Kęstutis Pūkas

Aktualijos

Mitingas „Mes kaltiname”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prie Seimo po kelerių metų vėl surengtas protesto mitingas. Į jį susirinko apie 5000 žmonių. Protestuotojai laikė plakatus, raginančius valdžią trauktis, plevėsavo vėliavos.

Mitingą paskatino gėdinga, diskusijų audrą sukėlusi Seimo balsavimo dėl parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos istorija.

Mitingą po Jurgio Didžiulio minią uždegančios dainos pradėjo protestą inicijavęs žurnalistas Andrius Tapinas. Susirinkusiai miniai jis teigė, kad dabartinis Seimas atėjo ne tarnauti, o valdyti, kad jis nesupranta, kas yra pilietinė visuomenė, galinti pasakyti savo teisėtai išrinktai valdžiai, kad „jūs darote ne taip“.

A. Tapino teigimu, suorganizuotu mitingu kaltinamas Seimas, pamynęs Konstitucinio Teismo sprendimą. A. Tapinas ragino keisti Seimo Statutą, griežtinant atsakomybę posėdžių nelankantiems Seimo nariams, kad balsavimai dėl apkaltos vyktų atvirai bei ragino surengti apkaltą Seimo nariui Artūrui Skardžiui.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Donatas Katkus neslėpė susirūpinimo tuo, ką piliečiai išsirinko į valdžią.

„Lietuvos piliečiai, rinkėjai, tai ką mes išsirinkome? Jūs pasižiūrėkite, kas ten sėdi – ne tik vagys, bet ir vidutinybės“, – kalbėjo D. Katkus.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis mitinguotojų pasitiktas švilpimu.

„Nepasakysiu nieko naujo, kad visi mes – už Lietuvą“, – pradėjo Seimo Pirmininkas ir pabrėžė, kad visus į protesto mitingą susirinkusius atvedė gėda. Seimo Pirmininkas sakė, kad jam gėda dėl Kęstučio Pūko, dėl Gretos Kildišienės, dėl Mindaugo Basčio, dėl Artūro Skardžiaus. Seimo Pirmininkas ne kartą pakartojo, kad jam gėda dėl istorijų, susijusių su šiais asmenimis.

„Demokratijos kaina yra tokia“, – teigė V. Pranckietis ir ragino būti aktyvesnius per rinkimus. Tačiau susirinkusi minia nušvilpė V. Pranckiečio žodžius ir šaukė „Gėda“.

Į protesto organizatoriaus Andriaus Tapino klausimą, ar Seimas Pirmininkas palaikys pirmalaikius rinkimus, V. Pranckietis išsisukinėjo ir teigė, kad palaikys tik įstatymo projektą pirmalaikiams rinkimams.

Seimo Pirmininkas neatsakė ir į klausimą, kurį uždavė publika – ar jam negėda dėl Ramūno Karbauskio. Į V. Pranckiečio atsakymą, kad jam gėda dėl tam tikrų R.Karbauskio sprendimų, bet ne dėl paties asmens, minia palydėjo šūksniais „Bailys, bailys“.

Mitinge. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žurnalistė Rita Miliutė nepraleido progos įgelti Seimo Pirmininkui, ironiškai sakydama, kad sunku kalbėti po tokio charizmatiško lyderio kaip Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Žurnalistė sakė mitinge nedalyvavusi nuo 1989 metų ir tvirtino, kad tiesiog stebėti įvykius nebeužtenka, – būtina atkreipti dėmesį į tai, ką daro visuomenė.

Mitingą „Mes kaltinam!” organizavo Laisvės TV. Platintame kvietime visuomenė buvo kviečiama dalyvauti, nes „Seimas peržengia vieną ribą po kitos.

„Mūsų išrinktas Seimas peržengia vieną ribą po kitos. Bet ši diena ypač gėdinga. Pamynęs Konstitucinio Teismo sprendimą, bailiai pasislėpęs po slaptu balsavimu Seimas galutinai diskreditavo save kaip instituciją, galinčią valdyti šitą valstybę. Mes, laisvos Lietuvos valstybės piliečiai, šiandien sakome: „Mes kaltinam!“ Nenuleiskime galvų, nenudurkime akių ir nedūlinkime į šešėlį!“, – rašoma protesto organizatorių kvietime.

Prie parlamento būriavosi didžiulė minia, kuri politikams, sėdintiems Seime, turėtų kelti nemažą nerimą.

Politinė krizė Seime kilo antradienį, kai per Seime vykusį slaptą balsavimą nepavykus pašalinti priesaiką sulaužiusio ir šiurkščiai Konstituciją pažeidusio M. Basčio.

Už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, trečiadienį pranešė, kad pats traukiasi iš Seimo narių.

Trečiadienį, reaguodamos į susidariusią politinę situaciją, opozicinės partijos prakalbo apie pirmalaikius rinkimus.

Kad palaikytų pirmalaikius rinkimus, yra pareiškę konservatoriai, liberalai, „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai.

Opozicijoje esantys politikai argumentuoja tuo, kad, antradienį, balsuojant dėl M. Basčio nušalinimo, dalis Seimo narių paviešino nufotografuotus savo balsavimo biuletenius. Tai antradienį patvirtino Premjeras Saulius Skvernelis, pareiškęs, kad „valstiečiai“ turi tvirtų įrodymų, kaip balsavo dėl apkaltos.

Pasak opozicijos politikų, tokiu būdu „valstiečiai“ pažeidė Konstitucijoje numatytą laisvą Seimo nario balsavimo mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 07:26

Politinės intrigosSkaitomiausios

Facebook ir Twitter

Praėjusį šeštadienį įvyko paskutinis trečiosios Seimo sesijos posėdis. Baigdama jį parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė sakė: „Šiandien yra ypatinga diena. Mes baigėme pratęstą trečiąją šios kadencijos sesiją. Buvo visko – ir atsiprašymų, ir emocijų, ir nesusikalbėjimo, ir galbūt diskusijų trūko.“

Labai jau švelniai pasakyta. Taip, nesusikalbėjimų tikrai būta, emocijų taip pat; kur jau ten be emocijų Seime.

Bet paklauskite, ar kas nors iš rinkėjų prisimena kokį nors įsimintiną kurio nors tautos išrinktojo atsiprašymą?

 Ar atsiprašė su perdegusio mėšlo tvaike dūstančia partija „Tvarka ir teisingumas“ į Seimą pakliuvęs K. Pūkas, prišvinkinęs tautos atstovybę savo seksualiniais priekabiavimais? Ilgai reikėjo vargti, kol, galų gale, Konstitucinio Teismo išvadų dėka, šis persona, pagaliau užspeistas į kampą, pats save išsigrūdo.

Manote, kada nors atsiprašys tūlas P. Gražulis, irgi tvarkietis ir tapšnotojo sekėjas? Pažvelkite į jo akis, tik į akis, nereikia klausytis net bet kokiame kontekste jo tariamų žodžių, – ir suprasite, kad net atsiprašydamas (jeigu taip netyčia atsitiktų) jis vis tiek liktų teisus ir nepakaltinamas. Net ir tuomet, kai, duodamas interviu mums priešiškos šalies žurnalistei, ar iš kremlinių pirkdamas automobilį patvarkina Lietuvą.

O juk kažkada, sako, buvęs lyg ir disidentas.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis, reaguodamas į Gražulio, gal ir neprilygstančio garsiajam Žirinovskiui, pasiūlymą konservatoriams pasitikrinti savo psichinę būseną, tarsi turėdamas labai daug laisvo laiko tarp įstatymų kūrimo, rašo laišką Seimo nariams:

„Sutinku be jokių rezoliucijų pasitikrinti psichikos būklę, kraują, šlapimą, kompetencijas, IQ ir EQ, praeiti STT filtrus ir mašinas ir dar plokščiapėdystę bei išangę, bet tik tada, jei jūs pats visą tai padarysite. Išviešinsime tyrimo rezultatus. Bus linksma. Pirmyn, rodykite pavyzdį mielas Seimo herojau“. 

zirinovskis
Vladimiras Žirinovskis

Oru taip – Seimo nariui?

„Facebook“ paskyroje P. Gražulis atrašė: „Nors pavasaris dar toli, bet konservatorių gretose pasirodė pirmoji kregždė, sutinkanti pasitikrinti savo psichinę sveikatą ir ne tik ją… “

Feisbukinė epidemija apėmusi ne tik mūsų auksinį, ir ne auksinį, jaunimą, kuris po kiekvieno, anot suvalkiečio, pirdžio vandeny viešai nusimauna savo ne pirmo baltumo baltinius; ji giliai įsismelkusi ir į valdžiažmogių smegenų rieves.

Sakysite, kad tai naujas, modernus komunikavimo būdas? Sėdi greta savo oponento, galėtum jam kad ir į ausį pašnibždėti: šiknius esi. Bet ne, – feisbukini. Dar anais sovietiniais laikais, kai žodžiai būdavo išliejami tik popieriuje, mano jaunystės bičiulis yra taip taikliai prasitaręs: laiške bučiuoti, tai tarsi medų per stiklą laižyti; arba nuodus.

Štai E.Jakilaitis feisbuke susirašinėja su R. Karbauskiu. Dar humoristas toks; jeigu tai – humoras.

Kol kas rezultatas – nulis nulis.

Beje, kas gali atsitikti, jeigu staiga pasirodys, kad „humoro“ daugiau LRT, kur taip įsijautęs valstiečius murkdyti Jakilaitis, o ne „Agrokoncerne“? Kas tada, mieli ponai?

Ar atsiprašė L. Balsys, Seime į žurnalistų atneštą alkotesterį įpūtęs 1,82 promiles ir, negana to, vėliau, galimai girtas, sėdęs į automobilį ir išvykęs, o vėliau į namus net neįsileidęs policijos pareigūnų?

Ar atsiprašė bent kartą Prezidentės, kurią, palikęs darbą prezidentūroje, progai pasitaikius ir be progos, kiek įstengdamas šandijo (švelniai pasakius)? O juk, būkime atviri, jos dėka pateko ir į Prezidentūrą, o vėliau – ir į Seimą. Jau antra kadencija!

Peilis į nugarą ir – pirmyn.

Ar atsiprašė N. Puteikis, nuolat Seime (ir ne tik) genantis vėjus bet kuria kryptimi? Paprastai tai vadinama demagogija.

Ir kiti, ir daugelis kitų – ne pašauktųjų, bet išrinktųjų?

Sodyba žiemą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ačiū Dieve, kad Seime yra tokia Aušra Maldeikienė.

Ačiū, pagaliau, Dievui, kad yra Aurelijus Veryga.

Anądien nuėjau į Antakalnio gale esančią mažą „maximos“ parduotuvę nusipirkti vieną (!) butelį (5 laipsnių) alaus. Priešais mane tokia inteligentiška močiutė su kruopomis ir  aliejumi stovėjo. Atsigręžė. Jūs mažai perkat. Užleidžiu. 

Kai mandagiai padėkojęs atsisakiau atsistoti eilėje pirma jos, ji man pasakė: mano tokia etika.

Dabar sėdžiu vienkiemyje tarp miškų, kur net LRT blogai rodo. Todėl žiūriu į apšerkšnijusius medžius. Sidabras ramina labiau nei auksas, kažkodėl pagalvoju.

2018.01.18; 07:28

Aktualijos

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.05; 00:02

Aktualijos

Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.

Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.

„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura. 

Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.

„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.

„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.

Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.

Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.

„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.

Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.

Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.

Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.

Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 02:30

Trumposios naujienos

Konstitucinis Teismas uždarame posėdyje žodinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti Seimo gegužės 2-osios nutarime išdėstytą paklausimą, ar Seimo nario Kęstučio Pūko konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo specialiosios tyrimo komisijos manymu, „Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių asmenų darbo metu bei pokalbių dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos metu veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos akivaizdžiai buvo diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties, taip pat savo neetišku elgesiu Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, todėl K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas bei atitinkamai kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“.

Konstitucinis Teismas posėdžio išvakarėse gavo Seimo nario K. Pūko prašymą atidėti Konstitucinio Teismo posėdį, tačiau jo netenkino. K. Pūko prašyme pateikta lapkričio 14 d. išrašyta medicininė pažyma dėl neatvykimo į Konstitucinį Teismą užpildyta netinkamai, iš jos neaišku, ar posėdžio dieną jis negali dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdyje ir kiek laiko negalės būti šaukiamas į teismo posėdžius.

Atsižvelgdamas į tai, į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje turima informacija dėl Seimo nario K. Pūko sveikatos būklės ir jo veiklos nurodytu ligos laikotarpiu yra prieštaringa, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog medicininėse pažymose nurodytos ligos neapriboja Seimo nario K. Pūko fizinių galimybių tiek, kad jis negalėtų išvykti iš namų ir (arba) stacionarios gydymo įstaigos. Be to, Konstitucinio Teismo posėdyje K. Pūkui atstovavo du advokatai, tad jo teisė į gynybą buvo tinkamai užtikrinta.

KT posėdyje ištyrė įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir taip baigė įrodymų tyrimą. Prieš pradedant teisminius ginčus ir baigiamąsias šalių kalbas, Konstitucinis Teismas nusprendė padaryti pertrauką. Advokatams patikinus, kad Seimo narys K. Pūkas posėdyje galėtų dalyvauti pirmadienį, posėdis atidėtas iki pirmadienio, lapkričio 20 d. Posėdis taip pat bus uždaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.18; 00:01

Politinės intrigos

Seime ketvirtadienį vyko politinių pozicijų Seime perbraižymas. Jis sukėlė šurmulį tiek tarp parlamento narių, tiek viešojoje erdvėje. Socialdemokratas Algirdas Sysas baiminosi, kad Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuojami komitetų sudėčių perbraižymai vyksta ne pagal Seimo statutą, LVŽS suteikiant neproporcingai didesnę galią parlamento struktūrose. Tuo tarpu Povilas Urbšys teigė, kad taip „valstiečiai“ tik parodo savo politinę brandą.

Vis dėlto, be šių bendro pobūdžio diskusijų, LVŽS narei ir pirmajai Seimo Pirmininko pavaduotojai Rimai Baškienei, pristačiusiai inicijuojamas pataisas, buvo užduota nemažai konkrečių klausimų: kodėl Dainius Kepenis, pagarsėjęs skandalingais pareiškimais, atsiduria Švietimo ir mokslo komitete, o Seime išvis nesirodantis Kęstutis Pūkas – Kultūros komitete, kodėl žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atšaukiamas iš Kaimo reikalų komiteto, kodėl daugelio komitetų narių sudėtis yra lyginė ir t.t.

Į visus šiuos klausimus R. Baškienė surado universalų atsakymą – „valstiečiai“ siekė ir toliau sieks, kad viskas būtų geriau.

Atsakydama Mantui Adomėnui į jo pastabą, kad lyginė komitetų narių sudėtis gali trukdyti balsavimuose ir priimant sprendimus, Seimo Pirmininko pavaduotoja akcentavo, jog ji komitetuose tikisi vienbalsio Seimo narių balsavimo. Tad problemos didelės ir nėra.

Replikuodama Seimo nariams, nesutinkantiems su siūlomomis Seimo narių komitetuose proporcijomis, ji teigė, kad komitetų sudarymo principas neturėtų būti „skaičiavimai“, bet orientuotis reikia į žmogų, kuris yra pasirengęs dirbti komitete.

Atsakymai, žvelgiant į tai, kad Kultūros komitete numatytas K. Pūkas, o Švietimo ir mokslo komitete – D. Kepenis, neįtikino nei Seimo narių, nei politikos apžvalgininkų.

Sudvejojusius dėl D. Kepenio kompetencijų dirbti Kultūros komitete Seimo Pirmininko pavaduotoja ramino, sakydama, kad komitete parlamentaras turės didesnę galimybę labiau įsigilinti, plačiau sužinoti, nes darbas komitetuose yra ne tik savo žinias perteikti, bet ir žinių įgyti.

Komentuodama šią politinę situaciją Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigė, kad nors poreikį perskirstyti komitetų sudėtis lėmė objektyvūs pokyčiai frakcijose, tačiau niekas nelaukė, kad viskas virs tokiu cirku.

„Turbūt net neverta klausti, ar Kęstučio Pūko įtraukimas į Kultūros reikalų komitetą gali įnešti kažkokio pozityvo. Be to, yra išprašomas liberalas Arūnas Gelūnas, kurio patirtis ir kompetencija kultūros klausimais, panašu, lenkia paties komiteto pirmininko (Ramūno Karbauskio – ELTA) kompetenciją. Taigi asmeniškumai, keičiant komiteto sudėtį, užimą ne paskutinę vietą. Situacija, kai R. Karbauskiui šalia savęs Kultūros komitete geriau turėti K. Pūką, bet ne A. Gelūną, daug ką pasako“, – teigia R. Urbonaitė.

Politologė pabrėžė, kad R. Karbauskis taip ir nepaaiškino, kodėl būtent taip yra pertvarkomas, pavyzdžiui, Kultūros komitetas. „Jeigu vyksta tokie persistumdymai, kodėl nėra paaiškinama, kokiais argumentais remiantis vyksta tokie dalykai,“ – klausė R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė absurdiškais pavadino R. Baškienės argumentus, kad D. Kepenio skyrimas dirbti Švietimo ir mokslo komitete leis jam įgyti naudingų žinių. „Šiame Seime dauguma parlamentarų apskritai dar tik mokosi ir, deja, yra nelabai pažangūs“, – pažymėjo politologė. Apibendrindama R. Urbonaitė teigė, kad ketvirtadienio situacija rodo, jog tiek su Seimo atskaitomybe, tiek su kokybe ir strateginiu mąstymu kyla nemažai problemų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.18; 00:01

Aktualijos

Kai kuriems politikams suabejojus dėl Seimo nario Kęstučio Pūko nedarbingumo pažymėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Gydytojų konsultacinė komisija ketvirtadienį turėjo įvertinti jo nedarbingumą. Tačiau, „Sodros“ teigimu, Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio metu K. Pūkas buvo išvežtas į ligoninę, todėl sprendimas dėl jo laikinojo nedarbingumo nebuvo priimtas. Toliau dėl K. Pūko laikinojo nedarbingumo spręs gydymo įstaigos medikai.

„Savo ruožtu „Sodra“ gavo K.Pūko paaiškinimą dėl lapkričio 9 dienos, kai jis buvo užfiksuotas sodybos statybvietėje. Įvertinę pateiktą paaiškinimą spręsime, ar tai buvo elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimas, ir priimsime sprendimą dėl ligos išmokos mokėjimo už tą dieną“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

„Sodra“ turi svarstyti, ar mokėti ligos pašalpą K. Pūkui už tam tikras dienas dėl galimo pažeidimo, kai buvo paskelbta, kad nedarbingas parlamentaras vadovauja statyboms.

„Už tam tikras dienas, kai yra tam tikri pažeidimai, ką mes matome iš žiniasklaidos, „Sodra“ gali nemokėti ligos pašalpos. Ligos pašalpos mes svarstysime nemokėti už tam tikras dienas, bet mes negalime nuspręsti, ar žmogus darbingas, ar ne. Tai sprendžia gydytojas“, – sakė „Sodros“ atstovas Mindaugas Sinkevičius.

Trečiadienį į posėdį susirinkusi laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę savo darbo negalėjo užbaigti, nes posėdyje ir vėl nepasirodė nedarbingumo pažymėjimą turintis K. Pūkas.

Komisija taip pat nutarė kreiptis į „Sodrą“, kad ji „paskubintų tyrimą dėl viešoje erdvėje užfiksuotų pažeidimų, kuomet jis, turėdamas nedarbingumą, vadovavo statybos darbams“.

Komisijos narius nustebino tai, kad K. Pūkas nuo lapkričio 9 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, bet nedarbingumo pabaigos terminas nenurodytas.

Kai kuriems Seimo nariams suabejojus, ar pažyma nėra fiktyvi, nutarta kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Pažymą išdavusi šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ gydytoja Aistė Stasiulevičienė laikinai nušalinta nuo pareigų. Klinikos teigimu, nedarbingumo pažymėjimą ji išdavė pagrįstai, bet nusižengė vidaus taisyklėse numatytai tvarkai išrašyti pažymą, t.y. nenurodė galiojimo datos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.17; 00:01

Politinės intrigos

Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, spręsianti dėl Seimo nario Kęstučio Pūko teisinės neliečiamybės, galės dirbti iki rugsėjo 15-osios dienos.

Atsižvelgdamas į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą Parlamentas Seimo nutarimu pratęsė jos darbą. Už tai balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai. 

Antradienį tyrimo komisija planavo apsispręsti, ar duoti sutikimą Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Tačiau jame dėl pateisinamų priežasčių – ligos – K. Pūkas nedalyvavo, todėl komisija nutarė prašyti Seimo komisijos darbą pratęsti iki rugsėjo 15 d.

Komisijos pirmininko Antano Bauros teigimu, K. Pūko nedalyvavimo posėdyje priežastis yra rimta – medikų pateikti tikrai pateisinantys dokumentai, nedarbingumas. Jeigu K. Pūkas pasveiktų anksčiau, tyrimo komisija, pasak A. Bauros, susirinks bet kuriuo laiku ir priims sprendimą.

Antradienį komisija išklausė Generalinės prokuratūros atstovų paaiškinimus.

Praėjusią savaitę Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri buvo įpareigota sprendimą priimti iki šių metų liepos 4 d. Tyrimo komisijoje dirba 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, jai vadovauja Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Baura, primena ELTA.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu.

Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.09; 01:00

Aktualijos

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.

Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų pradžioje Seimo narys K. Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų. Nukentėjusiais dėl seksualinio priekabiavimo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti 4 asmenys.

Taip pat tyrimo metu surinkti duomenys, anot Generalinės prokuratūros pranešimo, leidžia pagrįstai manyti, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario mėnesio pradžios K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis seife, esančiame jo darbo Seime patalpose, neužtikrino šio ginklo ir šaudmenų saugumo. Tuo galimai buvo pažeistos šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, prokuratūra konstatuoja, kad tolesnis ikiteisminis tyrimas Seimo nario K. Pūko atžvilgiu negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Baudžiamajame kodekse už seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais siekimą, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavimą prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Šių metų kovą visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys K. Pūkas, ieškodamas Seimo nario padėjėjos-sekretorės, kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar šio Seimo nario veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.28; 05:30

Aktualijos

Lietuvos spaudos puslapiuose – apie politikos įvykius per savaitę (2017 m. birželio 19-24 d.)

Vėjai. Seime inicijuota dar viena tyrimo komisija, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeima gauna pajamas iš asmenų, susijusių su vėjo energetika, ir ar politikas dėl šios priežasties ėmėsi proteguoti vėjų energetiką. Apie tai praeitą savaitę rašė „Vakaro žinios“. O pasak paties A. Skardžiaus, inicijuojant komisiją pateikti menami klausimai ir iškart – atsakymai, kad jis esąs kaltas. Faktų, kad jis proteguoja kam nors naudingas pataisas, nepateikta. 

Lietuvos spauda. Slaptai.lt nuotr.

Asmenvardžiai. Nelietuviškų raidžių lietuviškuose pasuose epopėja tęsiasi. Praeitą pirmadienį Vyriausybėje palaimintas projektas, kuris atvertų kelią pirmajame paso puslapyje rašyti asmenvardžius su trimis lotyniškomis raidėmis – W, X ir Q, skelbė „Lietuvos žinios“. Tačiau tai dar nereiškia, kad sprendimą palaimins ir Seimas. Antrasis projektas, kuriuo asmenvardžių rašybą nelietuviškai rašmenimis siūlyta įteisinti antrajame asmens dokumento puslapyje, Vyriausybės pritarimo nesulaukė. Suprantama, antrojo projekto vienas iš autorių konservatorius Audronis Ažubalis dienraščiui apie palaimintąjį pirmąjį projektą nieko gero nepasakė. Esą, nėra neko blogiau, kai politikai pradeda kištis į kalbos reikalus.

Lobizmas. Seimas galų gale ėmėsi ir patobulino daugiau kaip dešimtmetį veikiantį Lobistinės veiklos įstatymą. Nauja įstatymo redakcija, pasak rengėjų, nors nėra tobula, bet vis tiek – žingsnis skaidrumo link. Tačiau konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri vienintelė nepritarė pateiktam įstatymo variantui, mano, kad priimtant šį įstatymą pritrūko politinės valios atlikti esminius pakeitimus – nepritarta, kad politikai registruotų ryšius su lobistais, tarp lobistų nebeliko nevyriausybinių organizacijų, nepritarta politikės pasiūlymui, kad lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Apie tai rašė „Lietuvos žinios“.

Sukčiavimas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir vėl įtariama įsivėlus į sukčiavimo skandalą, rašė „Lietuvos rytas“. Parlamentarė svarstant Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas pateikė esą galimai suklastotas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas šiam projektui. Tokiais įtarimais pasidalino „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Antanas Matulas. Jie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų minimus A. Širinskienės veiksmus.

Priekabiautojas. Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Seimo narys Kęstutis Pūkas, kai norėjo išsakyti savo poziciją, buvo išprašytas apkaltos komisijos, o kai teismas susiruošė išklausyti jį – neatvyko į posėdį. Bet atsiuntė porą advokatų. Dabar K. Pūkas stengiasi įrodyti, kad apkaltos komisija pažeidė jo teisę į gynybą, nes posėdžiuose neleista dalyvauti nei jam, nei jo advokatams. Apie tai rašė „Lietuvos rytas“.

Nulis. Paklaustas, kaip vertina daugiau nei pusmetį dirbančio Seimo darbą, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis „Vakaro žiniose“ jį prilygino nuliui. Pasak profesoriaus, šis Seimas tesugeba tik sukelti chaosą lygioje vietoje. Ypač aukštojo mokslo srityje. V. Daujočiui ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbas atrodo chaotiškas, ir Premjeras kišasi ten, kur nieko nesupranta. O parlamentarai tik ginčijasi, ar galima rūkyti balkonuose, iki kelintos valandos pardavinėti alkoholį parduotuvėse, ir net apie šlapimo nelaikymo problemą. Profesoriaus nuomone, tokiomis diskusijomis seimūnai tik dangsto savo neišmanymą, nežinojimą, ką daryti.

Pabėgėliai. „Lietuvos žinių“ duomenimis, iškart keli valdančiosios frakcijos „valstiečiai“ žvalgosi prieglobsčio kitose frakcijose. Nes stringa reformos, krinta partijos reitingai, didėja ideologinė takoskyra. Dienraščio šaltinių teigimu, artimiausiu metu frakciją gali palikti iškart trys ar keturi nariai. Iki šiolei LVŽS frakciją jau paliko du nariai – Bronislovas Matelis ir Dovilė Šakalienė. Konservatorių lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis liūdesio nedemonstravo, teigė nieko pas konservatorius neviliojąs, tačiau paliekantis atviras duris.

Paslaptis. Pasklido žinia, kad mirusį parlamentarą Roką Žilinską nualino ŽIV, rašė „Lietuvos rytas“. R. Žilinsko imunitetas buvo labai nusilpęs, organizmas nekovojo su plaučių uždegimu ir sepsiu, todėl tikėtina, kad jį anksčiau buvo užklupęs koks nors virusas ar infekcija. Dienraščio teigimu, politikas nuo draugų neslėpė, kad nešioja klastingą virusą, tačiau didžioji visuomenės dalis apie tai nežinojo.

AMB. Algirdas Mykolas Brazauskas – daugiausia Lietuvai nusipelnęs prezidentas. Tokius visuomenės apklausos rezultatus internete rado „Respublika“. Pasak laikraščio, apklausa gerokai nustebino Prezidento brolį Gerardą Brazauską – ne tiek padaryta išvada, kiek apskritai tokios naujienos viešinimu. G. Brazauskas mano, kad pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės prezidentą norima kuo greičiau pamiršti, dėl to tendencingai iškraipomi istoriniai faktai. Jo teigimu, pagrindinis politiko vertinimo kriterijus turėtų būti, ar politikas dirba Lietuvai, ar tik grobia iš biudžeto kažkokiais būdais.

Smūgis. Į valdžią atėję „valstiečiai“ rengiasi smogti lemiamą smūgį nustekentai provincijai: jeigu valdantieji patvirtins siūlomą mokesčių pertvarką, per artimiausius metus žemės ūkyje gali nelikti smulkiųjų ir vidutinių ūkių, karaliaus tik stambieji ūkininkai, didelės bendrovės ir koncernai. Valdžia pasiruošusi visus registruotus ūkininkus, neatsižvelgdama į ūkio dydį, įtraukti į valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašą. Siūloma VSD įmokoms apmokestinamųjų pajamų „lubas“ pakelti 4 kartus. Taip pat norima naikinti VSD įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje buvo apie 67 tūkst. ūkininkaujančių pensininkų), dirbantiems pagal darbo sutartis ir asmenims iki 29 metų amžiaus. Apie tai rašė „Valstiečių laikraštis“.

Šnipas. Vilniaus apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, iškeltą Rusijos žvalgybininkui Nikolajui Filipčenko, kaltinamam šnipinėjimu, rašė Latvijai skirtas rusų k. analitinis portalas „Rubaltic.ru“. Nusprendis bus paskelbtas liepos 7 d. Prokuratūra siūlo 10 metų laisvės atėmimo – 5 metus kalėjime, likusius 5 – kolonijoje. N. Filipčenko areštuotas 2015 m. balandį. Teigiama, kad jis mėgino verbuoti VSD pareigūnus, kad šie įmontuotų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete pasiklausymo įrangą. Pats N. Filipčenko savo kaltę neigia.

Manevrai. Ir NATO, ir rusų kariškiams reikia išlaikyti šaltakraujiškumą, nes karinių lėktuvų manevrai virš Baltijos jūros pastarosiomis dienomis gali baigtis didelėmis bėdomis, estų „Postimees” citavo premjerą Saulių Skvernelį. Premjeras Rusijos karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros pavadino prasilenkiančiais su elementariu saugiu elgesiu, artėjančiu prie tokios ribos, už kurios gali įvykti skaudi nelaimė. Praeitą savaitę tiek NATO, tiek Rusija buvo pranešusios apie rizikingus karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros.

2017.06.27; 04:52

Trumposios naujienos

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal Seimo nario Kęstučio Pūko skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai panaikinti savo išvadą. K. Pūkas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2017-04-26 išvadą. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad buvo pateikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai 5 skundus dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos padarytų Seimo statuto, Konstitucijos, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Konstitucinio Teismo nutarimų pažeidimo.

Pasak K. Pūko, Seimo specialioji tyrimo (apkaltos) komisija neleidžia pareiškėjui bei jo gynėjams dalyvauti apkaltos komisijos posėdžiuose, teikti paaiškinimų, girdėti apklausiamus liudytojus, susipažinti su bylos medžiaga. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017-04-26 išvadoje konstatavo, kad ji jokių pažeidimų K. Pūko atžvilgiu nenustatė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs birželio 29 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 01:00