Lenkijos vidaus saugumo agentūros pareigūnų sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Kinijos pilietis yra kompanijos „Huawei“ darbuotojas. Tai penktadienį pranešė Lenkijos televizija.

Anksčiau penktadienį Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriaus vyriausybėje pavaduotojas Maciejus Wąsikas informavo apie Lenkijos ir Kinijos piliečių sulaikymą. „Sulaikyti lenkas ir kinas, jie kaltinami šnipinėjimu. Kinijos pilietis – verslininkas, dirbantis viename iš didelių elektronikos koncernų“, – sakė naujienų agentūrai PAP M. Wąsikas. Anot jo, Lenkijos specialiosios tarnybos tyrė šią bylą „seniai ir labai atidžiai“.

Kaip pranešama, abu sulaikytieji kaltinami bendradarbiavimu su Kinijos žvalgyba. Jiems gresia iki 10 metų kalėjimo. Teismas jau paskyrė sulaikytiesiems kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Lenkijos televizijos duomenimis, sulaikytas Kinijos pilietis Weijing W. (pagal Lenkijos įstatymus įtariamųjų pavardės neskelbiamos) – pardavimų direktorius kompanijos „Huawei“ skyriuje Lenkijoje. Šnipinėjimu įtariamas lenkas Piotras D. iki 2011 metų ėjo aukštas pareigas Vidaus saugumo tarnyboje ir rūpinosi informaciniu saugumu. Jis turėjo duomenų, kaip funkcionuoja Vyriausybinių ryšių tinklas, kuriuo slapta perduodama informacija pirmiesiems valstybės asmenims.

Kaip praneša Lenkijos televizija, Lenkijos specialiosios tarnybos atliko kratas įtariamųjų namuose, kompanijos „Huawei“ biure, taip pat telekomunikacijų kompanijoje „Orange“, kur dirbo Piotras D. Pasak žiniasklaidos, įtariamieji nepripažįsta savo kaltės. Kinijos ambasadoriaus Lenkijoje pavaduotojas dėl šio incidento apsilankė šalies Užsienio reikalų ministerijoje, kur paprašė suteikti Kinijos konsulinėms tarnyboms galimybę susitikti su savo piliečiu.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-11

Pirmą kartą per 70 metų Kinijoje, anot ekspertų, sumažėjo gyventojų skaičius. 2018-aisiais čia gimė 2,5 mln. vaikų mažiau nei metais anksčiau, nors buvo prognozuotas 790 000 naujagimių padidėjimas, teigia JAV dirbantis mokslininkas Yi Fuxianas, remdamasis savo skaičiavimais. Mirčių, jo duomenimis, buvo 11,58 mln. Kinijos gyventojų skaičius sumažėjo 1,27 mln.

Mokslininkas, atlikdamas tyrimą, rėmėsi viešai prieinamais gimimų skaičiais miestuose ir kaimuose. Kartu su ekonomistu Su Jianu iš Pekino universiteto, jis, be to, analizavo registracijų į mokyklas skaičių, namų ūkių duomenis ir vyriausybės pateikiamą informaciją apie gyventojus.

2018-ieji kinams yra „istorinis pokytis“, – sakė Yi Fuxianas. Anot jo, gyventojų skaičius mažėjo pirmą kartą nuo 1949-ųjų. Ir šios tendencijos esą galbūt nebeįmanoma pakeisti, nes mažėja vaisingo amžiaus moterų skaičius, o poros dėl didėjančių išlaidų švietimui, sveikatai ir būstui neskuba kurti šeimų.

Daugiausiai gyventojų – 1,4 mlrd. – turinti pasaulio šalis dešimtmečius vykdė „vieno vaiko politiką“, kad sumažintų gyventojų augimą. 2016-aisiais vyriausybė, baimindamasi gyventojų senėjimo ir su tuo susijusio darbo jėgos stygiaus, sušvelnino šią nuostatą. Nuo tada poros Kinijoje gali turėti daugiausiai du vaikus. Tačiau po to gimimų procentas, priešingai nei tikėtasi, nekilo. Todėl dabar spėliojama, kad vyriausybė ryšis visiškai atsisakyti šeimos planavimo ribojimų.

Kinijos statistikos departamentas 2018-ųjų gimimų skaičius skelbs sausį. Tačiau vietos žinybų duomenys rodo, kad pernai gimimų ženkliai sumažėjo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.05; 03:00

Kinija trečiadienį patvirtino, kad, esant būtinybei, imsis karinių priemonių, kad susigrąžintų Taivaną.

Prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį sakė, kad Pekinas „pasilieka galimybę imtis visų reikalingų priemonių“. Bet kokiu atveju Taivanas esą vėl bus suvienytas su žemynine dalimi. Tai, pasak Xi Jinpingo, pasitarnaus taivaniečių interesui ir gerovei.

Taip Kinijos prezidentas kalbėjo prisimindamas 1979 metų žinią Taipėjui, kurioje komunistinė vadovybė Pekine paragino Taivaną susivienyti ir nutraukti karinę konfrontaciją.

Kinija nuo pilietinio karo pabaigos ir Mao Dzedungo vadovaujamos Komunistų partijos pergalės prieš Guomindano nacionalistus 1949-aisaiais Taivano salą laiko separatistine provincija ir siekia ją susigrąžinti savo sąlygomis. 

Nors Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos, tačiau niekuomet formaliai nepriklausomybės nepaskelbė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.02; 10:00

Kinija atmeta JAV ir kitų šalių kaltinimus dėl ekonominio šnipinėjimo. Tokie kaltinimai yra šmeižikiški, penktadienį Pekine pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

JAV institucijų kaltinimai visiškai „paimti iš oro“, tai „tyčinis šmeižimas“, – sakoma pareiškime. Tokie veiksmai „labai temdo“ abipusius santykius, cituojama Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying. Kinija pareiškė oficialų protestą. Vašingtonas esą privalo „nedelsiant ištaisyti savo netinkamą elgesį“.

JAV, anot Pekino, be to, turėtų atšaukti savo kaltinimus dviem programišiams iš Kinijos. Kinija esą imsis visų būtinų žingsnių, kad apgintų savo interesus. Be to, pasak atstovės, jau seniai vieša paslaptis yra tai, kad JAV vyriausybinės institucijos šnipinėja užsienio vyriausybes, įmones ir privačius asmenis.

Šis ginčas gali dar labiau aptemdyti dėl prekybos konflikto ir taip įtemptus santykius tarp JAV ir Kinijos.

JAV ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem spėjamiems kinų programišiams, kurie įtariami bendradarbiavimu su Kinijos tarnybomis. Jų tikslas buvo pavogti intelektinę nuosavybę bei slaptus verslo bei technologijų duomenis. Be kita ko, esą taikytasi į JAV karinį laivyną bei kosmoso agentūra NASA. Programišiai turėjo ryšių su Kinijos valstybės saugumo ministerija.

Britų vyriausybė taip pat kaltina Kiniją dėl pasaulinės kibernetinių atakų kampanijos prieš ekonominius taikinius Europoje, Azijoje ir JAV. Esą pavogta šimtai gigabaitų jautrios medžiagos, nukentėjo mažiausiai 12 valstybių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.21; 10:10


Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA nuotr. 
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pažadėjo tęsti Kinijos „reformas ir atsivėrimą“, bet įspėjo, kad niekas negali nurodinėti, kaip Kinija turėtų elgtis.

Nors pažadėjo tęsti ekonomines reformas, kurias pradėjo buvęs šalies lyderis Dengas Xiaopingas 1978 metų gruodį, Xi Jinpingas pažymėjo, kad nebus vienpartinės sistemos pokyčių.

„Kinijos komunistų partija ir jos lyderystė yra svarbiausias socializmo bruožas. Tai – Kinijos socializmo sistemos privalumas“, – kalbėjo prezidentas.

Jo kalba pasakyta po to, kai Kinija susidūrė su didžiuliais iššūkiais dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis prekybos ir diplomatiniame frontuose.

„Niekas negali nurodinėti Kinijos žmonėms, ką jie turėtų ar ko neturėtų daryti“, – pridūrė Kinijos lyderis.

„Turime ryžtingai reformuoti tai, ką norime ir galime pakeisti, o tai, ko negalime reformuoti, pakeista nebus“, – reziumavo Xi Jinpingas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 10:07

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.

„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.

„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 09:20

Šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia. 

Kaip pranešė Kinijos centrinė televizija, šių metų rugpjūtį vienam svarbiausių nacionalinės branduolinės programos rengėjų sukako 100 metų.

Cheng Kaijia gimė 1918 metais. Jis žinomas kaip pirmųjų Kinijos atominės ir vandenilinės bombų kūrėjas. 

Pirmąją atominę bombą Kinija išbandė 1964 metais, jos galingumas sudarė 22 kilotonas. Po trejų metų buvo išbandyta 3,36 megatonos galingumo pirmoji Kinijos vandenilinė bomba.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-19

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris ir Transporto industrijos grupės vadovas Gytis Kaminskas sako, kad prezidentės vetuotas Metropoliteno įstatymo projektas yra reikalingas ne tik pagreitinti metropolitenų atsiradimą Lietuvoje, bet taip pat tai yra teisinė priemonė pritraukti investuotojus iš Kinijos. 

,,Pasak prezidentės, (…) metro projektą būtų galima realizuoti be specialaus įsakymo, tačiau man teko susidurti ir su potencialiais investuotojais į šį projektą iš Kinijos. Jų nuomone, specialusis įstatymas yra paskatinimas jiems atvykti ir šnekėtis dėl galimų investicijų Lietuvoje. Mano manymu, specialusis įstatymas yra reikalingas ir yra susijęs su nemažai neišspręstų klausimų“, – Demokratijos plėtros fondo ir žurnalo „Valstybė“ surengtoje susisiekimo konferencijoje antradienį sakė advokatas G. Kaminskas.

Pasak jo, metropoliteną galima būtų įgyvendinti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune ar Klaipėdoje. Pasak advokato, yra nemažai ES miestų, įrengusių metropoliteną dar mažesniuose miestuose.

,,Visi susiduriame su spūstimis Vilniaus mieste, kurios kasmet vis didėja. Elektromobiliai neišspręs šios problemos. Galbūt tai (elektromobiliai. – ELTA) iš dalies išspręs (išmetamų dujų. – ELTA) emisijos problemą, tačiau vidaus degimo parkas Lietuvoje yra milžiniškas, todėl pokyčiai elektromobilių srityje ilgalaikėje perspektyvoje vargu ar pakeis Lietuvos automobilių parko vaizdą. Tad paskata sėsti į išvystytą visuomeninį transportą, sugebantį greitai ir pigiai nuvežti iš taško A į tašką B – vienintelė galima perspektyva tiek Vilniui, tiek kitiems miestams“ , – teigė G. Kaminskas. 

Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.

Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.

Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Spalio pabaigoje prezidentė D. Grybauskaitė vetavo Metropoliteno įstatymo projektą, teigdama, kad šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti.

Antradienį, lapkričio 6 d., Seimas nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir nusprendė grįžti svartyti Metropoliteno įstatymo projektą.

Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti ir nepritarti prezidentės veto balsavo 83 Seimo nariai. Prezidentės veto palaikė 42 parlamentarai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seime bus grįžta lapkričio 8 dieną.

Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu valstybė turėtų prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.

A. Molis pabrėžė, kad, jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis Metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos esą sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.

Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-06

 

Dalia Grybauskaitė atidaro Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje. Lietuvos prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje, kalbėjo apie atviros pasaulio ekonomikos privalumus, sveikino Kinijos rinkos atsivėrimą, suteikiantį naujų Lietuvos eksporto galimybių, ir nurodė kliūtis, kurias būtina pašalinti, kad valstybių verslo ryšiai būtų aktyvesni, o investicijos – saugios.

Forumas yra vienas iš trijų svarbiausių Kinijos pirmosios tarptautinės importo parodos renginių, kurį atidaryti patikėta Lietuvos Prezidentei. Jis yra dalis Kinijoje vykstančios parodos, kurioje dalyvauja daugiau nei 2800 įmonių iš 130 pasaulio valstybių ir regionų, tarp jų ir Lietuvos. Tikimasi sulaukti 150 tūkst. lankytojų.

Kalbėdama forume Prezidentė pabrėžė, kad tarptautinės prekybos įtampos fone ekonomikų atvirumas yra pasaulio ekonomikos augimo variklis, kuris nesuderinamas su pastaruoju metu tarptautinei prekybos sistemai grasinančiu, niekam nenaudingu protekcionizmu ir izoliacija.

Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad investicijų skaidrumas, griežtas tarptautinių susitarimų laikymasis yra geriausias atsakas lėtėjančiai pasaulio ekonomikai, todėl sveikintinos Kinijos reformos plačiau atveriant šalies rinką.

Atsivėrimo pasauliui signalą Kinija siunčia ir aukščiausiu lygiu surengusi didelio masto tarptautinę importo parodą ir anksčiau paskelbusi, kad imtasi priemonių pašalinti apribojimus finansinių paslaugų srityje, sutrumpintas „nepageidaujamų“ užsienio investicijų sąrašas, sudarytos geresnės salygos importuoti daugiau produktų, kurių reikia šalies gyventojams.

Vis dėlto, Prezidentės nuomone, to nepakanka, todėl šalies vadovė priminė Europos Sąjungos siūlymus Kinijai aktyviau įgyvendinti atsivėrimo priemones: visuose sektoriuose panaikinti reikalavimą užsienio įmonėms investuoti tik steigiant bendras įmones su vietos verslu, užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, tarptautiniam verslui atverti viešuosius pirkimus.

Kinijos planai per 5 metus importuoti prekių ir paslaugų už 10 trilijonų dolerių yra didelė galimybė mūsų gamintojams, juolab kad turime ką pasiūlyti milijardinei tos šalies rinkai, ieškančiai aukštos kokybės produktų.

Gausios Kinijos atstovų delegacijos parodoje „AgroBalt“ domėjosi mūsų maisto pramonės gaminiais, Gyvybės mokslų forume – bendradarbiavimu biotechnologijų srityje. Šiuo metu į Kiniją daugiausia eksportuojame baldų, medienos ir jos dirbinių, lazerių, chemijos pramonės, maisto produktų. Daug perspektyvų turi tiek aukštosios technologijos, tiek tradicinė pramonė.

Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją augo 50 proc. – tai tesiekė 180 milijonų eurų. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtys viršijo 820 milijonų eurų.

Šanchajaus parodoje Lietuva turi 2 nacionalinius stendus, savo produkciją pristato 18 šalies įmonių.

Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.05; 12:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo vizitą didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje, kur dalyvaus pirmosios tarptautinės Kinijos importo parodos atidaryme. Joje savo gaminius pristatys 2800 įmonių iš 130 valstybių.

Tokia aukšto lygio tarptautinė importo paroda rengiama išskirtiniame globaliame kontekste, kai stiprėja įtampa dėl tarptautinės prekybos sąlygų, ir pradeda naują Kinijos prekybos politikos etapą. Būdama didžiausia eksportuotoja pasaulyje, Kinija dabar siekia atverti savo rinką kitų šalių importui.

Parodoje šalies vadovė aplankys 2 nacionalinius Lietuvos paviljonus ir susitiks su mūsų šalies verslininkais. Paviljonuose savo gaminius pristatys 18 šalies įmonių. Vienas jų – skirtas maisto gaminiams. Kinijos vartotojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais duonos, pieno, padažų ir kitais maisto produktais. Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai.

Mūsų gamintojai įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje. Čia yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai – 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka Kinijai. Trys lazerius gaminančius įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.

Jau dabar Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Dvišalės prekybos apyvarta pernai siekė milijardą eurų, sparčiai auga Lietuvos eksportas – vien per praėjusius metus mūsų šalies eksportas išaugo 50 procentų.

Lietuvą ir Kiniją taip pat sieja aktyvūs meno mainai. Mūsų šalies aktoriai, muzikantai ir kino kūrėjai dalyvauja įvairiuose Kinijos meno festivaliuose. Prezidentės vizito metu Kinijoje koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras.

Šanchajuje Prezidentė susitiks su Kinijos Prezidentu ir dalyvaus „EXPO“ parodos proga rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje.

Lietuvos vadovė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje, kuriame norą dalyvauti pareiškė 50 bendradarbiavimu su Lietuva ir ES besidominčių Kinijos įmonių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.04; 09:33

Kinija ir Jungtinės Valstijos gali peržengti savo skirtumus ir dirbti kartu, besivadovaudamos abipuse pagarba, Kinijoje besilankančių JAV politikų grupei ketvirtadienį sakė šalies premjeras Li Keqiangas, kurį cituoja „Reuters“.

Kinija ir Jungtinės Valstijos yra įsitraukusios į aštrų prekybos karą ir įvedusios tarifus daliai viena kitos importo. 

Susitikdamas su Respublikonų senatorių grupe ir viena Kongreso nare Pekine Li Keqiangas sakė, kad per pastaruosius keturis diplomatinių ryšių dešimtmečius Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai turėjo „pakilimų ir nuosmukių“.

„Tvarūs ir stabilūs Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai tarnauja bendriems šalių ir jų gyventojų interesams“, – pažymėjo premjeras.

„Mes tikimės, kad Kinijos ir JAV bendradarbiavimas remsis abipuse pagarba ir lygybe“, – pridūrė jis.

Tenesio senatorius Lamaras Alexanderis Li Keqiangui sakė, kad jo delegacija čia atvyko „parodyti pagarbą puikiai šaliai ir puikiems žmonėms“. 

„Jūsų šalis ir mūsų šalis yra konkurentės, bet ne priešės. Ir mes tikime, kad gerbdamos viena kitą mes galime klestėti kartu“, – pažymėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgai grasino įvesti tarifus visų 500 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos prekių importui, jeigu Pekinas nepakeis intelektinės nuosavybės, technologijų perdavimo, pramonės subsidijų ir patekimo į vietinę rinką politikos.

D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketina dalyvauti G20 susitikime Argentinoje šio mėnesio pabaigoje ir tarpusavyje aptarti prekybos klausimus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-01

Prezidentūra tvirtina, kad valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės vizito Kinijoje metu jautrūs politiniai klausimai nebus paliesti, nes pagrindinis dėmesys bus skiriamas Lietuvai aktualiems ekonominiams klausimams ir šalies žinomumo, gyventojų skaičiumi gausiausioje pasaulio valstybėje, didinimui.

D. Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas tvirtina, kad numatytame dvišaliame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime užsienio politikos klausimams nebus skiriama daug laiko, nes pats susitikimo kontekstas diktuos ekonominio pobūdžio temas. 

„Nemanau, kad čia turėtume priešinti du dalykus (politiką ir ekonomiką. – ELTA), ir iš tikrųjų mūsų tikslas yra ekonominis. Turbūt politinėms temoms daug laiko nebus, nes ir pati aplinka, pati paroda, kur susitiksime, diktuos tas tematikas, dėl kurių kalbėsimės“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė N. Aleksiejūnas. 

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad D. Grybauskaitės susitikimas su Kinijos lyderiu yra puiki galimybė aptarti tiek Lietuvai, tiek visai Europai svarbius klausimus. Pasak jo, šiuo metu vienas svarbiausių klausimų yra užsitikrinti Lietuvos investicijų saugumą vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. N. Aleksiejūnas aiškino, kad Lietuvos investicijos Kinijoje yra keturis kartus didesnės negu Kinijos investicijos Lietuvoje. Todėl šis klausimas, pabrėžė jis, yra itin aktualus.

Galiausiai N. Aleksiejūnas vyksiantį susitikimą apibendrino kaip puikią progą pristatyti Lietuvą Kinijai.

„Kinijoje iki šiol Lietuva labiau buvo žinoma kaip krepšinio šalis ir būtent treneris Kazlauskas (Jonas Kazlauskas. – ELTA) yra tas vardas, kurį dauguma kinų žino. Bet mes norime, kad Lietuva būtų žinoma iš kitų pusių“, – teigė prezidentės patarėjas. 

ELTA primena, kad J. Kazlauskas nuo 2004 iki 2008 m. dirbo Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneriu.

D. Grybauskaitė Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. vyksta darbo vizito į Šanchajų.

Numatytame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime valstybių prezidentai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes Lietuvos gamintojams Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams.

Prezidentė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30

Japonijos ir Kinijos santykiai, pasak Japonijos premjero Shinzo Abės, yra „istoriniame pokyčių etape“, praneša agentūra „Reuters“.

„Šiandien yra naujo Japonijos ir Kinijos bendradarbiavimo saulėtekis“, – sakė Sh. Abė penktadienį Pekine. Jis teigė manąs, jog yra naujų galimybių bendradarbiauti, pavyzdžiui, infrastruktūros, logistikos, sveikatos ir finansinių paslaugų srityse. Pirmajame po ilgos pertraukos abiejų valstybių viršūnių susitikime jau pasirašyti keli ekonominiai susitarimai.

Sh. Abė paskelbė ir apie glaudesnį bendradarbiavimą Šiaurės Korėjos klausimu. Anot jo, abiejų šalių atsakomybė yra garantuoti saugumą regione.

Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas sakė, kad jo šalis pasirengusi normalizuoti santykius su Japonija. Abi šalys esą supranta pasaulio prekybos svarbą. Li Keqiangas šiame kontekste pareiškė, kad vyriausybė Pekine nesiekia juanio devalvacijos. 

Tai yra pirmasis abiejų Azijos šalių viršūnių susitikimas per septynerius metus. Ir praėjus 40 metų po taikos sutarties pasirašymo valstybių santykiai yra įtempti.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-26

Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas įspėja dėl karo tarp JAV ir Kinijos, praneša agentūra AP.

„Jis nėra neišvengiamas, tačiau labai tikėtina, kad mes po 15 metų kariausime su Kinija“, – sakė B. Hodgesas saugumo forume Varšuvoje, kuriame dalyvauja kariuomenės, politikos ir verslo atstovai.

To priežastys yra „nuolatinė technologijų vagystė“ ir didėjanti kontrolė Afrikos ir Europos atžvilgiu, kurią Kinija užsitikrina projektų finansavimu, kalbėjo buvęs generolas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 10 proc. visų uostų Europoje priklauso Kinijai. Neseniai vos neįvykęs JAV ir Kinijos karo laivų susidūrimas Pietų Kinijos jūroje yra tik vienas iš daugelio įtemptų santykių ženklų.

Europa dėl sustiprėjusios Rusijos turi labiau rūpintis savo saugumu, mano B. Hodgesas. JAV esą neturi pajėgumų daryti viską, ką turėtų daryti Europoje ir Ramiajame vandenyne. Tačiau nors geopolitiniai prioritetai persistumdys, JAV įsipareigojimai NATO liks „nesupurtomi“, – pabrėžė generolas.

Grįžęs iš Europos B. Hodgesas tapo Europos politikos analizės centro Vašingtone strateginis patarėjas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-25

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo, kad JAV stiprins branduolinį savo arsenalą, siekdamos daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai, skelbia BBC.

Prezidento teigimu, JAV didins savo arsenalą, „kol žmonės sugrįš prie sveiko proto“, ir pridūrė, kad tai turėjo būti padaryta prieš daug metų.

Prezidentas taip pat pakartojo savo įsitikinimą, kad Rusija pažeidė 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). 

Vašingtonas beveik dvejus metus skundžiasi, kad Rusijos raketų sistema 9M729 pažeidžia sutartį, kuri draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km.

Praėjusį savaitgalį D. Trumpui pareiškus ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, kilo tarptautinis susirūpinimas. Rusija įspėjo, kad sutarties nutraukimas gali sukelti pavojų pasaulio saugumui.

Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ar paties susitarimo“.

Nors Kinija nėra pasirašiusi INF, D. Trumpas siekia daryti spaudimą ir jai. Prezidentas leido suprasti, kad Kinija, kuri taip pat kuria ta sutartimi draudžiamus ginklus, turėtų būti bet kokios naujos branduolinių ginklų kontrolės sutarties dalimi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-23

Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) narės kitą savaitę pirmą kartą surengs bendras karinio laivyno pratybas. Singapūro gynybos ministras Ng Eng Henas penktadienį sakė, kad ASEAN valstybių laivai plaukia į Kinijos Žandziango uostą, kuris yra kinų laivyno bazė Pietų Kinijos jūrai. Bendrų pratybų tikslas esą yra sukurti „pasitikėjimą“. Nepaisant nesutarimų dėl Kinijos teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, šiuo metu visos šalys siekia taikingų tonų, kad būtų išvengta eskalacijos.

Apie pratybas paskelbta per ASEAN gynybos ministrų susitikimą Singapūre, kuriame dalyvavo ir JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas bei kolega iš Kinijos Wei Fenghė. Singapūro ministras Ng Eng Henas sakė, kad kitais metais pirmą kartą vyks ir bendros ASEAN bei JAV karinės pratybos. 1967-aisiais įsteigtai ASEAN šiuo metu priklauso dešimt šalių: Brunėjus, Indonezija, Kambodža, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas ir Vietnamas.

J.Mattisas susitikime pareiškė JAV vyriausybės susirūpinimą dėl Pietų Kinijos jūros „militarizacijos“. Tarptautinės taisyklės dėl tenykščių prekybos maršrutų esą negali būti „perrašytos“. Vašingtonas tikisi, kad „visos šalys, mažos ir didelės“ jų laikysis.

Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir užtvirtina jas supildama čia ginčytinas dirbtines salas. Jos parengtos taip, kad čia galėtų būti statomi kariniai įrenginiai

Dalies jūros, kurioje, spėjama, yra daug naftos ir dujų, norėtų ir Filipinai, Brunėjus, Malaizija bei Vietnamas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-20

Kinijos milžiniška „Diržo ir kelio“ iniciatyva gali sukelti skolų riziką, bet taip pat užpildo infrastruktūros trūkumą Azijoje ir gali paskatinti pasaulinę prekybą, teigia Pasaulio banko pareigūnai.

Tai – gana optimistiškas prieštaringos programos vertinimas, kuris pateikiamas nepaisant Pakistaną ištikusios skolų krizės. Pakistanas yra didžiulių Kinijos paskolų gavėjas.

Kinija šį ambicingą planą pradėjo 2013 metais, valdant prezidentui Xi Jinpingui. Juo siekta sujungti Aziją, Europą ir Afriką, pasitelkiant uostų, greitkelių ir geležinkelių tinklą.

Jis paskirstė dešimtis milijardų JAV dolerių paskoloms, dažnai labai įsiskolinusioms šalims, o tai padidino kritiką Pekinui ir jo projektams.

Vis dėlto šią savaitę susitikimo Balyje metu Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai pareiškė, kad iniciatyva užpildo svarbius trūkumus, nors ir kursto nerimą.

„Yra didžiulių galimybių: geresnė infrastruktūra reiškia didesnę prekybą, daugiau investicijų, spartesnį ekonomikos augimą, nutolusių regionų prieinamumą“, – sakė Pasaulio banko prekybos, regioninės integracijos ir investicinio klimato direktorė Caroline Freund. 

„Bet esama ir iššūkių. Yra aplinkos ir socialinių grėsmių, klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, skolų tvarumas tampa problema, nes šie projektai yra brangūs“, – pridūrė ji.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad „Diržo ir kelio“ fondų remiama infrastruktūra galėtų padidinti įsitraukusių šalių tarpusavio prekybą 3,6 proc., o pasaulinę prekybą – maždaug 2,4 proc.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-14

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas paskelbė apie savo prieš kelias dienas dingusio vadovo Meng Hongwei atsistatydinimą. Gautas Meng Hongwei atsistatydinimo pareiškimas, jis „įsigalioja nedelsiant“, – sekmadienio vakarą Lione paskelbė Interpolas. Prieš tai Kinija paskelbė, kad prieš Meg Hongwei vykdo tyrimą ir kad jis sulaikytas, informuoja agentūra „Reuters“.

„Šiandien, sekmadienį, spalio 7 dieną, Interpolo generalinis sekretoriatas Lione, Prancūzijoje, gavo pono Meng Hongwei atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nedelsiant“, – sakoma pranešime. Jame Interpolas taip pat informuoja, kad jo įpėdiniu taps pietų korėjietis Kim Jong Yangas. Organizacija naują prezidentą paskirs per susitikimą Dubajuje lapkričio 18-21 dienomis.

Prieš tai Kinijos korupcijos tyrimų tarnyba paskelbė, kad Meng Hongwei įtariamas pažeidęs įstatymus. Jis esą yra „priežiūroje“ – tai paprastai reiškia, kad jis sulaikytas. Meng Hongwei yra ir Kinijos viešojo saugumo viceministras. Kuo jis konkrečiai kaltinamas, kol kas nežinoma.

Kinija dingusį buvusį Interpolo vadovą Meng Hongwei apkaltino korupcija. Kinas Meng Hongwei „ėmė kyšius“ ir yra įtariamas „nusižengęs įstatymams“, – pirmadienį Pekine pareiškė Saugumo ministerija.

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija sekmadienį paskelbė apie prieš daugiau nei dvi savaites po apsilankymo Kinijoje dingusio Meng Hongwei atsistatydinimą. 

Kinų teisėsauga prieš tai pranešė, kad pradėjo tyrimą prieš Meng Hongwei. Netrukus po to Interpolo būstinė Lione sulakė pareiškimo, kuriame Meng Honghwei pareiškė, kad nedelsdamas atsistatydina.

Šeštadienį Interpolas pareikalavo Kinijos paaiškinimo apie savo vadovo dingimą. Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas paskelbė apie savo prieš kelias dienas dingusio vadovo Meng Hongwei atsistatydinimą. Meng Hongwei rugsėjo 25-ąją išvyko į Kiniją. Jo žmona sakė, kad nuo tada apie vyrą neturi jokių žinių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-08

Kinija neatskleidžia informacijos apie Interpolo vadovo dingimą taip sukeldama dar didesnę nežinią apie jo likimą pasklidus kalboms, kad jis buvo sulaikytas ir apklausiamas vos spėjęs grįžti į gimtinę, praneša AFP.

Mengas Hongwei, kuriam 64 metai, paskutinį kartą buvo pastebėtas rugsėjo pabaigoje, kai iš Interpolo būstinės Lione, pietryčių Prancūzijoje, vyko į kelionę į Kiniją. Apie tai naujienų agentūrai AFP sakė su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis. Apie vyro dingimą pranešė žmona.

Tai naujausias didelio atgarsio sulaukęs atvejis kai Kinijoje dingsta žmogus. Anksčiau ten savaitėms ar net mėnesiams pradingdavo aukšto rango valdžios pareigūnai, milijardieriai verslo magnatai ir net pramogų pasaulio garsenybės.

Pekinas kol kas nepateikė jokios informacijos apie pastarąjį atvejį. Kinijos Užsienio reikalų ministerija neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti situaciją.

Žinią apie Mengo Hongwei dingimą greitai nustelbė spėlionės, kad jis galėjo būti sulaikytas per Pekino vykdomą slaptą antikorupcijos kampaniją. Interpolo vadovas tuo pačiu metu eina ir Kinijos viešojo saugumo viceministro pareigas. Anoniminis šaltinis sakė laikraščiui „South China Morning Post“, kad Interpolo vadovas buvo sulaikytas vos atvykęs į Pekiną.

Neseniai Kinijoje įkurta priežiūros komisija turi teisę sulaikyti šalies tarnautojus ir pradėti tyrimus, o šiam procesui keliama mažai skaidrumo reikalavimų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-06

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Europos parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria raginama neleisti Kinijai perimti Europos strateginės infrastruktūros. EP Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad Kinija sistemingai bando paversti savo ekonominę galią į politinę įtaką, daugiausiai per strategines infrastruktūros investicijas sukuriant naujas transporto linijas.

ELTA primena, kad EP kreipėsi į šalis, kurios priklauso 16+1 formatui (Kinijos iniciatyvai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą transporto, finansų, investicijų bei kituose sektoriuose su 5 Balkanų ir 11 ES šalių (tarp kurių yra Lietuva), kad su jomis būtų sutarta dėl bendros ES pozicijos dėl Kinijos planuojamos infrastruktūros plėtros. 

Kinijos įsitraukimas į strateginius infrastruktūros projektus ir dėl to potencialiai išaugusi jos politinė įtaka, pasak EP Užsienio reikalų komiteto, pažeistų bendrąsias ES pozicijas su Kinija. Kartu šalys narės pakviestos stiprinti ES valstybinius diplomatinius santykius.

Kinijos skverbimasis į Lietuvos rinką taip pat pastebimas – Kinijos valdoma bendrovė „China Merchants Group“ (CMG), besispecializuojanti transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų sektoriuose, jau buvo prabilusi apie galimybę gabenti krovinius per Klaipėdos uostą. 

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus kiek anksčiau yra užsiminęs, kad CMG yra pareiškusi norą Klaipėdoje statyti naują konteinerių terminalą. 2016 m. ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau nesėkmingai.

Liepą Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1“ vyriausybių vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka, sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio fintech konferenciją. 

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad Lietuva, nors ir turi palaikyti strateginius verslo santykius su Kinija, tačiau jie neturėtų būti susiję su šalies strateginiais objektais.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.09.15; 07:54