Taivanas pradėjo pirmojo povandeninio laivo statybą. EPA-ELTA nuotr.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį dalyvavo ceremonijoje, kurios metu pradėta pirmojo Taivano povandeninio laivo statyba.
 
Pasak jos, šis projektas rodo Taivano siekį užsitikrinti nepriklausomybę gynybos srityje.
 
„Taip pat leisime pasauliui pamatyti Taivano valią apsaugoti savo suverenitetą“, – sakė Tsai Ing-wen.
 
Pirmasis Taivano povandeninis laivas, kainuojantis apie 50 mlrd. Taivano dolerių (apie 1,5 mlrd. eurų), bus pristatytas 2025 m.
 
Taivanas susiduria su vis augančia Kinijos karine grėsme.
 
Taivano programa pastatyti 8 dyzelinius povandeninius laivus buvo pradėta 2016 m. gruodį, o jau 2019 m. gegužę buvo atidaryta pirmoji povandeninių laivų statykla.
 
Taivanui jau 71 metus vadovauja nuo Kinijos nepriklausoma valdžia, tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą vis dar laiko savo teritorija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.24; 11:45

LRT Tyrimų skyrius skelbia, kad kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“, turinti ryšių su Kinijos valdžia ir kariuomene, rinko duomenis apie beveik 2,5 mln. užsienio valstybių viešuosius asmenis. Į duomenų bazę buvo įtraukti ir 500 lietuvių vardai ir pavardės bei jų asmens duomenys.
 
Sąraše minimos buvusių ir esamų Seimo narių pavardės, tarp jų Ingrida Šimonytė, Rima Baškienė, Mykolas Majauskas, Naglis Puteikis, Rasa Budbergytė, Gintaras Vaičekauskas, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas, Andrejus Stančikas, Rimantas Dagys, Gabrielius Landsbergis ir kt.
 
Taip pat teisėjų bendruomenės nariai: Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas, Toma Birmontienė, Artūras Driukas, Egidijus Mockevičius, Egidijus Laužikas.
 
Sąraše minimi ir kiti Lietuvos strateginių įmonių vadovai, visuomenės veikėjai, žurnalistai, Vyriausybės nariai bei diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.08; 18:31

Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.

Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
 
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis  – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
 
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
 
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
 
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
 
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
 
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
 
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
 
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
 
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.29; 16:05

Kinija ir Indija susitarė užbaigti pasienio nesutarimus. EPA-ELTA nuotr.

Kinija ir Indija šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Rusijoje metu susitarė tęsti dialogą ir „sparčiai užbaigti“ įtemptus pasienio nesutarimus, paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
 
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi ir tokias pat pareigas einantis Indijos diplomatas Subrahmanyamas Jaishankaras Maskvoje vykusio gynybos forumo kuluaruose susitarė „palaikyti tinkamą atstumą ir sušvelninti įtampą“, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Kinija pirmadienį apkaltino Indijos pajėgas peržengus ginčijamą sieną Himalajų Ladako regione ir iššovus įspėjamųjų šūvių – taip Indija pažeidė ankstesnį susitarimą, kuriuo uždrausta naudoti ginklus. Mestus kaltinimus valstybė neigia.
 
Birželį tarp abiejų šalių įvyko pirmasis smurtinis susirėmimas per 45 metus, kurio metu žuvo 20 Indijos karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 10:36

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Teisus buvo prof. Vytautas Landsbergis, neseniai interviu LRT.LT sakydamas, kad Baltarusijos likimas – ne Europos Sąjungos rankose, o Rusijos ir Kinijos interesų Baltarusijoje sferoje.
 
Štai 2019 m. rugpjūtį Baltarusijos ekonomikos ministro pavaduotoja Jelena Perminova pažymėjo, kad strateginiai santykiai tarp dviejų šalių (Baltarusijos ir Kinijos) vystosi labai dinamiškai – tai patvirtina prekybos, eksporto ir investicijų rodikliai. „Net ir su kaimynais mes neturime tokios dinamiškos plėtros, – pabrėžė Jelena Perminova. – Kinija jau yra trečioji mūsų prekybos ir ekonomikos partnerė. Per pastaruosius 10 metų tiesioginės užsienio investicijos iš šios šalies padidėjo 200 kartų.“ Vien techninės ir ekonominės Kinijos pagalbos portfelis šiandien yra jau pusė milijardo dolerių ir, pasak ministro pavaduotojos, augs.
 
Jau vien tai byloja, kad Kinija vargu ar leis Rusijai prisijungti Baltarusiją. O jei ta nepaklausytų, pakenkti Rusijos ekonomikai Kinija turi kur kas daugiau galimybių, negu atvirkščiai. Jau nekalbant apie tai, kad Kinijos „žalieji“, atsiprašau, „geltonieji žmogeliukai“, kurių jau pilna Rusijos Tolimuosiuose rytuose įvairiuose darbuose (man tai pasakojo ne vienas liudininkas), pasiruošę pridaryti Rusijai visai kitokio pobūdžio nemalonumų.
 
Išlieka klausimas, ar gali po dabartinių įvykių Baltarusijoje Kinijai būti naudingas susikompromitavęs, tik jėgos struktūrų dėka dar besilaikantis valdžioje kruvinas diktatorius.
 
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

V. Landsbergis: „Jiems (Kremliui – LRT.lt) yra rodoma, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai čia jums ne Balotnaja (2011 metais Rusijoje, Balotnaja aikštėje, kilę ir kelis mėnesius vykę protestai prieš Putino valdžią – LRT.lt). Tai pranoksta net Chabarovską. Tikriausiai šeimininkas (Kremlius, – K.S.) padarys išvadą, kurią dabar siūlo kinai. Viešumą jau pasiekė Kinijos aukštuomenės reagavimas: „šalinkite savo „batką“ (suprask, statykite kitą, – K.S.), bet palikite tą Baltarusijos valstybę, kuri mums reikalinga“.
 
Profesorius sako, profesorius žino. Iš jo lūpų – į Dievo ausį.
 
Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tik ką pažadėjo „per artimiausias dienas“ išspręsti situaciją šalyje.
 
Pamatysim.
 
2020.08.21; 17:35

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
 
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
 
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
 
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
 
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 06:00

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
 
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
 
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
 
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
 
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
 
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
 
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
 
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 06:30

Dominicas Raabas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė sekmadienį Pekiną apkaltino „daug nerimo keliančiu šiurkščiu ir žiauriu žmogaus teisių pažeidinėjimu“, kurį Kinija vykdo prieš etnines bei religines mažumas šalies vakariniame Sindziango regione.
 
Žmogaus teisių grupės ir ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų tiurkių kalbomis kalbančių mažumų buvo suvaryti į daugybę specialių internuotų asmenų stovyklų.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sako, kad pasaulis privalo atkreipti dėmesį į pranešimus apie priverstinės mažumų sterilizacijos atvejus ir masinius sulaikymus musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
 
„Akivaizdu, kad vyksta šiurkštūs ir baisūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, o tai kelia labai labai didelį nerimą. Pranešimai apie žmogiškąjį šių veiksmų aspektą primena kai ką, ko neteko matyti jau labai labai seniai. Ir tai vykdo viena iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės narių, kuri siekia, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Mes norime pozityvių santykių (su Kinija), tačiau negalime stebėti tokį elgesį ir nieko nesakyti“, – šalies užsienio reikalų sekretorius sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 18:01

JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Sulaikytame Kinijos žvejybiniame laive rastas įšalęs negyvo Indonezijos piliečio kūnas, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai, pridurdami, kad įgulos nario mirtis yra įtartina.
 
Indonezijos policija teigė, kad šią savaitę Malakos sąsiauryje buvo sulaikyti du laivai, gavus pranešimą, jog viename jų galimai mirė vienas įgulos narių.
 
20-metis indonezietis galimai buvo kankinamas, o jo kūnas nuo birželio pabaigos buvo laikomas „Lu Huang Yuan Yu 117“ laivo šaldiklyje, teigė Riau provincijos policijos atstovas Harry‘is Goldenas Hartas.
 
„Auka turėjo fizinių sužeidimų, tačiau atliekame skrodimą, kad galėtume išsiaiškinti tikslią mirties priežastį“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Dėl vyro mirties buvo apklausta kelios dešimtys įgulos narių, laivais plaukiančių iš Kinijos, Indonezijos ir Filipinų.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ekspertai teigia, kad žvejybos pramonėje plačiai naudojamas priverstinis darbas, o išnaudojamiems darbuotojams dažnai neišmokami atlyginimai, jiems tenka dirbti viršvalandžius ir susidurti su smurtu bei mirtimi.
 
Indonezija ir Pietryčių Azija yra pagrindiniai tokio darbo šaltiniai – dažniausiai taikomasi į nepasiturinčius ir neišsilavinusius žmones, kurie viliojami gerų atlyginimų už darbą jūroje pažadais.
 
Birželį du Indonezijos piliečiai iššoko iš vieno Kinijos laivo, siekdami pabėgti nuo, jų teigimu, smurto ir šiurpių sąlygų.
 
Juos vėliau išgelbėjo Indonezijos žvejybinis laivas. Ketvirtadienį policija teigė, kad dėl kaltinimų smurtu buvo suimti devyni žmonės.
Prieš mėnesį trijų negyvų Indonezijos piliečių kūnai buvo išmesti į jūrą pro vieno Kinijos laivo bortą.
 
Džakarta vėliau teigė, kad, turimomis žiniomis, vyrai mirė nuo ligų, o Pekinas palaikų palaidojimą jūroje apibūdino kaip paisantį tarptautinių įstatymų.

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Kinija įkurs Honkonge „nacionalinio saugumo agentūrą“, kuri prižiūrės neramumams kelią užkirsiančio įstatymo įgyvendinimą, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Naujasis įstatymas bus viršesnis už jau galiojančius ir galimai jam prieštaraujančius Honkongo įstatymus, reportaže, kuriame detaliai aptariamos įstatymo projekto detalės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Agentūra reportažą paskelbė pasibaigus Pekine vykusiam Kinijos įstatymų kūrimo komiteto susitikimui. Jo metu buvo aptariamas įstatymų projektas, kuriuo siekiama sunaikinti pusiau autonominį miestą supurčiusį prodemokratinį judėjimą.
 
Honkongo saugumo agentūrai vadovautų miesto vadovė, kuri būtų įgaliota veikti siekiant pašalinti saugumo grėsmes.
 
„Xinhua“ skelbė, kad įstatymas kriminalizuotų pavojų saugumui keliantį „kurstymą, valdžios galios nuvertimą, terorizmą ir slaptą susivienijimą su užsienio pajėgomis.“
 
Agentūra pranešė, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas įstatymą „priims netrukus“.
 
Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas sukėlė tarptautinį nerimą, kadangi manoma, kad bus apribotos paskutinės miesto laisvės.
 
Įstatymo priėmimas skubos tvarka mieste sukėlė nuogąstavimų, kad pamažu atkeliauja žemyninėje Kinijoje naudojamos politinės represijos.
 
Įstatymo projekte numatoma, kad jei Honkongo įstatymai prieštaraus būsimam įstatymui, aiškinimo galią turi Pekino nuolatinis komitetas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas neturi jokių principų, kuriais remtųsi, ir yra netinkamas būti prezidentu, ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė jo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
„Nemanau, kad jis tinkamas tarnybai. Nemanau, kad jis turi kompetencijos dirbti savo darbą“, – „ABC News“ sakė J. Boltonas.
 
D. Trumpo administracija mėgino užkirsti kelią memuarų leidimui, nes teigė, kad knygoje yra atskleidžiama įslaptintos informacijos.
 
Knygoje, kurios ištraukos trečiadienį buvo paskelbtos trijuose laikraščiuose, J. Boltonas kaltina D. Trumpą, kad šis prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti laimėti dar vienus rinkimus. D. Trumpas taip pat esą išsakė paramą Pekinui vykdant masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų kalinimą. J. Boltonas prezidentą kritikuoja ir dėl įvairių pasaulio problemų nepaisymo.
 
„Iš tikrųjų man nepavyko išgryninti jokių principų, kuriais D. Trumpas remtųsi, vienintelis principas, kuriuo jis remiasi, yra klausimas, kaip būti perrinktam“, – J. Boltonas sakė „ABC News“ žurnalistams interviu, kuris visas bus transliuojamas sekmadienį.
 
„Man atrodo, kad jis buvo taip susitelkęs į perrinkimą, kad nebuvo jokių kitų ilgalaikių principų“, – teigė jis.
 
J. Boltonas taip pat kalbėjo apie D. Trumpo bandomus palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu – prezidentas esą koncentravosi į galimybę nusifotografuoti ir spaudos reakciją į jo veiksmus, o ne į ilgalaikius JAV interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:17

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo knygoje kaltina JAV prezidentą piktnaudžiavimu valdžia ir nemokšiškumu. Dar nepasirodžiusios knygos ištraukas paskelbė „The New York Times“.
 
J. Boltonas rašo, kad apkalta D. Trumpui būtų buvusi pateisinama ne tik dėl kaltinimų vadinamojoje Ukrainos aferoje, bet ir dėl kitų atvejų. Jis ne kartą užkirto kelią baudžiamiesiems tyrimams prieš mielą „diktatorių“, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Turkijos, rašo J. Boltonas.
 
„Kasdienybė buvo elgesys, kai buvo trukdoma teisingumui, ir su tuo mes negalėjome taikstytis“, – teigiama knygoje. J. Boltonas savo svarstymus esą tada raštu išsakė ir generaliniam prokurorui Williamui Barrui.
 
D. Trumpas ne kartą prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbos dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, rašoma knygoje, kurią cituoja ir „Wall Street Journal“. D. Trumpas derybose dėl prekybos sutarties su Kinija esą ne kartą pareiškė, jog jam svarbu pasiekti rezultatą, kuris leistų per rinkimus lapkritį nugalėti žemės ūkį kultivuojančiose valstijose. Kinijos pažadas pirkti daugiau žemės ūkio produktų buvo svarbi susitarimo dalis.
 
Su D. Trumpu kaip saugumo patarėjas glaudžiai bendradarbiavęs J. Boltonas kaltina prezidentą ir tuo, kad šis nesigaudo užsienio politikoje. Prezidentas, pavyzdžiui, nežinojo, kad Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, o kartą paklausė, ar Suomija priklauso Rusijai, rašoma knygoje.
 
Anot J. Boltono, taip pat buvo aišku, kad D. Trumpo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos vadovu Kim jon-unu niekada neduos patenkinamo rezultato. Be to, D. Trumpas esą labai rimtai svarstė išstojimo iš NATO galimybę.
 
JAV vyriausybė antradienį kreipėsi į teismą, kad būtų užkirstas kelias knygos išleidimui. J. Boltonas esą joje pateikia slaptą informaciją ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
D. Trumpas praėjusių metų rugsėjį dėl nuomonių skirtumų atleido J. Boltoną iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų. Šis jau tada pareiškė, kad atėjus laikui paskelbs savo įvykių versiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 09:00

Trečiadienį Pekine buvo atšaukta du trečdaliai visų skrydžių, taip pat vėl uždarytos visos mokyklos, vyriausybei siekiant užkirsti kelią antrai koronaviruso protrūkio bangai.
 
Pranešta, kad per pastarąją parą Kinijos sostinėje užregistruotas 31 naujas užsikrėtimo atvejis, pareigūnai paragino gyventojus nevykti niekur iš Pekino.
 
Naujasis koronaviruso židinys Pekine yra susijęs su pietiniame Fengtai rajone esančiu Sinfadžio turgumi, ten kasdien parduodama tūkstančiai tonų vaisių, daržovių ir mėsos, šiuo metu jis yra uždarytas.
 
Karantinas paskelbtas jau 30 Pekino rajonų. Šios teritorijos įvardytos kaip vidutinio pavojingumo teritorijos. Prie įėjimo į šias teritorijas žmonėms matuojama temperatūra, jie turi registruotis. 
 
Trečiadienį paskelbus apie 31 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras nuo praėjusio ketvirtadienio užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius siekia 137. Pekino užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro vicedirektorius teigė, kad 95 proc. šių atvejų yra lengvi.
 
„Labai gali būti, kad ateinančiomis dienomis atvejų skaičius tik augs“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:01

Padalytas Kašmyras

Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, antradienio vakarą pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
 
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau kiek vėliau antradienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20.“
 
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino.
 
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
 
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas, ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
 
Incidentas įvyko Galvano slėnyje, Ladake, vėlų pirmadienio vakarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:30

Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vilniuje rengiamas šventinis minėjimas – Tibeto skverui Užupyje sukanka 10 metų.
 
Lygiai prieš 10 metų, 2010 m. birželio 15 d., Vilniuje, Užupyje, atidarytas Tibeto skveras. Šiai šventei pasirinkta labai simbolinė data – Lietuvos okupacijos ir genocido diena, būtent tokiu būdu išreikštas solidarumas su lygiai tą patį iki šiol išgyvenančia Tibeto tauta.
 
Šio skvero iniciatoriais tapo Tibeto rėmimo grupė, idėją palaikė tiek Užupio bendruomenė, tiek įvairios pilietinės, nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Sąjūdis, UNESCO komisija Lietuvoje, tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras.
 
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, idėją patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
 
Dešimtmetį gyvuojantis Tibeto skveras jau yra tapęs Vilniaus kultūros židiniu, kuriame kasmet rengiamos tibetiečių Naujųjų metų sutiktuvės, Gatvės muzikos dienos, Kultūros nakties renginiai bei kitos pilietinės ir meninės akcijos, sakoma Tibeto rėmimo grupės pranešime.
 
Vilniaus miesto savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis.
 
Tibeto skveras, kaip teigiama pranešime, Vilniuje įprasmina ne tik solidarumą su tibetiečiais, bet kartu primena unikalią jų kultūrą bei būtinybę ją išsaugoti ateinančios kartoms.
 
Šventiniame skvero jubiliejaus minėjime dalyvaus Seimo laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės vadovas Andrius Navickas, Seimo narys Mantas Adomėnas, europarlamentarai Petras Auštrevičius bei Aušra Maldeikienė, VšĮ Tibeto namai vadovas bei Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Zalieska.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 09:00

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo Havajuose susitiks su aukšto rango Kinijos diplomatu, Kinijos komunistų partijos politbiuro nariu Yang Jiechi, kur pareigūnai bandys sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
 
„Politico“ šaltinių teigimu, M. Pompeo „tyliai planuoja“ kelionę, kurios darbotvarkė dar nėra galutinai patvirtinta.
 
M. Pompeo ne kartą kritikavo Kiniją dėl koronaviruso pandemijos, politikos Honkongo atžvilgiu ir elgesio su etninėmis ir religinėmis mažumomis.
 
Tuo tarpu laikraščio „South China Morning Post“ šaltiniai patvirtino, kad Kinijai atstovaus Yang Jiechi.
 
Dvišaliai Kinijos ir JAV santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas net pareiškė, kad gali nutraukti santykius su Kinija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.14; 00:30

JAV senatorius Rickas Scottas. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Kinijos kivirčas dėl koronaviruso protrūkio vėl įsiplieskė, skelbia BBC. JAV senatorius Rickas Scottas apkaltino Pekiną bandymais sutrukdyti Vakarams sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso.
 
Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.
 
Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.
 
Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.
 
„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (…) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.
 
Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.
 
Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 00:30

Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 36 parlamentarų grupė siūlo suteikti Lietuvoje prieglobstį Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos.
 
Jie įregistravo tai numatančios rezoliucijos projektą „Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.
 
Šiuo dokumentu jie kviečia Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę palaikyti Honkongo žmonių teises ir laisves bei principingai ginti tarptautinės teisės viršenybę Europos Sąjungos politiniuose formatuose, formuojant vieningą, principingą, pamatinėmis laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstą Europos Sąjungos poziciją Kinijos vykdomų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.
 
Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.

Projekto autoriai ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę gerbti Kinijos tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtintus Kinijos ir Britanijos jungtinėje deklaracijoje, ir atšaukti Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą.
 
Lietuvos Seimui siūloma palaikyti ir solidarizuotis su Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų 2020 m. gegužės 28 d. jungtiniu pareiškimu, inter alia teigiančiu, jog „vienintelis kelias iš įtampų ir neramumų, kuriuos ši teritorija regėjo per pastaruosius metus, veda per pasitikėjimo Honkongo visuomenėje atkūrimą leidžiant Honkongo žmonėms naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios jiems buvo pažadėtos”.
 
Honkongo aktyvistas, dalyvavęs 2014 m. protestuose, paleistas iš kalėjimo. EPA-ELTA nuotr.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Honkongas ilgą laiką buvo gyvybingos laisvos visuomenės pavyzdys Rytų Azijoje ir kad tarptautinė bendruomenė giliai suinteresuota Honkongo stabilumu ir klestėjimu.
 
Seimo nariai yra giliai susirūpinę, kad „dėl Kinijos Liaudies Respublikos Nacionalinio liaudies kongreso sprendimo įvesti Honkongui skirtą nacionalinio saugumo įstatymą, kurio tiesioginis įvedimas iš Pekino, o ne per paties Honkongo institucijas, kaip kad numatyta Honkongo Pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje, suvaržytų Honkongo žmonių laisves, suardytų Honkongo autonomiją, o drauge – ir jo klestėjimo prielaidas“.
 
„Kinijos sprendimas įvesti Honkongui naują nacionalinio saugumo įstatymą tiesiogiai prieštarauja Kinijos tarptautiniams įsipareigojimams pagal teisiškai įpareigojančios, Jungtinių Tautų Organizacijoje registruotos Kinijos ir Britanijos jungtinės deklaracijos (Sino-British Joint Declaration) principus ir griauna joje įtvirtintą „vienos šalies, dviejų sistemų” modelį“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
 
Jame taip pat konstatuojama, kad naujasis nacionalinio saugumo įstatymas sukuria galimybę Honkongo gyventojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Honkonge už politinius nusikaltimus ir prieštarauja Honkongo Pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems įsipareigojimams ginti Honkongo žmonių teises, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto.
 
Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Dainius Kreivys, Gintaras Vaičekauskas, Aušra Papirtienė, Naglis Puteikis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Linas Balsys, Povilas Urbšys, Valerijus Simulikas, Simonas Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 15:00

Honkonge per Tiananmenio aikštės įvykių minėjimą policija panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.

Honkonge ketvirtadienį protestuotojams nepaisius draudimo organizuoti masinius susibūrimus ir susirinkus paminėti kruvinų Tiananmenio aikštės įvykių metines, policija prieš juos panaudojo ašarines dujas, pranešė „Reuters“.
 
Policija su protestuotojais susirėmė Mong Koko rajone, kai demonstrantai mėgino blokuoti kelius metaliniais strypais, – norėdamos juos išvaikyti, policijos pajėgos pasitelkė ašarines dujas.
 
Tai pirmas kartas, kai neramumų kilo per kasmet Honkonge rengiamą žiauriai numalšintų Tiananmenio aikštės protestų minėjimą. Šiemet minėjimas buvo uždraustas, vyriausybė tvirtino tokį sprendimą priėmusi dėl koronaviruso pandemijos.
 
Pagrindinėje demonstracijoje Viktorijos parke dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Jie skandavo tokius šūkius, kaip „Laisvė Honkongui, mūsų laikų revoliucija!“, taip pat „Kovokime už laisvę, palaikykime Honkongą“.
 
„Prisimename tuos, kurie žuvo birželio 4 d., prisimename studentus, kurie buvo nužudyti“, – teigė protesto dalyvė Kitty.
 
1989 metų birželio 4 dieną per Kinijos kariuomenės operaciją Tiananmenio aikštėje prieš taikius demonstrantus žuvo šimtai žmonių. Tikslus jų skaičius iki šiol nežinomas. Tūkstančiai buvo sužeisti ir įkalinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05;08:36