Kinijos tikslas

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad įsivėlusi į konfliktą su Kinija Lietuva papuolė į pavojingą situaciją, kadangi Pekinas verslą spaudžia ir toliau spaus netiesiogiai. Anot jo, neoficialios Kinijos sankcijos skaudžiausiai smogs pramonės sektoriui, kurio įmones norima išstumti iš pasaulinių tiekimo grandinių.

 

„Kinija yra pasaulio fabrikas. Labiausiai kenčia ir kentės mūsų pramonės sektorius, nes Kinija pagamina apie 30 proc. visos pasaulio pramonės produkcijos – grubiai tiek pat, kiek Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos kartu sudėjus. Tai yra milžiniškos apimtys“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

 

„Tas pats Taivanas yra investavęs 200 mlrd. į Kiniją, o siūlo dabar į Lietuvą investuoti 200 mln. (JAV dolerių – ELTA). Santykis „vienas prie tūkstančio“. Kinija yra pakankamai įtakinga pramonės sektoriuje“, – pavyzdžiu dalijasi ekonomistas.

 

„Luminor“ eksperto vertinimu, turint tokią didelę dalį pasaulinės pramonės rinkos, Kinija dažnai dalyvauja pasaulinėse gamybos grandinėse, tad joje pagamintus komponentus savai produkcijai gaminti naudoja kitos valstybės. Būtent iš šios globalios prekybos, pasak Ž. Maurico, netiesioginėmis sankcijomis norima išstumti Lietuvos gamintojus.

 

„Lietuva, kadangi yra dalinai įsitraukusi į tas tiekimo grandines, jai gana pavojinga ši situacija, nes Kinija netiesiogiai spaus. Tiesiogiai nebus galima jos apkaltinti ar pareikšti protestų, bet Kinija tiesiog nerekomenduos to partneriams arba valstybėms“, – sako jis. Ž. Mauricas, be kita ko, pažymi, jog tokių veiksmų pasekmės Lietuvos ūkiui gali būti skaudžios, kadangi būtų pažabotas sektorius, kuris augo.

 

„Didžiausias pavojus, kad mes galime būti išcentrifuguoti iš tų prekybos grandinių ir tai būtų nemenkas nuostolis Lietuvai, nes pastaraisiais metais, ypač pramonės sektorius, Lietuvoje plėtėsi. Matėme, kad ir regioninę atskirtį jis mažina, nes Vilnius nėra pagrindinis centras (tai yra Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, kiti mažesni miestai), – pastebi Ž. Mauricas. Jo teigimu, dėl netiesioginio Pekino spaudimo taip pat gali mažėti Lietuvos patrauklumas investicijoms.

 

ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Užsienio reikalų ministerija tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

 

Be kita ko, gruodį Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš jos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

 

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.