Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininko pavaduotojas Vytautas Pliavga teigia, kad penktadienį laikinosios sostinės centre kilusios muštynės, kurių metu aštuoni vyrai užpuolė kavinės lankytojus, susijusios su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi.
„Kaune penktadienį Laisvės alėjoje įvyko įvykis. Tai susiję su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi“, – penktadienį spaudos konferencijos Kaune mtu sakė V. Pliavga.
Policijos atstovas pažymėjo, kad muštynių priežastys greičiausiai susijusios su ankstesniais nusikalstamų grupuočių atstovų konfliktais.
Anot jo, policija nustatė galimus lauko kavinėje muštynėse dalyvavusius įtariamuosius, šiuo metu vykdoma jų paieška. Policija turi surinkusi nusikaltimo įkalčius įvykio vietoje.
„Pašaliniai asmenys kavinėje nenukentėjo, nukentėjo tik tie asmenys, kurie buvo siejami su nusikalstamomis grupuotėmis“, – sakė V. Pliavga.
Pasak Kauno AVPK viršininko pavaduotojo, nukentėjusiųjų muštynėse sužalojimai nėra rimti. V. Pliavga patikslino, kad muštynių metu nukentėjo keturi asmenys, trys iš jų pristatyti į ligoninę, vienas jų yra išleistas.
„Nukentėję asmenys neduoda parodymų“, – tvirtino V. Pliavga.
Anot policijos atstovo, užpuolikai buvo ginkluoti įrankiais, kurie galimai skirti žaloti žmones.
V. Pliavga teigė tokio įvykio, kai viešoje vietoje dienos metu ginkluoti asmenys pultų kitus žmones, per pastaruosius penkerius metus Kaune nėra buvę.
R. Požėla teigia, kad visuomenė gali jaustis saugi
Spaudos konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad pirminiais duomenimis, užpuolimui Kauno centre buvo pakankamai gerai pasiruošta. Tai, anot jo, rodo lazdos, kurias naudojo užpuolikai, jų mūvėtos kaukės.
„Tai rodo ir turimos maskavimo priemonės, ir turimi įrankiai, kuriais buvo padaryti fiziniai kūno sužalojimai. Tačiau, kaip minėta, įvykio vietoje rasta reikšmingų bylai įrodymų, yra aiškiai nusistatytos kryptys. (…) Po įvykio policijai yra visiškai aišku dėl motyvų, dėl priežasčių“, – tikino R. Požėla.
Anot jo, toks atvejis, nors ir brutalus, yra labiau vienetinis, retai pasitaikantis.
„Apskritai šitą įvykį vertinu kaip vienetinį, vienkartinį. Tokių įvykių netolimoje praeityje, šiuo metu nebuvo pasitaikę. Taip, jis pasižymi savo brutalumu, viešu įžūlumu. Policija tokių dalykų netoleruoja“, – komentavo policijos generalinis komisaras ir pabrėžė, kad žmonės Kauno centre gali jaustis saugūs.
R. Požėla teigė nenorintis spėlioti, kodėl muštynės sukeltos būtent Kauno centre, bet neatmetė galimybės, kad užpuolikai tokiu būdu tiesiog norėjo pademonstruoti, jog jie gali pulti ir viešoje vietoje.
„Galimai tokiu būdu buvo bandyta pagąsdinti, kad „mes į nieką nekreipiame dėmesio, kad tai yra vieša vieta, kad tai miesto centras, tarp žmonių“, tai galbūt toks motyvas yra“, – svarstė R. Požėla.
Nei V. Pliavga, nei R. Požėla nenorėjo atsakyti, ar Kauno centre kilusio incidento dalyviai susiję su „Agurkinių“ ar „Kamuolinių“ nusikalstamomis grupuotėmis.
Kauno policijos duomenimis, penktadienį, 13 val. 20 min., gautas pranešimas Laisvės alėjoje, prie lauko kavinės, kilo muštynės, kurių metu, pirminiais duomenimis, aštuoni asmenys užpuolė keturis ten buvusius vyrus ir vieną moterį.
Naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad vienas iš nukentėjusiųjų – su „Agurkinių“ grupuote praeityje sietas Rytis Sadauskas (gim. 1980 m.). Šią informaciją portalui patvirtino Kauno prokuratūros vadovas Darius Valkavičius.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai trečiadienį lankėsi Seimo Antikorupcijos komisijos sudarytos laikinosios darbo grupės, tiriančios situaciją Kauno savivaldybėje, posėdyje. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad didysis situacijos savivaldybėje vertinimas bus pateiktas spalio pabaigoje. Visgi, pasak jo, jau dabar aišku, kad surinkta informacija – „labai įdomi“.
„Šiandieną aptarėme dalį STT atliekamo vertinimo, buvo atsakyta į klausimus. Taip pat turėjome užklausą dėl įvairių pareigūnų ryšių, vėlgi susipažinome su informacija, gavome atsakymus, kada bus didysis vertinimas, jis turėtų būti spalio antroje pusėje. Mes bet kuriuo atveju savo išvadų jokių nedarysime be STT išvados“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
„Norime turėti apibendrintą visų institucijų nuomonę ir ją pateikti tiek visuomenei, tiek ir Antikorupcijos komisijai“, – pridūrė jis.
Politikas kol kas tyrimo detalių ir STT pateiktos informacijos nekomentuoja. A. Vyšniauskas tikina, kad detalės bus pristatytos su bendra išvada, tačiau, pasak jo, surinkta informacija yra „tikrai labai įdomi“.
„Norime išgirsti visas nuomones, kadangi turėjome ir tam tikrų anoniminių liudijimų apie tai, kas vyksta savivaldybėje, kaip yra priimami sprendimai ir panašiai“, – patikino jis.
Politikas tikina, kad tam tikrų pažeidimų Kauno savivaldybėje yra fiksuota.
„Jau pavasarį, vasaros pradžioje, kai turėjome pirmuosius susitikimus su savivaldybės atstovais, buvo aiškiai identifikuota, kad viena iš probleminių vietų yra tai, kad savivaldybė iki šiol neturi korupcijos prevencijos programos“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
„Tai vienas iš pavyzdžių, pakankamai smulkus. Jų yra ganėtinai daug. Kai mes pateiksime visas išvadas, tai tikrai matysite daug sisteminio ir įdomaus vaizdo, kas vyksta arba kas nevyksta Kauno miesto savivaldybėje ir kodėl tokia betvarkė toje savivaldybėje vyksta“, – sakė politikas.
A. Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad į Antikorupcijos komisijos posėdį buvo pakviestas ir pats Kauno meras V. Matijošaitis. Visgi, pasak jo, kol kas atsakymo, ar Kauno meras atvyks pateikti savo poziciją, nesulaukta.
„Atsakymo iki šiol nesame iš jo gavę. Mes planavome jį apklausti kitą trečiadienį, tačiau, kaip suprantame, šią savaitę jis atostogauja, tai lauksime. Bet kuriuo atveju mero nuomonę norėsime išgirsti“, – teigė A. Vyšniauskas.
ELTA primena, kad Seimo Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė kreipėsi į STT, prašydama atlikti dvi korupcijos rizikos analizes dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų. Laikinoji tyrimo grupė buvo sudaryta po kilusio korupcijos skandalo, kai Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus namuose aptiktas kyšis.
Tyrimo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas sprendimą kreiptis į STT argumentavo tuo, kad tarnyba niekados nėra atlikusi Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų sistemos korupcijos rizikos vertinimo, o tai, anot jo, privalo būti padaryta kiekvienoje savivaldybėje.
Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė STT prašė įvertinti viešųjų pirkimų inicijavimo procesą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą, viešųjų pirkimų procedūras, viešųjų pirkimų metu pasirašytų sutarčių vykdymo kontrolę ir su viešaisiais pirkimais susijusių savivaldybės darbuotojų galimų interesų konfliktų valdymą.
Taip pat prašyta atlikti Kauno miesto savivaldybės administracijos viešuosius pirkimus kontroliuojančių institucijų veiklos ir atliekamų funkcijų korupcijos rizikos analizę, įvertinant, ar šių institucijų veikla arba neveikimas nesudaro sąlygų korupcijos rizikoms Kauno miesto savivaldybėje.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį duris lankytojams atvers tarpukariu Laisvės alėjoje pastatytas kino teatras „Romuva”.
Nuo šiol tai bus Kino namai „Romuva”, kuriuose – dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai.
Pasak pranešimo, šventinis „Romuvos” atidarymo renginys kvies pasivaikščioti po unikalius Art Deco elementus išsaugojusias kino teatro erdves, pažinti pastatui ir jo istorijai dedikuotą parodą bei išbandyti naująsias kino sales. Pirmųjų lankytojų lauks speciali programa – naktinis filmų maratonas.
Per penktadienį vyksiantį renginį kino teatro rekonstrukcijos metu įkurtoje Kamerinėje kino salėje bus galima išvysti 1940-aisiais balandžio 18-ąją „Romuvos” atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija”. Naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai” premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė”, festivalyje „South by Southwest” kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris”, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa.
„Romuvos” pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2016-aisiais. Senojo kino teatro Laisvės alėjoje atgimimą lėmė projektas „Kauno kino centro „Romuva” kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę”. Kiek daugiau nei milijonas eurų projektui skirta pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus”. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė, kuriai šiandien nuosavybės teise ir priklauso šis vienintelis likęs ir pagal pirminę savo paskirtį tebeveikiantis buvusios laikinosios sostinės kino teatras.
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, baigiantis 2021-iesiems, „Romuvos” prieigose, Laisvės alėjoje, atidengta dailininko Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra „Pirmas filmas”. Taip Kaune įamžinta nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje – pernai minėtas pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis” sukūrimo 90-metis.
Reikšminga ir tai, kad istoriniam nuo privatizacijos Kaune išsaugoto kino teatro pastatui 2015 metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Šiuo metu šis pastatas yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
ELTA primena, jog tarpukario verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis pastatytas bei įrengtas to meto Lietuvoje moderniausias ir didžiausias kino teatras duris atvėrė 1940-ųjų pavasarį.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš Rusijos ir toliau masiškai traukiantis Vakarų verslams, viešojoje erdvėje paaiškėjo, kad „Vičiūnų grupė“ ir toliau tęsia veiklą Rusijoje.
Įmonės savininkas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad verslas sustos – tik vėliau. Kaip aiškino V. Matijošaitis, šiuo metu tiesiog neįmanoma numatyti terminų, kada tai galėtų įvykti. Tokia užimta neužtikrinta politiko laikysena sulaukė visuomenės pasipiktinimo bangos. Dar šią savaitę priešais Kauno savivaldybę keli šimtai protestuotojų reikalavo pasakyti tikslią datą, kada įmonė sustabdys darbą.
Politologų teigimu, V. Matijošaičiui ir toliau delsiant aiškiai deklaruoti, kada jo įkurta įmonė visiškai sustabdys verslą Rusijoje, atitinkamai mažės ir galimybės toliau tęsti sėkmingą politinę karjerą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo Virginijaus Valentinavičiaus nuomone, panašu, kad pats meras nesupranta būtinybės pasitraukti iš Rusijos ir solidarizuotis su kitomis Vakarų valstybėmis. Anot jo, kol kas iš politiko girdimi tik išsisukinėjimai.
„Aš manau, kad pirmiausia jam reikia suprasti, kad šiaip ar taip pasitraukti reikės. Atrodo, kad kol kas jis to nesupranta, todėl bet kokie paaiškinimai, kurie buvo padaryti, atrodo kaip išsisukinėjimas“, – teigė V. Valentinavičius, kartu pridurdamas, kad šiuo metu V. Matijošaitis turi pateikti aiškią poziciją trauktis.
„Jam reikia dabar parodyti du dalykus, kad jis tikrai labai aiškiai sutinka su tuo, kad trauktis reikia ir labai aiškiai parodo, kad tai bus padaryta. O kol kas negirdėjome nei vieno, nei kito. Girdėjome tik išsisukinėjimus“, – pridūrė jis.
Analogiškai teigia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad išlikti ir versle, ir politikoje šiuo metu V. Matijošaičiui galimybių nėra. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Reikia apsispręsti, ar aukoti politiką, ar verslą. Bet vykdyti verslą ir būti politikoje, kai visi visomis išgalėmis remia Ukrainą, tikrai nemoralu ir tikrai nemanau, kad kažkas tai suprastų. Tai pasirinkimas yra jo rankose ir ką jis nuspręs padaryti, taip ir bus. O išlaikyti abiejų dalykų neišeis“, – akcentavo T. Janeliūnas.
T. Janeliūnas: klausimas, ar ir Kauno savivaldybėje vykdomas tyrimas dėl kyšininkavimo nepaveiks mero reputacijos
Vis tik T. Janeliūnas neatmeta, kad ir sustabdžius „Vičiūnų grupės“ veiklą Rusijoje V. Matijošaičio politinis kelias gali būti baigtas. Politologo teigimu, tam turėti įtakos gali ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas įtariamas kyšininkavimu.
„Kadangi veiksmai pavėlavę, kažin, ar pavyks jam susigrąžinti reputaciją. Be to, Kauno savivaldybėje vykdomas labai didelis tyrimas dėl kyšininkavimo. Tai irgi klausimas, ar tai nepaveiks kokiu nors būdu paties Matijošaičio reputacijos ir sąsajos su administracijos vadovu nenuves iki mero. Tai, aš manau, kad Matijošaičiui politinė karjera eina į pabaigą ir jam šitoje situacijoje susigrąžinti buvusį populiarumą, abejoju, ar pavyks“, – teigė T. Janeliūnas.
Politologai abejoja V. Matijošaičio sėkme ir 2023 m. rinkimuose
Viena vertus, V. Valentinavičius neatmeta, kad laimėti artėjančius 2023 m. Kauno miesto mero rinkimus V. Matijošaitis vis dar turi galimybę, tačiau, kita vertus, akcentuoja jis, kylantys konservatorių reitingai mero šansus sumažina.
„Matijošaitis turi didelę pasitikėjimo atsargą. Dabartiniai įvykiai jam, aišku, nepadės, bet tai priklausys ir nuo to, kaip į rinkimus ateis skirtingos politinės jėgos“, – teigė V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dabar pagrindinė ir vienintelė jėga, kuri gali nuversti – konservatoriai, o jų šansas didele dalimi apibrėžtas ir tuo, kaip seksis Vyriausybei. (…) Prasidėjus karui Ukrainoje populiarumas atsigauna ir turi šansą atsigauti dar daugiau. Tai dabar dinamika Matijošaičiui neigiama: jis krinta žemyn, „Tėvynės sąjunga“ kyla aukštyn. Bet ar užteks to, čia irgi klausimas“, – svarstė V. Valentinavičius.
Kita vertus, T. Janeliūnas teigia nematąs būsimos konservatorių pergalės Kauno savivaldybėje.
„Konservatoriams Kaune jau senokai nesiseka ir jie ten turėjo prastų kandidatų, prastų merų ir susigadino kauniečių nuomonę apie save. Tai nebūtinai valdantieji perims tą merų postą“, – teigė T. Janeliūnas.
Vis tik, akcentuoja profesorius, panašu, kad ir V. Matijošaičiui laimėti gali būti sudėtinga.
„Bet Matijošaičiui turbūt bus sudėtinga dar kartą laimėti. Vargu, ar patiems kauniečiams vis dar norėsis matyti poste tą patį žmogų“, – teigė T. Janeliūnas.
ELTA primena, kad vasario 24-ąją Putinui pradėjus karą Ukrainoje, vis daugiau užsienio kapitalo kompanijų skelbia apie planus sustabdyti arba sumažinti savo veiklą Rusijoje.
Apie tai, kad ir „Vičiūnų grupė“ stabdo veiklą Rusijoje įmonė pranešė dar kovo 7 dieną. Vis tik viešojoje erdvėje paaiškėjo, kad „Vičiūnų grupė“ toliau tęsia veiklą Rusijoje. V. Matijošaitis tikino, kad verslas sustos, tačiau pirmadienį pažymėjo, kad neįmanoma numatyti terminų, kada tai galėtų įvykti. Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Dėl miesto mero V. Matijošaičio sukurto verslo veiklos Rusijoje pirmadienį priešais Kauno savivaldybę laikinosios sostinės gyventojai surengė dar vieną protesto akciją. Keli šimtai į protestą susirinkusių kauniečių paragino miesto merą nurodyti, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ nustos veikti Rusijoje, kuri vasario 24 d. pradėjo karą Ukrainoje.
V. Matijošaitis į klausimą konkretaus atsakymo nepateikė. Pasak jo, daroma viskas, kad verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau.
Kaunas – Europos kultūros sostinė. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kaunas ir Kauno rajonas šeštadienio vakarą oficialiai tapo Europos kultūros sostine. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaudamas „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymo ceremonijoje paragino švęsti Kauną kaip miestą, kuris praturtina Europą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Kauną daugelį amžių darniai formavo ir ypatingą jo aurą kūrė tiek lietuviškos šaknys, tiek ir europietiškas atvirumas bei pagarba asmens orumui.
„Kaunas šiandien yra unikalios modernizmo architektūros, universitetų, verslo ir sporto, o svarbiausia – orių, laisvų ir kūrybingų žmonių miestas“, – sakė prezidentas, paminėjęs, kad Kaune gimė ir augo daugelis ryškių asmenybių, tokių kaip mokslininkai Marija Gimbutienė, Hermannas ir Oskaras Minkowskiai, filosofas Stasys Šalkauskis, menininkai Arvit Blatas ir Jurgis Mačiūnas, sportininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius ir Rūta Meilutytė, taip pat prieš 50 metų savo jauną gyvenimą už laisvę paaukojęs Romas Kalanta.
Prezidentas teigė, kad Kauno išskirtinumo ir sėkmės paslaptį kuria būtent drąsūs ir energingi žmonės. Nesibaigiantis Kauno virsmas atskleidžia, kuria ir praturtina Europą Kaune, kaip ir Kauną – Europoje.
„Lietuvoje plačiai žinoma frazė „Kaunas yra Kaunas“. Šiandien norisi pasakyti kiek kitaip: „Kaunas yra Kultūra!“ – sakė šalies vadovas, palinkėjęs visiems kūrybingų metų.
Prezidento kvietimu į Kauną Europos kultūros sostinės atidarymo proga atvyko UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atsiuntė vaizdo sveikinimus.
Atidarymo renginiuose, kaip praneša Prezidentūra, taip pat dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, kiti garbūs svečiai.
Šventė „Baltų raštai 2021“ nuskaidrino rudenėjantį Kauną. Eglės Vindašienės nuotr.
Šią savaitę baigėsi baltų kultūros puoselėtojus ir mylėtojus vienijanti tradicinė folkloro šventė „Baltų raštai-2021“, kvietusi vaikus ir jaunimą bei jų šeimų narius dalyvauti įvairiose veiklose, suteikdama galimybę giliau pažinti tiek latvių, tiek lietuvių senąją kultūrą, kalbą, folklorą.
Kauno tautinės kultūros centro (KTKC) surengtoje šventėje tris dienas skambėjo autentiškos senolių dainos, netilo kanklės ir dūdmaišiai, sukosi šokių poros, pritariant bandonijoms ir smuikams, liepsnojo šiaudiniai baltiški ženklai, dunksint būgnams. Kauniečiai ir miesto svečiai stiprino šiltus latvių bei lietuvių ryšius koncertuose, nuotoliniuose mokymuose ir praktiniuose užsiėmimuose.
„Buvo galima išgirsti, pamatyti ir pasimokyti: kokios tradicinės latvių kultūros vertybės, senieji instrumentai, kokie latvių kalbos ypatumai, ką reprezentuoja lietuviškas etnografinis filmas, kaip įprasminta balta spalva lietuvių audiniuose, kokie baltų simboliai yra lietuvių tautodailėje, pintinėse juostose.
Priminsiu, kad Kauno tautinės kultūros centre eksponuojama tekstilės paveldo paroda „Iš Pagrendos kaimo kraičio skrynių…“, kurią galima pamatyti virtualioje aplinkoje centro internetinėje svetainėje“, – teigia viena iš šventės organizatorių Eglė Vindašienė.
Kaip ir ankstesnėse, šioje šventėje netruko gyvo bendravimo, spindinčių akių ir atvirų širdžių. Palemone paminėta Baltų vienybės diena – iškilmingai įkurtas Rudens lygiadienio aukuras, negęstanti baltų vienybės ugnis. Vietos bendruomenė kartu su folkloro ansambliais „Bitula“, „Sauluva“, „Ratilėlis“, „Alda“, „Žaisa“ dalinosi apeigine duona ir gira, vyko teatralizuotos apeigos, sujungusios didelį bičiulių ratą.
Koncerte „Saulė pina vainikėlį – Saule pina vainadziņu“ dalyvavo KTKC vaikų folkloro ansamblis „Tautinukai“, liaudies instrumentų ansamblis „Linksmoji armonika“, tradicinių kanklių studija „Luotelė“, Jelgavos folkloro ansamblis „Dimzēns“ (virtualiai, Latvija). Po to vyko nuotolinis susitikimas, kuriame vedė pokalbį, muzikavo ir pristatė senuosius Latvijos instrumentus nevyriausybinės organizacijos „Skaņumāja“ nariai.
Tarptautinę folkloro šventę „Baltų raštai-2021“ vainikavo ilgai laukta akcija „Visa BALTICA šoka“, suvienijusi ne tik Lietuvos, bet ir visų trijų Baltijos šalių šokėjus bei muzikantus. Draugystės parke jaunas ir senas trepsėjo „grečenikę“ ir suko „malūnėlį“. Žiūrovai nenustygo vietoje, o aktyviausius iš jų renginio vedėjai Judita Einikytė ir Darius Žilinskas apdovanojo atminimo dovanėlėmis.
Surengti šią šventę Kauno tautinės kultūros centrui padėjo partneriai bei rėmėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Letonikos centras, Kauno švietimo inovacijų centras, Kauno Palemono gimnazija, folkloro ansambliai ir klubai iš Lietuvos bei Latvijos. Tarp informacinių šventės „Baltų raštai“ rėmėjų jau ne vienerius metus yra Lietuvos naujienų agentūra ELTA.
Kaune susidūrė 6 automobiliai. Kauno AVPK nuotr.
Bendrajame pagalbos centrui penktadienį pranešta apie masinį automobilių susidūrimą.
14.06 val. skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Kauno mieste, Vakariniame aplinkkelyje – Raudondvario plente susidūrė 5-6 automobiliai.
Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.
Kauno apskrities policija patikslino, kad Vakariniame aplinkkelyje, nusukime į Raudondvario plentą, susidūrė 6 automobiliai.
Pasak policijos, nuvykus pareigūnams paaiškėjo, kad susidūrė 6 automobiliai: „VW Passat“, vairuojamas vyro (gim. 1988 m.), „VW Passat“, vairuojamas vyro (pristatytas į gydymo įstaigą), „Volvo“, vairuojamas moters (gim. 1979 m.), „Audi“, vairuojamas vyro (gim. 1983 m.), „Opel Zafira“, vairuojamas vyro (gim. 1978 m.) ir „VW Passat“, vairuojamas vyro (gim. 1987 m.).
„VW Passat“ vairuotojas (gim. 1988 m.) gaivintas dėl galimai sutrikusios sveikatos, tačiau neišgyveno.
Kauno apskrities policija perspėja vairuotojus, kad šioje kelio atkarpoje eismo sąlygos sudėtingos.
Seksualinių mažumų eisena „Kaunas pride”. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmosiose Kauno miesto istorijoje seksualinių mažumų eitynėse su minia žmonių ėjusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi įvykusiu renginiu.
„Manau, kad tai yra nuostabi šventė, eisena. Labai gera ir graži diena Kaunui“ ,- žurnalistams iš karto po eisenos kalbėjo A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė laikosi pozicijos, kad pareigūnai padarė nuostabų darbą užtikrinant dalyvių saugumą. Nuotaikos politikei nesugadino ir iš oponentų į ją renginio metu paleistas kiaušinis.
„Gavau kiaušinį į nugarą, bet tai nieko tokio“, – tikino Laisvės partijos pirmininkė.
Politikė įsitikinusi, kad įvykusi „Kaunas pride“ eisena rodo, jog Partnerystės įstatymas šalyje yra reikalingas.
„Tai rodo, kad žmonėms reikia politinių pokyčių, partnerystės įstatymo“,- mano A. Armonaitė.
Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiavo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur” ir vaivorykštė spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės”, „Meilė nėra nusikaltimas”, „Kada trans žmonės turės elementarias teises?”. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love”, „Born this way”, „We are all human” ir t.t.
Renginio saugumui užtikrinti buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos bei savanoriai. Pareigūnai dar prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į renginio vietą.
Laivais rengs pasiplaukymus Nemune po Kauno apylinkes. Kauno m. sav. nuotr.
Nemuno salos akvatorija ruošiama pozityviems pokyčiams. Šalia „Žalgirio“ arenos upės vagos tvarkymo darbus pradėjusi Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šio mėnesio pabaigoje numato įrengti prieplauką, prie kurios galės švartuotis pramoginiai ir keleiviniai laivai.
Kauniečius bei miesto svečius žadama plukdyti po Kauno apylinkes nuo miesto širdies iki pat Kulautuvos. Ir tai – tik dalis numatytų planų.
„Sutvarkyta Nemuno salos akvatorija ir įrengta prieplauka ateityje taps dar vienu traukos centru. Tai ypač svarbu mūsų turizmui. Kaunas – upių miestas, todėl artėjančių pokyčių laukiame ir jais džiaugiamės“, – sakė mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Šį pavasarį, primena ELTA, VVKD pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą, kuriam tapus realybe, apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų bei atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta 2023 metais.
Lygiagrečiai darbai prasidėjo šalia „Žalgirio“ arenos, kur darbuojasi VVKD žemsiurbė „Upyna“ ir ją aptarnaujantys laivai.
„Į viską žiūrime kompleksiškai. Kaunas, taip pat visa jo teritorija, kur teka Nemunas, mums yra prioritetas. Šių metų tikslas – maždaug 3 kilometrų sutvarkyta atkarpa nuo Nemuno salos iki santakos. Tada šioje teritorijoje bus galima pilnai vykdyti pramoginę ir keleivinę laivybą“, – patikina Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pasak jo, darbus Nemuno salos akvatorijoje planuojama užbaigti per artimiausias kelias savaites. Tada bus pastatyta prieplauka, prie kurios numatyta galimybė švartuotis minėtų paskirčių laivams.
„Veiksmus deriname su Kauno miesto savivaldybe. Vos išvalius akvatoriją, atsiras galimybė laivams ne tik apsisukti, bet ir prisišvartuoti prieplaukoje, kurią planuojame pastatyti šio mėnesio pabaigoje. Norime, kad Kauno gyventojai ir svečiai turėtų galimybę atplaukti į pačią miesto širdį. Tačiau turime ir daugiau naujienų – po Kauno apylinkes plukdys atnaujintas Vidaus vandens kelių direkcijos 100 vietų keleivinis laivas „Žalgiris“, kuris keliaus nuo Nemuno salos iki pat Kulautuvos“, – artimiausiomis naujienomis dalijosi V. Vinokurovas.
Jo teigimu, kitąmet Nemune darbai numatyti Kauno hidroelektrinės link. O būtent ten ilgiausią Lietuvos upę atkerta daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka.
ELTA jau skelbė, kad kovo gale Kauno miesto vadovai inicijavo siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo, apie ką kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Tikima, kad įgyvendintas toks projektas paspartintų upeivystės atgaivinimą. Kad šliuzo įrengimas yra daugiau nei realus, neabejoja ir V. Vinokurovas. Jo teigimu, praeityje techniškai šis inžinerinis statinys buvo suprojektuotas.
„Kauno miesto iniciatyva idealiai atitinka mūsų planus. Nemuno atkarpą iki Kauno hidroelektrinės planuojame sutvarkyti per porą metų. Tada turėsime pilnai funkcionuojantį vandens kelią ir turėsime kalbėti apie šliuzo įrengimo darbus. Tai – daugiau nei realu“, – teigė V. Vinokurovas.
VVKD vadovas pridūrė, kad Europos Sąjungoje kasmet įrengiamas ne vienas ir ne du laivų šliuzai. Tokio projekto įgyvendinimui paprastai reikia nuo 50 iki 70 milijonų eurų. Būtent šio šliuzo kaina labai priklausys nuo aplinkosauginių reikalavimų dėl žuvų migracijos užtikrinimo poreikio, sudėtingos inžinerinės situacijos (kelias, geležinkelis).
Anot Savivaldybės administracijos atstovo Mindaugo Drąsučio, minėti atsakymai bus gauti tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, parengus projektinius pasiūlymus ir paskaičiavus kaštus.
Kadrai iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Artėjant jubiliejinei sukakčiai – 90 metų nuo pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis“ sukūrimo, menininkai kviečiami pasitelkti fantaziją ir savo kūryba įamžinti šį Lietuvos kultūrai reikšmingą įvykį.
Tokį savotišką konkursą skelbianti Kauno miesto savivaldybė primena, kad anuomet didelio rezonanso sulaukusio kino kūrinio scenos buvo nufilmuotos būtent Kaune. „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk, kur nereikia“) – pirmas ryškus pavyzdys, įkūnijęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.
90 metų nuo filmo premjeros sueis 2021-ųjų spalio 8-ąją. Šią sukaktį galinčios paženklinti atrinktos geriausios idėjos sumanytojams menininkams savivaldybė garantuoja finansavimą jai įgyvendinti.
„Kaunas turi įvairių akcentų. Ne tik meninių, bet ir istorinių. Tačiau apie dalį jų nedaug ką žinome. Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmasis lietuvių vaidybinis pilnametražis filmas. Todėl drauge su „Kauno filmų biuru“ ir kino centru „Romuva“ kviečiame menininkus siūlyti idėjas ir savo kūrinius, kurie pasakotų unikalią pirmojo filmo istoriją kauniečiams bei miesto svečiams“, – į menininkus kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Prisimenant šios išskirtinės kino juostos gimimą, dera pažymėti, kad „Onytės ir Jonelio“ filmavimas anuomet užtruko beveik pusmetį.
Dauguma filme vaidinusių aktorių – teatro studentai, kuriems buvo pažadėta po filmavimo atsiskaityti geriausiais to meto šokoladiniais saldainiais. Filmuojant juostą, komandai trūko ne tik pinigų technikos nuomai, patirties, bet ir nuovokos, kaip paruošti aktorius filmavimui.
Filmas, beje, susilaukė įvairių reakcijų – nuo stiprios kritikos iki pagyrų ir palaikymo. Ypač kino kritikai po filmo premjeros peikė aktorių grimą, kuris atrodė itin keistai, – juodos lūpos ir paakiai, akinamai balti veidai. Kritikuotas ir aktorių neprofesionalumas, prastai įkūnijami personažai, filmo turinys. Dar vienas kadras iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
„Tai buvo 1931 metai. Menininkai tuo metu neturėjo visiškai jokios patirties, technikos ir supratimo, kaip kurti filmą. Jie mokėsi tiesiog žiūrėdami užsienietiškus filmus kino teatruose. Būtent entuziazmas ir davė impulsą lietuviškam filmui. Žavu, kad žmonės, neturėdami ypatingų žinių, su užsidegimu ėmė ir sukūrė tai, kas tapo Lietuvos kino pradžia. O ta pradžia buvo būtent Kaune“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.
Kadras iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Pasak A. Silkinio, galutinis žurnalo „Naujoji Romuva“ verdiktas pirmajam pilnametražiam lietuvių darbui buvo gana palankus – filmą aprašiusiam korespondentui patiko ir „sukombinuotos scenos“, ir veikalo gyvumas, ir įdomus siužetas. Pagirta ir tai, kaip juostoje atvaizduotas Kaunas, kuris, „daro tikrai gražaus ir turtingo miesto įspūdį“. Galiausiai konstatuota, kad, turint omenyje patirties stoką ir lėšų trūkumą, filmas ne toks jau ir prastas. Pridurta, kad „tai – reikšmingas faktas mūsų tautos kultūros gyvenime“.
Deja, šiandien pamatyti bei įvertinti šio filmo neįmanoma – jis laikomas dingusiu.
Ir nors kino teatro „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A), kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese, toje pačioje alėjoje, dabar atnaujinamas vienintelis išlikęs tarpukario kino teatras – „Romuva“. Po rekonstrukcijos jis lankytojus pasitiks jau kitais metais.
Viena iš siūlomų lokacijų pirmojo lietuviško vaidybinio kino filmo 90-mečio atminimui skirtam kūriniui – Kauno kino centro „Romuva“ prieigos (Laisvės al. 54). Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Tiesa, akcentai galimi ir kitose viešose bei pagal kontekstą derančiose Kauno vietose, patikslina miesto savivaldybės administracijos atstovė Aušrinė Vaščėgaitė.
Idėjų konkurse „Kauno akcentai“ nuo sausio 1 iki vasario 1 dienos savivaldybėje laukiama menininkų pasiūlymų dėl skulptūrų, šviesos instaliacijų, dizaino objektų ar kitų meninių kūrinių, skirtų įamžinti filmą „Onytė ir Jonelis“.
Kaune įžiebta Kalėdų eglė, miestą drebino fejerverkai. Organizatorių nuotr.
Šeštadienio vakarą įžiebta Kauno kalėdinė eglutė, net šešiuose Kauno rajonuose sugriaudėjo fejerverkai, vainikavę šventę.
Kauniečiai turėjo progos matyti ir girdėti fejerverkus tiesiai iš savo namų, per balkonus ir langus: tokia šventinė alternatyva pasiūlyta prašant žmonių rinktis saugumą ir visų ryškiausių žvaigždžių koncertą „Saldžios Kalėdos Kaune“ stebėti iš namų.
Kauno Kalėdų eglutės įžiebimo koncertą šeštadienį tiesiogiai transliavo LRT televizija, koncertavo visos ryškiausios žvaigždės.
Oro erdvė virš Kauno šventinę naktį buvo pilna dronų, jie filmavo kalėdinę eglutę iš paukščio skrydžio, leisdami pasigėrėti įspūdingomis šių metų žaliaskarės dekoracijomis.
Koncerto „Saldžios Kalėdos Kaune“ ištaigingoje scenoje, kuri buvo sumontuota tuščioje Kauno „Žalgirio“ arenoje, pasirodė Monique – stilinga atlikėja eteryje dainavo sėdėdama kabriolete. Geriausių lietuviškų dainų popuri atliko Martynas Kavaliauskas, kūliais vertėsi Vidas Bareikis, jaukumu užbūrė Justinas Jarutis ir Jessica Shy, savo hitus žiūrovams dovanojo Justė Arlauskaitė-Jazzu, širdies ugnimi dalinosi „The Roop“ ir „Saulės kliošas“. Eteryje įvyko ir Girmantės Vaitkutės dainos televizinė premjera. Vakarėlį užbaigė šių dienų šlagerių karalius Saulius Prūsaitis.
„Saldžios saldžios Kalėdos Kaune“ tik prasideda, o muzika nesiliaus skambėjusi visų žiemos švenčių metu: iš Laikinosios sostinės į Šiuolaikinę Europos Kultūros sostinę 2022 kūrybingai keliaujantis Kaunas pradžiugins muzikiniu autobusu, kuris keliaus per visą miestą, visas bendruomenes, kurs gerą šventinę nuotaiką, jame skambės populiarių atlikėjų dainos, skelbiama šventės organizatorių pranešime. Kauniečių lauks ir kalėdinė eglutė, kurią galima aplankyti bet kuriuo metu.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga pasveikino šalies karius padėdamas gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune ir linkėdamas išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės kariais.
Simboliška, kad prieš 30 metų būtent prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Kaune įvyko pirmoji atkurtos kariuomenės savanorių priesaika. Šią dieną prieš 102 metus, 1918 m., Lietuvos ministro pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
„Šiomis nelengvomis dienomis Jūs išliekate tvirtas valstybės saugumo ramstis – neatsiejama nacionalinių ir NATO gynybinių pajėgumų dalis. Vadovaudamiesi Tėvynei duota priesaika, Jūs kiekvieną dieną esate kovinėje parengtyje ir nuolatos tobulinate įgūdžius”, – sveikinime kariuomenei teigia prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiais metais kariuomenė įrodė gebanti prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos, ir padėkojo jai už reikšmingą indėlį į pandemijos valdymą paremiant valstybės civilines institucijas.
Prezidento – vyriausiojo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado – teigimu, šalies kariuomenė yra moderni, profesionali ir pasirengusi operatyviai spręsti visus iškylančius iššūkius, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sveikina Lietuvos karius, jų šeimas ir bičiulius bei visą mūsų šalies visuomenę Lietuvos kariuomenės dienos proga.
„Šiandien mūsų šalies kariuomenė yra kaip niekad stipri ir moderni, nes Lietuvos karybos lyderiai nestokoja ambicijų ir vizijų. Šiandien turime ypač glaudžius ryšius su savo sąjungininkais regione ir NATO partnerėmis. Tai mūsų kariuomenės pasiekimai, kuriuos lėmė sunkus ir kasdienis visų Lietuvos kariuomenės grandžių darbas. Dėl jo mūsų visuomenė turi didelį tikėjimą savo šalies krašto apsauga ir pasitiki savo kariuomene. Sveikinu visus karius su Lietuvos kariuomenės diena bei dėkoju Jums už prisiimtą atsakomybę, sunkų darbą ir drąsą šioje išskirtinėje tarnystėje”, – sveikindama teigia parlamento vadovė.
Senų daugiabučių aplinką papuošė „miškas” ant negyvenamo namo sienos. Kauno sav. nuotr.
Niūrias sienas jau gali pamiršti Partizanų gatvės 30-ojo bei aplinkinių daugiabučių gyventojai. Jas pakeitė „miškas”. Čia stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove. Tai – dar vienas projekto „Gyvos sienos” ir idėjų konkurso „Kauno akcentai” kūrinys.
Tai – jungtinis menininkų projektas – Kaune vis besiplečiančią gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys. Simonos Seibutienės kurtus „Miško sodus” ant statinio perkėlė trise – Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.
„Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai – užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių”, – apie piešinį pasakojo autorė.
Kūrinys turi ypatingą sąsają būtent su Partizanų gatve, kurioje jis nuo šiol ir matomas. Pasak S. Seibutienės, piešinys primena miškus, kuriuose slėpėsi ir kovojo partizanai, o simboliai – Lietuvą, kurią jie gynė.
Piešinį įgyvendinę menininkai džiaugiasi išskirtiniu kauniečių požiūriu į gatvės meną.
„Kol jį piešėme, sulaukėme daugybės praeivių ir gyventojų žvilgsnių, pakalbinimų, bet tarp jų nebuvo nė vieno neigiamo ar piktai nusiteikusio. Visi džiaugėsi spalvomis, domėjosi procesu ir rezultatu. Kaunas tokiu gyventojų požiūriu tikrai unikalus”, – mintimis dalijosi viena iš kūrinio įgyvendintojų G. Skėrytė. Senų daugiabučių aplinką papuošė „miškas”. Kauno savivaldybės nuotrauka
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Aušrinės Vaščėgaitės, „Miško sodai” – tai dar vienas nebe pirmus metus Kaune veikiančios platformos „Gyvos sienos” rezultatas. Jos tikslas – padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.
„Kauno akcentai”- analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Šio konkurso dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios Kaune jau atsirado 42 tokie akcentai.
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Beveik 20 tūkstančių eksponatų per 30 metų sukaupė 1990-ųjų vasarį įsteigtas, šiuo metu Kultūros ministerijai priklausantis Lietuvos aviacijos muziejus, iš pradžių vadintas Technikos muziejumi.
Neatsitiktinai jis įkurdintas Kaune, Aleksote nuo 1915 metų veikiančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje.
Pasak muziejaus atstovų, jo ekspozicijų plotas siekia 4700 kvadratinių metrų.
Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Nuo 1991-ųjų legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtosios sodybos Žemaitijoje yra tapusios Lietuvos aviacijos muziejaus padaliniais, papildytais Žemaitijos etnografiniais eksponatais.
ELTA yra skelbusi, kad populiariausias Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės „Lituanicos“ kopija. Muziejaus pasididžiavimas yra ir lietuviški Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Lankytojai šiame muziejuje gali apžiūrėti Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją, lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50. Galima pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi -8 treniruoklių kabinose.
Muziejuje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, Lietuvos karo aviacijos vado Antano Gustaičio atminimo kambarys. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje. Jis turi ir leidybos centrą. Šalia muziejaus pastatytame Aviatorių memoriale minimi istoriniai įvykiai, pagerbiamas Lietuvos aviatorių atminimas. Sklandytuvas sostinės centre. Vytauto Visocko nuotr.
Rugsėjo 11-osios vakarą Lietuvos aviacijos muziejuje vyks 30-mečio šventė „30 dangaus atspalvių“. Renginio programoje numatytas Kauno aeroklubo sveikinimas iš oro – Algimanto Žentelio ir Eugenijaus Raubicko akrobatinio pilotažo pasirodymas, tris kartus pasaulio čempiono Donato Paužuolio pasirodymas su RC aviamodeliu bei ANBO eskadrilės ir svečių atvykimas orlaiviais.
Šventės dalyviai stebės ir šokio teatro „Aura“ spektaklį, retro džiazo/svingo trio „The Ditties“ koncertą po lėktuvo sparnu. Numatytas ir naktinio dangaus tyrinėjimas su astrofiziku Aidu Sadausku. Šventėje veiks Jungtinė Fotografijos muziejaus ir Karališkųjų oro pajėgų paroda „Dekoduoti RAF“, Lietuvos aviacijos muziejaus veiklą pristatantis infografikas. Taip pat – paroda „Skrydis. Nuo Algio iki Aleksandro“, Algio Griškevičiaus fotografijos bei kitos parodos.
Aitvarų festivalis. Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Šalia Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jau penkioliktą kartą rengiamas respublikinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ vyks rugpjūčio 22-ąją, šeštadienį.
Festivalį organizuojančio Ežerėlio kultūros centro direktorė Miglė Andrejeva pasakojo, kad šiemet į Zapyškį atvyks visas būrys gerai žinomų menininkų. Unikaliais paveikslais iš gamtinių medžiagų garsėjanti Jolita Vaitkutė pristatys vitražinį aitvarą. Daugiau kaip 60 parodų įvairiose pasaulio šalyse surengęs dailininkas, fotografas ir keliautojas Marius Abramavičius-Neboisia irgi mėgsta kelti į dangų didžiulius paveikslus-vėliavas. Aitvarai. Kauno rajono sav. nuotr.
Festivalyje taip pat dalyvaus tapytoja Rūta Strazdauskienė, dailės terapeutė Donata Sadauskienė, aitvarų meistras Tadas Surkys. Menininkai pasiryžę pagaminti ir į dangų paleisti 33 kvadratinių metrų dydžio aitvarus.
Festivalyje veiks kūrybinės dirbtuvės, todėl aitvarą galės pasigaminti kiekvienas šventės dalyvis. Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau kaip 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų ir dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Vyks lėktuvėlių varžybos, kurioms teisėjaus profesionalūs teisėjai. Prizus varžybų nugalėtojams kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė.
Šiųmetis festivalis yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ dalis. Šventės dalyviai galės apžiūrėti atnaujintą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, dalyvauti Zapyškio pagrindinės mokyklos, Zapyškio mamyčių klubo, VšĮ „Stuba“ veiklose, keliauti nauju pažintiniu taku. Vyks muilo burbulų pūtimo čempionatas, veiks atvirlaiškių paštas, bus daug kitų pramogų.
Organizatoriai, beje, ragina festivalio dalyvius ir svečius atsivežti savo puodelį bei šaukštą, kad užkandžiaujant būtų panaudota kuo mažiau vienkartinių indų ir liktų mažiau atliekų. Aitvarų festivalis Zapyškyje. Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Neatskiriama festivalio „Tarp žemės ir dangaus“ dalis – muzika. Šiemet į Zapyškį atvyks dainuojamosios poezijos atlikėjas Andrius Kulikauskas, kurio daina „Aitvarai“ tapo festivalio himnu. Ant scenos taip pat pasirodys grupė „Flash Voyage“ bei Jurgis Didžiulis, todėl bus ką veikti ir romantikams, ir temperamentingos muzikos gerbėjams.
Tradicinio aitvarų festivalio globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis renginys skirtas šeimoms ir visiems, mėgstantiems aktyviai ir kūrybiškai praleisti laiką gamtoje. „Zapyškis unikalus tuo, kad čia galima atvykti įvairiomis transporto priemonėmis.
Planuojantiems automobilius palikti namuose patariame atminti dviračiais, paspirtukais, nuo senosios Kauno prieplaukos atplaukti laivu „Vilkija“ arba atvykti viešuoju transportu. Smagu, kad vis daugiau žmonių nori apžiūrėti restauruotą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir čia gražiai praleisti laisvalaikį“, – sakė meras.
Teodoro Narbuto stotelė. Slaptai.lt foto
Ketvirtadienį kino centre „Forum Cinemas Vingis“ po ilgo laiko vėl buvo ištiestas raudonas kilimas – į išankstinę filmo „Nova Lituania“ premjerą rinkosi svečiai. Pirmą kartą istorijoje lietuviško filmo premjera vyko visose šio kino centro salėse vienu metu. Debiutinį Karolio Kaupinio filmą šalies žiūrovai kino teatruose galės žiūrėti jau nuo šio penktadienio, birželio 26-osios, sakoma „M-films“ pranešime.
„Kine man labiausiai patinka tas jausmas, kai po filmo jauti, kad žodžiai – tuščias reikalas. Kai pasižiūri filmą, bandai jį atpasakoti žodžiais, o jų neužtenka, nes tai – kažkas daugiau. Šiame filme kalbama daug, bet jei jį pažiūrėjus liks kažkas, kam žodžių neužtenka, tada mums bus pavykę“, – pristatydamas filmą sakė „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius K. Kaupinis.
„Nova Lituania“ nukelia į 1938-ųjų Kauną: šalis švenčia nepriklausomybės 20-metį, o Europoje kibirkščiuoja karo grėsmė. Geografijos profesorius Feliksas Gruodis nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja beprotišką planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą… Afrikos žemyne – čia galėtų persikelti šalies gyventojai. Filme vaizduojamo profesoriaus prototipas – Kazys Pakštas, geografas ir mokslininkas, tarpukariu išgarsėjęs su atsarginės Lietuvos idėja. Tačiau tai nėra istorinis filmas, tai – istorija, kuri galėjo būti.
Nors daugelis profesoriaus idėjas laiko beprotiškomis ir isteriškomis, filme juo patiki vienintelis žmogus – politika kiek nusivylęs šalies ministras pirmininkas Jonas Servus. Galiausiai premjeras jau skaičiuoja, kiek laivų reikėtų lietuviams persikelti į Afriką: „2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Sakykim, į vieną laivą telpa 500 žmonių. Vadinasi, mums reikės 5 600 laivų. Sakykim, kelionė trunka savaitę pirmyn ir savaitę atgal. Čia bus daugiau nei ketveri metai visos Lietuvos iškėlimui!“ Vilniuje įvyko išankstinė filmo „Nova Lituania“ premjera. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Išankstinėje filmo premjeroje organizatoriai taip pat siekė atkreipti Vyriausybės dėmesį į išskirtinį kino teatrų reguliavimą pasibaigus karantinui. Šalia raudonojo kilimo stovėjo stendas su užrašu „Nediskriminuokite kino teatrų. Naktiniame klube, autobuse gali būti be kaukės, o kino teatre – ne. Jaučiame atsakomybę, bet norime lygių teisių“. „Labai norėtųsi aiškių ir visiems vienodų žaidimo taisyklių, tad palaikome kino teatrus, jiems padėdami kelti klausimus, į kuriuos jie vis dar negauna atsakymų iš Vyriausybės“, – pranešime cituojama „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė.
Filmas „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K. Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje. Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
Kaune penktadienio rytą gautas skambutis apie užminuotą Kauno apygardos teismą privertė iš jo evakuoti žmones ir įvesti planą „Skydas“.
Kaip praneša Kauno apskrities policija, 7.54 val. buvo gautas pranešimas, kad užminuotas Kauno apygardos teismas. Paskambinęs ir neprisistatęs vyras teigė, kad užminuotas didelis kiekis sprogmenų.
Įvestas planas „Skydas“, iš pastato evakuoti žmonės, vietoje dirba tarnybos.
Kauno centre pradedama S. Daukanto gatvės rekonstrukcija. Kauno sav. nuotr.
Šiemet spalį Kaune organizuojama Čijunės Sugiharos savaitė. Pagrindiniu šios savaitės renginių ciklo akcentu turėtų tapti S. Daukanto gatvėje, Laisvės alėjos prieigose, netoli fontano, iškilsianti išskirtinė 3 metrų aukščio skulptūra, skirta pagerbti Kaune gyvenusio ir tūkstančiams žydų gyvybes išgelbėjusio Pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos atminimą.
„Skulptūroje vaizduojamas kylantis gervių srautas simbolizuoja ištrūkimą iš karo, mirties gniaužtų ir laisvės bei taikos siekį. Kauniečiai prisideda prie misijos skleisti pasauliui Sugiharos vertybes šiais neramiais laikais“, – miesto centrą papuošiančios skulptūros reikšmę paaiškino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kelininkai, kaip teigiama savivaldybės pranešime, šią savaitę pradeda paruošiamuosius S. Daukanto gatvės rekonstrukcijos darbus. Studentų skverą ir Karaliaus Mindaugo prospektą jungiančioje gatvėje bus pakeistos susidėvėjusios požeminės komunikacijos, atnaujinta danga bei mažoji architektūra. Kol kas ši Laisvės alėją kertanti ir joje į kapitališkai atnaujintą fontaną „atsimušanti“ pėsčiųjų gatvė dabar rėžia akį dėl stipriai nusidėvėjusių, sovietmetį menančių betoninių plytelių. Jos akivaizdžiai kontrastuoja su nauju granitiniu Laisvės alėjos grindiniu, todėl jau kitą savaitę numatyta pradėti jas ardyti.
„Atsinaujinusi S. Daukanto gatvė sujungs neatpažįstamai pasikeitusią Vienybės aikštę su atgyjančia Nemuno sala. Šios erdvės – tai du savotiški miesto augimo simboliai. Kauniečiai dar turi progą atsisveikinti su senosiomis plytelėmis, kurios po truputį nyksta iš Kauno žemėlapio, ir labai tikiuosi, kad greitai atsidurs „raudonojoje knygoje“, – šyptelėjo Kauno meras V. Matijošaitis.
400 metrų ilgio gatvę rekonstruos bendrovė „Kauno tiltai“, šią savaitę jau pradėjusi paruošiamuosius darbus. Ypatingas dėmesys skirtas statybvietėje augantiems medžiams – jie apgaubiami apsauginėmis lentelėmis.
„Gatvė ganėtinai sena, jos danga itin prastos būklės: sulūžinėjusios plytelės, senos lietaus surinkimo ir nuotekų trasos. Šią savaitę tvoromis aptversime ruožą nuo K. Donelaičio gatvės pusės iki fontano. Ties pastatais bus paliktas praėjimas pėstiesiems“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.
Rekonstruojant gatvę, bus keičiamos ir nuotekų trasos bei apšvietimo tinklas. Užbaigus darbus, praeivius džiugins naujas granito grindinys, atnaujinta mažoji architektūra. S. Daukanto gatvės rekonstrukciją planuojama užbaigti kitų metų vasarą. Šiuo metu rengiamas su šia gatve besiribojančio Studentų skvero sutvarkymo projektas, o vasarą veiksmas užvirs ir Karaliaus Mindaugo prospekte – čia bus atnaujinami šaligatviai.
„Sutvarkytos S. Daukanto gatvės vaizdas bus labai panašus į Laisvės alėjos. Maždaug už mėnesio Kauno centre prasidės ir Kęstučio gatvės kapitalinis remontas. Kompleksinio tvarkymo rezultatai labai aiškiai bus matomi jau kitąmet“, – akcentavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Bagažinių turgus. Organizatorių nuotr.
Kaune šį savaitgalį jau antrą kartą po karantino pertraukos surengtas Bagažinių turgus. Kauniečiai ir miesto svečiai greitai užpildė visą 600 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
Daugelis parduoda per laisvą laiką karantino metu spintose, sandėliukuose, palėpėse atrinktus nebereikalingus, bet dar gerus rūbus ir daiktus.
Dauguma jų dabar itin aktualūs – dviračiai, žoliapjovės, pavasariniai rūbai.
Dar vienas žavus pavasariškas Bagažinių turgaus akcentas – kambarinė ir lauko gėlės, jų sodinukai.
Kaip ir visada, Bagažinių turguje buvo gausu ir įvairių naudotų buitinių prietaisų, įrankių, interjero detalių, paveikslų, indų, žaislų, sendaikčių, sakoma pranešime. Bagažinių turgus Kaune. Organizatorių nuotr.
Neseniai Bagažinių turguje buvo įrengta dar viena palapinė, tad norintiems prekiauti po stogu atsirado daugiau vietos ir kartu daugiau erdvės laikytis reikalingų atstumų saugantis koronaviruso plitimo. Prekybos vietoje taip pat yra dezinfekcinio skysčio, skirto tiek pardavėjams, tiek pirkėjams, kabo informaciniai, prevencijai skirti plakatai.
Bagažinių turgus rengiamas savaitgaliais Kaune, prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje esančioje aikštelėje. Šį savaitgalį turguje galima prekiauti nemokamai.
Skulptorius Stasys Žirgulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Nuo šio balandžio skulptorius Stasys Žirgulis yra jau dviejų miestų – Radviliškio ir Birštono – garbės pilietis. Toks atvejis gana retas. Tačiau didžiumą savo gyvenimo šis menininkas gyvena būtent Kaune ir šiam miestui skyrė daugiausiai savo darbų.
Prisimenant, kad Kauno savivaldybė sugebėjo prieš keliolika metų miesto garbės piliečiu paskelbti vienos kaimyninės šalies tuometį vadovą, niekaip su Kaunu nesusijusį ir jame net nebuvusį, jūsų atveju išeina lyg toje patarlėje „savam krašte pranašu nebūsi“. O gal „nepastebėti“ S. Žirgulio nuopelnų miestui paranku, žinant menininko charakterį ir atkaklumą bei nujaučiant, kad šiam menininkui, Vilniaus dailės akademijos profesoriui, labiau priimtini žodžiai iš dainos „kas man iš tos laimės ir iš tos garbės…“?
Visa tai man labai netikėta, ir džiugu, kad mano kūryba šiam miestui reikalinga. Kodėl aš taip įvertintas Birštone, sakyčiau, laimingas atsitiktinumas lėmė. Birštono miestas paskelbė respublikinį parko skulptūrų konkursą, man buvo įdomu jame dalyvauti. Skulptūrų takui sukūriau „Šaltinius“. Nuo šios skulptūros viskas ir prasidėjo. Čia, Birštone, supratau, kad dabar galiu įgyvendinti savo seną svajonę – Dialogą su akmenimis. Padiskutavome apie mano idėją su Birštono miesto vyriausiuoju architektu Mantu Micheliunjo. Jis nuoširdžiai tam pritarė. Tuomet pasiprašėme audiencijos pas Birštono merę Nijolę Dirginčienę.
Projektui buvo pritarta, ir nuo to laiko kasmet aš parodą „Epochų aidas“ Birštone papildau naujais kūriniais. Šiuo metu skulptūrų yra 23, šiemet, tikiuosi, atsiras dar septynios skulptūros. Gal tai bus ir projekto pabaiga, o gal kitais metais.
Ir visa tai – skulptoriaus pastangomis ir Birštono savivaldybės kaštais, – negi taip būna?
Šis projektas vykdomasasmeninėmis bei rėmėjų lėšomis. Pagrindinis projekto rėmėjas ir mecenatas – „Kauno grūdai“ bei šios įmonių grupės generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Jis, tarp kitko, buvo fundatorius ir Kaune pastatytiems mano sukurtiems plastiniams akcentams. Taip Muzikinio teatro sode buvo pastatytas paminklinis biustas A. Kučingiui, prie V. Kudirkos mokyklos atstatytas barbarų anksčiau pavogtas V. Kudirkos biustas, sukurti viešoms erdvėms kiti darbai.
Štai ir grįžtu prie Kauno. Taip, dirbu ir Kaune, bet nesu gerbėjas banalios, miesčioniškos meninės politikos, kuri šiandien vyrauja Kaune. Negaliu priimti diletantų kuriamos kultūros, kuri labai greitai plinta, nes ji ir plaukia paviršiumi. Todėl ir nenoriu bendrauti su miesto, kuriame gyvenu, valdžia, matydamas, kaip vidutinybės diktuoja savo sąlygas. Kaip prasilenkiama su privačių ir viešųjų interesų derinimu. Kaip triukšmingai šaukiame „Kauno akcentai“, o kokį niekinį rezultatą gauname, apsimesdami, kad niekas to nesupras?..
Tokia štai mūsų kultūra – gėrėtis auksu padengtomis vonios ir tualetų durų rankenėlėmis ir laukti, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine. Nors turėtume neužmiršti, kad kultūra yra valstybės pagrindas.
Birštonas ne vieną kaunietį žavi savo jaukumu ir išskirtinumu, – smagu nuvažiavus į šį kurortą, pasidžiaugti SPA procedūromis, pasigrožėti puikiai sutvarkyta Nemuno krantine ir parku. Bet tuo daugumos kauniečių meilė Birštonui ir apsiriboja. O kaip čia nutiko, kad kurortas, besivadinantis karališku, jus ilgam „prisirišo“?
Jau lyg ir atsakiau į šį klausimą, tačiau galiu papildyti savo matymą. O jis toks: matau spartų Birštono miesto renesansą ir negaliu nesižavėti, kai iš šabakštyno sukuriamas nuostabus parkas. Kai visi miesto poreikiai sprendžiami profesionaliai, kaip atnaujinamos ar pastatomos naujos gydymo įstaigos. Todėl negaliu nepasidžiaugti šito gražaus karališko Birštono miesto keliu klestėjimo link.
Jūsų kūrybos vaisiai yra patekę į Kelno, Rygos bei kitų miestų nacionalinius meno muziejus, privačias kolekcijas ar galerijas Olandijoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje. Daugybę S. Žirgulio kūrinių galima pamatyti įvairių Lietuvos miestų erdvėse. Pirmiausia – Radviliškyje, kur gimėte, taip pat Druskininkuose, Jonavoje, Palangoje, Šiauliuose, Leipalingyje ir, žinoma, Kaune. Gal galėtumėte kurį nors iš savo darbų išskirti, ar jie jums – kaip vaikai, kurie visi yra vienodai brangūs?
Turbūt maloniausias pats kūrybos procesas . O užbaigti darbai – tarsi man tenkantis įpareigojimas naujam siekiui. Iš reikšmingiausių savo kūrinių gal paminėčiau Alytaus mieste memorialinį ansamblį rezistencijos aukoms „Nurimęs varpas“. Taip pat – tebekuriamą Birštone permanentinę skulptūrų parodą “Epochų aidas“. Kartais žvilgteliu į „Godo“, ir viskas tampa aišku …
Pasak menotyrininkės Kotrynos Džilavjan, atkreipusios dėmesį į skulptoriaus S. Žirgulio polinkį į plastines metaforas ir medžiagiškumą ne tik estetine, bet ir filosofine prasme, jums įdomi žmogaus būsena, ir ją dažnai susiejate su gamta. Jūs pats pripažįstate, kad menininko kūrybos stilius yra ne kas kita, kaip jo mąstymo būdas. Ar visą gyvenimą tokios nuostatos laikotės?
Turiu ir dabar sutikti su savo pasakymu, kad menininko kūrybos stilius yra ne kas kita kaip jo mąstymo būdas. Prie tos išvados priėjau analizuodamas įvairių menininkų kūrybą, jų personalines parodas, darbų atlikimo manierą. Daugelis, deja, manierą priima kaip stilių.
Atmintyje saugau įdomų filosofo Karlo Gustavo Jungo posakį: „Ne mes kuriame idėjas, priešingai, – jos sukuria mus“. Kai tą perskaičiau pirmą kartą, tada ir pasakiau sau, kad kiekviena idėja turi savo formą.
Taip, aš dažnai sutapatindavau žmogaus būseną su gamta. Kaip antai mano skulptūra „Migla“, ji gali būti ir žmogaus būsena … Man įdomu kūryboje naudoti metaforas, alegorijas, jeigu tai yra laisvas kūrybinis procesas. O ir šiaip, – daugiau laisvės sau! Bet dirbk kasdien!
Tris kadencijas buvote Kauno miesto tarybos narys, netgi – Antikorupcijos komisijos vadovas. Kiek pamenu, tokių reiklių ir kritiškų pirmininkų ši komisija iki jūsų nei po jūsų nėra turėjusi. Žodžiu, būdavote “amžinoje opozicijoje„ su valdžia, ir kas jums iš to? Gal daugiau būtumėte laimėjęs, jei „plauktumėte pasroviui“?
Sostinės Bernardinų sodas yra pasipuošęs skulptoriaus S. Žirgulio kūriniais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nesigailiu, kad tris kadencijas buvau Kauno miesto Tarybos narys. Įgijau daug kitos patirties. O ir vadovaudamas Antikorupcinei komisijai likau principingas. Nemanau, šios komisijos darbas buvo bevaisis, tikrai reikėtų labai daug popieriaus viską surašyti, ką tuomet nuveikėme.
Kažin, ar šiandien Kauno miesto savivaldybėje yra Antikorupcijos komisija? Visiškai apie ją negirdime. Kaip ir opozicijos nesigirdi. O gal jau nėra ir savivaldybės Tarybos, arba ji jau seniai dirba „nuotoliniu būdu“?
Kauno savivaldybė pastaraisiais metais man primena viduramžius. Totalus uždarumas, vasalų nuolankumas, ir kas toliau? Gal amžinas Karantinas?
Vieną iš savo darbų pavadinote „Godo“ paaiškindamas, kad taip įprasminote „mūsų visame gyvenime egzistuojantį laukimą, nors ir koks kartais beviltiškas jis atrodytų“. Jei paklausčiau, ko dabar labiausiai laukiate, spėju, pasakytumėte: karantino pabaigos. Tačiau gal apsirinku, ir jūsų atsakymas bus kitoks?
Taip ,“Godo“ ir yra mūsu beviltiškos vilties simbolis …
Žinoma, laukiu karantino pabaigos. Laukiu, kad žmonės grįžtų į darbus, mokslus, prie kasdienio savo gyvenimo ritmo. Kad grįžtu ramybė, ir kad mes visi vėl galėtume puoselėti savo viltis naujiems siekiams.
