Kiekviena šalis skirtingu istorijos laikotarpiu turi pagrindinę problemą, nuo kurios sprendimo priklauso jos ateitis. Azerbaidžanui tokia problema per visus nepriklausomybės metus yra Armėnijos Respublikos agresija, kai buvo okupuotas Kalnų Karabachas ir aštuoni aplinkiniai rajonai, iš kur išguiti visi jų gyventojai.
Susivienijimui „Karabacho išlaisvinimo organizacija“ (KIO) priklauso pabėgėliai ir perkeltieji asmenys – pagrindinės Armėnijos agresijos aukos, taip pat ir karo už Karabachą dalyviai.
Viena iš svariausių KIO priemonių yra kasmetė Karabacho problemas aptarianti konferencija, kurios išvakarėse išleidžiama konferencijos dalyvių pranešimų knyga. Atrodo, kad nė viena kita visuomeninė organizacija nerengė tokių didelių mastų renginio pastaruosius 20 metų.
Ką tik (2019 metų gegužę) baigėsi 18-oji konferencija ir išleista „Karabachas vakar, šiandien, rytoj“ serijos 18-oji knyga, skirta Azerbaidžano Demokratinės Respublikos (ADR) vyriausybės 1919 metais įsteigtos generalinės gubernatorystės etniniams susirėmimams įveikti šiame regione 100-mečiui.
Apskritai, pagal tradiciją, kiekviena konferencija skiriama reikšmingiems istoriniams įvykiams, susijusiems su Karabacho istorija, bet tai netrukdo publikuoti straipsnių, tiesiogiai nesusijusių su paskelbta tema. Taigi, 2018 metų konferencija buvo skirta ADR 100-mečiui, kuris buvo plačiai minimas visoje respublikoje.
Reikia pažymėti, kad Azerbaidžano Respublika, 1991 metais paskelbdama savo nepriklausomybės atkūrimą, pasiskelbė ADR teisių perėmėja, tuo pačiu pabrėždama tos nepriklausomos valstybės istorinį vaidmenį azerbaidžaniečių tautos likime.
Publikuotų straipsnių autoriai – ne tik Azerbaidžano mokslininkai, visuomenės veikėjai ir politikai, bet ir užsienio valstybių (Irano, VFR, Sakartvelo, Lietuvos, įvairių Rusijos regionų ir miestų, Turkijos, Japonijos ir t. t.) atstovai, besigilinantys į Karabacho problemas. Straipsniai publikuojami azerbaidžaniečių, anglų ir rusų kalbomis.
Antai, dviejuose paskutiniuose serijos „Karabachas vakar, šiandien, rytoj“ leidiniuose plačiai pateikiami straipsniai, skelbti portale slaptai.lt, kurį veda žurnalistas Gintaras Visockas. Jame skelbiami paties G. Visocko, taip pat Leono Juršos, Irmos Dubovičienės, Juozo Strėvos straipsniai.
Kai dėl paskutinio serijos leidinio, čia atkreipia dėmesį Alio Abasovo publikacija „1988metų vasario 27–29 Sumgaito įvykiai: analizė po 30 metų“ anglų ir azerbaidžaniečių kalbomis. Nuo Sumgaito įvykių iki šiol nepašalintos „baltos dėmės“, daugelis epizodų Rusijos archyvuose iki šiol paženklinti slaptumo grifu. Todėl labai svarbi autoriaus atlikta tų įvykių klasifikacija pagal skirtingus scenarijus, leidžianti skaitytojams patiems susiformuoti nuomonę apie tuos beveik detektyvinius įvykius.
Neabejotinai sudomins profesoriaus Abulgasano Abasovo straipsnis „Karabacho problema naujos pasaulio tvarkos formavimo kontekste“, siejantis lokalinę problemą su pasauliniu politiniu procesu.
Įdomų pranešimą, irgi išspausdintą šiame leidinyje, padarė KIO pirmininkas Akifas Nagy „Karabachas – nacionalinė pasaulio azerbaidžaniečių idėja“. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje gyvena apie 50 milijonų azerbaidžaniečių (Azerbaidžane tik 10 mln.), todėl ši tauta yra viena iš diasporiškiausių. Galimybė, kad ją suvienytų bendra nacionalinė idėja – tai gana sėkmingas projektas, padedantis ne tik konsoliduoti, bet ir spręsti pagrindinę Azerbaidžano problemą visame pasaulyje.
Ryšium su tuo sudomins ir Džeichuno Tagi straipsnis „Vokietijos spauda apie Kalnų Karabacho konfliktą“, nes jame pateiktos paskutinės VFR žiniasklaidos publikacijos, nevienodai objektyviai aiškinančios Karabacho įvykius Vokietijos skaitytojams.
Istoriniu aspektu dėmesį patrauks filosofijos daktaro Asado Gurbanly straipsnis „Kai kurios nenušviestos azerbaidžaniečių deportacijos iš jų istorinės etninės teritorijos Armėnijos TSR (1947–1953 m.) problemos“, nes rodo, kad etniniai valymai Armėnijoje prasidėjo gerokai prieš konflikto pradžią.
Istorijos mokslų daktarės Firdousi Achmedovos straipsnyje parodyta, kad pirmoji kultūrinė autonomija Pietų Kaukaze buvo įsteigta Azerbaidžane (Karabache) prieš šimtą metų.
Apskritai, dauguma leidinio straipsnių skirti istorijos problemoms, antai, Giultekino Nadžaflio „Slapti generolo Zubovo nurodymai dėl armėnų valstybės įsteigimo Karabache (Rusijos archyvinių dokumentų aspektu)“, Ilgaro Niftalijevo „Gareginas Nždė – armėnų fašizmo ideologas“, Ismailo Musos „Kosovo sureguliavimas: rezultatai ir problemos“, filosofijos mokslų daktaro Kerimo Šukurovo „Rusijos imperijos geopolitinis Užkaukazės regionas: formavimas ir politika Azerbaidžano žemių atžvilgiu“, Mechribano Alijevo „Pirmojo pasaulinio karo pradžia ir Dašnakcutiun partija“ ir kt.
Daugelis straipsnių siejasi su literatūriniais kūriniais, atspindinčiais įvairius Karabacho problemos aspektus.
Trys straipsniai pristato autorius iš Irano ir Turkijos.
Tad galima pažymėti, kad knyga aprėpia platų autorių ratą ir daugybę straipsniuose nagrinėjamų temų.
Būtina pabrėžti, kad serijos „Karabachas vakar, šiandien, rytoj“ publikacijos domina ne tik šalies visuomenę, bet ir paties plačiausio profilio Azerbaidžano mokslininkus.
2019.05.27; 21:50
