Kaune įžiebta Kalėdų eglė, miestą drebino fejerverkai. Organizatorių nuotr.

Šeštadienio vakarą įžiebta Kauno kalėdinė eglutė, net šešiuose Kauno rajonuose sugriaudėjo fejerverkai, vainikavę šventę.
 
Kauniečiai turėjo progos matyti ir girdėti fejerverkus tiesiai iš savo namų, per balkonus ir langus: tokia šventinė alternatyva pasiūlyta prašant žmonių rinktis saugumą ir visų ryškiausių žvaigždžių koncertą „Saldžios Kalėdos Kaune“ stebėti iš namų.
 
Kauno Kalėdų eglutės įžiebimo koncertą šeštadienį tiesiogiai transliavo LRT televizija, koncertavo visos ryškiausios žvaigždės.
 
Oro erdvė virš Kauno šventinę naktį buvo pilna dronų, jie filmavo kalėdinę eglutę iš paukščio skrydžio, leisdami pasigėrėti įspūdingomis šių metų žaliaskarės dekoracijomis.
 
Koncerto „Saldžios Kalėdos Kaune“ ištaigingoje scenoje, kuri buvo sumontuota tuščioje Kauno „Žalgirio“ arenoje, pasirodė Monique – stilinga atlikėja eteryje dainavo sėdėdama kabriolete. Geriausių lietuviškų dainų popuri atliko Martynas Kavaliauskas, kūliais vertėsi Vidas Bareikis, jaukumu užbūrė Justinas Jarutis ir Jessica Shy, savo hitus žiūrovams dovanojo Justė Arlauskaitė-Jazzu, širdies ugnimi dalinosi „The Roop“ ir „Saulės kliošas“. Eteryje įvyko ir Girmantės Vaitkutės dainos televizinė premjera. Vakarėlį užbaigė šių dienų šlagerių karalius Saulius Prūsaitis. 
 
„Saldžios saldžios Kalėdos Kaune“ tik prasideda, o muzika nesiliaus skambėjusi visų žiemos švenčių metu: iš Laikinosios sostinės į Šiuolaikinę Europos Kultūros sostinę 2022 kūrybingai keliaujantis Kaunas pradžiugins muzikiniu autobusu, kuris keliaus per visą miestą, visas bendruomenes, kurs gerą šventinę nuotaiką, jame skambės populiarių atlikėjų dainos, skelbiama šventės organizatorių pranešime. Kauniečių lauks ir kalėdinė eglutė, kurią galima aplankyti bet kuriuo metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.29; 08:10

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga pasveikino šalies karius padėdamas gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune ir linkėdamas išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės kariais.
 
Simboliška, kad prieš 30 metų būtent prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Kaune įvyko pirmoji atkurtos kariuomenės savanorių priesaika. Šią dieną prieš 102 metus, 1918 m., Lietuvos ministro pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
 
„Šiomis nelengvomis dienomis Jūs išliekate tvirtas valstybės saugumo ramstis – neatsiejama nacionalinių ir NATO gynybinių pajėgumų dalis. Vadovaudamiesi Tėvynei duota priesaika, Jūs kiekvieną dieną esate kovinėje parengtyje ir nuolatos tobulinate įgūdžius“, – sveikinime kariuomenei teigia prezidentas.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiais metais kariuomenė įrodė gebanti prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos, ir padėkojo jai už reikšmingą indėlį į pandemijos valdymą paremiant valstybės civilines institucijas.
 
Prezidento – vyriausiojo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado – teigimu, šalies kariuomenė yra moderni, profesionali ir pasirengusi operatyviai spręsti visus iškylančius iššūkius, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
 
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sveikina Lietuvos karius, jų šeimas ir bičiulius bei visą mūsų šalies visuomenę Lietuvos kariuomenės dienos proga.
 
„Šiandien mūsų šalies kariuomenė yra kaip niekad stipri ir moderni, nes Lietuvos karybos lyderiai nestokoja ambicijų ir vizijų. Šiandien turime ypač glaudžius ryšius su savo sąjungininkais regione ir NATO partnerėmis. Tai mūsų kariuomenės pasiekimai, kuriuos lėmė sunkus ir kasdienis visų Lietuvos kariuomenės grandžių darbas. Dėl jo mūsų visuomenė turi didelį tikėjimą savo šalies krašto apsauga ir pasitiki savo kariuomene. Sveikinu visus karius su Lietuvos kariuomenės diena bei dėkoju Jums už prisiimtą atsakomybę, sunkų darbą ir drąsą šioje išskirtinėje tarnystėje“, – sveikindama teigia parlamento vadovė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 16:10

Senų daugiabučių aplinką papuošė „miškas“ ant negyvenamo namo sienos. Kauno sav. nuotr.

Niūrias sienas jau gali pamiršti Partizanų gatvės 30-ojo bei aplinkinių daugiabučių gyventojai. Jas pakeitė „miškas“. Čia stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove. Tai – dar vienas projekto „Gyvos sienos“ ir idėjų konkurso „Kauno akcentai“ kūrinys.
 
Tai – jungtinis menininkų projektas – Kaune vis besiplečiančią gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys. Simonos Seibutienės kurtus „Miško sodus“ ant statinio perkėlė trise – Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.
 
„Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai – užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių“, – apie piešinį pasakojo autorė.
 
Kūrinys turi ypatingą sąsają būtent su Partizanų gatve, kurioje jis nuo šiol ir matomas. Pasak S. Seibutienės, piešinys primena miškus, kuriuose slėpėsi ir kovojo partizanai, o simboliai – Lietuvą, kurią jie gynė.
 
Piešinį įgyvendinę menininkai džiaugiasi išskirtiniu kauniečių požiūriu į gatvės meną.
 
„Kol jį piešėme, sulaukėme daugybės praeivių ir gyventojų žvilgsnių, pakalbinimų, bet tarp jų nebuvo nė vieno neigiamo ar piktai nusiteikusio. Visi džiaugėsi spalvomis, domėjosi procesu ir rezultatu. Kaunas tokiu gyventojų požiūriu tikrai unikalus“, – mintimis dalijosi viena iš kūrinio įgyvendintojų G. Skėrytė.
Senų daugiabučių aplinką papuošė „miškas“. Kauno savivaldybės nuotrauka
 
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Aušrinės Vaščėgaitės, „Miško sodai“ – tai dar vienas nebe pirmus metus Kaune veikiančios platformos „Gyvos sienos“ rezultatas. Jos tikslas – padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.
 
„Kauno akcentai“- analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Šio konkurso dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios Kaune jau atsirado 42 tokie akcentai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.19; 06:00

Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Beveik 20 tūkstančių eksponatų per 30 metų sukaupė 1990-ųjų vasarį įsteigtas, šiuo metu Kultūros ministerijai priklausantis Lietuvos aviacijos muziejus, iš pradžių vadintas Technikos muziejumi.
 
Neatsitiktinai jis įkurdintas Kaune, Aleksote nuo 1915 metų veikiančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje.
 
Pasak muziejaus atstovų, jo ekspozicijų plotas siekia 4700 kvadratinių metrų.
 
Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Nuo 1991-ųjų legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtosios sodybos Žemaitijoje yra tapusios Lietuvos aviacijos muziejaus padaliniais, papildytais Žemaitijos etnografiniais eksponatais.
 
ELTA yra skelbusi, kad populiariausias Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės „Lituanicos“ kopija. Muziejaus pasididžiavimas yra ir lietuviški Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Lankytojai šiame muziejuje gali apžiūrėti Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją, lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50. Galima pasėdėti lėktuvo An-2  ir sraigtasparnio Mi -8 treniruoklių kabinose.
 
Muziejuje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, Lietuvos karo aviacijos vado Antano Gustaičio atminimo kambarys. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje. Jis turi ir leidybos centrą. Šalia muziejaus pastatytame Aviatorių memoriale minimi istoriniai įvykiai, pagerbiamas Lietuvos aviatorių atminimas.
Sklandytuvas sostinės centre. Vytauto Visocko nuotr.
 
Rugsėjo 11-osios vakarą Lietuvos aviacijos muziejuje vyks 30-mečio šventė „30 dangaus atspalvių“. Renginio programoje numatytas Kauno aeroklubo sveikinimas iš oro – Algimanto Žentelio ir Eugenijaus Raubicko akrobatinio pilotažo pasirodymas, tris kartus pasaulio čempiono Donato Paužuolio pasirodymas su RC aviamodeliu bei ANBO eskadrilės ir svečių atvykimas orlaiviais.
 
Šventės dalyviai stebės ir šokio teatro „Aura“ spektaklį, retro džiazo/svingo trio „The Ditties“ koncertą po lėktuvo sparnu. Numatytas ir naktinio dangaus tyrinėjimas su astrofiziku Aidu Sadausku. Šventėje veiks Jungtinė Fotografijos muziejaus ir Karališkųjų oro pajėgų paroda „Dekoduoti RAF“, Lietuvos aviacijos muziejaus veiklą pristatantis infografikas. Taip pat – paroda „Skrydis. Nuo Algio iki Aleksandro“, Algio Griškevičiaus fotografijos bei kitos parodos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.03; 00:30

Aitvarų festivalis. Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Šalia Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jau penkioliktą kartą rengiamas respublikinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ vyks rugpjūčio 22-ąją, šeštadienį.
 
Festivalį organizuojančio Ežerėlio kultūros centro direktorė Miglė Andrejeva pasakojo, kad šiemet į Zapyškį atvyks visas būrys gerai žinomų menininkų. Unikaliais paveikslais iš gamtinių medžiagų garsėjanti Jolita Vaitkutė pristatys vitražinį aitvarą. Daugiau kaip 60 parodų įvairiose pasaulio šalyse surengęs dailininkas, fotografas ir keliautojas Marius Abramavičius-Neboisia irgi mėgsta kelti į dangų didžiulius paveikslus-vėliavas.
Aitvarai. Kauno rajono sav. nuotr.
 
Festivalyje taip pat dalyvaus tapytoja Rūta Strazdauskienė, dailės terapeutė Donata Sadauskienė, aitvarų meistras Tadas Surkys. Menininkai pasiryžę pagaminti ir į dangų paleisti 33 kvadratinių metrų dydžio aitvarus.
 
Festivalyje veiks kūrybinės dirbtuvės, todėl aitvarą galės pasigaminti kiekvienas šventės dalyvis. Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau kaip 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų ir dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Vyks lėktuvėlių varžybos, kurioms teisėjaus profesionalūs teisėjai. Prizus varžybų nugalėtojams kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė.
 
Šiųmetis festivalis yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ dalis. Šventės dalyviai galės apžiūrėti atnaujintą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, dalyvauti Zapyškio pagrindinės mokyklos, Zapyškio mamyčių klubo, VšĮ „Stuba“ veiklose, keliauti nauju pažintiniu taku. Vyks muilo burbulų pūtimo čempionatas, veiks atvirlaiškių paštas, bus daug kitų pramogų.
 
Organizatoriai, beje, ragina festivalio dalyvius ir svečius atsivežti savo puodelį bei šaukštą, kad užkandžiaujant būtų panaudota kuo mažiau vienkartinių indų ir liktų mažiau atliekų.
Aitvarų festivalis Zapyškyje. Kauno rajono savivaldybės nuotr.
 
Neatskiriama festivalio „Tarp žemės ir dangaus“ dalis – muzika. Šiemet į Zapyškį atvyks dainuojamosios poezijos atlikėjas Andrius Kulikauskas, kurio daina „Aitvarai“ tapo festivalio himnu. Ant scenos taip pat pasirodys grupė „Flash Voyage“ bei Jurgis Didžiulis, todėl bus ką veikti ir romantikams, ir temperamentingos muzikos gerbėjams.
 
Tradicinio aitvarų festivalio globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis renginys skirtas šeimoms ir visiems, mėgstantiems aktyviai ir kūrybiškai praleisti laiką gamtoje. „Zapyškis unikalus tuo, kad čia galima atvykti įvairiomis transporto priemonėmis.
 
Planuojantiems automobilius palikti namuose patariame atminti dviračiais, paspirtukais, nuo senosios Kauno prieplaukos atplaukti laivu „Vilkija“ arba atvykti viešuoju transportu. Smagu, kad vis daugiau žmonių nori apžiūrėti restauruotą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir čia gražiai praleisti laisvalaikį“, – sakė meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 13:00

Teodoro Narbuto stotelė. Slaptai.lt foto

Ketvirtadienį kino centre „Forum Cinemas Vingis“ po ilgo laiko vėl buvo ištiestas raudonas kilimas – į išankstinę filmo „Nova Lituania“ premjerą rinkosi svečiai. Pirmą kartą istorijoje lietuviško filmo premjera vyko visose šio kino centro salėse vienu metu. Debiutinį Karolio Kaupinio filmą šalies žiūrovai kino teatruose galės žiūrėti jau nuo šio penktadienio, birželio 26-osios, sakoma „M-films“ pranešime.
 
„Kine man labiausiai patinka tas jausmas, kai po filmo jauti, kad žodžiai – tuščias reikalas. Kai pasižiūri filmą, bandai jį atpasakoti žodžiais, o jų neužtenka, nes tai – kažkas daugiau. Šiame filme kalbama daug, bet jei jį pažiūrėjus liks kažkas, kam žodžių neužtenka, tada mums bus pavykę“, – pristatydamas filmą sakė „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius K. Kaupinis.
 
„Nova Lituania“ nukelia į 1938-ųjų Kauną: šalis švenčia nepriklausomybės 20-metį, o Europoje kibirkščiuoja karo grėsmė. Geografijos profesorius Feliksas Gruodis nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja beprotišką planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą… Afrikos žemyne – čia galėtų persikelti šalies gyventojai. Filme vaizduojamo profesoriaus prototipas – Kazys Pakštas, geografas ir mokslininkas, tarpukariu išgarsėjęs su atsarginės Lietuvos idėja. Tačiau tai nėra istorinis filmas, tai – istorija, kuri galėjo būti.
Nors daugelis profesoriaus idėjas laiko beprotiškomis ir isteriškomis, filme juo patiki vienintelis žmogus – politika kiek nusivylęs šalies ministras pirmininkas Jonas Servus. Galiausiai premjeras jau skaičiuoja, kiek laivų reikėtų lietuviams persikelti į Afriką: „2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Sakykim, į vieną laivą telpa 500 žmonių. Vadinasi, mums reikės 5 600 laivų. Sakykim, kelionė trunka savaitę pirmyn ir savaitę atgal. Čia bus daugiau nei ketveri metai visos Lietuvos iškėlimui!“
Vilniuje įvyko išankstinė filmo „Nova Lituania“ premjera. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Išankstinėje filmo premjeroje organizatoriai taip pat siekė atkreipti Vyriausybės dėmesį į išskirtinį kino teatrų reguliavimą pasibaigus karantinui. Šalia raudonojo kilimo stovėjo stendas su užrašu „Nediskriminuokite kino teatrų. Naktiniame klube, autobuse gali būti be kaukės, o kino teatre – ne. Jaučiame atsakomybę, bet norime lygių teisių“. „Labai norėtųsi aiškių ir visiems vienodų žaidimo taisyklių, tad palaikome kino teatrus, jiems padėdami kelti klausimus, į kuriuos jie vis dar negauna atsakymų iš Vyriausybės“, – pranešime cituojama „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė.
 
Filmas „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K. Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje. Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.
 
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.26; 07:00

Kaune penktadienio rytą gautas skambutis apie užminuotą Kauno apygardos teismą privertė iš jo evakuoti žmones ir įvesti planą „Skydas“.
 
Kaip praneša Kauno apskrities policija, 7.54 val. buvo gautas pranešimas, kad užminuotas Kauno apygardos teismas. Paskambinęs ir neprisistatęs vyras teigė, kad užminuotas didelis kiekis sprogmenų.
 
Įvestas planas „Skydas“, iš pastato evakuoti žmonės, vietoje dirba tarnybos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Kauno centre pradedama S. Daukanto gatvės rekonstrukcija. Kauno sav. nuotr.

Šiemet spalį Kaune organizuojama Čijunės Sugiharos savaitė. Pagrindiniu šios savaitės renginių ciklo akcentu turėtų tapti S. Daukanto gatvėje, Laisvės alėjos prieigose, netoli fontano, iškilsianti išskirtinė 3 metrų aukščio skulptūra, skirta pagerbti Kaune gyvenusio ir tūkstančiams žydų gyvybes išgelbėjusio Pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos atminimą.
 
„Skulptūroje vaizduojamas kylantis gervių srautas simbolizuoja ištrūkimą iš karo, mirties gniaužtų ir laisvės bei taikos siekį. Kauniečiai prisideda prie misijos skleisti pasauliui Sugiharos vertybes šiais neramiais laikais“, – miesto centrą papuošiančios skulptūros reikšmę paaiškino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
 
Kelininkai, kaip teigiama savivaldybės pranešime, šią savaitę pradeda paruošiamuosius S. Daukanto gatvės rekonstrukcijos darbus. Studentų skverą ir Karaliaus Mindaugo prospektą jungiančioje gatvėje bus pakeistos susidėvėjusios požeminės komunikacijos, atnaujinta danga bei mažoji architektūra. Kol kas ši Laisvės alėją kertanti ir joje į kapitališkai atnaujintą fontaną „atsimušanti“ pėsčiųjų gatvė dabar rėžia akį dėl stipriai nusidėvėjusių, sovietmetį menančių betoninių plytelių. Jos akivaizdžiai kontrastuoja su nauju granitiniu Laisvės alėjos grindiniu, todėl jau kitą savaitę numatyta pradėti jas ardyti.
 
„Atsinaujinusi S. Daukanto gatvė sujungs neatpažįstamai pasikeitusią Vienybės aikštę su atgyjančia Nemuno sala. Šios erdvės – tai du savotiški miesto augimo simboliai. Kauniečiai dar turi progą atsisveikinti su senosiomis plytelėmis, kurios po truputį nyksta iš Kauno žemėlapio, ir labai tikiuosi, kad greitai atsidurs „raudonojoje knygoje“, – šyptelėjo Kauno meras V. Matijošaitis.
 
400 metrų ilgio gatvę rekonstruos bendrovė „Kauno tiltai“, šią savaitę jau pradėjusi paruošiamuosius darbus. Ypatingas dėmesys skirtas statybvietėje augantiems medžiams – jie apgaubiami apsauginėmis lentelėmis.
 
„Gatvė ganėtinai sena, jos danga itin prastos būklės: sulūžinėjusios plytelės, senos lietaus surinkimo ir nuotekų trasos. Šią savaitę tvoromis aptversime ruožą nuo K. Donelaičio gatvės pusės iki fontano. Ties pastatais bus paliktas praėjimas pėstiesiems“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.
 
Rekonstruojant gatvę, bus keičiamos ir nuotekų trasos bei apšvietimo tinklas. Užbaigus darbus, praeivius džiugins naujas granito grindinys, atnaujinta mažoji architektūra. S. Daukanto gatvės rekonstrukciją planuojama užbaigti kitų metų vasarą. Šiuo metu rengiamas su šia gatve besiribojančio Studentų skvero sutvarkymo projektas, o vasarą veiksmas užvirs ir Karaliaus Mindaugo prospekte – čia bus atnaujinami šaligatviai.
 
„Sutvarkytos S. Daukanto gatvės vaizdas bus labai panašus į Laisvės alėjos. Maždaug už mėnesio Kauno centre prasidės ir Kęstučio gatvės kapitalinis remontas. Kompleksinio tvarkymo rezultatai labai aiškiai bus matomi jau kitąmet“, – akcentavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 08:00

Bagažinių turgus. Organizatorių nuotr.

Kaune šį savaitgalį jau antrą kartą po karantino pertraukos surengtas Bagažinių turgus. Kauniečiai ir miesto svečiai greitai užpildė visą 600 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
 
Daugelis parduoda per laisvą laiką karantino metu spintose, sandėliukuose, palėpėse atrinktus nebereikalingus, bet dar gerus rūbus ir daiktus.
 
Dauguma jų dabar itin aktualūs – dviračiai, žoliapjovės, pavasariniai rūbai.
 
Dar vienas žavus pavasariškas Bagažinių turgaus akcentas – kambarinė ir lauko gėlės, jų sodinukai.
 
Kaip ir visada, Bagažinių turguje buvo gausu ir įvairių naudotų buitinių prietaisų, įrankių, interjero detalių, paveikslų, indų, žaislų, sendaikčių, sakoma pranešime.
Bagažinių turgus Kaune. Organizatorių nuotr.
 
Neseniai Bagažinių turguje buvo įrengta dar viena palapinė, tad norintiems prekiauti po stogu atsirado daugiau vietos ir kartu daugiau erdvės laikytis reikalingų atstumų saugantis koronaviruso plitimo. Prekybos vietoje taip pat yra dezinfekcinio skysčio, skirto tiek pardavėjams, tiek pirkėjams, kabo informaciniai, prevencijai skirti plakatai.
 
Bagažinių turgus rengiamas savaitgaliais Kaune, prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje esančioje aikštelėje. Šį savaitgalį turguje galima prekiauti nemokamai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 00:30

Skulptorius Stasys Žirgulis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Nuo šio balandžio skulptorius Stasys Žirgulis yra jau dviejų miestų – Radviliškio ir Birštono – garbės pilietis. Toks atvejis gana retas. Tačiau didžiumą savo gyvenimo šis menininkas gyvena būtent Kaune ir šiam miestui skyrė daugiausiai savo darbų.
 
Prisimenant, kad Kauno savivaldybė sugebėjo prieš keliolika metų miesto garbės piliečiu paskelbti vienos kaimyninės šalies tuometį vadovą, niekaip su Kaunu nesusijusį ir jame net nebuvusį, jūsų atveju išeina lyg toje patarlėje „savam krašte pranašu nebūsi“. O gal „nepastebėti“ S. Žirgulio nuopelnų miestui paranku, žinant menininko charakterį ir atkaklumą bei nujaučiant, kad šiam menininkui, Vilniaus dailės akademijos profesoriui, labiau priimtini žodžiai iš dainos „kas man iš tos laimės ir iš tos garbės…“?
 
Visa tai man labai netikėta, ir džiugu, kad mano kūryba šiam miestui reikalinga. Kodėl aš taip įvertintas Birštone, sakyčiau, laimingas atsitiktinumas lėmė. Birštono miestas paskelbė respublikinį parko skulptūrų konkursą, man buvo įdomu jame dalyvauti. Skulptūrų takui sukūriau „Šaltinius“. Nuo šios skulptūros viskas ir prasidėjo. Čia, Birštone, supratau, kad dabar galiu įgyvendinti savo seną svajonę – Dialogą su akmenimis. Padiskutavome apie mano idėją su Birštono miesto vyriausiuoju architektu Mantu Micheliunjo. Jis nuoširdžiai tam pritarė. Tuomet pasiprašėme audiencijos pas Birštono merę Nijolę Dirginčienę.
 
Projektui buvo pritarta, ir nuo to laiko kasmet aš parodą „Epochų aidas“ Birštone papildau naujais kūriniais. Šiuo metu skulptūrų yra 23, šiemet, tikiuosi, atsiras dar septynios skulptūros. Gal tai bus ir projekto pabaiga, o gal kitais metais.
 
Ir visa tai  skulptoriaus pastangomis ir Birštono savivaldybės kaštais,  negi taip būna?
 
Šis projektas vykdomasasmeninėmis bei rėmėjų lėšomis. Pagrindinis projekto rėmėjas ir mecenatas – „Kauno grūdai“ bei šios įmonių grupės generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Jis, tarp kitko, buvo fundatorius ir Kaune pastatytiems mano sukurtiems plastiniams akcentams. Taip Muzikinio teatro sode buvo pastatytas paminklinis biustas A. Kučingiui, prie V. Kudirkos mokyklos atstatytas barbarų anksčiau pavogtas V. Kudirkos biustas, sukurti viešoms erdvėms kiti darbai.
 
Štai ir grįžtu prie Kauno. Taip, dirbu ir Kaune, bet nesu gerbėjas banalios, miesčioniškos meninės politikos, kuri šiandien vyrauja Kaune. Negaliu priimti diletantų kuriamos kultūros, kuri labai greitai plinta, nes ji ir plaukia paviršiumi. Todėl ir nenoriu bendrauti su miesto, kuriame gyvenu, valdžia, matydamas, kaip vidutinybės diktuoja savo sąlygas. Kaip prasilenkiama su privačių ir viešųjų interesų derinimu. Kaip triukšmingai šaukiame „Kauno akcentai“, o kokį niekinį rezultatą gauname, apsimesdami, kad niekas to nesupras?..
 
Tokia štai mūsų kultūra – gėrėtis auksu padengtomis vonios ir tualetų durų rankenėlėmis ir laukti, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine. Nors turėtume neužmiršti, kad kultūra yra valstybės pagrindas.
 
Birštonas ne vieną kaunietį žavi savo jaukumu ir išskirtinumu,  smagu nuvažiavus į šį kurortą, pasidžiaugti SPA procedūromis, pasigrožėti puikiai sutvarkyta Nemuno krantine ir parku. Bet tuo daugumos kauniečių meilė Birštonui ir apsiriboja. O kaip čia nutiko, kad kurortas, besivadinantis karališku, jus ilgam „prisirišo“?
 
Jau lyg ir atsakiau į šį klausimą, tačiau galiu papildyti savo matymą. O jis toks: matau spartų Birštono miesto renesansą ir negaliu nesižavėti, kai iš šabakštyno sukuriamas nuostabus parkas. Kai visi miesto poreikiai sprendžiami profesionaliai, kaip atnaujinamos ar pastatomos naujos gydymo įstaigos. Todėl negaliu nepasidžiaugti šito gražaus karališko Birštono miesto keliu klestėjimo link.
 
Jūsų kūrybos vaisiai yra patekę į Kelno, Rygos bei kitų miestų nacionalinius meno muziejus, privačias kolekcijas ar galerijas Olandijoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje. Daugybę S. Žirgulio kūrinių galima pamatyti įvairių Lietuvos miestų erdvėse. Pirmiausia  Radviliškyje, kur gimėte, taip pat Druskininkuose, Jonavoje, Palangoje, Šiauliuose, Leipalingyje ir, žinoma, Kaune. Gal galėtumėte kurį nors iš savo darbų išskirti, ar jie jums  kaip vaikai, kurie visi yra vienodai brangūs?
 
Turbūt maloniausias pats kūrybos procesas . O užbaigti darbai – tarsi man tenkantis įpareigojimas naujam siekiui. Iš reikšmingiausių savo kūrinių gal paminėčiau Alytaus mieste memorialinį ansamblį rezistencijos aukoms „Nurimęs varpas“. Taip pat – tebekuriamą Birštone permanentinę skulptūrų parodą “Epochų aidas“. Kartais žvilgteliu į „Godo“, ir viskas tampa aišku …
 
Pasak menotyrininkės Kotrynos Džilavjan, atkreipusios dėmesį į skulptoriaus S. Žirgulio polinkį į plastines metaforas ir medžiagiškumą ne tik estetine, bet ir filosofine prasme, jums įdomi žmogaus būsena, ir ją dažnai susiejate su gamta. Jūs pats pripažįstate, kad menininko kūrybos stilius yra ne kas kita, kaip jo mąstymo būdas. Ar visą gyvenimą tokios nuostatos laikotės?
 
Turiu ir dabar sutikti su savo pasakymu, kad menininko kūrybos stilius yra ne kas kita kaip jo mąstymo būdas. Prie tos išvados priėjau analizuodamas įvairių menininkų kūrybą, jų personalines parodas, darbų atlikimo manierą. Daugelis, deja, manierą priima kaip stilių. 
 
Atmintyje saugau įdomų filosofo Karlo Gustavo Jungo posakį: „Ne mes kuriame idėjas, priešingai, – jos sukuria mus“. Kai tą perskaičiau pirmą kartą, tada ir pasakiau sau, kad kiekviena idėja turi savo formą.
 
Taip, aš dažnai sutapatindavau žmogaus būseną su gamta. Kaip antai mano skulptūra „Migla“, ji gali būti ir žmogaus būsena … Man įdomu kūryboje naudoti metaforas, alegorijas, jeigu tai yra laisvas kūrybinis procesas. O ir šiaip, – daugiau laisvės sau! Bet dirbk kasdien!
 
Tris kadencijas buvote Kauno miesto tarybos narys, netgi  Antikorupcijos komisijos vadovas. Kiek pamenu, tokių reiklių ir kritiškų pirmininkų ši komisija iki jūsų nei po jūsų nėra turėjusi. Žodžiu, būdavote “amžinoje opozicijoje„ su valdžia, ir kas jums iš to? Gal daugiau būtumėte laimėjęs, jei „plauktumėte pasroviui“?
 
Sostinės Bernardinų sodas yra pasipuošęs skulptoriaus S. Žirgulio kūriniais. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Nesigailiu, kad tris kadencijas buvau Kauno miesto Tarybos narys. Įgijau daug kitos patirties. O ir vadovaudamas Antikorupcinei komisijai likau principingas. Nemanau, šios komisijos darbas buvo bevaisis, tikrai reikėtų labai daug popieriaus viską surašyti, ką tuomet nuveikėme.
 
Kažin, ar šiandien Kauno miesto savivaldybėje yra Antikorupcijos komisija? Visiškai apie ją negirdime. Kaip ir opozicijos nesigirdi. O gal jau nėra ir savivaldybės Tarybos, arba ji jau seniai dirba „nuotoliniu būdu“?
 
Kauno savivaldybė pastaraisiais metais man primena viduramžius. Totalus uždarumas, vasalų nuolankumas, ir kas toliau? Gal amžinas Karantinas?
 
 Vieną iš savo darbų pavadinote „Godo“ paaiškindamas, kad taip įprasminote „mūsų visame gyvenime egzistuojantį laukimą, nors ir koks kartais beviltiškas jis atrodytų“. Jei paklausčiau, ko dabar labiausiai laukiate, spėju, pasakytumėte: karantino pabaigos. Tačiau gal apsirinku, ir jūsų atsakymas bus kitoks?
 
Taip ,“Godo“ ir yra mūsu beviltiškos vilties simbolis …
 
Žinoma, laukiu karantino pabaigos. Laukiu, kad žmonės grįžtų į darbus, mokslus, prie kasdienio savo gyvenimo ritmo. Kad grįžtu ramybė, ir kad mes visi vėl galėtume puoselėti savo viltis naujiems siekiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.21; 13:00

Du naujai koronavirusu diagnozuoti lietuviai – vyras ir žmona yra izoliuoti Kauno klinikinėje ligoninėje. Tai trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
Skelbiama, kad infekuoti pacientai yra kovo 7 d. iš Italijos grįžusi šeima. Vyras ir žmona Italijoje slidinėjo. Šioje šalyje užfiksuota daugiausiai koronaviruso atvejų iš visų Europos šalių.
 
„Tai yra šeima, kauniečiai, vyras ir žmona. Gimę 1980 ir 1985 m. Tai yra ne rizikos grupėje pagal amžių žmonės, kurie viešėjo Šiaurės Italijoje vasario 29 – kovo 6 dienomis. Ten slidinėjo. Į Lietuvą grįžo automobiliu“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
Kartu ministras patikino, kad minėti asmenys laikėsi elgesio rekomendacijų, vaikų neturi.
 
„Tuo metu, kai pasireiškė simptomai, jie pasielgė pagal rekomendacijas, išsikvietė greitąją pagalbą, buvo nugabenti į ligoninę, atlikti tyrimai, ir tokiu būdu buvo patvirtintas virusas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
SAM vadovas taip pat pranešė, kad buvo nustatyti keli aukštą riziką užsikrėsti koronavirusu turintys žmonės. Jie, kaip aiškino A. Veryga, izoliuoti namuose.
 
„Buvo nustatyti du artimi kontaktai, kurie yra aukštos rizikos. Specialistai įvertino galimybes tuos kontaktus izoliuoti namie“, – sakė A. Veryga, pabrėždamas, kad tokiai izoliacijai namuose sąlygos yra tinkamos.
 
„Jie šiuo metu yra namuose, turi visą reikalingą informaciją“, – pabrėžė jis.
 
Kalbėdamas apie naujai užsikrėtusių kauniečių būklę, ministras sakė, kad ji yra patenkinama.
 
„Pacientų būklė yra patenkinama. Simptomai nėra labai sunkūs, sudėtingi ir jiems sudėtingo gydymo nereikia“, – teigė jis.
 
Tyrimai bus atliekami ir sunkias pneumonijas turintiems asmenims
 
Jo teigimu, naujausios elgesio rekomendacijos dėl renginių atšaukimo, lankymosi viešose vietose bus patikslintos ketvirtadienį. Pasak A. Verygos, nuo šiol tyrimai bus atliekami ir tiems žmonėms, kurie, nors ir nebuvo išvykę, neturėjo kontakto su infekuotaisiais, tačiau turi sunkias, neaiškios kilmės pneumonijas.
 
Vis dėlto nedarbingumo pažymos nebebus išduodamos visiems, grįžtantiems iš koronaviruso patvirtintų židinių.
 
„Nedarbingumo pažymėjimai žmonėms, kurie neturi simptomų, nebebus išdavinėjami, nes supraskite, kad tai būtų labai didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo A. Veryga, pabrėžęs, kad vis tik yra tikimasi žmonių sąmoningumo laikantis elgesio rekomendacijų. Darbdaviams, informavo ministras, taip pat yra teikiamos rekomendacijos – organizuoti darbą nuotoliniu būdu.
 
Kauno klinikinės ligoninės vadovas: pacientai yra izoliuoti kartu
 
Tuo metu Kauno klinikinės ligoninės vadovas prof. Albinas Naudžiūnas sakė, kad užsikrėtusi pora yra izoliuoti kartu. Infekuotų žmonių kūno temperatūra siekia 37,5 laipsnio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 11:01

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją, esą trys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – pirmauja Europoje pagal žmogžudysčių skaičių.
 
E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.
 
„Nemanome, kad tai yra teisybė. Esminis dalykas yra tame, kad kiekviena valstybė, teikdama statistiką, ją skaičiuoja labai skirtingai – vieni skaičiuoja nužudymus, kiti – nužudymus su ginklu, kiti – žuvusius avarijose žmones ir panašiai. Dėl to tos statistikos skiriasi kartais. Būtų nelabai etiška lyginti ir ieškoti kaltų, kur koks miestas yra“, – ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Šileris.
 
Kartu jis ramino lietuvius – dažniausiai nužudymai, pasak E. Šilerio, įvyksta buitinių konfliktų metu.
 
„Absoliuti dauguma – virš 90 proc. yra buitiniai – ne viešoje vietoje, o dažniausiai buitinio girtavimo sugėrovai vienas kitą nužudo. Dėl to tai, kas yra viešoje vietoje, tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai turėtų jaustis pakankamai saugiai“, – pridūrė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
 
Pateikė statistiką: Lietuvoje išaiškinami beveik visi nužudymai
 
E. Šileris taip pat informavo, kad per metus Lietuvoje įvykdomi 1-2 nužudymai, siejami su organizuotu nusikalstamumu bei keletas nužudymų įvykdomi viešose vietose. Pareigūnas taip pat supažindino su didžiųjų miestų paskutinių metų nužudymų statistika:
2018 m. Vilniuje buvo įvykdyti 9 nužudymai ir visi išaiškinti, Kaune – 13 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, o Klaipėdoje – 7 nužudymai, iš kurių buvo išaiškinti 5.
 
Tuo tarpu 2019 m. sostinėje įvykdyta 18 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, Kaune – 13 nužudymų ir visi aiškūs, o Klaipėdoje per praėjusius metus buvo nužudyti 6 asmenys, 4 bylos buvo išaiškintos.
 
„Bendras nužudymų išaiškinamumas yra beveik 100 proc.“, – pridūrė E. Šileris, pabrėžęs, kad „absoliučiai visoje Lietuvos teritorijoje yra saugu“.
 
Žurnalistų paklaustas, ką reikėtų vis dėlto daryti Lietuvoje, kad tų pačių buitinių konfliktų metu nužudytų žmonių skaičius mažėtų, E. Šileris atsakė paprastai – vartoti mažiau alkoholio. „Mažiau gerti reikėtų, jeigu šnekėtume buitiškai“, – konstatavo pareigūnas.
 
Jo teigimu, „Fox News“ žurnalistė, rengdama publikaciją pagal Jungtinių Tautų duomenis, juos galėjo skaityti bei interpretuoti neteisingai arba tie duomenys galėjo būti pateikti netikslūs.
Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jungtinės Tautos skamba labai gražiai ar netgi didingai, bet reikėtų suprasti, kad tai nėra tas, kas yra oficiali statistika“, – paaiškino E. Šileris.
 
Lietuvos policijos duomenimis, nužudymų skaičius nuo 2013 m. tendencingai mažėja: 2013 m. šalyje buvo užregistruoti 182 žmogžudystės atvejai, 2014 m. – 170, 2015 m. ir 2016 m. – po 160 nužudymo atvejų. Tuo tarpu 2017 m. bei 2018 m. policija registravo po 127 žmogžudystės atvejus, o 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 97 nužudymai.
 
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.
 
Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudysčių.
Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“.
 
Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 00:30

Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
 
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
 
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 00:01

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Prasidėjus diskusijoms dėl tikslingumo prie Kauno miesto prijungti visa eilę rajono, pradedant Garliava, gyvenviečių, prisiminiau, kad aš pats prieš eilę metų (dar Kubiliaus Laikais) straipsnelyje „Dar po dvidešimties metų“ toliaregiškai išpranašavau užstosiančios  administracinio padalijimo tarp miesto ir rajono situacijos dramatiškumą labai savotišku atvirkštiniu būdu, t. y. pabandydamas įsivaizduoti tai, kaip viskas vyktų, jeigu būtų užsimota Kauną prijungti prie Garliavos miestelio. Visvaldo Matijošaičio oponentams   nedraudžiu šią vaizduotės išvaržą traktuoti kaip savo veiklos programėlę. 

Be visa ko kito, šiame pasaulio įvaizdinime toliaregiškai buvo išpranašauta žaliųjų valstiečių invazija su įsimaišymu tarp tikrųjų šalies gyventojų..                     

Dar po dvidešimties metų

Šios šalies sostinė – Garliava, tačiau šalia minimas ir Kaunas kaip dinamiškai besivystantis sostinės priemiestis. Vilnius beveik nebeminimas, tačiau dar gyvuoja legenda apie šiaurės Atėnus, kurie po užtrukusio sunkmečio galop susijungė su šiaurės Korėja, – tai vadinama suvienyta Šiaure.

Truputėlis istorijos. Įrašas analuose byloja, jog kadaise eilinio miestelio transformacija prasidėjo dar 2012 m., kai Garliava iš pradžių patapo kultūrine šalies sostine – čia  jau tada rinkosi ir koncertavo visko matę ir turintys jautrią uoslę likimo permainoms vestuvių muzikantai bei kiti įžymūs dainininkai, išvažiuojamuosius posėdžius rengė labiausiai susipratę šalies menininkai, žmonių įgalioti atstovauti tautos sąžinės institucijai. Tapusi dvasinio atgimimo centru, į kurį jau tada miniomis vykdavo piligrimai, bėgant laikui Garliava plėtėsi į pašalius, stiebėsi į viršų naujais baltais bokštais  ir skverbėsi į gylį pajuodusiom nuo laiko šaknimis, plėtodama visokiausius verslus ir amatus, taigi nieko nuostabaus, jog čia palaipsniui vis dažniau sutekėdavo (taip pat ir nutekėdavo) informacijos šaltiniai, telkėsi politinės galios svertai, o po to įsikūrė svarbiausios ministerijos; įdomu tai, jog Prezidentūros infrastruktūros net nereikėjo įkurdinėti iš naujo, viskas išsisprendė beveik savaime, kai, stojus lemiamam momentui, žymiajai dvasinio atsinaujinimo sodybai-muziejui buvo suteiktas oficialus politinis statusas.

Statybos Kaune. Slaptai.lt nuotr.

Turizmo vadove taip pat minimi Bačkonys kaip memorialinė A.Kubiliaus darbų šlovės vieta, prie lankytinų vietų taip pat priskiriami Bezdonys, išgarsėję plačiame pasaulyje čia įsikūrusiu Žaliosios energetikos institutu. Gidai lankytojams visados paaiškins, jog instituto mokslininkai užpatentavo du labai svarbius ne tik technologine, bet ir ideologine reikšme išradimus, t. y. sukūrė transmutacijos įrengimus, leidusius visą Rusijos tiekiamą energiją (dabar jau labiau tiktų sakyti – trąšas; mano pastaba po daugybės metų) nudažyti žaliai, o gamtines dujas pavesti bekvapiu dujiniu koncentratu. Dabar čia sakoma „dujos nekvepia net ir Bezdonyse“, taip pat įsigaliojo frazeologizmas – „ suvis pažaliavę energijos vartotojai“.

Politiniame lygmenyje vyrauja dvipartinė kedofillų – pedofilų sistema, nors iš tiesų valdžią savo rankose tvirtai laiko ta pati filų grupuotė, kultivuojanti persirengėlių kultą – kai kurie kedofilai yra perrengiami pedofilais arba atvirkščiai. Politinė sistema įkūnija pagrindinį politologijos dėsnį, jog partija gali būti stipri tik tada, kai stiprus yra jos oponentas (neva sumenkus opozicijai, sumenksta ir pozicija).

Vėliava: keturkampės formos ištisai žalias audeklas.

Himnas
sparnuotųjų malūnų šalyje
vanduo ir oras be perstojo pursloja
o važnyčioja musė visados žalia
perlamutru čia dengiasi laukai ir gojai
užslinkęs lakas nagas neskaidri plastmasė

kur tyvuliuoja rašmenys neprasimušę
garbingi šios vietovės papročiai didingi mastai
nes viskas čia priklauso musėms

2019.11.18; 18:00

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ateinantis šeštadienis – ypatinga diena Lietuvai. Vatikane kardinolo titulas bus suteiktas Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui. Per visą istoriją jis bus tik ketvirtasis lietuvių kilmės kardinolas.
 
Kovotojas už tikėjimą ir Lietuvos laisvę, ilgametis pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ redaktorius, kalėjęs KGB kalėjime Vilniuje, sovietiniuose Permės ir Mordovijos lageriuose, ištremtas į Sibirą – šie S. Tamkevičiaus biografijos faktai buvo reikšmingi popiežiui Pranciškui apsisprendžiant suteikti jam aukščiausią dvasininko titulą, tik vienu rangu žemesnį už paties popiežiaus.
 
Savo namuose Kaune S. Tamkevičius su ELTA sutiko pasidalinti mintimis apie laukiančias naujoves, požiūrį į gyvenimą, Lietuvą, tikėjimą, meilę ir net apie savo vardą bei socialinius tinklus.
 
– Tikriausiai jau pripratote prie minties, kad būsite kardinolas?
 
– Na jau baigiu priprasti. (juokiasi)
 
– Ar pasikeitė žmonių ir jūsų santykis, kai buvo paskelbta žinia, kad esate skiriamas kardinolu?
 
– Tokio žiniasklaidos dėmesio kaip dabar niekada nebuvau sulaukęs. (juokiasi) Tai tuo situacija pasikeitė. O mano artimoje aplinkoje – ne, niekas nepasikeitė. Kaip bendravome, taip ir bendraujame. Tiesa, nežinau, kaip tiems žmonėms, ką jie jaučia, bet bendravime aš jokio skirtumo nepajutau. Arkivyskupijos kurijoje čia daug žmonių dirba, visi esame kaip šeima.
 
– Ar jūsų paties gyvenimas kaip nors pasikeis, kai tapsite kardinolu?
 
– Aš esu šventai įsitikinęs, kad nepasikeis. Kai popiežius kardinolu skiria jaunesnį vyskupą, tai reikia dalyvauti konsistorijose, popiežiaus rinkimuose, o iš vyskupų emeritų popiežius to nesitiki. Popiežius parašė gražų laišką ir tame laiške užakcentavo vieną mintį, kad kardinolystė nėra kažkoks garbės laipsnis, kad tai yra dar didesnė atsakomybė už Bažnyčią, dar ištikimesnė tarnystė. Tai aš manau, kad popiežius tik to ir tikisi iš manęs, kad jei Viešpats dar leis gyventi, atsakingai būsiu tas, kuo esu.
 
– Ištikimesnė tarnystė. Kaip jūs įsivaizduojate, ką dar galėtumėte geriau, ištikimiau daryti?
 
– Na, matote, jei kažkur kažko nepadarei, tai yra blogai. Mes, vyskupai, kasdien darome sąžinės sąskaitą, keliame klausimą: ko nepadariau, kur apsileidau? Yra daug sričių, kur mes niekada negalime pasakyti, kad viską padarėme. Pavyzdžiui, tokia sritis yra artimo meilė. Ar gali žmogus kada pasakyti, kad aš iš tikrųjų visus myliu ir viską padarau ką galiu. Manau, kad visada yra galimybė padaryti kažką geriau, daugiau. Popiežius ir šitoje vietoje akcentavo, kad kardinolo tarnystėje mūsų dienomis ypatingai svarbi atjauta ir gailestingumas, nes pasaulyje dabar yra labai daug piktumo, neapykantos, susipriešinimo. Vietoje to, kad padėtų, žmonės vieni kitiems pagalius kaišioja į ratus. Tai krikščionio, tuo pačiu ir vyskupo, kardinolo pareiga praktikuoti atjautą ir gailestingumą, skleisti tai visuomenėje.
 
– Kur jūs gyvensite, kai tapsite kardinolu?
 
– Aš planuoju likti čia gyventi, kur jau seniai, nuo 1992 metų, ir gyvenu (Kauno arkivyskupijos kurijos pastate. – ELTA). Kai kažkada bus paskirtas Kauno arkivyskupas metropolitas, tai su juo šnekėsiuosi. Jeigu čia gyvendamas aš jam netrukdysiu, tai gyvensiu ir toliau, o jei jam atrodytų, kad būtų geriau, kad aš gyvenčiau kur kitur, tai aš prie vietų nesu per daug prisirišęs. Tik, žinoma, iš Kauno išvykti niekur neketinu. Buvau ir liksiu Kauno pilietis.
 
– Ar jums reikės važinėti į Vatikaną?
 
– Retom progom tikriausiai reikės nuvažiuoti. Bet tai tikrai nebus dažnai.
 
– Kaip vyks pats jūsų tapimas kardinolu? Ar numatyta kažkokia speciali ceremonija?
 
– Spalio 5 dieną Vatikane vyks konsistorija (kardinolų susirinkimas, kuriam vadovauja popiežius. – ELTA) ir jos metu naujai paskirtiems kardinolams popiežius duos kardinolišką biretą (standi keturkampė kepuraitė. – ELTA) ir kardinolišką žiedą. Ta ceremonija paprasta ir nesudėtinga. Čia nėra šventimai kaip kunigystės ar vyskupo konsekracija. Kardinolas yra tik tarnystės pakopa.
 
– Galbūt tapęs kardinolu jūs daugiau dalyvausite Lietuvos visuomeniniame gyvenime?
 
– Kam būnu reikalingas, tai ir dabar mane labai lengvai susiranda ir pasikviečia. Kažko daugiau, specialiai… nežinau… Politikoje dvasiškiai nedalyvauja, bet jie irgi yra piliečiai. Ir, pavyzdžiui, man, kaip piliečiui, ne tas pats, kas vyksta politiniame gyvenime, pavyzdžiui, kokias vertybes turi konkreti partija, kieno interesus ji gina, ar tik turtingųjų, ar visų žmonių, kaip žiūri į šeimą? Yra dalykų, kurie kiekvienam tikinčiajam, krikščioniui žmogui, kas jis bebūtų, kad ir kardinolas, labai rūpi.
 
– Apie jūsų skyrimą kardinolu. Žiniasklaidai esate sakęs, kad per jūsų asmenį popiežius taip pagerbė visus, kovojusius už Lietuvos laisvę. Ar jūs buvote anksčiau pažįstamas su popiežiumi Pranciškumi, ar jis žinojo jūsų biografiją?
 
– 1994 metais mes buvome susitikę vyskupų sinode, bet asmeniškai tada nebendravome. Aš tada iš tolo mačiau jauną, liekną Argentinos vyskupą Bergoglio. Ir aš, ir jis tada neseniai buvome tapę vyskupais. O dabar Lietuvoje buvo antrasis mūsų susitikimas.
 
– Ryškiausias susitikimas turbūt buvo Vilniuje buvusiame KGB kalėjime?
 
– Taip, tikriausiai. Aš nežinau aplinkybių, kas popiežiui pasiūlė aplankyti šitą vietą. Šis KGB kalėjimas yra neatskiriamas nuo mūsų tautos ir Bažnyčios istorijos, nes per 50 okupacijos metų jame pabuvojo tūkstančiai, kentėjo tūkstančiai. Tai, manau, kad popiežiui buvo labai svarbu čia apsilankyti. Mačiau jį giliai, giliai susikaupusį ir besimeldžiantį tose kamerose, kur kalėjo mūsų partizanai, kunigai ir vyskupai.
 
– Ar jūs popiežiui rodėte tą kamerą, kurioje pats kalėjote?
 
– Visi, kurie mes ten kalėjome, buvome mėtomi iš vienos kameros į kitą. Viena iš kamerų, kurioje aš kalėjau, dabar pavadinta monsinjoro A. Svarinsko kamera, kadangi ir jis toje kameroje kalėjo. O kur yra vyskupų kamera, tai aš gretimoje kalėjau. Popiežius žinojo, kad aš tame kalėjime kalėjau, mane specialiai ir buvo pasikvietę kartu dalyvauti popiežiaus apsilankyme ten.
 
– Apie kančią. Gyvenime jūs daug kentėjote. Kaip įmanoma ištverti persekiojimą, kaltinimus, niekinimą, žeminimą, kankinimus?
 
– Kančia žmogui yra didelis iššūkis, kiekvienam. Manu, kad sunkiausia kančią pakelti tam žmogui, kuris neturi tikinčio žmogaus perspektyvos, kuris mąsto, kad su šita žeme viskas pasibaigs. Lageryje sutikau žmonių (su jais tapome draugais), jie man sakydavo: tau tikriausiai lengviau, tu tiki į Dievą. Ir jie buvo teisūs. Nes per tardymus ar gyvenant sunkiomis buities sąlygomis, jei esi tikintis, kažkaip lengvai susidėlioja taškai: Viešpats už mus kentėjo prikaltas prie kryžiaus, tai jei aš čia truputį kenčiu, tai yra smulkmena. Jei meldiesi, bendrauji su Dievu, tai tie visi sunkumai tampa ne per daug sunkiai pakeliami.
 
Prisimenu, būdavo sunkių dienų, tardymai trukdavo net po 7 valandas, išvargindavo, bet sukalbi rožinį, (dar turėjau galimybę slapta ir mišias aukoti) pabūni su Viešpačiu ir – ramybė širdyje.
 
– Vienokia ar kitokia kančia, deja, lydi žmoniją visais laikais. Ir dabar yra daug blogio, kuris teikia žmonėms kančią. Ką jūs patartumėte žmogui, kuris patiria vienokius ar kitokius fizinius, dvasinius kentėjimus? Ką jam daryti?
 
– Jeigu tas žmogus netiki į Dievą, netiki amžinąjį gyvenimą, aš neturiu patarimo tam žmogui. Tada kaip pajėgi, bandyk tą kančią pakelti. Bet jei žmogus kažkiek turi tikėjimo, tai aš tam žmogui patarčiau: būk dar labiau vienybėje su Viešpačiu, neprašyk stebuklo, kad tą kančią pašalintų, bet prašyk ištvermės, kad Dievas tau padėtų ištverti. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Vienybė su Viešpačiu kančią įprasmina, aš pats tai patyriau.
 
– Noriu jūsų paklausti apie Lietuvą. Kokią jūs ją matote šiandien?
 
– Dabartinėje Lietuvoje yra visko. Be jokios abejonės, reikia džiaugtis, kad turime laisvę. Šito gali nesuprasti nebent jaunimas, kuris neišgyveno tų 50 okupacijos metų. Galima taip pat džiaugtis, kad nemažai žmonių gyvenimas pagerėjo.
 
Tačiau yra dalykų, kurie labai liūdina. Pirmiausia – tai susipriešinimas. Dėl to žmonėms net praeina noras gyventi Lietuvoje. Ne visi išvažiuoja tik siekdami praturtėti. Neretai neapsikenčia nemeilės, piktumų, vieniems kitų kaltinimų.
 
Laisvoje visuomenėje žmogus gali rinktis, gali skleisti gerumą arba nešti blogį. Suprantama, kai žmogus padaro nusikaltiną, tai pritaikomas Baudžiamasis kodeksas. Tačiau yra daug dalykų, kurių nereglamentuoja jokie kodeksai. Jei žmonių tarpusavio santykiai yra pilni nemeilės, vieniems kitų niekinimo – už tai niekas nebaudžia, tačiau susikuria tokia atmosfera, kurioje tikrai nemiela gyventi. 
 
Kalbant apie materialiuosius dalykus – lipama vienas kitam per galvas. Norėdami praturtėti, pradeda kitus skriausti, nemokėti normalių atlyginimų. Visa tai mes visi matome. Yra daug dalykų, kur laisvė sudaro sąlygas, o viskas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo – ar jis už teisingumą ir gėrį, ar jis yra savanaudis ir tik apie save mąsto.
 
– Ar galima sakyti, kad Lietuva kol kas išbandymo laisve neišlaikė?
 
– Taip, manau, kad taip. Šiuo metu tų savanaudžių, tik apie save mąstančių ir tik sau naudos ieškančių žmonių, man toks įspūdis, kad yra didesnė pusė.
 
Aš manau, kad sąmoningas lietuvis šiuo metu turi pasirinkti sąmoningą veikimą – skleisti aplink save gerumą. Visų žmonių mes pataisyti negalime, todėl bandykime keisti savo artimiausią aplinką. Geras pavyzdys visada ima ir kai ką užkrečia. 
 
– Grįžkime prie jūsų. Kaip atrodo jūsų diena?
 
– Labai nesudėtinga. Iki pietų laiką praleidžiu prie kompiuterio ir knygų. Rašau, kiekvieną savaitę paruošiu vieną ar kelias homilijas, pasiunčiu ir kelioms žiniasklaidos priemonėms, pasinaudoja. Be abejo, skaitau. Turiu labai daug gerų knygų. Jų visų nespėju net perskaityti. Pirmiausia – tai dvasinio turinio knygos. Jos man naudingos ir kalboms, ir bendram išsilavinimui.
 
O po pietų, jeigu būna geras oras, tai padarau ekskursiją dviračiu. Važiuoju kur nors į Kačerginę, Kulautuvą, Kleboniškį ar Panemunę. Kokią pusantros porą valandų praleidžiu ant dviračio. O paskui vėl sėdu prie kompiuterio. Stengiuosi neatitrūkti nuo gyvenimo, peržiūriu naujienas, kas vyksta Lietuvoje, kas užsienyje, internete randu daug ir kitokios naudingos medžiagos.
 
– O socialiniuose tinkluose, feisbuke jūs esate?
 
– Esu ir socialiniuose tinkluose (juokiasi). Jie man neužima daug laiko. Kiekvieną savaitę ten įkeliu savo rašinius, pasidalinu mane sudominusiais straipsniais. Tikrai neskaitau ten visko, kuo žmonės dalinasi, surytų visą mano laiką. Perbėgu, kur mane sudomina, tai vieną kitą dalyką paskaitau.
 
Visada atidžiai perskaitau žinutes, kurias man žmonės parašo, nes kartais būna, kad žmogui tikrai reikia patarimo ar pagalbos. Būtų prieš artimo meilę, jeigu aš žmogui neatsakyčiau.
 
– O jūs visus priimate į draugus, visi jums gali parašyti į feisbuką?
 
– Parašyti žinutę man gali visi, bet į draugus priimu ne visus. Prieš priimdamas į draugus, aš pasižiūriu į žmogaus profilį, svetainę. Jei ten man būna nepriimtinų dalykų, tai į draugus nepriimu. Kai kurie ir priimtieji vėliau pamato, kad aš nesu jų interesų lauke. Bet daugelį, taip, aš priimu į draugus.
 
– Ar seniai mokate naudotis kompiuteriu?
 
– Seniai. 1987 m. Mordovijos lageryje man vienas žydas pasakė, kad yra išrastas toks dalykas – personalinis kompiuteris. Kadangi žinojo už ką kaliu, tai papasakojo, kad kompiuteris labai tinkamas daiktas tekstams rašyti. Ir dar sakė, kad jame galima užsidėti slaptažodį, kurio net KGB neįveiks. Tada taip buvo manoma. (juokiasi).
 
Kai grįžau į laisvę, žinojau, kad man būtinai reikia kompiuterio. Ir man jį parūpino.
 
– Noriu paklausti apie jūsų vardą – Sigitas. Jūsų amžiaus žmogui – tai retas vardas. Kas jį davė?
 
– Taip, jis buvo retas. Aišku, tėvai man jį davė, tačiau kaip ten tiksliai buvo, tai nežinau. Mane krikštijo vos gimusį, nes, sakė, buvau labai silpnas kūdikėlis. Bijojo, kad nenumirčiau. Katalikai žino, kad tokiu atveju vaikelį reikia greitai pakrikštyti. Manau, kad tėvai vardą parinko. Mama anksti numirė, neturėjau galimybės paklausti, kaip ten iš tikrųjų buvo. Esu su savo vardu susigyvenęs. Tai germaniškas vardas. Krikštytas esu dviem vardais Sigitas ir Juozas.
 
2019.09.30; 10:30

Gedimino prospektas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Irma Ąžuolė

Žvelgiant į perspektyvą, visus metus netylantys ginčai dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną ateityje gali keli kelti šypseną…

Dauguma Europos valstybių savo sostinėms ypatingą statusą yra pripažinusios atskiru įstatymu. Sostinė atstovauja valstybei, atlieka daug specifinių funkcijų. Tai išskirtinis miestas, kuris atstovauja visai šaliai. Čia veikia svarbiausios šalies institucijos, užsienio šalių diplomatinės tarnybos. Su tūkstančiais reikalų atvyksta žmonės iš visos Lietuvos… Tai miestas, kuriame sprendimų teisė neturėtų būti palikta vien tik savivaldybės tarybai.

Seimo narė Rasa Budbergytė drauge su kolega Linu Balsiu šių metų pradžioje pasiūlė rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos sostinės įstatymo“ projektą. Birželio mėnesį devyni parlamentarai užregistravo naują šio teisės akto projektą. Juo siūloma Vyriausybei iki gruodžio mėnesio parengti ir Seimui pateikti Sostinės įstatymo projektą. Beje, tarp rezoliucijos iniciatorių yra ir naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Manytina, jog į rudens sesiją susirinkęs Seimas šįkart nesiryš atmesti rezoliucijos. Idėja dėl specialaus Vilniaus statuso brandinama, visuomenininkų yra remiama jau daug metų, tačiau šią vasarą ji tapo ypač aktuali – tam turėjo įtakos dėl istorinės atminties vertinimo kilę skandalai.

Požeminis Vilniaus metro – dar tik maketuose ir vizijose. Slaptai.lt

Specialų statusą suteikti Vilniaus miestui kaip Lietuvos sostinei rekomenduojama Europos Tarybos Europos vietos ir regionų valdžios kongreso pernai lapkritį paskelbtoje ataskaitoje „Vietos demokratija Lietuvoje“. Kiekvienam yra suprantama, kad Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė daugiakultūrė sostinė – turi išskirtinę reikšmę. Galiausiai juk šiandien Vilniuje gyvena penktadalis visų Lietuvos gyventojų.

Įstatymu teisiškai būtų padalytos sostinės valdymo funkcijos tarp centrinės valdžios (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) ir vilniečių išsirinktos miesto tarybos. Įvairios valstybinės bei jas aptarnaujančios įstaigos yra kuriamos visų šalies mokėtojų lėšomis, tad žmonės turi teisę dalyti įtaką sostinės gyvenimui.

Juozas Zykus. Vilniaus metro sąjūdžio vadovas. Slaptai.lt nuotr.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovas Juozas Zykus svarsto, jog Sostinės įstatymas atvertų galimybę pagaliau įgyvendinti dvimiesčio idėją. Jos autoriui VGTU prof. emeritui Jurgiui Vanagui už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: didžiųjų miestų urbanistinės sandaros modeliavimas“ (1969-2003) 2004-aisiais buvo skirta Lietuvos mokslo premija. Tačiau vizija, kuri siūlo rimtą postūmį realiam regiono suklestėjimui, kurį laiką tarsi buvo primiršta – laukia valandos, kada bus pradėta įgyvendinti. Galimybių studija patvirtina, jog tokią galimybę sudarytų Vilniaus metropolitenas.

Prof. J. Vanago teigimu, Vilniaus metropolitenas „būtų pirmas žingsnis įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įstatymo nuostatą – sujungti Vilnių ir Kauną greitojo transporto sistema, taip sukuriant Vilniaus ir Kauno urbanistinį dipolį (Euro City). Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje, apie milijoną gyventojų turinčioje, jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso“.

„Metro sąjūdžio“ vertinimu, pastačius metro, nuo Vilniaus centro iki Karmėlavos galima būtų nukakti per pusvalandį. Lieka tik pajuokauti, kad dabar dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo keliamas ažiotažas, įgyvendinus dvimiesčio idėją, kels šypseną, nes sostinės Pilaitėje gyvenantis Žemės ūkio ministerijos darbuotojas greičiau pasieks vakarinį Kauno pakraštį nei dabartinį ministerijos pastatą Vilniaus centre.

Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.

Beje, metropoliteno perspektyvą pripažįsta ir naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Nuo 2012 m. jis yra Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininko pavaduotojas, praėjusių metų  lapkritį priimto Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo signataras.

Informacijos šaltinis – manokrastas.lt
 
2019.09.06; 10:02

Prekybos centras Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Slapto pirkėjo metodu gegužės mėnesį atliktas tyrimas Lietuvoje ir Estijoje parodė, jog abiejų Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinkluose klientai aptarnaujami bemaž identiškai – bendri vidurkiai skiriasi vos 0,29%. Lietuva šįkart pirmauja su 77.3% aptarnavimo kokybės vidurkiu, o Estija šiek tiek atsilieka su 77.01% įvertinimu.

Slapti pirkėjai atliko vizitus Lietuvos ir Estijos mažmeminės prekybos tinklų parduotuvėse, tarp kurių ir “Rimi” bei “Maxima”, lyderiaujančios su aukščiausiais įvertinimais Lietuvos rezultatuose. Tuo tarpu, Estijoje “Maxima” pasirodė labai vidutiniškai, o “Rimi” apskritai liko bene paskutinė.

Taip pat aptarnavimo kokybė buvo ištirta ir “IKI”, “Lidl”, “Norfa”, “Čia Market”, “Aibė” (Lietuvos) bei “Coop”, “Comarket”, “Grossi”, “Prisma”, “Selver” (Estijos) prekybos tinkluose. Iš viso buvo atlikta 70 vizitų.

Slapti pirkėjai vertino parduotuvės švarą ir tvarką, darbuotojų išvaizdą, kontakto pradžią, bendravimo kultūrą, profesinius įgūdžius, kontakto užbaigimą ir papildomo pardavimo įgūdžius. Tyrimo rezultatai rodo, jog užėję į parduotuvę Lietuvoje rasite švarią aplinką ir tvarkingus, uniforma vilkinčius darbuotojus: švaros ir tvarkos (87%) bei darbuotojų išvaizdos (85%) kriterijai Lietuvoje buvo įvertinti geriausiai. Sunkiau darbuotojams sekėsi kontaktuojant su klientais: pastebėta, jog bendraudami su pirkėjais darbuotojai vengia užmegzti akių kontaktą, neretai pamiršta atsisveikinti.

Lyginant su Estija, pastebimos panašios tendencijos: parduotuvių švaros ir tvarkos aspektas, kaip ir Lietuvoje, gavo geriausią įvertinimą (95%). Tačiau, kitaip nei Lietuvoje, Estijoje kontakto su klientu užmezgimo kriterijus vertinamas ypatingai gerai (93%), nors kontakto pabaigos – gerokai prasčiau (77%). Tad pirkėjas, nors ir sutinkamas maloniai, su pasisveikinimu, išeidamas gali atsisveikinimo ir nesulaukti.

“Bendri aptarnavimo kokybės vidurkiai, nors ir atrodo neblogai, iš tiesų reiškia, jog klientui suteikiamas gana vidutiniškas aptarnavimas ir tiek Lietuvai, tiek Estijai šiuo klausimu dar yra kur tobulėti.” – teigia Shopper Quality Group valdybos narė Neringa Kazlauskienė. 

Papildomas pardavimas – aptarnavimo aspektas, kurį ypatingai prastai sekėsi realizuoti tiek Lietuvos, tiek Estijos mažmeninių prekybos tinklų darbuotojams. Jis šmėžuoja pačioje sąrašo apačioje, su 24% įvertinimu Lietuvoje, ir 20% – Estijoje. Tai rodo tikrai prastą rezultatą.

Tyrimas buvo atliekamas penkiuose didžiausiuose Lietuvos ir keturiuose Estijos miestuose. Pastebėta, jog aptarnavimas svyruoja ir tarp kiekvienos šalies miestų: mažesniuose miestuose, kaip Panevėžy ir Šiauliuose, pirkėjai yra aptarnaujami geriau, tuo tarpu Vilnius liko trečioje vietoje, Kaunas – priešpaskutinis. Estijoje situacija gana panaši – pirmoje vietoje šįkart matome Tartu, o sostin

Prekybos centre. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

ė Talinas – tik trečioje, pagal įvertinimą. 

„Shopper Quality Group“ – daugiau nei 11 metų patirtį tarptautinėje rinkoje turinti įmonė, turinti filialus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje. Įmonė teikia slapto pirkėjo, klientų pasitenkinimo tyrimų ir mokymų paslaugas.

Informaciją pateikė Neringa Kazlauskienė, Shopper Quality Group Valdybos narė

www.shopperquality.com

2019.07.04; 11:09

Kaune – jau antroji oro balionų šventė. Kauno savivaldybės nuotr.
Ketvirtadienio vakarą, jei tik lietūs ir vėjai nesukliudys, iš Santakos parko startuos miesto savivaldybės įsigytas oro balionas „Kaunas auga“. Taip prasidės tradicija tampanti oro balionų šventė.
 
Tą patį vakarą nemažai oro balionų turėtų Nemuno saloje pradėtą savo skrydį virš Kauno bei jo apylinkių kaip tik baigti ten, kur Neris įteka į Nemuną, – jau minėtame Santakos parke, kur vyks žymeklių mėtymas į taikinį. Naujas oro balionų skrydis virš Kauno numatytas penktadienį anksti ryte. O vakare Santakoje vėl į dangų turėtų kilti oro balionas „Kaunas auga“. Kitų balionų skrydžio kryptis – link Nemuno salos, kur vyks žymeklių mėtymas į taikinį.
 
Šeštadienį oro balionų „trasa“ prieš naktį pakryps į Senamiestį. Lygiai vidurnaktį Rotušės aikštėje, tikėtina, bus neregėtas oro balionų naktinis paradas ir iliuminacija. Sekmadienį ryte norintys vėl galės (tikriausiai, jei oro sąlygos leis) paskraidyti oro balionais virš Kauno miesto.
 
„Lygiai prieš metus Kaune vykusi oro balionų šventė buvo vienas iš įspūdingiausių metų renginių. Tiesiog negalėjome to nepakartoti ir šįmet“, – teigė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
 
Pasak Kauno miesto savivaldybės pranešimo, Valstybės dienos proga Kauną ir kauniečius vėl sveikins kelios dešimtys oro balionų. Jei orai bus palankūs, nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio ryto vyksiančios oro balionų šventės „Kaunas auga 2019“ dalyviai į dangų kils iš viso 6 kartus.
 
„Kauniečiai myli oro balionus, ir jų varžybos jau tampa gražia kasmetine tradicija. Aišku, skrydžiai gali vykti tik esant palankiam orui. Tikimės, kad jis bus geras, ir Kaune tikrai turėsime didžiulę šventę. Visą savaitgalį oro balionai kils arba leisis Nemuno saloje bei Santakos parke. Šventės kulminacija taps išskirtinis renginys Rotušės aikštėje vėlų šeštadienio vakarą. Norinčius pasidžiaugti naktiniu oro balionų paradu ir iliuminacija kviečiame į Rotušės aikštę atvykti likus bent pusvalandžiui iki renginio. Čia jie galės stebėti pučiamus balionus, kurie dėl specialios ugnies danguje švytės lyg žibintai“, – patarė žiūrovams šventės organizatorius Gintaras Šurkus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 09:23

Prof. Vytautas Landsbergis ir prof. Liudas Mažylis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Daugiausiai balsų rinkimuose į Europos Parlamentą Lietuvoje gavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo vedlys – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas, visuomenės veikėjas, rašytojas, Lietuvos nepriklausomybės akto radėjas Liudas Mažylis savęs nelaiko politikos naujoku, ir tiki, kad sugebės tinkamai atstovauti savo šaliai Briuselyje.
 
Dieną po rinkimų, kaip ir kiti išrinkti EP nariai, nestokodamas žurnalistų dėmesio, jis rado laiko atsakyti ir į keletą naujienų agentūros Elta klausimų.
 
Ar didelį posūkį jūsų gyvenime lems tas išrinkimas, ir nuo kada galvojote sugrįžti į politiką ne kaip Kauno miesto tarybos narys, kuriuo labai sėkmingai ne vienerius metus anksčiau buvote, bet jau Europos Parlamento lygmeniu?
 
Tik dabar suvokiau, kad šis mano gyvenimo posūkis tikrai bus didelis, ir ne vien dėl didelių atstumų tarp darbovietės ir namų. Važinėti aš pripratęs, bet šiuo atveju gyvenimo tempas bus gerokai intensyvesnis nei anksčiau, ir važinėjimų tikrai bus gerokai daugiau. O kur dar plenariniai posėdžiai, darbas komitete, siūlymai, tarimasis, sprendimų formulavimas. Darbų bus daug, bet to link ėjau, puikiai suprasdamas, ką renkuosi.
 
O dėl politikos, tai čia, kaip rūkymas, – kad ir kiek tvirtai rūkalius apsispręstų mesti rūkyti, bet dažniausiai vėl prie to paties sugrįžta. Politikoj rasim ir aistrų, ir azarto, ir tai patraukia, lyg kokia kita priklausomybė, kurios nesu patyręs. Bet politikoje aš – ne naujokas. Ir Europos Parlamento rinkimai man – ne naujiena. Bandžiau juose savo laimę prieš 10 metų, tik tuomet mano rezultatai čia buvo labai kuklūs, ir į EP nepatekau.
 
Savaime aišku, kad už jus balsavo nemaža dalis Lietuvos, bet tarp tų rinkėjų neabejotinai buvo daug gimtojo Kauno žmonių. Tad ko jie gali tikėtis turėdami Europos Parlamente vienintelį savo miesto atstovą?
 
Pirmiausia galiu pasakyti, kad tvirtai esu apsisprendęs, – mano, kaip europarlamentaro, biuras bus ne kur kitur, o Kaune. Todėl pirmiausiai kauniečiams būsiu pasiekiamas. Ryšys su rinkėjais priklausys ir nuo to, kuriame EP komitete dirbsiu, į kokius klausimus gilinsiuosi, kokias problemas narpliosiu. Tiesa, ne vien Kauno miesto, bet visos Europos mastu. Galvoju pasirinkti Mokslo ir tyrimų komitetą, bet galutinis mano pasirinkimas bus aiškus tik nuvykus į vietą, į Europos Parlamentą.
 
Ar ten nebus ilgu savų studentų (tarp kurių, žinau, esate labai populiarus profesorius), ar nepasiilgsite darbo Vytauto Didžiojo universitete, kuriame subrendote kaip mokslininkas, ir kuris, jei taip galima pasakyti, davė Jums postūmį visai Lietuvai svarbiam didžiajam atradimui Vokietijos archyvuose?
 
Žinoma, viso to pasiilgsiu, bet tikiuosi, bent visuomeniniais pagrindais (nes kitaip europarlamentarui neleidžiama) išlaikyti dalykinį ryšį ir su studentais, ir su universitetu. Pagaliau turiu dar dvi doktorantes, kurioms gali prireikti mano, kaip vadovo, pagalbos. Pakonsultuoti, gal padrąsinti, jei kiltų tokia būtinybė.
 
Kaip pats rengėtės šiems, laimėjimu Jums pasibaigusiems, rinkimams? Tikriausiai ne taip, kaip vienas iš išrinktų kitos partijos atstovų, kuris vėlų vakarą sekmadienį paklaustas, ką žada Europos Parlamente nuveikti, nesklandžiai aiškino, kad Lietuvoje organizuoja vaikų treniruotes, domisi sporto reikalais, tai tą patį veiks ir Briuselyje? ELTA yra skelbusi, kad esate sukaupęs vertingų Sąjūdžio plakatų ir spaudos, atvirlaiškių, senų plokštelių kolekcijų, tai gal, pajuokaukim, kolekcininkų reikalais EP domėsitės?
 
Balotiruodamasis į Europos Parlamentą ir prieš 10 metų žinojau bei dabar žinau: Europa – svarbus dalykas. O kadangi nesu politikoje naujokas (juolab ir pagal savo darbų universitete pobūdį turėjau galimybę į ją gilintis), tai puikiausiai esu susipažinęs su aktualiausiais visai Europos Sąjungai klausimais.
 
Dar žinau, kad yra politikoje darbų tęstinumas, yra frakcijos nuostatos ir dėl energetikos politikos, dėl kitų dalykų. Tad tikrai esu pasirengęs rimtai dirbti. Ne kaip naujokas, tą garantuoju. Pagaliau rinkėjai patys pamatys, ką man pavyks nuveikti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 08:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Apie Kauną, o taip pat ir kauniečius paprastai kalbama tik gerai arba blogai. Žinia, daug liaupsių miestui yra susakę šio miesto karšti patriotai, laikantys Kauną pasaulio centru, tačiau apie tą patį Kauną neatsakingi asmenys kartais pasako kažką dygaus, paleisdami klajoti nesmagius, nesubalansuotus juokelius. 

Na, o jeigu ieškote labiau subalansuoto požiūrio, galimas daiktas, pravartu bus išklausyti šių eilučių autoriaus, jau seniai gyvenančio Kaune, bet tikriausiai taip ir netapusio autentišku kauniečiu, pastebėjimus, išsakytus čia atsitiktinai, be jokios sistemos ir pretenzijų į metodologinio pobūdžio apibendrinimus. Kaip atrodo bent man, dėl savo užimamos ypatingos padėties, įklampintas situacijos turiu galimybę pamatyti Kauną, gyvendamas čia pat, per atstumą, t. y. per jokių subjektyvumų neiškreivintą distanciją. Kita vertus, kad ir kaip žiūrėtume, net jeigu žvelgtume į Kauno miesto bokštus ir žmones per distanciją kraštutinai ištolinančius apverstus žiūronus, sunku būtų paneigti visų pripažįstamą faktą, kad Kaunas yra labai lietuviškas, laisvos dvasios miestas, mažiausiai yra krepšinio meka, viena iš Europos krepšinio sostinių.

Atvykęs iš provincijos studijuoti į Vilnius, per penkis metaus metus taip tampriai suaugau su savo jaunystės ir studijų miestu, kad vėliau likimo nublokštas apsigyventi Kaune iš pradžių jaučiausi čia kaip tremtinys už poliarinio rato. Tačiau man svarbu pastebėti, kad mano žmona, gimusi ir užaugusi Vilniuje, tokią likimo išdaigą priėmė beveik kaip palaimą,  Kauno miestą pamilusi tyriausia meile greičiau nei per pusę metų. Kaip tvirtina ji pati, Vilnių retai kada prisimena, o užtrukusi kelionėse po kitas šalis, Kauno, jo šarmo, kauniečių pasiilgsta jau po kelių dienų. Esą visame pasaulyje gyvena daugmaž tokie pat žmonės kaip ir Vilniuje, o Kaune – kažkokie kitokie, ypatingi. Žinoma, kvaila būtų pavydėti miestui, tačiau kartais apninka įtarimas, kad manęs niekas nesugebėtų taip greitai pasiilgti…

Kas čia traukia prie Kauno, tarsi būtų medumi patepta? Mano žmonos paaiškinimą, kad miela gyventi mieste, kur dauguma žmonių kalba lietuviškai, aš pats laikau svarbia, bet paviršutiniška racionalizacija, tokiu tariamu atsakymu, kurio griebiamasi nesugebant išgvildenti tikrosios meilės paslapties. Suprantama, kad žmogui, užaugusiam mieste, kurio kiemuose aidėjo kalbų maišalynė (čia jau vaikystėje lietuviukai išmokdavo kalbėti lenkiškai ir rusiškai ne mažiau sklandžiai nei lietuviškai), lietuvių kalbos viską nustelbiantis skambėjimas labai pamalonina sielą, tačiau, kaip atrodo, meilės Kaunui paslaptis slypi kažkur dar giliau.

Vasario 16-oji Kaune. Vytauto Visocko nuotr.

Sovietiniais laikais klaidžiojo toks kagėbistinis juokelis, kad esą visą Kauną reikia aptverti spygliuota tvora, nes čia gyvena tik spekuliantai. Vis tik dabar, žiūrint iš laiko distancijos, nepulčiau tvirtinti, kad svarbiausiu Kauno bruožu yra laisvosios verslininkystės dvasia. Kaip atrodo bent man, tokios dvasios kapitalizacija yra greičiau išvestinis nei bazinis Kauno miesto bruožas. Kaip jau sakyta, Kauno paslaptis vis dėlto slypi kažkur giliau. Tačiau drauge galima pastebėti, pratęsiant pokalbį apie aną posakį, kad tikra tiesa yra ir tai, jog Kaunas anais laikais buvo labiausiai antitarybiniu visos sovietijos miestu. Nekartosiu to, kas jau yra pasakyta apie iškilius kauniečius disidentus, pogrindžio kovas, dramatiškus ir tragiškus apsisprendimus, o tik priminsiu, esant progai, kad Kauno antisovietinis nusiteikimas anuo metu buvo persisunkęs į paprasčiausias kasdienines situacijas, tapęs kauniečiui ne tik būties, bet ir buities atributu. Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad tik Kaune sovietiniais laikais visur atvirai, taip pat ir kavinėse, stebint TV transliacijas, be išimties buvo sergama prieš vadinamosios Sovietų sąjungos sporto rinktines tarptautinėse varžybose, išskyrus krepšinio batalijas, nes čia tokios rinktinės branduolį paprastai sudarydavo lietuviai.       

Taigi jeigu nėra galimybės Kauno specifiką ir kauniečio tipažą nusakyti tiesiogiai, galbūt mums gali padėti teologijoje išbandytas sunkiai nusakymų dalykų negatyvaus apibrėžimo kelias, pradedant nuo konstatacijos, kuo Kaunas visų pirma nėra? Sekant tokia apofatine teologijos maniera, visų pirma galėtume pasakyti, kad, kas ne kas, o Kaunas visų pirma nėra kiauro dugno miestas arba, kitaip tariant, Kaunas iš tiesų yra linkęs atsirinkti, ne viską priima į save, tačiau miestas ir miestiečiai prisiimtų dalykų jokiu būdu neišbarsto, bet dėmesingai kaupia, paversdami juos gyvąja patirtimi ir atmintimi. Esu aplankęs ne vieną įstabų miestą su iš senųjų laikų paveldėta nuostabia architektūra, pribloškiančia savo negyvumo spindesiu, kai toks negyvumas suteikia net savotiško kolorito, prideda sugestijos atspalvių (tarsi matytume nuostabius statinius išsilaipinę į negyvenamo mėnulio paviršių), o visa tai, prie ko prisiliečia Kaunas savo ruožtu, yra pažymėta nesunaikinamu gyvasties antspaudu.

Vis tik, žiūrint iš pozityviosios pusės, kaip atrodo yra būtent taip, kad kauniečiu gali tapti tik žmogus, turintis kažkokį specifinį vidinį organą (organoną?), kurio neįmanoma, – Dievas mato, – pakeisti jokiu protezu.  Taigi, iš tiesų ne kiekvienas užsimanęs tapti kauniečiu tokiu ir tampa, įgydamas pretekstą tvirtinti, kad neva atrado savo prigimtinę vietą kosmoso struktūroje. Čia prieš akis kažkodėl iškyla Tomo Venclovos portretas, pasivaidena kūrybinio žodžio meistras, kurį bent aš, žiūrėdamas iš savo subjektyvaus taško, laikau labiausiai iškiliu visų laikų Lietuvos poetu.

Statybos Kaune. Slaptai.lt nuotr.

Kaip matote, man nesunku pagarbinti T. Venclovą dėl jo kūrybinių iškovojimų net ir tokiu atveju, kai jo išsakomos pilietinės pozicijos kartas nuo karto nuvilia, tačiau drauge niekaip negaliu įsivaizduoti, kad toks T. Venclova galėtų tapti tikru kauniečiu. Kaip atrodo bent man, T. Venclova yra tokia universali Renesanso tipo asmenybė, kuri užsimaniusi galėtų tapti bet kokios tautybės, rasės, profesijos, lyties būtybe, tačiau jam užginta būti kauniečiu net užuomazginiu pavidalu bet kokiu lytiniu variantu. Klaipėdietis – taip, vilnietis – su pertekliumi, tačiau bandymą įsivaizduoti, kad toks T. Venclova ima ir įstengia patapti kauniečiu, reikėtų prilyginti vaizduotės kankinimui, tokiam pat neteisėtam, jeigu kažkas reikalautų prasimanyti, kad žmogus be kojų gali pasiekti pasaulio šuolių į aukštį rekordą.

Vakar, sėdėdamas mašinoje prie prekybos centro ir laukdamas savo antrosios pusės, nuėjusios apsipirkti, turėjau progą nuo savotiškos pakylos stebėti vieną labai intensyvaus Kauno miesto eismo gatvės perėją, tradiciškai pažymėtą dryžiais. Staiga akis užfiksavo, kad į perėją išėjo ir išdidžiai, tarsi ant galvos neštųsi karūną, aukštai keldamas kojas į priešingą gatvės pusę nutipeno šuo. Būtent – ne šunėkas prabėgo, o per perėją nutipeno iškilaus stoto šuo su įsivaizduojama karūna. Niekas iš abiejose perėjos pusėse sustojusių mašinų nesupypsėjo, niekas nesubanalino situacijos, iššokdamas iš mašinos arba, tarkime, užsimanęs palaidyti replikas neįtikėtina proga. Visi kantriai laukė!

Dar pridursiu, kad jokiame kitame pasaulio mieste, išskyrus Kauną, negalėjo taip nutikti, kad vairuotojai kantriai lauktų, kol šuo pereis gatvę degant raudonai šviesai pėstiesiems. Kas be ko, Kaunas gerbia talentus, net ir tada, kai jie vaikšto per raudoną šviesą!

2019.04.29; 13:50