Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas dėl pasaulį teriojančios pandemijos pareikalavo stabdyti visus karinius veiksmus visuose žemynuose. Toks JT generalinio sekretoriaus reikalavimas – suprantamas, logiškas. Civilizacijai bent jau šiandien turėtų rūpėti ne okupacijos, ne intervencijos, ne galimybė išsilaikyti užgrobtose teritorijose, bet būtent mirtį nešančio viruso sutramdymas.

Popiežiaus Pranciškaus raginimas

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus iškart parėmė Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą „nedelsiant pasaulyje skelbti visuotines paliaubas“, kad pasaulis galėtų sutelkti dėmesį į kovą su naujojo koronaviruso pandemija.

„Ši liga nepaiso valstybių sienų“, – teigė popiežius ir paprašė „visų konfliktuojančių tautų atsiliepti į JT generalinio sekretoriaus raginimą, nutraukiant visus priešiškus veiksmus, skatinant humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą, būti atvirais diplomatijai ir atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamus“ (ELTA).

NATO atšaukia karines pratybas

Kaip į šiandieninius iššūkius reaguoja NATO? Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atšaukia daug svarbių karinių pratybų. Pavyzdžiui, nukeliamos didžiulės karinės pratybos „Defender – Europa 20“, kuriose dalyvauti turėjo apie 40 tūkst. karių, daugiausia – amerikiečių. Jie būtų treniravęsi išsilaipinti Europoje ir čia surengti gelbėjimo operacijas.

Karinių pratybų atsisako ir Norvegija su devyniomis sąjungininkėmis, įskaitant britus ir amerikiečius. „Cold Response 2020“ užsiėmimų, kurių metu būtų mokomasi apginti Europą, – šiemet nebus. Bent jau jos atidėtos, kol nurims pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija.

NATO būstinė Briuselyje

Nebebus ir daugelio kitų svarbių pratybų: „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“, „Swift Response“.

Daugelis iš jų ypač aktualios Baltijos kraštams. Mat jų metu kariai būtų mokęsi apginti rytinį Europos flangą nuo galimo puolimo iš Rytų. Tokio pobūdžio pratybų nebūta ketvirtį amžiaus. Ir vis dėlto Briuselis šias pratybas atideda. Šią informaciją teikia „Foreign Policy“.

Siekia ekonominių sankcijų panaikinimo

Taip pat nuskambėjo raginimai atšaukti visoms šalims taikomas visas finansines sankcijas. Šis klausimas ypač skausmingas Rusijai, Kinijai, Sirijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Šios šalys nusiuntė net specialų laišką – prašymą JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. Tai, kad Maskva, Pekinas ir Phenjanas trokšta visų ekonominių draudimų atšaukimo, patvirtino naujienų agentūra „Interfax“.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Dilema dėl ekonominių suvaržymų paaikinimo – sudėtingesnė nei svarstymai, ar reikalingos visuotinės paliaubos. Mat tas pats „Foreign Policy“ pastebi, jog Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja planuoja bei rengia įvairaus pobūdžio kibernetines atakas prieš svarbias Vakarų insitucijas net dabar, siautėjant COVID-19. Be to, dar visiškai nežinia, ar Rusija nūnai nesuaktyvins karinių veikslų Donbaso ir Luhansko regionuose.

Užtat žinoma, kad tiek Rusija, tiek Kinija šiuo metu labai aktyvios platinant dezinformaciją. Pavyzdžiui, rusiškasis „Sputnik“ kovo 15-ąją įrodinėjo, esą dėl COVID-19 atsiradimo ir išplitimo kalta Latvija. O kita rusiška informacinė priemonė geopolitica.ru bandė įtikinti savo skaitytojus, jog koronavirusą sukūrė ir specialiai išplatino amerikiečiai. Šiai versijai noriai antrina Kinijos diplomatai.

Humanitarinė pagalba tėra Trojos arklys

O į Vakarus siunčiamos rusiškos medicininės pagalbos siuntos – akivaizdžiai nenuoširdžios. Vieną tokį atvejį aprašė leidiniai „Bild“ ir „La Stampa“. Straipsnio autoriai pasakoja, kaip Rusijos kariškiai italams atsiuntė medicininės pagalbos siuntų, kuriose – vos 20 procentų to, kas galėtų padėt grumiantis su koronavirusu. Sakykim, atsiuntė priemonių, saugančių nuo masinio naikinimo ginklų. Italams joms nė kiek nepadės apsisaugoti nuo siautėjančio koronaviruso. Italų žvalgybos specialistai mano, kad tų daiktų, kurie gyvybiškai reikalingi italams, Rusija negalėjo atsiųsti, mat jai pačiai jų labai trūksta.

Tad kodėl Rusija siuntė savo kariškius su „humanitarinės pagalbos“ kroviniais? Italijos žvalgyba mano, kad tai – tiesiog „geopolitinis ir diplomatinis aktas“, kurio svarbiausias tikslas – Italijoje pamojuoti Rusijos vėliava. Be kita ko, Italijos kariniai ekspertai buvo priversti rusų lėktuvus, krovinius ir karinių sunkvežimių koloną atidžiai stebėti specialiomis priemonėmis, ar tik kur nors nebuvo įtaisyta šnipinėjimo aparatūra.

Švedijos ir Lietuvos žvalgybų išvados

Kad Rusija ir Kinija šiandien elgiasi ne taip, kaip derėtų, pastebi ir Švedijos saugumo tarnyba SAPO. Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai – tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria minėta Švedijos saugumo tarnyba.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas. Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, bet didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija. Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.

Panašios nuomonės buvo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda po kovo 25-ąją surengto susitikimo su Lietuvos slaptosios tarnybos VSD vadovu Dariumi Jauniškiu.

„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kinijos nenuoširdumas

Daug įtarimų – ir dėl Kinijos. Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti.

„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.

Šiaurės Korėjos agresyvumas

Taigi yra šalių, kurios atsižvelgė ir į JT generalinio sekretoriaus, ir į Popiežiaus Pranciškaus raginimus. Bet yra valstybių, kurios akivaizdžiai spjauna į prašymus „laikytis rimties“. Viena iš agresyvumą demonstruojančių šalių – Šiaurės Korėja.

Šiaurės Korėja paleido į jūrą dvi raketas. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Korėja, kaip manoma, sekmadienį į Japonijos jūrą paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.

 Manoma, kad raketos paleistos iš Vonsano miesto, esančio Šiaurės Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos nuskriejo apie 230 km. net 30 km aukštyje. Tuo metu Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“ skelbė, kad prieš nukrisdamos į jūrą raketos nuskriejo maždaug 250 km.

Ne tik Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos institucijos pasmerkė Pchenjano elgesį visuotinio koronaviruso protrūkio metu: „Tokioje situacijoje, kai visas pasaulis patiria sunkumus dėl Covid-19, toks karinis Šiaurės Korėjos veiksmas yra visiškai netinkamas ir raginame nedelsiant sustoti“.

Ginklais žvangina ir Armėnija

Gazacho emblema. Slaptai.lt nuotr.

Panašiai kaip Šiaurės Korėja ginklais žvangina ir Armėnija. Kovo 27 – kovo 29 dienomis jos ginkluotosios pajėgos kasdien maždaug po 20 – 23 kartus apšaudydavo Azerbaidžano karinius objektus. Atakos prieš fronto liniją saugančius azerbaidžaniečių karius ypač intensyvios buvo Gazacho, Tertero, Agdamo ir Geranbojaus rajonuose. 

Šaudoma buvo iš stambiųjų kulkosvaidžių ir stambaus kalibro patrankų.

Apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pranešimų nėra. 

Oficialusis Baku patvirtino, kad paskutiniosiomis kovo dienomis Armėnijos kariškiai jų pozicijas atakuodavo kasdien po keliolika kartų. Kokie tikrieji šių išpuolių motyvai – nežinomi. Tačiau manoma, kad Armėnija tokiomis priemonėmis bado palaikyti įtampą visą kaltę dėl šaudymų suversdama Azerbaidžanui, girdi, pirmieji sviedinius paleido azerbaidžaniečiai, o armėnų kariai buvo priversti gintis.

Žodžiu, pasaulyje – nieko naujo. Ne visos valstybės visuotinio pavojaus metu elgiasi padoriai.

2020.03.30; 07:43

Gediminas Navaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr.

XXI amžius informacinių technologijų, žinių amžius. Tiek pat teisinga pasakyti – melo ir gandų amžius. Gandai tapo paveikia priemone, kurią naudoja geltonoji, bulvarinė ir panašia įvardinama žiniasklaida. Melo ir prasimanymų pilna internete.

Tyrinėti gandai irgi ne kartą. Psichologas Gordon Willard Allport pasiūlė gandų įvertinimo formulę, pagal kurią gandas gali būti aprašytas kaip įvykio reikšmingumas padaugintas iš jo dviprasmiškumo ir neaiškumo. Akivaizdu, kad koronavirusas, karantinas mums visiems svarbus įvykis. Taip pat akivaizdu, kad ir jį tiriantys mokslininkai dar daug ko apie šį virusą nežino.

Gandų ir pasakojimams pagrindas bendras. Tai dėmesys visuomenės nestabilumui ar nepatenkintiems poreikiams. Antai, žmogus – voras, Robinas Hudas, Tadas Blinda kovoja už socialinį teisingumą, baudžia tuos, kurių neįstengia nubausti valstybinės institucijos. Gandai ir pasakojimai patvirtina žinojimo bei galios pakeisti padėtį stoką. Jie apibendrina atskirą atvejį, turintį klausytojams platesnę prasmę, atitinkantį jų vaizdinius apie pasaulį. Todėl vieniems žmonėms tas pat gandas yra nieko nereiškianti nesąmonė, o kitiems jų įsitikinimų patvirtinimas. Gando esmė – demaskuoti blogį ir apsimetėlius, slepiančius tiesą.

Gandas yra efektyvi informacijos skleidimo priemonė, kuri remiasi žmonių baimėmis ir norais. Taigi, yra visos prielaidos gandams apie koranavirusą sklisti. O juos skleidžiantys gana retai nori mums gero.

Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) paskelbė pranešimą apie dezinformaciją, kuri skleidžiama apie koronavirusą. Svarbiausia šio pranešimo žinia – gausėja melagingų žinių, Ją kryptingai skleidžia Kremliui pavaldi ar artima žiniasklaida. Nemažai melagingų žinių paskelbia socialinių tinklų dalyviai

EEAS pateikė daug dezinformacijos pavyzdžių. Iš jų labiausiai paplitę:

Koronavirusas yra biologinis ginklas, kurį naudoja Kinija ar JAV.

Koronavirusas neatsirado Uhane. Ji sukūrė JAV kariškiai.

Centralizuota valstybė, tokia kaip Kinija, geba įveikti koronavirusą, o demokratinės valstybės – ne.

Europa turėtų būti dėkinga Kinijai už koronaviruso plitimo sustabdymą. ES turi atsiprašyti Kinijos dėl dokumentų, kuriuose Kinija įvardinta kaip grėsmė.

Kremlius

Pandemiją sukėlė migrantai, kurie koronavirusą platina Europoje.

Koronavirusas yra susijęs su 5G internetu. Uhanas yra 5G bandymo vieta.

ES nėra pasirengusi skubiai teikti paramą savo valstybėms narėms – vietoj to jos turi pasitikėti išorės parama (pvz., iš Kinijos).

Šengeno sutartis nebeegzistuoja. Europiečiai yra karantine, tačiau migrantai gali laisvai judėti po Europą.

Koronavirusas yra apgaulė, jo nėra.koronavirusas

Koronavirusui išgydyti yra natūralių priemonių.

Naudodamasi koronaviruso sukeltomis problemomis, rusiška propaganda tęsia jai įprastų idėjų, kuriomis siekiama susiskaldyti visuomenę, pasėti nepasitikėjimą, kelti sumaištį platinimą. Pastebimi rusiškos dezinformacijos skirtumai, jei žinios platinamos vidaus ar tarptautinėse auditorijose.

Rusijos auditorijai skirtuose pranešimuose koronavirusas apibūdinamas kaip užsienio agresijos būdas, teigiama, kad jis sukurtas slaptose JAV ar Vakarų šalių laboratorijose, pabrėžiama, kadkoronaviruso iššūkiui Europa nepasirengusi, o Rusija sėkmingai su juo kovoja.

Pranešimuose, skirtuose tarptautinei auditorijai (skelbiamuose anglų, vokiečių, italų ar lietuvių kalbomis), daugiausia dėmesio skiriama sąmokslo teorijoms, susijusioms su „pasauliniu elitu“, biologinio ginklo bandymu. Jomis siekiama sukelti nepasitikėjimą nacionalinėmis ir ES institucijomis, sveikatos apsaugos sistemomis ir mokslo ekspertais. Pavyzdžiui, Rusijos okupuotame Kryme įkurtas tinklalapis „Naujienų frontas“ paskelbė straipsnį „Lietuviai pradėjo užsikrėtusių koronavisuru tautiečių „medžioklę“. Užtenka perskaityti vien pavadinimą – komentuoti nereikia. Tinklalapis „Sputnik“ paskelbė medžiagą, kurioje išsakyta prielaida, kad koronavirusas sukurtas Latvijoje, nes šioje šalyje daug talentingų mokslininkų ir farmacininkų, o pandemija naudinga valdžiai. Gal kam ir patiks „pagyrimas“ talentingiems latviams?

Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.

Gandams nebūdingas logiškumas ir nuoseklumas. Jis nebūdingas ir dezinformacijai, kuria siekiama įbauginti ir sujaukti mąstymą. Todėl ta pati dezinformacijos priemonė vieną dieną gali skelbti žinią, kad pandemija tėra prasimanymas, o kitą – pranašauti pasaulio pabaigą. Tačiau išlieka pagrindinis teiginys – Vakarai blogis, Putino režimas geris.

Šiuolaikinio rusiško imperializmo ideologas A. Duginas rašo, kad pandemija „išvalys pasaulį“. O kaip atrodys „švarus pasauli“? Jame neliks demokratijos, bus įvesta griežta karinė diktatūra. Taigi, dar kartą bandoma įteigti, kad Putino Rusija – gerovės ir laisvės šalis. Deja, vis atsiranda besmegenių, kurie tuo patiki.

Jei bent dalis žmonių patikės dezinformacija – ją skleidžiančių tikslas bus pasiektas. Todėl turime likti budrūs, turime mąstyti ir nepasikliauti gandais, turime rinktis patikimus informacijos šaltinius, nes nekenčiantys Lietuvos dirba savo juodą darbą.

Interviu autorius – Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis

2020.03.28; 10:25

Vienybė. Slaptai.lt nuotr.

Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai. Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.
 
Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.
 
M. Laurinavičius: Kinijos humanitarinė pagalba Lietuvai – Trojos arklys
 
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak M. Laurinavičius, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.
 
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
 
Ekspertas pabrėžia, kad Kinija domisi Lietuva dėl Klaipėdos uosto bei 5G ryšio plėtros.
 
„Lietuvoje Kinijos interesai yra labai akivaizdūs. Galbūt jų yra ir daugiau. Mes esame ES ir NATO nariai – vien dėl to mes Kinijai esame įdomūs. Yra du akivaizdūs interesai, tai yra Klaipėdos uostas ir „Huawei“ 5G ryšio plėtra. Tai abu šie Kinijos interesai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendrovė „Huawei“, teikianti technologijas 5G ryšiui, turi galimybę per duomenis šnipinėti (…) Amerikiečiai atviru tekstu pasakė, kad jeigu Lietuvoje bus „Huawei“ pagrindu plėtojamas 5 G ryšys, JAV karių mes čia neturėsime niekados. Tai nėra prekybinis šantažas, amerikiečiai paprasčiausiai tai laiko grėsme savo karių saugumui. Jeigu nenorime JAV karių Lietuvoje, tai galime plėtoti 5G ryšį „Huawei“ technologiniu pagrindu“, – sakė M. Laurinavičius.
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
M. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių gavo humanitarinę pagalbą iš Kinijos.
 
„Bendrai kalbant, šie du Kinijos interesai (Klaipėdos uostas ir 5G – ELTA) visiškai prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu, mano vertinimu, tai ir yra priežastis, kodėl mes humanitarinės pagalbos iš Kinijos apskritai sulaukėme. Pasižiūrėkime, ar kažką panašaus yra gavusi Latvija ir Estija? Tokio dalyko neradau. Iš Baltijos valstybių vienintelė Lietuva gavo humanitarinę pagalbą, nors Estijoje ligos rodikliai yra gerokai didesni nei Lietuvos“, – teigė jis.
 
L. Kojala: koronavirusas gali būti lūžio taškas varžybose tarp JAV ir Kinijos įtakos pasaulyje
 
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad koronaviruso krizės kontekste galima matyti didėjantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje.
 
„Platesniame kontekste mes matome stipriai augantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje. Yra teigiančių bei svarstančių, kad šitas koronaviruso įvykis yra lūžio taškas, kai JAV lyderystė tarsi baigiasi ir Kinijos tarsi prasideda. Aš pats taip nedramatizuočiau, bet vėlgi tai tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu, garantijomis iš Vakarų, ir tai galėtų turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos vykdomai politikai“, – Eltai teigė L. Kojala.
 
Ekspertas taip pat pritaria ir M. Laurinavičiaus minčiai, kad Kinijos humanitarinė pagalba turi ir kitų siekių.
 
„Yra dvi pusės. Viena vertus, be abejo, tai yra pagalba ir jos labai reikia. Nesvarbu, kas ją teikia, bet problema globali ir turime padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms. Galiausiai, jei jos neišsivaduos iš problemų, pasekmes jaus visi. Kita vertus, natūralu, kad tai yra ir Kinijos politika ir ji bando užimti JAV vietą, parodyti savo pozityviąją pusę. Turbūt ji nori užsitikrinti ateityje didesnį praėjimą tokiems projektams kaip 5G, kurie šiuo metu visiškai dingę iš akiračio, bet netrukus sugrįš į politinę darbotvarkęi“, – sakė jis.
 
ES solidarumas kybo ant plauko
 
RESC direktorius L. Kojala atkreipia dėmesį, kad kol kas ES vieningo solidarumo dėl krizės nematyti. Pasak jo, tuo, kad valstybės problemas spręsti imasi vienos, gali pasinaudoti tiek Kinija, tiek Rusija.
 
„Problema yra globali ir nė viena valstybė negali nuo jos pabėgti. Nėra taip, kad virusas paisytų sienų ar kažkokių aljansų. Be abejo, reikia matyti tam tikras tendencijas, kurios gali būti negatyvios. Viena jų nekvestionuojamas europietiškas solidarumas. ES valstybės, kurios kartu yra ir NATO narės, tarsi yra pirmiausia suinteresuotos ginti savo prioritetus, o ne prisidėti prie bendrijos problemų sprendimo, net prie labiausiai pažeistų šalių sprendimo. Natūralu, kad tai naudinga tendencija toms valstybėms, kurios nebuvo patenkintos apskritai Vakarų susivienijimu“ , – teigė jis.
 
L. Kojala primena neseniai vykusios apklausos rezultatus Italijoje, kurie parodė, kad daugelis žmonių nusivylę ES pastangomis kovoje su koronavirusu.
Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„ES daro tai, ką gali kovoje su koronavirusu, deja, jos ribota institucinė galia šioje srityje. Apsaugos sistemos yra nacionalinis valstybių reikalas ir ES turi mažiau įrankių tam spręsti. Bet akivaizdu, kad Italija daugiau nei 88 proc. apklaustųjų sakė maną, kad ES jiems nepadeda. Taip pat padaugėjo teigiančiųjų, kad ES yra nenaudinga. Tad akivaizdu, kad pažeista šalis mato solidarumo stoką. Jei tai būtų ir kitose šalyse, natūralu, kad euroskepticizmas galėtų sustiprėti. Bet vėlgi ES kažką gi ir daro, pavyzdžiui, juk Italija sulaukė medicinos pagalbos ir iš Prancūzijos, ir iš Vokietijos“, – sakė jis.
 
Po krizės ES gali tapti dar stipresnė
 
M. Laurinavičius primena, kad iki šiol iš visų buvusių pasaulinių krizių ES išbrisdavo tik stipresnė ir solidaresnė. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje ES valstybės vėl solidarizuosis.
 
„Dabar trinčių gali įvykti ir jos vyko tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokio pobūdžio trinčių tikrai gali būti ir tarp kitų valstybių, ir jos pakankamai lengvai prognozuojamos. Taip pat Italijos nepasitenkinimas, kad ES nesuskubo laiku padėti. Nors tai, noriu pabrėžti, dezinformacija, kad ES nepadeda Italijai. ES padeda Italijai. Amerikiečiai jau padeda Italijai. Vien tai, kad laiku ES nesugebėjo padėti ir sukelia kažkokią italų reakciją. (…) Mes tokios pasaulinės krizės dar nesame matę. Bet yra tokia taisyklė, kad iš kiekvienos krizės ES išeina tik sustiprėjusi. O tai, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad tokių krizių atveju, vienos valstybės susitvarkyti nelabai gali. Kaip tik, netgi tos valstybės, kurios manė, kad vis dėlto gali susitvarkyti vienos, jos vis tiek galiausiai pamatys, kad tarptautinis ir sąjunginis ryšys būtinas norint įveikti krizę“, – teigė M. Laurinavičius.
 
Rusija naudojasi kiekviena krize
 
M. Laurinavičius pažymi, kad koronaviruso krizė naudinga Rusijos tikslams dar labiau skaldyti Vakarų vienybę. Ekspertas pažymi, kad Rusija naudojasi visomis krizėmis, nepaisant to, ar pati krizė susijusi su ja.
 
„Ši krizė – kaip ir dar viena proga Rusijos strategijoje. Nes Rusija naudojasi kiekviena krize ir priešininko silpnumu. Akivaizdu, kad Vakarai yra susilpnėję, nes jų visas dėmesys yra viruso krizei. Bet kokį silpnumą Rusija išnaudoja savo puolimui. Tas puolimas šiuo metu vyksta informacinėje erdvėje. Labai milžiniška dezinformacijos kampanija, ką oficialiai paskelbė ir JAV, ES, ir tai viskas akivaizdu. Lietuva taip pat yra bendros dezinformacijos dalis. Kas įvyko su suklastotu Krašto apsaugos ministerijos laišku partijoms, kad neva mes laukiame JAV karių ir pandemija mums nerūpi? Čia vienas iš pavyzdžių. Tų pavydžių yra ir daugiau, tokiu būdu Rusija bando Vakarus ir Lietuvą susilpninti“ , – teigė M. Laurinavičius.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“
 
Pasak L. Kojalos, Rusijos pagalba Italijai yra noras dar labiau sustiprinti Italijos abejones dėl ES solidarumo.
 
„Rusija, kuri, natūralu, norėtų matyti Vakarus susiskaldžiusius, dabar padeda Italijai. Kita vertus, mato, kad ES tokio pat pagalbos vaidmens neatlieka, vadinasi, bendrija silpnėja. Ir dėl to Kremlius visiškai nenuogąstauja“ , – sakė L. Kojala.
 
Į politologų komentarus sureagavo „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse
 
Eltai paskelbus šį komentarą, „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky`is Chenas pabrėžia, kad „Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
„Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Juo labiau šių klausimų gretinimui su esama pandemine situacija. Šiuos abu dalykus sieja tik tai, kad jie yra globalios pasaulio problemos, o ne kažkurių konkrečių šalių. Lietuvoje „Huawei“ bendradarbiauja su klientais ir partneriais, kad užtikrintų tinklų stabilumą, kuris šiuo laikotarpiu yra labai svarbus. Be to, kaip atsakinga bendrovė, „Huawei“ bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, kad kartu kovotų prieš COVID-19, todėl reaguojame į bendruomenių, kurioms skubiai reikia tokių daiktų, kaip kaukės, pagalbos kvietimus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Chenas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 22:43

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės inicijuojamos kibernetinės atakos, šnipinėjimas, dezinformacijos kampanijos ir galimi teroristiniai išpuoliai –tokias grėsmes parengtoje ataskaitoje išskiria Švedijos saugumo tarnyba (SAPO).
 
Pastaruoju metu sustiprėjo veiksmai, nukreipti prieš Švediją, kasmetinės grėsmių ataskaitos pristatyme kalbėjo SAPO direktorius Klasas Fribergas.
 
Tarnybos teigimu, apie 15 šalių turi žvalgybininkų Švedijoje, o didžiausią grėsmę šaliai kelia Kinija ir Rusija.
 
Vienas iš tokių veiksmų pavyzdžių esą išryškėjo koronaviruso pandemijos metu, kuomet užsienio valstybės aktyviau bando paveikti visuomenės nuotaikas, teigia SAPO.
 
„Tai yra klasikinis pavyzdys, kaip užsienio valstybės bando pasinaudoti krize savo labui“, – tvirtino SAPO analitikas Kennetas Anderssonas.
 
SAPO yra atsakinga už Švedijos nacionalinio saugumo ir demokratinės valdymo sistemos užtikrinimą, taip šnipinėjimo ir teroristinių išpuolių užkardymą.
 
Tarnyba taip pat pabrėžė užfiksavusi kraštutinių dešiniųjų grupių aktyvumo padidėjimą 2019 m.
 
„Tarnyba mato kraštutinių dešiniųjų idėjų įkvėptų išpuolių ir smurtinių nusikaltimų grėsmę, taip pat išlieka islamizmo grėsmė“, – sakė K. Fribergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 02:00

Kinijoje smarkiai išaugo įvežtinių koronaviruso atvejų skaičius. Sveikatos ministerija antradienį Pekine pranešė, kad virusas nustatytas dar 74 žmonėms, neseniai atvykusiems į Liaudies Respubliką. Pirmą kartą per kelias dienas vėl fiksuoti ir keli vietiniai susirgimai. Oficialiais duomenimis, virusas nustatytas keturiems asmenims, nebuvusiems užsienyje.
 
Didžioji dalis sugrįžėlių yra kinai, kurie parvyko atgal į tėvynę manydami, kad blogiausia jau praeityje. Iš viso iki šiol patvirtinti 427 „importuoti“ atvejai, skalbia komisija.
 
Kad būtų užkirstas kelias įvežtinių atvejų plitimui, iš užsienio atvykstantiems žmonėms galioja griežtas karantinas. Į sostinę Pekiną nėra tiesioginių skrydžių iš kitų šalių. Iš užsienio atvykstantys žmonės pradžioje leidžiasi kituose oro uostuose, kur yra tikrinami dėl viruso simptomų. Tada jiems skiriamas dviejų savaičių karantinas.
 
Pastarąją parą Kinijoje užfiksuota ir naujų mirties atvejų. Oficialiais antradienio duomenimis, aukų padaugėjo 7 iki 3 277. Žemyninėje Kinijoje užregistruotas 81 171 infekuotasis. Daugiau kaip 73 000 žmonių pasveiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 00:30

Kiek daugiau nei tūkstantis medicininių kaukių, kurias Kinija dovanų išsiuntė nuo pandemijos labiausiai kenčiančioms Italijos ligoninėms, greičiausiai dėl nesusipratimo pasienyje atsidūrė Čekijoje.
 
Sekmadienį dar nebuvo aišku, ar incidentas įvyko dėl nesusipratimo ir logistinės klaidos, ar tai buvo tyčinis bandymas pasilikti Italijai skirtas medicinines kaukes.
 
Italijos dienraštis „Respublica“ šeštadienį paskelbė, kad čekų pareigūnai Italijos ligoninėms siųstas kiniškas kaukes konfiskavo, esą vykdydami operaciją prieš nelegalų prekių gabenimą. Įvykis aprašomas straipsnyje, pavadinimu „Kaip Čekija atėmė tūkstančius Kinijos Italijai siųstų kaukių“. Laikraštis savo šaltiniu įvardijo „drąsų čekų mokslininką“ Lukasą Levą Cervinką, kuris yra Čekų piratų partijos pirmininko pavaduotojo patarėjas.
 
Čekijos policija kovos su kontrabanda operaciją įvykdė antradienį. Jos metu konfiskuota apie 680 tūkst. medicininių kaukių ir plaučių ventiliacijos aparatų. Prekės aptiktos į šiaurę nuo Prahos esančiame Lovosicių mieste įsikūrusios privačios įmonės sandėlyje. Tokios operacijos šalyje vykdomos kovojant su nelegalia prekyba medicinos priemonėmis ekstremalių situacijų metu.
 
Penktadienį Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamacekas tviteryje pripažino, kad, „deja, atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog nedidelė dalis sulaikytų prekių buvo Kinijos dovana Italijai“. Italijos pareigūnai oficialiai situacijos nekomentavo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 10:00

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl užsipuolė Kiniją dėl koronaviruso krizės. Pasaulis šiuo metu moka „labai didelę kainą“ dėl nepakankamo Kinijos vyriausybės skaidrumo viruso protrūkio pradžioje, sakė D. Trumpas ketvirtadienį spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose. „Būtų buvę daug geriau, jei mes tai būtume žinoję keliais mėnesiais anksčiau. Tada jį (virusą) būtų buvę galima suvaldyti regione Kinijoje, kuriame jis prasidėjo“.
 
Kinija yra kaltinama, kad pradžioje nuslėpė viruso proveržį Uhano didmiestyje. Dabar koronaviruso krizė tapo pasauline pandemija. JAV infekuotųjų yra per 10 000, mirčių – daugiau kaip 150.
 
D. Trumpas jau reguliariai kalba apie „kinišką virusą“. Kritikai, taip pat vyriausybė Pekine tai vadina rasistinėmis ir stigmatizuojančiomis kalbomis. Spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose prezidentas ketvirtadienį taip pat užsipuolė JAV žiniasklaidą, pavadindamas ją „nesąžininga“ ir „korumpuota“. Laikraščiai ir žinių stotys kritiškai atsiliepia apie D. Trumpo krizės valdymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 00:30

Šiaulių apylinkės teismas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skyrė 54 metų Rumunijos piliečiui, kuris 2015 m. keliuose bankomatuose įrengė magnetinių mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Vėliau, panaudojus kortelių duomenis, gyventojų sąskaitose esančiais pinigais, daugiau nei 18 tūkst. eurų, buvo atsiskaityta už prekes ir paslaugas Indonezijoje, Kinijoje, Jamaikoje.
 
Be to, užsienietis bankui turės grąžinti 18 037,27 eurų ir Policijos departamentui – 1864,52 eurų ekstradicijos išlaidų.
 
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo Mariaus Steponaičio, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
 
Teismas nustatė, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis. Jis 2015 m. sausio pradžioje tris kartus Radviliškyje, bankomate, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Taip užsienietis neteisėtai užfiksavo ir įgijo 552 vnt. svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenis, kurių pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti.
 
Vėliau duomenys buvo perduoti nenustatytam asmeniui ar asmenims ir Indonezijoje, Kinijoje bei Jamaikoje buvo panaudoti 45 vnt. banko klientų kortelių duomenys. Iš banko klientų mokėjimo kortelių sąskaitų buvo nuskaityti pinigai už prekes ar paslaugas, iš viso už 18 037,27 eurų.
 
Kaltinamasis iki 2015 m. gegužės 23 dienos Šiauliuose, kito banko bankomate, taip pat kaip ir Radviliškyje, įrengė nenustatytus mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo ir vaizdo fiksavimo įrenginius. Tačiau svetimų magnetinių mokėjimo kortelių ir jų PIN duomenų neįgijo, nes bankomato inkasatoriai pastebėjo ir paėmė įrenginius.
 
Be to, C. V. T. 2014 m. gruodžio pabaigoje nenustatytomis aplinkybėmis įgijo bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo duomenis, ir Šiauliuose per du kartus pasikėsino išimti po 1000 litų, iš viso beveik 580 eurų.
 
Kaltinamasis buvo nustatytas užfiksavus vaizdo kameromis ir atlikus DNR tyrimus. Užsieniečio paieška buvo paskelbta 2019 m. balandį. Vyras surastas per Interpolą, nes už panašius nusikaltimus buvo teistas Vokietijoje. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje kaltinamasis buvo perduotas ir sulaikytas Lietuvoje.
 
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.18; 17:04

Beveik trys ketvirtadaliai – 74 proc. – Ukrainos gyventojų nepritaria praėjusią savaitę šalies regionuose vykusiems protestams prieš žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą. Tai rodo pirmadienį paskelbti apklausos, kurią surengė sociologijos grupė „Reitingas“, rezultatai.
 
Tyrimo duomenimis, tokioms protesto akcijoms pritaria apie 15 proc. ukrainiečių, o 11 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu. Kaip parodė apklausa, kuo aukštesnis apklaustųjų išsilavinimo lygis ir kuo didesnės jų pajamos, tuo kritiškiau jie vertina protestus prieš iš Kinijos grįžusių žmonių apgyvendinimą šalyje.
 
Daugiausia žmonių, nepritariančių šioms protesto akcijoms, gyvena šalies pietuose (80 proc.).
 
Apklausa buvo surengta vasario 22-23 dienomis, joje dalyvavo 1200 vyresnių kaip 18 metų amžiaus Ukrainos gyventojų. Galima paklaida neviršija 2,8 proc.
 
Vasario 20 d. Ukrainos valdžia lėktuvu evakavo iš Kinijos Uhano miesto, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, 73 žmones – 45 Ukrainos piliečius ir 28 užsieniečius. Iš oro uosto žmonės autobusais buvo vežami dviejų savaičių karantinui į Ukrainos nacionalinės gvardijos sanatoriją Poltavos srities Naujųjų Sanžarų gyvenvietėje.
 
Žinia apie žmonių, evakuotų iš Kinijos, įkurdinimą miestelyje sukėlė vietos gyventojų protestus. Jie mėgino užblokuoti kelią ir nepraleisti kolonos į sanatorijos teritoriją, apmėtė akmenimis autobusus ir juos lydėjusius policininkų automobilius. Devyni pareigūnai buvo sužeisti. Dėl masinių riaušių Poltavos srities policija iškėlė penkias baudžiamąsias bylas.
 
Dabar padėtis Naujuosiuose Sanžaruose rami, čia budi 320 Ukrainos nacionalinės gvardijos kariškių, 70 policininkų ir 16 valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojų. Kol kas nė vienam iš evakuotųjų nenustatytas koronavirusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 00:30

Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Arklys – vienas gražiausių gyvūnų. Slaptai.lt nuotr.

Kinija įvedė „visišką“ draudimą laukinių gyvūnų prekybą ir vartojimą, dėl kurių, kaip manoma, prasidėjo mirtino koronaviruso protrūkis. Nacionalinio liaudies kongreso Nuolatinio komiteto teigimu, šis sprendimas įsigalioja nedelsiant.
 
Nuolatinis komitetas pirmadienį surengė posėdį ir patvirtino siūlymą „visiškai uždrausti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais, taip nutraukiant žalingą laukinės gamtos išteklių perteklinio vartojimo įprotį ir efektyviai saugant žmonių sveikatą ir gyvybę“, pranešė valstybinė Kinijos televizija.
 
Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad koronaviruso epidemija prasidėjo viename Uhano turguje, kur laukiniai gyvūnai buvo parduodami maistui.
 
Sausio pabaigoje Kinijoje laikinai uždrausta prekiauti laukiniais gyvūnais, „kol nesibaigs nacionalinė epidemija“.
 
Koronavirusas COVID-19 jau nusinešė 2 592 žmonių gyvybes Kinijoje, šalyje virusu užsikrėtė jau apie 77 000 žmonių. Koronavirusas taip pat išplito dar keliose dešimtyse šalių. Už Kinijos ribų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 1 500, nuo viruso mirė beveik 30 žmonių.
 
Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gamtos apsaugos aktyvistai kaltina Kiniją toleruojant šešėlinę prekybą egzotiškais laukiniais gyvūnais maistui ar tradicinei medicinai, kurios efektyvumas nėra patvirtintas mokslo.
 
Kinija panašų draudimą prekiauti laukiniais gyvūnais buvo įvedusi per sunkaus ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) epidemiją 2002–2003 m. Tuo metu su laukiniais gyvūnais siejamas SARS pražudė šimtus žmonių.
Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Nepaisant epidemijos, prekyba laukiniais gyvūnais greitai buvo atnaujinta.
 
Sveikatos ekspertai įspėja, kad prekyba laukiniais gyvūnais kelia grėsmę žmonėms dėl pernešamų patogenų. Nors tikslus naujojo koronaviruso šaltinis nėra patvirtintas, mokslininkai mano, kad virusą pernešė šikšnosparniai, skujuočiai arba kiti žinduoliai.
 
Tuo tarpu SARS prasidėjo šikšnosparniuose, o pas žmones pateko per civetas. Uhano turguje, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, buvo prekiaujama ir į kates panašiomis civetomis. Be to, šiame turguje prekiauta ir gyvomis žiurkėmis, gyvatėmis, salamandromis ir vilkų jaunikliais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.24; 12:15

Tūkstančiai su Rusija susijusių paskyrų socialiniuose tinkluose pradėjo koordinuotą kampaniją, kuria siekiama skleisti paniką dėl naujojo koronaviruso ir sutrukdyti tarptautinės bendruomenės pastangoms kovoti su epidemija, naujienų agentūrai AFP teigė JAV pareigūnai.
 
Dezinformacijos kampanija siekiama paskleisti nepagrįstas sąmokslo teorijas, neva dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio kaltos Jungtinės Valstijos. Taip Rusija esą siekia pasinaudoti žmonių nerimu dėl epidemijos ir pakenkti JAV įvaizdžiui, tvirtino pareigūnai.
 
Rusijos propagandai ir sąmokslo teorijoms skleisti naudojamos netikro tviterio, feisbuko ir instagramo paskyros. Tarp sąmokslo teorijų yra ir pareiškimas, neva dėl daugiau nei 2 300 žmonių pražudžiusio koronaviruso protrūkio kalta JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).
 
„Rusija siekia sėti nesantaiką ir kenkti JAV institucijoms bei aljansams iš vidaus, taip pat slaptų ir prievarta paremtų kampanijų pagalba“, – sakė laikinai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europai ir Eurazijai pareigas einantis Philipas Reekeris.
 
„Skleisdami dezinformaciją apie koronavirusą, Rusijos piktavaliai veikėjai ir vėl kelia grėsmę visuomenės saugumui, nukreipdami dėmesį nuo tarptautinės sveikatos apsaugos bendruomenės veiksmų“, – teigė jis.
 
Nuo gruodžio COVID-19 koronavirusas Kinijoje pražudė daugiau nei 2 300 žmonių. Kitose pasaulio šalyse nuo viruso mirė daugiau nei 10 žmonių, jis išplito 27-ose valstybėse ir teritorijose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.23; 06:00

Ukrainos sveikatos ministrė teigė dvi savaites praleisianti kartu su atskirtais dėl koronaviruso į Ukrainą pargabentais piliečiais, ketvirtadienį protestuotojams susirėmus su policija ir apmėčius evakuotuosius akmenimis.
 
Iš Kinijos atgabenus 45 Ukrainos piliečius ir dar 37 užsieniečius, daugiausiai iš Lotynų Amerikos, centriniame Poltavos regione buvo surengtas protestas – gyventojai blokavo kelius ir į autobusus su evakuotais asmenimis mėtė akmenis.
 
„Ateinančias 14 dienų praleisiu kartu su jais, tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis“, – ketvirtadienio vakarą į Naujųjų Šanžarų gyventojus kreipėsi sveikatos ministrė Zoriana Skaletska.
 
Ministrė teigė, kad gyventojų panika ir agresija ją smarkiai sukrėtė. „Šie žmonės yra mūsų tėvynainiai. Gyvename vienoje valstybėje, turime pasirūpinti jų sveikata ir saugumu“, – rašė ji feisbuko paskyroje.
 
Įtampą mažinti mėgino ir Ukrainos pareigūnai bei prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau vietiniai gyventojai teigė bijantys, kad virusas išplis.
 
Ketvirtadienį į įvykio vietą atvyko vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, o vėlų vakarą pakeliui buvo ir Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas.
 
V. Zelenskis tautiečius ragino parodyti šiek tiek solidarumo ir prisiminti, kad „visi esame žmonės“.
 
Valdžia mieste sustiprino saugumo pajėgas, dislokavo šimtus ginkluotų policininkų.
 
Naujųjų Šanžarų gyventojai ketvirtadienį blokavo kelius ir susirėmė su riaušių policija, kuri buvo priversta išvaikyti protestuotojus, kad evakuotieji žmonės galėtų pasiekti ligoninę.
 
Ukraina nėra patvirtinusi nė vieno užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 07:00 

Prancūzijoje mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs turistas iš Kinijos – tai pirmasis mirties atvejis Europoje, praneša BBC.
 
Pasak Prancūzijos sveikatos ministrės Agnès Buzyn, mirė 80-metė moteris iš Hubėjaus provincijos Kinijoje.
 
Į Prancūziją ji atvyko sausio 16 d. Po devynių dienų ji buvo atskirta specialioje ligoninėje įrengtoje palatoje.
 
Anksčiau pranešta tik apie tris mirtis už žemyninės Kinijos ribų – Honkonge, Filipinuose ir Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.16; 10:12

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Būtina daugiau dėmesio skirti Kinijai, nurodoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia agentūra AP. Tarnybos teigimu, be Rusijos, kita galima grėsme Baltijos šalių saugumui laikoma Kinija. „Kinijos užsienio reikalų politika tampa vis aktyvesnė, ir jos vadovai siekia nustatyti pasaulio tvarką, kuri tarnautų jos interesams“, – rašoma ataskaitoje.

Panašią išvadą paskelbė mūsų VSD šiek tiek anksčiau, vasario 4 d. spaudos konferencijoje, ir Lietuva po poros dienų dėl jos sulaukė Kinijos Ambasados protesto.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tiesa, vasario 4 d. vakare laidoje „DELFI Dėmesio centre“ VSD vadovas buvo santūresnis. Į laidos vedėjo Jakilaičio klausimą „Kaip apibrėžtumėte Kinijos interesus? Ar tai – išimtinai į ekonomiką orientuoti interesai, ar ne?“, jis atsakė taip:

“Kinija karinę jėgą naudotų turbūt paskutiniu atveju (pasaulinis branduolinis karas? – K.S.) , jie pirmiausia išnaudos visas galimas minkštosios jėgos priemones, ekonominį spaudimą, o Rusija ginklais žvangina daug agresyviau. Tai, ko gero, yra esminis skirtumas tarp šių valstybių.”

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-zvalgyba-turime-suprasti-kad-kiekvienas-biznis-su-rusija-ja-tik-stiprina.d?id=83453721

Kitaip tariant, artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai iš Kinijos pusės nenusimato! Belieka pasauliniai ekonominiai interesai.

Prisipažinsiu, man kol kas paslaptis, kaip ta ne demokratinė valstybė pasiekė tokią konkurencinę technologinę pažangą pasaulyje, ir dar IT srityje. Tik aišku, kad Kinija jau konkurentas ir JAV technologijoms.

Esame keblioje padėtyje. Yra tokia išmintis apie draugus: mano draugo draugas yra mano draugas, mano priešo priešas yra mano draugas.

Mūsų atveju sunku pasirinkti, kai ir JAV, ir Vladimiro Putino Rusija nėra Kinijos draugai. Tik viešai įtraukti Kiniją po Rusijos į didžiausią grėsmių Lietuvai šaltinių sąrašą, mūsų užsienio žvalgybos tarnyboms nebūčiau siūlęs. Konfidencialiai Prezidentui, ministerijoms, Seimo komitetams – taip.

Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Priminsiu, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo“ joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.

1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.

Šiandien Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga. Ir Vladimiras Putinas vien todėl priverstas laikyti nemažas karines pajėgas pasienyje su Kinija ir Tolimuosiuose Rytuose. Tad, net jei to ir nenori, Kinija nors tokiu būdu prisideda prie karinio Baltijos valstybių saugumo.

Apsaugok, Viešpatie, lyginti Kiniją ir JAV, mūsų pagrindinę NATO sąjungininkę. Tačiau skirtumą tarp Kinijos ir Rusijos privalome matyti. Jau vien dėl to, kad Kinija, skirtingai, nei Rusija, niekada neturėjo istorinių teritorinių pretenzijų nei į LDK, nei į Abiejų Tautų Respublikos teritorijas.

2020.02.14; 06:23

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad grėsmė, jog koronavirusas gali patekti į Lietuvą, yra „labai reali“.
 
„Jis (koronavirusas. – ELTA) ne tik beldžiasi, bet yra tas sienas (Europos. – ELTA) kirtęs, nes yra fiksuoti susirgimo atvejai, yra atvykusių, bet vis tik tarp Europoje esančių žmonių, gyventojų jis yra, kol kas gal neplinta, bet grėsmė yra reali“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Veryga.
 
Pasak ministro, yra daug būdų, kaip koronavirusas galėtų patekti į Lietuvą.
 
„Žinoma, gali būti (kad koronavirusas atsiras Lietuvoje. – ELTA). Nepaisant to, kad šalys, taip pat ir Lietuva, imasi priemonių saugotis ir bent jau apsisaugoti nuo tokių pačių pavojingiausių atvykimo kelių ir izoliuoti asmenis, bet puikiai suprantame, kad judėjimo kelių ir būdų yra labai daug. Lietuva yra Šengeno šalis. Atvykimo keliai yra ne tik oro uostai, ne tik laivai, bet yra ir automobilių keliai, tai tikrai tas virusas, labai realu, kad gali atkeliauti į Lietuvą“, – teigė A. Veryga.
 
„Dabar stebime oro uostuose, bet tikrai neatmestina galimybė, kad teks tas priemones plėsti“, – pridūrė jis.
Kinija: koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.
 
Kaip ELTA jau rašė, nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos Hubėjaus provincijoje, palyginti su ankstesne para, daugiau nei padvigubėjo. Naujų infekcijų skaičius išaugo kone 10 kartų.
 
Naujų infekcijų padaugėjo nuo 14 840 iki 48 206. Ankstesnę parą Hubėjuje buvo pranešta apie 97 mirusiuosius ir 1 638 naujus ligos atvejus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.13; 08:00

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau rašėme, kad Lietuvos saugumui kyla nauji iššūkiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu iššūkiu galėtų būti ir kilęs skandalas dėl Kremliaus „trolio“ ir baudėjų grupuotės „Wagner“ kuratoriaus Jevgenijaus Prigožino, kuriam JAV paskelbusios sankcijas, lėktuvo atsiradimo Vilniaus oro uoste ir jo remonto. Kita vertus, daug minčių kelia nevaržomas svetimos šalies politikų, tegul ir aršių V. Putino kritikų, tokių kaip A. Navalnas, vaikštinėjimas Vanaginės kariniame poligone…

Tiesa, šie faktai neįėjo į Valstybės saugumo departamento parengtą ir visuomenei bei Seimui pristatytą 2019 m. kilusių grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2020/02/2020-Gresmes-LT-.pdf ). Kokie jos svarbiausi bruožai?

Kas erzina Maskvą ir ne tik ją?

Pirmiausiai priminsime, kad paprastai tokie dokumentai sukelia didžiulį susierzinimą kaimyninėse šalyse. Antai, Rusijos ambasada Lietuvoje gana piktai sureagavo į paskelbtą žvalgybos institucijų ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, kurioje pagrindine grėsme Lietuvai yra įvardyta būtent Rusija. Kaip pranešė Baltnews.lt, pasiuntinybei šis dokumentas kelia „slogų įspūdį ir greičiau primena ligos istoriją“.

O Rusijos Dūmos Federacijų tarybos narys Francas Klincievičius pareiškė, jog ataskaita „neišlaiko jokios kritikos, nes lietuviai iš principo kaip objektas neįdomūs Rusijos specialiosioms tarnyboms“. „Kaip kariškis pasakysiu, – su ironija tęsia senatorius, – kokią informaciją mums gali teikti užverbuotas lietuvis, juk ten tėra trys tankai, du šarvuočiai ir aštuoni keturračiai…“ Tačiau logiškai galima paklausti: kam Maskvai analizuoti VSD ataskaitą ir piktintis ja, jeigu jos nedomina Lietuvos karinis pajėgumas?..

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad ataskaitą negatyviai vertina ne tik mūsų ideologiniai oponentai užsienyje. Antai, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila portale Alkas.lt piktinasi VSD vadovo D. Jauniškio ataskaitos pristatymu Seime, kai šis „leptelėjo“, jog minėti vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos, o ne žmonių, ne valstybės apsaugai. Signataras prikaišioja ataskaitos autoriams, kad jie pernelyg užsipuola Rusiją, o nemato kitų šalių, be to, nepastebi „1997 m. Rusijos ir NATO sudarytos sutarties, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Būtent tai esą ir erzina Rusiją…

Galima būtų ginčytis dėl formuluočių, požiūrio į grėsmes iš Rusijos, kitų šalių vertinimų, bet mes pažvelkime į pačios ataskaitos kelis išskirtinius momentus.

Kokie grėsmių prioritetai?

Žvelgiant į VSD dokumentą, susidaro įspūdis, kad į pirmą vietą šį kartą iškelti mūsų krašto saugumą veikiantys šalutiniai faktoriai. Pavyzdžiui, gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Rašoma, kad ten išvykę asmenys automatiškai atsiduria grėsmės lauke ir gali tapti taikiniu. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui. Nekyla abejonių, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) turi faktų, patvirtinančių mūsų gyventojų verbavimą ar kitokį apdorojimą. Tačiau išryškinti šį momentą ir iškelti į pirmą vietą grėsmių sąraše vargu ar buvo tikslinga.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina, vertindamas ataskaitą, net pamoko, kaip lietuviai turi elgtis tokiais atvejais. Jei ši grėsmė tapo ataskaitos prioritetu, tai ženkime toliau: kiekvienam turistui ar verslininkui, vykstančiam į Sankt Peterburgą ar Maskvą, tarsi sovietiniais laikais, paruoškime instrukcijų paketą, kaip elgtis kaimyninėje šalyje, kad jo neužverbuotų ir nepadarytų Lietuvos priešu… Ir gink Dieve, venkime nemokamų elektroninių vizų… Naiviai skamba, tiesa? Tokį įspūdį sudaro šis specialistų parengtas dokumentas.

Kur kas rimčiau atrodo kita eilutė: didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione. Vėlgi: ataskaitoje būtų neprošal pagrįsti šią grėsmę turimais faktais arba tendencijomis, nenurašant jų nuo ankstesnių dokumentų. Protingas konkretumas tarnauja kaip solidus argumentas ir padidina kiekvieno tyrimo reikšmę.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

G. Grinos vertinime išskiriamas svarbus grėsmių aspektas – technologinis, kibernetinis. Šiuolaikiniame informaciniame kare IT sudaro vieną pagrindinių faktorių, keliančių grėsmę valstybių saugumui, nors negalima atmesti ir tiesioginės karinės agresijos, kaip atsitiko Rusijos kare Ukrainoje ar Krymo aneksija. Ataskaitoje teisingai akcentuojama, kad šios grėsmės kartais konfliktuoja su verslu, ypač kinišku.

Bet čia aiškumo trūksta. Ar turima galvoje apskritai KLR verslo invazija į Lietuvą ar konkretus atvejis – Kinijos kibernetinių pajėgumų veržimasis į mūsų rinką? Kaip aiškina G. Grina, greičiausiai tai pernai kilęs JAV konfliktas su Kinija dėl jos technologijų kompanijos „Huawei“. Ir jau visai neaiški kita šio skyriaus formuluotė: „Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.“ Eiliniam ataskaitos skaitytojui tai tampa tikra „abrakadabra“…

Beje, atskira grėsmių pastraipa dokumente galėjo tapti mūsų verslo priešprieša su politine nacionalinio saugumo dalimi: daugelis įtakingų verslininkų, net patekusių į aukštus valstybės postus, nepaisančių rimtų perspėjimų, toliau plečia kontaktus su Kremlius proteguojamomis įmonėmis, o tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui.

Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.

VSD ataskaitoje ne kartą pabrėžiama Kinijos įtaka pasaulyje ir keliama grėsmė. Kinų sukelti recidyvai Katedros aikštėje Vilniuje ar kinų turistės akibrokštas Kryžių kalne vargu ar galėjo tapti rimtais tokios įtakos argumentais rimtame dokumente.

Apskritai metinis VSD pranešimas apie grėsmes padeda suprasti, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Ankstesniuose dokumentuose daugiau vietos buvo skiriama vidinėms grėsmėms, vadinamosios Penktosios kolonos veiksmams. Šių dienų įvykiai (pavyzdžiui, Klaipėdos mokytojos palankios paskaitos apie SSRS laikus) rodo, kad ši giluminė grėsmė – nematoma ir ypač pavojinga – per mažai domina mūsų specialiąsias tarnybas.

2020.02.11; 12:08

Kinijoje nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos jau mirė daugiau kaip tūkstantis žmonių. Centrinės Hubėjaus provincijos vyriausybė antradienį pranešė, kad čia per pastarąją parą nuo infekcijos padarinių mirė 103 žmonės. Oficialus bendras mirusiųjų skaičius žemyninėje Kinijoje išaugo iki 1 011.
 
Dauguma infekcijos ir mirties atvejų ir toliau fiksuojama Hubėjuje, kur praėjusį gruodį epidemija kilo. Žinybų duomenimis, provincijoje nuo pirmadienio užregistruoti 2 097 nauji infekcijos atvejai. Bendras oficialus užsikrėtimų žemyninėje Kinijoje skaičius perkopė 42 200.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 08:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija delsia patvirtinti mažiausiai šešis Ukrainos ginklų ir šaudmenų tiekimo užsakymus, pateiktus Amerikos bendrovėms, ketvirtadienį pranešė interneto žiniasklaidos platforma „BuzzFeed“.

https://www.delfi.lt/news/daily/world/ziniasklaida-trumpo-administracija-vilkina-kijevo-aprupinima-ginkluote.d?id=83485001&

Man įdomiausia ši pranešimo detalė.

„Du Ukrainos pareigūnai, kalbėję su „Buzz Feed News“, mano, kad vėlavimas gali būti susijęs su Kinijos bandymu įsigyti strateginės svarbos Ukrainos aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovę, kurį mėgino užblokuoti JAV. Todėl labiau tikėtina, kad Kijevas bus įtrauktas į Pekino ir Vašingtono galios žaidimą“, – rašoma straipsnyje.

Aš nežinau teritorinių Kinijos pretenzijų Rusijai šiandien. Žinau tik, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo“ joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.

Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Šia proga prisiminiau, kad 1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.

Staiga padidėjęs teigiamas Kinijos dėmesys Ukrainai, ypač karinėje srityje, nežinant tikrojo Kinijos požiūrio į Izraelio valstybę ir pasaulio žydus apskritai (toje pačioje Ukrainoje šiandien turinčius didžiulę įtaką jos likimui), Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai įdomus saugumo prasme. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ukrainiečiai kaip atsvarą grėsmėms iš Rusijos pasirinktų Kiniją, o ne JAV, kurios dažnai įtartinai flirtuoja su Vladimiru Putinu.

2020.02.08; 07:20

 

Kinija: koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 425, patvirtinta daugiau kaip 20,4 tūkstančio užsikrėtimo atvejų. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį Kinijoje patvirtintų susirgimo viruso 2019-nCoV sukelta pneumonija atvejų skaičius viršijo 20,4 tūkstančio, o nuo jos mirusių žmonių skaičius išaugo iki 425. Tai pranešė KLR valstybinis sveikatos apsaugos komitetas.

Dar daugiau kaip 23,2 tūkstančio žmonių gali būti užsikrėtę naujuoju koronavirusu. Iki šiol iš ligoninių išrašyti 632 žmonės.
 
Vien tik pirmadienį Kinijoje buvo užfiksuota 3,2 tūkstančio naujų susirgimo atvejų ir 64 mirties atvejai. Beveik 2,8 tūkstančio pacientų būklė yra sunki. Dar 171,3 tūkstančio gyventojų laikomi karantino sąlygomis.
 
Kinija praėjusių metų gruodžio 31 d. pranešė Pasaulio sveikatos organizacijai apie nežinomo tipo pneumonijos protrūkį Uhane – dideliame prekybos ir pramonės centre, kuriame gyvena daugiau kaip 11 milijonų žmonių. Ligos sukėlėjas – koronavirusas 2019-nCoV – buvo nustatytas sausio 7 d.
Be Kinijos, jis jau aptiktas 23-ose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija pneumonijos protrūkį Kinijoje pripažino tarptautine nepaprastąja situacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
 
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
 
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
 
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
 
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
 
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
 
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
 
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
 
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
 
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
 
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
 
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
 
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
 
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
 
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
 
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
 
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
 
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
 
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00