Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas taps JAV prezidentu tik tuo atveju, jei sugebės įrodyti, kad jo tariamas laimėjimas rinkimuose įvyko ne dėl sukčiavimo, penktadienį tviteryjte rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„J. Bidenas gali įžengti į Baltuosius rūmus kaip prezidentas, tik jei gali įrodyti, kad jo juokingi 80 mln. balsų nebuvo gauti apgaule ar neteisėtai. Kai matai, kas įvyko Detroite, Atlantoje, Filadelfijoje ir Milvokyje, masinis rinkėjų sukčiavimas, jam kyla didelė neišsprendžiama problema!“ – tvirtino D. Trumpas.
 
Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė šią žinutę tviteryje, tviteris pažymėjo ją kaip klaidinamą.
 
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie plataus masto klastojimą per rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 03:00

Pensilvanijos teisėjas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo ieškinį, kuriuo siekta šioje ginčijamoje valstijoje panaikinti milijonus paštu atiduotų piliečių balsų, skelbia BBC.
 
Pasak teisėjo Matthew Branno, ieškinys, kuriame reikšti įtarimai dėl rinkimų pažeidimų, buvo „be pagrindo“. Savo verdikte teisėjas M. Brannas teigia, kad D. Trumpo rinkimų štabas bandė „atimti pilietinę rinkimų teisę iš beveik septynių milijonų rinkėjų“.
 
Po tokio teismo sprendimo Pensilvanijos valstija kitą savaitę galės oficialiai patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalę, išplėštą kiek daugiau nei 80 tūkst. balsų skirtumu.
 
D. Trumpo nenoras pripažinti pralaimėjimą sutrikdė įprastą procesą, kuris paprastai vyksta po JAV prezidento rinkimų.
 
Prognozuojama, kad J. Bidenas surinks iš viso 306 rinkikų kolegijos balsus, tuo užsitikrindamas pergalę, mat JAV prezidento postui laimėti užtenka 270 balsų, o D. Trumpas gaus tik 232 balsus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.22; 15:12

Oficialioji Baltarusijos vėliava

Lietuvos Seimo priimta rezoliucija, kuria Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažįstama vienintele teisėta Baltarusijos atstove, nepadeda išlaikyti gerų santykių tarp šalių, neatitinka universalių parlamentinės veiklos principų ir „išeina už sveiko proto ribų“, sakoma Baltarusijos Respublikos Tarybos išplatintame komentare.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Baltarusijos parlamento aukštesniųjų rūmų – Respublikos Tarybos – Lietuva taip bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
 
„Priimdami šį dokumentą, Lietuvos parlamentarai grubiai kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus ir reiškia atvirą nepagarbą suvereniai baltarusių tautos teisei savarankiškai rinkti valdžią ir nustatyti savo šalies raidos kelią.
 
Lietuvos parlamentarų bandymas paskirti „baltarusių tautos lyderį“ visai išeina už sveiko proto ribų“, – teigiama Respublikos Tarybos prezidiumo komentare.
 
Baltarusijos parlamentarai mano, kad tokie Lietuvos Seimo veiksmai yra „provokaciniai ir nepriimtini“ bei neva pažeidžia tarptautinės teisės, tarpvalstybinio bendravimo ir parlamentinės praktikos normas.
 
„Ypatingą nepasitenkinimą kelia raginimai spausti Baltarusijos valdžią sankcijomis, taip siekiant pakeisti Baltarusijos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“, – teigia Baltarusijos parlamentarai.
 
Jų teigimu, teigiami santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmanomi „tik remiantis abipuse pagarba, konstruktyviu bendradarbiavimu ir nesikišimu į vidaus reikalus“.
 
ELTA primena, kad praeitą savaitę Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 14:00

Linas Linkevičius, Lietuvos URM vadovas. URM nuotr.

Kaip svarbu pripažinti istorinius faktus ir neperrašinėti istorijos, pažymėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, penktadienį dalyvavęs Estijos organizuotame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikime, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-osioms metinėms.
 
„Turime nepamiršti, kad Lietuvai ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms Antrojo pasaulinio karo pabaiga neatnešė laisvės, o, priešingai, lėmė okupaciją, brutalius nusikaltimus žmoniškumui ir totalitarinę priespaudą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
L. Linkevičius pristatė šių metų kovo 5–6 dienomis Lietuvoje vykusią tarptautinę konferenciją „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“, kurioje dalyviai akcentavo istorinių traumų pripažinimo ir jų poveikio visuomenei įvertinimo svarbą, siekiant visapusiškų santykių tarp valstybių.
 
Estija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinė narė 2020–2021 metais ir pirmininkauja Saugumo Tarybai šių metų gegužę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 06:00
klinton_hilari

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kiekviena proga bando įrodyti, esą daugiatūkstantinius antiputiniškus mitingus Rusijoje organizavo, finansavo ir rėmė JAV valstybė.

Ypač čia neva aktyvios būta JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton. Suprask, be aktyvaus Amerikos įsikišimo gausių protesto mitingų nei Maskvoje, nei Sankt Peterburge tikrai nebūtų surengta. Bandydamas išsaugoti pašlijusį ir toliau tebeblėstantį savo populiarumą, V.Putinas spaudos konferencijose ar susitikimų su visuomene metu visą bėdą verčia asmeniškai poniai H.Klinton. Esą ji net kalta dėl Rusijoje kilusių neramumų.

Continue reading „Vladimiras Putinas visą bėdą verčia JAV valstybės sekretorei Hilari Klinton“