Kino teatras

Aktualijos

Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.

Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį duris lankytojams atvers tarpukariu Laisvės alėjoje pastatytas kino teatras „Romuva”.
 
Nuo šiol tai bus Kino namai „Romuva”, kuriuose – dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai.
 
Pasak pranešimo, šventinis „Romuvos” atidarymo renginys kvies pasivaikščioti po unikalius Art Deco elementus išsaugojusias kino teatro erdves, pažinti pastatui ir jo istorijai dedikuotą parodą bei išbandyti naująsias kino sales. Pirmųjų lankytojų lauks speciali programa – naktinis filmų maratonas.
 
Per penktadienį vyksiantį renginį kino teatro rekonstrukcijos metu įkurtoje Kamerinėje kino salėje bus galima išvysti 1940-aisiais balandžio 18-ąją „Romuvos” atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija”. Naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai” premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė”, festivalyje „South by Southwest” kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris”, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa.
 
„Romuvos” pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2016-aisiais. Senojo kino teatro Laisvės alėjoje atgimimą lėmė projektas „Kauno kino centro „Romuva” kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę”. Kiek daugiau nei milijonas eurų projektui skirta pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus”. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė, kuriai šiandien nuosavybės teise ir priklauso šis vienintelis likęs ir pagal pirminę savo paskirtį tebeveikiantis buvusios laikinosios sostinės kino teatras.
 
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, baigiantis 2021-iesiems, „Romuvos” prieigose, Laisvės alėjoje, atidengta dailininko Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra „Pirmas filmas”. Taip Kaune įamžinta nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje – pernai minėtas pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis” sukūrimo 90-metis.
 
Reikšminga ir tai, kad istoriniam nuo privatizacijos Kaune išsaugoto kino teatro pastatui 2015 metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Šiuo metu šis pastatas yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
 
ELTA primena, jog tarpukario verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis pastatytas bei įrengtas to meto Lietuvoje moderniausias ir didžiausias kino teatras duris atvėrė 1940-ųjų pavasarį.
 
Birutė Mačienė (ELTA)
 
2022.04.22; 07:00
Aktualijos

Kadrai iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas

Artėjant jubiliejinei sukakčiai – 90 metų nuo pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis“ sukūrimo, menininkai kviečiami pasitelkti fantaziją ir savo kūryba įamžinti šį Lietuvos kultūrai reikšmingą įvykį.
 
Tokį savotišką konkursą skelbianti Kauno miesto savivaldybė primena, kad anuomet didelio rezonanso sulaukusio kino kūrinio scenos buvo nufilmuotos būtent Kaune. „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk, kur nereikia“) – pirmas ryškus pavyzdys, įkūnijęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.
 
90 metų nuo filmo premjeros sueis 2021-ųjų spalio 8-ąją. Šią sukaktį galinčios paženklinti atrinktos geriausios idėjos sumanytojams menininkams savivaldybė garantuoja finansavimą jai įgyvendinti.
 
„Kaunas turi įvairių akcentų. Ne tik meninių, bet ir istorinių. Tačiau apie dalį jų nedaug ką žinome. Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmasis lietuvių vaidybinis pilnametražis filmas. Todėl drauge su „Kauno filmų biuru“ ir kino centru „Romuva“ kviečiame menininkus siūlyti idėjas ir savo kūrinius, kurie pasakotų unikalią pirmojo filmo istoriją kauniečiams bei miesto svečiams“, – į menininkus kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
 
Prisimenant šios išskirtinės kino juostos gimimą, dera pažymėti, kad „Onytės ir Jonelio“ filmavimas anuomet užtruko beveik pusmetį.
 
Dauguma filme vaidinusių aktorių – teatro studentai, kuriems buvo pažadėta po filmavimo atsiskaityti geriausiais to meto šokoladiniais saldainiais. Filmuojant juostą, komandai trūko ne tik pinigų technikos nuomai, patirties, bet ir nuovokos, kaip paruošti aktorius filmavimui.
 
Filmas, beje, susilaukė įvairių reakcijų – nuo stiprios kritikos iki pagyrų ir palaikymo. Ypač kino kritikai po filmo premjeros peikė aktorių grimą, kuris atrodė itin keistai, – juodos lūpos ir paakiai, akinamai balti veidai. Kritikuotas ir aktorių neprofesionalumas, prastai įkūnijami personažai, filmo turinys.
Dar vienas kadras iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
 
„Tai buvo 1931 metai. Menininkai tuo metu neturėjo visiškai jokios patirties, technikos ir supratimo, kaip kurti filmą. Jie mokėsi tiesiog žiūrėdami užsienietiškus filmus kino teatruose. Būtent entuziazmas ir davė impulsą lietuviškam filmui. Žavu, kad žmonės, neturėdami ypatingų žinių, su užsidegimu ėmė ir sukūrė tai, kas tapo Lietuvos kino pradžia. O ta pradžia buvo būtent Kaune“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.
 
Kadras iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas

Pasak A. Silkinio, galutinis žurnalo „Naujoji Romuva“ verdiktas pirmajam pilnametražiam lietuvių darbui buvo gana palankus – filmą aprašiusiam korespondentui patiko ir „sukombinuotos scenos“, ir veikalo gyvumas, ir įdomus siužetas. Pagirta ir tai, kaip juostoje atvaizduotas Kaunas, kuris, „daro tikrai gražaus ir turtingo miesto įspūdį“. Galiausiai konstatuota, kad, turint omenyje patirties stoką ir lėšų trūkumą, filmas ne toks jau ir prastas. Pridurta, kad „tai – reikšmingas faktas mūsų tautos kultūros gyvenime“.
 
Deja, šiandien pamatyti bei įvertinti šio filmo neįmanoma – jis laikomas dingusiu.
 
Ir nors kino teatro „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A), kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese, toje pačioje alėjoje, dabar atnaujinamas vienintelis išlikęs tarpukario kino teatras – „Romuva“. Po rekonstrukcijos jis lankytojus pasitiks jau kitais metais.
 
Viena iš siūlomų lokacijų pirmojo lietuviško vaidybinio kino filmo 90-mečio atminimui skirtam kūriniui – Kauno kino centro „Romuva“ prieigos (Laisvės al. 54). Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Tiesa, akcentai galimi ir kitose viešose bei pagal kontekstą derančiose Kauno vietose, patikslina miesto savivaldybės administracijos atstovė Aušrinė Vaščėgaitė.
 
Idėjų konkurse „Kauno akcentai“ nuo sausio 1 iki vasario 1 dienos savivaldybėje laukiama menininkų pasiūlymų dėl skulptūrų, šviesos instaliacijų, dizaino objektų ar kitų meninių kūrinių, skirtų įamžinti filmą „Onytė ir Jonelis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.04; 00:30
Trumposios naujienos

Saudo Arabijoje pirmą kartą per 35 metus buvo viešai parodytas kino filmas. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.

Amerikiečių režisieriaus Ryano Cooglerio juosta „Juodoji pantera“ (Black Panther) buvo demonstruojama į kino teatrą pertvarkytoje koncertų salėje Rijade. Pažiūrėti filmo atėjo tiek vyrai, tiek moterys. Kaip pažymi agentūra, seanso metu žiūrovai plojo ir valgė spragėsius.

Viešai rodyti kino filmus Saudo Arabijoje buvo uždrausta praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Šalies religiniai veikėjai laiko viešus pramoginius renginius „ydų šaltiniu“ ir ragina jaunimą juose nesilankyti. Jie taip pat draudžia naudotis socialiniais tinklais.

Anksčiau buvo pranešta, kad iki 2030 metų Saudo Arabijoje bus atidaryta daugiau kaip 300 kino teatrų, kuriuose bus daugiau kaip 2 tūkstančiai ekranų. Tai leis sukurti 30 tūkstančių nuolatinių darbo vietų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.20; 00:30