Kinijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.

Kinijos karinis biudžetas – antras didžiausias pasaulyje po JAV – šiemet turėtų augti 6,8 proc., pranešė šalies Finansų ministerija.
 
Karinė įtampa tarp Kinijos ir konkuruojančių šalių, įskaitant JAV ir Indiją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl tokių „karštųjų taškų“, kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.
 
Pekinas ketina gynybai skirti 1,36 trln. juanių (apie 175,6 mlrd. eurų), tačiau tai sudaro mažiau nei trečdalį JAV karinio biudžeto.
 
Biudžeto augimo rodiklis, ūgtelėjęs, palyginti su 2020 m. fiksuotais 6,6 proc., buvo pristatytas valdžios kasmetinio įstatymų leidybos susirinkimo pradžioje.
 
Pastaraisiais metais Kinija skyrė trilijonus juanių kariuomenės modernizacijai. Siekiama, kad ji taptų pasaulinio lygio karine jėga, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
 
Pekinas savo kariuomenę pastaruoju metu išnaudoja grasinimams Taivanui, į kurį reiškia pretenzijas, rengdamas invazijos pratybas ir naikintuvais įsiverždamas į Taivano oro erdvę.
 
Kinija siekia iki 2027-ųjų Liaudies išlaisvinimo armiją paversti „visiškai modernizuota“ karine jėga, o iki 2050-ųjų – „pasaulinio lygio“ kariuomene, kuri galėtų konkuruoti su JAV.
 
„Pastaruosius du dešimtmečius Kinijos gynybos biudžetas sparčiai augo vertinant absoliučiais skaičiais. Tai atspindi augančią Kinijos ekonominę galią ir ryžtą pažymėti savo strategines ambicija jėga“, – sakė Kinijos politikos centro Australijos sostinėje Kanberoje analitikas Adamas Ni.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.05; 10:13

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešas naujausių grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymas atlieka tam tikrą ir edukacinę, ir priešnuodžio funkciją.
 
„Aš tikrai neabejoju, kad šie vieši grėsmių pristatymai jau prisidėjo ir toliau prisidės prie visuomenės atsparumo stiprinimo, atlieka tam tikrą ir edukacinę funkciją, turi savotišką ir priešnuodžio, pavadinkime taip, įrankį“,– ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo, tai jau aštuntasis viešas grėsmių vertinimo pristatymas ir labai svarbu, kad jis vyksta Seime – arčiausiai mūsų tautos.
 
„Tai svarbus kasmetinis renginys, manau, dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma – tai yra ta analizė ir vertinimas, yra tam tikra nuotrauka, iš kurios vėliau mes, politikai, turime daryti sprendimus, kuriuos turime priimti tam, kad grėsmės būtų dar labiau užkardytos ir suvaldytos. Antras svarbus aspektas, kad šitas atvirumas ir viešumas svarbus yra mūsų visuomenei, visuomenės atsparumui stiprinti, nes rizikų, pavojų yra visose srityse – nuo kibernetinio šnipinėjimo iki bandymo verbuoti mūsų piliečius priešiškoms valstybėms“, – sakė L. Kasčiūnas.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
 
Perskaitęs grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, politikas sako padaręs išvadą, kad iš esmės Lietuvoje veikia efektyvi kontržvalgybinė sistema.
 
„Kitaip tariant, priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų šnipinėjimo ir kita veikla yra kontroliuojama tiek dėl mūsų tarnybų efektyvumo,  tiek ir dėl visuomenės atsparumo. Tačiau įtaką galima daryti ne tik per priešiškų žvalgybos tarnybų veiklą tiesiogiai, bet, pavyzdžiui, per trečiųjų šalių verslo subjektus, per mūsų subjektų sąsajas su trečiosiomis šalimis, per investicijas į strateginius objektus, per pinigų plovimo schemas, per įvairius  organizuotus nusikalstamus susivienijimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Kalbant apie kibernetinį pasaulį ir saugumą akivaizdu, anot jo, kad formuojasi dvi tarpusavyje konkuruojančios technosferos: Kinijos kontroliuojama technosfera ir Vakarų kontroliuojama technosfera.
 
„Lietuvai reikės apsispręsti, nors mes iš esmės apsisprendę, tačiau reikės padaryti kai kuriuos stiprius sprendimus. Viena iš idėjų, kurią būtų galima įgyvendinti stipriais Vyriausybės sprendimais, tai yra labai konkrečiai įvardinti konkrečius gamintojus, nedemokratinių valstybių konkrečius gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę mūsų šalies saugumui ir neturi būti naudojama Lietuvoje diegiant penktos kartos vadinamąjį  5 G judrųjį ryšį“,– sakė L. Kasčiūnas.
 
Pasak jo,  turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva nebus Kinijos kontroliuojamoje technosferoje.
 
Seimo NSGK vadovo nuomone, reikia stiprinti  mūsų nacionaliniam saugumui svarbių sektorių ir objektų apsaugą, geriau teisiškai reglamentuojant principus, kad neatitinkantys euroatlantinių ir transatlantinių saugumo kriterijų investuotojai negalėtų dalyvauti strateginiuose objektuose, negalėtų būti įvairios įrangos  į tokią infrastruktūrą diegėjais.
 
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas mano, kad trūksta teisinės  bazės labai aiškiai  įvardinti, kas yra patikimas ir kas nepatikimas gamintojas. „Mes turime per šiuos metus padaryti namų darbus, kad situacija  šioje vietoje dar labiau pagerėtų“, – sakė politikas.
Jo duomenimis, net ir valstybinės įmonės, įtrauktos į strateginių įmonių sąrašą, perka ar  turi kontraktus su įmonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su Astravo AE projektu.
 
L. Kasčiūnas priminė, kad jis ir kiti NSGK nariai yra įregistravę įstatymo pataisas, kurios leistų tokius veiksmus užkardyti.
 
Politikas taip pat siūlo pradėti diskutuoti apie „užsienio įtakos skaidrinimo mechanizmus“, kai  įtaka yra atitinkanti įstatymus, kitaip tariant, ji yra nėra nelegali, bei ji nėra skaidri.
Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
 
„Pavyzdžiui, įvairiose šalyse, jeigu subjektas, veikiantis komunikacijos, lobizmo srityje, gauna tam tikrą sumą iš trečiųjų šalių, šiuo atveju kalbame ne apie ES ir NATO šalis, jis turėtų deklaruoti visa tai. Manau, kad tam būtų galima sukurti registrą  Teisingumo ministerijoje“,– svarstė L. Kasčiūnas.
 
Ketvirtadienį Seime visuomenei pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:20

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.

Kandidatas į JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus postą Williamas Burnsas teigia, kad Kinija yra „didžiausias geopolitinis išbandymas“ Jungtinėms Valstijoms. „Konkurencinė pergalė prieš Kinija bus esminis mūsų nacionalinio saugumo aspektas ateinančiais dešimtmečiais“, – kalbėjo W. Burnsas trečiadienį per klausymus Senate, kuris turi patvirtinti jį poste. Buvęs karjeros diplomatas prezidentaujant Barackui Obamai buvos JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas.
 
Pasak W. Burnso, JAV suinteresuotos bendradarbiauti su Kinija klimato kaitos ir branduolinių ginklų platinimo ribojimo srityse. Tačiau esą yra vis daugiau sričių, kuriose prezidento Xi Jinpingo Kinija yra „reikšminga autoritarinė priešininkė“. Kinija nuolat stiprina savo gebėjimus vogti intelektinę nuosavybę, engti savo tautą, bauginti savo kaimynes, didinti savo globalią įtaką į įgyti įtaką amerikiečių visuomenėje.
Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)
 
Vis dėlto Kinija seniai nebėra vienintelis JAV iššūkis, pabrėžė W. Burnsas ir be terorizmo įvardijo agresyviai pasirodančią Rusiją, „provokuojančią Šiaurės Korėją“ ir priešišką Iraną. Be to, grėsmę kelia ne tik atskiros šalys. Yra „problemų, neturinčių paso“ – tai klimato kaita, pavojai sveikatai ar technologinė revoliucija.
 
Plataus masto programišių ataka prieš vyriausybės institucijas ir įmones yra „brutalus raginimas pabusti mums visiems“, kalbėjo W. Burnsas. „CŽV turės nuolat stiprinti savo pajėgumus, kad suprastų, kaip konkurentai naudoja kibernetinius ir kitus technologinius instrumentus, nuspėtų jų panaudojimą, atskleistų ir užkirstų tam kelią“, – tęsė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 08:42

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba trečiadienį įspėjo dėl didėjančios Kinijos įtakos.
 
Tarnyba teigia, kad pasaulinė priklausomybė nuo Kinijos technologijų taip pat auga, ir pridūrė, kad Kinija „seka Rusijos pavyzdžiu“, skleisdama dezinformaciją.
 
„Kinijos pagrindinis tikslas – sukurti susiskaldymą tarp JAV ir Europos, – teigiama metinėje tarnybos ataskaitoje. – Kinija labai gerai supranta, kad susiskaldžiusi Europa yra silpnas priešas, ir vargu ar jos pasipriešinimas Kinijai kada nors bus toks aršus kaip JAV.“
 
Estijai jau seniai didžiausią susirūpinimą kelia didelė jos kaimynė Rusija, bet pastaraisiais metais šalis vis garsiau kalba apie Kinijos įtaką.
 
Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mikkas Marranas ataskaitos įžangoje teigia, kad Kinijos „veikla kasmet sukelia vis naujų saugumo iššūkių“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjantį Kinijos bendradarbiavimą su Rusija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.18; 06:32

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį prasidėjusiame virtualiame Davoso ekonomikos forume įspėjo pasaulio lyderius nepradėti „naujo Šaltojo karo“ ir paragino pasaulio šalis būti vieningas koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
 
„Suburti nedideles klikas ar pradėti naują Šaltąjį karą, atmesti, grasinti ar įbauginti kitus… tik pastūmės pasaulį susiskaldymo link“, – sakė Xi Jinpingas, veikiausiai siekdamas netiesiogiai sukritikuoti JAV prezidento Joe Bideno ketinimus atkurti pasaulinius aljansus, kad būtų galima pasipriešinti didėjančiai Kinijos įtakai.
 
Kritikuodamas veiksmus, kurių prieš Kiniją ėmėsi Donaldo Trumpo vadovaujama ankstesnė JAV administracija, Xi Jinpingas sakė, kad konfrontacija „galiausiai visada pakenks kiekvienos tautos interesams ir aukos žmonių gerovę.“
 
Kinijos lyderis taip pat paminėjo ambicingus Pekino klimato įsipareigojimus iki 2030 metų 65 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas ir iki 2060 m. pasiekti klimato neutralumą. Tai reikšmingi įsipareigojimai, kadangi Kinija yra atsakinga už ketvirtį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
 
„Norėdama pasiekti šiuos tikslus, Kinija turės įdėti daug sunkaus darbo. Tačiau mes tikime, kad kai kalbama apie visos žmonijos interesus, Kinija turi žengti žingsnį į priekį, imtis veiksmų ir padaryti tai, ką reikia“, – sakė jis.
 
Xi Jinpingas taip pat paragino sustiprinti pasaulio valdymą per daugiašales organizacijas, pašalinti tarptautinės prekybos, investicijų ir technologijų mainų kliūtis bei sustiprinti besivystančių valstybių atstovavimą pasaulinėje arenoje.
 
Jis taip pat pabrėžė makroekonominės politikos stiprinimo svarbą kovoje su pandemijos sukeltu ekonominiu nuosmukiu.
 
„Turime sukurti atvirą pasaulio ekonomiką, apsaugoti daugiašalę prekybos sistemą ir susilaikyti nuo diskriminacinių ir išimtinių standartų, taisyklių ir sistemų bei aukštų sienų, skiriančių prekybą, investicijas ir technologijas“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 04:00

Taivanas pradėjo pirmojo povandeninio laivo statybą. EPA-ELTA nuotr.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį dalyvavo ceremonijoje, kurios metu pradėta pirmojo Taivano povandeninio laivo statyba.
 
Pasak jos, šis projektas rodo Taivano siekį užsitikrinti nepriklausomybę gynybos srityje.
 
„Taip pat leisime pasauliui pamatyti Taivano valią apsaugoti savo suverenitetą“, – sakė Tsai Ing-wen.
 
Pirmasis Taivano povandeninis laivas, kainuojantis apie 50 mlrd. Taivano dolerių (apie 1,5 mlrd. eurų), bus pristatytas 2025 m.
 
Taivanas susiduria su vis augančia Kinijos karine grėsme.
 
Taivano programa pastatyti 8 dyzelinius povandeninius laivus buvo pradėta 2016 m. gruodį, o jau 2019 m. gegužę buvo atidaryta pirmoji povandeninių laivų statykla.
 
Taivanui jau 71 metus vadovauja nuo Kinijos nepriklausoma valdžia, tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą vis dar laiko savo teritorija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.24; 11:45

LRT Tyrimų skyrius skelbia, kad kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“, turinti ryšių su Kinijos valdžia ir kariuomene, rinko duomenis apie beveik 2,5 mln. užsienio valstybių viešuosius asmenis. Į duomenų bazę buvo įtraukti ir 500 lietuvių vardai ir pavardės bei jų asmens duomenys.
 
Sąraše minimos buvusių ir esamų Seimo narių pavardės, tarp jų Ingrida Šimonytė, Rima Baškienė, Mykolas Majauskas, Naglis Puteikis, Rasa Budbergytė, Gintaras Vaičekauskas, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas, Andrejus Stančikas, Rimantas Dagys, Gabrielius Landsbergis ir kt.
 
Taip pat teisėjų bendruomenės nariai: Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas, Toma Birmontienė, Artūras Driukas, Egidijus Mockevičius, Egidijus Laužikas.
 
Sąraše minimi ir kiti Lietuvos strateginių įmonių vadovai, visuomenės veikėjai, žurnalistai, Vyriausybės nariai bei diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.08; 18:31

Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.

Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
 
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis  – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
 
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
 
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
 
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
 
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
 
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
 
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
 
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
 
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.29; 16:05

Kinija ir Indija susitarė užbaigti pasienio nesutarimus. EPA-ELTA nuotr.

Kinija ir Indija šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Rusijoje metu susitarė tęsti dialogą ir „sparčiai užbaigti“ įtemptus pasienio nesutarimus, paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
 
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi ir tokias pat pareigas einantis Indijos diplomatas Subrahmanyamas Jaishankaras Maskvoje vykusio gynybos forumo kuluaruose susitarė „palaikyti tinkamą atstumą ir sušvelninti įtampą“, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Kinija pirmadienį apkaltino Indijos pajėgas peržengus ginčijamą sieną Himalajų Ladako regione ir iššovus įspėjamųjų šūvių – taip Indija pažeidė ankstesnį susitarimą, kuriuo uždrausta naudoti ginklus. Mestus kaltinimus valstybė neigia.
 
Birželį tarp abiejų šalių įvyko pirmasis smurtinis susirėmimas per 45 metus, kurio metu žuvo 20 Indijos karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 10:36

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Teisus buvo prof. Vytautas Landsbergis, neseniai interviu LRT.LT sakydamas, kad Baltarusijos likimas – ne Europos Sąjungos rankose, o Rusijos ir Kinijos interesų Baltarusijoje sferoje.
 
Štai 2019 m. rugpjūtį Baltarusijos ekonomikos ministro pavaduotoja Jelena Perminova pažymėjo, kad strateginiai santykiai tarp dviejų šalių (Baltarusijos ir Kinijos) vystosi labai dinamiškai – tai patvirtina prekybos, eksporto ir investicijų rodikliai. „Net ir su kaimynais mes neturime tokios dinamiškos plėtros, – pabrėžė Jelena Perminova. – Kinija jau yra trečioji mūsų prekybos ir ekonomikos partnerė. Per pastaruosius 10 metų tiesioginės užsienio investicijos iš šios šalies padidėjo 200 kartų.“ Vien techninės ir ekonominės Kinijos pagalbos portfelis šiandien yra jau pusė milijardo dolerių ir, pasak ministro pavaduotojos, augs.
 
Jau vien tai byloja, kad Kinija vargu ar leis Rusijai prisijungti Baltarusiją. O jei ta nepaklausytų, pakenkti Rusijos ekonomikai Kinija turi kur kas daugiau galimybių, negu atvirkščiai. Jau nekalbant apie tai, kad Kinijos „žalieji“, atsiprašau, „geltonieji žmogeliukai“, kurių jau pilna Rusijos Tolimuosiuose rytuose įvairiuose darbuose (man tai pasakojo ne vienas liudininkas), pasiruošę pridaryti Rusijai visai kitokio pobūdžio nemalonumų.
 
Išlieka klausimas, ar gali po dabartinių įvykių Baltarusijoje Kinijai būti naudingas susikompromitavęs, tik jėgos struktūrų dėka dar besilaikantis valdžioje kruvinas diktatorius.
 
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

V. Landsbergis: „Jiems (Kremliui – LRT.lt) yra rodoma, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai čia jums ne Balotnaja (2011 metais Rusijoje, Balotnaja aikštėje, kilę ir kelis mėnesius vykę protestai prieš Putino valdžią – LRT.lt). Tai pranoksta net Chabarovską. Tikriausiai šeimininkas (Kremlius, – K.S.) padarys išvadą, kurią dabar siūlo kinai. Viešumą jau pasiekė Kinijos aukštuomenės reagavimas: „šalinkite savo „batką“ (suprask, statykite kitą, – K.S.), bet palikite tą Baltarusijos valstybę, kuri mums reikalinga“.
 
Profesorius sako, profesorius žino. Iš jo lūpų – į Dievo ausį.
 
Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tik ką pažadėjo „per artimiausias dienas“ išspręsti situaciją šalyje.
 
Pamatysim.
 
2020.08.21; 17:35

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
 
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
 
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
 
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
 
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 06:00

kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, siekdamos pasiųsti Pekinui žinią atsisakyti savo operacijų, skirtų vogti JAV mokslo ir technologines paslaptis, teigė JAV valstybės departamento pareigūnas.
 
„Ateina metas, kai reikia pasakyti „gana“, – teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas.
 
Pasak pareigūno, „Pekinas akivaizdžiai piktnaudžiavo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko JAV intelektinę nuosavybę.
 
„Hiustonas – tvirtas įrodymas, kad mes esame rimtai nusiteikę“, – teigė jis.
 
Antradienį JAV valstybės departamentas nurodė Kinijai uždaryti jos konsulatą Hiustone, Teksase, ir nurodė užbaigti šį procesą iki penktadienio.
 
Dieną ir naktį prie konsulato važiavo sunkvežimiai, kad išvežtų visą įrangą ir kitą nuosavybę, o trečiadienį virš pastato buvo matyti dūmai. Manoma, kad Kinijos pareigūnai degino dokumentus.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
 
Penktadienį Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu.
 
Įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 06:30

Dominicas Raabas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė sekmadienį Pekiną apkaltino „daug nerimo keliančiu šiurkščiu ir žiauriu žmogaus teisių pažeidinėjimu“, kurį Kinija vykdo prieš etnines bei religines mažumas šalies vakariniame Sindziango regione.
 
Žmogaus teisių grupės ir ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų tiurkių kalbomis kalbančių mažumų buvo suvaryti į daugybę specialių internuotų asmenų stovyklų.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sako, kad pasaulis privalo atkreipti dėmesį į pranešimus apie priverstinės mažumų sterilizacijos atvejus ir masinius sulaikymus musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
 
„Akivaizdu, kad vyksta šiurkštūs ir baisūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, o tai kelia labai labai didelį nerimą. Pranešimai apie žmogiškąjį šių veiksmų aspektą primena kai ką, ko neteko matyti jau labai labai seniai. Ir tai vykdo viena iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės narių, kuri siekia, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Mes norime pozityvių santykių (su Kinija), tačiau negalime stebėti tokį elgesį ir nieko nesakyti“, – šalies užsienio reikalų sekretorius sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 18:01

JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Sulaikytame Kinijos žvejybiniame laive rastas įšalęs negyvo Indonezijos piliečio kūnas, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai, pridurdami, kad įgulos nario mirtis yra įtartina.
 
Indonezijos policija teigė, kad šią savaitę Malakos sąsiauryje buvo sulaikyti du laivai, gavus pranešimą, jog viename jų galimai mirė vienas įgulos narių.
 
20-metis indonezietis galimai buvo kankinamas, o jo kūnas nuo birželio pabaigos buvo laikomas „Lu Huang Yuan Yu 117“ laivo šaldiklyje, teigė Riau provincijos policijos atstovas Harry‘is Goldenas Hartas.
 
„Auka turėjo fizinių sužeidimų, tačiau atliekame skrodimą, kad galėtume išsiaiškinti tikslią mirties priežastį“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Dėl vyro mirties buvo apklausta kelios dešimtys įgulos narių, laivais plaukiančių iš Kinijos, Indonezijos ir Filipinų.
 
Kovos su prekyba žmonėmis ekspertai teigia, kad žvejybos pramonėje plačiai naudojamas priverstinis darbas, o išnaudojamiems darbuotojams dažnai neišmokami atlyginimai, jiems tenka dirbti viršvalandžius ir susidurti su smurtu bei mirtimi.
 
Indonezija ir Pietryčių Azija yra pagrindiniai tokio darbo šaltiniai – dažniausiai taikomasi į nepasiturinčius ir neišsilavinusius žmones, kurie viliojami gerų atlyginimų už darbą jūroje pažadais.
 
Birželį du Indonezijos piliečiai iššoko iš vieno Kinijos laivo, siekdami pabėgti nuo, jų teigimu, smurto ir šiurpių sąlygų.
 
Juos vėliau išgelbėjo Indonezijos žvejybinis laivas. Ketvirtadienį policija teigė, kad dėl kaltinimų smurtu buvo suimti devyni žmonės.
Prieš mėnesį trijų negyvų Indonezijos piliečių kūnai buvo išmesti į jūrą pro vieno Kinijos laivo bortą.
 
Džakarta vėliau teigė, kad, turimomis žiniomis, vyrai mirė nuo ligų, o Pekinas palaikų palaidojimą jūroje apibūdino kaip paisantį tarptautinių įstatymų.

Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.

Kinija įkurs Honkonge „nacionalinio saugumo agentūrą“, kuri prižiūrės neramumams kelią užkirsiančio įstatymo įgyvendinimą, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Naujasis įstatymas bus viršesnis už jau galiojančius ir galimai jam prieštaraujančius Honkongo įstatymus, reportaže, kuriame detaliai aptariamos įstatymo projekto detalės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
 
Agentūra reportažą paskelbė pasibaigus Pekine vykusiam Kinijos įstatymų kūrimo komiteto susitikimui. Jo metu buvo aptariamas įstatymų projektas, kuriuo siekiama sunaikinti pusiau autonominį miestą supurčiusį prodemokratinį judėjimą.
 
Honkongo saugumo agentūrai vadovautų miesto vadovė, kuri būtų įgaliota veikti siekiant pašalinti saugumo grėsmes.
 
„Xinhua“ skelbė, kad įstatymas kriminalizuotų pavojų saugumui keliantį „kurstymą, valdžios galios nuvertimą, terorizmą ir slaptą susivienijimą su užsienio pajėgomis.“
 
Agentūra pranešė, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas įstatymą „priims netrukus“.
 
Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas sukėlė tarptautinį nerimą, kadangi manoma, kad bus apribotos paskutinės miesto laisvės.
 
Įstatymo priėmimas skubos tvarka mieste sukėlė nuogąstavimų, kad pamažu atkeliauja žemyninėje Kinijoje naudojamos politinės represijos.
 
Įstatymo projekte numatoma, kad jei Honkongo įstatymai prieštaraus būsimam įstatymui, aiškinimo galią turi Pekino nuolatinis komitetas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas neturi jokių principų, kuriais remtųsi, ir yra netinkamas būti prezidentu, ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė jo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
„Nemanau, kad jis tinkamas tarnybai. Nemanau, kad jis turi kompetencijos dirbti savo darbą“, – „ABC News“ sakė J. Boltonas.
 
D. Trumpo administracija mėgino užkirsti kelią memuarų leidimui, nes teigė, kad knygoje yra atskleidžiama įslaptintos informacijos.
 
Knygoje, kurios ištraukos trečiadienį buvo paskelbtos trijuose laikraščiuose, J. Boltonas kaltina D. Trumpą, kad šis prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti laimėti dar vienus rinkimus. D. Trumpas taip pat esą išsakė paramą Pekinui vykdant masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų kalinimą. J. Boltonas prezidentą kritikuoja ir dėl įvairių pasaulio problemų nepaisymo.
 
„Iš tikrųjų man nepavyko išgryninti jokių principų, kuriais D. Trumpas remtųsi, vienintelis principas, kuriuo jis remiasi, yra klausimas, kaip būti perrinktam“, – J. Boltonas sakė „ABC News“ žurnalistams interviu, kuris visas bus transliuojamas sekmadienį.
 
„Man atrodo, kad jis buvo taip susitelkęs į perrinkimą, kad nebuvo jokių kitų ilgalaikių principų“, – teigė jis.
 
J. Boltonas taip pat kalbėjo apie D. Trumpo bandomus palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu – prezidentas esą koncentravosi į galimybę nusifotografuoti ir spaudos reakciją į jo veiksmus, o ne į ilgalaikius JAV interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:17

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo knygoje kaltina JAV prezidentą piktnaudžiavimu valdžia ir nemokšiškumu. Dar nepasirodžiusios knygos ištraukas paskelbė „The New York Times“.
 
J. Boltonas rašo, kad apkalta D. Trumpui būtų buvusi pateisinama ne tik dėl kaltinimų vadinamojoje Ukrainos aferoje, bet ir dėl kitų atvejų. Jis ne kartą užkirto kelią baudžiamiesiems tyrimams prieš mielą „diktatorių“, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Turkijos, rašo J. Boltonas.
 
„Kasdienybė buvo elgesys, kai buvo trukdoma teisingumui, ir su tuo mes negalėjome taikstytis“, – teigiama knygoje. J. Boltonas savo svarstymus esą tada raštu išsakė ir generaliniam prokurorui Williamui Barrui.
 
D. Trumpas ne kartą prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbos dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, rašoma knygoje, kurią cituoja ir „Wall Street Journal“. D. Trumpas derybose dėl prekybos sutarties su Kinija esą ne kartą pareiškė, jog jam svarbu pasiekti rezultatą, kuris leistų per rinkimus lapkritį nugalėti žemės ūkį kultivuojančiose valstijose. Kinijos pažadas pirkti daugiau žemės ūkio produktų buvo svarbi susitarimo dalis.
 
Su D. Trumpu kaip saugumo patarėjas glaudžiai bendradarbiavęs J. Boltonas kaltina prezidentą ir tuo, kad šis nesigaudo užsienio politikoje. Prezidentas, pavyzdžiui, nežinojo, kad Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, o kartą paklausė, ar Suomija priklauso Rusijai, rašoma knygoje.
 
Anot J. Boltono, taip pat buvo aišku, kad D. Trumpo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos vadovu Kim jon-unu niekada neduos patenkinamo rezultato. Be to, D. Trumpas esą labai rimtai svarstė išstojimo iš NATO galimybę.
 
JAV vyriausybė antradienį kreipėsi į teismą, kad būtų užkirstas kelias knygos išleidimui. J. Boltonas esą joje pateikia slaptą informaciją ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
D. Trumpas praėjusių metų rugsėjį dėl nuomonių skirtumų atleido J. Boltoną iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų. Šis jau tada pareiškė, kad atėjus laikui paskelbs savo įvykių versiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 09:00

Trečiadienį Pekine buvo atšaukta du trečdaliai visų skrydžių, taip pat vėl uždarytos visos mokyklos, vyriausybei siekiant užkirsti kelią antrai koronaviruso protrūkio bangai.
 
Pranešta, kad per pastarąją parą Kinijos sostinėje užregistruotas 31 naujas užsikrėtimo atvejis, pareigūnai paragino gyventojus nevykti niekur iš Pekino.
 
Naujasis koronaviruso židinys Pekine yra susijęs su pietiniame Fengtai rajone esančiu Sinfadžio turgumi, ten kasdien parduodama tūkstančiai tonų vaisių, daržovių ir mėsos, šiuo metu jis yra uždarytas.
 
Karantinas paskelbtas jau 30 Pekino rajonų. Šios teritorijos įvardytos kaip vidutinio pavojingumo teritorijos. Prie įėjimo į šias teritorijas žmonėms matuojama temperatūra, jie turi registruotis. 
 
Trečiadienį paskelbus apie 31 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, bendras nuo praėjusio ketvirtadienio užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius siekia 137. Pekino užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centro vicedirektorius teigė, kad 95 proc. šių atvejų yra lengvi.
 
„Labai gali būti, kad ateinančiomis dienomis atvejų skaičius tik augs“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:01

Padalytas Kašmyras

Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, antradienio vakarą pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
 
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau kiek vėliau antradienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20.“
 
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino.
 
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
 
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas, ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
 
Incidentas įvyko Galvano slėnyje, Ladake, vėlų pirmadienio vakarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:30