurį laiką gandonešiai kalba apie nesutarimus tarp Meghan ir Kate, kurios tariamai vis labiau ardo kažkada neperskiriamais buvusių princesės Dianos sūnų santykius.
Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gyvūnai augintiniai gali padėti įveikti socialinę izoliaciją ir vienišumo problemą, kuri šiuolaikinėje visuomenėje įgyja epidemijos pobūdį ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, atskleidė Jungtinėse Valstijose neseniai atliktas tyrimas.
80 proc. tyrime dalyvavusių augintinius turinčių respondentų patvirtino, kad gyvūnai jiems padeda jaustis mažiau vienišiems. 85 proc. tyrimo dalyvių, nepriklausomai nuo to, ar jie turi augintinį, ar ne, mano, kad bendravimas su augintiniu gali sumažinti vienatvės jausmą. 76 proc. sutiko, kad žmogaus ir augintinio kontaktai gali prisidėti prie socialinio atotrūkio visuomenėje mažinimo.
Šios įžvalgos paaiškėjo atlikus apklausą, kurią inicijavo „Mars“ korporacija ir Žmogaus bei gyvūnų ryšių tyrimų institutas (Human Animal Bond Research Institute, HABRI). Tyrimo metu buvo analizuojama gyvūnų augintinių įtaka žmogaus socialiniams ryšiams, o studija buvo atlikta, atsižvelgiant į sveikatos ekspertų perspėjimus, kad vienišumas Amerikos visuomenėje įgyja epidemijos pagreitį, nepriklausomai nuo žmogaus užimamos visuomeninės pozicijos.
Psichologinės ir neuromokslų studijos rodo, kad socialinės izoliacijos žala žmogui – tokia pati, kokią sukelia per dieną surūkomos 15 cigarečių, todėl tai yra laikytina rimta grėsme visuomenės sveikatai. „Mars Petcare“ ir HABRI atlikta studija atskleidė, kad žmogui draugiją palaikantys augintiniai gali padėti įveikti vienišumo ir socialinio nepritapimo problemą, ypač kalbant apie tokias socialiai jautrias grupes, kaip vyresnio amžiaus ar psichikos negalią turintys asmenys.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Maždaug vienas iš keturių (26 procentai) augintinių šeimininkų teigė įsigiję gyvūną todėl, kad žinojo, jog tai gerina psichinę sveikatą. Vyresni nei 55-erių respondentai šį motyvą patvirtino dažniau (55 proc. šioje amžiaus grupėje) nei kitų amžiaus grupių apklaustieji.
54 proc. respondentų teigė, kad augintiniai jiems padeda užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis. 51 proc. apklaustųjų mano, kad augintinis padeda šeimininkui įveikti drovumą. 9 iš 10 apklaustųjų vyresnių nei 55-erių respondentų grupėje teigė, kad augintiniai vyresnio amžiaus žmonėms padeda jaustis mažiau vienišiems.
Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų (73 proc.) mano, kad slaugos namai ir kitos priežiūros paslaugas teikiančios tarnybos turėtų prisidėti prie gyvūnų augintinių įtraukimo, sprendžiant socialinės izoliacijos problemą.
