Kinijoje naujuoju SARS giminingu virusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo iki 291, antradienį pranešė valdžios pareigūnai. Valstybinė televizija taip pat paskelbė, kad virusas Uhano mieste jau pasiglemžė šešias gyvybes.
 
Patvirtinta beveik 80 naujų atvejų, dar 900 žmonių yra atidžiai stebimi medikų, pranešė Nacionalinė sveikatos reikalų komisija.
 
Daugiausia naujai patvirtintų atvejų užfiksuota Hubėjaus provincijoje – pagrindinis jos miestas Uhanas laikomas šio mįslingo viruso protrūkio epicentru. Tačiau ataskaitoje neatskleidžiama, ar nauji atvejai užfiksuoti būtent sostinėje, ar kituose provincijos miestuose.
 
Komisija paskelbė, kad penki užsikrėtimo atvejai užfiksuoti Pekine, 14 – pietinėje Guangdongo provincijoje ir du – Šanchajuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 08:00

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis. Gabrielės Niekytės (URM) nuotr.

Gynybos ekspertas Ianas Brzezinskis teigia skeptiškai vertinąs Rusijos galimybes prisijungti Baltarusiją. Pasak jo, Vladimiras Putinas neįvertina Baltarusijos identiteto savarankiškumo, kuris, jo nuomone, ateityje gali sukelti Kremliui tikrą galvos skausmą.
 
Pastarąją savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerijos surengtame saugumo politikos ekspertų susitikime dalyvavęs garsaus politologo, JAV prezidento Jimmy’io Carterio patarėjo Zbignewo Brzezinskio sūnus I. Brzezinskis pabrėžia, kad, siekiant atremti Rusijos agresiją prieš Vakarus, sankcijos turi būti ne tik taikomos toliau,  jos turi būti ir proporcingos Rusijos invaziniams veiksmams.
 
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA ekspertas taip pat pabrėžė, kad JAV saugumo radare, be Irano, šiuo metu išlieka Kinija bei Rusija. Pastaroji, mano I. Brzezinskis, Irano ir JAV konflikte neliks nuošalyje. Jo teigimu, Rusijos interesas bus ir toliau silpninti Vakarus ir didinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
 
Ar įmanoma, kad Iranas grįžtų į tarptautinę bendruomenę kaip normali valstybė?
 
Manau, yra noras, kad Iranas grįžtų į normalią darbotvarkę, bet, matyt, tai reikalautų nepaprastų pasikeitimų šalies viduje. Pradėkime nuo to, kad pats režimas Irane turi pasikeisti, kad būtų pradėtas konstruktyvesnis dialogas su kaimynais. Iranui reikėtų atsisakyti kai kurios tarptautinės darbotvarkės: reikėtų nustoti palaikyti teroristines grupuotes. Žinoma, būtų gerai, jei režimas taptų labiau demokratinis, pagarbesnis savo pačių piliečių teisėms ir laisvėms. Šiuos žingsnius Iranui reikėtų žengti norint palaikyti konstruktyvesnius santykius tarptautinėje erdvėje, įskaitant JAV ir Europą.
 
Ar Rusija gali pasinaudoti situacija Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, tarpininkaujant Iranui ir Vakarams?
 
Aš apskritai nemanau, kad Rusijai reikėtų imtis mediatoriaus tarp Irano ir Vakarų vaidmens (…). Manau, kad V. Putinas pirmiausia siekia silpninti Vakarus ir stiprinti savo įtaką regione. Jeigu yra būdas Rusijai žaisti konstruktyviai, tai nebent didinti spaudimą Iranui, kad šis nepalaikytų teroristinių grupuočių ar Basharo Hafezo al-Assado režimo. Toks ir galėtų būti Rusijos vaidmuo. Bet dabar atrodo, kad Rusija veikia atvirkščiai.
 
Kas visgi šiuo metu JAV saugumo radare yra numeris vienas? Kinija ar Iranas?
 
JAV saugumo politika labai pasikeitė ir šiuo metu fokusuojasi į didžiųjų pasaulio galybių varžybas. Žinoma, pagrindinis dėmesys atitenka Kinijai ir Rusijai. Šioms šalims skiriamas didelis dėmesys ir JAV saugumo strategijose bei gynybos dokumentuose. Bet, manau, iš šių dviejų šalių prioritetas visgi teikiamas Kinijai. JAV svarbu žinoti, kaip valdyti ir spręsti problemas, atsirandančias dėl Kinijos didėjančios galios politinėje, ekonominėje, saugumo ir karinėje srityse.
 
Ar įmanoma aktyvi antiamerikietiška koalicija tarp Irano ir Kinijos?
 
Manau, teoriškai tai įmanoma. Tačiau man nelabai suprantama, kokią naudą iš partnerystės su Iranu turėtų Kinija. Irano nauda Kinijai galėtų būti naftos eksportas, tačiau nemanau, kad Irano partnerystė būtų naudinga Kinijos ambicijoms Viduriniuosiuose Rytuose. Per daug komplikuoti Irano santykiai su visais žaidėjais, o tai Kinijos interesams visiškai neparanku.
 
Irano įvykių kontekste nemažai kritikos susilaukė ES dėl savo pasyvumo. Ar, jūsų nuomone, įmanoma, kad Europa būtų aktyvesnė?
 
Suprantu ES norą turėti politinių susitarimų ir konstruktyvesnių santykių su Iranu. Aš susirūpinęs, kad tokia pozicija gali būti neveiksminga, nes Iranas daro gąsdinančius ir pavojingus veiksmus regione. Iranas palaiko terorizmą, tai yra tai, ką Europa turėtų suprasti ir dėl to Iraną spausti. Europa turėtų būti valingesnė ir ekonominiais bei kariniais svertais daryti spaudimą Iranui.
 
Lietuvoje yra sakančių, kad Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, nebėra. Kad tai – Rusijos ir Baltarusijos sąjunga. Kita vertus, Rusijos ir Baltarusijos susijungimo procesas nėra sklandus, kartais išsiskiria lyderių nuomonės. Žvelgiant iš šalies, kiek Europai būtų pavojingas Baltarusijos ir Rusijos susijungimas?
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Manau, kad pirmiausia tai būtų pavojinga Rusijai. Mano nuomone, Putinas neįvertina nacionalinio identiškumo jausmo Baltarusijoje.
 
Jausdamas nostalgiją sovietų erai, jis mano, kad Baltarusija entuziastingai grįš ir bus pavaldi Rusijai. Putinas, akivaizdu, galvoja, kad Baltarusija gali būti Rusijos dalis. Tačiau, mano galva, valstybių susijungimas būtų tiesiog galvos skausmas tiek Rusijai, tiek Putinui. Manau, kad šiuo metu ir Kaukazas yra tam tikras galvos skausmas Rusijai: ten juk yra žmonių, kurie siekia nepriklausomybės ir jaučia, kad gyvena kitos valstybės priespaudoje. Gali būti, kad kažkas panašaus būtų ir Baltarusijos atveju, nes ji būtų priversta paklusti Rusijos suverenitetui.
 
Europai, žinoma, tai būtų rizika, nes būti prie sienos su regionu, kurios piliečiai jaučia, kad jų suverenitetas buvo „paimtas“ nesąžiningai, nėra saugu.
 
Kokie galimi tolesni Rusijos žingsniai po invazijos Kryme?
 
Tolesni realūs kariniai veiksmai prieš Ukrainą yra būtent tie žingsniai, kuriuos Putinas žengęs rizikuotų sukelti dar vieną konfliktą tarptautinėje erdvėje. Geros žinios, kad Ukraina tampa ekonomiškai stipresnė ir politiškai stabilesnė bei atsparesnė. Jos gynybos pajėgumai vis stiprėja, tampa atsparūs, jos sąsajos su Vakarais vis labiau gilėja. Tačiau reikia nepamiršti, kad Putinas tebėra nukreipęs akis į Ukrainą. Jis mato Ukrainą kaip prizą, kurį nori susigrąžinti, ištraukti iš Vakarų įtakos zonos. Todėl mes negalime atmesti dar vieno karinio žingsnio prieš Ukrainą.
 
Antra, Rusija bandys dar labiau silpninti Baltarusijos nepriklausomybę. Reikia į tai žiūrėti atsargiai. Putinas tikriausiai tai darys ekonominiais ir politiniais svertais. Visgi nemanau, kad Baltarusija taip lengvai pasiduotų. Bet, jei vis dėlto taip įvyktų…, tai gali lemti dar vieną krizę.
 
Trečia sritis, į kurią krypsta akys, tai (galima – ELTA) klaida Baltijos jūros regione (…). Manau, apsiskaičiavimo rizika, žmogiškų klaidų rizikų rezultatas gali būti tai, ką aš vadinu netyčine „raudono ir mėlyno kova“, kuri gali lemti pavojingą padėties eskalaciją.
 
Ketvirta, manau, turėtume atidžiai stebėti, kas vyksta Arktyje. Yra įdomu tai, ką Putinas daro ten pastarąjį dešimtmetį. Putinas Rusiją identifikuoja kaip Arkties valstybę. Arkčiai jis suteikia svarbią vietą Rusijos istorijoje, kartu jis aiškiai supranta svarbų Arkties vaidmenį Rusijos ekonomikoje. Dėl to jis stengiasi plėsti Rusijos teritorines ambicijas Arktyje. Be to, Arktyje jie pradėjo ir militarizacijos veiksmus (…).
 
Ar Vakarai gali imtis tarptautinių veiksmų, galinčių sustabdyti Rusijos reiškiamas ambicijas Arkties regione?
 
Mes galime pradėti planuoti savo veiksmus nenumatytais atvejais. Šiuo metu mes neturime tikslių duomenų apie Rusijos karinius veiksmus. Bet mes turime politinius ir ekonominius išteklius, kuriuos galime dėti ant stalo. Dabar yra laikas Rusijai parodyti, kad mes nepritariame jos veiksmams, o visi teritoriniai ginčai turi būti sprendžiami ilgametėmis tarptautinėmis taisyklėmis. Jeigu Rusija vėl darys provokuojamus žingsnius, Vakarai turi taikyti politines ir ekonomines sankcijas. Tokiu būdu Rusijai būtų parodyti daromų veiksmų padariniai. Žinotų, kad Vakarai reaguos greitai ir atsakys į jos veiksmus.
 
Bet ar Vakarų sankcijos Rusijai duoda kokį nors poveikį, kuris skatintų keisti jos elgseną?
 
Sankcijos yra, ir jos daro tam tikrą poveikį Rusijai. Klausimas kyla tik dėl to, ar jos yra pakankamos reaguojant į Rusijos veiksmus Gruzijoje 2008 m., į okupaciją Kryme bei Donbase. Tai reikšmingi žingsniai, o ginčas vyksta, ar Vakarų sankcijos šiems veiksmams proporcingos?
 
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Žiūrėkime į faktus apie „Nord Stream 2“, netgi po 2014 m. veiksmų projektas tęsiamas. Toliau žiūrėkime – Europa ir toliau perka didžiulius kiekius naftos ir dujų iš Rusijos. Suprantu, kad tarptautinėje erdvėje dialogas yra svarbus, bet sunku matyti Vakarų lyderius, skatinančius verslo susitarimus su Rusija. Su valstybe, kuri okupavo dviejų valstybių teritorijas, priklausančias Europai.
 
Žiūrėkime ir į faktą, kad Rusijos ekonominis augimas šiuo metu siekia nuo 1 iki 2 proc. (…). Mūsų taikomos sankcijos individualios, prieš tam tikras Rusijos kompanijas, kurios, tiesą pasakius, net neturi didelių verslo sandorių su Vakarais. Dabar pritaikėme sankcijas Rusijos ginklų gamintojams. O kiek tokios produkcijos apskritai yra Vakaruose? Tikrai ne per daugiausia (…).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 10:22

Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 vadovas atmetė spekuliacijas, esą Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ leidus šalyje plėtoti 5G ryšių tinklus, bus neigiamai paveikti JK ir JAV žvalgybinės informacijos dalijimosi santykiai, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“.
 
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiuo metu patiria smarkų JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą, su kuriuo bandoma šalies valdžią įtikinti dėl saugumo sumetimų uždrausti bendrovei „Huawei“ turėti ką nors bendra su Didžiosios Britanijos 5G ryšių tinklų plėtra.
 
Interviu su „Financial Times“ MI5 generalinis direktorius Andrew’as Parkeris, paklaustas apie galimai suprastėsiančius šalių žvalgybos santykius, sakė „šiandien neturįs priežasties apie tai galvoti“.
 
„Turime skirti daugiau dėmesio ir diskutuoti apie tai, kaip pasieksime ateitį, kurioje yra platesnis konkurentų tinklas. Neturėtume tik arba pritarti, arba nepritarti Kinijos technologijų naudojimui“, – pridūrė balandį iš pareigų pasitrauksiantis A. Parkeris.
 
Atsakydamas į šį interviu, premjero B. Johnsono atstovas spaudai pranešė, kad „kai sprendimas bus priimtas, apie tai pranešime parlamentui. Palaikome artimus ir ilgalaikius žvalgybinės informacijos dalijimosi santykius, kurie tęsis ir toliau.“
 
Atstovas spaudai patvirtino, kad pirmadienį Londone vyko Didžiosios Britanijos ir JAV „nacionalinio saugumo pareigūnų“ susitikimas. Naujienų portalai pranešė, kad šios derybos yra paskutinė Vašingtono priemonė įtikinti šalies pareigūnus neleisti „Huawei“ vaidinti vaidmenį ryšio tinklų plėtroje.
 
Penktosios kartos (5G) ryšių tinklai yra naujausias skaitmeninės revoliucijos etapas, suteiksiantis beveik akimirksniu aktyvuojamą ryšį ir didelę duomenų talpą. Tokie ryšių tinklai leis plačiai pritaikyti tokias ateities technologijas, kaip dirbtinį intelektą ir automatines gamyklas bei automobilius – Pekinas šioje srityje visomis pastangomis siekia lyderio pozicijos.
 
„Huawei“, kaip vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų sistemų tiekėjų, statusas Kinijai suteikia galimybę pasiekti šalių vidaus rinkas, tačiau dėl to yra kilę daug įtarimų.
 
Kelios šalys yra išreiškusios saugumo susirūpinimus dėl „Huawei“ technologijų – JAV ir Australija jau yra uždraudusios šiai bendrovei plėtoti 5G tinklus, o dar kelios valstybės dvejoja bendrovę įsileisti į savo rinkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 05:00

Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.

Pirmadienį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kartu su prokurorais įvertinę surinktą medžiagą dėl Kryžių kalne galimai išniekintų kryžių, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Pagal pranešimą, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų. Už tokius veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
 
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorai.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Kaip ELTA jau pranešė, policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą. Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
 
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 03:55

Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
 
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
 
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
 
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
 
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
 
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
 
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
 
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
 
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
 
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
 
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
 
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
 
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:47

Irano karinis laivynas penktadienį pradėjo pirmas bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Rusija ir Kinija. Keturių dienų trukmės pratybos vykdomos Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje ir Omano įlankoje.
 
Pratybos rengiamos tvyrant didelei įtampai po JAV pasitraukimo iš 2015 metais pasiekto daugiašalio Irano branduolinio susitarimo pernai gegužę. Po JAV pasitraukimo Iranas susiduria su dideliu diplomatiniu ir finansiniu Vašingtono spaudimu.
 
Po pasitraukimo iš susitarimo JAV atnaujino Iranui griežtas sankcijas, o praėjus metams po JAV pasitraukimo Iranas taip pat pradėjo palaipsniui mažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.
 
„Šių pratybų žinia – taika, draugystė ir ilgalaikis saugumas bendradarbiaujant ir būnant vieningiems, ir siekis parodyti, kad Iranas negali būti izoliuotas“, – teigė kontradmirolas Gholamreza Tahanis.
 
Kontradmirolas pridūrė, kad pratybų metu praktikuojamasi gelbėti degančius ir piratų užgrobtus laivus, o jose dalyvauja tiek Irano karinis jūrų laivynas, tiek Revoliucinė gvardija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:09

Prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Mieli konferencijos dalyviai, šiandien susirinkome kalbėti apie Lietuvą ir tarptautinės politikos pokyčius. Tenka konstatuoti, kad sparčiai keičiasi tarptautinė aplinka: pasaulis virsta, transformuojasi į daugiapolį, auga naujos pasaulinės galios, kurios neturi didelio entuziazmo pritarti tarptautinėms taisyklėms, sukurtoms po Antrojo pasaulinio karo.

Mažoms valstybėms tokių tarptautinių turbulencijų akivaizdoje visada išauga grėsmė dėl išlikimo, dėl įsiklausymo į jų balsą, kartais – net šauksmą. Bet mus moko mūsų istorija, kad būtent tokiomis akimirkomis, kai pasaulinė tvarka ir tarptautinė sistema kinta ar net griūva, mažoms valstybėms būtina ne tik stebėti pokyčius ar prie jų prisitaikyti, bet ir aktyviai į juos atsakyti.

XXI amžiuje tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principas – tai citata iš Jungtinių Tautų Chartijos – niekur nedingo, jis liko esminiu principu ir vertybe, galinčia sukurti tvirtą pagrindą pasaulinei tvarkai ir taikai.

Ilgametis Lietuvos diplomatijos vadovas Stasys Lozoraitis, kurio šviesų atminimą pagerbiame šioje konferencijoje, mūsų šalies teisę į egzistavimą gynė tarptautinės sistemos kritinių pokyčių metu. Sunkiais sovietinės okupacijos metais jis užtikrino valstybės tęstinumą ir palaikė gyvąją jos atmintį.

Šiandien aukščiausi Lietuvos valstybės institucijų tikslai – užtikrinti šalies nepriklausomybę ir saugumą, valstybės ir žmonių gerovę. Siekdami atsakyti į nūdienos tarptautinės aplinkos pokyčius, turime susitelkti, būti vieningi ir sumanūs.

Mūsų dėmesio ir aktyvių veiksmų šiuo metu reikalauja daugybė išorinių iššūkių. Mūsų akivaizdoje laužoma tarptautine teise grįsta pasaulinė tvarka, įtampą kelia naujų ekonominių galių hegemonijos grėsmė, vienašaliai kai kurių valstybių veiksmai pamina daugiašališkumo principus. Ne tik Sirijoje, Malyje ar kituose tolimuose pasaulio regionuose, bet ir gerokai arčiau Lietuvos, Rytų kaimynystėje, tęsiasi kariniai ir hibridiniai konfliktai, keliantys tiesioginę grėsmę mūsų saugumui. Su dideliu nerimu žvelgiame į žmogaus teisių pažeidimus, tarptautinio terorizmo keliamą grėsmę, neprognozuojamas klimato kaitos pasekmes.

Kita vertus, esama padėtis tik dar kartą primena, kad esminė Lietuvos saugumo sąlyga – stiprus transatlantinis ryšys. Jį palaiko bendra patirtis, bendros vertybės ir bendri interesai. Todėl nematome priežasčių, kodėl Europos ir Amerikos saitai turėtų silpnėti. Puikiai suprantame, kad Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo. Europos vienybė gali tik papildyti transatlantinę vienybę, bet ne ją pakeisti. Nė viena iniciatyva, skaldanti ar silpninanti NATO, negali atnešti daugiau saugumo Europai.

Vis dažniau ir garsiau skambant kalboms, kad Europos gynybinius pajėgumus reikėtų stiprinti atskirai nuo Amerikos, visuomet prisimenu JAV Prezidento žodžius, iškaltus ant Vilniaus rotušės sienos: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Tik nuoširdus įsipareigojantis draugas gali pasakyti tokius žodžius. Jie išreiškia Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio esmę ir stiprybę.

Šis kolektyvinės gynybos įsipareigojimas suskamba dar tvirčiau ir stipriau, kai Lietuvos teritorijoje treniruojasi, vykdo pratybas mūsų sąjungininkai. Kartu su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais, amerikiečių kariai primena mūsų nedraugams, kad mes nesame ir niekada nebūsime vieni.

Investicijos į gynybą Lietuvai – ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. Ji kyla tokioje saugumo aplinkoje, kur Rusija ne tik modernizuoja savo karines pajėgas, didina jų parengtį ir mobilumą, bet ir neatsisako agresyvios retorikos bei priešiškų veiksmų. Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo, tik labai rimtai žiūrėti į savo saugumą. Lietuva jau dabar vykdo įsipareigojimą gynybai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, o iki 2030 metų, tikiu, pasieks ir 2,5 procento BVP ribą.

Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę. Vakarų pasaulis pagaliau turi išmokti Sakartvelo ir Ukrainos pamokas. Rusija pastaruoju metu netgi ėmė kvestionuoti 1940 metais įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją – nors prieš 30 metų dar SSSR Aukščiausioji Taryba pripažino Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus neteisėtais. Visi ankstesni bandymai pažvelgti Rusijos vadovams į akis ir užsiimti saviapgaule nedavė rezultatų. Atsukusi nugarą demokratijai, žmogaus teisėms ir taikaus sugyvenimo principams, Rusija išlieka ilgalaikiu iššūkiu ne tik Lietuvos, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui.

Suprantama, negalime už kitus priimti sprendimo grįžti prie taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos. Nepriversime Rusijos to padaryti, jei ji pati to nenorės. Tačiau mes galime ir turime laikytis savo sprendimų – nelegitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų, reikalauti iš jos atsakomybės ir ginti tai, kas yra mūsų, kaip nepriklausomos valstybės, egzistencijos pagrindas. Santykių stabilizavimas ir normalizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita. Sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio.

Gerbiamieji, rūpindamiesi Lietuvos saugumu ir suvokdami regionines grėsmes, mes taip pat negalime pamiršti savo interesų Europos Sąjungoje. Mums gyvybiškai svarbu efektyviai veikti Bendrijoje ir sėkmingai derinti europinę bei nacionalinę darbotvarkes. Negalime palikti vietos abejonėms, ar Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.

Ilgalaikiai mūsų šalies siekiai išlieka nepakitę. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga, orientuota į visų jos narių klestėjimą ir piliečių gerovę. Šių metų vasarą Europos Sąjungos vadovai priėmė ES strateginę darbotvarkę. Lietuvos esminiai prioritetai joje – inovatyvi, įtrauki ir saugi Europa. Turime sutelkti dėmesį į aktualiausias žmonėms temas ir remti svarbias Europos Sąjungos iniciatyvas: tai inovacijos, klimato kaita, vidaus rinkos stiprinimas, hibridinės grėsmės, kaimynystės politika, sienų apsauga. Ypatingą dėmesį skirsiu inovacijų politikos įgyvendinimui ir kovai su klimato kaita.

Europos sostinėse ir institucijose jau prasidėjo diskusijos dėl būsimos Europos ateities konferencijos. „Brexit“ procesas parodė, kad būtinas glaudesnis politikų dialogas su piliečiais, kad reikia veiksmingiau atliepti jų lūkesčius. Todėl diskusijose dėl Europos ateities reikėtų daugiau dėmesio skirti turiniui, o ne Europos Sąjungos institucinės sąrangos stiprinimui.

Nauja ambicinga darbotvarkė turi būti paremta tinkamu finansavimu. Svarbu pažymėti, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos, kurie numato drastiškai mažesnį sanglaudos politikos finansavimą. Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir, deja, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą „dviejų greičių Europos“ modelį. Visiškai suprantu ir Lietuvos ūkininkus, kurie piktinasi dėl netesimų pažadų mažinti tiesioginių mokėjimų atotrūkį tarp valstybių narių, kas sudaro nevienodas konkurencines sąlygas.

Su tuo susijęs ir Lietuvos pasirengimas pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Mūsų šalis yra tvirtai pasiryžusi siekti tikslo iki 2050 metų visiškai atsisakyti pasenusio taršios ekonomikos modelio. Tačiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija siekia atkreipti dėmesį, kad tokio masto permainoms būtinas tvarus finansavimas, kurį reikia numatyti daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Visoms valstybėms narėms turi galioti vienodos taisyklės, įskaitant galimybę pasinaudoti Teisingo perėjimo fondo parama.

Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metams, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų. Iš jų beveik 10 milijardų eurų turės ateiti iš valstybės biudžeto. Tai yra didelė kaina, kurios tikrai neįstengsime sumokėti vieni patys. Kita vertus, puikiai suprantame, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir siekis ją neutralizuoti atveria naujų galimybių, siekčiau ir rekomenduočiau išlaidas traktuoti kaip investicijas.

Šiuo metu mes taip pat kliaujamės Europos Sąjungos solidaria valia įgyvendinti kitus ilgalaikius įsipareigojimus – užtikrinti pakankamą tęstinį Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą ir Kaliningrado specialiosios tranzito programos vykdymą.

Prezidentas dalyvauja Rytų Europos studijų centro organizuojamoje užsienio politikos konferencijoje. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Bendrijos narių solidarumo tikimės ir Baltarusijos atominės elektrinės, statomos Astrave, klausimu. Jos statybos yra ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumo problema. Europos Komisija turėtų siekti aiškaus Baltarusijos įsipareigojimo įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl streso testų dar iki pradedant jėgainės eksploataciją. Europos Sąjunga taip pat turi aktyviai dalyvauti šio proceso stebėsenoje. Sieksime, kad branduolinės saugos užtikrinimas būtų įtrauktas į rengiamą Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystės prioritetų susitarimą. Nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektros energijai Lietuvos rinkoje vietos nebus, atitinkamai elektros patekimas turėtų būti užkardomas ir Europos Sąjungos lygiu.

Žvelgiant iš platesnių Rytų partnerystės perspektyvų, tenka pripažinti, kad Baltarusija mums kelia unikalių, todėl ir įdomių iššūkių. Laikausi pozicijos, kad ligšiolinė Lietuvos užsienio politikos linija izoliuoti Baltarusiją nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad mes esame pasirengę dirbtinai šildyti santykius. Kad ir kas nutiktų, atidžiai stebėsime, kad nebūtų peržengiamos mūsų užsibrėžtos raudonosios linijos.

Norėtume sulaukti gerų signalų žmogaus teisių srityje. Baltarusijos moratoriumas mirties bausmei būtų pozityvus ženklas ne tik dvišaliuose santykiuose, bet ir daugiašalių santykių plotmėje. Didelį susirūpinimą kelia ir diplomatiniai veiksmai dėl Baltarusijos ir Rusijos tolesnės integracijos, kurie yra gana prieštaringi ir nenuteikia optimistiškai. Manome, kad Baltarusijos suvereniteto išlaikymas šiuo metu kaip niekad aktualus. 

Gražiai prisiminsime neseniai Vilniuje surengtas daugeliui regiono gyventojų brangių 1863 metų sukilimo dalyvių palaikų laidotuves. Į Lietuvos sostinę atvyko ne vien tūkstančiai baltarusių opozicijos rėmėjų, bet ir Baltarusijos vicepremjeras. Šis oficialaus Minsko sprendimas nebuvo nei labai lengvas, nei labai Kremliaus sveikintinas.

Nepaisant sunkumų, kurių iškyla prie rytinių Lietuvos sienų, Rytų partnerystė lieka mūsų užsienio politikos prioritetu. Mums reikalinga stabili, demokratinėmis vertybėmis grįsta erdvė artimiausioje kaimynystėje. Todėl aš pasisakau už Rytų partnerystę, orientuotą į tai, kad asocijuotos valstybės sparčiau vykdytų reformas ir greičiau integruotųsi į Bendrijos vidaus rinką. Neasocijuotoms narėms galime ir turime siūlyti selektyvią sektorinę integraciją ir galimą bevizį režimą – kai bus įvykdytos būtinos sąlygos. 

Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad pastaruoju metu įvairiuose Europos forumuose aš pasigendu dėmesio Rytų partnerystei, susidaro įspūdis, kad šis klausimas lieka politinės darbotvarkės paraštėse, o taip neturėtų būti, nes Europos nusigręžimas nuo Rytų partnerių reikštų stiprią demotyvaciją šalims toliau vykdyti reformas. Jas įgyvendinti nėra lengva, todėl mūsų moralinė parama toms šalims yra be galo reikalinga.

Gerbiamieji, kalbėdami apie tarptautinės aplinkos pokyčius, nuošalyje negalime palikti augančios Kinijos galios klausimo. Ši šalis siekia keisti esamą tarptautinę tvarką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Todėl matome būtinybę kartu su euroatlantiniais partneriais koordinuoti bendrą atsaką į Kinijos veiksmus.

Kita vertus, Lietuva nemato kliūčių megzti konstruktyvų dialogą su Kinija ir plėsti dvišalį ekonominį ryšį, kol tai nėra išnaudojama politinei įtakai didinti. Santykiai su Kinija turi remtis abipuse pagarba žmogaus teisėms ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai, taip pat neprieštarauti Lietuvos nacionaliniam saugumui ir visos Europos Sąjungos interesams.

Santykių su Kinija dilema puikiai iliustruoja iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos užsienio politika. Turime vertybiškai siekti pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms globaliu mastu ir realistiškai vertinti tarptautinės galių pusiausvyros pokyčius. Turime išlikti savimi, tačiau privalome aktyviai veikti tarptautinių santykių arenoje, siekdami Lietuvai palankių sprendimų. Negalime sau leisti prabangos likti nuošalyje pasyviu stebėtoju.

Su panašiais iššūkiais ir dilemomis susiduria daugelis pasaulio šalių. Tačiau ne visos valstybės taip skaudžiai ir neteisingai nukentėjo XX amžiuje. Ne visų valstybių piliečiai yra priversti ir dabar iš taip arti stebėti, kaip mindomi svarbiausi tarptautiniai susitarimai ir bandoma vėl įvesti stipresniojo teisę.

Negalime ramiai stebėti mums nenaudingų pokyčių. Neketiname nuolaidžiauti agresoriams ar prekiauti universaliomis vertybėmis. Mūsų pusėje yra brangiai kainavusios istorijos pamokos. Mūsų pusėje – tiesa, kurią kažkada nenuilstamai gynė Stasys Lozoraitis. Lyginant su jam tekusiais išbandymais, esame nepalyginti palankesnėje padėtyje. Kurkime aktyvią, vertybėmis ir Lietuvos interesais grįstą užsienio politiką.

Dėkoju Jums už dėmesį.

Lietuvos Respublikos Prezidentas.lt informacija

2019.12.11; 15:06

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
 
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
 
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
 
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
 
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
 
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
 
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
 
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
 
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
 
„Didžiausias statybų projektas“
 
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
 
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
 
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
 
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
 
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
 
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
 
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
 
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
 
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
 
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
 
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
 
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:15

Vyras, tvirtinantis esąs Kinijos šnipas, paprašė politinio prieglobsčio Australijoje, praneša BBC.
 
Kaip pranešama, tariamas Kinijos šnipas Wang „Williamas“ Liqiangas atskleidė Australijos institucijoms apie slaptas plataus masto Kinijos kišimosi į politinius reikalus Australijoje, Taivane ir Honkonge operacijas ir teigė, kad jis pats asmeniškai dalyvavo tose operacijose.
 
Šiuo metu vyras su žmona ir vaiku yra Sidnėjuje ir baiminasi, kad būtų nužudytas, jei sugrįžtų į Kiniją. Jo tapatybė ir pareiškimai kol kas nebuvo patvirtinti, bet Australijos iždininkas Joshas Frydenbergas sakė, kad pono Wango byla dabar yra „atitinkamų teisėsaugos institucijų rankose“, o jo pareiškimai „kelia didelį nerimą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 05:40

JAV saugumo struktūrų vadovai įspėja, kad priešiškos užsienio valstybės gali bandyti kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus, panašiai, kaip prieš 3 metus tai darė Maskva.
 
Bendrame septynių aukščiausio lygio saugumo agentūrų, įskaitant Gynybos departamentą, Nacionalinės žvalgybos direktoratą ir FTB, vadovų pranešime teigiama, esą kol kas nėra įrodymų, kad nacionalinė ar valstijos lygio rinkimų infrastruktūra yra pažeidžiama taip, kad tai paveiktų balsų skaičiavimą. Nepaisant to, JAV priešiškos valstybės esą vis tiek siekia pakenkti šaliai.
 
„Mūsų priešininkai nori pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką. Rusija, Kinija, Iranas ir kiti piktavaliai veikėjai sieks kištis į rinkimų procesą ar paveikti rinkėjų požiūrį“, – sakoma saugumiečių pranešime.
 
Pranešimas, paskelbtas per rinkimų į atsiradusias laisvas vietas įvairiose valstijose dieną, dar kartą primena apie Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus poveikį.
 
Pasak JAV žvalgybos tarnybų, Rusijos programišiai įsilaužė į demokratų partijos serverius, taip pat bandė laužtis į valstijų ir vietines balsavimo sistemas. Pats Donaldas Trumpas neigia Rusijos kišimąsi.
 
2016 m. rinkimų metu Rusijos „trolių ferma“, priklausiusi artimam Vladimiro Putino parankiniui, vykdė didžiulę socialinių tinklų kampaniją, kuria siekta sustiprinti D. Trumpo pozicijas ir sumenkinti jo konkurentę Hillary Clinton.
 
2016-ųjų prezidento rinkimai JAV taip pat apnuogino silpnybes kibernetinio saugumo srityje ir rinkėjų pažeidžiamumas dėl manipuliacijos žiniasklaida ir melagingų naujienų.
 
„Rinkimų saugumas yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų vyriausybės prioritetų“, – tvirtino saugumo agentūrų vadovai.
 
„Tai yra precedento neturintis bendradarbiavimo pavyzdys – JAV vyriausybė dirba su visomis 50 valstijų ir teritorijomis, vietos pareigūnais ir privataus sektoriaus partneriais, kad nustatytume grėsmes, dalytumėmės informacija ir saugotume demokratinius procesus“, – pridūrė jie.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 11:00

Vašingtonas ir Pekinas „juda pirmyn“ derybose dėl esminių prekybos karo klausimų, tačiau diskusijos bus tęsiamos ir toliau, po aukšto rango pareigūnų pokalbio telefonu pranešė JAV prekybos įgaliotinio tarnyba.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites paskelbė apie didelę pergalę kovoje su Kinija. Pasak jo, ekonominės galiūnės jau beveik pasirašė „reikšmingą pirmosios fazės susitarimą“.
 
Tiesa, kol kas nepateikiama detalių apie būsimą prekybos susitarimą, abi pusės taip pat neskuba atšaukti muitų šimtų milijardų dolerių vertės prekėms.
 
JAV prekybos įgaliotinis Robertas Lighthizeris ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas telefonu kalbėjosi su Kinijos vicepremjeru Liu He. Pareigūnai aptarė „JAV ir Kinijos prekybos sutarties pirmąją fazę“.
 
„Jie juda pirmyn dėl kai kurių klausimų, abi pusės jau beveik sutarė dėl tam tikrų sutarties dalių“, – sakoma pranešime.
 
„Diskusijos bus tęsiamos viceministrų lygyje, vadovai artimiausioje ateityje vėl pasikalbės telefonu“, – teigiama Prekybos įgaliotinio tarnybos pranešime.
 
D. Trumpas anksčiau tvirtino, esą Kinija pažadėjo įsigyti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos, o susitarime aptariami ir intelektinės nuosavybės, finansinių paslaugų bei valiutų klausimai.
 
Baltieji rūmai atidėjo muitų didinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms, tačiau gruodį įsigaliojančių 15 proc. muitų tarifų 150 mlrd. dolerių vertės prekėms atšaukti neketinama.
 
Pats D. Trumpas dalinį prekybos susitarimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu tikisi pasirašyti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forume, vyksiančiame lapkričio viduryje Čilės sostinėje Santjage.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:01

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikina Kinijos žmones Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių proga.

„Esame pasirengę ir toliau gilinti bendradarbiavimą, taip pat stiprinti Lietuvos vaidmenį plėtojant Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių santykius. Manoma, kad mūsų šalių bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse parama ir bendrais interesais, ateityje apims vis naujas sritis. Aukštų pareigūnų vizitai, išaugę dvišalės prekybos rodikliai, atverti Lietuvos žemės ūkio produkcijos keliai į Kiniją rodo stiprėjančius mūsų šalių ryšius“, – sakoma premjero sveikinime.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos Vyriausybė

2019.10.01; 07:21

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Protestuotojai vėl patraukė į Honkongo gatves, pirmą kartą po to, kai buvo užimtas parlamentas ir kilo riaušės, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Sekmadienio eitynėse dar kartą reikštas nepasitenkinimas laikinai atšauktu įstatymu, kurio priėmimas leistų įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją iš pusiau autonominio Honkongo į Kiniją.
 
Policijos ir organizatorių pateikiami eitynių skaičiai išsiskyrė – jose dalyvauti galėjo tarp 56 000 ir 230 000 žmonių. Jos baigėsi traukinių stotyje, iš kurios galima keliauti į žemyninę Kiniją. Dėl demonstracijos ilgą laiką vėlavo traukiniai.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam.
 
Honkongo gyventojai baiminasi prarasią laisves, kurios jiems buvo garantuotos iki 2047 m. po to, kai Jungtinė Karalystė šalies administravimą 1997 m. liepos 1 d. perdavė Kinijai po 150 metų trukusio britų valdymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:00

Jeremis Huntas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremis Huntas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau Kinijai taikyti spaudimą dėl elgesio su Honkongo protestuotojais. Kinijos ir Didžiosios Britanijos apsižodžiavimai dėl Honkongo išaugo į rimtesnį diplomatinį ginčą.
 
J. Huntas pakartojo, kad Pekinas turės priimti atitinkamas pasekmes, jei apribos Honkongo, kurį Kinija gavo iš Didžiosios Britanijos, teises.
BBC radijo interviu J. Huntas sakė norėjęs aiškiai pasakyti, kad Honkongo klausimas nėra kažkas, ką Didžioji Britanija galės nuryti ir pamiršti, britams tai išliks labai svarbi problema.
 
Kai gynybos sekretorius pirmą kartą prakalbo apie rimtas pasekmes, Kinijos užsienio reikalų ministras atsikirto, J. Huntą apkaltindamas mėgavimusi kolonijine fantazija, svajonėmis apie nublankusią kolonijnės Britanijos didybę.
 
Kinijos ambasadorius Didžiajai Britanijai Liu Xiaomingas trečiadienį per spaudos konferenciją reikalavo Britanijos nustoti kištis į Kinijos vidaus reikalus ir perspėjo dėl grėsmės dvišaliams Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
 
J. Huntas patikino, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai negalėtų ir toliau būti geri. Sekretorius sakė, kad tikisi, jog 1997 metų Britanijos ir Kinijos deklaracijos dvasia ir toliau bus gerbiama ir vertinama.
 
Ketvirtadienį J. Huntas pakartojo, kad nepritaria smurtaujantiems protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, bet teigė, kad vyriausybė jų neturėtų represuoti. Atsakydama į tai Kinija toliau kaltino Britaniją teikiant paramą brutaliai besielgiantiems protestuotojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 03:00

Honkongo protestuotojai šturmavo parlamento pastatą, skelbė „Reuters“.
Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai. Žmonės į gatves susirinko dėl nepasitenkinimo vyriausybės veiksmais, kurį sukėlė ekstradicijos į Kiniją įstatymas.
 
Pirmadienio protestas pavakare Honkonge įsisiūbavo, mieste įsivyravo chaosas.
 
Nedidelė žmonių grupė, daugiausiai studentai, dėvintys šalmus ir kaukes, panaudojo geležinius vežimėlius, stulpų nuolaužas ir metalines pastolių dalis, jais protestuotojai prakirto sustiprinto stiklo pastato sienas ir įsiveržė į vyriausybės pastatų junginį. Kai kuriems dalyviams pavyko patekti į pati pastatą, nors nėra žinoma, kiek žmonių pasiliko pastato viduje.
 
Riaušių policija protestuotojų veiklą toliau malšino ašarinėmis dujomis ir kitomis priemonėmis.
 
Pirmadienį ryte Honkongo vadovė Carrie Lam dalyvavo šventinėje vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Buvo minimos Honkongo atidavimo Kinijai 1997 metais metinės. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.02; 18:04

Honkongui pirmadienį minint 22-ąsias jo perdavimo Kinijai metines, kilo protestuotojų ir policijos susirėmimai, skelbia BBC.
 
Honkongas Kinijai perduotas 1997 metais. 1842-1997 metais Honkongas buvo Jungtinės Karalystės (JK) kolonija. Kinija sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą.
 
Nuo to laiko Honkonge kasmet liepos 1-ąją rengiamos eitynės, skirtos protestuoti prieš Kinijos vyriausybę, tačiau šiemet atmosfera Honkonge itin įkaitusi. Pastaruoju metu Honkonge vyko masiniai protestai prieš ekstradicijos į Kiniją įstatymo projektą.
 
Gyventojai nori, kad visiškai būtų atsisakyta šio įstatymo projekto, o Honkongo vadovė Carrie Lam vis sulaukia raginimų atsistatydinti.
 
Pirmadienį ryte C. Liam dalyvavo vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Prieš ceremoniją policininkai bandė išvaikyti protestuotojus, panaudodami prieš juos pipirines dujas ir lazdas.
 
Anot Honkongo institucijų, demonstrantai jau nuo 4.00 val. ryto vietos laiku blokavo kelius.
 
Policija pasmerkė „neteisėtus protestuotojų veiksmus“.
 
Kaip pranešė naujienų agentūra AFP, per susirėmimus su policija sužeisti keli protestuotojai, pastebėta moteris kraujuojančia galva.
 
Kiek vėliau paskelbta, kad 13 policijos pareigūnų buvo nugabenti į ligoninę po to, kai protestuotojai svaidė į juos „nenustatytos rūšies skystį“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 11:31

Daugelis šalių Kinijai prasiskolinusios labiau nei iki šiol žinoma. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Harvardo profesorė Carmen Reinhart bei Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje ekonomistai Christophas Trebeschas bei Sebastianas Hornas. Remiantis tyrimo duomenimis, užsienis Kinijai skolingas 50 proc. daugiau nei rodo oficiali statistika, skelbia „spiegel.online“.
 
Tyrime kalbama apie „užslėptus kreditus“, kurie didina riziką, kad Trečiojo pasaulio šalys gali susidurti su mokėjimo sunkumais ir sukelti naują finansų krizę. Daugelio šalių skolos esą šiuo metu yra panašiai didelės, kaip devintajame dešimtmetyje. Situacija yra „stulbinančiai panaši“, pabrėžia tyrimo autoriai. Iš viso likęs pasaulis Kinijai skolingas 6 trilijonus dolerių.
 
Kinija, anot tyrimo, kreditus dalija neįprastai. Vakarų šalių vyriausybės dažniausiai paskolas trečiojo pasaulio šalims suteikia ilgam laikui ir už mažas palūkanas. Kinija tuo tarpu paprastai reikalauja trumpų terminų ir rizikos priemokų.
 
Kad Kinija apsisaugotų nuo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, atitinkamos sutartys suteikia šaliai plačias teises, pavyzdžiui, prieigą prie tų šalių gamtinių išteklių ar valstybinių įmonių pelnų. Taip Kinija sukūrė naują paramos vystymuisi formą, kai „valstybės kreditoriai suteikia kreditus komercinėmis sąlygomis“, – sakoma tyrimo išvadose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 08:40

Honkongo aktyvistas Joshua Wongas pirmadienį išleistas iš kalėjimo, kur kalėjo dėl to, kad vadovavo 2014 metais vykusiems „Umbrella Movement“ protestams. 22 metų aktyvistas yra gerai žinomas Honkongo politinis veikėjas, jis buvo laikomas 2014 metų protestų vedliu.
 
J. Wongas buvo įkalintas balandį dėl to, kad dalyvavo 2014 metų proteste ir nepakluso raginimui išsiskirstyti.
 
J. Wongas iš kalėjimo paleistas kitą dieną po didžiausio Honkonge protesto nuo to laiko, kai šis 1997 metais buvo atiduotas Kinijai. J. Wongas teigė vėl dalyvausiąs kovoje prieš kontraversišką ekstradicijos į Kiniją įstatymą.
 
„Esu dėkingas milijonams į gatves protestuoti išėjusių Honkongo žmonių. Jie parodė Honkongo dvasią ir orumą“, – pirmadienį sakė J. Wongas. Jis taip pat paragino Honkongo vadovę Carrie Lam atsistatydinti ir visam laikui atsisakyti įstatymo, leisiančio Honkonge nusikaltusius teisti žemyninėje Kinijoje.
 
Nors C. Lam atsiprašė už Honkongo visuomenę suskaldžiusius nesutarimus, kuriuos sukėlė įstatymo svarstymas, ir atšaukė debatus, protestuojančių tai nenuramino.
 
J. Wongas skelbė, kad protestuotojai tęs pilietinio nepaklusnumo akcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 14:14

Kinijos gynybos ministras teisingu sprendimu pavadino kruviną protestų numalšinimą Tiananmenio aikštėje prieš 30 metų.
 
Komentuodamas tuometinius įvykius – tai kinų politikai daro retai, Wei Fenghė saugumo forume Singapūre sekmadienį pabrėžė, kad protestai buvo politiniai neramumai. Juos vyriausybė esą privalėjo sutramdyti. „Todėl Kinija yra stabili“, – kalbėjo ministras. Ji steigė negalįs suprasti, kodėl Kinijai vis dar priekaištaujama, kaip ji pasielgė.
 
Antradienį sukanka 30 metų, kai Kinijos karinės pajėgos Tiananmenio aikštėje jėga numalšino studentų surengtus protestus už taiką ir spaudos laisvę. Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, tada žuvo šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių. Kinijos vyriausybė 1989 metų birželio pabaigoje pareiškė, kad „malšinant kontrrevoliucinius  sukilimus“ žuvo 200 civilių ir dešimtys karių.
 
Wei Fenghė konferencijoje taip pat kritikavo JAV paramą Taivanui, į kurį Kinija reiškia pretenzijas. Kinija kovos iki galo, jei kas nors mėgins „atskelti“ Taivaną nuo Kinijos, sakė jis. Bet koks kišimasis į Taivano klausimą esą pasmerktas žlugti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 08:07

Jungtinės Valstijos dirbtinai kuria kaltinimus, kad Kinija verčia įmones perduoti technologijas mainais už prieigą prie rinkos, o tai yra naujausias posūkis prekybos kare. 

Šią savaitę Kinija paskelbė, kad atsakys į Vašingtono žingsnį padidinti tarifus 200 mlrd. JAV dolerių Pekino importui. Jungtinės Valstijos skundžiasi, jog Pekinas padarė labai nedaug, kad sumažintų JAV nerimą dėl intelektualinės nuosavybės vagysčių ir priverstinio technologijų perdavimo Kinijos firmoms.

Remiantis antros pagal dydį pasaulio ekonomikos žiniasklaida, Kinija niekada nevertė JAV įmonių perduoti technologijų ir šis teiginys yra pasenęs bei nemadingas argumentas, kurį naudoja kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose, siekdami sustabdyti Pekino plėtrą.

Pasak spaudos šaltinių, JAV argumentas dėl priverstinio technologijų perdavimo gali būti apibūdinamas kaip tiesiog sufabrikuotas. Jungtinės Valstijos kol kas nesugebėjo pateikti jokių įrodymų šiems teiginiams paremti.

Žiniasklaidos teigimu, JAV gerokai pasipelnė iš savanoriško bendradarbiavimo technologijų srityse ir vien 2016 metais uždirbo 7,96 mlrd. dolerių iš intelektualinės nuosavybės naudojimo mokesčių.

Vašingtono nerimą kursto greitas Kinijos mokslinių tyrimų ir plėtros galimybių augimas. 

Gilėjantis ginčas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų suerzino investuotojus ir sukrėtė pasaulines finansų rinkas. Jungtinių Valstijų teigimu, derybos turėtų greitai baigtis, bet Kinija tikina, kad jų data dar nėra nustatyta ir Vašingtonas turėtų parodyti šiek tiek nuoširdumo, jeigu nori naujo jų etapo pradžios.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra apkaltino JAV pasaulinės hegemonijos įvedimu ir teigė, kad Vašingtonas pasauliniame prekybos kare nukentės labiau negu Kinija.

Pasak jos, palyginti su Kinija, Jungtinės Valstijos yra labiau priklausomos nuo užsienio rinkų ir tarptautinių ekonominių santykių. Be to, JAV itin pažeidžiamos dėl pasaulinių ekonominių sukrėtimų.

Kinija pažymi, kad jeigu Jungtinės Valstijos nuolat kurstys prekybos ginčus, tai pakenks pasaulio rinkoms, o pasekmių neišvengs ir didžiausia pasaulio ekonomika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 05:00