JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Sulaikytame Kinijos žvejybiniame laive rastas įšalęs negyvo Indonezijos piliečio kūnas, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai, pridurdami, kad įgulos nario mirtis yra įtartina.
 
Indonezijos policija teigė, kad šią savaitę Malakos sąsiauryje buvo sulaikyti du laivai, gavus pranešimą, jog viename jų galimai mirė vienas įgulos narių.
 
20-metis indonezietis galimai buvo kankinamas, o jo kūnas nuo birželio pabaigos buvo laikomas „Lu Huang Yuan Yu 117“ laivo šaldiklyje, teigė Riau provincijos policijos atstovas Harry‘is Goldenas Hartas.
 
„Auka turėjo fizinių sužeidimų, tačiau atliekame skrodimą, kad galėtume išsiaiškinti tikslią mirties priežastį“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Dėl vyro mirties buvo apklausta kelios dešimtys įgulos narių, laivais plaukiančių iš Kinijos, Indonezijos ir Filipinų.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ekspertai teigia, kad žvejybos pramonėje plačiai naudojamas priverstinis darbas, o išnaudojamiems darbuotojams dažnai neišmokami atlyginimai, jiems tenka dirbti viršvalandžius ir susidurti su smurtu bei mirtimi.
 
Indonezija ir Pietryčių Azija yra pagrindiniai tokio darbo šaltiniai – dažniausiai taikomasi į nepasiturinčius ir neišsilavinusius žmones, kurie viliojami gerų atlyginimų už darbą jūroje pažadais.
 
Birželį du Indonezijos piliečiai iššoko iš vieno Kinijos laivo, siekdami pabėgti nuo, jų teigimu, smurto ir šiurpių sąlygų.
 
Juos vėliau išgelbėjo Indonezijos žvejybinis laivas. Ketvirtadienį policija teigė, kad dėl kaltinimų smurtu buvo suimti devyni žmonės.
Prieš mėnesį trijų negyvų Indonezijos piliečių kūnai buvo išmesti į jūrą pro vieno Kinijos laivo bortą.
 
Džakarta vėliau teigė, kad, turimomis žiniomis, vyrai mirė nuo ligų, o Pekinas palaikų palaidojimą jūroje apibūdino kaip paisantį tarptautinių įstatymų.

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Kinija įkurs Honkonge „nacionalinio saugumo agentūrą“, kuri prižiūrės neramumams kelią užkirsiančio įstatymo įgyvendinimą, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Naujasis įstatymas bus viršesnis už jau galiojančius ir galimai jam prieštaraujančius Honkongo įstatymus, reportaže, kuriame detaliai aptariamos įstatymo projekto detalės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Agentūra reportažą paskelbė pasibaigus Pekine vykusiam Kinijos įstatymų kūrimo komiteto susitikimui. Jo metu buvo aptariamas įstatymų projektas, kuriuo siekiama sunaikinti pusiau autonominį miestą supurčiusį prodemokratinį judėjimą.
 
Honkongo saugumo agentūrai vadovautų miesto vadovė, kuri būtų įgaliota veikti siekiant pašalinti saugumo grėsmes.
 
„Xinhua“ skelbė, kad įstatymas kriminalizuotų pavojų saugumui keliantį „kurstymą, valdžios galios nuvertimą, terorizmą ir slaptą susivienijimą su užsienio pajėgomis.“
 
Agentūra pranešė, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas įstatymą „priims netrukus“.
 
Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas sukėlė tarptautinį nerimą, kadangi manoma, kad bus apribotos paskutinės miesto laisvės.
 
Įstatymo priėmimas skubos tvarka mieste sukėlė nuogąstavimų, kad pamažu atkeliauja žemyninėje Kinijoje naudojamos politinės represijos.
 
Įstatymo projekte numatoma, kad jei Honkongo įstatymai prieštaraus būsimam įstatymui, aiškinimo galią turi Pekino nuolatinis komitetas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas neturi jokių principų, kuriais remtųsi, ir yra netinkamas būti prezidentu, ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė jo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
„Nemanau, kad jis tinkamas tarnybai. Nemanau, kad jis turi kompetencijos dirbti savo darbą“, – „ABC News“ sakė J. Boltonas.
 
D. Trumpo administracija mėgino užkirsti kelią memuarų leidimui, nes teigė, kad knygoje yra atskleidžiama įslaptintos informacijos.
 
Knygoje, kurios ištraukos trečiadienį buvo paskelbtos trijuose laikraščiuose, J. Boltonas kaltina D. Trumpą, kad šis prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti laimėti dar vienus rinkimus. D. Trumpas taip pat esą išsakė paramą Pekinui vykdant masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų kalinimą. J. Boltonas prezidentą kritikuoja ir dėl įvairių pasaulio problemų nepaisymo.
 
„Iš tikrųjų man nepavyko išgryninti jokių principų, kuriais D. Trumpas remtųsi, vienintelis principas, kuriuo jis remiasi, yra klausimas, kaip būti perrinktam“, – J. Boltonas sakė „ABC News“ žurnalistams interviu, kuris visas bus transliuojamas sekmadienį.
 
„Man atrodo, kad jis buvo taip susitelkęs į perrinkimą, kad nebuvo jokių kitų ilgalaikių principų“, – teigė jis.
 
J. Boltonas taip pat kalbėjo apie D. Trumpo bandomus palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu – prezidentas esą koncentravosi į galimybę nusifotografuoti ir spaudos reakciją į jo veiksmus, o ne į ilgalaikius JAV interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:17

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo knygoje kaltina JAV prezidentą piktnaudžiavimu valdžia ir nemokšiškumu. Dar nepasirodžiusios knygos ištraukas paskelbė „The New York Times“.
 
J. Boltonas rašo, kad apkalta D. Trumpui būtų buvusi pateisinama ne tik dėl kaltinimų vadinamojoje Ukrainos aferoje, bet ir dėl kitų atvejų. Jis ne kartą užkirto kelią baudžiamiesiems tyrimams prieš mielą „diktatorių“, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Turkijos, rašo J. Boltonas.
 
„Kasdienybė buvo elgesys, kai buvo trukdoma teisingumui, ir su tuo mes negalėjome taikstytis“, – teigiama knygoje. J. Boltonas savo svarstymus esą tada raštu išsakė ir generaliniam prokurorui Williamui Barrui.
 
D. Trumpas ne kartą prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbos dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, rašoma knygoje, kurią cituoja ir „Wall Street Journal“. D. Trumpas derybose dėl prekybos sutarties su Kinija esą ne kartą pareiškė, jog jam svarbu pasiekti rezultatą, kuris leistų per rinkimus lapkritį nugalėti žemės ūkį kultivuojančiose valstijose. Kinijos pažadas pirkti daugiau žemės ūkio produktų buvo svarbi susitarimo dalis.
 
Su D. Trumpu kaip saugumo patarėjas glaudžiai bendradarbiavęs J. Boltonas kaltina prezidentą ir tuo, kad šis nesigaudo užsienio politikoje. Prezidentas, pavyzdžiui, nežinojo, kad Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, o kartą paklausė, ar Suomija priklauso Rusijai, rašoma knygoje.
 
Anot J. Boltono, taip pat buvo aišku, kad D. Trumpo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos vadovu Kim jon-unu niekada neduos patenkinamo rezultato. Be to, D. Trumpas esą labai rimtai svarstė išstojimo iš NATO galimybę.
 
JAV vyriausybė antradienį kreipėsi į teismą, kad būtų užkirstas kelias knygos išleidimui. J. Boltonas esą joje pateikia slaptą informaciją ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
D. Trumpas praėjusių metų rugsėjį dėl nuomonių skirtumų atleido J. Boltoną iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų. Šis jau tada pareiškė, kad atėjus laikui paskelbs savo įvykių versiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 09:00

Trečiadienį Pekine buvo atšaukta du trečdaliai visų skrydžių, taip pat vėl uždarytos visos mokyklos, vyriausybei siekiant užkirsti kelią antrai koronaviruso protrūkio bangai.
 
Pranešta, kad per pastarąją parą Kinijos sostinėje užregistruotas 31 naujas užsikrėtimo atvejis, pareigūnai paragino gyventojus nevykti niekur iš Pekino.
 
Naujasis koronaviruso židinys Pekine yra susijęs su pietiniame Fengtai rajone esančiu Sinfadžio turgumi, ten kasdien parduodama tūkstančiai tonų vaisių, daržovių ir mėsos, šiuo metu jis yra uždarytas.
 
Karantinas paskelbtas jau 30 Pekino rajonų. Šios teritorijos įvardytos kaip vidutinio pavojingumo teritorijos. Prie įėjimo į šias teritorijas žmonėms matuojama temperatūra, jie turi registruotis. 
 
Trečiadienį paskelbus apie 31 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras nuo praėjusio ketvirtadienio užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius siekia 137. Pekino užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro vicedirektorius teigė, kad 95 proc. šių atvejų yra lengvi.
 
„Labai gali būti, kad ateinančiomis dienomis atvejų skaičius tik augs“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:01

Padalytas Kašmyras

Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, antradienio vakarą pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
 
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau kiek vėliau antradienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20.“
 
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino.
 
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
 
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas, ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
 
Incidentas įvyko Galvano slėnyje, Ladake, vėlų pirmadienio vakarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:30

Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vilniuje rengiamas šventinis minėjimas – Tibeto skverui Užupyje sukanka 10 metų.
 
Lygiai prieš 10 metų, 2010 m. birželio 15 d., Vilniuje, Užupyje, atidarytas Tibeto skveras. Šiai šventei pasirinkta labai simbolinė data – Lietuvos okupacijos ir genocido diena, būtent tokiu būdu išreikštas solidarumas su lygiai tą patį iki šiol išgyvenančia Tibeto tauta.
 
Šio skvero iniciatoriais tapo Tibeto rėmimo grupė, idėją palaikė tiek Užupio bendruomenė, tiek įvairios pilietinės, nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Sąjūdis, UNESCO komisija Lietuvoje, tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras.
 
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, idėją patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
 
Dešimtmetį gyvuojantis Tibeto skveras jau yra tapęs Vilniaus kultūros židiniu, kuriame kasmet rengiamos tibetiečių Naujųjų metų sutiktuvės, Gatvės muzikos dienos, Kultūros nakties renginiai bei kitos pilietinės ir meninės akcijos, sakoma Tibeto rėmimo grupės pranešime.
 
Vilniaus miesto savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis.
 
Tibeto skveras, kaip teigiama pranešime, Vilniuje įprasmina ne tik solidarumą su tibetiečiais, bet kartu primena unikalią jų kultūrą bei būtinybę ją išsaugoti ateinančios kartoms.
 
Šventiniame skvero jubiliejaus minėjime dalyvaus Seimo laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės vadovas Andrius Navickas, Seimo narys Mantas Adomėnas, europarlamentarai Petras Auštrevičius bei Aušra Maldeikienė, VšĮ Tibeto namai vadovas bei Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Zalieska.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 09:00

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo Havajuose susitiks su aukšto rango Kinijos diplomatu, Kinijos komunistų partijos politbiuro nariu Yang Jiechi, kur pareigūnai bandys sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
 
„Politico“ šaltinių teigimu, M. Pompeo „tyliai planuoja“ kelionę, kurios darbotvarkė dar nėra galutinai patvirtinta.
 
M. Pompeo ne kartą kritikavo Kiniją dėl koronaviruso pandemijos, politikos Honkongo atžvilgiu ir elgesio su etninėmis ir religinėmis mažumomis.
 
Tuo tarpu laikraščio „South China Morning Post“ šaltiniai patvirtino, kad Kinijai atstovaus Yang Jiechi.
 
Dvišaliai Kinijos ir JAV santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas net pareiškė, kad gali nutraukti santykius su Kinija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.14; 00:30

JAV senatorius Rickas Scottas. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Kinijos kivirčas dėl koronaviruso protrūkio vėl įsiplieskė, skelbia BBC. JAV senatorius Rickas Scottas apkaltino Pekiną bandymais sutrukdyti Vakarams sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso.
 
Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.
 
Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.
 
Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.
 
„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (…) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.
 
Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.
 
Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 00:30

Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 36 parlamentarų grupė siūlo suteikti Lietuvoje prieglobstį Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos.
 
Jie įregistravo tai numatančios rezoliucijos projektą „Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.
 
Šiuo dokumentu jie kviečia Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę palaikyti Honkongo žmonių teises ir laisves bei principingai ginti tarptautinės teisės viršenybę Europos Sąjungos politiniuose formatuose, formuojant vieningą, principingą, pamatinėmis laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstą Europos Sąjungos poziciją Kinijos vykdomų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.
 
Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.

Projekto autoriai ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę gerbti Kinijos tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtintus Kinijos ir Britanijos jungtinėje deklaracijoje, ir atšaukti Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą.
 
Lietuvos Seimui siūloma palaikyti ir solidarizuotis su Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų 2020 m. gegužės 28 d. jungtiniu pareiškimu, inter alia teigiančiu, jog „vienintelis kelias iš įtampų ir neramumų, kuriuos ši teritorija regėjo per pastaruosius metus, veda per pasitikėjimo Honkongo visuomenėje atkūrimą leidžiant Honkongo žmonėms naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios jiems buvo pažadėtos”.
 
Honkongo aktyvistas, dalyvavęs 2014 m. protestuose, paleistas iš kalėjimo. EPA-ELTA nuotr.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Honkongas ilgą laiką buvo gyvybingos laisvos visuomenės pavyzdys Rytų Azijoje ir kad tarptautinė bendruomenė giliai suinteresuota Honkongo stabilumu ir klestėjimu.
 
Seimo nariai yra giliai susirūpinę, kad „dėl Kinijos Liaudies Respublikos Nacionalinio liaudies kongreso sprendimo įvesti Honkongui skirtą nacionalinio saugumo įstatymą, kurio tiesioginis įvedimas iš Pekino, o ne per paties Honkongo institucijas, kaip kad numatyta Honkongo Pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje, suvaržytų Honkongo žmonių laisves, suardytų Honkongo autonomiją, o drauge – ir jo klestėjimo prielaidas“.
 
„Kinijos sprendimas įvesti Honkongui naują nacionalinio saugumo įstatymą tiesiogiai prieštarauja Kinijos tarptautiniams įsipareigojimams pagal teisiškai įpareigojančios, Jungtinių Tautų Organizacijoje registruotos Kinijos ir Britanijos jungtinės deklaracijos (Sino-British Joint Declaration) principus ir griauna joje įtvirtintą „vienos šalies, dviejų sistemų” modelį“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
 
Jame taip pat konstatuojama, kad naujasis nacionalinio saugumo įstatymas sukuria galimybę Honkongo gyventojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Honkonge už politinius nusikaltimus ir prieštarauja Honkongo Pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems įsipareigojimams ginti Honkongo žmonių teises, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto.
 
Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Dainius Kreivys, Gintaras Vaičekauskas, Aušra Papirtienė, Naglis Puteikis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Linas Balsys, Povilas Urbšys, Valerijus Simulikas, Simonas Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 15:00

Honkonge per Tiananmenio aikštės įvykių minėjimą policija panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.

Honkonge ketvirtadienį protestuotojams nepaisius draudimo organizuoti masinius susibūrimus ir susirinkus paminėti kruvinų Tiananmenio aikštės įvykių metines, policija prieš juos panaudojo ašarines dujas, pranešė „Reuters“.
 
Policija su protestuotojais susirėmė Mong Koko rajone, kai demonstrantai mėgino blokuoti kelius metaliniais strypais, – norėdamos juos išvaikyti, policijos pajėgos pasitelkė ašarines dujas.
 
Tai pirmas kartas, kai neramumų kilo per kasmet Honkonge rengiamą žiauriai numalšintų Tiananmenio aikštės protestų minėjimą. Šiemet minėjimas buvo uždraustas, vyriausybė tvirtino tokį sprendimą priėmusi dėl koronaviruso pandemijos.
 
Pagrindinėje demonstracijoje Viktorijos parke dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Jie skandavo tokius šūkius, kaip „Laisvė Honkongui, mūsų laikų revoliucija!“, taip pat „Kovokime už laisvę, palaikykime Honkongą“.
 
„Prisimename tuos, kurie žuvo birželio 4 d., prisimename studentus, kurie buvo nužudyti“, – teigė protesto dalyvė Kitty.
 
1989 metų birželio 4 dieną per Kinijos kariuomenės operaciją Tiananmenio aikštėje prieš taikius demonstrantus žuvo šimtai žmonių. Tikslus jų skaičius iki šiol nežinomas. Tūkstančiai buvo sužeisti ir įkalinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05;08:36

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.

ES penktadienį paskelbė, kad Kinijos nutarimas patvirtinti Honkongo saugumo įstatymą pakenkė Pekino ryšiams su Briuseliu, tačiau sankcijų Kinijai įvedimas, kaip teigia Bendrijos atstovas, neišspręstų Honkongo krizės.
 
„ES reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Kinijos gegužės 28 d. įgyvendintų veiksmų, kurie prieštarauja šalies tarptautiniams įsipareigojimams“, – 27 valstybių vardu sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
 
„Mūsų santykiai su Kinija yra paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Šis sprendimas leidžia dar labiau suabejoti Kinijos pasiryžimu laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – sakė jis po derybų su ES valstybių užsienio reikalų ministrais.
 
Tačiau paklaustas, ar dabar, Pekinui patvirtinus naująjį įstatymą, Briuselis svarsto Kinijai įvesti sankcijas, J. Borrellis teigė: „Nemanau, kad sankcijos yra tinkamas su Kinija susijusių problemų sprendimas.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 04:00

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atsižvelgdamas į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vaizdo stebėjimo kamerų kibernetinio saugumo vertinimo analizę bei Seimo kanceliarijos informaciją, kad „šios kameros yra prijungtos laikantis kibernetinio saugumo rekomendacijų“, Seimo narys Arvydas Anušauskas teigia, jog būtina užtikrinti, kad kameros, įmontuotos Seime, nebūtų paveikios kibernetinėms atakoms.
 
„NKSC pažymėjo, kad kamerų programinės įrangos atnaujinimo nuoroda paskelbta puslapyje, esančiame Kinijoje registruotame serveryje, nukreipianti į Rusijoje registruotą serverį, iš kurio siunčiama į kamerą diegiama atnaujinimo rinkmena. Kreipiausi į Seimo valdybą prašydamas, kad būtų peržiūrėta, ar įgyvendintos NKSC rekomendacijos ir įvertinti galimybę ateityje pakeisti posėdžius iš salių transliuojančią Kinijos įrangą į tokią, kuri neturėtų NSKC įvardintų kibernetinio saugumo spragų, ir ja nebūtų galima pasinaudoti neleistinų duomenų kaupimui, perėmimui ar net užvaldymui“, – tvirtina A. Anušauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 10:00

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Pekinas perspėjo JAV, kad imsis „visų reikiamų priemonių“, kokių tik prireiktų savo interesams apsaugoti. Šie komentarai išsakyti po to, kai aukšto lygio patarėjas Baltuosiuose rūmuose pagrasino atšaukti Honkongui teikiamas prekybos privilegijas, jei Kinija patvirtintų griežtą Honkongo saugumo įstatymą.
 
Kinija autonominį statusą turinčiame mieste žada priimti įstatymą, kuris draustų išdavystę, ardomąją veiklą bei kurstymą maištauti, atsakydama į jau ilgus mėnesius trunkančius protestus, teigė Kinijos valdžia.
 
Sekmadienį JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas perspėjo, kad naujasis įstatymas Honkongui gali kainuoti statusą, teikiantį prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika privilegijų.
 
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad JAV „neturi jokios teisės kritikuoti ir kištis.“
 
„Kaip, kada ir kokius įstatymus Honkongo specialusis administracinis regionas priima, yra tik Kinijos klausimas“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
 
„Jei JAV ketina pažeisti Kinijos interesus, Kinija imsis visų reikalingų priemonių, kad tam pasipriešintų“, – sakė jis.
Atstovas tvirtino, kad Pekinas jau yra pareiškęs „griežtus nusiskundimus JAV.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 08:00

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pasmerkė Pekiną dėl siūlymo priimti naują Honkongo saugumo įstatymą po ilgus mėnesius trukusių protestų pusiau autonomiškoje Kinijos teritorijoje.
 
„Sprendimas apeiti gerai veikiantį Honkongo įstatymų leidybos procesą ir nepaisyti Honkongo žmonių valios būtų mirties nuosprendis Pekino Honkongui pažadėtai aukšto lygio autonomijai“, – pranešime teigė M. Pompeo.
 
M. Pompeo pabrėžė, kad šis Kinijos žingsnis gali lemti tai, kad JAV, remdamasi naujais įstatymais, atsisakys Honkongą laikyti autonominiu regionu.
 
Jei taip nutiks, Honkongas praras privilegijuotos prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika statusą.
 
„JAV primygtinai ragina Pekiną persvarstyti pragaištingą sprendimą, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir paisyti Honkongo autonomijos, jo demokratinių institucijų ir piliečių laisvių. Tai išsaugotų Honkongo specialųjį statusą pagal JAV teisės principus“, – teigė M. Pompeo.
 
„Bet koks sprendimas, kuris kėsinasi į Honkongo autonomiją ir laisves, įtvirtintas Kinijos ir Britanijos bendroje deklaracijoje ir Pagrindiniame įstatyme, neišvengiamai paveiktų mūsų vertinimą „Viena šalis, dvi sistemos“ politikos ir šios teritorijos statuso atžvilgiu“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.23; 03:00

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen

Taivano vyriausybė sukritikavo Pekino ketinimus priimti naują nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, tvirtindama, kad toks įstatymas kelia grėsmę laisvei.
 
„Griežta kontrolė ir slopinimas nesulauks žmonių pripažinimo“, – teigė kabineto atstovas Ting Yi-mingas.
 
Taivano Žemyninių reikalų taryba pareiškė, kad Kinijos komunistų partija klaidingai sieja sumaištį Honkonge su išorinėmis jėgomis, ir paragino Pekiną labiau pagalvoti, kad nesukeltų Honkonge dar didesnės sumaišties.
 
Taivano valdančioji Demokratinės pažangos partija (DPP) teigė, kad Kinijos veiksmai pakerta laisvę ir kenkia teisinės valstybės principams Honkonge.
 
Honkongas yra valdomas pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą. Jis perduotas Kinijai 1997 metais. Kinija taip pat laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą yra pareiškusi, kad Taivanas galiausiai bus suvienytas su žemynine Kinijos dalimi. Tačiau Taivanas reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 09:00

Taivano prezidentė: Kinija privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu. EPA-ELTA nuotr.

Pekinas privalo rasti būdą taikiai sugyventi su demokratiniu Taivanu, kuris niekada nesutiks būti valdomas Kinijos, trečiadienį inauguracinėje kalboje sakė Taivano prezidentė Tsai Ing-wen ir tuo pačiu pasidžiaugė sėkminga Taivano kova su koronavirusu.
 
Tsai Ing-wen trečiadienį buvo inauguruota antrajai kadencijai, kuriai ji buvo perrinkta per sausį vyskusius rinkimus.
 
„Nuo sausio iki dabar Taivanas nustebino tarptautinę bendruomenę dukart. Pirmasis kartas buvo mūsų demokratiniai rinkimai, o antrasis – mūsų sėkmė kovojant su Covid-19“, – kalbėjo prezidentė.
 
Prezidentė žadėjo per ateinančius ketverius metus aktyviai plėtoti Taivano pramonę, užtikrinti nacionalinį saugumą ir stiprinti demokratiją Taivane bei pakartojo, kad Taivanas negali sutikti tapti Kinijos dalimi pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Tačiau Tsai Ing-wen paragino Kiniją pradėti diskusijas, kad abi šalys galėtų taikiai gyventi greta.
 
Pekinas pasinaudojo „viena šalis, dvi sistemos“ modeliu, kad susigrąžintų Honkongo ir Makao kontrolę, tačiau Tsai Ing-wen reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą, kuris, anot Kinijos, galėtų būti pritaikytas suvienijant Taivaną su Kinija.
 
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, nors Kinija ir Taivanas valdomi atskirai nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 m.
 
Santykiai tarp Pekino ir Taipėjaus blogėja nuo to laiko, kai į valdžią Taivane atėjo prezidentė Tsai Ing-wen. Politikė ir jos partija atsisako pripažinti idėją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos dalis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 09:56

Kinijoje testuojami žmonės dėl koronaviruso. EPA – ELTA nuotr.

Milijoninis Kinijos Uhano miestas ketvirtadienį pradėjo visų 11 mln. gyventojų testavimą dėl koronaviruso. Prie laikinų testavimo punktų nusidriekė ilgos eilės. Automobilių stovėjimo aikštelėse, parkuose ir gyvenamuosiuose rajonuose buvo pastatytos palapinės, kur apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos sistemos darbuotojau ėmė tepinėlius.
 
Sekmadienį ir pirmadienį Uhane pirmą kartą per mėnesį buvo registruoti šeši nauji koronaviruso atvejai. Tada žinybos nurodė patikrinti visus 11 mln. miesto gyventojų.
 
Uhane 2019 metų pabaigoje pirmą kartą koronavirusas nustatytas žmogui. Kad viruso plitimas būtų suvaldytas, Uhanas buvo izoliuotas, čia paskelbtas draudimas gyventojams palikti namus. Ši priemonė visiškai atšaukta tik balandžio pradžioje.
 
Uhane fiksuota daugiau kaip 3 800 koronaviruso atvejų – daugiausiai Kinijoje. Kinijos žinybos teigia, kad pandemija šalyje suvaldyta. Kartu imtasis priemonių pasirengti antrajai infekcijos bangai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:00

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Taivanas – tik nedidelė kalnuota sala Azijos monstro Kinijos Liaudies Respublikos pašonėje. Jos plotas – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, bet užtat gyventojų daugiau kaip 8 kartus daugiau. Bet Taipėjaus skleidžiamas garsas girdimas visame pasaulyje. Lietuva, deja, tam garsui kurčia.

„Tikroji“ ir „netikroji“ Kinija

Kažkada, XX a. pradžioje, Gomindanas – Kinijos nacionalistinės pakraipos partija – kontroliavo visą žemyninę Kinijos dalį ir Mongoliją. Kai jos lyderis Čang Kaišekas 1928 m. užėmė Pekiną, Kinijos Respublika sulaukė tarptautinio pripažinimo. Bet Antrojo pasaulinio karo metu su japonais kariavęs Gomindanas prarado JAV paramą ir 1949 m. komunistų buvo išstumtas į Taivano salą, kurią jam atidavė iš kapituliavusių japonų atėmę amerikiečiai.

Vyresnieji yra girdėję apie „čankaišistus“, kuriuos taip smerkiančiai vadino Kinijos komunistų bičiulė Sovietų Sąjunga. Taivanas pasiskelbė Kinijos Respublika – kad skirtųsi nuo KLR pavadinimo. Gomindanas valdžią išlaikė apie 45 metus su aštuonerių metų pertrauka, tačiau nuo 2016 m. yra opozicijoje. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Mao Dzeduno paskelbta „kultūrinė revoliucija“ pagadino santykius su SSRS, bet, kai kinų marksistas 1976 m. mirė, Maskva juos vėl atnaujino, o Taivanas dėl siaučiančio Šaltojo karo liko svarbiu Amerikos farvateriu Azijoje.

Taivanas. Sostinė – Taipėjus

 

KLR ir KR varžybos dėl tarptautinio pripažinimo tęsiasi štai jau apie 70 metų. Pokariu Taivanas buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO. Tuomet Taipėjus apskritai neteko narystės Jungtinėse Tautose. Dar daugiau: vis mažėja valstybių, palaikančių su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau šalių užmezga ryšius su ekonomiškai ir politiškai stiprėjančia Kinijos Liaudies Respublika. Kita vertus, tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausybės laikosi „Vienos Kinijos politikos“, tad kitoms pasaulio valstybėms nelengva pasirinkti, kurią pusę pripažinti kaip „tikrąją“ Kiniją.

Taivanas dalyvauja daugelyje tarptautinių forumų ir organizacijų su KLR siūlomu „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu. Pavyzdžiui, taip nuo 1984 m. jis varžosi olimpinėse žaidynėse ir yra Pasaulio sveikatos organizacijos stebėtojas, bet ne narys. Taivanas įvairiais pavadinimais yra Pasaulio prekybos organizacijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo ir Azijos plėtros banko narys.

Taipėjus nepaisė PSO…

Ypač įdomi Taivano pretenzijos į narystę PSO istorija. Kinija pagal „Vienos Kinijos politiką“ tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijoje, tad Pekinas draudžia šiai šaliai dalyvauti daugelyje tarptautinių pasaulio organizacijų. PSO teigimu, Taivanas vis tiek gauna visą informaciją, pavyzdžiui, apie koronaviruso pandemijos plėtrą Kinijoje. Todėl Taipėjus ėmėsi savarankiško krizės valdymo, neatsižvelgdamas į PSO rekomendacijas. Ir ką?

Prisimindamas 2003 metus, kuomet Aziją siaubė SARS viruso protrūkis (tada daugiau nei 150 tūkst. infekuotų salos gyventojų privalėjo laikytis karantino sąlygų, bet virusas vis vien pareikalavo 181 žmogaus gyvybės), Taivanas, nepaisydamas PSO pamokymų, vienas pirmųjų ėmėsi ryžtingai kovoti su COVID-19.

Gruodžio 31-ąją Kinija Pasaulinei sveikatos organizacijai oficialiai buvo priversta pripažinti, kad KLR Uhano regione siaučia paslaptinga infekcija. Į tai žaibiškai reagavo Taivanas, kuris iškart pareikalavo tirti visus į šalį iš Uhano atvykstančius keleivius. Sauso 21-ąją jis paskelbė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, tačiau šalyje jau buvo identifikuoti tūkstančiai potencialių viruso nešiotojų, kuriems atlikti testai. Vyriausybė priėmė 124 veiksmų planą visuomenės sveikatos apsaugai. Kaukės, dezinfekavimo skysčiai ir kitos prevencinės priemonės greitai tapo Taivano gyventojų kasdienybe. Jis ėmėsi ir ypač griežtų baudų tiems, kas pažeidinėjo namų karantino sąlygas. Valdžia suprato, kad netrukus paklausiausia pasaulio preke taps medicininės kaukės, tad uždraudė jų eksportą, o šalyje jas pardavinėjo vos už 10 euro centų.

Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

Sausio pabaigoje Taivanas jau turėjo sukaupęs daugiau nei 40 milijonų medicininių kaukių rezervą, 2 milijonus specialių respiratorių ir per daugiau nei tūkstantį paruoštų palatų. Priminsime, kad tai buvo dar prieš pandemijos piką.

Kai ji persimetė į Europą, balandžio antroje pusėje Taivanas pajėgė teikti humanitarinę pagalbą žemyno valstybėms. 100 tūkst. kaukių siuntą gavo ir Lietuva. Pirmosios nukeliavo į Ispaniją ir Italiją. Reikia pripažinti, kad ir „didžioji“ Kinija nebuvo šykšti: ji taip pat siuntinėjo apsaugos priemonių siuntas, net į JAV, su kuria Pekinas tęsia sunkų dialogą.

Be PSO pagalbos Taipėjus griežtais ir labai ankstyvais veiksmais sukūrė precedento neturinčią pasipriešinimo virusui situaciją: balandžio 22 d. duomenimis 23 mln. gyventojų šalyje buvo užfiksuoti 426 atvejai, 6 mirtys, o štai po trijų savaičių, gegužės 12-ąją, kai rašau šias eilutes, infekcijos atvejų padaugėjo tik iki 440, mirčių buvo 7. Tarp beveik 200 pasaulio valstybių Taivanas pagal šiuos rodiklius yra šio sąrašo pabaigoje (jį lenkia tik tokios mažai girdėtos egzotinės šalys kaip Surinamas, Mauritanija, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Sachara, Angilija…).

Lietuva bijo Kinijos?

Lietuva – viena iš tų Vakarų pasaulio valstybių, kuri vykdo pragmatišką, subalansuotą, kompromisinę užsienio politiką. Šis apibūdinimas skamba kaip iš kokios užsienio reikalų ministerijos deklaracijos ar Prezidento šventinės kalbos. O iš tiesų koordinacijos ir balanso joje nedaug. Kad ir Kinijos bei jos protektorijų atžvilgiu. Lietuvos užsienio politikai labiau tinka principas „neerzinti tigro, užjausti kiškelį“…

Turėdama galvoje naująjį Taivano stebuklą, sukurtą kovoje su koronavirusu, nemažas būrys politikų ir visuomenininkų paskelbė peticiją ir atsišaukimą į valdžios institucijas, ragindamas pripažinti Taivano nepriklausomybę, plėsti ryšius su šia šalimi ir galų gale – paremti jo narystę PSO. Iš 204 peticiją balandžio 22 d. pasirašiusių asmenų 50 yra Seimo nariai, šeši Europos Parlamento nariai, septyni Nacionalinės premijos laureatai, 27 profesoriai, 47 mokslo daktarai.

Kreipimesi pažymima, kad „Taivanas de facto yra nepriklausoma valstybė, su kuria Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės palaiko produktyvius ryšius daugelyje sričių. Vengimas suteikti diplomatinį pripažinimą Taivanui tik todėl, kad tokią sąlygą kelia komunistinis Kinijos režimas, reiškia, kad santykiuose su Kinija visa Europos Sąjunga pasiduoda politinei bei ekonominei prievartai, iš esmės susitaikydama su nelygiaverčio partnerio pozicija ir kenkdama savo narių bei viso laisvojo pasaulio interesams.“

Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas šį kreipimąsi dar papildo. „Maža plėtoti ryšius su Taivanu nekeliant principinio jo Nepriklausomybės klausimo. Jo neišsprendus jokio esminio Taivano padėties pagerėjimo negalima laukti, ypač turint omenyje nepalankų tarptautinį kontekstą. Taivano palaikymas neišvengiamai eskaluos Lietuvos ir Kinijos konfliktą, tad šiuo keliu negalima eiti demonstruojant tik parodomąjį solidarumą, kuris Taivanui niekuo nepadės. Lietuva gali iš tiesų padėti Taivanui vieninteliu būdu – parodydama moralinės ir politinės drąsos pavyzdį, kokį Lietuvos atžvilgiu kadaise parodė Islandija, ir vienašališkai pripažinti Taivano nepriklausomybę, paragindama kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – gegužės 4 d. teigė NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.

Belieka pridurti, kad Taivaną iš Vakarų valstybių yra pripažinęs tik Vatikanas.

Lietuvos Prezidentas į kreipimąsi atsiliepė gana abuojai. Per savo patarėją jis išplatino pareiškimą, kuriame be komplimentų Taivanui, ypač sėkmingai susidorojusiam su koronavirusu, ir pasiryžimo bendradarbiauti šioje kovoje įtvirtinama: „Formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra“. Belieka priminti, kad G. Nausėda prezidento rinkimų debatų metu pabrėžė būtinybę plėsti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Taivanu. Kur dingo tie pažadai?

Ar tai ir yra pragmatinė Lietuvos užsienio politika – neerzinti tigro ir paglostyti silpnesnį? Paradoksalu, betgi oficialiai Azijos tigrais laikomos šios sparčiai besivystančios Pietryčių Azijos valstybės – Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas ir Taivanas…

2020.05.13; 06:00