Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
 
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
 
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
 
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
 
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
 
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
 
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
 
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
 
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
 
„Didžiausias statybų projektas“
 
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
 
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
 
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
 
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
 
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
 
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
 
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
 
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
 
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
 
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
 
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
 
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:15

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

JAV saugumo struktūrų vadovai įspėja, kad priešiškos užsienio valstybės gali bandyti kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus, panašiai, kaip prieš 3 metus tai darė Maskva.
 
Bendrame septynių aukščiausio lygio saugumo agentūrų, įskaitant Gynybos departamentą, Nacionalinės žvalgybos direktoratą ir FTB, vadovų pranešime teigiama, esą kol kas nėra įrodymų, kad nacionalinė ar valstijos lygio rinkimų infrastruktūra yra pažeidžiama taip, kad tai paveiktų balsų skaičiavimą. Nepaisant to, JAV priešiškos valstybės esą vis tiek siekia pakenkti šaliai.
 
„Mūsų priešininkai nori pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką. Rusija, Kinija, Iranas ir kiti piktavaliai veikėjai sieks kištis į rinkimų procesą ar paveikti rinkėjų požiūrį“, – sakoma saugumiečių pranešime.
 
Pranešimas, paskelbtas per rinkimų į atsiradusias laisvas vietas įvairiose valstijose dieną, dar kartą primena apie Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus poveikį.
 
Pasak JAV žvalgybos tarnybų, Rusijos programišiai įsilaužė į demokratų partijos serverius, taip pat bandė laužtis į valstijų ir vietines balsavimo sistemas. Pats Donaldas Trumpas neigia Rusijos kišimąsi.
 
2016 m. rinkimų metu Rusijos „trolių ferma“, priklausiusi artimam Vladimiro Putino parankiniui, vykdė didžiulę socialinių tinklų kampaniją, kuria siekta sustiprinti D. Trumpo pozicijas ir sumenkinti jo konkurentę Hillary Clinton.
 
2016-ųjų prezidento rinkimai JAV taip pat apnuogino silpnybes kibernetinio saugumo srityje ir rinkėjų pažeidžiamumas dėl manipuliacijos žiniasklaida ir melagingų naujienų.
 
„Rinkimų saugumas yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų vyriausybės prioritetų“, – tvirtino saugumo agentūrų vadovai.
 
„Tai yra precedento neturintis bendradarbiavimo pavyzdys – JAV vyriausybė dirba su visomis 50 valstijų ir teritorijomis, vietos pareigūnais ir privataus sektoriaus partneriais, kad nustatytume grėsmes, dalytumėmės informacija ir saugotume demokratinius procesus“, – pridūrė jie.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 11:00

Vašingtonas ir Pekinas „juda pirmyn“ derybose dėl esminių prekybos karo klausimų, tačiau diskusijos bus tęsiamos ir toliau, po aukšto rango pareigūnų pokalbio telefonu pranešė JAV prekybos įgaliotinio tarnyba.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites paskelbė apie didelę pergalę kovoje su Kinija. Pasak jo, ekonominės galiūnės jau beveik pasirašė „reikšmingą pirmosios fazės susitarimą“.
 
Tiesa, kol kas nepateikiama detalių apie būsimą prekybos susitarimą, abi pusės taip pat neskuba atšaukti muitų šimtų milijardų dolerių vertės prekėms.
 
JAV prekybos įgaliotinis Robertas Lighthizeris ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas telefonu kalbėjosi su Kinijos vicepremjeru Liu He. Pareigūnai aptarė „JAV ir Kinijos prekybos sutarties pirmąją fazę“.
 
„Jie juda pirmyn dėl kai kurių klausimų, abi pusės jau beveik sutarė dėl tam tikrų sutarties dalių“, – sakoma pranešime.
 
„Diskusijos bus tęsiamos viceministrų lygyje, vadovai artimiausioje ateityje vėl pasikalbės telefonu“, – teigiama Prekybos įgaliotinio tarnybos pranešime.
 
D. Trumpas anksčiau tvirtino, esą Kinija pažadėjo įsigyti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos, o susitarime aptariami ir intelektinės nuosavybės, finansinių paslaugų bei valiutų klausimai.
 
Baltieji rūmai atidėjo muitų didinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms, tačiau gruodį įsigaliojančių 15 proc. muitų tarifų 150 mlrd. dolerių vertės prekėms atšaukti neketinama.
 
Pats D. Trumpas dalinį prekybos susitarimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu tikisi pasirašyti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forume, vyksiančiame lapkričio viduryje Čilės sostinėje Santjage.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:01

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikina Kinijos žmones Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių proga.

„Esame pasirengę ir toliau gilinti bendradarbiavimą, taip pat stiprinti Lietuvos vaidmenį plėtojant Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių santykius. Manoma, kad mūsų šalių bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse parama ir bendrais interesais, ateityje apims vis naujas sritis. Aukštų pareigūnų vizitai, išaugę dvišalės prekybos rodikliai, atverti Lietuvos žemės ūkio produkcijos keliai į Kiniją rodo stiprėjančius mūsų šalių ryšius“, – sakoma premjero sveikinime.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos Vyriausybė

2019.10.01; 07:21

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Protestuotojai vėl patraukė į Honkongo gatves, pirmą kartą po to, kai buvo užimtas parlamentas ir kilo riaušės, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Sekmadienio eitynėse dar kartą reikštas nepasitenkinimas laikinai atšauktu įstatymu, kurio priėmimas leistų įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją iš pusiau autonominio Honkongo į Kiniją.
 
Policijos ir organizatorių pateikiami eitynių skaičiai išsiskyrė – jose dalyvauti galėjo tarp 56 000 ir 230 000 žmonių. Jos baigėsi traukinių stotyje, iš kurios galima keliauti į žemyninę Kiniją. Dėl demonstracijos ilgą laiką vėlavo traukiniai.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam.
 
Honkongo gyventojai baiminasi prarasią laisves, kurios jiems buvo garantuotos iki 2047 m. po to, kai Jungtinė Karalystė šalies administravimą 1997 m. liepos 1 d. perdavė Kinijai po 150 metų trukusio britų valdymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:00

Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
 
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
 
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
 
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
 
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
 
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00

Honkongo protestuotojai šturmavo parlamento pastatą, skelbė „Reuters“.
Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai. Žmonės į gatves susirinko dėl nepasitenkinimo vyriausybės veiksmais, kurį sukėlė ekstradicijos į Kiniją įstatymas.
 
Pirmadienio protestas pavakare Honkonge įsisiūbavo, mieste įsivyravo chaosas.
 
Nedidelė žmonių grupė, daugiausiai studentai, dėvintys šalmus ir kaukes, panaudojo geležinius vežimėlius, stulpų nuolaužas ir metalines pastolių dalis, jais protestuotojai prakirto sustiprinto stiklo pastato sienas ir įsiveržė į vyriausybės pastatų junginį. Kai kuriems dalyviams pavyko patekti į pati pastatą, nors nėra žinoma, kiek žmonių pasiliko pastato viduje.
 
Riaušių policija protestuotojų veiklą toliau malšino ašarinėmis dujomis ir kitomis priemonėmis.
 
Pirmadienį ryte Honkongo vadovė Carrie Lam dalyvavo šventinėje vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Buvo minimos Honkongo atidavimo Kinijai 1997 metais metinės. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.02; 18:04

Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai, skelbia BBC.
 
Honkongas Kinijai perduotas 1997 metais. 1842-1997 metais Honkongas buvo Jungtinės Karalystės (JK) kolonija. Kinija sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą.
 
Nuo to laiko Honkonge kasmet liepos 1-ąją rengiamos eitynės, skirtos protestuoti prieš Kinijos vyriausybę, tačiau šiemet atmosfera Honkonge itin įkaitusi. Pastaruoju metu Honkonge vyko masiniai protestai prieš ekstradicijos į Kiniją įstatymo projektą.
 
Gyventojai nori, kad visiškai būtų atsisakyta šio įstatymo projekto, o Honkongo vadovė Carrie Lam vis sulaukia raginimų atsistatydinti.
 
Pirmadienį ryte C. Liam dalyvavo vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Policija pasmerkė „neteisėtus protestuotojų veiksmus“.
 
Kaip pranešė naujienų agentūra AFP, per susirėmimus su policija sužeisti keli protestuotojai, pastebėta moteris kraujuojančia galva.
 
Kiek vėliau paskelbta, kad 13 policijos pareigūnų buvo nugabenti į ligoninę po to, kai protestuotojai svaidė į juos „nenustatytos rūšies skystį“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 11:31

Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.
 
Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.
 
Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.
 
Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 08:40

Honkongo aktyvistas Joshua Wongas pirmadienį išleistas iš kalėjimo, kur kalėjo dėl to, kad vadovavo 2014 metais vykusiems „Umbrella Movement“ protestams. 22 metų aktyvistas yra gerai žinomas Honkongo politinis veikėjas, jis buvo laikomas 2014 metų protestų vedliu.
 
J. Wongas buvo įkalintas balandį dėl to, kad dalyvavo 2014 metų proteste ir nepakluso raginimui išsiskirstyti.
 
J. Wongas iš kalėjimo paleistas kitą dieną po didžiausio Honkonge protesto nuo to laiko, kai šis 1997 metais buvo atiduotas Kinijai. J. Wongas teigė vėl dalyvausiąs kovoje prieš kontraversišką ekstradicijos į Kiniją įstatymą.
 
„Esu dėkingas milijonams į gatves protestuoti išėjusių Honkongo žmonių. Jie parodė Honkongo dvasią ir orumą“, – pirmadienį sakė J. Wongas. Jis taip pat paragino Honkongo vadovę Carrie Lam atsistatydinti ir visam laikui atsisakyti įstatymo, leisiančio Honkonge nusikaltusius teisti žemyninėje Kinijoje.
 
Nors C. Lam atsiprašė už Honkongo visuomenę suskaldžiusius nesutarimus, kuriuos sukėlė įstatymo svarstymas, ir atšaukė debatus, protestuojančių tai nenuramino.
 
J. Wongas skelbė, kad protestuotojai tęs pilietinio nepaklusnumo akcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 14:14

Kinijos gynybos ministras teisingu sprendimu pavadino kruviną protestų numalšinimą Tiananmenio aikštėje prieš 30 metų.
 
Komentuodamas tuometinius įvykius – tai kinų politikai daro retai, Wei Fenghė saugumo forume Singapūre sekmadienį pabrėžė, kad protestai buvo politiniai neramumai. Juos vyriausybė esą privalėjo sutramdyti. „Todėl Kinija yra stabili“, – kalbėjo ministras. Ji steigė negalįs suprasti, kodėl Kinijai vis dar priekaištaujama, kaip ji pasielgė.
 
Antradienį sukanka 30 metų, kai Kinijos karinės pajėgos Tiananmenio aikštėje jėga numalšino studentų surengtus protestus už taiką ir spaudos laisvę. Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, tada žuvo šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių. Kinijos vyriausybė 1989 metų birželio pabaigoje pareiškė, kad „malšinant kontrrevoliucinius  sukilimus“ žuvo 200 civilių ir dešimtys karių.
 
Wei Fenghė konferencijoje taip pat kritikavo JAV paramą Taivanui, į kurį Kinija reiškia pretenzijas. Kinija kovos iki galo, jei kas nors mėgins „atskelti“ Taivaną nuo Kinijos, sakė jis. Bet koks kišimasis į Taivano klausimą esą pasmerktas žlugti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 08:07

Jungtinės Valstijos dirbtinai kuria kaltinimus, kad Kinija verčia įmones perduoti technologijas mainais už prieigą prie rinkos, o tai yra naujausias posūkis prekybos kare. 

Šią savaitę Kinija paskelbė, kad atsakys į Vašingtono žingsnį padidinti tarifus 200 mlrd. JAV dolerių Pekino importui. Jungtinės Valstijos skundžiasi, jog Pekinas padarė labai nedaug, kad sumažintų JAV nerimą dėl intelektualinės nuosavybės vagysčių ir priverstinio technologijų perdavimo Kinijos firmoms.

Remiantis antros pagal dydį pasaulio ekonomikos žiniasklaida, Kinija niekada nevertė JAV įmonių perduoti technologijų ir šis teiginys yra pasenęs bei nemadingas argumentas, kurį naudoja kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose, siekdami sustabdyti Pekino plėtrą.

Pasak spaudos šaltinių, JAV argumentas dėl priverstinio technologijų perdavimo gali būti apibūdinamas kaip tiesiog sufabrikuotas. Jungtinės Valstijos kol kas nesugebėjo pateikti jokių įrodymų šiems teiginiams paremti.

Žiniasklaidos teigimu, JAV gerokai pasipelnė iš savanoriško bendradarbiavimo technologijų srityse ir vien 2016 metais uždirbo 7,96 mlrd. dolerių iš intelektualinės nuosavybės naudojimo mokesčių.

Vašingtono nerimą kursto greitas Kinijos mokslinių tyrimų ir plėtros galimybių augimas. 

Gilėjantis ginčas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų suerzino investuotojus ir sukrėtė pasaulines finansų rinkas. Jungtinių Valstijų teigimu, derybos turėtų greitai baigtis, bet Kinija tikina, kad jų data dar nėra nustatyta ir Vašingtonas turėtų parodyti šiek tiek nuoširdumo, jeigu nori naujo jų etapo pradžios.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra apkaltino JAV pasaulinės hegemonijos įvedimu ir teigė, kad Vašingtonas pasauliniame prekybos kare nukentės labiau negu Kinija.

Pasak jos, palyginti su Kinija, Jungtinės Valstijos yra labiau priklausomos nuo užsienio rinkų ir tarptautinių ekonominių santykių. Be to, JAV itin pažeidžiamos dėl pasaulinių ekonominių sukrėtimų.

Kinija pažymi, kad jeigu Jungtinės Valstijos nuolat kurstys prekybos ginčus, tai pakenks pasaulio rinkoms, o pasekmių neišvengs ir didžiausia pasaulio ekonomika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 05:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo padėti tarp kūjo ir priekalo patekusiems amerikiečių ūkininkams, kenčiantiems nuo dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karo.

Kinija pirmadienį atsakė į praeitą savaitę padidintus JAV muitų tarifus. Rytų milžinė paskelbė, kad tūkstančiams JAV žemės ūkio ir pramoninių prekių grupių nuo birželio 1 d. didės muitų tarifai. Į tai D. Trumpas atsakė pareiškimais, esą būtent JAV ūkininkai sulauks daugiausia naudos iš prekybos karo.

„Mūsų didūs patriotai ūkininkai bus vieni didžiausių dabar vykstančių dalykų naudos gavėjų. Tikiuosi, kad Kinija ir toliau rodys mums pagarbą pirkdama mūsų puikius žemės ūkio produktus, pačius geriausius“, – tviteryje rašo D. Trumpas.

Visgi realybė nėra tokia graži, kokia ją piešia JAV prezidentas. Pernai D. Trumpo administracija skyrė 12 mlrd. dolerių dėl prekybos karo Amerikos ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimui. Pasak D. Trumpo, šias lėšas muitų forma sumokės pati Kinija, tačiau ekspertai tikina, kad čia JAV prezidentas apsigauna – daugiausia nuo prekybos karo ir didinamų muitų tarifų nukenčia Kinijos produkcijos importuotojai Jungtinėse Valstijose.

„Pinigai Jungtinėms Valstijoms ateis tarifų forma, leidus Kinijai ir kitiems vykdyti verslą su mumis. Ūkininkai daugelį metų buvo pamiršti. Jų laikas atėjo!“ – teigia D. Trumpas.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis. Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 06:18

Šveicarijos prezidentui Ueli Maureriui ir Kinijos lyderiui Xi Jinpingui pirmadienį Pekine pasirašius susitarimo memorandumą, Šveicarija formaliai prisijungė prie kontraversiškai vertinamo Kinijos „Naujojo Šilko kelio“ projekto, dar vadinamo „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI).

Didžiulis Kinijos projektas, kuriuo numatoma uostų, kelių, geležinkelių ir kitokios infrastruktūros statyba, yra skirtas sustiprinti prekybą tarp Kinijos ir likusio pasaulio.

„Abiejų šalių tikslas yra plėsti bendradarbiavimą prekybos, investicijų ir projektų finansavimo srityse. Taip pat bus bendradarbiaujama finansuojant trečiųjų šalių projektus, prisijungusius prie BRI“, – sakoma Šveicarijos vyriausybės pranešime.

Šveicarija nėra pirmoji Europos šalis, prisijungusi prie BRI. Kovą tai padarė Italija, susilaukusi ES ir Vokietijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės (JK) kritikos dėl dalyvavimo šiame kontraversiškai vertinamame projekte.

Jungtinės Valstijos kaltino BRI prisiviliojant besivystančias pasaulio ekonomikas pigiomis paskolomis, kurių jos vėliau neišgali grąžinti ir taip tampa Kinijos įkaitėmis.

Reaguodami į užsienio kritiką, Kinijos vadovai šeštadienį pasibaigusiame BRI forume tikino, kad kuriant „Naująjį Šilko kelią“ bus laikomasi visų tarptautinių standartų, o atskirų infrastruktūros projektų finansavimo naštą pasidalys kelios šalys, o ne viena Kinija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 09:13

 

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Dar 2010 m. Amerikos Nacionalinio saugumo strategijoje[1] Rusija ir Kinija buvo traktuojamos kaip JAV partnerės. Remiantis abipusiais interesais, su jomis kaip 21 a. įtakos centrais ketinta gilinti bendradarbiavimą. Rusija vertinta už siekį įtvirtinti teisinę valstybę, atskaitingą valdžią ir visuotines vertybes. Strategijoje pažymėta, kad pragmatiniai ryšiai su Kinija yra esminės svarbos, norint išspręsti pagrindinius 21 a. iššūkius.

Dabartinėje 2017 m. Nacionalinio saugumo strategijoje[2] Rusija ir Kinija yra priskiriamos pagrindiniams JAV iššūkiams – revizionistinėms jėgoms, siekiančioms pertvarkyti pasaulį, neatitinkant JAV vertybių ir interesų.

Panašu, kad pastaroji strategijos nuostata tapo atspirtimi, paskatinusia JAV tyrimų centrą RAND Corporation patyrinėti abiejų valstybių galimybes ir ketinimus, prognozuojant jų svorį ateinantiems 20 metų. Praėjusių metų rudenį pasirodžiusioje studijoje[3] konstatuojama, kad Rusija ir Kinija Amerikai kelia visą eilę iššūkių. Abi nori pakeisti tarptautinę tvarką. Laikas nuo laiko abi veikia kartu, kad mažintų Amerikos įtaką. JT organizacijoje jos blokuoja Vakarų iniciatyvas, kuria daugiašalius forumus be JAV.

Analizė rodo, kad problema jau yra materializuojama. Ji peržengia JAV rūpesčių mastą ir gali būti ne mažiau aktuali Europai. Supažindinant su RAND tyrimu, vaizdą papildysime kitų šaltinių duomenimis.

Statistiniai rodikliai

Skaičiai rodo, kad Rusija nėra lygiavertė Amerikai valstybė arba bent panaši į tokią. Ji yra gerai ginkluota, kenkėjiška, griaunanti susiklosčiusią tvarką, tačiau negali tikėtis vyraujančio vaidmens. Kinija gi yra lygiavertė ir turi ambicijų pasaulyje pirmauti.

Kinija turi beveik 10 kartų daugiau gyventojų negu Rusija. Per ateinančius du dešimtmečius šis santykis beveik nesikeis (žr. 1 lentelę).

Metai

Gyventojų skaičius, mln.

Rusija

Kinija

JAV[4]

2018

142

1385

327

2040

134

1365

1 lentelė. Gyventojų skaičius Rusijoje, Kinijoje, JAV

Rusijos ekonomika yra vos didesnė negu Korėjos, mažesnė negu Italijos[5]. Kinijos BVP pagal perkamąjį pajėgumą yra beveik 6 kartus didesnis už Rusijos. Iki 2040 m. šis atotrūkis vis didės. Tai sudaro galimybę gynybos išlaidoms augti didėjančiu greičiu. Jos iki 2040 m. turėtų padidėti daugiau negu dvigubai ir Rusijos išlaidas viršyti beveik 6 kartus (žr. 2 lentelę).

Metai

BVP pagal perkamąjį pajėgumą, trln.USD

BVP santykis

(Kinija/Rusija)

Karinės išlaidos, mlrd. USD

Santykis

(Kinija/Rusija)

Rusija

Kinija

JAV[6]

Rusija

Kinija

JAV[7]

2016

3,9

21,3

18,6

5,8

69,3

215

600,1

3,1

2040

5,9

47,4

8

86,4

491,2

5,7

2 lentelė. Rusijos ir Kinijos ekonomikų ir karinių išlaidų augimas

Karinės išlaidos prognozuotos, laikant kad jų augimas atitiks BVP pagal perkamąjį pajėgumą augimą (2% Rusijai ir 3,4% Kinijai).

Ekonomikos srityje, lyginant su padėtimi 2000 m., Kinija jau peržengė regioninės reikšmės valstybės ribas. Tai rodo pagrindinių eksporto ir importo grupių (angl. top-goods) pokyčiai rinkose (žr. 3 lentelę). Jeigu 2000 m. eksportuota ir importuota buvo į/iš mažų šalių, tai 2016 m. dalyje rinkų Kinija ima išstumti Ameriką. Kinija įsigali, eksperimentuodama rinkos reformomis, didėjančiais žingsniais siekdama ekonominės sėkmės, procesą tvirtai autoritariškai kontroliuodama ir nesekdama užsienio pavyzdžiu.

Metai

Pagrindinių eksporto grupių judėjimas

Pagrindinių importo grupių judėjimas

Kinija

JAV

Kinija

JAV

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

2000

3

33

2

28

2016

13

9,2

30

49

53,4

20

3 lentelė. JAV ir Kinijos pagrindinių eksporto ir importo grupių pasaulyje dinamika

JAV, Europa ir Japonija išlaiko didelį pranašumą pažangių technologijų ir aukštesnės klasės pramonėje, tačiau Kinija turi planų, kaip siekti pirmavimo pasaulio mastu ir šiose srityse.

Kinijos ekonominiai projektai

Šiuo metu Kinija vykdo programą „Pagaminta Kinijoje 2025“. Orientuojantis į 2049 m., kai bus švenčiamas Kinijos liaudies respublikos 100 m. jubiliejus, šia programa ir dviem vėlesnėmis siekiama Kiniją transformuoti į pirmaujančią galią. JAV prekybos rūmai ir ES prekybos rūmai, esantys Kinijoje, planą įvertino kaip nesąžiningą mėginimą įsigalėti pažangiose pramonės šakose pasaulio mastu, nesilaikant konkurencijos.

Kitas gigantiško masto projektas vadinasi „Vienos juostos vieno kelio iniciatyva“ (VJVKI). Ji, beje, yra įrašyta Kinijos komunistų partijos konstitucijoje[8].

Centralizuotai valdomai VJVKI paklustų didelė pasaulio dalis, kurią sudarytų Kinija ir virš 70 kitų valstybių. Ji apimtų 66% pasaulio gyventojų ir 34% pasaulio nominalaus BVP. Pastebėtina, kad iš šių 34% atėmus Kinijos BVP dalį, lieka 19% pasaulio nominalaus BVP, kas rodo, kad minimos valstybės yra neturtingos. Tad Kinijos svoris kompanijoje yra žymus, o mažo svorio kategorijoje, kaip paaiškės vėliau, gali laukti problemos.

Daugelis VJVKI geležinkelio linijų jau yra nutiestos ir siekia Vakarų Europą. Bendrą VJVKI infrastruktūros tinklą rodo žemėlapis[9] (žr. 1 pav.).

1 pav. VJVKI geležinkelių, uostų, vamzdynų tinklas

ĮVJVKI įgyvendinimo žemėlapyje figūruoja ir Klaipėdos uostas.

VJVKI finansavimui pasitelkiami Kinijos bankai, fondai. Šiam tikslui sukurtas daugiašalis Azijos infrastruktūros investicijų bankas, kuriame jau dalyvauja 64 šalys narės ir 22 būsimos narės, įskaitant Australiją, Kanadą, Korėją, Jungtinę Karalystę. Nedalyvauja JAV ir Japonija.

VJVKI taip pat numatoma koordinuoti politiką (strateginė partnerystė, lengvatinės vizos, dokumentų dalinimosi sistema, mokslinis-techninis bendradarbiavimas) skverbtis į žmonių tarpusavio ryšių sritį.

Pagrindinės abejonės dėl VJVKI būtų šios:

  • negyvybingų projektų atveju investuotojai gali paskęsti skolose;
  • investuodama didžiausią dalį, Kinija gali nustatyti valdymo ir techninius standartus, kurie jai suteiks pranašumų kitų valstybių atžvilgiu;
  • viskas gali baigtis laisvos prekybos varžymu.

Papildomų abejonių atsiranda dėl to, kad Kinija daugeliui valstybių siūlo didelio masto finansavimą, nekeldama Vakaruose įprastų sąlygų. Todėl daugelis siūlymui gali neatsispirti. Labai įsiskolinus, tokios valstybės bus priverstos savo prekybą sieti tik su Kinija, atiduoti Kinijai fiskalinės ir pinigų politikos kontrolę arba siūlyti nuolaidas kitose srityse, įskaitant saugumo sritį.

Pavyzdžių yra nurodęs The Guardian[10]. Negalėdama grąžinti skolos, Šri Lanka Kinijos bendrovei 99 metams išnuomojo uostą. Kinija 2011 m. Tadžkistanui nurašė nežinomo dydžio skolą, už tai gaudama 1 158 km2 ploto ginčytiną teritoriją. Nemokumo rizikos grupėje 2018 m. buvo atsidūrę Džibutis, Kirgizija, Laosas, Maldyvai, Mongolija, Juodkalnija, Pakistanas, Tadžikistanas. Didesnę pusę jų užsienio skolos sudarė skola Kinijai. Kritikai nuogąstauja, kad „skolos spąstų diplomatija“ gali būti siekiama strateginių nuolaidų, mainais gaunant teritorijų arba pažadant tylėti dėl žmogaus teisių pažeidimų. Analitikai teigia, kad beveik visi VJVKI uostai ir kita transporto infrastruktūra gali būti naudojami tiek komerciniams, tiek kariniams tikslams.

VJVKI ginčų sprendimui Kinija planuoja Kinijoje steigti tarptautinius teismus. J.Hillmanas iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro mano, kad tai bus Kinijos įrankis naujų taisyklių nustatymui, institucijų kūrimui pagal Kinijos interesus. Nuogąstavimui nuteikia aplinkybė, kad Kinijos teisinė sistema tradiciškai priklauso nuo valdančiosios komunistų partijos[11].   

RAND manymu, investicijų apsaugai Kinija gali pasitelkti savo karines pajėgas. Beje, judėjimo šia kryptimi esama tarptautiniu mastu. Kinija turi karinę bazę Afrikos valstybėje Džibutyje, ir ji yra netoli JAV karinės bazės. Kinijos karinis laivynas jau vykdė pratybas Baltijos ir Viduržemio jūrose.

Hudsono instituto Vašingtone jūrų saugumo ekspertas M.Macikas, komentuodamas Klaipėdos uosto įtraukimą, įspėjo, kad Kinija, investuodama į jūrų uostus ir kurdama logistikos centrus, visada pasilieka teisę ginti savo interesus užsienyje, pasiųsti patruliuoti karinius laivus, rengti karines pratybas kartu su jai artimomis valstybėmis, tuo siekiant apsidrausti nuo konfliktų. Kaip faktą jis priminė bendras Rusijos ir Kinijos karinių jūros pajėgų pratybas „Karinė sąveika 2017“, vykusias Baltijos jūroje[12].

Rekomendacijos Vakarams

RAND manymu, Kinijos programuojami standartai būtų nepriimtini daugeliui VJVKI partnerių. Jie mažintų konkurenciją, brangintų prekes, blogintų jų kokybę. Jeigu Amerika siektų VJVKI riboti vienašališkai, tai būtų suprasta kaip trukdymas teisėtam Kinijos ekonomikos augimui. Suprantant, kad VJVKI gali pasitarnauti pasaulio ekonomikai, Azijos, Afrikos, Europos žmonių gerovei, JAV turėtų veikti kartu su kitomis pagrindinėmis rinkos demokratijomis. Reikia rūpintis ne tik esamų tarptautinių investavimo taisyklių išsaugojimu, bet ir jų atitikimu naujoms aplinkybėms.

Kuriant VJVKI infrastruktūrą, kuri būtų naudinga ne tik Kinijai, ją planuojant, svarbu investicijomis prisidėti Amerikai ir kitoms Vakarų šalims. Europa turėtų būti suinteresuota dėl to, kad ES yra galinis VJVKI tikslas. Japonija ir išsivysčiusios Azijos šalys – dėl to, kad jos figūruoja VJVKI dokumentuose. Indija – kaip jungties Azijoje dalis. Reikia rūpintis VJVKI skaidrumu, daugiašaliu politikos koordinavimu.

Pastebėjus, kad Kinija jau pradėjo performuoti pasaulio ekonomiką, RAND konstatuoja, kad Amerika strategijos reagavimui į šį iššūkį neturi. Kinijai įveikinėjant Ameriką kainos, kokybės, finansavimo ir pristatymo deriniu, patariama Amerikos atsakingoms ministerijoms geriau suvokti geoekonominę Kinijos strategiją ir VJVKI vaidmenį joje.

Kadangi Kinijos atžvilgiu svarbių interesų turi JAV, jos kaimynės Kanada ir Meksika, Europa, partnerės iš Indijos-Ramiojo vandenynų regiono – Japonija, Korėja, Taivanas, Australija ir Naujoji Zelandija, RAND įspėja, kad būtina veikti kartu. Bendras šių valstybių potencialas siektų apie 53% pasaulio BVP, 54% pasaulinio prekių ir paslaugų eksporto, 55% pasaulinio prekių ir paslaugų importo. Šalys pirmauja kaip technologijų kūrėjos, yra investicijų tiekėjos ir gavėjos, tačiau išvardinti jų pranašumai blės, jeigu Kinija ir toliau imsis suderintų skubių esminių veiksmų.

Rusijos ir Kinijos specifika

Rusijos ir Kinijos metodai, plečiant savo įtaką pasaulyje, skiriasi.

Rusija stengiasi remti kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės politinius judėjimus, tokiu būdu siekdama trikdyti priešiškas jai visuomenes ir, pasitaikius progai, kurdama ten įvairaus tipo draugiškus jai režimus. Rusijos vadovybė pirmenybę teikia silpniems korumpuotiems režimams, nes korupcija yra svarbus jos sistemos elementas.

Kinijai valdymo tipas valstybėse, su kuriomis ji bendrauja, nelabai rūpi. Šiose valstybėse ji pelno palankumą, nes savo paramą ir investicijas siūlo iš esmės nediktuodama politinių sąlygų, be kurių neapsieina Vakarų parama. Siūlydama patrauklias prekybos ir investicijų galimybes ir užsitikrindama savo įtaką, Kinija žymiai mažiau praktikuoja nelegalius papirkinėjimus. Iš savo investicijų ji tikisi sulaukti ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos. Tad jai rūpi, kad priimančioji šalis būtų pakankamai stabili ir gerbtų turtines teises. Kinijos augimas ir gaunama grąža taip pat priklauso ir nuo pasaulio ekonomikos sveikatos. Todėl ji nenori šiai sistemai pakenkti, kol Kinijos vadovybė iš jos gauna naudos.

Nors Rusija yra antra karinė galybė pasaulyje, o Kinija – trečia, RAND tyrime teigiama, kad karinę Rusijos grėsmę galima mažinti aljanso bendromis karinėmis priemonėmis, kas jau yra daroma, ir nekarinėmis.

Kinijos sąlygojami kariniai iššūkiai tėra regioninės reikšmės, tačiau ją sulaikyti karinėmis priemonėmis galima tik kurį laiką, nes Kinijos kariniai pajėgumai nuolat auga. Dėl šios priežasties rūpinimasis savo interesais regione Amerikai kainuos vis daugiau. Tačiau Rytų ir Pietryčių Azijoje JAV turėtų išlikti, o sąjungininkams ir partneriams regione Vašingtonas turėtų padėti kurti savas apsaugos sistemas. Dera rūpintis Amerikos – Kinijos nesutarimų šalinimu, nes JAV derybinės pozicijos ilgainiui prastės.

Ekonominiu požiūriu Rusija skiriasi nuo uždaros Sovietų sąjungos, nes ji tapo susaistyta užsienio rinkomis ir investicijomis. Dėl šios priežasties nekarinėms priemonėms Rusija tapo jautresnė, o Vakarų sankcijos yra paveikios. Rusijos eksporte vyrauja nafta ir dujos. Abi prekės 2017 m. užtikrino net 47% viso Rusijos eksporto ir 40% biudžeto pajamų (2018 m. ši dalis didėjo[13]). Taigi JAV turi naftos ir dujų kainos mažinimo svertą, bet kartu šioje srityje reikia kitų šalių paramos.

Konstatuojama, kad Kinija ekonomikos srityje regioninio masto kliūtis jau peržengė.

Nesuderintas Vakarų stovyklos mechanizmas

Žiniasklaidoje netrūksta priekaištų JAV prezidentui D.Trumpui už transatlantinių ryšių klibinimą. Vienoje publikacijų pastebima[14], kad šūkis „Pirmiausia Amerika!“ gali virsti teiginiu „Amerika liko viena“, nes be sąjungininkų JAV pasaulinė įtaka toliau mažės, o Kinija įsigalės vis greičiau.

Š. m. kovo mėnesį Kinijos investicijas į Genujos ir Triesto uostus įsileido Italija – pirmoji G7 grupės valstybė, trečioji pagal ekonomikos dydį eurozonos narė. Susitarimus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasiekė jam įprastu dvišalių derybų būdu. Norvegijos Dagbladet[15] nuomone, pinigais susiviliojusi Italijos valdžia įkalė pleištą į Europos solidarumą, nes iki tol Kinija buvo pasiekusi susitarimus su 13 ES valstybių, kurių daugelis yra erdvėje, anksčiau kontroliuotoje SSRS.

Po sėkmės Italijoje su valstybiniu trijų dienų vizitu į Paryžių atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukė beprecedentė staigmena – į derybas buvo pakviesta Vokietijos kanclerė A.Merkel ir EK pirmininkas J.C.Junckeris. Baigiamojoje 4 vadovų spaudos konferencijoje reikštas susirūpinimas dėl nesąžiningos konkurencijos. E.Macronas paragino Kiniją gerbti ES vienybę ir jos vertybes. EK vadovas skatino į Kinijos rinką ES bendroves įsileisti tokiomis sąlygomis, kokias Kinijos bendrovės nori turėti ES[16].

Procesas vyksta su pagreičiu. Naujienų reikia laukti iš ES ir Kinijos viršūnių susitikimo Briuselyje balandžio 9 d. ir iš antrojo tarptautinio VJVKI forumo, kuris rengiamas balandžio 13 d. Pekine.

[1] NATIONAL  SECURITY  STRATEGY. May 2010: http://nssarchive.us/NSSR/2010.pdf

[2] National Security Strategy of the United States of America DECEMBER 2017: https://www.whitehouse.gov/wp-content/uploads/2017/12/NSS-Final-12-18-2017-0905.pdf

[3] Russia Is a Rogue, Not a Peer; China Is a Peer, Not a Rogue: https://www.rand.org/pubs/perspectives/PE310.html

[4] World Population Review: http://worldpopulationreview.com/countries/united-states-population/

[5] Claim in 2018: Russia’s 2017 GDP in current U.S. dollars “is barely more than that of South Korea.”: https://www.russiamatters.org/node/11601

[6] The World Bank, GDP, PPP: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.PP.CD?end=2017&locations=US&start=1990&view=chart

[7] U.S. military spending from 2000 to 2017 (in billion U.S. dollars): https://www.statista.com/statistics/272473/us-military-spending-from-2000-to-2012/

[8] CONSTITUTION OF THE COMMUNIST PARTY OF CHINA: http://www.china.org.cn/20171105-001.pdf

[9] Mapping the Belt and Road initiative: https://www.merics.org/sites/default/files/2018-06/MERICS_Silk_Road_v8.jpg

[10] What is China’s Belt and Road Initiative?: https://www.theguardian.com/cities/ng-interactive/2018/jul/30/what-china-belt-road-initiative-silk-road-explainer

[11] Ten pat

[12] Paaukotas nacionalinis saugumas vardan Kinijos investicijų: https://www.atviraklaipeda.lt/2018/09/05/paaukotas-nacionalinis-saugumas-vardan-kinijos-investiciju/

[13] Claim in 2018: “Russia relies heavily on energy exports for close to three-quarters of its export earnings and over half of its budget.”: https://www.russiamatters.org/node/11300

[14] President Trump destabilises transatlantic relations: https://www.businessdestinations.com/work/trump-destabilises-transatlantic-relations/

[15] Dagbladet (Норвегия): Марко Поло наоборот: https://inosmi.ru/politic/20190330/244850809.html

[16] Macron meets Xi Jinping to strengthen EU-China relationship: https://www.theguardian.com/world/2019/mar/26/emmanuel-macron-meets-chinese-leader-in-attempt-to-strengthen-ties

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito metu Prancūzija ir Kinija planuoja pasirašyti sutarčių už milijardus eurų, tačiau Paryžius taip pat pasinaudojo proga paprieštarauti Pekino „Šilko kelio“ infrastruktūros iniciatyvai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia tvirtesnės ES vienybės Kinijai vykdant agresyvią plėtros politiką, o Xi Jinpingo vizitas suteikė balsą ir protestuotojams, raginantiems Europą imtis veiksmų dėl mažumų engimo Kinijoje.

Po E. Macrono ir Xi Jinpingo susitikimo prezidentai antradienį susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu.

Xi Jinpingas į Prancūziją atvyko po vizito Italijoje, kuri tapo pirmąja Vakarų valstybe, pasirašiusia po ambicingu Kinijos „Šilko kelio“ projektu. Roma šio projekto pagalba siekia sustiprinti stringančią ekonomiką.

„Šilko kelio“ projektu, vadinamu „Viena juosta, vienas kelias“ ar „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI), siekiama jūros ir sausumos keliais sujungti Kiniją su Pietryčių ir Vidurio Azija, Artimaisiais Rytais, Europa ir Afrika.

Tačiau Prancūzija sako, kad „Šilko kelio“ bendradarbiavimas turi veikti abiem kryptimis.

„Mums reikia prabusti. Daugelį metų mes nekoordinavome veiksmų, o Kinija pasinaudojo skirtimis“, – sakė E. Macronas, ragindamas ES susivienyti.

Prancūzijos prezidentūros pareigūnas žiniasklaidai teigė, kad pastebima pažanga atveriant Kinijos rinką žemės ūkio produktams, ypač paukštienai. Prancūzijos pareigūnai taip pat pareiškė viltį, kad gali būti patvirtintas Kinijos ir „Airbus“ sandoris dėl orlaivių įsigijimo.

Sekmadienį Prancūzijos dienraštyje „Le Figaro“ išleistame Xi Jinpingo straipsnyje Kinijos prezidentas sakė norintis, kad Paryžius įsitrauktų į BRI, ragindamas prisijungti verslą iš įvairių ūkio sričių, nuo branduolinės energetikos iki aeronautikos ir žemės ūkio.

„Prancūzijos investuotojai yra laukiami Kinijoje. Taip pat tikimės, kad Kinijos bendrovės gali geriau pasirodyti Prancūzijoje ir dalyvauti šalies ekonominėje ir socialinėje plėtroje“, – rašė Xi Jinpingas.

Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kiniją apibūdina ir kaip partnerį, ir kaip konkurentą, o Prancūzija esą turi itin atidžiai stebėti Kinijos bandymus perimti užsienio technologijos savo reikmėms. ES jau dabar sprendžia dėl didesnio Kinijos investicijų tikrinimo, kurį paskatino vangiai Pekino atveriama Kinijos ekonomika, Kinijos verslo perėmimai kritiniuose ES ūkio sektoriuose ir Europos sostines apgaubęs jausmas, kad Pekinas nepasisako už laisvą prekybą.

Bandydamas sustiprinti vieningos Europos įvaizdį, E. Macronas antradienį į svečius priims ne tik Xi Jinpingą, bet ir A. Merkel bei J. C. Junckerį.

„E. Macronas nėra patenkintas tuo, kad Kinijai pavyko į savo projektus įtraukti Romą, todėl jis išrado tokį neįprastą Europos formatą ir į derybas pakvietė A. Merkel bei J. C. Junckerį, bandydamas parodyti, esą jis yra varomoji ES integracijos jėga“, – „Reuters“ sakė vienas diplomatas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.26; 06:00

Kinija paragino JAV „pasirūpinti savo pačių reikalais“ prieš telkiant dėmesį į žmogaus teisių padėtį užsienyje. Pekinas tokiais komentarais reagavo į JAV kritiką Kinijos atžvilgiu, skelbia „Deutsche Welle“. 

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Lu Kangas pažymėjo, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje „niekada nebuvo geresnė“, ir pridūrė besiviliantis, kad Vašingtonas „liausis kišęsis į Kinijos vidaus reikalus, kaip pretekstu naudodamasis žmogaus teisėmis“. 

Atstovas taip pat sakė, kad JAV ataskaita yra paremta „išankstinėmis ideologinėmis nuostatomis“.

„Mes taip pat patariame JAV atidžiai pažvelgti į žmogaus teisių padėtį pačiose JAV ir pirmiausia pasirūpinti savo pačių reikalais“, – sakė Lu Kangas.

Prieš dieną JAV paskelbė ataskaitą, kurioje kritikuojami žmogaus teisių pažeidimai Kinijoje.

Ataskaitoje JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pirmiausiai kritikavo didėjantį smurtą prieš mažumas ir kitaminčius Kinijoje. Pasak M. Pompeo, šalis žmogaus teisių pažeidinėjimo klausimu yra „aukštumoje“.

Savo ruožtu Kinijos valstybės taryba nusitaikė į JAV plačiai paplitusį ginkluotą smurtą, taip pat rasizmą, seksizmą ir žiniasklaidos laisvės suvaržymus. Kinijos pareigūnų teigimu, JAV žiniasklaida susiduria „su precedento neturinčiu puolimu“, nes vyriausybė kaltina žiniasklaidos priemones kuriant „melagingas naujienas“.

Valstybės taryba dar paminėjo „šokiruojančią lyčių diskriminaciją“ ir „imigracijos tragediją“ pasienyje su Meksika.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.15; 10:03

Pekinas jau ilgą laiką pelnosi iš kitų valstybių, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra teisus, reikalaudamas pokyčių iš didžiausios Azijos ekonomikos, teigia Egipto milijardierius Naguibas Sawiris.

„Prezidentas D. Trumpas yra teisus apie tai – mes ilgą laiką nepastebėjome, kaip Kinija prievartauja mus. Taigi, atėjus ir pasakius jiems, kad jie turi pasikeisti… Jie tiesiog priprato prie tokios padėties ir daro, ką nori“, – interviu CNBC sakė N. Sawiris. „Tačiau, manau, kad (Kinijos) vadovybė yra protinga, todėl jie pakeis, ką gali pakeisti. Bet, jei mes iš jų reikalausime visos sistemos pokyčių, to jie tikrai nedarys“, – apie Vakarų, ypač – D. Trumpo, raginimus Kinijai keistis, kalbėjo Egipto verslininkas.

„Taigi turime suprasti, ką galime padaryti, nesunaikindami visos Kinijos sistemos“, – pridūrė jis.

Taip pat N. Sawiris pareiškė tikintis, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija gali sutarti dėl prekybos: „Manau, jie pasieks susitarimą, nes Kinijai reikia susitarimo, o ne naujų įtampų“.

Tačiau, perspėjo jis, „politinė situacija pasaulyje niekada nebuvo blogesnė nei šiandien“.

„Žmonės nerimauja dėl karo, nesvarbu ar tai būtų prekybos, ar realus karas“, – sakė N. Sawiris, pabrėždamas, kad situacija Artimuosiuose Rytuose ir tarp Kinijos ir Taivano kelia nerimą. „Pasaulis šiandien tiesiog nėra labai stabilus“, – Abu Dabyje vykstančioje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos verslo konferencijoje kalbėjo N. Sawiris.

N. Sawiris, kuriam priklauso nemaža dalis Egipto telekomunikacijų sektoriaus, taip pat aptarė ir „Huawei“ skandalą. Kelios Vakarų šalys jau uždraudė arba svarsto uždrausti „Huawei“ diegti naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklus.

„Manau, kad nerimas yra pagrįstas. Tiesą sakant, Vakarams ilgą laiką tai nekėlė nerimo. Manau, kad jiems tai turėtų kelti nerimą“, – teigė Egipto milijardierius. N. Sawiris perspėjo, kad, nors toks nerimas yra pagrįstas, ilgainiui jis gali paskatinti technologinių prarajų atsiradimą.

„Nežinau, kiek tai padės, jei mes vieni kitiems įvedinėsime draudimus, pavyzdžiui, Kinija gali nebeįsileisti įrangos iš „Motorola“, -sakė N. Sawiris.

Galiausiai, tikino jis, vienintelis problemų sprendimo kelias būtų, jei „visos saugumo agentūros, padėjusios ranką ant Šventojo rašto, pasižadėtų nešnipinėti“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.13; 04:30

Pristačius Lietuvos žvalgybos tarnybų metinę ataskaitą, užsiminta apie galimas iš Kinijos kylančias grėsmes Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad, nors Kinija yra antroji ekonomika pasaulyje, toliau auganti savo ambicijomis įvairiose srityse, šiuo metu realios jos keliamos grėsmės Lietuvai negalima įžvelgti. 

„Nors Kinija yra tik aštuoniolikta mūsų prekybos partnerė, tačiau ją, kaip ir visus savo ekonominius partnerius, gerbiame. Ji laikosi mūsų šalies įstatymų, žino, kad jautriau žiūrime į strateginius sprendimus, ir tai gerbia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė L. Linkevičius. 

Vis dėlto, pasak ministro, reikia nepamiršti stebėti jų erdvę, veiklą ir institucijas, kadangi žinojimas sukuria atsparumą galimiems neramumams. 

ELTA primena, kad Lietuvos žvalgybos institucijos praėjusį antradienį įspėjo, jog Lietuvoje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

„Augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tradiciniame bendrų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD direktorius Darius Jauniškis, pristatydamas žvalgybų visuomenei skirtą ataskaitą, teigė, kad Kinijos žvalgybų veikla pasiekė tokią ribą, kai apie tai Lietuvos visuomenė privalo būti informuojama. Pasak VSD direktoriaus, Lietuvos žvalgyba jau fiksavo Kinijos žvalgybų verbavimo atvejus, todėl, tvirtino D. Jauniškis, Lietuvos piliečiai turėtų būti itin atsargūs gavę pasiūlymų iš Kinijos. 

„Sunerimti reikėtų, jei asmuo kviečiamas į Kiniją, kai jam apmokama kelionė, mokymai ir kitos išlaidos, organizuojamos pramogos, siūlomas papildomas uždarbis už ekspertines įžvalgas ar konsultavimą“, – teigė D. Jauniškis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.12; 10:44