Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė nenorintis „šiuo metu kalbėti“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. D. Trumpas pabrėžė esąs „labai nusivylęs“ Kinijos veiksmais koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Mūsų santykiai yra geri, tačiau dabar tiesiog nenoriu su juo kalbėti“, – teigė D. Trumpas.
Paklaustas, kokie bus tolesni JAV veiksmai, D. Trumpas neatskleidė konkrečių žingsnių, tačiau ėmėsi grasinamo tono ir perspėjo: „Yra daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti. Galėtume įgyvendinti daug dalykų. Galėtume nutraukti visus ryšius.“
„Jei taip padarytume, kas nutiktų? Jei nutrauktume visus saitus, sutaupytume 500 mlrd. dolerių“, – teigė D. Trumpas.
Įtampa tarp JAV ir Kinijos išaugo, šalims apsikeitus aštriais komentarais dėl koronaviruso pandemijos, nusinešusios 300 tūkst. gyvybių, kilmės. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Jau ilgą laiką D. Trumpas kaltina Kiniją nuslėpus informaciją apie tikrąjį COVID-19 protrūkio mastą. Koronaviruso epidemija prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir pirmiausia išplito Uhano mieste, Kinijoje.
Pekinas kaltinimus atkakliai neigia ir tvirtina, kad visus prieinamus duomenis perdavė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
D. Trumpas interviu „Fox Business“ metu dar kartą pakartojo savo kaltinimą ir pareiškė, kad „viskas atėjo iš Kinijos, todėl jie ir turėjo jį sustabdyti“.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pažadėjo tęsti Kinijos „reformas ir atsivėrimą“, bet įspėjo, kad niekas negali nurodinėti, kaip Kinija turėtų elgtis.
Nors pažadėjo tęsti ekonomines reformas, kurias pradėjo buvęs šalies lyderis Dengas Xiaopingas 1978 metų gruodį, Xi Jinpingas pažymėjo, kad nebus vienpartinės sistemos pokyčių.
„Kinijos komunistų partija ir jos lyderystė yra svarbiausias socializmo bruožas. Tai – Kinijos socializmo sistemos privalumas“, – kalbėjo prezidentas.
Jo kalba pasakyta po to, kai Kinija susidūrė su didžiuliais iššūkiais dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis prekybos ir diplomatiniame frontuose.
„Niekas negali nurodinėti Kinijos žmonėms, ką jie turėtų ar ko neturėtų daryti“, – pridūrė Kinijos lyderis.
„Turime ryžtingai reformuoti tai, ką norime ir galime pakeisti, o tai, ko negalime reformuoti, pakeista nebus“, – reziumavo Xi Jinpingas.
Šiaurės Korėja paminėjo 70-ąsias įkūrimo metines surengdama karinį paradą be balistinių raketų. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių sekmadienį žygiavo kariniame parade Pchenjane šaliai minint 70-ąsias įkūrimo metines. Juos keitė artilerijos pabūklai ir tankai, tačiau tarpžemyninės balistinės raketos, dėl kurių buvo pritaikytos sankcijos, parade nepasirodė, informuoja AFP.
Šiaurės Korėja švenčia 70-ąsias įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.
Kariniame parade nebuvo matyti pernai išbandytų balistinių raketų „Hwasong-14“ ir „Hwasong-15“, galinčių pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas ir pakeitusių strateginį jėgų balansą. Vietoj to Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas demonstravo savo draugystę su Kinija, iškeldamas prezidento Xi Jinpingo pasiuntinio ranką jiems sveikinant žmones.
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, įprastai vadinama Šiaurės Korėja, buvo įkurta 1948 m. rugsėjo 9 d., praėjus trejiems metams po to, kai Maskva ir Vašingtonas padalino Korėjos pusiasalį į dvi dalis baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
Šiaurės Korėjos kareiviai. EPA – ELTA nuotr.
Ši data svarbi Šiaurės Korėjos politiniame kalendoriuje, ypač kai ji žymi jubiliejus, ir nuo seno buvo naudojama pademonstruoti naujausią karinę ginkluotę.
Tačiau pernelyg militaristinis pasirodymas galėjo sutrukdyti diplomatinėms pastangoms pusiasalyje po to, kai birželį Kim Jong Unas susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir prieš rugsėjį Pchenjane įvyksiantį trečiąjį susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį vakare atidarys dviejų dienų regioninio saugumo aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvaus Rusija, Iranas ir kiti sąjungininkai. Per viršūnių susitikimą bus aptariama auganti įtampa su Jungtinėmis Valstijomis dėl prekybos politikos ir Vašingtono sprendimas pasitraukti iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Jau penktadienį pasaulio lyderiai pradėjo rinktis į 18-ąjį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą. ŠBO vadovauja Kinija ir Rusija. Tarp šio regioninio saugumo bloko narių – buvusios sovietinės Vidurio Azijos respublikos, Pakistanas ir Indija. Iranas susitikime dalyvaus narės-stebėtojos teisėmis.
Prieš ŠBO susitikimą pajūrio mieste Čingdao, kuriame dalyvaus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis, imtasi ypatingų saugumo priemonių. Renginyje dalyvaus ir Pakistano prezidentas Mamnoonas Hussainas bei Indijos premjeras Narendra Modis.
Xi Jinpingas per atidarymo banketą šeštadienį vakare pasakė įžanginę kalbą. Po banketo – fejerverkų šou.
Kaip teigia analitikai, vienas iš svarbiausių šiųmetinių diskusijų klausimų, nors ir neįtrauktų į darbotvarkę, gali būti galimybė Iranui, šiuo metu turinčiam stebėtojos statusą, tapti visaverte organizacijos nare. Šio statuso Iranas siekia nuo 2008 metų, tačiau negalėjo jo tikėtis, kol šaliai taikomos Jungtinių Tautų sankcijos. Po 2015 metų branduolinio susitarimo ši kliūtis buvo pašalinta.
Dabar, iš sutarties pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, „ŠBO narės gali suteikti Iranui visateisės narystės statusą, taip pademonstruodamos paramą Teheranui ir branduoliniam susitarimui“, – teigė JAV Karinių oro pajėgų koledžo tarptautinio saugumo studijų profesorė Dawn Murphy.
Kalbėdama šeštadienį Vilniuje naujienų agentūrai AFP, Irano aukšto rango pareigūnė Massoumeh Ebtekar sakė, kad Teheranas tikisi, jog didžiosios Europos šalys, kaip ir Rusija bei Kinija, patvirtins savo įsipareigojimus laikytis branduolinės sutarties „kiek įmanoma greičiau, nes Iranas nelauks amžinai“. „Buvome ištikimi šio įsipareigojimo dalyviai, stengėmės kiek galėjome, demonstravome savo gerus ketinimus. Dabar susiduriame su dideliu nestabilumu regione“, – sakė ji.
