klaida

Žurnalisto užrašai

Aleksandro Goguno knygą „Klaida, 1941 metai“

Leidykla „Briedis“ pristato Vokietijoje gyvenančio rusų istoriko Aleksandro Goguno knygą „Klaida, 1941 metai“. Joje pasakojama apie Stalino ketinimus užkariauti Europą ir nušviečiamos kitos mažiau žinomos istorijos temos, pateikiami pastarųjų dviejų dešimtmečių straipsniai ir interviu su Antrojo pasaulinio karo ekspertais, Sovietų Sąjungos totalitarizmo žinovais.

Paskutiniame knygos skyriuje publikuojami anksčiau neskelbti Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Moldovos archyvų dokumentai apie 1941 m. įvykius, Kremliaus šeimininko sumanymus ir siekius. Be to, pateikiama Rumunijos specialiųjų tarnybų ir NKVD pranešimų, Raudonosios armijos ir laivyno žvalgybos bei operatyvinio planavimo dokumentų, Trečiojo reicho diplomatų pranešimų, karo dalyvių atsiminimų, kitų anksčiau nežinomų tos epochos liudijimų, pavyzdžiui, Stalino nurodymas dėl Lenkijos SSR sukūrimo jau 1939 metais.

Garsus istorikas ir knygos „Ledlaužis“ autorius Viktoras Suvorovas apie šią knygą rašo: „1941 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenė užgriuvo Sovietų Sąjungą triuškinamuoju smūgiu. Praėjo 80 metų, bet ginčai nerimsta. Atrodytų, dėl ko ginčytis? Dar pirmoje klasėje mokytoja Marjivana kiekvienam iš mūsų aiškiai išdėstė, liepė išmokti atmintinai ir raiškiai padeklamuoti: „Vasaros naktį, auštant, Hitleris davė įsakymą savo kariuomenei ir pasiuntė vokiečių kareivius prieš visus sovietinius žmones. Tai reiškia – prieš mus.“ Viskas galutinai aišku ir paprasta. Ėmė Hitleris ir įsakė. Tačiau atidžiai įsižiūrėjus, regis, buvęs aiškus vaizdas darosi neryškus. Kuo labiau domimės, tuo daugiau klausimų kyla. Ir reikia turėti nemažai drąsos tuos klausimus pateikti bent jau sau. Ryžtingas tyrinėtojas Aleksandras Gogunas narsiai stoja į durtynes su Kremliaus oficialia propaganda. Jis kelia klausimus, į kuriuos joks Kremliaus ideologas neturi atsakymų. Gogunas parašė knygą, kuri bus smerkiama, jam ant galvos pasipils įžeidinėjimų ir prakeiksmų lavina, bet niekam nepavyks paneigti jo išvadų, sumenkinti jo atradimų reikšmės.“

1980 m. Leningrade (dab. Sankt Peterburgas) gimęs A. Gogunas studijavo istoriją ir filosofiją. Pagrindinės jo temos yra Antrasis pasaulinis karas, ginkluotas antisovietinis pogrindis, Stalino baudžiamosios operacijos, ypač Vakarų Ukrainoje. Autorius žinomas kaip Putino režimo kritikas, griežtai smerkiantis Rusijos agresiją Ukrainoje. Gimtojoje šalyje jo knygos paskelbtos „juodinančiomis“ ir išimamos iš prekybos. 2016 m. lietuviškai jau buvo išleista A. Goguno knyga „Stalino komandosai“.

Knygą „Klaida, 1941 metai“ iš rusų kalbos vertė Vytautas Leščinskas.

Informacijos šaltinis – leidykla „BRIEDIS”

2023.06.10; 06:00

SkaitomiausiosŽvalgyba

Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, kovo 31 d. (ELTA). Prancūzijos karinės žvalgybos vadovas Ericas Vidaud atleistas iš pareigų, kurias ėjo viso labo septynis mėnesius. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „L’Opinion“.
 
Pasak apžvalgininko Jeano Dominique`o Merchet, 55 metų generolas atstatydintas „dėl žvalgybos darbo trūkumų Ukrainos krizės laikotarpiu“.
 
Karinė žvalgyba yra tiesiogiai pavaldi Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam štabui. Kaip anksčiau interviu laikraščiui „Le Monde“ pareiškė štabo viršininkas armijos generolas Thierry Burkhard`as, Prancūzijos specialiosios tarnybos neteisingai vertino situaciją karo Ukrainoje išvakarėse.
 
„Amerikiečiai sakė, kad rusai ruošiasi pulti, ir jie buvo teisūs. Mūsų tarnybos veikiau manė, kad Ukrainos užėmimas turės siaubingą kainą ir kad rusai turi kitų variantų, kaip nuversti Volodymyrą Zelenskį“, – teigė jis.
 
„L’Opinion“ žiniomis, karinės žvalgybos vadovo poste E. Vidaud gali pakeisti 52 metų generolas Jacques`as  Langlade`as de Montgros. Anksčiau jis vadovavo 11-ajai oro desanto brigadai, taip pat ėjo sausumos kariuomenės inspektoriaus pareigas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.31; 10:48
Politinės intrigos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos antradienį išsakyta kritiška pozicija dėl Vyriausybės pasirinkto Taivano atstovybės pavadinimo, kuris, pasak šalies vadovo, nebuvo derintas su juo, yra „nuoseklus nenuoseklumas“. Politikė pabrėžia, kad klaida yra ne Taivano atstovybės pavaidinimas, o prezidento nuomonės keitimas.
 
„Nuoseklus nenuoseklumas, taip pavadinčiau šiandien išreikštą prezidento poziciją dėl Taivano atstovybės. Tik pastebiu, kad šalies vadovo pozicija vėl pasikeitė“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Politikė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos prezidentas prieš kelis mėnesius susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu džiaugėsi, kad JAV palaiko ir remia Lietuvos sprendimą dėl Taivano.
 
„Vienaip kalbėta prieš porą mėnesių: „Lietuvos pozicija Vilniuje įkurti Taivano ekonominę atstovybę nepasikeitė“, – teigė G. Nausėda.
 
Prezidentas J. Bidenas lapkričio pradžioje jųdviejų susitikime, matyt, sveikino Lietuvos poziciją, nes Lietuvos prezidentas džiaugėsi, kad JAV palaiko ir remia Lietuvos sprendimą dėl Taivano“, – rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
„Tai kas pasikeitė? Kuri tikroji nuomonė? Kada Prezidentas nuoširdus, o kada jo nuomonė įtakojama ne jo paties įsitikinimų, o kažkokių vertinimų iš vienų ar kitų komentatorių?“, – kelia klausimą ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat primena, kad spalio pabaigoje G. Nausėda pabrėžė, jog Lietuvos pozicija Vilniuje įkurti Taivano ekonominę atstovybę nepasikeitė.
 
„Mūsų pozicija yra nekintama, nes tai yra suverenios nepriklausomos valstybės pozicija“, – spalio pabaigoje žurnalistams sakė prezidentas.
 
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Anot politikės, G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Kinija neturėtų irzliai reaguoti į Lietuvos iniciatyvą įsteigti verslo atstovybę Taivano pavadinimu.
 
Jos teigimu prezidentas teigė, kad Lietuva palaiko „Vienos Kinijos“ idėją, o su Taivanu siekia plėtoti ekonominius ir kultūrinius santykius kaip suvereni valstybė.
 
„Šiandien jis sako, kad atstovybės/jos pavadinimas – klaida. Klaida, yra tokie pareiškimai ir nuomonės kaitaliojimas“, – savo feisbuko poste pabrėžia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad prezidentas antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad klaida buvo ne Taivaniečių atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
 
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.05; 00:30
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė (JK) sukritikavo JAV sprendimą patraukti karines pajėgas iš Afganistano ir perspėjo, kad Talibano atsigavimas leis Afganistane suklestėti ekstremistams, kurie kels pavojų visam pasauliui.
 
JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as ketvirtadienį paskelbė, kad 600 britų karių padės evakuoti JK piliečius iš Afganistano, talibams kontroliuojant vis didesnę dalį šalies teritorijos.
 
Televizijai „Sky News“ B. Wallace‘as tikino, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano „sukuria labai didelę problemą šalyje“ ir perduoda vadžias į Talibano rankas.
 
Pasak jo, tai duos naudos „Al-Qaeda“ džihadistams, kuriems Talibanas iki 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų buvo suteikęs prieglobstį.
 
„Bijau, kad žlugusios valstybės yra puiki vieta tokio tipo žmonėms. Žinoma, kad „Al-Qaeda“ greičiausiai sugrįš“, – sakė B. Wallace‘as, perspėdamas, kad tai lems „saugumo grėsmę mums ir mūsų interesams“.
 
„Manau, kad klaida buvo tai padaryti šitokiu būdu, manau, mes visi – kaip tarptautinė bendruomenė – susidursime su to pasekmėmis“, – apie staigų pasitraukimą iš Afganistano kalbėjo pareigūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.14; 10:00
Atsargiai

Aštuoniems senelių namų Vokietijos šiaurėje darbuotojams per klaidą buvo suleistos penkeriopos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Priešakinės Pomeranijos – Riugeno rajono administracijos vadovas Stefanas Kerthas, kuriuo remiasi portalas „sueddeutsche.de“.
 
Incidentas įvyko globos įstaigoje Štralzundo mieste. Paaiškėjus klaidai, septynios moterys ir vienas vyras buvo išsiųsti į namus. Vėliau dėl atsargumo keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę stebėti, kadangi jiems pasireiškė simptomai, panašūs į gripo požymius.
 
Kaip sakė vietos valdžios atstovai, „BioNTech“ duomenimis, per pirmąjį klinikinių bandymų etapą savanoriai gaudavo kiek didesnes preparato dozes (iki 100 mikrogramų), ir jokių rimtų komplikacijų nebuvo užfiksuota. Įprastinė dozė sudaro 30 mikrogramų.
 
Sekmadienį Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, oficialiai prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija, nors pirmieji skiepai buvo suleisti dar gruodžio 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 00:10
Trumposios naujienos

Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC, elitinės Irano ginkluotųjų pajėgų dalys) pripažino savo atsakomybę už Ukrainos lėktuvo numušimą prie Teherano. Tai šeštadienį pareiškė IRGC aerokosminių pajėgų vadas brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh`ė.
 
„Mes pripažįstame visą atsakomybę ir esame pasirengę vykdyti visus nurodymus, kuriuos duos šalies vadovybė“, – sakė kariškis. Anot generolo, jis „norėjo mirti, kai išgirdo apie Ukrainos lėktuvo sudužimą, kad nebūtų šios tragedijos liudininkas“.
 
Pasak Amiro Ali Hajizadeh`ės, „šalies oro gynybos sistema tą naktį, kai įvyko incidentas, buvo maksimalioje kovinėje parengtyje“.
 
Trečiadienį vos pakilęs netoli Teherano sudužo Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“. Incidento metu žuvo 176 žmonės: Afganistano, Didžiosios Britanijos, Irano, Kanados, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai.
 
Šeštadienio rytą naujienų agentūra ISNA išplatino Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas buvo numuštas prie Teherano „dėl netyčinės žmogiškosios klaidos“. Anot pareiškimo autorių, laineris atsidūrė netoli vieno iš svarbių Irano revoliucinės gvardijos karinių objektų, be to, savo forma ir skrydžio aukščiu orlaivis „buvo panašus į priešo objektą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.12; 00:05
Trumposios naujienos

Estijos karinių oro pajėgų vadas Riivas Valgė pareiškė, kad antradienį Ispanijos naikintuvo per klaidą paleista „oras-oras“ klasės raketa buvo kovinės parengties, ji tikriausiai sprogo, praneša ERR.

„Jeigu žmonės ras raketą ar kažką į ją panašaus, jie turi pranešti gynybos pajėgoms. Mūsų duomenimis, ji yra Estijos teritorijoje. Raketa buvo paleista Otepės rajone 6 kilometrų aukštyje šiaurės vakarų kryptimi. Ji kažkur į šiaurę nuo Tartu. Matyt, ši raketa sprogo“, – citavo kariškį Estijos televizijos naujienų laida „Aktuali kamera“.

R. Valgė pripažino, jog tai pirmas toks incidentas Baltijos šalių oro gynybos istorijoje.

Antradienį 15 valandą 44 minutės virš Pietų Estijos skrydžio metu Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighte“ per klaidą paleido kovinę „oras-oras“ klasės raketą.

Kaip pranešė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, raketos skrydžio trajektorija, jos buvimo vieta ir būklė dabar tikslinamos, kariškiai jos ieško.

Raketos susinaikinimo režimas suaktyvintas, tai užtikrina, kad klaidingo paleidimo atveju ji bus likviduota ore, bet negalima atmesti, kad raketa vis dėlto pasiekė žemę.

Žmones, kurie ras raketą arba jos komponentus, Estijos gynybos pajėgos prašo jokiu būdu neliesti pavojingo radinio ir tučtuojau pranešti šalies karinių oro pajėgų telefonu 717 1900 arba numeriu 112.

Paskutinė spėjama raketos buvimo vieta – 40 kilometrų į šiaurę nuo Tartu.

Raketos AMRAAM, kurią ispanų įgula paleido mokomojo skrydžio metu netoli Otepės, ilgis – 3,7 metro, skersmuo – 18 centimetrų.

Incidento aplinkybės tiriamos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.08; 08:16