Žiema. 2022-ųjų gruodis. Pilaitės. Bitėnų gatvė. Slaptai.lt foto
Vilnius, gruodžio 26 d. (ELTA). Sudėtingesnės eismo sąlygos dėl prasidėjusio snygio, vietomis pereinančio į šlapdribą yra vakarų, pietvakarių ir pietų Lietuvoje.
Čia kelių dangos pasidengia šlapio ar pažliugusio sniego sluoksniu. AB „Kelių priežiūra“ slidžius kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojų prašome neskubėti ir rinktis saugų greitį, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Kitur šalyje magistralinių ir didesnio intensyvumo krašto kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios, o mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos provėžotos, vietomis padengtos ledu, pažliugusio arba prispausto sniego sluoksniu.
Lietuvoje oro temperatūra nuo 3 iki 8 laipsnių šalčio, pajūryje nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio.
Vakarėjant ketvirtadieniui, didžiojoje šalies dalyje pagrindiniai keliai yra šlapi, vietomis, kiek daugiau Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, su šlapio sniego provėžomis. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai – su prispausto ar pažliugusio sniego provėžomis, praneša VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Slidžius ir provėžotus kelių ruožus valo ir barsto AB „Kelių priežiūra”.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse – snygis, kitur be kritulių. Oro temperatūra – nuo 4 iki 9 laipsnių šalčio.
Ateinančią naktį vietomis truputį pasnigs. Pūs nestiprus šiaurinių krypčių vėjas. Oro temperatūra svyruos nuo 13 iki 18, pajūryje nuo 7 iki 9 laipsnių šalčio.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kurioms įsiteisėjus neliks kliūčių valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarkai įgyvendinti.
Šia reforma siekiama 11-kos valstybės įmonių sujungimo, kuris leistų užtikrinti efektyvią valstybės kelių tinklo priežiūrą ir taupyti šalies biudžeto lėšas.
Kaip išvengti vadinamųjų kamščių Vilniaus gatvėse? Slaptai.lt nuotr.
„Valstybės turtas privalo būti naudojamas skaidriai, efektyviai ir teikti kuo didesnę naudą visuomenei. Šiuo požiūriu valstybinės reikšmės kelių priežiūros srityje svarbūs pokyčiai yra pribrendę jau seniai. Daugelis iki šiol egzistavusių dalykų šių įmonių veikloje toliau nebegalėjo būti toleruojami, o ryžtingi žingsniai šiandien kaip niekad svarbūs“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Iki šių metų pabaigos numatoma centralizuoti kelių priežiūros valdymą ir įsteigti vieną kelių priežiūros įmonę, tai leis kasmet sutaupyti bent po 8,5 mln. EUR.
Susisiekimo ministerija parengė dviejų – Kelių ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – įstatymų pakeitimo projektus.
Pagal Kelių įstatymo projekto nuostatas būtų tikslinami subjektai, galintys valdyti valstybinės reikšmės kelius, taip pat numatyta, kad valstybinės reikšmės kelius gali valdyti vienintelis subjektas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija).
Š. m. kovo 2 d. Vyriausybės sprendimu valstybinės reikšmės keliai buvo perduoti valdyti Kelių direkcijai, todėl kelių priežiūros įmonės išbraukiamos iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo.
Šie įstatymų projektai įsigalios, jei jiems pritars Seimas.
Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m.
Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti.
„Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų.
Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti.
2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Savivaldybės kasmet skirsto lėšas seniūnijoms kelių ir gatvių atnaujinimui, tačiau ne visų savivaldybių vidaus tvarkose pakankamai aiškiai apibrėžti kriterijai, kuriais remiantis šis lėšų skirstymas vykdomas.
Atlikę korupcijos rizikos analizę STT pareigūnai nustatė, kad seniūnai, teikdami paraiškas Vilniaus rajono savivaldybei dėl finansavimo keliams prižiūrėti ir remontuoti, nedetalizuoja priežasčių, kodėl jie siūlo savivaldybėms finansuoti būtent šių kelių (gatvių) tvarkymą.
