Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali „greitai ir žmoniškai“ išspręsti Honkonge kilusį didžiulį konfliktą tarp miesto valdžios ir protestuotojų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis taip pat netikėtai pasiūlė Kinijos prezidentui susitikti.
 
„Neturiu JOKIŲ abejonių, kad, jei Prezidentas Xi (Jinpingas. – ELTA) norėtų greitai ir žmoniškai išspręsti Honkongo problemą, jis gali tai padaryti“, – tviteryje iš savo golfo aikštynų Naujajame Džersyje rašė D. Trumpas.
 
„Asmeninis susitikimas?“ – pridūrė jis, taip lyg siūlydamas savo pagalbą Xi Jinpingui.
 
Protestuotojai Honkonge rengia mitingus jau 10 savaičių, reikalaudami atšaukti ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą bei ištirti brutalius protestus malšinančių policijos pareigūnų veiksmus.
 
D. Trumpas taip pat netikėtai susiejo galimą JAV prekybos susitarimą su Kinija, kuris turėtų užbaigti daugiau nei metus trunkantį prekybos karą, su taikiu Honkongo neramumų sprendimu.
 
„Kinija praranda milijonus darbo vietų kitoms šalims, kurioms netaikomi muitai. Tūkstančiai bendrovių traukiasi. Žinoma, Kinija nori pasirašyti susitarimą. Pirma tegu žmoniškai susitvarko su Honkongu!“ – tviteryje pareiškė JAV prezidentas, pirmą kartą užsiminęs, kad prekybos susitarimo likimas gali priklausyti nuo to, kaip Pekinas tvarkysis su Honkongo protestais.
 
Jungtinės Valstijos ne kartą teigė esančios „giliai susirūpinę“ dėl Kinijos saugumo pajėgų judėjimo netoli Honkongo ir ragino Pekiną gerbti miesto autonomiją.
 
Pagal 1997 m. susitarimą, kuriuo Honkongas britų buvo perduotas Kinijai, miestui suteikiama dalinė autonomija ir kur kas daugiau laisvių nei žemyninėje Kinijoje.
 
Kaip parodė naujausia Honkongo protestuotojų apklausa, didžioji dalis prodemokratiškai nusiteikusių Honkongo demonstrantų turi universitetinį išsilavinimą, daugiau nei pusė jų yra jaunuoliai iki 30 metų amžiaus ir beveik visi jie nekenčia policijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 10:39
 
 

Vokietijos kanclerė Angel Merkel padovanojo Kinijos lyderiui Si Czinpinui, atvykusiam vizito į Berlyną, senovinį Kinijos žemėlapį. Kodėl ši dovana išjudino dar vieną „skandalą kartografiniu pagrindu“, aiškina Foreign Policy leidinyje Reičel Lu. 

Žemėlapis, sudarytas 1735 metais prancūzų kartografo Žan Batisto Burginjono d‘Anvilio, atspindi, kaip tuo metu europiečiai įsivaizdavo Kiniją. Jame į Kiniją neįtrauktas Tibetas, Sinczianas, Mongolija ir Manžurija. Taivanio ir Hainanio salų sienos „parodytos kitokios spalvos“, rašo autorė.

Continue reading „Merkel, žemėlapis ir „mįslingas laiškas“ Kinijai?“